b29fb264-84c5-4bd6-baa4-a596cd72d63f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-5896-643/2015Proceso Nr. 3-61-3-05593-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Y. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas Y.

S. skundu (t. 1, b. l. 1-2, 125-126) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jis LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2013-07-30 iki 2014-12-31, gyvenimo sÄ lygos buvo nehigieniÅ¡kos, patalpose buvo pelėsis, didelė drėgmė, Å¡altis, trÅ«ko oro, dėl per mažo kamerų ploto stigo privatumo, buvo nuolatinė įtampa, pareiÅ¡kėjas neturėdavo galimybės pajudėti.

Dėl nurodytų suėmimo vykdymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė didžiulį psichologinį, dvasinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , stipriai pablogėjo jo savijauta, sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pareiÅ¡kėjas nebegali ramiai miegoti, tapo dirglus, jaučia padidėjusiÄ baimę aplinkai.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , kadangi nėra bÅ«tinų Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų (t. 1, b. l. 8-15, 130-138).

Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2013-08-07 iki 2014-12-31, jam tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose ne visuomet neatitiko minimalių ploto reikalavimų, be to, atitinkamais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K. Atsakovo atstovas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. IÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti Å¡varÄ kamerose, tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiÅ«rai ir profilaktiniams darbams atlikti.

Remontas kamerose atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Tualetas kamerose nuo gyvenamojo ploto yra atskirtas 1,5 metro aukščio sienele, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus, langai LukiÅ¡kių TI-K tam yra pritaikyti. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), atsiliepime į skundÄ praÅ¡o jį atmesti (t. 1, b. l. 117-120).

Atsiliepime nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas su skundais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų ginčui aktualiu laikotarpiu į Kalėjimų departamentÄ nesikreipė. Kalėjimų departamentas apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas, todėl negali patvirtinti ar paneigti jų buvimo. PareiÅ¡kėjas jokių objektyvių įrodymų teismui nepateikė, nedetalizavo aplinkybių, galinčių patvirtinti jam padarytÄ neturtinę žalÄ , nenurodė, kuo grindžiamas ir kaip paskaičiuotas neturtinės žalos dydis, nepateikė duomenų, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs nežmoniÅ¡kai elgtis su pareiÅ¡kėju.

PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, bloginančių jo buvimÄ Ä¯staigoje, nebuvo, be to, pareiÅ¡kėjas nepagrįstai ilgÄ laikÄ negynė savo galimai pažeistų teisių. Atsiliepime taip pat pažymima, kad pažeista neturtinė teisė ne visuomet privalo bÅ«ti atlyginama pinigais. Skundas iÅ¡ dalies tenkintinas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-04-09 nutartimi į vienÄ administracinę bylÄ Nr. I-5896-643/2015 buvo sujungti pareiÅ¡kėjo skundai atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių TI-K, dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo administracinėje byloje Nr. I-5896-643/2015 ir 8 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo priteisimo administracinėje byloje Nr. I-7803-281/2015, apimantys tÄ patį ginčo laikotarpį – nuo 2013-07-30 iki 2014-12-31 (t. 2, b. l. 61-62).VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, jog LukiÅ¡kių TI-K jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma ir dėl to jis patyrė sukrėtimų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, Å¡is ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros bÅ«davo perpildytos, jose bÅ«davo per Å¡alta, trÅ«ko oro, laikėsi didelė drėgmė, pelėsis, gyvenimo sÄ lygos buvo nehigieniÅ¡kos, stigo privatumo, tačiau iÅ¡samiau savo nusiskundimų nekonkretizavo ir neindividualizavo, nenurodė nei konkrečių laikotarpių, nei kamerų, kuriose jo gyvenimo sÄ lygos buvo netinkamos. Todėl, atsižvelgiant į pakankamai ilgÄ pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpį, teismo vertinimu, reikalavimas laisvės atėmimo vietos administracijai paneigti abstrakčius pareiÅ¡kėjo teiginius, neatitiktų proporcingumo bei teisingumo principų.

PareiÅ¡kėjas jokių įrodymų pagrindžiančių skunde nurodytus argumentus nepateikė, todėl, vertindamas skunde nurodytus jo gyvenimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K pažeidimus, teismas remiasi atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius ir kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių bei Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose užfiksuota informacija, apytiksliai atitinkančia pareiÅ¡kėjo laikymo tikrintose kamerose laikotarpius, bei kitais byloje esančiais įrodymais.PareiÅ¡kėjo suėmimo vykdymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ atsiliepime į skundÄ ir kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėse (t. 1, b. l. 8-16, 1619, 130-138, 139-142) nurodytų duomenų apie pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2013-08-07 iki 2014-12-31, kamerose Nr. 117, 139, 194, 104, 340, 123, 344, 291, 294, 330, 341, 112A, 153, 113, 118, 183, 132, 110, 157, 184, 124, 179, 109, 281, 114, 162, 124, 194, 113, 149, 108, 252, 253.

Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti 2013-08-09–2013-09-12, 2013-09-14–2013-09-16, 2013-09-19–2013-10-14, 2013-10-16–2013-10-22, 2013-11-01–2013-11-05, 2013-11-13, 2013-11-15–2013-11-26, 2013-11-29–2013-12-10, 2013-12-18, 2013-12-20–2013-12-29, 2014-01-15–2014-01-16, 2014-01-18–2014-01-28, 2014-02-05–2014-02-20, 2014-02-22–2014-02-25, 2014-03-05, 2014-03-07–2014-03-12, 2014-03-14–2014-03-18, 2014-03-26–2014-04-01, 2014-04-03–2014-04-08, 2014-04-16, 2014-04-19–2014-05-13, 2014-05-21, 2014-05-23–2014-05-26, 2014-06-06–2014-06-11, 2014-06-13–2014-06-18, 2014-06-20–2014-07-04, 2014-07-08–2014-07-22, 2014-10-29, 2014-10-31, 2014-11-05–2014-11-07, 2014-11-12, 2014-11-21–2014-11-24 laikotarpiais (b. l. 8-11, 17-19).Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus bei jose buvusių asmenų skaičių.

IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 253 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Tai patvirtina pareiÅ¡kėjo skunde nurodytus argumentus, kad jis LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus.Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingus, sprendžiant klausimÄ dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijÄ , valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96 ir kt.).

IÅ¡ valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Choukhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 63955/00 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas suėmime ilgÄ laikÄ buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose jam tekdavo 1,59–2,72 kv. m kameros ploto. Tai neatitiko minimalių vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ toks elgesys pažeidžia pareiÅ¡kėjo orumÄ ir laikytinas nežmoniÅ¡ku bei sudaro pagrindÄ konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalies, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo faktÄ ir neteisėtus atsakovo veiksmus, pažeidusius pareiÅ¡kėjo teises.Skunde nurodoma, kad pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas. Atsiliepime į skundÄ nurodoma, kad visų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele.

Teismo vertinimu, toks sanitarinių įrenginių atitvėrimas nėra pakankamas privatumo užtikrinimas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , kt.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių visiÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjo privatumo užtikrinimÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais (pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan.), atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K nebuvo užtikrinta teisė į privatumÄ ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sÄ lygų bloginimui.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose bÅ«davo Å¡alta, drėgna, trÅ«ko oro.

Ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010, Higienos norma). Vadovaujantis HN 76:2010 24 punktu, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

HN 76:2010 26 punkte nustatyta, kad oro temperatÅ«ra kameroje Å¡iltuoju laikotarpiu turi bÅ«ti 18–28 °C, Å¡altuoju – 18–22 °C, santykinė oro drėgmė Å¡iltuoju laikotarpiu – 35–65 proc., Å¡altuoju – 35–65 proc., oro judėjimo greitis turi bÅ«ti 0,15-0,25 m/s.IÅ¡ byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad vėdinimas per langÄ buvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo kamerose Nr. 117, 139, 194, 294, 113, 157 (t. 1, b. l. 28-29, 36-38, 113-115, 116-118, 91-93, 71-73, 88-90, 91-93), tai atitiko HN 76:2010 24 punkto reikalavimus.

Oro temperatÅ«ros pažeidimų kamerose, kuriose tikrinimui panaÅ¡iu laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, taip pat nenustatyta. PrieÅ¡ingai, patikrinimo aktuose konstatuota, kad kamerose Nr. 139 ir 113 oro temperatÅ«ra atitiko Higienos normÄ (t. 1, b. l. 36-38, 88-90). Santykinės oro drėgmės pažeidimų nenustatyta kamerose Nr. 294 ir 113 (t. 1, b. l. 71-73, 88-90), tačiau Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-08-14 patikrinimo metu konstatuota, kad kameroje Nr. 139 (pareiÅ¡kėjas laikytas 2013-08-08–2013-08-25 laikotarpiu) santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis neatitiko HN 76:2010 26 punkte reglamentuojamų verčių (t. 1, b. l. 36-38).

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 2013-08-08–2013-08-25 laikotarpiu buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ .PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose buvo pelėsis. Pagal HN 76:2010 28 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių (Higienos normos 56 punktas).

PareiÅ¡kėjas nenurodė nei laikotarpių, nei konkrečių kamerų, kuriose matė pelėsio požymius. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu kamerose Nr. 117 ir 294 pelėsio požymių nebuvo nustatyta (t. 1, b. l. 26-27, 71-73), tačiau 2013-09-12 patikrinimo metu (t. 1, b. l. 43-45) konstatuota, kad kameros Nr. 194 (pareiÅ¡kėjas laikytas 2013-08-26–2013-10-22 laikotarpiu) sienų pavirÅ¡ius nelygus (atÅ¡okę dažai, tinkas, atskilusios apdailos plytelės). Tai neatitiko HN 76:2010 62 punkto reikalavimų ir sudaro pagrindÄ konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo faktÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenimo sÄ lygos buvo nehigieniÅ¡kos. Vadovaujantis HN 76:2010 62 punktu, laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį; įstaigos grindys turi bÅ«ti lygios, neslidžios, be plyÅ¡ių, lengvai valomos drėgnuoju bÅ«du ir atsparios valikliams bei dezinfekcijos priemonėms (HN 76:2010 30.1 punktas); sanitariniai techniniai įrenginiai plaunami ir dezinfekuojami kiekvienÄ dienÄ (HN 76:2010 57 punktas); draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotÄ (neiÅ¡valytÄ ) minkÅ¡tÄ jį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankÅ¡luosčius perduoti kitiems asmenims (HN 76:2010 65 punktas). lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (HN 76:2010 66 punktas).

Laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (HN 76:2010 60 punktas). PareiÅ¡kėjas nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė nehigieniÅ¡kos gyvenimo sÄ lygos, tuo tarpu iÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K patalynė gyvenamosiose kamerose yra Å¡vari, tinkama naudojimui, minkÅ¡tasis inventorius keičiamas kartÄ per savaitę.

Miegui skirtas inventorius yra dezinfekuojamas, kamerų valymo inventorius iÅ¡duodamas į kameras (t. 1, b. l. 43-45, 46-48, 88-90). Atsiliepime į skundÄ atsakovo atstovas nurodė, kad už kamerų valymÄ atsakingi patys nuteistieji (t. 1, b. l. 13-14). Byloje taip pat nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartis su atitinkamomis kenkėjų profilaktikos ir naikinimo darbų paslaugas teikiančiomis bendrovėmis (UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“).

Å ios sutartys galiojo ir pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu (t. 1, b. l. 106-116). Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose užfiksuota, kad LukiÅ¡kių TI-K atliekami profilaktiniai aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo darbai, jie yra registruojami (t. 1, b. l. 71-73, 74-75). Nurodyti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjo laikymo laikotarpiu buvo tinkamai užtikrintas kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas bei higienos laikymasis. Jokių, prieÅ¡ingas aplinkybes patvirtinančių, įrodymų pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo argumentas, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenimo sÄ lygos buvo nehigieniÅ¡kos.Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinę žalÄ dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ arba patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija.

Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi bÅ«ti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo bÅ«do, atsižvelgia į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui tenkančio gyvenamojo ploto bei kitų gyvenimo sÄ lygų pažeidimai buvo ilgalaikiai ir žymÅ«s, dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė daug neigiamų iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , o tuo pačiu ir neturtinę žalÄ , kuriÄ yra pagrindas įvertinti pinigais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad po to, kai neturtinė žala buvo teisingai atlyginta, pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1897/2008).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas ilgÄ laikÄ (253 paras) buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Suėmimo vykdymo sÄ lygas papildomai blogino privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas, 2013-08-26–2013-10-22 laikotarpiu kameroje Nr. 194 laiku nekonstatuotas paprastojo remonto poreikis, kameroje Nr. 139 2013-08-08–2013-08-25 laikotarpiu nustatytas santykinės oro drėgmės ir oro judėjimo greičio reikalavimų pažeidimo faktas.

Atsiliepime į skundÄ nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas tokiomis sÄ lygomis buvo priverstas gyventi 23 valandas per parÄ , iÅ¡skyrus 1 valandos pasivaikščiojimÄ pasivaikščiojimų kiemelyje. Tai suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y., pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad netinkamos LukiÅ¡kių TI-K gyvenimo sÄ lygos žemino jo orumÄ , dėl to jis patyrė didžiulį psichologinį, dvasinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , stipriai pablogėjo jo savijauta, sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pareiÅ¡kėjas nebegali ramiai miegoti, tapo dirglus, jaučia padidėjusiÄ baimę aplinkai.

Kita vertus, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kaip ir kokios konkrečiai gyvenimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos įtakojo jo sveikatÄ , kokie sveikatos sutrikimai pasireiÅ¡kė ar kad dėl atsiradusio neigiamo poveikio pareiÅ¡kėjas kreipėsi medicininės ar psichologinės pagalbos į LukiÅ¡kių TI-K dirbančius specialistus. Teismui pateiktoje pareiÅ¡kėjo medicininės kortelės kopijoje (t. 2, b. l. 94-100) duomenų apie netinkamų LukiÅ¡kių TI-K gyvenimo sÄ lygų nulemtus pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimus nėra.

PareiÅ¡kėjas nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, kad dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų teikė skundus LukiÅ¡kių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms. Tokių duomenų nepateikė ir atsakovo atstovas su atsiliepimu į skundÄ . Be to, iÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos patikrinimo aktų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K yra nuolat atliekama gyvenimo sÄ lygų patikra, o nustatyti pažeidimai Å¡alinami per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ (t. 1, b. l. 26-27, 49-50, 67-68, 80-81, 91-93), tai patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K pagal galimybes siekia užtikrinti tinkamas suėmimo vykdymo sÄ lygas.Skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės neįrodo, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų ar siekio iÅ¡skirti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų.

PrieÅ¡ingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms, buvo stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta galimybė naudotis pasivaikščiojimų ir sporto kiemeliais, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba (b. l. 12).

Teismo vertinimu, nurodyta papildoma veikla galėjo Å¡iek tiek kompensuoti dėl netinkamų laisvės atėmimo vietoje laikymo sÄ lygų atsiradusius pareiÅ¡kėjo neigiamus iÅ¡gyvenimus. IÅ¡ skunde nurodytų argumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydžio, todėl įvertinęs pareiÅ¡kėjo atžvilgiu byloje konstatuotų pažeidimų mastÄ , pobÅ«dį ir intensyvumÄ , kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas prieina prie iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 700 EUR sumos priteisimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo Y. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti Y. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 700 EUR (septinis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . LikusiÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                        Margarita Stambrauskaitė