b2a2e3fb-6182-4b38-b4fd-6864587723da · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                                                                                                   Civilinė byla Nr. e2-1725-910/2017                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32093-2016-5                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 10 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Švėgždienei, dalyvaujant ieškovui P. M., ieškovo atstovei advokatei Rūtai Kairevičiūtei-Butkienei, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovams E. T.

P., R. L., trečiajam asmeniui R. L.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. M. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų – V. Č., R. L., n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 3343 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškinyje nurodyta, kad 2015-10-18, apie 19.30 val., Draugystės g. ir Mokyklos g. sankryžoje, Bukiškių k., Vilniaus r., įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovo P. M. vairuojamas automobilis Mercedes Benz C 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su V. Č. vairuojamu automobiliu Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovo teigimu, šio eismo įvykio kaltininkas V. Č., išvažiuodamas automobiliu iš šalutinio kelio, nepraleido tuo pačiu metu pagrindiniu keliu važiuojančio ieškovo automobilio, dėl ko šie automobiliai susidūrė.

Kadangi nukentėjusiųjų asmenų eismo įvykyje nebuvo ir žalos trečiųjų asmenų turtui nepadaryta, o eismo įvykio dalyviai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, policijos pareigÅ«nai į eismo įvykį nebuvo kviečiami ir apsiribota tik eismo įvykio deklaracijos užpildymu. Tarp atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ir V. Č. buvo sudaryta Ä®prastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, todėl 2015-10-20 ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu atlyginti nurodyto eismo įvykio metu jam padarytÄ Å¾alÄ .

Atsakovas, pradėjęs žalos bylÄ Nr. 1639544, 2015-11-02 elektroniniu laiÅ¡ku informavo ieÅ¡kovÄ , kad nurodyto eismo įvykio metu ieÅ¡kovui padaryta žala sudaro 3343 Eur sumÄ . 2015-12-03 ir 2015-12-21 raÅ¡tais atsakovas taip pat informavo ieÅ¡kovÄ apie priimtÄ sprendimÄ atsisakyti atlyginti nurodyto eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , t. y. iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovo teigimu, Å¡is sprendimas grindžiamas atsakovo žalų tyrimo eksperto inžinieriaus R. L. 2015-11-30 ekspertine pažyma, kurioje pateikta iÅ¡vada, kad nurodytame eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimai buvo padaryti ne Å¡io eismo įvykio metu vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis.

IeÅ¡kovas nesutinka su minėtu atsakovo sprendimu atsisakyti atlyginti jam nurodyto eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , kadangi, pasak ieÅ¡kovo, jis pranešė atsakovui apie realiai įvykusį, o ne iÅ¡galvotÄ eismo įvykį, tik netiksliai ir nekvalifikuotai nurodė Å¡io įvykio aplinkybes. IeÅ¡kovas pabrėžė, kad eismo įvykis įvyko ir eismo įvykio deklaracija buvo pildoma rudenį, tamsiu paros metu, kuomet matomumas buvo prastas, eismo įvykio deklaracija buvo pildoma ne pačioje eismo įvykio vietoje, be to, ji buvo pildoma iÅ¡ karto po eismo įvykio, todėl eismo įvykio dalyviai dėl patirto streso ir iÅ¡gÄ sčio galėjo neadekvačiai suvokti ir įvertinti situacijÄ , eiliniai eismo įvykio dalyviai, neturėdami specialių žinių ir priemonių, taip pat galėjo suklysti dėl automobilių judėjimo greičių bei jų sustojimo padėties po smÅ«gio ir Å¡iÄ informacijÄ nurodyti netiksliai.

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad eismo įvykio deklaracijoje ir vėlesniuose eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimuose dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių buvo užfiksuoti netikslÅ«s ir nekvalifikuoti duomenys, taigi inžinieriaus R. L. tyrimo metu Å¡ių duomenų pagrindu prieita iÅ¡vada, nurodyta 2015-11-30 ekspertinėje pažymoje, kad nurodytame eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimai buvo padaryti ne Å¡io eismo įvykio metu vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, taip pat negali bÅ«ti laikoma objektyvia ir teisinga, juo labiau tokia, kuri paneigtų paties eismo įvykio buvimo faktÄ ir atsiradusias pasekmes.

Be to, inžinierius R. L. iÅ¡vadÄ rengė remdamasis tik nurodyto eismo įvykio dalyvių užpildyta eismo įvykio deklaracija ir paaiÅ¡kinimais bei automobilių sugadinimų apžiÅ«ra, bet neturėjo galimybės atlikti iÅ¡samios eismo įvykio vietos apžiÅ«ros iÅ¡ karto po eismo įvykio, kurios metu bÅ«tų tiksliai ir kvalifikuotai užfiksuoti duomenys, reikalingi teisingoms iÅ¡vadoms prieiti. IeÅ¡kovo nurodyta, kad draudiko prievolės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagal įstatymuose nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis).

Remiantis Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalimi, draudikas neturi teisės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsisakymas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Å¡iuo konkrečiu atveju gali bÅ«ti pripažįstamas pagrįstu tik nustačius esant suklastotus esminius duomenis, įvykį darančius nedraudžiamuoju, prieÅ¡ingu atveju atsisakymas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ laikytinas nepagrįstu.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas neįrodė aplinkybių, kurios atleistų jį nuo draudimo iÅ¡niokos iÅ¡mokėjimo ieÅ¡kovui, dėl to atsakovo sprendimas atsisakyti iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyta ieÅ¡kovo pozicija ir prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovo teigimu, abu eismo įvykio dalyviai pažeidė pareigÄ atskleisti draudikui visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ apie draudžiamojo įvykio aplinkybes, elgėsi nesÄ Å¾iningai, užkirto galimybę patikrinti informacijÄ apie įvykį ir įsitikinti jo realumu, todėl atsakovas pagrįstai neiÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokos.

Atsakovas, siekdamas kuo tiksliau įvertinti visas eismo įvykio aplinkybes, atliko iÅ¡samų eismo įvykio tyrimÄ : transporto priemonių sugadinimai buvo nufotografuoti ir įvertinti atsakovo ekspertų, apklausti abu eismo įvykyje dalyvavę asmenys. Atsakovo teigimu, gavus eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimus bei remiantis kitais žalos administravimo metu surinktais duomenimis, buvo analizuojamas priežastinis ryÅ¡ys tarp automobilių sugadinimų ir atsakovų nurodomų aplinkybių. Atsakovo pažymėta, kad draudiko darbuotojas, t. y.

žalų tyrimo ekspertas R. L., turintis eismo įvykio aplinkybių, transporto priemonių ir jų dalių tyrimo eksperto kvalifikacijÄ ir ekspertinio darbo staÅ¾Ä nuo 1986 metų, palygino abiejų automobilių sugadinimų zonas tarpusavyje ir priėjo prie iÅ¡vados, kad didžiausi automobilių sugadinimai tarpusavyje sutampa pagal kryptį, aukÅ¡tį nuo žemės pavirÅ¡iaus ir formÄ , tačiau sugadinimų pobÅ«dis, dydis ir aukÅ¡tis nuo žemės pavirÅ¡iaus nurodo visiÅ¡kai kitokias eismo įvykio aplinkybes, negu jas deklaruoja abu dalyviai.

Atsakovas konstatavo, kad pagal automobilių deformacijos lygį bei susiformavusius pėdsakus, automobilių greičiai buvo iÅ¡ esmės kitokie, be to, nustatyta, kad padėtys tiek erdvėje, tiek automobilių tarpusavio atžvilgiu neatitinka vairuotojų deklaruojamų aplinkybių. Pasak atsakovo, neatitikus pateiktiems paaiÅ¡kinimams ir automobilių sugadinimo pasekmėms, buvo padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad nustatytos aplinkybės techniniu požiÅ«riu prieÅ¡tarauja vairuotojų nurodomoms, kas suteikia pagrindÄ teigti, jog automobiliai buvo sugadinti ne vairuotojų nurodomomis, bet kitomis aplinkybėmis.

Atsakovo pabrėžta, kad jis, atlikdamas ekspertizę, atsižvelgė ir įvertino visus privalomus bei teisės aktų reikalaujamus kriterijus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ekspertine pažyma negalima remtis, kaip raÅ¡ytiniu įrodymu. Ekspertas analizavo tiek objektyvius transporto priemonės sugadinimus, paliktus pėdsakus, tiek ir abiejų eismo įvykio dalyvių nurodytas aplinkybes. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas nepateikė jokių neabejotinų ir aiÅ¡kių argumentų, kurie paneigtų ekspertinės pažymos nustatytų duomenų objektyvumÄ , o tik deklaratyviai konstatuoja, kad ji yra netinkama.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra aiÅ¡kios įvykio aplinkybės, o atsakovas nustatė, kad įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, Å¡ioje situacijoje nėra aiÅ¡ku, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusiÄ Å¾alÄ , todėl nenustačius priežastinio ryÅ¡io, neteisėtų veiksmų, negalima teigti, kad automobilio vairuotojui V. Č. kyla civilinė atsakomybė. Nesant bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, atsakovas praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . Teismo posėdyje ieÅ¡kovas, jo atstovė, remdamiesi ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais argumentais, prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

IeÅ¡kovo atstovė pažymėjo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog eismo įvykis buvo inscenizuotas, kad ieÅ¡kovas siekia pasipelnyti. Pasak atstovės, eismo įvykio aplinkybės iÅ¡ tiesų pakankamai neaiÅ¡kios, tačiau tai lėmė ne ieÅ¡kovo, bet kito eismo įvykio dalyvio, t. y. trečiojo asmens V. Č., savybės. Be to, netikslių įvykio aplinkybių nurodymÄ lėmė eismo įvykio dalyvių nepatyrimas ir nežinojimas, kokias pasekmes sukels netikslumai schemose ir paaiÅ¡kinimai dėl automobilių greičio.      Teismo posėdyje atsakovo atstovai nurodė, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, nes atsakovas specialių žinių turinčio eksperto iÅ¡vada pagrindė, kodėl Å¡iuo atveju įvykį laiko nedraudžiamuoju ir atsisako iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, R.

L. nurodė, kad jis buvo automobilio Ford savininkas, šį automobilį ginčo įvykio dienÄ buvo paskolinęs savo pažįstamam V. Č.. Pasak trečiojo asmens, iÅ¡ karto po įvykio jam V. Č. pranešė, kad sudaužė automobilį, sakė, jog dėl įvykio kaltas jis, tačiau daugiau jokių aplinkybių nepasakojo.    IeÅ¡kinys atmestinas Byloje nustatyta, kad 2015-10-18 apie 19.30 val. Vilniaus rajone, BukiÅ¡kių k., Draugystės ir Mokyklos gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidÅ«rė ieÅ¡kovo P. M. vairuojamas automobilis Mercedes Benz C 200, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens V. Č. vairuojamas automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Ä® eismo įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai nebuvo kviesti, susidÅ«rusių automobilių valdytojai užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , kurioje kaltę dėl eismo įvykio pripažino automobilį Ford Mondeo trečiasis asmuo V. Č., iÅ¡važiavęs iÅ¡ Å¡alutinio kelio, nepraleidęs pagrindiniu keliu važiavusio ieÅ¡kovo. 2015-10-20 ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ AB „Lietuvos draudimas“, kuris buvo apdraudęs automobilio Ford Mondeo valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, praÅ¡ydamas atlyginti dėl eismo įvykio padarytÄ Å¾alÄ .2015-11-02 el. laiÅ¡ku atsakovo atstovai informavo ieÅ¡kovÄ , kad eismo įvykyje ieÅ¡kovo automobilio sugadinimu padaryta žala įvertinta 3343 Eur suma. 2015-12-03 ir 2015-12-21 raÅ¡tais atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ , kad priimtas sprendimas atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes žalų tyrimo ekspertas R.

L. 2015-11-30 ekspertinėje pažymoje pateikė iÅ¡vadÄ , jog nurodytame eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimai buvo padaryti ne Å¡io eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis.2016-09-05 ieÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydamas ginčo eismo įvykį pripažinti draudžiamuoju ir priteisti iÅ¡ atsakovo 3343 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .                         Dėl draudiko teisės ir pareigos atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepripažįstant įvykio draudžiamuoju              Nagrinėjamoje byloje Å¡alių ginčas kilo dėl draudiko atsisakymo iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ už eismo įvykyje sugadintÄ automobilį pagrįstumo.

Atsakovas (draudikas) atsisakymÄ mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ grindžia tuo, kad eismo įvykis įvyko kitomis, nei nurodytos eismo dalyvių, aplinkybėmis, todėl draudikas neturi pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Pagal įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ (remiasi teisės aktų redakcijomis, galiojusiomis ginčo eismo įvykio metu) draudiko prievolės mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktas, 96 straipsnis, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 16 straipsnio 1 dalis).

Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad draudikas neturi teisės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu.TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 3 dalyje draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymÄ turi bÅ«ti iÅ¡mokama iÅ¡moka. Suteikiama draudimo apsauga reglamentuojama taip: iÅ¡moka Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalÄ atsakingiems asmenims valdant ar naudojant (toliau – naudojant) transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDÄ® 3 straipsnio 1 dalis).

Pagal TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 1 dalį atsakingas draudikas arba Biuras moka iÅ¡mokÄ , jeigu transporto priemonės valdytojui dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos atsiranda civilinė atsakomybė. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad draudiko prievolė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).Draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDÄ® prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.

Draudikas neturi teisės:

1) iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar atsisakyti jÄ iÅ¡mokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo;

2) atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalis).Nagrinėjamu atveju atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, gavęs ieÅ¡kovo 2015-10-20 praÅ¡ymÄ atlyginti automobilio Ford Mondeo valdytojo, kurio civilinė atsakomybė apdrausta privalomuoju draudimu atsakovo bendrovėje, padarytÄ Å¾alÄ , atliko eismo įvykio aplinkybių tyrimÄ . Å io tyrimo metu atsakovo darbuotojai gavo abiejų eismo įvykio dalyvių, t. y. ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens V.

Č., paaiÅ¡kinimus; apžiÅ«rėjo, nufotografavo ir įvertino abiejų transporto priemonių sugadinimus; žalų tyrimo ekspertas inžinierius R. L., remdamasis surinktais duomenimis, specialios kompiuterinės programos PC-crash 10.22 pagalba atliko eismo įvykio schemos modeliavimÄ . AB „Lietuvos draudimas“ žalų tyrimo ekspertas inžinierius R. L., įvertinęs automobilių sugadinimus, atlikęs eksperimentÄ specialios programos pagalba, 2015-11-30 Ekspertinėje pažymoje priėjo prie iÅ¡vados, kad tiriamame eismo įvykyje automobilių sugadinimai buvo padaryti ne Å¡iuos automobilius vairavusių asmenų nurodytomis aplinkybėmis.

Remdamasis tyrimo metu nustatytais duomenimis, atsakovas pranešė ieÅ¡kovui, kad ginčo eismo įvykio neprižįsta draudžiamuoju ir atsisako iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo arba draudėjas teigia, jog įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo, t. y. kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis, nes sÄ lygų kilti draudėjo (transporto priemonės valdytojo) civilinei atsakomybei nenustatyta (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalis, TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis).

Tik pripažinus, kad toks įvykis yra draudžiamasis, gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ir Å¡ios pareigos apimties. Tuo tarpu nenustačius kurios nors bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigÄ atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-12-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016).Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens vairuojami automobiliai 2015-10-18 kontaktavo, ir dėl to ieÅ¡kovo automobilis buvo sugadintas.

Tačiau nurodytų automobilių susidÅ«rimo faktas savaime nesuponuoja atsakovo pareigos iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ â€“ turi bÅ«ti nustatytas draudžiamojo įvykio faktas, t. y. turi bÅ«ti nustatyta, kad dėl ginčo eismo įvykyje padarytos žalos kyla automobilį Ford Mondeo vairavusio trečiojo asmens civilinė atsakomybė.Minėta, nagrinėjamu atveju eismo įvykio dalyviai nekvietė policijos pareigÅ«nų, bet užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , kurioje kaltę dėl eismo įvykio pripažino trečiasis asmuo V.

Č..IeÅ¡kovas 2015-10-20 praÅ¡yme iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nurodė, kad kitas automobilis iÅ¡ Å¡alutinio kelio „iÅ¡Å¡oko“. 2015-11-05 eismo įvykio aplinkybių protokole ieÅ¡kovas nurodė, kad jis važiavo pagrindiniu keliu apie 50 km/h greičiu, matė Å¡alutiniu keliu važiuojantį automobilį, bet tikėjosi, kad jį praleis, ir jokių veiksmų iki susidÅ«rimo atlikti nespėjo. 2015-11-12 eismo įvykio aplinkybių protokole automobilį Ford vairavęs trečiasis asmuo V.

Č. nurodė, kad, sukdamas į kairę, nepastebėjo pagrindiniu keliu važiavusio automobilio ir nespėjo imtis veiksmų susidÅ«rimui iÅ¡vengti; važiavo apie 10-20 km/h greičiu.Atsakovo žalų tyrimo ekspertas, palyginęs abiejų automobilių sugadinimų zonas, nustatė, kad didžiausi automobilių sugadinimai tarpusavyje sutampa pagal kryptį, aukÅ¡tį nuo žemės pavirÅ¡iau ir formÄ , tačiau sugadinimų pobÅ«dis, dydis ir aukÅ¡tis nuo žemės pavirÅ¡iaus rodo kitokias, nei deklaruoja eismo įvykio dalyviai, Å¡io įvykio aplinkybes.

Žalų tyrimo ekspertas nustatė, kad pagal objektyvius pėdsakus, paliktus ant automobilių, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog automobilis Mercedes, judėdamas nedideliu apie 30 km/h greičiu, atsitrenkė į stovinčio automobilio Ford priekinį kairįjį kampÄ . Atsakovo teigimu, Å¡ios aplinkybės leidžia teigti, kad įvykis įvyko nenatÅ«raliomis aplinkybėmis, nes tokiais atvejais vairuotojai imasi priemonių susidÅ«rimui iÅ¡vengti; važiuojant 30 km/h greičiu, įmanoma pamatyti kliÅ«tį ir spėti imtis priemonių susidÅ«rimui iÅ¡vengti (stabdyti, apvažiuoti), tuo tarpu ginčo atveju Mercedes vairuotojas neatliko jokių veiksmų ir atsitrenkė į matytÄ iÅ¡ anksto kliÅ«tį.      Be to, atsakovo žalų tyrimo ekspertas inžinierius R.

L., atlikęs ginčo eismo įvykio modeliavimÄ kompiuterine programa PC-crash 10.22, nustatė, kad, esant tokiam susidÅ«rimui ir tokiems greičiams, kokius nurodė ginčo eismo įvykio dalyviai, Mercedes po susidÅ«rimo turėjo dar pajudėti į priekį apie 8 metrus, nukrypdamas į kairę, o automobilis Ford turėjo bÅ«ti pasuktas pagal laikrodžio rodyklę apie 50 laipsnių kampu pirminės judėjimo krypties atžvilgiu ir atmuÅ¡tas atgal apie 2 metrus; automobiliai turėjo beveik liesti vienas kitÄ .

Atsižvelgdamas į Å¡io tyrimo rezultatus, atsakovas priėjo prie iÅ¡vados, kad, jeigu ginčo eismo įvykis bÅ«tų įvykęs tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodė jo dalyviai, automobilių padėtys turėjo bÅ«ti kardinaliai kitokios, nei nurodė Å¡io įvykio dalyviai.Remdamasis specialių žinių turinčio asmens nustatytais duomenimis, atsakovas teigia, kad nustatytos aplinkybės techniniu požiÅ«riu prieÅ¡tarauja ginčo eismo įvykio dalyvių nurodytoms, tai reiÅ¡kia, jog automobiliai buvo sugadinti ne vairuotojų nurodomomis, bet kitomis aplinkybėmis, ir tai yra pagrindas ginčo eismo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju.Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12, 178 straipsniai) suteikia teisę ir kartu nustato procesinę pareigÄ Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes.

Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, proceso Å¡aliai gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016).Nagrinėjamoje byloje atsakovui – draudimo bendrovei, remiantis aplinkybe, kad ieÅ¡kovo nurodytas eismo įvykis nepripažintinas draudžiamuoju, ir pateikus įrodymus tokiai pozicijai pagrįsti, ieÅ¡kovas, remdamasis prieÅ¡inga aplinkybe, t. y. kad draudžiamasis įvykis buvo, turi Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo bei atsakovo pateiktų įrodymų paneigimo pareigÄ (CPK 12, 178 straipsniai).Nesutikdamas su atsakovo pozicija, ieÅ¡kovas remiasi tuo, kad:

1) eismo įvykis įvyko ir eismo įvykio deklaracija buvo pildoma 2015-10-18 vakare (apie 20 val.), t. y. rudenį, tamsiu paros metu, kai matomumas buvo prastas;

2) deklaracija buvo pildoma ne pačioje eismo įvykio vietoje – po susidÅ«rimo sustoję automobiliai trukdė eismui, todėl eismo įvykio dalyviai pildė deklaracijÄ pavažiavę toliau, „iÅ¡ akies“;

3) eismo įvykio deklaracija buvo pildoma iÅ¡ karto po įvykio, todėl suprantama, kad įvykio dalyviai dėl patirto iÅ¡gÄ sčio ir streso galėjo neadekvačiai suvokti ir įvertinti situacijÄ ;

4) eiliniai eismo įvykio dalyviai, neturėdami specialių žinių ir priemonių, galėjo suklysti dėl automobilių judėjimo greičių bei jų sustojimo padėties po smÅ«gio ir Å¡iÄ informacijÄ nurodyti netiksliai;

5) atitinkamai vėliau atsakovui pateikti nurodyto eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimai taip pat negalėjo bÅ«ti tikslÅ«s ir teisingi.IeÅ¡kovas pažymi, kad atsakovo žalų tyrimo eksperto inžinieriaus R. L. 2015-11-30 ekspertinė pažyma parengta lyginant ginčo eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimus su eismo įvykio deklaracijoje ir vėlesniuose eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimuose užfiksuotus duomenis bei Å¡ių duomenų pagrindu kompiuterine programa modeliuojant eismo įvykio schemÄ .

Pasak ieÅ¡kovo, kadangi eismo įvykio deklaracijoje ir vėlesniuose eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimuose dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių buvo užfiksuoti netikslÅ«s ir nekvalifikuoti duomenys, tai inžinieriaus atlikto tyrimo metu tokių duomenų pagrindu prieita iÅ¡vada, kad ginčo eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimai buvo padaryti ne Å¡io eismo įvykio metu vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, taip pat negali bÅ«ti laikoma objektyvia ir teisinga, juolab paneigiančia eismo įvykio buvimo faktÄ ir atsiradusias pasekmes.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, rengiantis bylos nagrinėjimui, ieÅ¡kovui buvo siÅ«lyta apsvarstyti teismo ekspertizės byloje atlikimo galimybę, bet ieÅ¡kovas tokio praÅ¡ymo nereiÅ¡kė, motyvuodamas tuo, jog abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai yra realizuoti, jų apžiÅ«ra neįmanoma, todėl ekspertizė negalėtų bÅ«ti atlikta.

Pažymėtina, kad ekspertizė gali bÅ«ti atlikta ne tik apžiÅ«rint natÅ«roje esančias transporto priemones, bet ir analizuojant sugadintų automobilių nuotraukas, darytas atsakovo specialistų. Be to, ieÅ¡kovas turėjo teisę reikÅ¡ti praÅ¡ymÄ kompiuterine programa iÅ¡ naujo sumodeliuoti eismo įvykio schemÄ .IeÅ¡kovas nesutikimÄ su atsakovo pateiktais įrodymais, kurių pagrindu draudikas įvykį pripažino nedraudžiamuoju, iÅ¡ esmės grindė tik savo paaiÅ¡kinimais, nepateikdamas papildomų įrodymų teikiamiems paaiÅ¡kinimams pagrįsti.

Å iuo atveju ieÅ¡kovo, kuris turi materialųjį teisinį interesÄ dėl bylos baigties, paaiÅ¡kinimai, nesant juos pagrindžiančių papildomų įrodymų, nėra pakankama įrodinėjimo priemonė atsakovo pateiktiems įrodymams, paremtiems specialiųjų žinių turinčio asmens iÅ¡vadomis, specialia kompiuterine programa atliktu eismo įvykio schemos modeliavimu, paneigti (CPK 176 straipsnio 1 dalis).Dėl ieÅ¡kovo argumentų, kad eismo įvykio dalyvių nurodytų automobilių judėjimo greičių ir galimų greičių, kuriuos nustatė inžinierius R.

L., skirtumai nėra esminiai, pažymėtina tai, jog teismo posėdyje ieÅ¡kovas nurodė, kad turi 10 metų vairavimo patirtį. Teismo vertinimu, kiekvienas automobilį vairuojantis asmuo turėtų skirti važiavimÄ 50 km/h greičiu ir važiavimÄ 30 km/h, o judėjimo 10-20 km/h greičiu neapibÅ«dinti žodžiais „staiga“, „iÅ¡Å¡oko“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2015-12-09, 2015-12-23 pretenzijose, raÅ¡ytose AB „Lietuvos draudimas“, Draudimo priežiÅ«ros komisijai, ieÅ¡kovas nurodė, jog iÅ¡ Å¡alutinio kelio staiga iÅ¡Å¡oko Ford automobilis.Duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, atsakovo žalų tyrimo ekspertas R.

L. akcentavo, kad iÅ¡vadÄ , jog ginčo eismo įvykis įvyko kitomis, nei nurodė jo dalyviai, aplinkybėmis, iÅ¡ esmės lėmė įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimų pobÅ«džio vertinimas. Pasak žalų tyrimo eksperto, apžiÅ«rėjęs abu ginčo eismo įvykyje dalyvavusius automobilius, priėjo prie iÅ¡vados, kad automobilis Ford Mondeo stovėjo, nes sugadinimai – statiniai, ratlankio atspaudas – statinio pobÅ«džio, tai neabejotinai įrodo, jog automobilis stovėjo; jeigu automobilis bÅ«tų nors Å¡iek tiek judėjęs, pažeidimai bÅ«tų kitokie, bÅ«tų matomos praslydimo žymės. Be to, idealiai sutampa abiejų automobilių apgadinimų aukščiai, tuo tarpu kai susidÅ«rimas įvyksta natÅ«raliomis sÄ lygomis, sugadinimų aukščiai nesutampa dėl stabdymo, nes stabdant automobilis sminga žemyn; ginčo atveju, vertinant sugadinimus, stabdymo požymių nėra.

Žalų tyrimo ekspertas pabrėžė, kad kompiuterinis ginčo eismo įvykio modeliavimas yra tik papildomas įrodymas – iÅ¡vadÄ , jog ginčo eismo įvykis įvyko kitomis, nei nurodo įvykio dalyviai, aplinkybėmis, Å¡iuo konkrečiu atveju lėmė ginčo automobilių sugadinimų vertinimas, t. y. kad pažeidimai statiÅ¡ki ir kad idealiai sutampa sugadinimų aukščiai (2017-01-17 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 02:00:45-02:22:11).Nagrinėjamu atveju bylos duomenų visumos analizė teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad, spręsdamas, ginčo eismo įvykis yra draudžiamasis ar ne, atsakovas rėmėsi objektyvių duomenų analize – ginčo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimų pobÅ«džio, jų krypties analize.

IeÅ¡kovas nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kurie galėtų paneigti atsakovo žalų tyrimo eksperto nustatytas ginčo įvykio aplinkybes, automobilių sugadinimų pobÅ«džio įvertinimÄ (CPK 12, 178 straipsniai). Tokiems duomenims paneigti reikalingos specialios trasologijos, technikos srities žinios, tačiau ieÅ¡kovas nusprendė neteikti įrodymų, paremtų nurodytų sričių specialistų iÅ¡vadomis.IÅ¡analizavus bylos duomenų visumÄ , pripažintina pagrįsta atsakovo pozicija, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, įvertinus ginčo eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimų pobÅ«dį, Å¡iuos automobilius vairavusių ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens nurodytas eismo įvykio aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti priežastinio ryÅ¡io tarp trečiojo asmens galimai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Atsakovas teisingai pabrėžia, kad ta aplinkybė, jog ginčo automobiliai tarpusavyje kontaktavo ir jiems padaryta žalos, savaime nesuponuoja atsakovo pareigos atlyginti nuostolius. Tam turi bÅ«ti nustatytos visos bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Atsakovo įrodyta aplinkybė, kad ginčo eismo įvykis įvyko kitokiomis, nei nurodo jo dalyviai, aplinkybėmis, atitinka Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ pagrindÄ , atleidžiantį draudikÄ nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui nepateikus įrodymų, kurie bÅ«tų pagrindas atsakovo atlikto ginčo eismo įvykio tyrimo iÅ¡vadoms paneigti, jo ieÅ¡kinys dėl Å¡io įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo iÅ¡mokos priteisimo atmetamas kaip neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos nagrinėjamoje byloje yra mažesnės kaip 3 Eur, todėl, vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei Å¡iuo atveju nepriteisiamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas n u t a r ė: atmesti ieÅ¡kovo P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) ieÅ¡kinį.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                  Laima Ribokaitė