2020-05-27 Nr. AB-10625-3-61-3-01344-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-432-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01344-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. S. (Z. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Z. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 8 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. kamerose Nr. 163, 175, 191 bei kitose, neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto, turinčio tekti vienam asmeniui. Pareiškėjo vertinimu, apskaičiuojant minimalų plotą, tenkantį vienam asmeniui, baldai bei sanitarinis mazgas neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą plotą. Pareiškėjas paaiškino, kad kamerose buvo tamsu, todėl buvo sunku skaityti ir rašyti, o langai buvo nešvarūs, jų nuvalyti nebuvo galimybių, nes tam kliudydavo grotos.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamų laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą, esantį ant langų, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos, toks įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.7 punktu, kuriame numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu pareiškėjo Z. S. skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui 60 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nutraukė administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. liepos 20 d., atlyginimo. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. ir dėl to kilusios 8 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

7. Teismas pažymėjo, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. lapkričio 8 d. priimtas sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. S. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. liepos 20 d. Administracinėje byloje buvo nagrinėjamas klausimas, be kita ko, ir dėl minimalaus gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui, pažeidimo, taip pat ant langų esančių grotų, kurios trukdė išsivalyti langus. Sprendimu pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, pareiškėjui priteisiant 450 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Sprendimas įsiteisėjęs.

8. Nustatęs nagrinėjamos bylos bei jau išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-4637-208/2017 dalyko, pagrindo bei šalių tapatumą, teismas konstatavo, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. liepos 20 d. nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkto pagrindu.

9. Atsižvelgdamas į tai, teismas nagrinėjo pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d.

10. Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta gyvenamojo ploto kamerose norma, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 14) ir darė išvadą, kad minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas nebuvo pažeistas. Pareiškėjo teiginiai, kad iš bendro kameros ploto turi būti išskaičiuojami baldai ir sanitarinio mazgo plotas, atmesti kaip nepagrįsti.

11. Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K kameros neatitiko higienos normų, t. y. nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas, o langų nebuvo įmanoma nusivalyti dėl juose esančių grotų.

12. Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1, 14.3 punktais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 134:2015) 12, 14, 15, 17 punktais ir pažymėjo, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) atliko periodinius patikrinimus Lukiškių TI-K kamerose (b. l. 32–110). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo akte (b. l. 32–34) nustatyta, kad kamerose, kuriose buvo laikomas ir pareiškėjas (Nr. 320, 324, 404), buvo vizualiai nešvarūs langų stiklai. 2017 m. lapkričio 3 d. grįžtamuoju patikrinimo aktu (b. l. 37–38) nustatyta, kad pažeidimai buvo pašalinti, langai vizualiai buvo švarūs. 2017 m. lapkričio 13 d. patikrinimo akte (b. l. 81–83) nustatyta, kad kameroje Nr. 277 buvo vizualiai nešvarūs lango stiklai. 2017 m. gruodžio 11 d. grįžtamuoju patikrinimo aktu (b. l. 86–87) nustatyta, kad pažeidimas pašalintas, kameroje Nr. 277 langai buvo švarūs.

13. Byloje esantys rašytiniai duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą su skundu. 2017 m. rugsėjo 26 d. pateiktame atsakyme nurodyta, kad kamerose Nr. 320, 324, 404 buvo nešvarūs langų stiklai (b. l. 6–7). 2017 m. lapkričio 16 d. rašte (b. l. 3–4) dėl pareiškėjo skundo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras taip pat pateikė atsakymą, kad patikrinimo metu kameroje Nr. 277 buvo vizualiai nešvarūs lango stiklai.

14. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad, nors pareiškėjas ir buvo tam tikru laikotarpiu laikomas kamerose Nr. 320, 324, 404, 277, kuriose buvo konstatuotas higienos normos pažeidimas, tačiau šiose kamerose pareiškėjas buvo laikomas iki pažeidimų nustatymo dienos. Vis tik teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 277 laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d., t. y. tuo metu, kai joje 2017 m. lapkričio 13 d. patikrinimo aktu buvo nustatytas higienos normų pažeidimas. Nors byloje esanti medžiaga patvirtina, kad šie pažeidimai buvo ištaisyti, tačiau teismas darė išvadą, kad tokie pažeidimai, sukliudę tinkamą natūralios šviesos patekimą į kamerą, neabejotinai lėmė stipresnių nei įprasta kalinimo įstaigai neigiamų padarinių pareiškėjui kilimą.

15. Kitų pažeidimų, susijusių su dirbtiniu apšvietimu, nustatyta nebuvo. Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K vykdė savo teisės aktuose įtvirtintą pareigą įtaisyti grotas ant langų (Lukiškių TI-K ūkio skyriaus pranešimas (b. l. 29–30), todėl dėl šio argumento teismas neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų.

16. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgta į nustatytus pažeidimus, o būtent, kad pareiškėjui ilgiau nei vieną mėnesį teko būti kameroje, kurioje nebuvo užtikrintas tinkamas natūralios šviesos patekimas į kamerą, taip pat į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovautasi teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika iš esmės analogiško pobūdžio bylose. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui priteistina 60 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, taip pat nenustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų piktybiškai nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo prašoma 8 500 Eur suma nelaikyta adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

III. 17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

18. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta būtina valstybės civilinės atsakomybės sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas. Nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio pagrindo priteisti pareiškėjo naudai neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas taip pat nurodo teismų praktiką dėl pažeidimo pripažinimo, kaip pakankamo teisių gynimo būdo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas Z. S. kildina iš Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

20. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 8 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui 60 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nutraukė administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. liepos 20 d., atlyginimo. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

21. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti. Apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Lukiškių TI-K taip pat nurodo teismų praktiką dėl pažeidimo pripažinimo, kaip pakankamo teisių gynimo būdo.

22. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėto apeliacinio skundo ribos.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjui ilgiau nei vieną mėnesį teko būti kameroje, kurioje dėl nešvaraus lango nebuvo užtikrintas tinkamas natūralios šviesos patekimas į kamerą. Dėl to pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

24. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lukiškių TI-K, neužtikrindamas pareiškėjui tinkamų sąlygų pagal higienos normos reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų, todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017 m. lapkričio 13 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 277 buvo vizualiai nešvarūs lango stiklai. Tuo tarpu Lukiškių TI-K nepateikė priešingų duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvo užtikrintas natūralios šviesos patekimas į kamerą, ar kitaip nepaneigė pareiškėjo teiginių.

25. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareiškėjo pareigos pateikti įrodymus, pažymi, kad dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) nuosekliai akcentuoja, jog pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p., 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo teiginys, kad pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

26. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, kad atsakovo atstovas yra teisus teigdamas, jog neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pažeidimo mastu (dėl nešvaraus lango nebuvo užtikrintas tinkamas natūralios šviesos patekimas į kamerą), trukme ir intensyvumu, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus bei tai, kad jokie kiti pažeidimai (be kita ko, pažeidimai, susiję su netinkamu dirbtiniu apšvietimu), pareiškėjo atžvilgiu nustatyti nebuvo, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir mano, kad šiuo atveju nustatytas pažeidimas buvo trumpalaikis (2017 m. gruodžio 11 d. grįžtamajame patikrinimo akte (b. l. 86–87) nustatyta, kad pažeidimas pašalintas, kameroje Nr. 277 langai buvo švarūs) ir mažareikšmis, todėl pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija, o neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteistas nepagrįstai.

28. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, neatsižvelgė į byloje surinktus duomenis ir visas šios žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti ir išdėstyti ją taip:

„Pareiškėjo Z. S. (Z. S.) skundą patenkinti iš dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo Z. S. (Z. S.) teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Nutraukti administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. liepos 20 d., atlyginimo. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius