b2a3a2e3-601c-47d3-8167-e6b02bd64625 · Marijampolės apylinkės teismas

?NUORAŠASCivilinė byla Nr. e2-39-630/2021 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00071-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.3; 2.5.4.7.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 13 d. Šakiai Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Gintarei Duobienei, dalyvaujant ieškovo J. Š. atstovei advokatei Raimondai Lazauskienei, atsakovėms L. A. K., R. B., jų atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, trečiajam asmeniui Šakių rajono savivaldybės administracijos Lukšių seniūnijos seniūnui V.

C., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. Å . patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms R. B. ir L. A. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiaisiais asmenimis byloje esant Å akių rajono 1–ojo notaro biuro notarei R. V. ir Å akių rajono savivaldybės administracijos LukÅ¡ių seniÅ«nijos seniÅ«nui V. C. Teismas nustatė: teisme priimtas ieÅ¡kovo J. Å . patikslintas ieÅ¡kinys atsakovėms R. B. ir L. A. K. dėl pažeistų teisių gynimo ir testamento nuginčijimo, kuriuo praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu 2019 m. vasario 26 d. testamentÄ , sudarytÄ J.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), patvirtintÄ 2019 m. vasario 26 d., 11 val. 15 min. Å akių rajono savivaldybės administracijos LukÅ¡ių seniÅ«nijos seniÅ«no V. C., priimtÄ saugoti Å akių rajono l–ojo notaro biuro notarės R. V. 2019 m. vasario 27 d., notarinio registro Nr. 842; taip pat praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu Å akių rajono l–ojo notaro biuro notarės R. V. 2019 m. rugpjūčio 28 d. atsakovei L. A. K. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ Nr. 3109 ir priteisti iÅ¡ atsakovių R.

B. ir L. A. K. ieÅ¡kovo J. Å . naudai visas jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio ir atsikirtimų santrauka IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovo tėvas J. Å ., gimęs (duomenys neskelbtini). Velionis dienÄ prieÅ¡ mirtį, t. y. 2019 m. vasario 26 d. sudarė testamentÄ (toliau – testamentas), kuriuo savo mirties atveju padarė tokį patvarkymÄ : atsakovei R. B. testatorius paliko nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ir namų valdos žemės sklypÄ 0,36 ha, esantį prie Å¡ių pastatų, miÅ¡ko sklypÄ 5,00 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ 0,20 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ 2,62 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ 0,20 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovei L. A. K. testatorius paliko nuosavybės teise priklausantį 1,78 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ 0,15 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ 0,20 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovui testatorius paliko nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ 0,94 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ 4,48 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ 4,22 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir statinius esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei žemės sklypÄ 0,64 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat visÄ kitÄ likusį, testamente nepaminėtÄ turtÄ .

Testamentas patvirtintas 2019 m. vasario 26 d., 11.15 val. Å akių rajono LukÅ¡ių seniÅ«nijos seniÅ«no V. C. Testamentas priimtas saugoti Å akių rajono 1–ojo notaro biuro notarės R. V. J. Å . mirties dienÄ , t. y. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. 842. IeÅ¡kovas ginčija testamentÄ , nes jis neatitinka realios testatoriaus valios, kadangi buvo sudarytas atsakovėms bei seniÅ«nui veikiant apgaule, tikslu pasipelnyti iÅ¡ testatoriaus ir pačiam testatoriui negebant valdyti ir nesuvokiant savo veiksmų reikÅ¡mės ar padarinių dėl staiga itin pablogėjusios sveikatos bÅ«klės. IeÅ¡kovas nurodo tokias faktines aplinkybes, kad jis yra vienintelis testatoriaus sÅ«nus, juos siejo itin glaudÅ«s santykiai, kadangi jie kartu gyveno ir dalinosi kasdieniniais rÅ«pesčiais.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovui yra žinoma velionio sveikatos bÅ«klė prieÅ¡ jo mirtį, jo tikroji valia ir santykiai su atsakovėmis. Velionis ilgÄ laikÄ sirgo lėtiniu staziniu Å¡irdies nepakankamumu, lėtiniu prieÅ¡irdžių virpėjimu, lėtine iÅ¡emine Å¡irdies liga, buvo persirgęs infarktu, dėl ko likus keliems mėnesiams iki velionio mirties jo sveikata stipriai pablogėjo ir jis buvo paguldytas į Å akių ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių. Tėvui gulint ligoninėje ieÅ¡kovas pastebėjo jo pakitusį elgesį, su tėvu sunkiai susikalbėjo seselės, gydytojai bei pats ieÅ¡kovas, tėvo elgesys buvo pakankamai neadekvatus, nukreiptas į agresijÄ kitų atžvilgiu.

Tėvas nebegalėjo aiÅ¡kiai prisiminti praeities ar normaliai vystyti mintis. Velionis ir praeityje yra gydęsis dėl psichikos sutrikimų, uždaros akcinės bendrovės „Šakių psichikos sveikatos centras“ (toliau – UAB „Šakių psichikos sveikatos centras“) pažymoje nurodyta, jog J. Å . buvo nustatytas organinis emocinio stabilumo sutrikimas, potrauminis galvos sindromas. IeÅ¡kovas dėl piniginių lėšų reikalingumo tolimesniam tėvo gydymui iÅ¡vyko padirbėti į VokietijÄ , apie tai informavo tėvÄ .

Jam bÅ«nant Vokietijoje, policijos pareigÅ«nai jį informavo, kad tėvas pabėgo iÅ¡ ligoninės. Tėvas, nepranešęs ligoninei, nusprendė iÅ¡vykti į Kauno klinikas pasitikrinti sveikatos, ten gydytojams skundėsi bloga klausa. IÅ¡ Kauno į Å akius jis grįžo autobusu. Toks tėvo elgesys (pabėgimas iÅ¡ ligoninės niekam nepraneÅ¡us) aiÅ¡kiai parodo jo veiksmų nestabilumÄ , negebėjimÄ elgtis adekvačiai. Likus vos 10 d. iki velionio mirties, tėvas iÅ¡ ligoninės buvo iÅ¡leistas į namus.

Nors ieÅ¡kovas nespėjo grįžti iÅ¡ Vokietijos iki tėvo mirties, kaimynai jam pasakojo, jog tėvas po pabėgimo iÅ¡ ligoninės blaÅ¡kėsi po visÄ gyvenvietę ieÅ¡kodamas savo sÅ«naus, nors žinojo, jog sÅ«nus iÅ¡vykęs į VokietijÄ . Å ios aplinkybės rodo, kad tėvas prieÅ¡ mirtį dėl sunkios sveikatos bÅ«klės sunkiai bepajėgė valdyti savo veiksmus ar suvokti savo veiksmų padarinius. IeÅ¡kovas teigia, kad jis, o ne atsakovės, visuomet rÅ«pinosi tėvu. Tėvas ne kartÄ jam bei kitiems asmenims yra iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ visÄ savo turtÄ po mirties palikti bÅ«tent ieÅ¡kovui.

Tuo tarpu su atsakove R. B. velionis apskritai nebendravo ir jokių ryÅ¡ių nepalaikė, t. y. pastaroji net nėra buvusi velionio namuose, o su savo seserimi L. A. K. velionis ryÅ¡ius palaikė minimaliai, t. y. aplankydavo pastarÄ jÄ kartÄ per kelerius metus, tačiau niekada nebuvo užsiminęs, jog norėtų jai palikti bent kokiÄ savo turto dalį. IeÅ¡kovas niekada iÅ¡ tėvo nevogė, nesielgė su juo amoraliai, kaip kad bando įteigti atsakovės, nes tėvas sÅ«nų bÅ«tų iÅ¡varęs iÅ¡ namų.

Atsakovės pradėjo bendrauti su J. Å . tik po to, kai jam sunkiai pablogėjo sveikata bei po to, kai ieÅ¡kovas iÅ¡vyko į VokietijÄ ir tik dėl to, kad turėjo iÅ¡ankstinį tikslÄ apgaule užvaldyti jo turtÄ . Atsakovė R. B., veikdama iÅ¡ vien su seniÅ«nu, o galimai ir su atsakove L. A. K., pasinaudodama itin sunkia velionio sveikatos bÅ«kle bei bejėgiÅ¡kumu, siekdama turtinės naudos, apgaulės bÅ«du iniciavo testamento sudarymÄ , kuriame aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ne testatoriaus valia, o atsakovės. J.

Å . testamento sudaryme apskritai nedalyvavo, testamente nurodytos valios neiÅ¡reiÅ¡kė, o pasirašė ant atsakovių iÅ¡ anksto parengto testamento turinio net nesuvokdamas ant kokio dokumento pasiraÅ¡o. SeniÅ«no teigimu, apie J. Å . valiÄ sudaryti testamentÄ jis sužinojo tik 2019 m. vasario 26 d., kuomet nuvyko pas J. Å . į namus, ginčijamas testamentas buvo sudaromas dalyvaujant jam ir jo sekretorei L. V., J. Å . buvo veiksnus ir aiÅ¡kiai reiÅ¡kė valiÄ , kokį konkretų turtÄ palikti kiekvienam iÅ¡ įpėdinių, jis turėjo visus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, iÅ¡ kurių sekretorė ir supildė testamentÄ , kuris vėliau J.

Å . buvo pasiraÅ¡ytas. Tokie seniÅ«no paaiÅ¡kinimai yra paneigti kitų liudytojų paaiÅ¡kinimais. R. B. patvirtino, kad kelios dienos prieÅ¡ testamento sudarymÄ J. Å . jai perdavė absoliučiai visus jo nekilnojamojo turto nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Liudytojas J. V., jis tuo metu buvo velionio gyvenamojoje vietoje, matė savivaldybės automobilį bei matė, kad į gyvenamÄ jį namÄ Ä¯Ä—jo kažkokia moteris, galimai savivaldybės darbuotoja, tačiau seniÅ«no jis tÄ dienÄ nematė.

Testamento sudarymo dienÄ J. Å . lankė ir kiti tretieji asmenys, iÅ¡ kurių nei vienas seniÅ«no tÄ dienÄ velionio namuose nematė. Nei vienam iÅ¡ liudytojų velionis nebuvo nurodęs, kad jis tÄ dienÄ bÅ«tų sudaręs testamentÄ ar sutikęs seniÅ«nÄ . Taigi seniÅ«nas testamento sudarymo dienÄ pas velionį nebuvo bei velionio valios neiÅ¡klausė. R. B. kelios dienos prieÅ¡ testamento sudarymÄ kreipėsi į seniÅ«nÄ ir pateikė seniÅ«nui J. Å . nuosavybės dokumentus, kad jis galėtų pagal jos valiÄ parengti testamentÄ , kuris vėliau bÅ«tų pateiktas pasiraÅ¡yti velioniui.

TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir tai, jog testamentas yra atspausdintas, kas įrodo, jog testamentas buvo parengtas iÅ¡ anksto. Pačiame testamente nurodoma, jog jis buvo sudarytas seniÅ«nijoje, nors pats seniÅ«nas patvirtino, jog J. Å . seniÅ«nijoje nebuvo, o tariamai jis pats vyko pas velionį į namus. Akivaizdu, kad velioniui testamentÄ 2019 m. vasario 26 d. pateikė seniÅ«nijos darbuotoja, kuri buvo atvykusi pas velionį į namus. Tokios blogos sveikatos bÅ«klės asmuo kaip J. Å . galėjo apgaulės įtakoje pasiraÅ¡yti ant bet ko visiÅ¡kai nesuvokdamas savo veiksmų padarinių.

Velionis mirė nepraėjus nė parai nuo ginčijamo sandorio sudarymo momento, dienÄ prieÅ¡ jis buvo iÅ¡vežtas į ligoninę. Kaip patvirtino R. B., paskutinėmis dienomis velionis negalėjo pasirÅ«pinti savimi: nepasigamindavo sau maisto, nepasikeldavo iÅ¡ lovos, neprisiskaldydavo malkų ir nesugebėdavo atlikti kitų kasdienių darbų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog velionis turėjo rimtų klausos ir regėjimo sutrikimų – viena akimi apskritai nematė, buvo reikalingas klausos aparatas.

Testamento dalyje, kurioje yra velionio paraÅ¡as, nėra nurodoma nei koks turtas nei kam yra paliekamas, dėl ko velioniui net ir suvokiant, jog pasiraÅ¡o ant testamento, jam galėjo bÅ«ti paaiÅ¡kinta, jog jis pasiraÅ¡o ant visiÅ¡kai kito dokumento ar testamento turinio. Atsakovės nepranešė ieÅ¡kovui apie tėvo mirtį, kas vėlgi patvirtina atsakovių nesÄ Å¾iningumÄ bei siekį apgaulės bÅ«du užvaldyti velionio turtÄ . IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad dėl testamento tvirtinimo tvarkos esminių pažeidimų nėra galimybės nustatyti, kokiomis aplinkybėmis testamentas buvo sudarytas ir ar apskritai testamente yra iÅ¡reikÅ¡ta testatoriaus valia.

Nėra aiÅ¡ku nei kur, nei kada, nei kaip ginčijamas testamentas buvo sudarytas. SeniÅ«no teigimu, testamentas buvo sudarytas velionio namuose, tačiau testamento turinyje nėra tokio įraÅ¡o. Ginčijame testamente nurodoma, kad testamentas seniÅ«no buvo patvirtintas 11.15 val., tačiau liudytojas J. V. (ir kiti liudytojai) tuo metu buvo J. Å . gyvenamoje vietoje, tačiau seniÅ«no pas velionį tuo metu tikrai nebuvo. NeaiÅ¡ku kokiu bÅ«du ant 2019 m. vasario 26 d. tariamai pasiraÅ¡yto velionio testamento kartu vėlesne data (2019 m. vasario 27 d.) yra pasiraÅ¡iusi ir notarė, nurodant konkretų notarinio registro įraÅ¡Ä .

NelogiÅ¡ka ir tai, kad velionis bÅ«damas sunkios sveikatos bÅ«klės ir neturėdamas su savimi nuosavybės dokumentų, bÅ«tų seniÅ«nui įvardinęs absoliučiai visus nekilnojamojo turto objektus su jų identifikaciniais numeriais, kadastro duomenimis, adresais ir kt. Taigi, remiantis tuo, kad ginčijamas testamentas neatitinka tikrosios testatoriaus valios, yra sudarytas iÅ¡ esmės pažeidus testamento sudarymo tvarkÄ , atsakovėms bei seniÅ«nui veikiant apgaule bei pasinaudojant velionio bejėgiÅ¡ka sveikatos bÅ«kle ir iÅ¡viliojant iÅ¡ testatoriaus paraÅ¡Ä Å¡iam net nesuvokiant ant ko pasiraÅ¡o bei kokius padarius jo veiksmai gali sukelti ateityje, yra pagrindas pripažinti ginčijamÄ testamentÄ negaliojančiu nuo pat jo sudarymo momento (el. bylos popierinio varianto 2 t., b. l. 143–149).

Atsakovės R. B. ir L. A. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nesutiko su ieÅ¡kiniu, kadangi ieÅ¡kovas jokiomis objektyviomis ir tikėtinomis aplinkybėmis bei įrodymais nepagrindė savo reikalavimo bei atsakovių įsitikinimu nurodė netikslias, iÅ¡kraipytas, o kai kur ir Å¡meižikiÅ¡ko pobÅ«džio faktines aplinkybes. Atsakovių teigimu, ieÅ¡kovas nenurodė jokių apgaulės aplinkybių, atvirkščiai nurodė, kad dėl testatoriaus palikto turto L. A. K. jis neprieÅ¡tarauja, o dėl testatoriaus palikto turto R.

B. jis neprieÅ¡tarautų, jeigu Å¡is turtas bÅ«tų paliktas R. B. motinai V. B. IeÅ¡kovo teiginius, kad prieÅ¡ sudarant testamentÄ testatorius nesuvokė savo veiksmų reikÅ¡mės, paneigia testatorių gydžiusių gydytojų, prieÅ¡ mirtį su testatoriumi bendravusių kaimynų parodymai. Be to ir pats ieÅ¡kovas sutinka, kad testamento sudarymo momentu velionis buvo veiksnus ir patikslintame ieÅ¡kinyje skirtingai nuo pradinio ieÅ¡kinio atsisako praÅ¡ymo skirti byloje J. Å . pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę.

IeÅ¡kovas melagingai teigia, kad rÅ«pinosi savo tėvu, nes tokius jo teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai. IeÅ¡kovas tėvu nesirÅ«pino, nelankė jo ligoninėje, iÅ¡naudojo savo tėvÄ , o kai Å¡is pasiligojo, paliko jį likimo valiai iÅ¡vykdamas į VokietijÄ . IeÅ¡kovo teiginiai, kad atsakovė R. B. nesilankė pas J. Å ., juo nesirÅ«pino, melagingi. IeÅ¡kovo teiginys, kad J. Å . testamento sudaryme apskritai nedalyvavo, testamente nurodytos valios neiÅ¡reiÅ¡kė, o pasirašė ant atsakovių iÅ¡ anksto parengto testamento turinio net nesuvokdamas ant kokio dokumento pasiraÅ¡o, melagingas ir niekaip neįrodytas.

PrieÅ¡ testamento sudarymÄ atsakovė L. A. K. sirgo ir net neturėjo galimybės atvykti į LukÅ¡ius, o atsakovė R. B. neturi jokio supratimo apie testamento sudarymÄ . Atsakovių manymu, testamentas sudarytas laikantis įstatymų reikalavimų, kÄ patvirtino savo atsiliepime į ieÅ¡kinį notarė R. V.. IeÅ¡kovo teiginys, kad R. B. patvirtino, jog kelios dienos prieÅ¡ testamento sudarymÄ J. Å . jai perdavė absoliučiai visus jo nekilnojamojo turto nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, neteisingas.

Atsakovė taip nesakiusi, jai buvo perduoti žemės dokumentai, kurie nėra bÅ«tini sudarant testamentÄ . Teismui buvo pateiktas aplankas su atsakovei R. B. J. Å . perduotais dokumentais, siekiant paneigti ieÅ¡kovo melagingus teiginius dėl „absoliučiai“ visų nekilnojamojo turto nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų perdavimo. Pažymėtina, kad atsakovės suraÅ¡ant testamentÄ nedalyvavo. Nors pagal įstatymų reikalavimus, įpėdinių dalyvavimas yra leidžiamas ir net jų dalyvavimas, įkalbinėjimas ar praÅ¡ymas sudaryti jiems palankų testamentÄ savaime nereiÅ¡kia nesÄ Å¾iningumo ar apgaulės, prievartos naudojimo testatoriaus atžvilgiu bei neturi įtakos testamento galiojimui.

Be to testamentÄ pasirašė pats testatorius seniÅ«no akivaizdoje, testatoriaus paraÅ¡as yra padėtas pakankamai tvirtai, paraÅ¡ytas vardas ir pavardė, paraÅ¡as pasiraÅ¡ytas tinkamoje vietoje. Testamente yra nurodyta, kad testamentas perskaitytas garsiai, jo suprastas dėl turinio ir pasekmių ir kaip atitinkantis jo valiÄ priimtas ir pasiraÅ¡ytas. Testatorius savo turtÄ paskirstė racionaliai, didesnės vertės turtÄ palikdamas ieÅ¡kovui. Testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios bÅ«senos, kuri leido jam priimti jo valiÄ atitinkantį sprendimÄ dėl paliekamo turto.

Testatoriaus valia turi bÅ«ti gerbiama, dėl ko testamentas negali bÅ«ti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu, todėl praÅ¡o ieÅ¡kovo J. Å . ieÅ¡kinį dėl pažeistų teisių gynimo ir testamento nuginčijimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. bylos popierinio varianto 3 t., b. l. 1–5). Trečiasis asmuo Å akių rajono savivaldybės administracijos LukÅ¡ių seniÅ«nijos seniÅ«nas V. C. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad testatorius J.

Å . testamentÄ sudarė laisva valia, be prievartos, jis puikiai suprato savo veiksmų reikÅ¡mę ir pats sÄ moningai suformavo ir iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ . SeniÅ«nas J. Å . nuovokumu įsitikino 2019 m. vasario 26 d. prieÅ¡ sudarydamas testamentÄ . TÄ dienÄ bendraudamas su J. Å . neturėjo nei mažiausio įtarimo, kad jis gali nesuvokti, kÄ kalba ir kokius sprendimus ruoÅ¡iasi priimti. Jo dėstomos mintys buvo aiÅ¡kios, logiÅ¡kos ir suprantamos. J. Å ., seniÅ«nui atvykus į jo namus 2019 m. vasario 26 d. ryte, pamatęs jį iÅ¡ karto davė suprasti, kad nori suraÅ¡yti testamentÄ .

Pasiskundė, kad jo sveikatos bÅ«klė sunki ir reikia sutvarkyti palikimÄ , nes jam reikalinga nuolatinė pagalba, žmonėms, kurie juo rÅ«pinasi, negali likti skolingas, nes sÅ«naus nėra, nepaskambina. Akivaizdu, kad testamento sudarymui ruošėsi ir laukė atvykstant seniÅ«no, nes ant stalo buvo pasidėjęs dokumentus, reikalingus testamentui sudaryti. Kalbėdamas apie palikimÄ apgailestavo, dėl savo silpnos sveikatos, kad negali pats savimi pasirÅ«pinti ir pasidžiaugė, kad jo giminaitė R. B. sutiko jam pagelbėti ir pasirÅ«pinti juo ir jo buitimi.

Todėl R. B. jis nusprendė palikti jam priklausantį namÄ su namų valdos žemės sklypu 0,36 ha, kur jis Å¡iuo metu gyvena, miÅ¡kÄ , žemės Å«kio paskirties sklypÄ Pelenių kaime 2,62 ha ir du žemės sklypus po 0,20 ha, LukÅ¡iuose ir TÅ«beliuose. Jo sesuo L. A. K., jo teigimu, rÅ«pinosi juo bÅ«nant ligoninėje, kalbėjosi su daktarais, atvažiuodavo grįžus iÅ¡ ligoninės, todėl seseriai jis nurodė užraÅ¡yti žemės sklypÄ LepÅ¡iuose 1,78 ha ir du mažus sklypelius 0,15 ha ir 0,20 ha LukÅ¡iuose.

IÅ¡vardijęs savo valiÄ giminaitei R. B. ir seseriai L. A. K., prakalbo apie savo sÅ«nų J. Å . Sakydamas, kad J. palieka visÄ kitÄ likusį turtÄ ir žemę, esančiÄ Kuprių kaime, 0,94 ha, LepÅ¡ių kaime 4,48 ha, Pelenių kaime 4,22 ha su sodyba, taip pat Pelenių kaime 0,64 ha. SeniÅ«nui nėra žinoma apie kokius dokumentus teisme kalbėjo R. B., tačiau testamentui sudaryti nuosavybės teisę liudijančius dokumentus J. Å . buvo padėjęs ant stalo. IÅ¡sakydamas savo valiÄ , J. Å . dokumentų aplankÄ pastÅ«mė prie jo.

Tada seniÅ«nas sekretorei L. V. nurodė, kad ji sutikslintų vardijamÄ turtÄ , kadangi ji rengia testamento projektÄ . Kai J. Å . vardijo paliekamÄ jį turtÄ , jo kiekius, esamas vietas (kaimus), sekretorė L. V. tikslinosi nuosavybės dokumentuose ir rašėsi ant popieriaus lapo kÄ , kiek, kur ir kam palieka J. Å .. IÅ¡klausę J. Å . valiÄ , sekretorei L. V. valios iÅ¡reiÅ¡kimÄ susiraÅ¡ius ant popieriaus lapo, grįžo į seniÅ«nijos pastatÄ , kur L. V. parengė testamento projektÄ . Su parengtu testamentu po geros valandos sugrįžo pas J.

Å . į jo namus. Tuo metu, atvykę su parengtu testamentu, jis ir sekretorė L. V. namuose rado tik vienÄ J. Å . Tada L. V., girdint J. Å . ir jam, garsiai perskaitė testamentÄ , paaiÅ¡kino Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.20 straipsnio turinį, perklausė ar viskÄ J. Å . suprato ir ar viskas gerai. J. Å . patvirtino, kad viskas aiÅ¡ku. Tada testamentÄ padavė J. Å ., jis dar kartÄ pats perskaitė ir pasirašė. Pažymėtina, kad testamente yra nurodyta testamento sudarymo vieta – LukÅ¡iai. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ (el. bylos popierinio varianto 3 t., b. l. 8–10).

Trečiasis asmuo Å akių rajono 1–ojo notaro biuro notarė R. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad 2019 m. vasario 26 d. Å akių rajono LukÅ¡ių seniÅ«nijos seniÅ«nas V. C. patvirtino testatoriaus J. Å . testamentÄ , registro Nr. ND–13 ir 2019 m. vasario 27 d. pateikė jį saugoti. Notarė patikrino Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrÄ , jame nebuvo duomenų apie J. Å . pripažinimÄ neveiksniu ir priėmė minėtÄ testamentÄ saugoti, iÅ¡duodama liudijimÄ , notarinio registro Nr. 844. 2019 m. vasario 26 d.

Šakių rajono Lukšių seniūnijos seniūno V. C. patvirtintame testamente yra visi numatyti rekvizitai, todėl jis prilygintas oficialiajam testamentui ir priimtas saugoti. Visi oficialiems prilyginami testamentai, kuriuose testatorius nurodytas taip, kad galima nustatyti jo asmenį, ir kurie atitinka CK 5.28 straipsnio 2, 3 dalių ir 5.29 straipsnio reikalavimus, turi būti notarų priimami saugoti. Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, jog notariniai veiksmai atliekami notaro biure. Atlikti notarinius veiksmus ne notaro biuro patalpose galima tik išimtiniais atvejais.

Jeigu notarinis veiksmas atliekamas ne notaro biure, tai turi bÅ«ti pažymėta notaro tvirtinamajame įraÅ¡e, kuris įraÅ¡omas notaro tvirtinamajame dokumente. Analogija taikoma ir seniÅ«no atliekamiems notariniams veiksmams. Minėto testamento pradžioje nurodyta vieta „LukÅ¡iai“, taigi preziumuojama, kad testamentas patvirtintas seniÅ«nijos buveinėje. CK 5.28 straipsnis suteikia teisę tvirtinti testamentus testatoriaus gyvenamosios vietos seniÅ«nams ir jokie įstatymai ar poįstatyminiai aktai nenumato nei atvykimo į notaro biurÄ laiko, atstumo, nei aplinkybių dėl kurių testatorius negalėtų sudaryti testamento pas seniÅ«nÄ . 2011 m. rugsėjo 27 d.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-225 patvirtintų Oficialiesiems testamentams prilyginamų testamentų tvirtinimo ir perdavimo saugoti notarams rekomendacijų 12 punktas numato, kad asmenys, tvirtindami testamentus, gali naudotis pavyzdine testamento forma, tačiau nenumato, kad nesinaudojant testamentų pavyzdine forma testamentas yra negaliojantis. Šių rekomendacijų antros dalies nuostatose „Testamento sudarymas ir tvirtinimas“ detaliai nurodoma kaip sudaromas ir tvirtinamas testamentas, tai ir atliko seniūnas, tvirtindamas J.

Å . testamentÄ . Nesutinka su ieÅ¡kovo teigimu, kad testamento tvirtinimo tvarka buvo pažeista ir jis negali bÅ«ti pripažintas oficialiuoju testamentu. Nenurodydamas testamente frazės, kad jis sudarytas įsitikinus testatoriaus veiksnumu, nereiÅ¡kia, kad seniÅ«nas pažeidė rekomendacijų II dalies 4 punktÄ ir neįsitikino testatoriaus veiksnumu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant, ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trÅ«kumai yra pagrindas pripažinti testamentÄ negaliojančiu, kiekvienu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar dėl jų galėjo bÅ«ti neiÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka testamento turinį.

Po J. Å . mirties 2019 m. vasario 27 d. palikimÄ priėmė testamentinė įpėdinė R. B., paduodama pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ 2019 m. kovo 25 d., notarinio registro Nr.1230, testamentinė įpėdinė L. A. K. paduodama pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ 2019 m. balandžio 11 d., notarinio registro Nr.1538 ir testamentinis įpėdinis J. Å . paduodamas pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ 2019 m. balandžio 25 d. , notarinio registro Nr.1859. Testamentinei įpėdinei L. A. K. 2019 m. rugpjūčio 28 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas, notarinio registro Nr.3109.

IeÅ¡kovas J. Å ., priimdamas palikimÄ , pareiÅ¡kime pareiÅ¡kė, kad testamento turinį žino, nurodė kitas dvi testamentines įpėdines, jokių pretenzijų dėl testamento turinio ar formos neturėjo ir nepareiÅ¡kė jų nei žodžiu, nei raÅ¡tu. IeÅ¡kovas nuo 2019 m. balandžio 25 d. neprašė neiÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimų kitoms testamentinėms įpėdinėms dėl to, kad ruoÅ¡iasi ginčyti testamentÄ , be to pats asmeniÅ¡kai atvykęs susitarė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. pasiims paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ Ä¯ jam testamentu paliktÄ turtÄ , tačiau sutartu laiku neatvyko ir telefonu neatsiliepė.

Atsižvelgiant į tai, kas minėta, praÅ¡o patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti (el. bylos popierinio varianto 1 t., b. l. l9–21). Å alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimų santrauka IeÅ¡kovas J. Å . teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė ir papildomai paaiÅ¡kino, kad su tėvu bendravo ir juo rÅ«pinosi paskutinius deÅ¡imt metų, septynerius metus iki tėvo mirties, gyveno kartu. PrieÅ¡ iÅ¡vykstant dirbti į VokietijÄ , pokalbio metu tėvas pasakė, kad visas turtas lieka jam, prašė niekur nevažiuoti, nes buvo prasta tėvo sveikata.

Po to, gal lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje tėvas gulėjo ligoninėje dėl Å¡irdies sutrikimų. TÄ kartÄ tėvas ligoninėje prabuvo iki pat vasario mėnesio, visÄ laikotarpį jis tėvÄ lankė. TėvÄ ligoninėje taip pat lankė atsakovės R. B. mama – V. B. Atsakovės L. A. K. ligonėje nėra sutikęs. Su tėvu bendravo iki tol, kol iÅ¡vyko į VokietijÄ sausio pabaigoje. Dėl tolimesnės tėvo priežiÅ«ros su niekuo nebuvo sutaręs. Telefonu kalbėjo su R.

B. mama, informavo jÄ , kad iÅ¡vyksta į VokietijÄ ir kad grįš kovo viduryje, o tėvas iki to laiko bus ligoninėje. Kai jis iÅ¡važiavo dirbti, tėvo sveikata buvo silpna. V. B. lankydavo tėvÄ ligoninėje, su ja nuolatos bendravo. IÅ¡važiavęs į VokietijÄ , telefonu susiskambino su tėvu kartÄ , daugiau su tėvu telefonu nekalbėjo. Vėliau jam paskambino policijos pareigÅ«nai ir pranešė, kad tėvas pabėgo iÅ¡ ligoninės. Jis bandė susisiekti su tėvu telefonu, tačiau telefonas buvo iÅ¡jungtas.

Daugiau su tėvu iki jo mirties nekalbėjo. Tada susisiekė su R. B. kaimynu, kuris pareiÅ¡kė užuojautÄ ir pranešė apie tėvo mirtį. KitÄ dienÄ grįžo į LietuvÄ . Atsakovės L. A. K. niekada nėra matęs pas tėvÄ namuose, tačiau tėvas su ja bendravo, kartais pas jÄ nuvykdavo. Pas atsakovę R. B. tėvas kartais taip pat nuvažiuodavo, kokie santykiai tarp jų buvo, nežino. R. B. nėra matęs pas savo tėvÄ namuose. Tėvas savo namuose turėjo visus nuosavybės dokumentus, tačiau su juo nekalbėjo, kiek turto jis turi.

Tėvas nesijautė skolingas nei sesei, nei R. B., jis nebuvo niekada užsiminęs, kad norėtų palikti turtÄ joms. Tėvas iki pat mirties jam sakė, kad tai yra jo turtas. Taip pat nurodo, kad tėvas dalykiniais reikalais bendraudavo su seniÅ«nu V. C., tarp jų ankščiau yra buvęs konfliktas, dėl ko, nežino. Pas savo tėvÄ namuose seniÅ«no nėra matęs. Po tėvo mirties neliko jokių jo daiktų ar dokumentų. Jo žiniomis, visi nuosavybės dokumentai yra pas R. B.. Taip pat žinojo, kad tėvas turėjo piniginių santaupų banke, kiek tiksliai, nežino.

Tėvas ankščiau yra minėjęs, kad viskas yra palikta jam, todėl mano, kad tėvas turėtų bÅ«ti anksčiau sudaręs testamentÄ . Tėvas kartais nesuvokdavo realybės, pamirÅ¡davo. Po tėvo mirties R. B. pasakė, kad tėvas pas seniÅ«nÄ surašė testamentÄ . R. B. neklausė, kodėl tėvas jai užrašė turtÄ . Jei bÅ«tų užrašęs jos motinai V. B., jis neprieÅ¡tarautų (2020 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 5 min. 32 sek. iki 1 val. 1 min. 30 sek.).

Atsakovė L. A. K. teismo posėdžiu metu su ieÅ¡kiniu nesutiko, palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas su tėvu elgėsi negražiai, kartais net smurtaudavo prieÅ¡ jį. Su broliu J. Å . ji bendravo nuoÅ¡irdžiai, jis dažnai atvažiuodavo pas jÄ , verkdavo, iÅ¡sipasakodavo. Lapkričio viduryje su pusbroliu atvažiavo pas J. į namus, kad jis parodytų dėdės žūties vietÄ . TÄ kartÄ namų durys buvo užrakintos. Išėjo J. Å . ir pasakė, kad tėvas yra miestelyje.

Tada iÅ¡važiavo į miestelį pasiimti J. J. Å . sako netiesÄ , kad jis jos neatpažino, kadangi ji buvo daug kartų atvažiavusi pas J. Å . į namus. Kai J. Å . gulėjo Kaune ligoninėje, ten jį irgi lankė. Dažnai susiskambindavo su broliu – per mėnesį du ar tris kartus. Paskutinį kartÄ J. jai skambino gruodžio pradžioje ir pasakė, kad jis yra ligoninėje, niekas jo nelanko, prašė atvažiuoti aplankyti į ligoninę. Atvažiavusi į ligoninę, nuėjo pas gydytojÄ , kuri pasakė, kad J. plaučių uždegimas, gydymas bus ilgas ir sunkus, nes plaučių uždegimas yra įsisenėjęs. Paskui nuėjo pas J., jis atrodė prastokai, daug prakaitavo.

Tris kartus per savaitę važiuodavo lankyti (nuo gruodžio mėnesio iki vasario 17 d.). Niekada nebuvo ligoninėje susitikusi su J. Å .. J. sakė, kad Julius buvo aplankyti jį ligoninėje du ar tris kartus. Taip pat sakė, kad Julius ateina aplankyti, kai atveža senatvės pensijÄ . Per daug apie sÅ«nų J. nekalbėdavo. J. sakė, kad sÅ«nus paskutinį kartÄ buvo atvažiavęs sausio 19 d. ir sakėsi važiuoja dirbti į VokietijÄ , paliko jam savo telefono numerį. Jono sveikata pagerėjo gruodžio pabaigoje, tačiau ji paprašė gydytojos, kad J. perkeltų į slaugÄ , kadangi jis neturėjo sÄ lygų bÅ«ti namie.

J. jai pasakė, kad turi piniginių lėšų banke. Sutarė su J., kad sutvarkys jam bent vienÄ kambarį, kad jis galėtų padoriai gyventi. J. nelabai gerai girdėjo ausimis ir jam skaudėjo petį, todėl jam buvo iÅ¡raÅ¡ytas siuntimas į KaunÄ pas gydytojÄ . Ji kartu su J. važiavo į KaunÄ , apsilankė pas gydytojus. Po to J. grįžo į slaugos ligoninę. J. taip pat turėjo dar vienÄ siuntimÄ pas gydytojus į KaunÄ . KitÄ dienÄ paskambino gydytoja ir informavo, kad J. iÅ¡važiavo į KaunÄ ir klausė, kÄ daryti.

Atsakė, kad nieko nedaryti, kadangi ji žinojo brolio užsispyrusį charakterį, kaip iÅ¡važiavo, taip ir sugrįš. Taip pat paprašė neskambini policijai, bet jie vis tiek paskambino. TÄ dienÄ ji taip pat skambino į policijÄ ir pranešė, kad J. iÅ¡važiavo į KaunÄ persiÅ¡viesti peties. Apie 18.00 val. J. grįžo iÅ¡ Kauno ir buvo prie ligoninės durų. J. gulėjo ligoninėje toliau, ji lankė jį iki vasario 17 d., o vasario 18 d. dienÄ J. reikėjo važiuoti į ligoninę Kaune.

Jos kaimynas J. V. vasario 18 d. nuvežė J. į KaunÄ , jam perÅ¡vietė petį. Kadangi J. jau ilgai gulėjo ligoninėje, gydytoja liepė važiuoti jam namo. Vasario 18 d. J. grįžo namo. Kadangi ji pati susirgo, paskambino K. ir paprašė, kad sutvarkytų J. namus. Taip pat paskambino R. B. ir paprašė pagloboti J. Negali tiksliai pasakyti, ar iki brolio mirties dar kalbėjo su juo telefonu, nes pati labai sirgo. 2019 m. vasario 27 d. kaimynas J. V. pasisiÅ«lė nuvežti jÄ pas brolį. Ji paskambino Rasai ir susitarė susitikti pas J., jį perrengti ir nuprausti. 2019 m. vasario 27 d., apie 10 val. buvo pas brolį, jis tada miegojo.

Su Rasa nuėjo į kitÄ kambarį, pasidėjo rÅ«bus ir laukė, kol jis pabus. Paskui pamatė, kad reikia kviesti greitÄ jÄ . Ji tÄ dienÄ nebendravo su broliu, tÄ dienÄ brolis numirė. J. jai buvo sakęs, kad užraÅ¡ys turtÄ sÅ«nui, kad ir nelabai jis jam padėjo. Dėl J. psichinės bÅ«klės niekada nekilo jokių abejonių. Skaudu, kad Å¡meižiamas brolis. Su Rasa telefonu bendravo kiekvienÄ dienÄ dėl J. sveikatos bÅ«klės. Nuo 2019 m. vasario 18 d. iki J. mirties Rasa gamino J. valgyti, jį prižiÅ«rėjo.

IÅ¡ pokalbių su Rasa suprato, kad ji pas J. lankėsi kiekvienÄ dienÄ . Rasa nieko nesakė apie seniÅ«nÄ ar testamentÄ . Apie testamentÄ pasakė kaimynas, kuris jai paskambino (2020 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 1 val. 9 min. 51 sek. iki 1 val. 51 min. 20  sek.). Atsakovė R. B. teismo posėdžiu metu su ieÅ¡kiniu nesutiko, palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir papildomai paaiÅ¡kino, kad nuo pat mažens su J. Å . palaikė ryÅ¡ius, jis yra mamos dėdė. Nesilankė pas J.

Å . namuose, nes jis visada lankėsi pas jÄ namuose, kartu dirbo Å«kio darbus. J. atvažiuodavo beveik kiekvienÄ dienÄ pas jÄ pasikalbėti. J. sirgo, jam nuolatos kildavo kraujo spaudimas. Jis atsainiai žiÅ«rėdavo į savo sveikatÄ . J. ne kartÄ yra gulėjęs ligoninėje. Kai turėdavo galimybę, su savo mama atvažiuodavo jo aplankyti į ligoninę. Kai reikėdavo, parveždavo jį iÅ¡ ligoninės. Kai 2018 m. rudenį J. susirgo, jį ligoninėje lankė jos mama. Ji pranešė apie J. ligÄ jo seseriai bei pasakė, kad J. rimtai serga.

K. ir jos mama abi pasikeisdamos lankydavo J. ligoninėje. Kai ji gulėjo su savo mergaite ligoninėje, tuo pačiu metu ir J. gulėjo ligoninėje, tuomet su J. kiekvienÄ dienÄ ligoninėje susitikdavo, pasivaikščiodavo, nupirkdavo jam reikiamų prekių. 2019 m. vasario 7 d. sužinojo, kad J. iÅ¡važiavo į ligoninę Kaune. Neatsimena, kas pranešė pirmiau – policija ar L. A. K.. Visi žinojo, kad J. lankosi pas jÄ , nes J. pats pasakodavo su kuo bendrauja. Su L. taip pat dažnai susiskambindavo telefonu, nes L. rÅ«pinosi, kas prižiÅ«rės J., kai jį iÅ¡leis iÅ¡ ligoninės. J. grįžo iÅ¡ ligoninės į savo namus ir jai paskambino, paprašė atvežti maisto.

Nuvažiavus pas J. ji prinešė jam malkų ir užkÅ«rė ugnį. Ryte susiskambino su L., Å¡i paprašė prižiÅ«rėti J. ir ji sutiko, nes augina mergaitę, gyvena Å¡alia. Taip ir prižiÅ«rėdavo J. – pakurdavo jam ugnį, atveždavo maisto, mažiausiai keturis kartus per dienÄ aplankydavo J. 2019 m. vasario 25 d. vakare atvažiavo K. pas J. jį aplankyti. Susitarė, kad ji pabus pas J. per naktį. Paskui K. paskambino jai ir pasakė, kad iÅ¡vežė J. į ligoninę. Tada ji paskambino į ligoninę, jÄ informavo, kad su J. sveikata nieko rimto, planuoja iÅ¡leisti jį namo.

Su drauge nuvažiavo į ligoninę ir parsivežė J. Nieko konkrečiai apie testamento sudarymÄ J. nebuvo jai kalbėjęs. Kelios dienos prieÅ¡ mirtį, J. liepė jai pasiimti žemės dokumentus. J. visus dokumentus peržiÅ«rėjo ir perdavė jai, nurodė kad jie jam svarbÅ«s. Taip pat kelios dienos prieÅ¡ mirtį, J. jai pasakė, kad nori pasikalbėti su seniÅ«nu ir paprašė pakviesti seniÅ«nÄ Ä¯ namus. J. nesakė dėl kokių priežasčių nori pasikalbėti su seniÅ«nu. Ji nuvažiavo į seniÅ«nijÄ ir pakvietė seniÅ«nÄ atvykti pas J.

į namus. Konkrečios atvykimo datos nebuvo suderinusi. TÄ dienÄ , kai atvažiavo seniÅ«nas, ji buvo pas J., tvarkė malkas. Kartu su seniÅ«nu atvažiavo dar ir socialinė darbuotoja, kuri pasiÅ«lė pagalbÄ prižiÅ«rint J.. Paskui sekretorė ir seniÅ«nas pasakė, kad nori pasikalbėti tik su J. ir paprašė iÅ¡eiti iÅ¡ kambario. Kol ji buvo kambaryje, jokios kalbos apie turtÄ nebuvo, kalbėjo tik apie socialines paslaugas. Tada ji ir socialinė darbuotoja išėjo iÅ¡ kambario ir jos toliau aptarinėjo, kokias paslaugas gali pasiÅ«lyti seniÅ«nija dėl J. priežiÅ«ros.

Paskui iÅ¡ kambario išėjo seniÅ«nas ir paprašė jos asmens dokumento. Negalvojo, kad praÅ¡o dokumento dėl testamento. Ji taip pat nematė, kai J. rašė testamentÄ , pačio testamento taip pat nematė. Kai seniÅ«nas iÅ¡važiavo, J. nieko jai nesakė apie testamentÄ . Kai seniÅ«nas iÅ¡važiavo, netrukus ir ji išėjo namo. Daugiau niekada nėra mačiusi seniÅ«no pas J. Jos nuomone, J. buvo sÄ moningas, kai sudarė testamentÄ , visus pažinojo ir atpažino. J. niekada nebuvo nuvežtas į seniÅ«nijÄ , tik seniÅ«nas tÄ kartÄ buvo atvykęs pas J.

į namus. 2019 m. vasario 27 d. nuvedė savo mergaitę į darželį ir nuėjo pas J., jis tuo metu miegojo. Prinešė malkų, pakÅ«rė ugnį ir iÅ¡važiavo. Parvažiavus į namus, paskambino L., kuri pasakė, kad yra atvažiavusi pas J. ir paprašė padėti jį nuprausti. ViskÄ susirinko ir nuvažiavo pas J. į namus. Tuo metu J. miegojo. Kartu su L. nuėjo į kitÄ kambarį, apsitarė dėl J. prausimo. Tada grįžo į J. kambarį jį žadinti ir pamatė, kad jam negerai – pradėjo žadinti, bet jis nereagavo.

Tuomet atvažiavo greitoji pagalba ir konstatavo J. mirtį. Kad jai palikta turto dalis, sužinojo iÅ¡ Juliaus – jis grįždamas iÅ¡ notarės jai paskambino ir pasakė, kad ji jo turtÄ pasiėmė. J. pasilikdavo senatvės pensijos pinigus pas jÄ , kadangi sakydavo, kad Julius viskÄ paima ir jis neturi už kÄ nusipirkti maisto. J. pasiimdavo iÅ¡ jos pinigus dalimis – kai jam reikėdavo (2020 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 1 val. 51 min. 23 sek. iki 2 val. 33 min. 11 sek.).

Trečiasis asmuo V. C. su ieÅ¡kiniu nesutiko, palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir papildomai paaiÅ¡kino, kad J. Å . kaip gyventojÄ gerai pažinojo. Su J. Å . nuolatos bendradarbiaudavo, nes jis buvo žmogus su negalia. Kadangi seniÅ«nija turi savarankiÅ¡kumÄ , tai visus administracinius veiksmus tvarkydavo sekretorė, ji turėjo įgaliojimÄ . Sekretorė pranešė, kad buvo atėjusi R. B., kuri pasakė, kad J. Å . nori pasikalbėti su seniÅ«nu. J. Å . ankščiau dažnai užeidavo į seniÅ«nijÄ .

Pagalvojo, kad gal reikia kokios pagalbos, todėl pakvietė kartu važiuoti ir socialinę darbuotojÄ . Pas J. Å . jie važiavo trise – jis, sekretorė L. V. ir socialinė darbuotoja. TÄ kartÄ jis nežinojo konkrečios priežasties, dėl ko J. Å . jį kvietė. Kai nuvažiavo, J. Å . gulėjo lovoje, Å¡alia lovos buvo susidėjęs visus dokumentus. Pas J. namie taip pat buvo R. B.. Sekretorė L. V. pasakė, kad J. Å . nori suraÅ¡yti testamentÄ . Tada paprašė, kad Rasa ir socialinė darbuotoja iÅ¡eitų iÅ¡ kambario.

Kambaryje liko jis ir sekretorė, o J. Å . gulėjo lovoje. Testamento sudarymo metu buvo paminėta aiÅ¡kiai kokiems žmonėms palieka turtÄ ir kokį. J. Å . pasakė, kad sÅ«nus iÅ¡vykęs, negali jam priskambinti. Taip pat sakė, kad dabar jį Rasa ir jo sesuo prižiÅ«ri, dėl to norėtų joms atsidėkoti. Sekretorė L. V. iÅ¡reikÅ¡tÄ J. Å . valiÄ ranka užrašė ant popieriaus. TÄ kartÄ nekilo jokių abejonių dėl J. Å . psichinės bÅ«klės – jis samprotavo Å«kiÅ¡kai ir humaniÅ¡kai dėliojo mintis dėl savo testamento.

Atrodė, kaip įprastai atrodo senyvi žmonės. Toliau sekretorė tvarkė visus dokumentus. J. turėjo užrašų knygutę, kurioje buvo užraÅ¡ytas sesers asmens kodas, o Rasos asmens kodo neturėjo, vėliau paklausė pačios Rasos asmens kodo. J. Å . duomenų taip pat nežinojo, paskui sekretorė juos surado. TÄ pačiÄ dienÄ â€“ atrodo, kad po pietų, tiksliai neatsimena, kai sekretorė perkėlė testamentÄ Ä¯ kompiuterį ir jį atspausdino, nuvažiavo su sekretore paimti paraÅ¡o iÅ¡ J.

Å . Tuo metu Rasos pas J. Å . nebuvo. Kai buvo imamas paraÅ¡as iÅ¡ J. Å ., dalyvavo tik sekretorė ir jis. Sekretorė sutvarkė visus dokumentus, paėmė J. Å . paraÅ¡Ä ir tada nuvežė dokumentus pas notarÄ (2020 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 2 val. 33 min. 12 sek. iki 3 val. 3 min. 21 sek.). Trečiasis asmuo Å akių rajono 1-ojo notaro biuro notarė R. V. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko, palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymu pateikė teismui du testamentus.

Vienas iÅ¡ jų buvo jai perduotas, kai palikimÄ priėmė testamentinis įpėdinis – Å¡io testamento originalas buvo perduotas testatoriui jį patvirtinus, o kitas testamentas – seniÅ«no patvirtintas ir 2019 m. vasario 27 d. seniÅ«nijos darbuotojo buvo perduotas saugojimui. Ant seniÅ«no perduoto testamento padarė tvirtinimo įraÅ¡Ä apie jo priėmimÄ saugoti ir testamentÄ perdavė testamentų registrui saugojimui. Taip pat buvo iÅ¡duotas liudijimas apie testamento priėmimÄ saugoti. Taip pat nurodo, kad priimant seniÅ«no patvirtintÄ testamentÄ saugojimui, gyventojų registro duomenų netikrino, kadangi tai nėra privaloma, tačiau patikrino veiksnių/neveiksnių asmenų registrÄ , nors tai taip pat nėra privaloma.

Jokių duomenų apie asmens neveiksnumÄ nebuvo. Be to, kai asmuo mirÅ¡ta, apie asmens mirtį duomenys gyventojų registre atsiranda sekančiÄ dienÄ po asmens mirties. Taip pat nurodo, kad 2019 m. kovo 5 d. ieÅ¡kovas buvo atėjęs pas jÄ ir ji supažindino ieÅ¡kovÄ su seniÅ«no sudarytu testamentu ir padarė jo kopijÄ . Kadangi testamento sudarymo tvarka nebuvo pažeista, dėl to ji priėmė saugoti oficialiai seniÅ«no patvirtintÄ testamentÄ (2021 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 9 min. 48 sek. iki 22 min. 43 sek.).

Patikslintas ieÅ¡kinys atmestinas IÅ¡ patikslinto ieÅ¡kinio su priedais, atsiliepimų į ieÅ¡kinį, Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad 2019 m. vasario 26 d. J. Å . sudarė testamentÄ , kuriuo atsakovei R. B. paliko pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ir namų valdos žemės sklypÄ 0,36 ha, esantį prie Å¡ių pastatų, miÅ¡ko sklypÄ 5,00 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ 0,20 ha, esantį LukÅ¡ių miestelyje, Å akių r. sav., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ 2,62 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ 0,20 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei L. A.

K. paliko 1,78 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ 0,15 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ 0,20 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui J. Å . paliko žemės sklypÄ 0,94 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ 4,48 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ 4,22 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir statinius esančius (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypÄ 0,64 ha, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat visÄ kitÄ likusį, testamente nepaminėtÄ turtÄ .

Testamentas patvirtintas 2019 m. vasario 26 d., 11.15 val. Šakių rajono Lukšių seniūnijos seniūno V. C. Testamentas priimtas saugoti Šakių rajono 1– ojo notaro biuro notarės R. V. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. 842. (duomenys neskelbtini) mirė testatorius J. Š., gimęs (duomenys neskelbtini)., tiesioginė mirties priežastis – lėtinis stazinis širdies nepakankamumas, persirgtas miokardo infarktas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.16 straipsnis numato, jog negalioja testamentas, sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens, sudarytas ribotai veiksnaus šioje srityje asmens, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas, taip pat testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.

TestamentÄ testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju 2019 m. vasario 26 d. testamentas ginčijamas dėl J. Å . valios nebuvimo, negalėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir juos valdyti dėl savo psichinės ir fizinės sveikatos bei atsakovių R. B. bei L. A. K. įtakos J. Å . valios laisvei bei dėl testamento formos ir tvirtinimo tvarkos esminių pažeidimų. Dėl testamento nuginčijimo CK 1.89 straipsnio pagrindo, jog asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti Ginčijant testatoriaus valiÄ CK 1. 89 straipsnio pagrindu, ieÅ¡kovas turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad testamento sudarymo metu jo tėvas J.

Å . buvo tokios bÅ«senos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti valiÄ atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Savo argumentams įrodyti ieÅ¡kovas, pateikdamas pirminį ieÅ¡kinį, teismo prašė paskirti pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, vėliau, teikdamas patikslintÄ ieÅ¡kinį, Å¡io praÅ¡ymo atsisakė ir Å¡ias aplinkybes įrodinėjo kitais įrodymais. IÅ¡ byloje pateiktų medicininių dokumentų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir liudytojais apklaustų gydytojų parodymų nustatyta, jog testatorius J.

Š. nuo 2018 m. gruodžio 8 d. iki 2019 m. vasario 18 d. gydytas viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) „Šakių ligoninė“ vidaus ligų skyriuje, palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, nervų skyriuje dėl pagrindinės diagnozės – pneumonijos bei kitų gretutinių ligų. Liudytoja jį gydžiusi gydytoja L. V. parodė, kad dėl J. Š. gydymo bendravo su jo seserimi (L. A. K.) ir dukterėčia (V. B.), J. Š. sūnaus nežino ir su juo nebendravo. J. Š. buvo keistuolis, bet ne dėl psichikos būklės, tiesiog toks jis buvo žmogus, nekilo jokių abejonių dėl jo psichikos.

Gydymo metu jo sesuo vežė J. Å . į Kauno klinikas pasiimti klausos aparato, vėliau jis pats savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alino iÅ¡ ligoninės ir nuvyko į Kauno klinikas echoskopijai. Pacientas buvo konsultuotas psichiatro du kartus, tačiau demencija jam nebuvo nustatyta, tik lengvas kognityvinis sutrikimas. Nors J. Å . turėjo problemų dėl klausos, tačiau su juo buvo galima susikalbėti ir be klausos aparato – reikėdavo garsiai kalbėti. Ji bendravo su pacientu kiekvienÄ dienÄ , bendravimas buvo malonus.

Nors jis nesilaikė tvarkos – prisistumdavo stalÄ prie radiatoriaus, iÅ¡eidavo į laukÄ â€“ darė taip, kaip jam patinka, tačiau ne dėl senatvinės demencijos, o tiesiog jis buvo toks žmogus (2020 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 16 min. 56 sek. iki 30 min. 47 sek.). Liudytoja gydytoja V. G. parodė, kad J. Å . yra gydžiusi anksčiau dėl Å¡irdies nepakankamumo, ligoninėje jį lankė sesuo, žinojo, kad pacientas turi sÅ«nų, tačiau jo nematė ir nebendravo, J, į ligoninę patekdavo prastos bÅ«klės, gydant jo bÅ«klė pagerėdavo.

J. Å . buvo sakęs, kad jo namuose yra blogos gyvenimo sÄ lygos, jis ten nuolatos sirgdavo – namie buvo Å¡alta, dėl to kildavo lėtinės ligos (2020 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 30 min. 55 sek. iki 37 min. 10  sek.). Liudytojas testatoriaus Å¡eimos gydytojas A. P. parodė, jog J. Å . buvo gydomas dėl padidėjusio kraujospÅ«džio, gydytojas nestebėjo jokių J. Å . psichikos sutrikimų, atsimena, kad su J. Å . reikėdavo kalbėti garsiau (2020 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 1 val. 28 min. 29 sek. iki 1 val. 34 min. 13 sek.).

Liudytojas gydytojas psichiatras A. S. parodė, kad J. Å . greitai susierzindavo, pavargdavo dėl senos galvos traumos. Jam buvo emocinės problemos, smegenų traumos pasekmės, o ne psichologinės organinės. Nestebėjo psichozės, mÄ stymo, suvokimo sutrikimų. Taip pat nedarė jam MMSE testo, kadangi MMSE testas daromas, kai įtariama demencija. Nebuvo įtarimų dėl demencijos, kadangi J. Å . buvo labai savarankiÅ¡kas žmogus, kÄ norėdavo tÄ darydavo, nepriklausydavo nuo kitų žmonių valios.

J. Å . buvo skiriamos nedidelės raminančių vaistų dozės, kadangi jo dirglumas buvo padidintas. J. Å . nebuvo skiriami tokie vaistai, kurie sumažintų jo suvokimÄ , vienas iÅ¡ jam paskirtų vaistų galėjo padėti pagerinti suvokimÄ â€“ praplėsti kraujagysles. J. Å . elgesys buvo labai bÅ«dingas traumatikams (2020 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 50 min. 30 sek. iki 1 val. 8 min. 15 sek.). VÅ¡Ä® „Šakių ligoninė“ pateikta asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė patvirtina, jog J.

Å . 2019 m. vasario 25 d., tai yra likus 1 dienai iki testamento sudarymo, 19.26 val. grietosios pagalbos automobiliu buvo pristatytas į gydymo įstaigÄ , pacientas skundžiasi dusuliu, silpnumu, skausmu krÅ«tinėje, jam atlikti tyrimai, kardiograma, suleisti vaistai ir pacientas, praėjus skausmui, 22.00 val. iÅ¡leistas namo. Å iuose medicininiuose dokumentuose nėra jokių duomenų apie stebimus paciento psichinės bÅ«klės sutrikimus (prijungta neskaitmeninta medžiaga – ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės iÅ¡ VÅ¡Ä® „Šakių ligoninė“).

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, jog gulint ligoninėje, tėvo elgesys buvo pakitęs, neadekvatus, nukreiptas į agresijÄ , su juo sunkiai susikalbėjo seselės, gydytojai bei pats ieÅ¡kovas, tėvas nebegalėjo aiÅ¡kiai prisiminti praeities ar normaliai vystyti mintis, velionis ir praeityje yra gydęsis dėl psichikos sutrikimų, jam buvo nustatytas organinis emocinio stabilumo sutrikimas, potrauminis galvos sindromas. Gydytojos L. V. ir V. G. nepatvirtino tokių aplinkybių, prieÅ¡ingai nurodė, jog pacientas bendravo maloniai, pasakojo apie savo gyvenimo sÄ lygas, buitį, įtarimų dėl jo psichinės bÅ«klės nekilo.

Gydytojas psichiatras A. S. patvirtino, jog jam nekilo įtarimų dėl galimos demencijos diagnozės, nestebėjo paciento psichozės, mÄ stymo, suvokimo sutrikimų, prieÅ¡ingai patvirtino, jog J. Š. buvo labai savarankiÅ¡kas žmogus, nepriklausydavo nuo kitų žmonių valios, jis turėjo tik emocinių problemų dėl senos galvos traumos. Gydytojai nurodė, kad J. Å . turėjo klausos sutrikimų, tačiau su juo nebuvo problemų susikalbėti, reikėjo kalbėti garsiau. Remiantis aukščiau aptartais liudytojų parodymais atmestinas ieÅ¡kovo argumentas, jog ginčijamas testamentas sudarytas testatoriui negebant valdyti ir nesuvokiant savo veiksmų reikÅ¡mės ar padarinių dėl staiga itin pablogėjusios sveikatos bÅ«klės. Teismas neturi pagrindo netikėti Å¡ių liudytojų parodymais, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, asmeniÅ¡kai nepažįsta nei vienos iÅ¡ Å¡alių, tokių aplinkybių nenurodė ir pats ieÅ¡kovas, jų parodymai sutampa su medicininiuose dokumentuose esančiais įraÅ¡ais.

Be to Å¡ių liudytojų parodymams neprieÅ¡tarauja ir kitų byloje apklaustų liudytojų – kaimynų, giminaičių parodymai, todėl teismas taip pat neturi pagrindo jais netikėti, nors paminėtus liudytojus prašė apklausti atsakovių atstovas. Liudytoja V. B., atsakovės R. B. motina, parodė, kad J. Å . iki pat mirties atakuodavo savo įdomiais klausimais apie politikÄ , buvo visiÅ¡kai Å¡viesaus proto (2020 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 10 min. 44 sek. iki 39 min. 50 sek.).

Liudytojas kaimynas A. L. parodė, jog paskutinį kartÄ J. Å . matė dienÄ prieÅ¡ jo mirtį, tÄ dienÄ J. Å . atrodė Å¡viesaus proto, pasakojo, kad giminaitė atvežė jam valgyti, tik jis sunkiai kalbėjo, nes jį dusino (2020 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 39 min. 53 sek. iki 59 min. 28 sek.). Liudytojas J. V. buvo nuvažiavęs pas J. Å . dienÄ prieÅ¡ jo mirtį, nes paprašė jo sesuo K. TÄ dienÄ J. Å . patarė, kÄ galėtų pasiimti į muziejų, buvo išėję kartu į kiemÄ , J.

Å . aprodė Å¡eimos vertybes, jokių abejonių dėl J. Å . psichinės bÅ«klės nekilo (2020 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 59 min. 29 sek. iki 1 val. 42 min. 44 sek.). Liudytojas R. N. parodė, jog dienÄ prieÅ¡ mirtį buvo pas J. Å ., jo psichinė bÅ«klė įtarimų nekėlė, jis kalbėjo protingai, draugiÅ¡kai, mandagiai, pasakojo apie sudarytÄ testamentÄ (2020 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 2 val. 9 min. 33 sek. iki 2 val. 25 min. 14 sek.).

Liudytoja A. L. K. parodė, kad J. Å . matė vasario 25 d., tada R. B. papraÅ¡yta parvežė jį iÅ¡ ligoninės, jo psichinė sveikatos bÅ«klė nekėlė jokių įtarimų, jie bendravo įprastai, kalbėjo apie arklius, apie pieÅ¡imÄ (2020 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 2 val. 34 min. 59 sek. iki 2 val. 43 min. 12 sek.). Tas pačias aplinkybes nurodė ir atsakovės bei trečiasis asmuo seniÅ«nas V. C., jog J. Å . iki mirties pilnai suvokė savo veiksmus ir jų pasėkmes, sugebėjo laisvai iÅ¡reikÅ¡ti savo ketinimus ir norus ir suprato savo veiksmų pasekmes.

IeÅ¡kovas su tėvu J. Å . tiesiogiai bendravo tik 2019 m. sausio mėnesį, toliau jų bendravimas nutrÅ«ko ir mirties jie nesusisiekė, todėl ieÅ¡kovas negalėjo žinoti apie tėvo psichinės ir fizinės sveikatos bÅ«klę testamento sudarymo metu, o jo paaiÅ¡kinimai atmestini remiantis kitų, nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymais. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, jog tėvas pabėgo iÅ¡ ligoninės ir savavaliÅ¡kai nuvyko į Kauno klinikas, kaimynai pasakojo, kad tėvas po pabėgimo iÅ¡ ligoninės blaÅ¡kėsi po visÄ gyvenvietę ieÅ¡kodamas savo sÅ«naus, nors žinojo, kad Å¡is iÅ¡vykęs į VokietijÄ , tai parodo, jog tėvas prieÅ¡ mirtį dėl sunkios sveikatos bÅ«klės sunkiai bepajėgė valdyti savo veiksmus ar suvokti savo veiksmų padarinius.

Å ias ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes paneigia liudytojų parodymai. Liudytoja L. V. parodė, jog J. Å . 2019 m. vasario 7 d. savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alino iÅ¡ ligoninės ir iÅ¡vyko į Kauno klinikas echoskopijai. Tas pačias aplinkybes patvirtino atsakovė L. A. K., kuri paaiÅ¡kino, jog vasario 6 dienÄ ji kartu su J. važiavo į KaunÄ , apsilankė pas gydytojus, tačiau J. turėjo dar vienÄ siuntimÄ pas gydytojus, kur jo nepriėmė ir liepė atvažiuoti kitÄ dienÄ . J. pas gydytojus iÅ¡važiavo vasario 7 d. pats vienas, taip jis pasielgė dėl savo užsispyrusio charakterio, iÅ¡ Kauno jis grįžo autobusu apie 18 val. ir prisistatė atgal į ligoninę.

Å ias aplinkybes patvirtina ir liudytojos I. P. parodymai, kuri važiavo tÄ pačiÄ dienÄ autobusu ir matė J. Å ., jo elgesys jokių įtarimų nesukėlė (2020 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 2 val. 25 min. 15 sek. iki 2 val. 34 min. 58 sek.). IeÅ¡kovui nepateikus kitų, Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, jo teiginiai atmestini remiantis nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų gydytojos L. V. ir I. P. parodymais, atsakovės L. A. K. paaiÅ¡kinimais bei medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡as.

IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu prašė apklausti liudytojais jo motinÄ bei galimai J. Š. pažinojusius asmenis V. K. bei A. K., bet nesugebėjo pateikti duomenų apie Å¡ių liudytojų buvimo vietÄ , todėl teismas tik kitais aukščiau aptartais įrodymais. Kai testamentÄ sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės, testamentas gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, tai yra dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.

CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trÅ«kumais. Sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamÄ praktikÄ , nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta palikėjo valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų.

Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; kt.). Teismai turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valiÄ reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Å i moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarkÄ reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigÄ Ä¯gyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytÄ pareigÄ vadovautis Å¡iais principais ir teismui aiÅ¡kinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010).

Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).

Vertinant ginčijamo testamento turinį jo naudingumo ar žalingumo, pagrįstumo, protingumo bei kitais reikÅ¡mingais CK 1.89 straipsnio taikymui aspektais, pažymėtina, jog testatorius didžiausiÄ savo turto dalį paliko pirmos eilės įpėdiniui – ieÅ¡kovui J. Å ., tai yra jam paliko žemės sklypus, kurių bendras dydis yra 10,28 ha ir sodybÄ su statiniais. KitÄ turto dalį, tai yra žemės sklypus, kurių bendras dydis yra 2,13 ha, testatorius paliko savo seseriai L. A. K., su kuria palaikė glaudžius santykius, ji rÅ«pinosi juo ligoninėje, važiavo kartu į Kauno klinikas pas gydytojus (el. bylos popierinio varianto 1 t., b. l. 62), tarėsi dėl jo gydymo su gydytojais Å akiuose, prašė pagalbos jį prižiÅ«rėti atsakovės R.

B.. Å ias aplinkybes patvirtina liudytojų velionį gydžiusių gydytojų parodymai, liudytojo J. V. parodymai, kuris patvirtino, kad atsakovės L. A. K. papraÅ¡ytas vežė J. Å . iÅ¡ Å akių ligoninės į Kauno klinikas, kelionės metu J. Å . užsiminė, kad nori perleisti žemės sklypus seseriai, nes ji yra to nusipelniusi, viskuo rÅ«pinasi, be to mirties dienÄ dar kartÄ vežė atsakovę, kuri norėjo nuprausti ir sutvarkyti savo brolį, bet nespėjo, nes jis tÄ dienÄ numirė. Be to pati atsakovė nurodė, jog su broliu palaikė draugiÅ¡kus ir artimus santykius, brolis dažnai pas jÄ atvažiuodavo, iÅ¡sipasakodavo, jie kalbėdavosi telefonu, ji taip pat lankydavo brolį, o kai Å¡is 2018 m. pabaigoje buvo paguldytas į ligoninę, jį prižiÅ«rėjo, domėjosi gydymo reikalais, apmokėjo jo laidojimo iÅ¡laidas ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (el. bylos popierinio varianto 1 t., b. l. 64–66).

Be to ji raÅ¡tu pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kad prižiÅ«ri brolio kapavietę, jam bÅ«nant gyvam įsipareigojo prižiÅ«rėti kitų artimųjų, iÅ¡ kurių J. paveldėjo žemes, kapus (el. bylos popierinio varianto 3 t., b. l. 31). Dalį turto, tai yra žemės ir miÅ¡ko sklypus, kurių bendras dydis yra 8,38 ha ir sodybÄ su statiniais, testatorius paliko atsakovei – R. B., kuri yra jo dukterėčios V. B. dukra. Nors ieÅ¡kovas teigė, jog velionis J. Å . su R. B. nebendravo ir jokių ryÅ¡ių nepalaikė, Å¡ias aplinkybes paneigia liudytojų parodymai, trečiojo asmens seniÅ«no V.

C. bei abiejų atsakovių paaiÅ¡kinimai. Liudytoja V. B. parodė, kad J. Å . lankydavosi tiek pas jÄ , tiek pas dukrÄ atsakovę R. B., ateidavo pavalgyti, pasikalbėti, su sÅ«numi J. nesutardavo, sÅ«nus paimdavo J. pinigus. Liudytojas kaimynas A. L. parodė, jog giminaitė velioniui atveždavo valgyti, o sÅ«nus nieko nepadėdavo, jis tik atvažiuodavo, kai J. Å . gaudavo pensijÄ . Liudytoja R. T. parodė, jog pažįsta J. Å . nuo vaikystės, sÅ«nus jam nieko buityje nepadėdavo, velionis laikydavo pinigus pas R.

B., kai jis gulėjo ligoninėje kartu su liudytojos vyru, tai paraÅ¡ydavo raÅ¡telį dėl pinigų ir ji nueidavo pas RasÄ , paimdavo pinigus ir nupirkdavo jam maisto (2020 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 2 val. 00 min. 39 sek. iki 2 val. 9 min. 32 sek.). Liudytojas kaimynas R. N. patvirtino, kad J. Å . prižiÅ«rėjo V. B. ir R. B.. Liudytoja I. P. parodė, jog dažnai matydavo R. B. dirbančiÄ Å«kio darbus pas J. Å ., pasikalbėdavo su ja, ji sakė prižiÅ«rinti J. Liudytoja A.

L. K. parodė, jog dažnai nuveždavo R. B. pas J. Š., ji ten tvarkydavosi ūkyje, be to Rasos paprašyta yra parvežusi J. iš Šakių ligoninės. Tie patys liudytojai patvirtino, jog J. Š. santykiai su sūnumi ieškovu J. Š. buvo sudėtingi, sūnus nepadėdavo jam buityje, netvarkė namų, kuriuose gyveno, naudodavosi tėvo pensija. Ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes, todėl jos laikytinos nustatytomis. Taigi atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovui nepateikus jokių įrodymų, dėl J. Š. negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti dėl savo psichinės ir fizinės sveikatos būklės, neprašius skirti pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės, šis ieškinio pagrindas laikytinas neįrodytu ir atmestinas.

Dėl testamento nuginčijimo CK 1.91 straipsnio pagrindu dėl apgaulės ir dėl esminių testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimų Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sÄ moningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo Å«kiniai, ekonominiai, buitiniai, kultÅ«riniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norÄ sudaryti sandorį. Å is žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbiÄ reikÅ¡mę turi tikslas ir motyvai.

IÅ¡orinės valios iÅ¡reiÅ¡kimas turi atitikti vidinį – tikrÄ jį valios turinį. Netiksliai arba iÅ¡kreiptai iÅ¡reiÅ¡kus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sudaryti sandorį arba kilti ginčų dėl jo galiojimo. Dėl Å¡ių priežasčių valios iÅ¡reiÅ¡kimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Å ios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trÅ«kumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal Å¡iÄ teisės normÄ apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sÄ lygomis, kokių jis siekia.

Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio Å¡alies valiÄ paveikia kitos Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningi veiksmai (tiek aktyvÅ«s, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebÅ«tų buvę, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis.

Dėl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokė tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmę, ar ji sprendimÄ dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priėmė savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V.

Č. v. H. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. T. v. V. G. , bylos Nr. 3K-3-264/2013; kt.). IeÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, jog J. Å . testamentÄ pasirašė veikiant atsakovės R. B., o galimai ir atsakovės L. A. K. apgaulės įtakoje pateikiant pasiraÅ¡yti ant iÅ¡ anksto parengto testamento turinio bei velioniui net nesuvokiant ant kokio dokumento pasiraÅ¡o. IÅ¡ atsakovės R. B. paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog likus keliomis dienoms iki testamento sudarymo J.

Å . paprašė, kad ji pakviestų į namus seniÅ«nÄ , neminėjo dėl kokios priežasties. Liudytoja seniÅ«nijos specialistė L. V. patvirtino, kad į seniÅ«nijÄ buvo užsukusi R. B. ir paprašė, kad seniÅ«nas atvyktų pas J. Å ., priežasties nenurodė, apie tai ji pasakiusi seniÅ«nui. Liudytoja taip pat parodė, kad seniÅ«nas tiksliai nežinojo, kodėl kviečia J. Å ., dėl to nusprendė važiuoti kartu su socialine darbuotoja, galbÅ«t Å . reikia kokių nors socialinių paslaugų. 2019 m. vasario 26 d. kartu su seniÅ«nu ir socialine darbuotoja R.

Z. nuvažiavo pas J. Å . į namus. Atvažiavus pas J. Å . į namus, juos pasitiko Rasa. Namuose J. atrodė ligotas – sunkiai kvėpavo, virtuvėje gulėjo ant sofos. Pamatęs seniÅ«nÄ iÅ¡ karto pasakė, kad blogai jaučiasi, dėl to reikia jam viskÄ susitvarkyti. Tuomet liudytoja iÅ¡ karto suprato, kad J. Å . nori sudaryti testamentÄ . Jis minėjo, kad sÅ«nus nepaskambina, jis nebeturi jėgų, reikia jam pagalbos, o už pagalbÄ reikia žmonėms atsiskaityti. Taip pat pasakė, kad Rasa sutiko jam padėti, dėl to nusprendė padalinti turtÄ .

Po to pradėjo vardinti žemės sklypus iÅ¡ atminties, visų žemės sklypų plotus atsiminė puikiai. J. Š. turėjo Å¡alia segtuvÄ su nuosavybės dokumentais. Ji paėmė segtuvÄ ir kai J. Å . vardino sklypus ir kÄ kam palieka, viskÄ pasižymėjo. Namo valdų dokumentų nebuvo. Be to, J. Å . turėjo knygutę, kurioje buvo užraÅ¡ytas L. A. K. asmens kodas, o R. B. asmens kodo pasiklausė vėliau. J. Å . turto dalybas pradėjo nuo Rasos, kadangi norėjo su ja atsiskaityti dėl jo priežiÅ«ros, po to pasakė, kad reikia ir sesei palikti, kadangi ji taip pat juo rÅ«pinasi.

Po to pasakė, kad kas liko – sÅ«nui. Kiek atsimena, sÅ«nui paliko stambesnius žemės Å«kio paskirties plotus, sodybÄ ir keletÄ smulkesnių plotų. SÅ«nui buvo palikta didžiausia dalis turto. Kai J. Å . vardijo plotus ir kam juos palieka, kambaryje buvo ji, seniÅ«nas ir J. Š. R. Z. ir R. B. nebuvo. Jų pokalbis užtruko apie 35–40 min. Tada ji viskÄ surašė, susitikrino ir pasakė J. Å ., kad važiuos iki seniÅ«nijos, suraÅ¡ys testamentÄ kompiuteriu ir grįš pas jį atgal. Po to grįžo į seniÅ«nijÄ , surašė testamentÄ ir tada – apie 11.00 val. su seniÅ«nu dviese važiavo atgal pas J.

Å . Tuo metu, kai atvažiavo pas J. Å . su suraÅ¡ytu testamentu, nematė jokių kitų asmenų pas jį namuose. J. Å . buvo savo namuose – virtuvėje gulėjo ant sofos. Tada garsiai perskaitė J. Å . testamentÄ , pasitikslino, ar viskas teisinga, Å . atsakė, kad viskas gerai. Tuomet J. Å . paėmė pats testamentÄ , dar kartÄ peržvelgė ir pasirašė. Po to pasirašė ir seniÅ«nas. Buvo padaryti du testamento egzemplioriai. Vienas egzempliorius liko J. Å ., o kitÄ pasiėmė pristatyti notarui.

Po to jie iÅ¡važiavo. IÅ¡ viso tÄ kartÄ užtruko apie 20 min. Grįžus į seniÅ«nijÄ , ji pastebėjo, kad pas J. Å . paliko akinius, tuomet apie 12.00 val. ji viena grįžo atgal pas J. Å . į namus pasiimti akinius. KitÄ dienÄ , tikslaus laiko neatsimena, nuvažiavo pas notarę ir atidavė testamentÄ notarei. (2021 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 23 min. 28 sek. iki 1 val. 2 min. 24 sek.). Liudytoja R. Z. parodė, kad yra LukÅ¡ių seniÅ«nijoje socialinio darbo organizatorė. 2019 m. vasario 25 d. jai seniÅ«nas pasakė, kad J.

Å . nori pasikalbėti. Kadangi seniÅ«nas žinojo, kad Å . gyvena vienas ir jam yra pablogėjusi sveikata, galvojo kad gali prireikti socialinių paslaugų, dėl to pasiÅ«lė važiuoti kartu su juo. KitÄ dienÄ â€“ 2019 m. vasario 26 d., apie 9.00 val., ji, seniÅ«nas ir seniÅ«no sekretorė L. V. nuvažiavo pas J. Å . į namus, juos pasitiko R. B. Visi įėjo į J. Å . kambarį, jis gulėjo lovoje, tada ne daug kalbėjo. Kai jie visi įėjo į kambarį, J. Å . iÅ¡ karto užsiminė apie turto dalijimÄ , dėl to ji ir R.

B. buvo iÅ¡praÅ¡ytos iÅ¡ kambario. Patalpoje pasiliko tik seniÅ«nas ir sekretorė. Jos kartu su R. B. kitame kambaryje kalbėjosi. SeniÅ«nas su sekretore pas J. Å . užtruko apie 30 min. Po to ji grįžo į J. Å . kambarį, su juo bendravo apie 15–20 min., siÅ«lė socialines paslaugas. Po to visi grįžo į seniÅ«nijÄ ir ji nuėjo į savo kabinetÄ . Po 30–40 min. seniÅ«nas su sekretore važiavo vėl pas J. Å . į namus. Paskui seniÅ«nas su sekretore vėl grįžo į seniÅ«nijÄ (iki pietų).

Kitų aplinkybių nežino, nes daugiau niekur nebuvo. Taip pat nurodo, kad ji kaip socialinė darbuotoja turi prieigÄ prie registrų. 2019 m. vasario 25 d., prieÅ¡ važiuojant pas J. Å ., ji pasižiÅ«rėjo registruose apie turimÄ J. Å . turtÄ , kadangi galvojo, kad jam gali reikėti socialinių paslaugų. Anksčiau, gal 2018 m., J. Å . irgi buvo kreipęsis į jÄ dėl paslaugų, tada ji taip pat tikrino turto registrÄ ir jam paaiÅ¡kino, kad globos namuose reikėtų mokėti 1 proc. nuo turimo turto vertės, o jo turto vertė buvo didelė.

Todėl ir šį kartÄ ji tikrino registrÄ dėl tos pačios priežasties, kad gal J. Å . norės kokių nors socialinių paslaugų, todėl pagal turimÄ turtÄ ji galės jam pasiÅ«lyti. Tikrinant J. Å . duomenis pasirinko priežastį „duomenų patikslinimas”, duomenų nespausdino ir niekam nesiuntė. Jos niekas neprašė patikslinti ar duoti sklypų unikalių numerių ar kitų duomenų, susijusių su J. Å . turtu. Ji tik sau paskaičiavo, kad pagal turimÄ turtÄ globos namuose jam reikėtų mokėti apie 300 Eur (2021 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 1 val. 2 min. 25 sek. iki 1 val. 38 min. 02 sek.).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus pateikė ir trečiasis asmuo seniÅ«nas V. C., tik nurodė galimai netikslų laikÄ kada buvo pas J. Å . (nurodė po pietų) ir ne iÅ¡ karto prisiminė, jog pas Å . buvo du kartus, tai yra pirmÄ kartÄ iÅ¡klausė jo patvarkymus žodžiu ir sekretorė ranka juos užsirašė, o antrÄ kartÄ vyko „paimti paraÅ¡o“. Nei ieÅ¡kovas, nei jo atstovė nenurodė ir byloje nėra surinkta jokių įrodymų apie galimÄ seniÅ«no ar seniÅ«nijos darbuotojų suinteresuotumÄ atitinkamo turinio testamento patvirtinimu.

SeniÅ«nas V. C. ir liudytojos L. V. bei R. Z. nurodė asmeniÅ¡kai nepažįstantys nei vienos iÅ¡ Å¡alių, iÅ¡ matymo žinantys tik R. B. kaip seniÅ«nijos gyventojÄ , atsakovės L. A. K. apskritai nėra matę ir nepažįsta, nes ji gyvena kitoje tolimoje seniÅ«nijoje. Todėl iÅ¡klausius Å¡ių asmenų paaiÅ¡kinimų teismui nekilo jokių abejonių jų parodymų patikimumu, nes nėra jokio intereso ar kitos priežasties seniÅ«nui ar seniÅ«nijos darbuotojai iÅ¡ anksto rengti testamentÄ , dalinti testatoriaus turtÄ nepažįstamiems asmenims, klastoti ar kitokios apgaulės bÅ«du įtikinti testatorių pasiraÅ¡yti ant jam nesuprantamo turinio testamento.

Laiko neatitikimai ar ne visų aplinkybių prisiminimas paaiÅ¡kintinas kiekvieno asmens individualiomis atminties savybėmis ir teisinės reikÅ¡mės Å¡iuo atveju aplinkybių nustatymui neturi. Aplinkybės kada, kaip ir kokiu bÅ«du buvo sudarytas testamentas nustatytos iÅ¡ liudytojų L. V., R. Z. parodymų, trečiojo asmens seniÅ«no V. C. ir atsakovės R. B. paaiÅ¡kinimų bei testamente nurodytos datos 2019 m. vasario 26 d. 11 val. 15 min. Liudytoja L. V. nurodė, jog laikÄ spausdintame testamente nurodo tÄ , kuriÄ testatorius galimai pasiraÅ¡ys testamentÄ .

Tai, jog liudytoja R. Z. 2019 m. vasario 25Â d. 14 val. 33 min. ir 14 val. 59 min. (e. bylos popierinio varianto 2 t., b. l.

57) tikrino J. Å . duomenis Nekilnojamojo turto registre, nėra pagrindas spręsti, jog Å¡ie duomenys buvo panaudoti testamento sudarymui. Liudytoja parodė, jog ji, kaip socialinė darbuotoja, turi teisę tikrinti registrÄ ir asmeniui pasiÅ«lyti socialinių paslaugų pagal jo turtinę padėtį, Å¡ie parodymai yra logiÅ¡ki ir pilnai tikėtini, kadangi liudytoja nurodė tokį patį veiksmÄ atlikusi ir 2018 m., kai J. Å . kreipėsi dėl pagalbos į seniÅ«nijÄ . Liudytojas J. V. parodė, jog pas J.

Å . likus dienai iki jo mirties buvo atvykęs apie 11.00 val., tÄ dienÄ pas jį buvo atėjęs kaimynas, taip pat matė, kad atvažiavo moteris su seniÅ«nijos maÅ¡ina, kÄ ji veikė, nematė, nes buvo lauke, seniÅ«no tÄ dienÄ nematė. Sugretinus liudytojų J. V., L. V. ir R. Z. parodymus, esminių prieÅ¡taravimų tarp jų nėra. Liudytoja L. V. parodė, kad pas J. Å . pirmÄ kartÄ važiavo ryte, R. Z. parodė tiksliau, jog važiavo apie 9.00 val. ryte, užtruko apie 35–40 min., tada visi grįžo atgal į seniÅ«nijÄ , L.

V. atspausdino kompiuteriu testamentÄ ir su seniÅ«nu apie 11.00 val. grįžo pas J. Å ., jokių kitų asmenų nematė, perskaitė testamentÄ , J. Å . dar kartÄ pats peržiÅ«rėjo ir pasirašė, tada jie grįžo atgal į seniÅ«nijÄ ir vėliau ji pasigedo akinių, todėl dar kartÄ viena nuvažiavo pasiimti akinių pas J. Å . į namus. Pagal tokius parodymus, tikėtina, jog liudytojas J. V. pas J. Å . atvyko jau po to, kai antrÄ kartÄ buvo atvykęs seniÅ«nas ir jo sekretorė ir matė tik trečiÄ kartÄ atvykusiÄ sekretorę L. V. pasiimti akinių.

Tokia situacija yra reali, kadangi atstumas pagal Google maps duomenis nuo seniÅ«nijos (A. Tatarės g. 35, LukÅ¡iai) iki testatoriaus namų (A. Tatarės g. 53, LukÅ¡iai) yra viena minutė kelio automobiliu. IeÅ¡kovo atstovė pateikė galimÄ versijÄ , jog liudytojų L. V. ir R. Z. parodymai suderinti su trečiojo asmens seniÅ«no V. C. paaiÅ¡kinimais, kadangi seniÅ«nas paprašė teismo posėdžio garso įraÅ¡o. Atkeiptinas dėmesys, jog V. C. buvo apklaustas 2020 m. spalio 14 d. ir jo praÅ¡ymu Å¡io posėdžio garso įraÅ¡as jam buvo pateiktas, liudytojas J.

V. apklaustas 2020 m. gruodžio 8 d. ir tame posėdyje nedalyvavo trečiasis asmuo seniūnas V. C. bei jo parodymų negirdėjo, o liudytojos L. V. bei R. Z. apklaustos 2021 m. gegužės 18 d., todėl atmestinas ieškovo atstovės argumentas dėl susižinojimo ir parodymų suderinimo. Baigiamųjų kalbų metu seniūnas V. C. paaiškino, jog po paaiškinimų davimo jam buvo daromas poveikis iš galimai ieškinio patenkinimu suinteresuotų asmenų, todėl jis ir paprašė teismo posėdžio garso įrašo.

Be to sugretinus atsakovės L. A. K. paaiÅ¡kinimus, jog bÅ«nant ligoninėje brolis paprašė jos asmens kodo ir jį užsirašė savo užrašų knygelėje, pateiktos užrašų knygelės kopijÄ (el. bylos popierinio varianto 1 t., b. l. 68), bei liudytojos L. V. parodymus ir trečiojo asmens seniÅ«no V. C. paaiÅ¡kinimus, jog testatorius J. Å . savo sesers asmens kodÄ buvo užsirašęs užrašų knygelėje, R. B. asmens kodo paprašė vietoje, J. Å . asmens kodo neturėjo, jam telefonu nepriskambino, todėl užrašė tik gimimo datÄ , jokių prieÅ¡taravimų nenustatyta.

Nors Å¡ios aplinkybės nėra esminės, bet jos tik patvirtina, jog asmenys nėra suderinę savo parodymų iÅ¡ anksto ir tik dar labiau akivaizdu, jog testamento sudarymo dienÄ seniÅ«nas iÅ¡klausė J. Å . valiÄ ir pagal tai parengė testamentÄ , testamente užrašė įpėdinių atsakovių asmens kodus, o įpėdinio ieÅ¡kovo tik gimimo datÄ , testamentÄ testatoriui perskaitė ir jis jį pasirašė, o ne iÅ¡ anksto buvo parengtas testamento turinys ir testatoriui apgaulės bÅ«du duotas pasiraÅ¡yti.

Svarbi aplinkybė yra ir ta, jog tiek seniÅ«nas V. C., tiek liudytoja L. V. nurodė, jog J. Å . buvo iÅ¡ anksto pasiruošęs visus nuosavybės dokumentus ir iÅ¡ jų sekretorė rašė žemės sklypų ir pastatų unikalius numerius, o pačius žemės sklypų plotus J. Å . žinojo atmintinai ir vardino kÄ kam palieka. Testatorius seniÅ«nui ir sekretorei L. V. nurodė ir savo apsisprendimo priežastį, jog sÅ«nus iÅ¡vykęs, negali jam priskambinti, o jis pats neturi jėgų, jog Rasa ir jo sesuo jį prižiÅ«ri, dėl to norėtų joms atsidėkoti, be to Raselė gyvena Å¡alia, todėl jai nori palikti sodybÄ .

Apie tai, kad velionis J. Å . turėjo gerÄ atmintį, užsispyrusį charakterį ir tvirtÄ nusistatymÄ patvirtino ne tik jo sesuo L. A. K. bei liudytojais apklausti jo kaimynai, tai patvirtina ir atsakovės L. A. K. pateikta laikraščio iÅ¡karpa bei jį gydęs gydytojas psichiatras A. S. (el. bylos popierinio varianto 3 t., b. l. 32–33). Be to prieÅ¡ mirtį apsilankiusiai V. B. J. Å . pasakė, kad „viskÄ sutvarkė, gali ramiai numirti“, kaimynas R. N. parodė, jog buvo pas Å . likus vienai dienai prieÅ¡ mirtį ir J.

Å . jam sakęs, kad pas seniÅ«nÄ sudarė testamentÄ , sakė, kad visiems padalino turtÄ , kad nesipyktų. Å ie parodymai tik patvirtina aplinkybę, jog J. Å . suprato sudaręs testamentÄ ir jį pasirašęs, suprato, jog testamentu padarė patvarkymÄ padalinti savo turtÄ po jo mirties. Be to, tarp nustatytos aplinkybės, jog J. Å . testamento sudarymo metu turėjo nuosavybės dokumentus ir atsakovės R. B. paaiÅ¡kinimų, jog J. Å . jai perdavė dalį dokumentų, kuriuos ji pateikė teismui apžiÅ«rai, taip pat nėra jokių prieÅ¡taravimų.

Teismo posėdžio metu apžiÅ«rėjus atsakovės R. B. pateiktÄ dokumentų segtuvÄ (prijungtas prie el. bylos popierinio varianto neskaitmenintas žalias dokumentų segtuvas), matyti, jog jame esantys giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai, archyviniai dokumentai, sprendimai atkurti nuosavybę nėra reikÅ¡mingi sudarant testamentÄ ir tame segtuve nėra nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Svarbi aplinkybė ir ta, jog atsakovė L. A. K. nuo 2019 m. vasario 18 d. iki J. Å . mirties sunkiai sirgo ir gydėsi Kudirkos Naumiestyje, kÄ patvirtina medicininiai dokumentai (e. bylos popierinio varianto 1 t., b. l. 67), todėl neaiÅ¡ku kokiu bÅ«du ji galėjo veikti ir apgaulės bÅ«du įtikinti seniÅ«nÄ parengti jai naudingÄ testamentÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestini ieÅ¡kovo argumentai, jog ginčijamas testamentas sudarytas atsakovėms bei seniÅ«nui veikiant apgaule, tikslu pasipelnyti iÅ¡ testatoriaus, kadangi tokių įrodymų byloje nepateikta. IeÅ¡kovas ginčija testamentÄ ir tuo pagrindu, jog yra esminiai testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimai, dėl kurių nėra galimybės nustatyti, kokiomis aplinkybėmis testamentas buvo sudarytas ir ar apskritai testamente yra testatoriaus valia, o ne atsakovių, be to nėra aiÅ¡ku nei kur, nei kada, nei kaip ginčijamas testamentas buvo sudarytas.

Sprendžiant, ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trÅ«kumai yra pagrindas pripažinti testamentÄ negaliojančiu, kiekvienu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar dėl jų galėjo bÅ«ti neiÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrų testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimų, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį Detalus teisinis testamento sudarymo, jo turinio ir formos reglamentavimas skirtas tam, kad Å¡is dokumentas ir jo sudarymas nekeltų abejonių dėl testamento tikrumo.

Vertinant, ar testamentas buvo sudarytas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, kaip Å¡is procesas buvo organizuotas – testatoriui tiesiogiai papraÅ¡ius liudytojų ir pasiraÅ¡ančio asmens ar tai padarius per kitus asmenis. Taigi Å¡iuo atveju pagrindinis argumentas testamentui nuginčyti yra testatoriaus valia ir sÄ lygos jai tinkamai iÅ¡reikÅ¡ti. Ginčijamame testamente kompiuterine technika yra paraÅ¡ytas jo sudarymo laikas – „2019 m. vasario 26 d. 11 val. 15 min.” ir vieta – „LukÅ¡iai”, todėl testamentas iÅ¡ esmės atitinka CK 5.28 straipsnio 3 dalyje numatytÄ reikalavimÄ , jog testamente turi bÅ«ti nurodyta testamento sudarymo vieta ir laikas.

IÅ¡ liudytojos L. V. parodymų nustatyta, jog testamento sudarymo laikÄ kompiuteriu ji įrašė apytiksliai, kada maždaug galėtų bÅ«ti perskaitytas ir pasiraÅ¡ytas testamentas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1R-225 patvirtintos Oficialiesiems testamentams prilyginamų testamentų tvirtinimo ir perdavimo saugoti notarams rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) nustato svarbiausius testamentų tvirtinimo ir perdavimo saugoti notarams reikalavimus, privalomus pagal teisinį reguliavimÄ .

Rekomendacijos skirtos CK 5.28 straipsnio 6 dalyje iÅ¡vardytiems asmenims, tarp jų ir seniÅ«nams, kuriems įstatymų leidėjas paveda tvirtinti oficialiesiems testamentams prilyginimus testamentus. Pagal Rekomendacijų 11 p., testamente privalomi nurodyti rekvizitai, kad jį priimtų saugoti notaras yra testamento sudarymo vieta ir laikas; testatoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, jeigu asmens kodo nėra, – gimimo data; gyvenamoji vieta; testatoriaus paraÅ¡as; testamentÄ patvirtinusio asmens vardas, pavardė, pareigos, paraÅ¡as; testamento registravimo data ir numeris, antspaudas.

Asmenys, tvirtindami testamentus, gali naudotis pavyzdine testamento forma. Tiek testamentÄ priėmusiai tvirtinti notarei, tiek teismui nekyla abejonių, jog oficialiam prilygintas testamentas atitinka rekomendacijas tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, jame yra visi bÅ«tini rekvizitai. Vien ta aplinkybė, jog testamento sudarymo vieta nurodyta abstrakčiai „LukÅ¡iai“, nenurodant tikslaus adreso, nėra pagrindu vertinti, jog dėl to nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatoriaus valia. IÅ¡ trečiojo asmens Å akių 1– ojo notaro biuro notarės R.

V. atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir paaiÅ¡kinimų teisme matyti, jog notarė teismui pateikė du testamentus, vienas iÅ¡ jų buvo jai perduotas, kai palikimÄ priėmė testamentinis įpėdinis, o kitas testamentas – seniÅ«no patvirtintas ir 2019 m. vasario 27 d. seniÅ«nijos darbuotojo buvo perduotas saugojimui. Ant seniÅ«no perduoto saugoti testamento ji padarė tvirtinimo įraÅ¡Ä apie jo priėmimÄ saugoti ir testamentÄ perdavė testamentų registrui saugojimui. Remiantis Å¡ias notarės paaiÅ¡kinimais atmestinas ieÅ¡kovo argumentas, jog neaiÅ¡ku kokiu bÅ«du ant 2019 m. vasario 26 d. tariamai pasiraÅ¡yto velionio testamento kartu vėlesne data (2019 m. vasario 27 d.) yra pasiraÅ¡iusi ir notarė, nurodant konkretų notarinio registro įraÅ¡Ä .

Itin reikÅ¡minga Å¡io ginčo kontekste aplinkybe teismas laiko tai, jog testamentÄ pasirašė pats testatorius seniÅ«no akivaizdoje, testatoriaus paraÅ¡as yra padėtas pakankamai tvirtai, paraÅ¡ytas vardas ir pavardė, paraÅ¡as, pasiraÅ¡yta tinkamoje vietoje, nepraleidžiant raidžių, kas taip pat leidžia teismui tikėti ginčo testamento pasiraÅ¡ymo momentu testatoriaus sÄ moninga ir socialiai orientuota bÅ«kle. Sulyginus testamente esantį testatoriaus paraÅ¡Ä su asmens sveikatos istorijose esančiais paraÅ¡ais, akivaizdžiai matomų skirtumų nenustatyta.

BÅ«tini sandorio elementai yra subjektai, jų valia ir valios iÅ¡reiÅ¡kimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Sudarant testamentÄ itin reikÅ¡mingas elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valiÄ . Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad testatoriaus valiÄ , kad ir kokia ji bÅ«tų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, privalu gerbti. Å ios valios nuginčijimui turi bÅ«ti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdÅ«s tokios valios nebuvimo įrodymai, o testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik iÅ¡skirtiniais atvejais.

Jeigu nagrinėjant ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl testamento pripažinimo negaliojančiu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valiÄ bei jÄ iÅ¡reiÅ¡kė ir nėra tos valios įforminimo trÅ«kumų, tai sandoris turėtų bÅ«ti iÅ¡saugomas. Bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu lemiamÄ reikÅ¡mę turi palikėjo tikroji valia, kuri yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu laikytina paskutine priemone (lot. ultima ratio).

Teismas, vadovaudamasis CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis, sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti, jog testamento sudarymo metu testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ginčijamame testamente išreikšta tikroji jo valia, testamentas sudarytas be prievartos, suklydimo ir apgaulės, tinkamai įformintas, todėl ieškovo ieškinys atsakovėms dėl testamento nuginčijimo, atmestinas. Dėl procesinių dalykų Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . AnalogiÅ¡ka norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp Å¡alių iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiÅ«riu laikomas laimėjusiu bylÄ .

Atsakovei R. B. iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos jos turėtos atstovavimo iÅ¡laidos 600 Eur dydžio, atsakovei L. A. K. iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos jos turėtos atstovavimo iÅ¡laidos 400 Eur, kurios nevirÅ¡ija CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintų kriterijų, atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, Å¡alių atstovo galimas darbo ir laiko sÄ naudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobÅ«dį, turinį.

Kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, sudaro 98,63 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 2 dalimi, priteistinos iš ieškovo J. Š. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalimi, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu, nusprendžia:

Ieškinį atmesti. Priteisti atsakovei R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šešis šimtus eurų (600 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti atsakovei L. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. Š., keturis šimtus eurų (400 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovo J. Š. 98,63 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus šešiasdešimt tris centus) proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tÄ atsakovės L. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamajam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); draudimÄ Å akių rajono 1–ojo notaro biuro notarei R.

V. iÅ¡duoti L. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) papildomus paveldėjimo teisės liudijimus pagal 2019 m. vasario 26 d. J. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytÄ testamentÄ Nr. ND-13; draudimÄ Å akių rajono 1–ojo notaro biuro notarei R. V. iÅ¡duoti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal 2019 m. vasario 26 d. J. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytÄ testamentÄ Nr. ND-13 ir sustabdymÄ J. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2019 m. vasario 27 d., paveldėjimo bylos.

Sprendimui įsiteisėjus, prijungtus J. Å . medicininius dokumentus grÄ Å¾inti gydymo įstaigoms, testamento originalus (2 egz.) grÄ Å¾inti Å akių rajono 1–ojo notaro biuro notarei R. V. ir neskaitmenintÄ Å¾aliÄ dokumentų segtuvÄ su jame esančiais dokumentais, grÄ Å¾inti atsakovei R. B. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ per Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mus. Teisėja Lina Antanaitienė