2019-05-08 Nr. AB-10700-3-64-3-00574-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-535-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00574-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. prekybos įmonės skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. prekybos įmonė (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2017 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 40-IL-4939 (toliau – ir Nutarimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog priimant Nutarimą buvo netinkamai vertintos bei taikytos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo sąlygos, nesivadovauta Alaus ir alaus kokteilių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 487 (toliau – ir Reglamentas), nuostatomis, todėl buvo priimtas neteisėtas Nutarimas ir pažeistos pareiškėjo teisės bei teisėti interesai. Nutarime nurodoma, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nes prekiauta gazuotu alkoholiniu gėrimu „Velnio kraujas“, 8,3 % stiprumo, 2 litrų talpos plastikiniuose induose.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakyme Nr. 329 „Dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo“ (toliau – ir Įsakymas) alkoholiniai gėrimai suskirstyti į šias grupes:

1) alus (kodas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą (toliau – ir KN) 2203);

2) vynas (kodas pagal KN 2204, 2205);

3) fermentuoti gėrimai (kodas pagal KN 2206);

4) spiritiniai gėrimai (kodas pagal KN 2208);

5) alkoholiniai kokteiliai (kodas pagal KN 2206, 2208);

6) kiti alkoholiniai gėrimai (kodas pagal KN 2203, 2206). Nutarime nurodyta, jog pagal Muitinės laboratorijos 2017 m. sausio 24 d. tyrimo protokolą Nr. 17MLT0105 nustatyta, kad tyrimui pateiktas alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ yra alus, kuris priskiriamas KN 2203 pozicijai ir kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 %. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Muitinės laboratorija nustato prekės kodą pagal KN, tačiau į Muitinės laboratorijos funkcijas neįeina alkoholinių gėrimų priskyrimas alkoholinių gėrimų grupėms pagal Įsakymą.

Įsakyme alkoholinių gėrimų kodai pagal KN dubliuojasi, tiek alus, tiek kiti alkoholiniai gėrimai gali turėti tą patį kodą pagal KN, tai yra 2203, tačiau dėl to, kad alkoholinio gėrimo, kuris priskirtinas kitų alkoholinių gėrimų grupei, KN yra 2203, jis negali būti laikomas alumi, kurio KN taip pat yra 2203. Pareiškėjas nurodė, jog kartu su gazuotu alkoholiniu gėrimu „Velnio kraujas“, 8,3% stiprumo, supakuotu 2 l talpos plastikiniuose induose, buvo pateiktos minėto gėrimo gamintojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kauen craft“ atitikties deklaracijos, kuriose aiškiai nurodoma, kad alkoholio produktas „Velnio kraujas“ – gazuotas alkoholinis gėrimas, pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 23 d.

įsakymą Nr. 3D-431 – kitas alkoholinis gėrimas. Akivaizdu, kad aptariamas alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ nepriskirtinas nei alaus, nei fermentuotų gėrimų, nei alkoholinių kokteilių grupėms, todėl šiam alkoholiniam gėrimui negali būti taikomas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimas, tai yra Alkoholio kontrolės įstatymas nenumato draudimo alkoholinius gėrimus, kurie priskiriami kitų alkoholinių gėrimų grupei, pilstyti į 2 litrų talpos pakuotes. Pareiškėjas vadovavosi Reglamento 32.1 punktu ir pažymėjo, kad gamintojas, pateikdamas pareiškėjui aptartas skunde atitikties deklaracijas, patvirtino bei garantavo, kad alkoholinio gėrimo „Velnio kraujas“ receptūra bei gamybos technologija neatitinka minėtame Reglamente aptartų alaus gamybai keliamų reikalavimų.

4. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, jog alkoholinio gėrimo „Velnio kraujas“ pakuotė buvo paženklinta banderole, kas taip pat leido pagrįstai manyti, kad pateikiamas alkoholinis gėrimas negali būti priskiriamas alaus alkoholinių gėrimų grupei pagal Įsakymą, nes alaus pakuotės banderolėmis nėra ženklinamos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintos Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklės). Esant aptartoms aplinkybėms, akivaizdu, kad pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl jam negali būti pritaikytos sankcijos, numatytos Alkoholio kontrolės įstatyme.

5. Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas skunde ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas pažymėjo, jog priimdamas skundžiamą Nutarimą vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punktu, Muitinės laboratorijos 2017 m. kovo 1 d. tyrimo protokolu Nr. 17 MLT0264, kuriame konstatuota, jog alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ yra alus. Muitinės laboratorija atliko jau pagaminto produkto tyrimą ir, vadovaudamasi specialiomis žiniomis, nustatė, kad tai yra alus. Atsakovas manė, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žemės ūkio ministerija) raštuose pateikta informacija yra konsultacinio pobūdžio, pateikta neatlikus jokio fizikinio ar cheminio tyrimo. Muitinės laboratorijos vienas iš uždavinių yra atlikti prekių (daiktų) pavyzdžių ir mėginių tyrimus ir teikti tyrimo išvadas, todėl, Muitinės laboratorijai nustačius, jog ginčo produktas yra alus, atsakovas priėmė skundžiamą Nutarimą.

II. 7. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2017 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 40-IL-4939. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo 23 Eur teismo išlaidų.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimu paskirtos sankcijos už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatų pažeidimus teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas akcentavo, kad Nutarime nurodoma, jog 2017 m. vasario 21 d. 11.35 val. (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje, priklausančioje A. P. prekybos įmonei, buvo prekiaujama gazuotu alkoholiniu gėrimu „Velnio kraujas“, 8,3 % stiprumo, 2 l talpos plastikiniuose induose. Pagal Muitinės laboratorijos 2017 m. kovo 1 d. tyrimo protokolą Nr. 17 MLT0264 nustatyta, kad tyrimui pateiktas alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ yra alus, kuris priskiriamas KN2203 pozicijai, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 %. Tuo A. P. prekybos įmonė, atstovaujama direktorės A. P., pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punktą. Atsakomybę už padarytą pažeidimą lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nutarime, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34, 39 straipsniais, nutarta pareiškėjui skirti 300 Eur baudą.

10. Teismas vadovavosi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1B-668 patvirtintų Muitinės laboratorijos nuostatų (toliau – ir Muitinės laboratorijos nuostatai) 9.1 ir 10 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų (toliau – ir ŽŪM Nuostatai) 9.42 punktu ir pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 473 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą“ 4.3 punktą, Žemės ūkio ministerija yra įgaliota institucija, kuriai pavesta nustatyti alkoholinių gėrimų, išskyrus tuos, kurių klasifikavimas nustatytas tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktuose, grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 329 „Dėl alkoholinių gėrimų klasifikavimo“ (ginčijamo Nutarimo priėmimo metu galiojusi teisės akto redakcija (nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. gegužės 1 d.), teismas akcentavo, jog iš paminėtų teisės aktų analizės darytina išvada, jog būtent Žemės ūkio ministerijos funkcijos yra nustatyti alkoholinių gėrimų grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas. Muitinės laboratorijos viena iš funkcijų yra tirti prekių (daiktų) pavyzdžius ir mėginius, nustatyti prekių klasifikavimą pagal muitinės naudojamas nomenklatūras ir teisės aktų nustatyta tvarka teikti tyrimo dokumentus. Į Muitinės laboratorijos funkcijas neįeina alkoholinių gėrimų grupių, pogrupių ir (ar) kategorijų nustatymas.

11. Byloje pateikta 2016 m. rugpjūčio 3 d. atitikties deklaracija Nr. 16/1375 ir 2017 m. sausio 6 d. atitikties deklaracija Nr. 17/16, kuriose nurodyta, jog alkoholio produktas „Velnio kraujas“, alk. 8,3 tūrio procento, yra gazuotas alkoholinis gėrimas pagal Žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. 3D-431 priskiriamas kitiems alkoholiniams gėrimams; pagal Muitinės laboratorijos raštą Nr. (1.5)2B-24 priskiriamas alui ir klasifikuotinas KN 2203 00 subpozicijoje.

12. Be to, iš minėtų atitikties deklaracijų matyti, jog pareiškėjui pateikta alkoholinio gėrimo „Velnio kraujas“ pakuotė buvo paženklinta banderole. Teismas sutiko su pareiškėjo nuomone, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintas Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisykles, alaus pakuotės banderolėmis nėra ženklinamos.

13. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, jog Žemės ūkio ministerija 2016 m. birželio 23 d. rašte Nr. 2D-2937-(11.56) alkoholinį gėrimą „Velnio kraujas“ priskyrė kitų alkoholinių gėrimų grupei. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2016 m. liepos 7 d. nutarime nutraukti bylą Nr. ATK2-77/16 nurodė, kad „2016 m. birželio 27 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas gavo Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 23 d. raštą Nr. 2D-2937, kuriame nurodoma, kad alus „Velnio kraujas“ alk. 8,5 % tūrio, 2 litro talpos plastikiniuose buteliuose, neatitinka Alaus reglamento reikalavimų, nes jo gamyboje panaudota didesnė nesalyklinių cukrinių žaliavų dalis, nei leidžia Reglamentas. Žemės ūkio ministerija pripažįsta, kad ankstesnė išvada, nurodyta 2016 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 2D-1852, kad gėrimas priskirtinas alaus kategorijai, buvo klaidinga, kadangi vadovavosi Muitinės laboratorijos išvada, tačiau nesigilino į gėrimo receptūrą“.

14. Teismas atkreipė dėmesį, jog Muitinės laboratorijos 2017 m. kovo 1 d. tyrimo protokolas Nr. 17MLT0264 grįstas Muitinės laboratorijos tyrimo rezultatais ir juslinėmis savybėmis. Laboratorijoje buvo nustatytas pateikto mėginio tūris – 2 l, ir etilo alkoholio koncentracija, 8,20 ± 0,2 % tūrio, likęs tyrimas atliktas juslinėmis savybėmis.

15. Byloje nustačius, kad Žemės ūkio ministerija yra įgaliota institucija, kuriai pavesta nustatyti alkoholinių gėrimų, išskyrus tuos, kurių klasifikavimas nustatytas tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktuose, grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas, atsakovas vadovaudamasis tik 2017 m. sausio 24 d. tyrimo protokolu Nr. 17MLT0105, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Nutarimą. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad atsakovas visapusiškai bei objektyviai neįvertino pareiškėjo veiksmų, ginčijamame Nutarime nepagrįstai konstatuotas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimas.

16. Taip pat pareiškėjas prašė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, tačiau teismo posėdžio metu šio prašymo nebepalaikė, tad teismas prašymo nenagrinėjo.

17. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad šiuo teismo sprendimu pareiškėjo skundas tenkinamas, todėl jis įgijo teisę į savo išlaidų atlyginimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį, atsižvelgiant į tai, pareiškėjui iš atsakovo priteista 23 Eur žyminio mokesčio.

III. 18. Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde atsakovas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Atsakovas sutinka su tuo, kad Žemės ūkio ministerijai yra priskirta funkcija nustatyti alkoholinių gėrimų grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas, tačiau pažymi, kad alkoholio produktų tyrimus dėl jų atitikties teisės aktų reikalavimams (Alkoholio kontrolės įstatymo 7 str. 1 d.) atlieka įgaliotos laboratorijos. Muitinės laboratorijoje prekių tyrimai atliekami siekiant suklasifikuoti prekes pagal KN ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras. Alkoholinių gėrimų grupių, pogrupių ir (ar) kategorijų kodai taip pat nustatyti remiantis KN. Todėl pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į Muitinės laboratorijos funkcijas neįeina alkoholinių gėrimų grupių, pogrupių ir (ar) kategorijų suklasifikavimas. Jei Muitinės laboratorija negalėtų teikti išvadų šiuo klausimu, ji turėtų apie tai nedelsiant informuoti užsakovą (Tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1B-664, 12 punktas).

18.2. Nagrinėjamu atveju atsakovas vadovavosi akredituotos įstaigos – Muitinės laboratorijos pateiktu 2017 m. kovo 1 d. tyrimo protokolu Nr. 17 MLT0264, kuriame konstatuota, jog tyrimui pateiktas alkoholinis gėrimas yra alus. Lieka neaišku, kodėl teismas atmetė atsakovo argumentus ir nepripažino specialiųjų žinių ir įgūdžių turinčių specialistų pateiktų išvadų. Nagrinėjamu atveju pateiktose atitikties deklaracijose Nr. 16/1375 ir Nr. 17/16 yra nurodytos dvi išvados apie produktą, todėl neaišku, kuriai alkoholinių gėrimų grupei priklauso gėrimas „Velnio kraujas“ ir kodėl pareiškėjas ir teismas teisinga laikė išvadą pagal Įsakymą. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad Žemės ūkio ministerijos 2016 m. birželio 23 d. rašte Nr. 2D-2937-(11.56) rašoma apie gėrimą „Velnio kraujas“, alk. 8,5 % tūrio, o nagrinėjamas atvejis yra dėl gėrimo „Velnio kraujas“, alk. 8,3 % tūrio.

18.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnio nuostatas, visiškai neanalizavo, nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo motyvų, neargumentavo, kodėl jie atmetami. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizavimo, tinkamo jų ginčo išsprendimo.

18.4. Pripažinus pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu ir atmetus pareiškėjo skundą, jo patirtos išlaidos negalėtų būti priteisiamos iš atsakovo.

19. Pareiškėjas A. P. prekybos įmonė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašoma priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

20. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog Žemės ūkio ministerijos funkcijos yra nustatyti alkoholinių gėrimų grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas, į Muitinės laboratorijos funkcijas neįeina alkoholinių gėrimų grupių, pogrupių ir (ar) kategorijų nustatymas. Žemės ūkio ministerija 2016 m. sausio 21 d. rašte Nr. 2D-235(11.56) atsakė, koks alkoholinis gėrimas priskiriamas kitų alkoholinių gėrimų kategorijai. Alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas” buvo pagamintas būtent taip, kaip įvardyta minėtame rašte. Žemės ūkio ministerija 2016 m. birželio 23 d. rašte Nr. 2D-2937-(11.56) alkoholinį gėrimą „Velnio kraujas“ priskyrė kitų alkoholinių gėrimų grupei. Be to, pareiškėjui pateikta alkoholinio gėrimo „Velnio kraujas“ pakuotė buvo paženklinta banderole, kas leido pagrįstai manyti, jog pateikiamas alkoholinis gėrimas negali būti priskiriamas alaus alkoholinių gėrimų grupei. Pareiškėjo manymu, minėti Žemės ūkio ministerijos raštai ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. liepos 7 d. nutarimas nutraukti bylą Nr. ATK2-77/16 suteikė pareiškėjui pagrįstus teisėtus lūkesčius dėl savo veiksmų teisėtumo, manant, jog alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ priskiriamas prie kitų alkoholinių gėrimų grupės.

21. Pareiškėjas prašo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, siekiant išsiaiškinti: 1) ar Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punktas, taip pat šio straipsnio 4 dalies 5 punktas, laikytini 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/45/EB, nustatančios taisykles dėl fasuotų produktų vardinių kiekių, panaikinančios Tarybos direktyvas 75/106/EEB bei 80/232/EEB ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 76/211/EEB 2007/45/EB (toliau – ir Direktyva 2007/45/EB), 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio kartu su Direktyvos 2007/45/EB priedo 1 punktu pažeidimu; 2) jei atsakymas į pirmąjį klausimą yra neigiamas, t. y. kad tai nelaikytina Direktyvos 2007/45/EB pažeidimu, ar Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punkte numatyti prekybos suvaržymai nepažeidžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnio ir ar remiantis 36 straipsniu gali būti pateisinami nukrypimu nuo suderinto antrinės Europos Sąjungos teisės akto – Direktyvos 2007/45/EB.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2017 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 40-IL-4939, kuriuo pareiškėjui dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto pažeidimo buvo skirta 300 Eur bauda. Nutarime konstatuotas pažeidimas pasireiškė tuo, jog 2017 m. vasario 21 d. pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) buvo prekiaujama 2 l talpose 8,3 proc. stiprumo alumi „Velnio kraujas“.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir 2017 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 40-IL-4939 panaikino. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodyta, jog 8,3 proc. stiprumo alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ yra alus.

24. Atsakovas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas.

25. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, visų pirma nurodo, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

27. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

28. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, įvertinusi visumą byloje surinktų faktinių duomenų bei byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimu, todėl pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų nekartoja, tačiau juos papildo, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus.

29. Ginčui aktualios Alkoholio kontrolės įstatymo (įstatymo redakcija nuo 2017m. sausio 1d. iki 2017m. gruodžio 31d.) 18 straipsnio 4 dalies 4 punktas nustatė, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,5 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytoje teisės normoje draudimas prekiauti atitinkamai gėrimais taikomas, kai gėrimas priskiriamas atitinkamai gėrimų grupei, o ne kombinuotosios nomenklatūros kuriai nors iš pozicijų.

30. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1B-664 patvirtintų Tyrimų atlikimo muitinės laboratorijoje nuostatų (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2017m. lapkričio 27d.) 1 punktas nustato, kad muitinės laboratorijoje atliekami prekių tyrimai, siekiant: 1.1. suklasifikuoti prekes pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą, Žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras (toliau – muitinės nomenklatūros); 1.2. priskirti Nacionalinį papildomą Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodą iš Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodų sąrašo, patvirtinto Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1B-240 „Dėl Nacionalinių papildomų Lietuvos Respublikos integruoto tarifo kodų sąrašo patvirtinimo“; 1.3. identifikuoti narkotines, psichotropines, nuodingas, pavojingas medžiagas ir kitas draudžiamas ar ribojamas įvežti (išvežti) prekes; 1.4. nustatyti tam tikrus prekės parametrus. Šių nuostatų 3.2.2. punktas nustato, kad tyrimai įforminami surašant tyrimo protokolą, kai kitoms valstybinėms institucijoms būtina atlikti prekių tyrimus ir nustatyti muitinės nomenklatūros kodą.

31. Apibendrinus paminėtas 29 pastraipoje nuostatas kolegija daro išvadą, kad Tyrimų atlikimo muitinės laboratorijoje nuostatai nesuteikia teisės muitinės laboratorijai priskirti alkoholinius gėrimus kuriai nors iš gėrimų grupių, kaip tai yra suprantama Alkoholio kontrolės įstatyme. Muitinės laboratorijos kompetencija, nustatant prekių klasifikaciją yra apribota galimybe suklasifikuoti prekes pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą, Žemės ūkio produktų, kuriems skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras.

32. LR Vyriausybės 2004m. balandžio 26d. nutarimo Nr. 473 Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą 2.2.2 punktu (vėlesnėse šio nutarimo redakcijose 4.3 punktas) įgaliojimai nustatyti alkoholinių gėrimų, išskyrus tuos, kurių klasifikavimas nustatytas tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktuose, grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas buvo suteikti Žemės ūkio ministerijai. Vykdant šį LR Vyriausybės pavedimą, alkoholinius gėrimus pagal grupes, pogrupius ir (ar) kategorijas suklasifikavo LR Žemės ūkio ministro 2014m. liepos 23d. įsakymas Nr. 3D-431 (ginčui aktuali įsakymo redakcija nuo 2016m. rugsėjo 9d. iki 2017m. balandžio 30d.).

33. Šioje klasifikacijoje alus ir kiti alkoholiniai gėrimai, t. y. gėrimai kurie nepriskiriami alui, vynui, fermentuotiems gėrimams, spiritiniams gėrimams ir alkoholiniams kokteiliams, priskiriami atskiroms gėrimų grupėms, tačiau jų kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas nurodomas toks pat – 2203.

34. Apeliantas tiek šioje byloje ginčijamą 2017 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 40-IL-4939, tiek savo apeliacinį skundą grindžia Muitinės laboratorijos 2017 m. kovo 1 d. tyrimo protokole Nr. 17MLT0264 užfiksuotais alkoholinio gėrimo „Velnio kraujas“ tyrimo rezultatais, t.y. kad tyrimui pateiktas alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ yra alus, kuris priskiriamas KN 2203 pozicijai.

35. Dėl alkoholinio gėrimo „Velnio kraujas“ priskyrimo kombinuotosios nomenklatūros 2203 pozicijai ginčo nėra, šis klasifikacinis apibūdinimas atitinka tiek Muitinės laboratorijos kompetenciją, tiek konkretaus tyrimo rezultatus, tiek Žemės ūkio ministro klasifikacijoje pateiktą gėrimo priskyrimą konkrečiai kombinuotosios nomenklatūros pozicijai, tiek atitinka UAB „Kauen craft“ 2017m. sausio 6d. atitikties deklaracijoje Nr. 17/16 bei 2016m. rugpjūčio 3d. atitikties deklaracijoje Nr. 16/1375 pateiktus duomenis.

36. Tačiau apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto poziciją, kad šioje byloje aptarto Muitinės laboratorijos tyrimo pagrindu alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ priskirtinas alaus grupei (alkoholinio gėrimo grupei Alkoholio kontrolės įstatymo prasme). Kaip minėta šios nutarties 31 pastraipoje, Muitinės laboratorijai nėra suteikta kompetencija nustatyti kokiai grupei priskirtinas alkoholinės gėrimas. Be to, vertinant konkrečiai šioje byloje pateiktą Muitinės laboratorijos 2017m. kovo 1d. tyrimo protokolą Nr. 17MLT0264, būtina pažymėti, kad jame nėra nurodyta kokiai gėrimų grupei pagal Žemės ūkio ministro 2014m. liepos 23d. įsakymu Nr. 3D-431 nustatytą klasifikaciją yra priskiriamas laboratorijoje tirtas gėrimas.

37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismo kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje įstatymo leistinomis priemonėmis nėra paneigta UAB „Kauen craft“ 2017m. sausio 6d. atitikties deklaracijoje Nr. 17/16 bei 2016m. rugpjūčio 3d. atitikties deklaracijoje Nr. 16/1375 pateikta informacija, jog gazuotas alkoholinis gėrimas „Velnio kraujas“ pagal Žemės ūkio ministro 2014m. liepos 23 įsakymą Nr. 3D-431 priskiriamas kitų alkoholinių gėrimų grupei. Šios grupės alkoholiniams gėrimams Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytas prekybos ribojimas nėra taikomas, todėl konstatuotina, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas 2017 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 40-IL-4939 nepagrįstai pareiškėjui taikė ekonominę sankciją.

38. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

39. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas yra išreiškęs prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo siekiant išsiaiškinti ar Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose taikomi draudimai nepažeidžia Europos Sąjungos veikimo sutarties 34 straipsnio, direktyvos 2007/45/EB 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismo sprendimu panaikinama pareiškėjui taikyta ekonominė sankcija, o taip pat byloje aptartam alkoholiniam gėrimui nėra taikomas prekybos ribojimas, numatytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkte, taip pat atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 5 punktas iš vis nėra taikomas, konstatuotina, kad teismas neturi teisėto pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkinamas.

40. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nėra pateikęs jokių dokumentų, kurie patvirtintų pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinio proceso metu. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė