b2a3ff0f-5f92-4f3e-beb6-515a1e0c19dd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-6346-764/2016Proceso Nr. 3-61-3-00967-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo nustatė:

PareiÅ¡kėjas D. V. kreipėsi į teismÄ su skundais (t. I, b. l. 1–5, 39–43), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 240 000 Eur neturtinę žalÄ .Pagrįsdamas savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 metų iki                2015-11-19 jo laisvė LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes buvo kalinamas perpildytose kamerose.

Kamerų langai buvo su grotomis, todėl į vidų nepatekdavo natÅ«rali Å¡viesa. Nuolatos bÅ«davo įjungtas dirbtinis apÅ¡vietimas, tačiau jis buvo per intensyvus, dirgino akis. Sanitarinis mazgas nuo bendro kameros ploto atitvertas tik mÅ«rine sienele, be to, matomas pro duryse įrengtÄ langelį. Spintelė maistui susidėti įrengta netinkamoje vietoje, per maža, todėl maisto produktus tekdavo laikyti kur papuola. Nebuvo spintų drabužiams pasidėti, o stalas tik dvivietis. Kameros ventiliuojamos tik per langÄ , todėl tvyrodavo blogas kvapas, buvo drėgna.

Nepakakdavo iÅ¡duodamo tualetinio popieriaus, kitų higienos priemonių – skutimo peiliukų, dantų pastos. Pasivaikščioti leidžiama tik vienÄ valandÄ ir perpildytuose kiemeliuose. DuÅ¡u leidžiama pasinaudoti tik vienÄ kartÄ per savaitę, o į kameras karÅ¡tas vanduo netiekiamas. Nei pačios kameros, nei iÅ¡duodamas minkÅ¡tasis inventorius nebuvo dezinfekuojami. Maistas nebuvo pakankamai kaloringas, todėl pareiÅ¡kėjas jautė alkį, o giminės perduoti maisto produktų negalėjo. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos galimybės palaikyti socialinius ryÅ¡ius, nes nesuteikiami ilgalaikiai pasimatymai su žmona.

LukiÅ¡kių TI-K pastato konstrukcijose yra asbesto, o tai kenkia sveikatai. PareiÅ¡kėjo nuomone, kalinimas perpildytose ir higienos normų reikalavimų neatitinkančiose kamerose gali bÅ«ti prilyginamas kankinimui pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta saugi ir sveikatai nepavojinga aplinka, jis buvo kalinamas žmogaus orumÄ pažeidžiančiomis sÄ lygomis, todėl patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , tapo dirglus.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų praktikÄ , pareiÅ¡kėjo patirti iÅ¡gyvenimai atitinka neturtinės žalos sÄ vokÄ , kuriÄ pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. nuostatas privalo atlyginti Lietuvos valstybė. PareiÅ¡kėjo nuomone, į teismÄ jis kreipėsi nepraleidęs jokių terminų, nes Konvencija jų nenustato. Be to, anksčiau į teismÄ kreiptis neturėjo galimybės, nes nemoka prancÅ«zų kalbos, o Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai į lietuvių kalbÄ iÅ¡versti nebuvo.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunduose iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė juos patenkinti.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (t. I, b. l. 100–115) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Taip pat prašė priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 6,84 Eur iÅ¡laidas, kurias patyrė teikdamas teismui su ginču susijusiÄ medžiagÄ .Atsakovė pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neturtinę žalÄ , kuriÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų nuo 2008 metų, tačiau skundÄ teismui surašė tik 2016-03-09, todėl dėl dalies pareiÅ¡kėjo reikalavimų taikytinas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

PareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad visÄ jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį jam nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui. Tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas. Tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo LukiÅ¡kių TI-K nebuvo, todėl jo teisės negalėjo bÅ«ti pažeistos. Nuteistieji ir suimtieji LukiÅ¡kių TI-K paskirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis plotas neatitikti teisės aktuose nustatytų ribų.

Suimtiesiems yra sudaromos galimybės pasivaikščioti gryname ore, sportuoti, žaisti stalo tenisÄ , krepÅ¡inį ir t. t. LukiÅ¡kių TI-K taikomi tik tie Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Ventiliacijos sistema turi bÅ«ti įjungta tik ten, kur ji yra įrengta. Kamerų vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 p. reikalavimus. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atitvertas mÅ«rine sienele, į kameras turi bÅ«ti tiekiamas Å¡altas vanduo.

Suimtieji / nuteistieji maitinami vadovaujantis Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Valgiaraščiai yra patvirtinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138, o parengti Valstybinio aplinkos sveikatos centro. PareiÅ¡kėjas yra suimtasis ir teisės į ilgalaikius pasimatymus pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 22 str. neturi. Trumpalaikiai pasimatymai gali bÅ«ti suteikti tik gavus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar ji atliekančio prokuroro ar teismo, kuriuo žinioje yra byla, raÅ¡ytinį sutikimÄ .

Pagal CK 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, Å¡iuo atveju bÅ«tina nustatyti ne tik tai, ar LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai, bet ar dėl tokio veikimo (neveikimo) atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas ne konkrečiais faktais ar argumentais, bet bendro pobÅ«džio teiginiais ir abstrakčiais argumentais, kurie negali bÅ«ti pripažįstami objektyviais.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiÅ¡kėjo D. V. reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų.Valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti bÅ«tini elementai, t. y. neteisėti veiksmai                            (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).

Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, Å¡iuo atveju bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas, privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ dėl žalos atlyginimo.Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo laisvė LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2015-11-19 buvo ribojama pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas. ReikalavimÄ priteisti 240 000 Eur neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija neužtikrino, kad kamerose jam tektų 3,6 kv. m kameros ploto, kameros neatitiko Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, nebuvo suteikta teisė į ilgalaikius pasimatymus, patiekiamas nevisavertis maistas ir kt.Reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti CK 1.125 str. 8 d. yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neturtinę žalÄ , kilusiÄ nuo 2008 metų, tačiau skundÄ teismui pateikė tik 2016-03-08 (t. I, b. l. 96). LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis (CK 1.115 str., 1.134 str. 1 p.), o iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ taikoma ieÅ¡kinio senatis (CK 1.125 str. 8 d., 1.134 str. 1 p.) (2008-01-02 nutartis civilinėje byloje             Nr. 3K-7-2/2008).

Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 d. nustatyta, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmenys, reikalavimus atlyginti neturtinę žalÄ kildinantys iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, apie savo teisių pažeidimus sužinojo (turėjo žinoti ir suvokti) tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013-05-20 nutartis administracinėje byloje          Nr. A146-307/2013, 2014-08-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014, 2016-03-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-474-662/2016).

Teismui nėra pateikti jokie objektyvÅ«s duomenys, kad pareiÅ¡kėjas nežinojo ar neturėjo žinoti, kad yra kalinamas antisanitarinėmis, jo garbę ir orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, dėl ko jis patiria neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Pagal CK 1.131 str. 2 d., teismui nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. KlausimÄ , ar ieÅ¡kinio senatis gali bÅ«ti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-09 nutartis administracinėje byloje                                                     Nr. A146-1090/2013, 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujintas, pareiÅ¡kėjas turi nurodyti objektyvias Å¡io termino praleidimo priežastis ir pateikti Å¡ias priežastis patvirtinančius įrodymus (2013-12-05 nutartis administracinėje byloje                                                Nr. A502-2364/2013, 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).Akivaizdu, kad visÄ nurodytÄ kalinimo laikotarpį pareiÅ¡kėjas žinojo arba turėjo žinoti, jog yra kalinamas antisanitarinėmis, jo garbę ir orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, tačiau skundÄ teismui padavė tik 2016-03-08.PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad egzistuoja svarbios aplinkybės ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti.

Argumentas, kad anksčiau kreiptis į teismÄ negalėjo, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kuriuose iÅ¡aiÅ¡kintos Konvencijos 3 str. nuostatos, nebuvo iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , vertinti kritiÅ¡kai. Å iuo aspektu pažymėtina, jog konkrečius reikalavimus užtikrinant tinkamas kalinimo sÄ lygas pirmiausia nustato nacionaliniai teisės aktai, o Konvencija nustato, be kita ko, pagrindines asmenų teises ir laisves, kankinimo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio elgesio draudimÄ . Europos Žmogaus Teisių Teismas taiko Konvencijos nuostatas ir pagrindinis jo tikslas yra užtikrinti, kad valstybės gerbtų ir laikytųsi Konvencijoje numatytų teisių ir garantijų, tai, be kita ko, atliekama nagrinėjant individualias peticijas, kurias pateikia individualÅ«s asmenys, teigiantys, kad yra pažeistos jų teisės ar laisvės, įtvirtintos Konvencijoje ir jos papildomuose protokoluose (Konvencijos 1, 19, 34 str.).

Taigi, Europos Žmogaus Teisių Teismas aiÅ¡kina Konvencijos nuostatas ir konkrečiu atveju vertina, ar valstybės individualiais atvejais įvykdė atitinkamus Konvencijos nuostatų pažeidimus. Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, kad, pareiÅ¡kėjui nesusipažinus su iÅ¡verstais Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, aiÅ¡kinančiais Konvencijos nuostatas, jo teisės įgyvendinti teisminę gynybÄ nebuvo apribotos ar apsunkintos. Ginčo teisiniams santykiams aktualÅ«s nacionaliniai teisės aktai buvo vieÅ¡ai paskelbti teisės aktų numatyta tvarka.

Ä®vertinęs tai, kad dėl dalies skundo reikalavimo pareiÅ¡kėjas yra praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , pagrindas jį atnaujinti nenustatytas, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundo dalis dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , kuri kildinama iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2013-03-06, atmestina kaip nepagrįsta. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ Nr. I-5818-463/2016 pagal pareiÅ¡kėjo D.

V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 2016-06-23 sprendimu skundÄ patenkino iÅ¡ dalies. Å ioje administracinėje byloje buvo vertintos kalinimo sÄ lygos laikotarpiu nuo 2015-11-19 iki 2016-02-01. Nurodytas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes apeliacine tvarka nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 str. 4 p. nustatyta, kad teismas palieka skundÄ nenagrinėtÄ , jeigu administraciniame teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Atsižvelgęs į administracinėje byloje Nr. I-5818-463/2016 nustatytas faktines aplinkybes ir pareiÅ¡kėjo skunde apibrėžtas Å¡io ginčo nagrinėjimo ribas, teismas konstatuoja, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 str. 4 p., skundo dalis, kuria reikalaujama priteisti neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų 2015-11-19, paliekama nenagrinėta.Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kvadratinių metrų kameros ploto turi tekti kaliniui ir kada erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos                            3 straipsnio pažeidimu (2010-12-16 sprendimas Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ ; 2014-09-15 sprendimas Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ).

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010), o nuo 2015-11-01 sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu                           Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015).

Higienos normos HN 76:2010 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, nurodytose Higienos normose nėra nustatytas. Kalėjimų departamento prie TM 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėdamas kilusį ginÄÄ , turi nustatyti, ar LukiÅ¡kių TI-K užtikrino, kad pareiÅ¡kėjui tektų 3,6 kv. m kameros ploto.Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas D. V. ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2013-03-07 iki 2015-11-18) LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡ viso praleido 149 dienas. LukiÅ¡kių TI-K pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas įvairiose kamerose su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi.

Atsižvelgiant į keliamo ginčo pobÅ«dį, turi bÅ«ti įvertinta, ar pareiÅ¡kėjas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo laikomas visÄ buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, ar ne. Atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad 3,6 kv. m kameros plotas per ginčijamÄ laikotarpį (149 dienas) pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas 23 dienas, t. y. nuo 2013-10-27 iki 2013-10-28, nuo 2013-12-07 iki 2013-12-09, nuo 2013-12-11 iki 2013-12-16, 2014-06-05, nuo 2014-06-27 iki 2014-07-02, 2014-07-09, nuo 2014-10-18 iki 2014-10-22.

Likusias 126 dienas kameros plotas atitiko teisės aktų reikalavimus.Tai, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija dėl kamerų stygiaus ir įstaigos perpildymo neturėjo galimybių pareiÅ¡kėjo perkelti į kamerÄ , kurioje bÅ«tų užtikrintas minimalus teisės aktuose nustatytas kameros plotas, nepaneigia fakto, kad 23 dienas buvo pažeista pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos papildomos sÄ lygos ilgiau nei 1 val. bÅ«ti gryname ore, pasivaikščioti, sportuoti.

Vadinasi, negali bÅ«ti pripažinta, kad įstaiga už nepakankamÄ kameros plotÄ kompensavo pareiÅ¡kėjui, suteikdama pakankamÄ judėjimo laisvę, galimybę dalyvauti užimtumo programose ar pan. ReikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas grindžia ir tuo, kad kameros, kuriose jis buvo laikomas, neatitiko Higienos normų reikalavimų. Pažymėtina, kad Higienos norma HN 76:2010 ir Higienos norma HN 134:2015 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p., įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip                      100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinÄ , sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcinėms medžiagoms atsparia danga.PareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai patvirtina, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atitvertas mÅ«rine sienele.

Vadinasi, pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus nėra, nes toks sanitarinio mazgo įrengimas, pagal Higienos normos HN 76:2010 2 p. ir Higienos normos HN 134:2015 3 p., laikomas tinkamu. Pareiškėjas teigia, kad kamerose nebuvo mechaninės vėdinimo sistemos, per langus vėdintis sudėtinga ar neįmanoma, todėl tvyrojo blogas kvapas, buvo drėgna.Higienos normos HN 76:2010 24 p. ir Higienos normos HN 134:2015 17 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.Lukiškių TI-K patvirtino, kad mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos kamerose nėra, tačiau visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinti.

Ä® bylÄ pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, kad kamerose langai yra pritaikyti vėdinti. Tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 p. bei Higienos normos HN 134:2015 17 p. ir sudaro pagrindÄ atmesti pareiÅ¡kėjo argumentus. Pagal Higienos normos HN 76:2010 68 p. ir Higienos normos HN 134:2015 44 p., laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims ne rečiau kaip kartÄ per savaitę turi bÅ«ti sudaryta galimybė nusiprausti duÅ¡e. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo sudariusi sÄ lygas vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e, atsižvelgiant į tai negali bÅ«ti konstatuota, kad atsakovės atstovas pažeidė nurodytus Higienos normos reikalavimus.

Higienos normos HN 76:2010 21 p. nustatyta, kad kamerose esančiame sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Pagal Higienos normos HN 134:2015 18 p. reikalavimus, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Pareiškėjas patvirtino, kad šie Higienos normų reikalavimai pažeisti nebuvo, nes į kameras buvo tiekiamas šaltas vanduo. Higienos normos HN 76:2010 22 p. nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai.

Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Pagal Higienos normos HN 76:2010 26 p., šiltuoju metų laiku oro temperatūra turi būti 18–28 °C, santykinė oro drėgmė – 35–65 procentai, oro judėjimo greitis 0,15–0,25 m/s. Pagal Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.); natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 p.); gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s (16 p.).

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose Nr. 109, 377, 323, 273,266, 322, 272, 274 ir 327. Ä® bylÄ pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-12-07 sprendimas                              Nr. 13(2.1)-2-15314 (t. I b. l. 61–62), taip pat patikrinimo aktai (t. I, b. l. 135–146) patvirtina, kad kamerose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, Higienos normos                      HN 76:2010 22 ir 26 p. pažeidimų nustatyta nebuvo.

Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo argumentus dėl Higienos normos HN 76:2010 22 ir 26 p., Higienos normos HN 134:2015 15–16 p. reikalavimų pažeidimo teismas atmeta kaip nepagrįstus.Pareiškėjas teigia, kad jam nepakako išduodamo tualetinio popieriaus, dantų pastos, skutimosi peiliukų. Materialinio aprūpinimo normos nustatytos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu                            Nr. 1R-139. Ginčo dėl to, kad Lukiškių TI-K šių normų nesilaikė ir neišdavė pareiškėjui priklausančių higienos priemonių, byloje nėra.

Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas patvirtino, kad jam kas mėnesį buvo iÅ¡duotas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 50 ml dantų pastos ir vienas skutimosi peiliukas. Nurodyti kiekiai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl negali bÅ«ti konstatuota, kad LukiÅ¡kių TI-K juos pažeidė.Suėmimo vykdymo įstatymo, kurio paskirtis – nustatyti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ (kardomÄ jį kalinimÄ ) vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį, 29 str. nustatyta suimtųjų teisė pasivaikščioti gryname ore.

Pagal Å¡io straipsnio 1 d., suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Tokia teisė nustatyta ir Bausmių vykdymo kodekso, nustatančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus, 103 str.Pažymėta, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte nustatyta, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, jog turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalinamieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose.

Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke.PareiÅ¡kėjas patvirtino, kad LukiÅ¡kių TI-K jam buvo sudaryta galimybė kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, todėl teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo. Skunde teismui pareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad jam buvo sudaryta galimybė kasdien sportuoti. Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustatytos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr.

14. Pagal Å¡ių normų nuostatas, fiziologinės mitybos normos nedirbantiems vyrams yra 2 298 kcal per parÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K teikto maisto energetinė vertė buvo tik 1 300–1 500 kcal per parÄ . Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2015-12-28 raÅ¡tas Nr. 69D1-(69.5)-1598 (t. I, b. l. 94–95) paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino maitinimo pagal nustatytas fiziologines normas. Atlikusi patikrinimÄ , Tarnyba nenustatė jokių pažeidimų, susijusių su netinkama maisto verte, netinkamai sudarytu valgiaraščiu ar nehigieniÅ¡komis maisto gaminimo sÄ lygomis.

Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVÄ®) 22 str., suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymÄ tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu. Å is sutikimas gali bÅ«ti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi bÅ«ti pateikiamas motyvuotas sprendimas (1 d.).

Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas (2 d.). SVÄ® 12 str. 2 d. 1 p. nurodytiems asmenims, norintiems pasimatyti, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytinio sutikimo. Å ie asmenys turi teisę į vienÄ pasimatymÄ (3 d.). Pasimatymų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (4 d.). Kitų nuostatų, reglamentuojančių suimtųjų teisę pasimatyti, SVÄ® nėra įtvirtinta.Kaip ne kartÄ yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisė į pasimatymus yra viena iÅ¡ nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir Å¡iuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis Å¡ia teise pasinaudos ir kaip tai padarys (2013-04-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-889/2013).

Taigi laisvės atėmimo įstaiga neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio. PrieÅ¡ingai – tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios iÅ¡raiÅ¡ka nukreipta į pasimatymo suorganizavimÄ ir tik minėtajam asmeniui valiÄ dėl pasimatymo iÅ¡reiÅ¡kus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires – pasimatymÄ organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014).

Nustatyta, kad dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo į LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas kreipėsi tik 2015-11-10 (t. I, b. l. 78–78). LukiÅ¡kių TI-K administracija atsisakė sudaryti galimybes pareiÅ¡kėjui gauti ilgalaikį pasimatymÄ , motyvuodama tuo, kad to nenustato teisės aktai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015-11-10 iki 2015-11-18 pareiÅ¡kėjo teisė į ilgalaikį pasimatymÄ galėjo bÅ«ti pažeista. Kita vertus, teismui pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad pasimatymams su sutuoktine jis turėjo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytinį sutikimÄ .

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas tinkamai nerealizavo savo teisės į ilgalaikius pasimatymus, todėl negali būti pripažinta, kad Lukiškių TI-K suvaržė jo teises. Vyriausybės 1998-09-28 nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu nuo 2001-01-01 buvo uždrausta naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus, plyteles ir kitus panašius dirbinius naujai statomuose gyvenamuosiuose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose).

LukiÅ¡kių TI-K patvirtino, kad statybinės medžiagos, turinčios asbestcemenčio, LukiÅ¡kių TI-K pastato konstrukcijose nėra naudotos. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pareiÅ¡kėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde iÅ¡dėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylÄ galėtų iÅ¡tirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas iÅ¡vadas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis a. b.

Nr. A822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (2013-12-22 nutartis a. b. Nr. A756-2072/2013). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (2013-02-08 nutartį a. b. Nr. AS602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (2013-09-30 nutartis a. b.

Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis a. b. Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartis a. b. Nr. A525-197/2013).Higienos normos HN 76:2010 63–65 p. ir Higienos normos HN 134: 2015 42 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis. Draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotÄ (neiÅ¡valytÄ ) minkÅ¡tÄ jį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankÅ¡luosčius perduoti kitiems asmenims.

PareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai, susiję su netinkamu minkÅ¡tuoju inventoriumi, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi yra abstraktaus pobÅ«džio, todėl teismo negali bÅ«ti įvertinti. Taip pat kaip abstraktÅ«s atmestini ir kiti pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai, susiję su netinkamu kamerų įrengimu ar aprÅ«pinimų baldais. Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Kaip ne kartÄ savo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kino Europos Žmogaus Teisių Teismas, Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam                          (2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Atsižvelgdamas į nurodytÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , teismas konstatuoja, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 str. pažeidimui konstatuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos bÅ«klę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013).Pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas patvirtino, kad dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis jis patyrė tam tikrus fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, gyvenimo kokybės pablogėjimÄ ir pan.

Aplinkybių, kad dėl to bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kėjo sveikata, fizinė sveikatos bÅ«klė ar bÅ«tų patyręs tokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti žmogaus kankinimu Konvencijos 3 str. prasme, teismas nenustatė, jų nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ .Pagal CK 250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., taip pat ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (a. b.

Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009;                       Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Europos Žmogaus Teisių Teismo            2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinta pagarba kalinių orumui, bÅ«tų pasirÅ«pinta kalinio sveikata.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 23 dienas pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas, įvertinęs, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis nepadarė negrįžtamo poveikio pareiÅ¡kėjo fizinės ar psichinės sveikatos bÅ«klei, konstatuoja, kad D.

V. galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis, sÄ lygomis.

Atsižvelgęs į pažeidimo pobÅ«dį ir vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 230 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl 230 Eur sumÄ laiko kaip adekvačiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 4 d., kai sprendimas priimamas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.Lukiškių TI-K prašo priteisti iš pareiškėjo 6,84 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė teikdama teismui su pareiškėjo ginču susijusios medžiagos kopijas. Teismas pažymi, kad šis Lukiškių TI-K prašymas negali būti tenkinamas, nes yra nepagrįstas.

Atsiliepimai į pareiÅ¡kėjo skundÄ bei su ginču susijusi medžiaga teismui buvo pateikta elektroninėmis ryÅ¡ių priemonėmis, t. y. per LITEKO EPP. Vadinasi, LukiÅ¡kių TI-K nepateikė teismui jokių kopijų, už kurias galėtų reikalauti atlyginti patirtas iÅ¡laidas.Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl atsakovės atstovo nurodyta dokumentų kopijų rengimo ir apmokėjimo už juos tvarka sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 87 str., 88 str. 1 ir 5 p.,                105 str. 4 p., 132 ir 134 str. teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjo D. V. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui D.

V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 230 (dviejų Å¡imtų trisdeÅ¡imties) eurų neturtinę žalÄ .Skundo dalį, kurioje reikalaujama priteisti neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų 2015-11-19, palikti nenagrinėtÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, praÅ¡ymo atlyginti patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas netenkinti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                              Egidija Puzinskaitė