2022-05-31 Nr. CB-4418-2-68-3-13816-2021-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2710

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13816-2021-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2022 m. gegužės 16 d. paduotu kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vandenys“ ieškinį atsakovei dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Kasacine tvarka skundžiama 2022 m. vasario 15 d. nutartimi, be kita ko, paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. galutinis sprendimas priteisti ieškovei iš atsakovės 14 811,64 Eur skolos, 510,80 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai, nagrinėdami tariamos skolos už paviršinių nuotekų tvarkymą priteisimo klausimą ir spręsdami, kas turi sumokėti skolą už ieškovės suteiktas paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, privalėjo kartu su byloje taikytu Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu taikyti ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 14 punkte įtvirtintą principą „teršėjas moka“. Tačiau teismai netyrė ir neanalizavo klausimo, kas (koks teršėjas, ir jo / jų valdomas taršos šaltinis), šioje byloje nagrinėjamu atveju, sukelia paviršinių nuotekų (vandens), patenkančio į ieškovės nuotekų valymo įrenginius, taršą. Tinkamai neidentifikavę teršėjo, teismai tinkamai nenustatė, kas turi sumokėti ieškovei už suteiktas taršos neutralizavimo (paviršinių nuotekų valymo) paslaugas, ir nepagrįstai nusprendė, kad šias paslaugas turi mokėti atsakovė.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 14 punkto nuostatos netaikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatymu, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas įrodymų netiria ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Atsakovė nurodė, kad ji atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo už kasacinį skundą CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nes, siekdama nepagrįstų reikalavimų dėl skolos priteisimo atmetimo, gina valstybės viešąjį interesą. Atrankos kolegija su tokiu atsakovės vertinimu nesutinka.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Atrankos kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti įstatymų numatytais atvejais (CPK 49 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nenurodo įstatymo, remiantis kuriuo jai suteikta teisė ginti viešąjį interesą. Todėl atsakovė turi mokėti žyminį mokestį bendrais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad žyminiu mokesčiu byloje turi būti apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas. CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Turtiniuose ginčuose už kasacinius skundus CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė kasacine tvarka skundžia apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš jos, be kita ko, 14 811,64 Eur skolos, 510,80 Eur palūkanų. Vadinasi, už elektroninėmis ryšių priemonėmis paduodamą kasacinį skundą atsakovė turėjo sumokėti žyminį mokestį nuo 15 322,44 Eur ginčijamos sumos (14 811,64 + 510,80), t. y. 172 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktai, 4 ir 7 dalys), tačiau nesumokėjo ir neprašo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų reikalavimų ir nesumokėtas reikalingo dydžio žyminis mokestis, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 7 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 7 punktais bei 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas