b29f6280-fb7d-4883-b2d2-dcc65d199b32 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-586-1049/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26907-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.2; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.4; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Editai Ugianskienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui – G.

M., jo gynėjui advokatui Arvydui Montrimui, nukentėjusiajai P. G., jos įgaliotajam atstovui advokatui Daliui Mecelicai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vyresniosios teisininkės K. U. ir nukentėjusiosios P. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės P. G. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas iš dalies ir nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteista 2 272,73 eurai nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šios priteistos turtinės žalos sumos, metines palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės P. G. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas ir nukentėjusiajai P. G. iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteista 12 200,00 eurų nusikaltimu padarytos ir neatlygintos neturtinės žalos atlyginimui ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo šios priteistos neturtinės žalos sumos, metines palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl advokato atstovavimo iÅ¡laidų, kurios pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, priteisimo atmesta, kaltinamajam Å¡ias iÅ¡laidas atlyginus, procesas Å¡ioje dalyje nutrauktas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. G. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas, nukentėjusiajai ir kaltininkui susitaikius, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje padarymo, už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d. apie 07.42 val., (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus tuo, kad iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ juostÄ ir parbloÅ¡kė kelkraščiu ėjusiÄ P. G., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Å iais veiksmais G. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, ištyrę ir įvertinę baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad kaltinimas G. M. pažeidus kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, pasitvirtino, jo kaltę patvirtina tiek paties G. M. parodymai, tiek nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Apylinkės teismas nusprendė nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, konstatavęs, jog dėl dalies nurodomų išlaidų nėra pateikta jas patvirtinančių objektyvių įrodymų, tik pačios nukentėjusiosios atlikti skaičiavimai.

Tuo tarpu, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinos nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgė į P. G. padaryto sveikatos sužalojimo pobÅ«dį ir mÄ stÄ , taikytÄ gydymÄ , tai, kad nukentėjusioji po eismo įvykio ilgÄ laikÄ turėjo gulėti lovoje, jai buvo reikalinga kitų asmenų pagalba, ji ilgai negalėjo pasirÅ«pinti savimi, Å¡iuo metu, sužalotas kÅ«nas dar nepakelia didelio fizinio krÅ«vio, todėl jai iÅ¡kyla daug nepatogumų buityje, dažnai jaučia skausmÄ sužalotose vietose, ji negali laisvai judėti, bendrauti, toliau užsiimti fotomodelio veikla, įsidarbinti pagal įgytÄ specialybę, laukia operacijos, tačiau duomenų dėl neigiamų nukentėjusiosios sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiÅ¡kinių nenustatyta.

Taip pat teismas įvertino ir tai, kad nukentėjusioji įvykio metu neteko savo augintinio ir Å¡i netektis, neabejotina, nukentėjusiajai sukėlė vidinį skausmÄ ir iÅ¡gyvenimus. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad kaltininkas eismo įvykį sukėlė bÅ«damas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniÅ¡kai tvarkinga, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma, kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, dirba. Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, kad nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iÅ¡ dalies, jai padaryta neturtinė žala vertintina viso 20 000,00 eurų suma.

Kadangi civilinis atsakovas nukentėjusiajai jau buvo iÅ¡mokėjęs 7 800,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, Å¡i suma buvo iÅ¡skaičiuota ir nukentėjusiajai iÅ¡ civilinio atsakovo priteista 12 200,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo. II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovė vyresnioji teisininkė K. U. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. birželio 26 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį atmesti. 3.1.

Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai iÅ¡ dalies tenkino nukentėjusiosios pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį ir netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagristos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio iÅ¡mokÄ , nevirÅ¡ijančiÄ Å¡io įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo“, tačiau apylinkės teismas priteisė nukentėjusiajai žalÄ , kuri nebuvo pagrįsta tinkamais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Teismas, spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimÄ vadovavosi protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, tačiau toks žalos atlyginimas yra nesuderinamas nei su CK nuostatomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimo klausimus, nei su Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo tvarkÄ . 3.2. Skunde nurodoma, kad nukentėjusiosios žala dėl augintinio netekties buvo grindžiama iÅ¡ esmės internetinėje svetainėje „skelbiu.lt“ rastu skelbimu dėl minėtos veislės parduodamo Å¡uns, tačiau toks skelbimas negali pagrįsti nukentėjusiosios praÅ¡omos priteisti žalos.

Draudikui nebuvo pateikti Å¡uns įsigijimÄ patvirtinantys dokumentai. Jei Å¡uniukas pirktas su dokumentais, jo vertė yra didesnė, tuo tarpu jei be jų, Å¡uns vertė gali bÅ«ti ženkliai mažesnė. Be to, nebuvo įvertinta ir ta aplinkybė, kad nukentėjusiosios augintinis įvykio metu buvo 12 metų amžiaus, tačiau vidutinė jorkÅ¡yro terjero gyvenimo trukmė yra 13-16 metų. 3.3. Skunde nesutinkama ir su nukentėjusiajai priteistu žalos dydžiu už telefono sugadinimÄ , kadangi iÅ¡ esmės telefono sugadinimas buvo įrodinėjamas tik pateikta fotonuotrauka, tačiau nebuvo pateikti telefono įsigijimo dokumentai, specialisto iÅ¡vada, kad telefonas neremontuotinas.

Priklausomai nuo telefono sugadinimų apimties keičiasi jo remonto kaina, vertinamas remonto tikslingumas, tačiau tai gali padaryti tik specialistas, kurio išvadų byloje nėra pateikta. Žalos dydžio klausimas negali būti sprendžiamas remiantis vien nuotrauka. Nukentėjusiajai nepasirūpinus reikalingų dokumentų pateikimu šiai žalai, o tuo pačiu ir savo reikalavimo teisei, pagrįsti, neigiami to padariniai tenka būtent jai. 3.4. Civilinio atsakovo teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai priteisė ir 525,59 eurų turtinės žalos, susijusios su avarijos metu dėvėtų rūbų ir avalynės praradimu, kadangi ieškinyje nebuvo detalizuojama, kokie drabužiai eismo įvykio metu buvo sugadinti, kada ir kokia kaina jie buvo įsigyti ir pan., taip pat nenurodomi prekių ženklai, kurie leistų objektyviau nustatyti žalos dydį.

Priteista suma dėl drabužių ir avalynės yra per didelė, ypač vertinant tai, kad eismo įvykis įvyko vasaros laikotarpiu, kada natÅ«raliai tiek dėvimų drabužių kiekis, todėl ir jų bendra vertė, yra mažesni. Skaičiuojant žalos atlyginimÄ dėl drabužių taip pat yra taikomas nusidėvėjimas, tačiau neturint jokios informacijos apie juos, to padaryti objektyviai neįmanoma, todėl Å¡ioje dalyje priteistos žalos suma turėtų bÅ«ti mažinama. 3.5. Skunde nesutinkama ir su apylinkės teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu nukentėjusiajai.

Nors teismas sprendė, kad nukentėjusiosios patirta neturtinė žala vertintina 20 000,00 eurų todėl papildomai iÅ¡ civilinio atsakovo priteisė 12 200, eurų neturtinei žalai atlyginti, tačiau pats konstatavęs, kad neigiamų prognozių ateičiai dėl nukentėjusiosios sveikatos nėra, nenustatęs jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, prieÅ¡taraudamas savo paties argumentams, priteisė beveik 2 000,00 eurų didesnę žalÄ nei teismų praktikoje nusistovėjęs vidurkis. Apylinkės teismas neatsižvelgė į teismų praktikÄ , kad paprastai esant sunkiam sveikatos sutrikdymui priteistinų sumų dydžiai neturtinei žalai atlyginti nevirÅ¡ija 5000,00 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-360/2020).

Tuo tarpu kiek didesni neturtinės žalos dydžiai nei civilinio atsakovo išmokėta 7 800,00 eurų suma, yra priteisiami tada, kai dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis praranda dalį darbingumo (Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-304-593/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-359-697/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20- 689/2020).

Nagrinėjamoje byloje duomenų, kad nukentėjusioji dėl įvykio būtų praradusi dalį darbingumo, nėra. Skunde pažymima, kad dar didesni neturtinės žalos dydžiai nustatomi esant itin sudėtingiems sužalojimams ir išimtiniais atvejais, pasižyminčiais ekstraordinarinėmis aplinkybėmis, kurių šiuo konkrečiu atveju, civilinio atsakovo vertinimu, nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje Nr. 2K-151/2013 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-151/2013, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-290-606/2018). 3.6.

Skunde pabrėžiama, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Å iuo atveju, nors nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau jos patirti sužalojimai nesukėlė pavojaus jos gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbÅ«s organizmo centrai, kas turi tiesioginės įtakos nustatant patirtos neturtinės žalos dydį.

Civilinio atsakovo išmokėta suma atitinka eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367) nurodomus neturtinės žalos dydžius. Rekomendacijose nurodoma, kad esant sunkiam sveikatos sutrikdymui neturtinės žalos dydis siekia iki 12 MMA (eismo įvykio metu 1 MMA buvo 642,00 eurai). Tuo tarpu apylinkės teismo nustatyta suma – 20 000,00 eurų, sudaro daugiau nei 31 MMA. Nors tai ir rekomendacinio pobūdžio teisės aktas, tačiau jis neturėtų būti ignoruojamas.

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ turėtų bÅ«ti vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

4. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji P. G. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. birželio 28 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio ir padidinti priteistÄ iÅ¡ atsakovo (duomenys neskelbtini) draudimo iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti iki 22 200,00 eurų ir padidinti iki 6 327,84 eurų priteistÄ draudimo iÅ¡mokÄ turtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti nukentėjusiosios naudai iÅ¡ civilinio atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato suteiktas paslaugas. 4.1.

Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį ir baudžiamosios bylos nutraukimo jo atžvilgiu nėra ginčijama, nesutinkama tik su nuosprendžio dalimi dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio. Nukentėjusioji nesutinka su jai priteista 12 200,00 eurų suma neturtinei žalai atlyginti, nes ji jokiu bÅ«du nekompensuoja patirto sukrėtimo, didelių skausmų, kitų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų, kurie tęsis dar neapibrėžtÄ laikÄ ateityje.

Teismo nuosprendyje nurodyta teismine praktika pirmosios instancijos teismas rėmėsi formaliai, neatsižvelgdamas į nustatytinas teisiškai reikšmingas šios bylos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu „kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

Teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimÄ , funkcija yra parinkti teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninančiÄ negatyvius padarinius piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrÄ Å¾inti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iÅ¡ esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). 4.2.

Skunde teigiama, kad remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimais buvo įtvirtinta didesnė nukentėjusiojo nuo eismo įvykio asmens apsauga. Pasikeitęs Å¡io įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad nuo 2018 m. lapkričio 1 d. maksimali atlygintina suma – 5 000 000,00 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000,00 eurų dėl žalos turtui. Å is teisinio reglamentavimo pasikeitimas turėjo bÅ«ti įvertintas pirmosios instancijos teismo.

Juolab, kad ir remiantis teismų praktika, nukentėjusiosios praÅ¡oma suma neturtinei žalai atlyginti nevirÅ¡ija dydžio, kuris yra nustatytas cituojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje. 4.3. Nukentėjusiosios teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino besikeičiančios pinigų vertės, kadangi tokio paties dydžio pinigų suma turi bÅ«ti skirtingai vertinama po keliolikos ar net kelių metų dėl nuolat mažėjančios pinigų vertės. Vien tik 2022 metais pinigų nuvertėjimas siekė 21 proc., kÄ patvirtina Lietuvos Respublikos statistikos departamento vieÅ¡ai skelbiami duomenys.

Todėl remiantis sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, kompensacija neturtinei žalai atlyginti turėtų bÅ«ti priteisiama, atsižvelgiant į infliacijos rodiklius, kas bÅ«tų laikoma teisingu kriterijumi nustatant sumos, priteistinos neturtinės žalos atlyginimui, dydžiui. 4.4. Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo sumažinti nukentėjusiajai priteistinos sumos dydį, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, nurodant CK 6.250 straipsnio 2 dalį.

Apylinkės teismas vadovavosi galimai ankstesne teismine praktika, kuri suformuota galiojant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatai, kai draudimo kompanija privalėjo iÅ¡mokėti iki 5 000,00 eurų draudimo iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti. Esant sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui, kaltas asmuo privalėjo sumokėti nukentėjusiajam asmeniui didžiÄ jÄ dalį sumos virÅ¡ijančios draudimo bendrovės iÅ¡mokėtÄ 5 000,00 eurų.

Å iuo atveju, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ir neteisėtai vertino kalto asmens turtinę padėtį, kadangi teisinis reglamentavimas yra pasikeitęs ir asmuo, sukėlęs eismo įvykį, neprivalo atlyginti neturtinės žalos, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir padidinti sumÄ , priteistÄ nukentėjusiajai dėl padarytos neturtinės žalos. 4.5. Skunde taip pat pabrėžiama, kad eismo įvykio sukeltos sveikatos sutrikdymo pasekmės nukentėjusiajai nėra paÅ¡alintos iki Å¡iol, bei gydytojai prognozuoja neatitaisomas pasekmes ir dar ilgÄ gydymÄ , kadangi nukentėjusiosios laukia mažiausiai keturios sudėtingos medicininės operacijos.

Tai patvirtina ir pateikti išrašai iš medicininių dokumentų, kad pirmos operacijos metu, pirmiausia turėtų būti iš blauzdikaulio pašalinta metalinė konstrukcija ir svetimkūniai. Antros operacijos metu turėtų būti pašalinti svetimkūniai iš žastikaulio. Trečios operacijos metu, gydytojai turėtų sutvarkyti kairės kojos kelio raiščius. Ir ketvirtos operacijos metu, gydytojai turėtų pašalinti svetimkūnius iš dešinio šlaunikaulio. Paskutinės dvi operacijos planuojamos tik 2023-2024 metais.

Tai patvirtina, kad nukentėjusioji yra patyrusi ne vienÄ operacijÄ , jos kÅ«ne yra įdėtas svetimkÅ«nis ir dar laukia ne viena sudėtinga operacija, skausmas ir patiriami nepatogumai bei ilgas gijimo procesas. Tokiu bÅ«du nukentėjusioji yra priversta gyventi nuolatinėje panikoje. Kartu su skundu pateikiamas 2022 m. birželio 8 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as taip pat įrodo, kad nukentėjusioji vis dar yra laikinai nedarbinga. Net praėjus beveik 1 metams nuo eismo įvykio, sutrupėję deÅ¡inės kojos kaulai tik pradėjo gydyti ir vis dar nėra sugiję į vientisus kaulus.

Tai trukdo nukentėjusiajai pradėti dirbti pagal įgytÄ specialybę, įgyti nuosavÄ bÅ«stÄ ar pradėti savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ . BÅ«nant 22 metų ir esant tokioms medikų prognozėms dėl ilgo gijimo proceso ir laukiančių sudėtingų operacijų, nukertėjusioji neteks dar 3-5 metų savo gyvenimo metų savarankiÅ¡kam gyvenimui. 4.6. Nukentėjusioji skunde teigia, kad apylinkės teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ tinkamai neįvertino ir tos aplinkybės, kad prieÅ¡ eismo įvykį, t. y. 2021 m. birželio 18 d., nukentėjusioji įgijo pedagogikos ir sporto trenerės bakalauro kvalifikacinį laipsnį. 2021 m. metais nukentėjusioji baigė fizinio ugdymo ir sporto studijų (sveikatingumo ir asmeninio treniravimo specializacija) programÄ .

Baigusi studijas ji turėjo keletÄ Å¾odinių pasiÅ«lymų dėl nuolatinio darbo, todėl jautėsi rami, jog nuo rudens galės pradėti dirbti. Tačiau planai ir gyvenimo siekiai sudužo per akimirkÄ , kuomet įvyko eismo įvykis, t. y., 2021 m. rugpjūčio 7 d. Ji prarado galimybę dirbti pagal įgytÄ iÅ¡silavinimÄ , kadangi patirti sužalojimai neleidžia ir dar ilgai neleis nukentėjusiajai dirbti tokio darbo, jeigu apskritai ji galės pakęsti didesnį fizinį krÅ«vį. 4.7. Skunde nurodoma, kad iÅ¡skirtinius nukentėjusiosios neigiamus iÅ¡gyvenimus patvirtina ir tai, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d. jai buvo atlikta operacija viso Å¡launikaulio ilgiu, kurios metu buvo sutvirtintas Å¡launikaulis su 360 mm ilgio metalu ir sutvirtintas sraigtais.

Kita operacija buvo atlikta 2021 m. rugpjūčio 11 d., kurios metu sutvirtintos žasto kaulų dalys metalinėmis konstrukcijomis, kurių ilgis siekia 260 mm. Kita operacija buvo atidėta iki 2021 m. rugpjūčio 16 d., nes nukentėjusioji buvo nusilpusi dėl pastarųjų operacijų, kraujo rodikliai neatitiko normų, todėl jai buvo perpiltas kraujas ir vėliau atlikta blauzdikaulio operacija. Tačiau net atlikus tokias sudėtingas operacijas, nukentėjusiosios sveikata gėrėjo ypatingai lėtai. Gydytojai dar neatliko nutrauktų kojų kelių raiščių operacijos dėl sudėtingos sveikatos būklės. Nukentėjusioji gėrė nuskausminamuosius, negalėjo judinti kairės rankos plaštakos pirštų, pakelti plaštakos, todėl buvo reikalinga reabilitologo ir neurologo konsultacija.

Po operacijos ji galėjo tik gulėti, 6 savaites tęsėsi kairės rankos mobilizacija. Operuota deÅ¡ine koja galėjo pradėti minti puse svorio, ant kairės kojos negalėjo visiÅ¡kai minti 2 mėn. Reabilitacijos metu bÅ«klė vėl pablogėjo ir nukentėjusioji buvo iÅ¡vežta į Kauno klinikų priimamÄ jį. Ten buvo nustatyta Å¡launikaulio vidinės fiksacijos priemonės komplikacija, t. y. iÅ¡lūžo varžtai, 2021 m. spalio 28 d. buvo atlikta Å¡launikaulio operacija, kurios metu buvo pakeista metalinė konstrukcija.

Po operacijos vėl buvo reikalinga artimųjų slauga, nes bet kokie judesiai sukeldavo skausmÄ ir nukentėjusioji negalėjo tinkamai savimi pasirÅ«pinti. Iki Å¡iol jai lipant laiptais reikalingi alkÅ«niniai ramentai, kadangi savarankiÅ¡kai be jų negali lipti. Judėjimas yra lydimas nuolatinio skausmo abiejose kojose, kadangi kairės kojos kelyje yra nutraukti raiščiai, o deÅ¡inėje kojoje esančios metalinės konstrukcijos varžtai dirgina kojos audinius, sukeldami skausmÄ . Iki Å¡iol nukentėjusioji gali tik lėtai vaikščioti, net negali greitai eiti, negalvojant jau apie bėgimÄ ar paÅ¡okimÄ .

Negali sėdėti ilgiau nei 30 min, kadangi jaučia stiprų nugaros skausmÄ , o sėdint ilgiau nei 1 val. pradeda jausti kojų galÅ«nių aptirpimÄ ir patinimÄ . 4.8. Skunde taip pat pabrėžiama, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji prarado galimybę užsiimti papildoma veikla iÅ¡ kurios gaudavo pajamas. Tai patvirtina pateiktas verslo liudijimas ir individualios veiklos dokumentas, kad ji buvo įgijusi teisę verstis fotografavimo veikla ir iÅ¡ to gauti pajamas. Taip pat ji prarado galimybę teikti modelio paslaugas, reklamuojant parduodamus drabužius.

Buvo priversta nutraukti Å¡iÄ veiklÄ , kuriÄ tapatino su savo hobiu ir tuometiniu pajamų Å¡altiniu. Galimybės dirbti ir save iÅ¡laikyti praradimas sukėlė ilgalaikes kančias ir ji jaučiasi nevisavertis asmuo, kurį turi iÅ¡laikyti kiti. Å ios aplinkybės apylinkės teismo taip pat nebuvo tinkamai įvertintos. 4.9. Nukentėjusiosios teigimu, neturtinę žalÄ sudaro ir jos neigiamos emocijos bei iÅ¡gyvenimai dėl prarasto mažo Å¡uniuko, kurio netektis jÄ labai sukrėtė, tai vis dar sukelia daug vidinio skausmo ir sunku apie tai kalbėti.

Remiantis medicininiais išrašais, ir juose nurodytomis psichologės išvadomis, nukentėjusiajai yra padidėjęs verksmingumas, jautrumas aplinkai ir galimai atsiradęs potrauminis streso sindromas dėl patirtų išgyvenimų. 4.10. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji nesutinka ir su jai priteistu turtinės žalos dydžiu. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas priteisė tik dalį nukentėjusiosios patirtų išlaidų ir visiškai nepriteisė jos minimalių negautų pajamų, kurias neabejotinai ji būtų gavusi, jeigu nebūtų sužalota eismo įvykio metu.

Nukentėjusioji draudimo bendrovei pateikė praÅ¡ymÄ dėl 1 645,38 eurų draudimo iÅ¡mokos gavimo, tačiau draudimo bendrovė iÅ¡mokėjo tik 1 352,92 eurų. Bendrovė nurodė kodėl nesutinka iÅ¡mokėti 127,35eurų dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau visiÅ¡kai nepasisakė, kodėl ji nesutinka iÅ¡mokėti likusios sumos, t. y. 165,11 eurų. Apylinkės teismas nurodė, kad 179,68 eurų gydymosi ir kitos iÅ¡laidos grindžiamos pačios nukentėjusiosios pateiktomis skaičiuotėmis, tačiau įrodymai, galintys patvirtinti apie gydymui ir su juo susijusiems kitiems poreikiams iÅ¡leistas minėto dydžio lėšas teismui nepateikta.

Tačiau su tuo nukentėjusioji nesutinka, nes teismui buvo pateikti kvitai, patvirtinantys higienos prekių ir vaistų įsigijimÄ , nors jai iki Å¡iol nėra atlyginta net už gydytojos pagal receptÄ iÅ¡raÅ¡ytus vaistus „BonceI 25000 TV“. Nukentėjusioji skunde detalizuoja iÅ¡laidas, kurios siejasi su eismo įvykio pasekmių Å¡alinimu ir nurodo, kad bendra iÅ¡laidų suma – 91,46 eurai (vaistai ir papildai) plius 51,96 eurai (higienos prekės) ir 36,26 eurai už specialius papildus, skirtus greitesniam kaulų gijimui.

Visos nurodytos higienos prekės ir vaistai yra įsigyti po eismo įvykio, yra aiÅ¡kiai pateikta jų naudojimo paskirtis ir nors ne visos priemonės yra skirtos gydytojo, tačiau dalis medicininių produktų ir priemonių naudojami palengvinti bÅ«senai ar asmens higienai. 4.11. Apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡oma pilnai atlyginti patirtas iÅ¡laidas dėl Å¡uniuko žūties. Apylinkės teismas nepagrįstai nukentėjusiajai priteisė tik pusę praÅ¡omos sumos už Å¡uniuko įsigijimÄ , nors nukentėjusioji nurodė, kad mokėjo 1 000,00 eurų ir pateikė skelbiu.lt duomenis, kiek kainuoja Å¡ios veislės Å¡uniukai.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dienÄ , jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainos, buvusios žalos padarymo ar ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ .

Nukentėjusioji negali pateikti dokumentų kiek mokėjo už Å¡uniukÄ , kadangi savo augintinį įsigijo 2009 metais ir pirkimo dokumentai nėra iÅ¡saugoti. Å iuo atveju, nenustačius aplinkybės, kad nukentėjusioji buvo atsakinga už eismo įvykio kilimÄ , turėtų bÅ«ti priteista visa suma, už kuriÄ galima įsigyti tokį patį Å¡uniukÄ . Pažymėtina ir tai, kad ji nebÅ«tų pardavusi savo žuvusio Å¡uniuko nei už tÅ«kstantį eurų, nei už daugiau, kadangi jis buvo daug vertingesnis dėl asmeninių jausmų.

Todėl Å¡iuo atveju apylinkės teismo nuosprendis taip pat keistinas priteisiant nukentėjusiajai visÄ Å¡uniuko įsigijimo kainÄ , t. y. 1 000,00 eurų. 4.12. Skunde nukentėjusioji praÅ¡o taip pat priteisti ir visas jos patirtas iÅ¡laidas dėl sudužusio per eismo įvykį mobilaus ryÅ¡io telefono. Nors apylinkės teismas priteisė tik 300,00 eurų žalÄ , tačiau nukentėjusioji mobilaus ryÅ¡io telefonÄ buvo įsigijusi už 1 000,00 eurų. Ji negalėjo pateikti jokių dokumentų, patvirtinančių mobilaus ryÅ¡io telefono remonto iÅ¡laidas, nes nuvežus jį taisyti, taisykla tiesiog atsisakė tai padaryti. 4.13.

Nukentėjusiosios nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai nepriteisė jai 2 675,43 eurų, kaip jos negauto minimalaus dydžio darbo užmokesčio gydymosi laikotarpiu. Nukentėjusioji prarasdama darbingumÄ dėl eismo įvykio, prarado galimybę pradėti dirbti ir negali dirbti iki Å¡iol. Kaip jau minėta, prieÅ¡ eismo įvykį, 2021 m. birželio mėn. pabaigoje nukentėjusioji baigė studijas ir įgijo pedagogikos ir sporto trenerės bakalauro kvalifikacinį laipsnį bei galimybę pradėti dirbti ir gauti darbo užmokestį.

Nors drausimo bendrovė atlygino 605,00 eurus negautų pajamų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2021 m., gruodžio 6 d., tačiau toks draudimo bendrovės skaičiavimas remiasi aplinkybėmis, kad nukentėjusioji, bÅ«dama studentė, papildomai dirbo foto modeliu. Vis dėlto, turėjo bÅ«ti įvertinta tai, kad nukentėjusioji iki eismo įvykio įgijo specialybę ir galimybę dirbti nuolatinį darbÄ , todėl jai turėjo bÅ«ti priteista už nedarbingumo laikotarpį vidutinis darbo užmokestis.

Draudimo bendrovė neįvertino, kad nuo rudens nukentėjusioji turėjo pradėti dirbti ir gauti darbo užmokestį, tačiau eismo įvykis viskÄ pavertė aukÅ¡tyn kojomis. Apylinkės teismas turėjo pripažinti, kad draudimo kompanija turėjo pareigÄ iÅ¡mokėti nukentėjusiajai draudimo iÅ¡mokÄ už pagrindinį laikÄ , kurį bÅ«tų dirbusi dienos metu. 4.14. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 buvo patvirtinta minimali mėnesinė alga – 642,00 eurai arba 468,41 eurų atskaičius mokėtinus mokesčius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 buvo patvirtinta minimali mėnesinė alga –730,00 eurų arba 518,00 eurų, jeigu yra atskaičiuoti mokesčiai. Lietuvoje dirbantis asmuo negali gauti mažesnio nei minimalus darbo užmokestis Lietuvoje, todėl nukentėjusiajai už nedarbingumo laikotarpį bent jau turėtų būti atlygintas vidutinis darbo užmokestis, kurį ji būtų gavusi, jei būtų pradėjusi dirbti po studijų, t. y. (1/2x468,41+ 3x468,41 eurų + 2x518,00 eurų).

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas dėl negautų pajamų turinio ir neįsigilino į aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir nukentėjusiajai priteistina iš draudimo bendrovės 2 675,43 eurų negauto minimalaus darbo užmokesčio, kaip negautų minimalių pajamų, nuo 2021 m. rugsėjo mėn. t. y., už pusę šio mėnesio laiko, iki 2022 m. vasario 28 d.

5. Atsiliepimu į nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovė praÅ¡o atmesti nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ . 5.1. Atstovės vertinimu draudimo bendrovės nukentėjusiajai atlyginta 7 800,00 eurų suma yra pagrįsta ir pakankama jos patirtai neturtinei žalai atlyginti ir atitinka teismų praktikÄ , remiantis kuria, esant sunkiam sveikatos sutrikdymui dažnu atveju priteistinų sumų dydžiai neturtinei žalai atlyginti nevirÅ¡ija 5 000,00 eurų. Å iuo atveju jokių neigiamų liekamųjų reiÅ¡kinių nukentėjusiosios sveikatai ateityje nenustatyta, nėra duomenų, kad ji bÅ«tų praradusi dalį darbingumo ar kokių kitų iÅ¡skirtinių aplinkybių. 5.2.

Nors nukentėjusioji apeliaciniame skunde akcentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimus, tačiau svarbu pažymėti tai, kad Å¡io įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustačius, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000,00 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000,00 eurų dėl žalos turtui, tai savaime nelėmė, kad teismų priteisiamos sumos neturtinei žalai atlyginti bÅ«tų iÅ¡augusios.

Priešingai, remiantis naujausia teismų praktika priteisiamos sumos nepakito (Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1- 1378-1053/2020, Alytaus apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-922/2021, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-208-530/2021). Tai, kad minėti pakeitimai neturėtų būti siejami su draudiko pareiga mokėti didesnes išmokas patvirtina ir 2018 m įsigaliojusios Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos. 5.3.

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ turėtų bÅ«ti vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. 5.4. Atstovės vertinimu, nukentėjusiosios reikalavimas priteisti papildomai 179,68 eurus gydymosi ir kitų iÅ¡laidų yra taip pat nepagrįstas.

Civilinio atsakovo vertinimu, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios ir būtinos. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji prašė papildomai priteisti jos išlaidas už maisto papildus, higienos priemones ir panašiai, tačiau kartu su ieškiniu nebuvo pateiktos nei gydytojų rekomendacijos, nei receptai.

Tokių priemonių įsigijimas negali bÅ«ti vertinamas kaip eismo įvykio pasekmė, kadangi tai yra kasdienio naudojimo prekės, kurios priklauso nuo kiekvieno asmens poreikių. Be to, maisto papildai – tai maisto produktai, kurie yra skirti papildyti kasdienį maisto racionÄ medžiagomis, kurių trÅ«ksta kasdieniniame racione ir tai nėra vaistas. Maisto papildai nėra skirti ligų gydymui ar jų profilaktikai. Maisto papildai yra skirti papildyti maisto racionÄ papildomomis medžiagomis, kurias galima gauti vartojant pilnavertį, įvairiapusį maistÄ .

Todėl tokių papildų įsigijimo iÅ¡laidos negali bÅ«ti atlyginamos. 5.5. Nors nukentėjusioji praÅ¡o priteisti didesnę žalos dalį už augintinio netekimÄ ir sugadintÄ telefonÄ , tačiau civilinio atsakovo manymu, Å¡i žala apskritai neturėjo bÅ«ti priteista nukentėjusiajai, nes nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų dėl patirtos žalos dydžio.

6. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės – G. M., ir jo gynėjas prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundÄ tenkinti, o civilinio atsakovo draudimo bendrovės apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusioji ir jos įgaliotasis atstovas pritarė nukentėjusiosios apeliaciniame skunde iÅ¡reikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems reikalavimams bei prašė jį tenkinti, o draudimo bendrovės apeliacinį skundÄ atmesti. Prokuroras pritarė nukentėjusiosios ir jos įgaliotojo atstovo pateiktam apeliaciniam skundui ir jo tenkinimui bei prašė civilinio atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vyresniosios teisininkės K. U. apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiosios P. G. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Civilinio atsakovo atstovė ir nukentėjusioji apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės neginčija apylinkės atlikto įrodymų vertinimo, ar kaltininko veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, taip pat sutinka su BK 38 straipsnio nuostatų taikymu ir G. M. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės bei bylos nutraukimu, todėl iÅ¡samiau Å¡ie klausimai nenagrinėtini.

Draudimo bendrovė nesutinka su iÅ¡ dalies tenkintu nukentėjusiosios civiliniu ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o Å¡ioje dalyje skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį panaikinti. Tuo tarpu nukentėjusioji praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio ir padidinti jai priteistÄ iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) draudimo iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti iki 22 200,00 eurų ir padidinti iki 6 327,84 eurų priteistÄ draudimo iÅ¡mokÄ turtinei žalai atlyginti.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinio atsakovo atstovės ir nukentėjusiosios apeliacinių skundų argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas tinkamai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumÄ ir pagrįstai konstatavo, kad G. M. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nustatė, kad egzistuoja BK 38 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos ir pagrindai, ir pagrįstai atleido G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius bei nutraukė baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiosios apeliaciniu skundu dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl Å¡ioje dalyje skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

9. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų nukentėjusiosios ir civilinio atsakovo atstovės apeliacinių skundų apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo skundžia tiek nukentėjusioji, tiek ir draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini), todėl teisėjų kolegija apeliacinius skundus nagrinėja kartu, pasisakydama dėl kiekvieno iÅ¡ jų argumentų. Dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo 10. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovė nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi dėl turtinės žalos, susijusios su augintinio netekimu, mobilaus telefono, drabužių ir avalynės sugadinimu, nukentėjusiajai priteisimu, iÅ¡ esmės nurodydama, kad apylinkės teismas priteisė nukentėjusiajai turtinę žalÄ , kuri nebuvo pagrįsta tinkamais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Tuo tarpu nukentėjusioji praÅ¡o jai padidinti priteistos turtinės žalos dydį ir papildomai priteisti 6 327,84 eurų už augintinio netekimÄ (500,00 eurų), mobilaus ryÅ¡io telefono sugadinimÄ (700,00 eurų), medikamentus, maisto papildus (91,46 eurai), higienos priemones (51,96 eurai) ir už specialius papildus, skirtus greitesniam kaulų gijimui (36,26 eurai) bei minimalias negautas pajamas už gydymo laikotarpį.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai, baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamo sprendimo turinį, daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas iÅ¡ esmės teisingai nustatė ir įvertino visas aplinkybes, susijusias su civiliniai ieÅ¡kovei iÅ¡ draudimo bendrovės priteistinos turtinės žalos dydžiu ir pagrįstai civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkino iÅ¡ dalies. Tačiau nesutiktina su apylinkės teismo sprendimu nepriteisti nukentėjusiajai jos patirtų iÅ¡laidų už specialių maisto papildų, skirtų kaulams stiprinti, įsigijimÄ , todėl civilinio atsakovo atstovės apeliacinis skundas dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas, tuo tarpu nukentėjusiosios apeliacinis skundas dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas iÅ¡ dalies.

12. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Kaip numato CK 6.283 straipsnio 1 dalis, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Nuostolius Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos ir kitos sveikatai grÄ Å¾inti bÅ«tinos iÅ¡laidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

13. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų civilinis atsakovas draudikas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai P. G. iÅ¡mokėjo 605,00 eurus negautų pajamų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d., 85,92 eurus kuro ir parkavimo iÅ¡laidoms atlyginti, 1 352,92 eurus gydymo iÅ¡laidoms atlyginti, t. y. iÅ¡ viso 2 043,84 eurų turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė iÅ¡ draudimo bendrovės papildomai priteisti turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro: 179,68 eurų gydymosi ir kitos iÅ¡laidos, 1 000,00 eurų dėl augintinio netekties, 1 000,00 eurų dėl įvykio metu sugadinto mobiliojo ryÅ¡io telefono, 525,59 eurai dėl įvykio metu sugadintos avalynės ir drabužių, 550,00 eurai dėl neįvykusios kelionės, 397,14 eurai dėl neįgytų vairavimo teisių, 2 675,43 eurai negauto darbo užmokesčio.

14. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas iÅ¡ dalies tenkino nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos ir priteisė P. G. iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 2 272,73 eurus, nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimÄ , kurį sudaro 500,00 eurų už augintinio netekimÄ , 300,00 eurų už mobilaus ryÅ¡io telefono sugadinimÄ , 525,59 eurai už drabužių ir avalynės sugadinimÄ , 550,00 eurų už neįvykusiÄ kelionę, 397,14 eurai dėl neįgytų teisių, ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo Å¡ios priteistos turtinės žalos sumos.

15. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo atstovė nesutinka su nukentėjusiajai priteista 500,00 eurų suma už augintinio (Å¡uns) netektį, motyvuodama tuo, kad iÅ¡ internetinės svetainės www.skelbiu.lt pateiktas skelbimas, kad toks jorkÅ¡yro veislės Å¡uo kainuoja 1 000,00 eurų nepagrindžia, jog nukentėjusioji patyrė bÅ«tent tokio dydžio turtinę žalÄ , nebuvo pateikti augintinio įsigijimo dokumentai. Tuo tarpu nuketėjusioji apeliaciniame skunde praÅ¡o padidinti jai priteistÄ sumÄ už augintinio netektį ir priteisti iÅ¡ viso 1 000,00 eurų, nurodydama, kad nors ir negali pateikti Å¡uns įsigijimo dokumentų, nes nėra jų iÅ¡saugojusi, tačiau Å¡iuo atveju, nenustačius aplinkybės, kad nukentėjusioji buvo atsakinga už eismo įvykio kilimÄ , turėtų bÅ«ti priteista visa suma, už kuriÄ galima įsigyti tokį patį Å¡uniukÄ .

16. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad avarijos metu nukentėjusioji neteko savo augintinio – jorkÅ¡yro terjero veislės Å¡uns. Apylinkės teismas, priteisdamas 500,00 eurų dydžio turtinę žalÄ už augintinio netektį, prieÅ¡ingai nei tai nurodoma apeliaciniuose skunduose, įvertino aplinkybes, kad pateiktame skelbime iÅ¡ internetinės svetainės www.skelbiu.lt , kuriame nurodyta, kad jorkÅ¡yro terjero veislės Å¡uniukas kainuoja 1 000,00 eurų nėra jokių papildomų duomenų apie parduodamÄ Å¡uniukÄ (amžių, kilmės dokumentus ir pan.), tai, kad nukentėjusiosios augintinis avarijos metu buvo 12 metų amžiaus, nebuvo pateikti Å¡uns įsigijimo dokumentai, vadovaujantis protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, priteisė nukentėjusiajai pusė jos praÅ¡omos sumos už augintinio netektį.

Su tokio dydžio suma sutinka ir teisėjų kolegija. Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, tai, kad nukentėjusioji bÅ«tent dėl avarijos neteko augintinio, nurodė, kad įsigijo jį už 1 000,00 eurų, vieÅ¡oje internetinėje erdvėje prieinamÄ informacijÄ dėl tos pačios veislės Å¡uns įsigijimo kainos, nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo priteista 500,00 eurų turtinės žalos suma už augintinio netektį, juolab, kad nukentėjusioji, kaip skunde pagrįstai nurodo ir (duomenys neskelbtini) atstovė nepateikė jokių Å¡io gyvÅ«no įsigijimo dokumentų.

Tuo tarpu civilinio atsakovo atstovės nurodomų aplinkybių dėl šuniuko kilmės dokumentų, vidutinės tokios veislės šunų gyvenimo trukmės, galinčių turėti įtakos turtinės žalos dydžiui, šiuo atveju nėra galimybės objektyviai nustatyti, todėl apylinkės teismas pagrįstai įvertinęs abiejų pusių interesus priteisė nukentėjusiajai tik pusę jos prašomos sumos už augintinio netektį.

17. Draudimo bendrovės atstovė nesutinka ir su nukentėjusiajai priteistu turtinės žalos dydžiu už mobilaus telefono sugadinimÄ , motyvuodama tuo, kad iÅ¡ esmės telefono sugadinimas buvo įrodinėjamas tik pateikta fotonuotrauka, nebuvo pateikti telefono įsigijimo dokumentai, specialisto iÅ¡vada, kad telefonas neremontuotinas. Tuo tarpu nukentėjusioji praÅ¡o padidinti jai priteistos žalos už telefono sugadinimÄ dydį, motyvuodama tuo, kad telefonÄ buvo įsigijusi už 1000,00 eurų, jis buvo sugadintas eismo įvykio metu, o jokių dokumentų, patvirtinančių mobilaus ryÅ¡io telefono remonto iÅ¡laidas, negalėjo pateikti, nes nuvežus jį taisyti, taisykla tiesiog atsisakė tai padaryti.

18. Apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajai 300,00 eurų dėl eismo įvykio metu sugadinto telefono, įvertino tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusioji eismo įvykio metu turėjo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ su savimi, minėtas įrenginys tikrai galėjo sudužti avarijos metu, tai patvirtina ir pateiktos įrenginio fotonuotraukos (1 t., b. l. 147), prieÅ¡ingai nei nurodoma civilinio atsakovo atstovės apeliaciniame skunde, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji nepateikė jokių telefono įsigijimo dokumentų, nebuvo pateikta ir specialisto iÅ¡vada, patvirtinanti, kad visi telefono apgadinimai yra sÄ lygoti bÅ«tent eismo įvykio ir dėl sugadinimų įrenginys yra neremontuotinas.

Teisėjų kolegijai, įvertinus visus pateiktus duomenis, nekyla abejonių, kad nukentėjusioji patyrė turtinę žalÄ dėl eismo įvykio metu sugadinto mobilaus ryÅ¡io telefono, o priteistos žalos dydis už sugadintÄ telefonÄ yra realus ir atitinka protingumo kriterijus. Mobilaus ryÅ¡io telefonas nebuvo naujas, o pagal vieÅ¡ojoje erdvėje pateikiamÄ informacijÄ nesudėtinga nustatyti analogiÅ¡ko naujo įrenginio kainÄ , tačiau ji negali bÅ«ti visiÅ¡kai tapatinama su konkrečiu P. G. įvykio metu turėtu mobilaus ryÅ¡io telefonu, kadangi kaip teisingai nurodyta civilinio atsakovo atstovės skunde, tokiu bÅ«du negalima nustatyti ir konkrečios įrenginio bÅ«klės iki apgadinimo, jau nekalbant apie tai, jog jis buvo naudota.

Atsižvelgiant į tai, tenkinti civilinio atsakovo apeliacinį skundÄ ir visai nepriteisti turtinės žalos atlyginimo dėl įvykio metu sugadinto telefono nėra pagrindo, tačiau ir nukentėjusiosios praÅ¡ymas padidinti Å¡iÄ sumÄ iki 1 000,00 eurų, nėra iÅ¡ esmės objektyviai pagrįstas.

19. Civilinio atsakovo atstovės vertinimu apylinkės teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajai ir 525,59 eurų turtinės žalos, susijusios su avarijos metu dėvėtų rÅ«bų ir avalynės praradimu, nors nukentėjusioji nepateikė jokių drabužių ar avalynės įsigijimÄ patvirtinančius dokumentų, nenurodė prekės ženklų, kad bÅ«tų galima įvertinti vidutinę rinkos kainÄ , teismas taip pat neatsižvelgė į drabužių ir avalynės nusidėvėjimÄ . Su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

PrieÅ¡ingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusioji kartu su ieÅ¡kiniu pateikė tiek sugadintų eismo įvykio metu drabužių ir avalynės fotonuotraukas, tiek vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ iÅ¡ įvairių interneto svetainių kokia yra naujų tokių drabužių ir avalynės kaina (1 t., b. l. 149–150). IÅ¡ pateiktų fotonuotraukų galima gana tiksliai nustatyti tiek kokie nukentėjusiosios drabužiai (striukė, kelnės marÅ¡kinėliai, apatinis trikotažas, kojinės, laisvalaikio batai) buvo sugadinti eismo įvykio metu, tiek jų prekės ženklus.

Minėti duomenys apylinkės teismo buvo įvertinti ir pagrįstai nukentėjusiajai buvo priteista 525,59 eurų suma už sugadintus drabužius ir avalynę, kurios laikyti neprotinga ar aiškiai per didele pagrindo nėra. Juolab, kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų ir viešai internetinėse svetainėse esančio informacijos, nukentėjusiosios eismo įvykio metu dėvėti drabužiai ir avalynė yra žinomų prekės ženklų, kurie paprastai kainuoja daugiau nei tokie patys įprastų gamintojų drabužiai ar avalynė.

20. Mažinti priteistÄ neturtinės žalos sumÄ už sugadintus drabužius ir avalynę nesudaro pagrindo ir civilinio atsakovo atstovės teiginiai, kad eismo įvykis įvyko vasaros laikotarpiu, kai natÅ«raliai dėvima mažiau drabužių, todėl ir jų bendra vertė yra mažesnė. Nors eismo įvykis, kaip pagrįstai pabrėžia ir civilinio atsakovo atstovė, įvyko rugpjūčio mėnesį, t. y. vasaros laikotarpiu, tačiau pakankamai ankstyvÄ rytÄ 7.42 val., todėl natÅ«ralu, kad nukentėjusioji galėjo dėvėti daugiau drabužių.

Juolab, kad kartu su ieÅ¡kiniu pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji dėvėjo bÅ«tent tokius ir tiek drabužių, už kurių sugadinimÄ ir praÅ¡oma priteisti turtinę žalÄ , todėl toks civilinio atsakovo įgaliotosios atstovės argumentas Å¡iuo atveju neturi jokios reikÅ¡mės žalos dydžio Å¡ioje dalyje nustatymui. Pažymėtina, kad remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiosios drabužiai ir avalynė buvo sugadinti ir yra nebetinkami dėvėti, todėl pagrįstai buvo priteista turtinė žala už minėtų daiktų sugadinimÄ , o civilinio atsakovo argumentas dėl minėtų drabužių nusidėvėjimo nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, sudaranti pagrindÄ mažinti priteistos turtinės žalos dydį.

21. Atmetant civilinio atsakovo atstovės apeliacinį skundÄ dalyje dėl turtinės žalos, susijusios su sugadintų drabužių, augintinio netekimu ir mobilaus ryÅ¡io telefono sugadinimu, priteisimo nukentėjusiajai, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusieji neprivalo saugoti daiktų įsigijimo kvitų ar kitų daikto įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų, įsigytų dar prieÅ¡ nusikalstamos veikos jų atžvilgiu įvykdymÄ , manydami, kad kada nors ateityje dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų juos gali prireikti pateikti teismui. Be to, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota Å¡alis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.

22. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimÄ dėl iÅ¡laidų už vaistus, maisto papildus bei higienos priemones (179,68 eurų), taip pat 36,32 eurų už specialius maisto papildus kaulams, sÄ nariams ir imuninei sistemai gerinti, priteisimo, nurodydamas, kad minėtos iÅ¡laidos grindžiamos tik nukentėjusiosios pateiktomis skaičiuotėmis, tačiau nepateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad minėtos iÅ¡laidos yra susiję su nuteistosios gydymu ir kitų poreikių tenkinimu. Su tokiais teiginiais teisėjų kolegija sutinka iÅ¡ dalies.

23. Pažymėtina, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius. Å i teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai civilinė atsakomybė kyla pažeidus asmens sveikatÄ . Pats normos turinys suponuoja, kad ja siekiama užtikrinti kompensuojamosios civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ ir taip atkurti padėtį, buvusiÄ iki delikto padarymo.

CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatytas dėl sveikatos sužalojimo asmeniui atsirandančių nuostolių turinys. Å iuos nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos).

Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi bÅ«ti tiksliai apskaičiuotos ir pagrįstos. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2001 m. birželio 14 d. įstatymas Nr. IX-378 (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) 15 straipsnio 4 punkte numatyta, kad kai žala padaryta asmens sveikatai, turi bÅ«ti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos ir kitos sveikatai grÄ Å¾inti bÅ«tinos iÅ¡laidos).

Kaip matyti, su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusių iÅ¡laidų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, taigi sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi turėtų iÅ¡laidų priverstinumo, bÅ«tinumo ir protingumo principais.

24. Nukentėjusioji apeliaciniu skundu praÅ¡o priteisti jos patirtas iÅ¡laidas už specialius maisto papildus „Bioca+K+Mg+ZN su vit. D3, Biocikas, Biokalcis, Calcigran forte lemon, Oilesen Forte ir Super colagen, viso 36,26 eurus, kurie reikalingi kaulams, sÄ nariams ir imuninei sistemai stiprinti. Å ių maisto papildų įsigijimÄ patvirtina byloje pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. NV90024918 (1 t., b. l.145).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nėra medicininių įrašų, pagrindžiančių, kad minėti maisto papildai buvo paskirti nukentėjusiajai gydytojų ir skirti jos dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų gydymui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad valstybės finansavimas gydymui ligoninėse bei reabilitacijos centruose nėra neribotas ir ne visuomet užtikrina visų reikiamų medikamentų ar papildų teikimÄ pacientams, nustatant nuketėjusiajai atlygintinos turtinės žalos dydį, neturėtų bÅ«ti apsiribojama tik gydytojų iÅ¡raÅ¡ytais receptais ir rekomendacijomis.

Nagrinėjamu atveju įvertinus nukentėjusiosios nurodytus maisto papildus, už kuriuos iÅ¡laidos jai nebuvo kompensuotos, spręstina, kad maisto papildai (Bioca+K+Mg+ZN su vit. D3, Biocikas, Biokalcis, Calcigran forte lemon, Oilesen Forte ir Super colagen) skirti sÄ nariams ir kaulams atstatyti, raumenims ir imunitetui stiprinti buvo reikalingi ligonei, kuri patyrė daugybinius kaulų lūžius, bendrÄ organizmo nusilpimÄ dėl taikytų narkozių, vartotų nuskausminamųjų ir kitų vaistų. Å ios turėtos iÅ¡laidos vertinamos ne kaip nukentėjusiosios patirtos iÅ¡laidos sužalojimams gydyti (vaistų įsigijimo, procedÅ«rų iÅ¡laidos), o kaip papildomos organizmo stiprinimo priemonės, t. y. kaip kitokios bÅ«tinos iÅ¡laidos, susijusios su organizmo stiprinimu, sveikatos atkÅ«rimu.

Ta aplinkybė, kad nurodyti maisto papildai nėra tiesiogiai skirti ligų gydymui, vis dėlto, esant sunkiam nukentėjusiosios sužalojimo pobÅ«džiui bei ilgam gijimo laikotarpiui, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip papildomos protingos organizmo stiprinimo priemonės yra pateisinamos ir paprastai yra bÅ«tinos, siekiant stiprinti sergančio asmens sveikatÄ , gebėjimÄ sveikti. Atsižvelgiant į tai, minėtos iÅ¡laidos, susijusios su specialių maisto papildų kaulams, sÄ nariams ir imuninei sistemai gerinti įsigijimu, t. y. 36,26 eurai priteistinos iÅ¡ civilinio atsakovo.

26. Tuo tarpu kitos nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodomos iÅ¡laidos už medikamentų, maisto papildų ir higienos priemonių įsigijimÄ â€“ 179,68 eurų sumai, apylinkės teismo pagrįstai buvo nepriteistos, nes kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, nukentėjusioji tiek civiliniame ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde nors ir detaliai nurodo kokie konkrečiai medikamentai („Starozin“ akių laÅ¡ai, A+D tepalas, gerosios bakterijos), higienos prekės (vienkartinės servetėlės, vienkartiniai paklotai, drėgnos servetėlės, sterilios servetėlės, sporų milteliai, Å¡ampÅ«no kepuraitės) ir maisto papildai (cinko, „Biocel Hair“, „Carsil“, vitaminas D, Vitaminas C, kalcis, Boncel 2500 Tv), buvo įsigyti ir kam jie skirti, tačiau dokumentų (kasos kvitų, PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir pan.), pagrindžiančių, kad nukentėjusioji iÅ¡ tiesų Å¡ias iÅ¡laidas patyrė nėra pateikta.

Nors apeliacinės instancijos teismas neabejoja tuo, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, atliktų operacijų ir taikyto gulimo režimo, nukentėjusioji turėjo naudoti nurodytus medikamentus ir higienos priemones, tačiau Å¡ių priemonių įsigijimo ji nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Nors nukentėjusioji ir pabrėžia, kad jai nebuvo kompensuota ir už maisto papildus, kuriuos iÅ¡rašė pagal receptÄ Å¡eimos gydytoja – „BonceI 25000 TV“, tačiau ir Å¡ių maisto papildų įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos 179,68 eurų sumai už medikamentus, higienos priemones ir maisto papildus nėra įrodytos, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo jų priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo. Å iame kontekste, tuo pačiu ir atsakant į skundo argumentus, atkreiptinas nukentėjusiosios dėmesys į tai, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi turtinė žala nėra preziumuojama, jÄ ir jos dydį privaloma įrodyti.

27. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji taip pat praÅ¡o priteisti jai ir 2 675,43 eurų, kaip jos negauto minimalaus dydžio darbo užmokesčio gydymosi laikotarpiu (nuo 2021 m. rugsėjo mėn. t. y., už pusę Å¡io mėnesio laiko, iki 2022 m. vasario 28 d.), motyvuodama tuo, kad prarasdama darbingumÄ dėl eismo įvykio, ji prarado galimybę pradėti dirbti ir negali dirbti iki Å¡iol. Be to, nei draudimo bendrovė, nei apylinkės teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nukentėjusioji 2021 m. birželio mėn. pabaigoje baigė studijas ir įgijo pedagogikos ir sporto trenerės bakalauro kvalifikacinį laipsnį bei turėjo pasiÅ«lymÄ nuo rudens pradėti dirbti ir gauti pajamas, tačiau dėl eismo įvykio ir patirtų sužalojimų, ji neteko tokios galimybės.

28. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, draudimo bendrovė, įvertinusi nukentėjusiosios pateiktus duomenis apie jos iÅ¡ modelio veiklos gautas pajamas iki eismo įvykio, jai atlygino 605,00 eurų negautų pajamų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d. Apylinkės teismas civilinės ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 2 675,43 eurų negauto darbo užmokesčio atmetė, motyvuodamas tuo, kad teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurių pagrindu teismas galėtų apskaičiuoti ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti minėto pobÅ«džio negautas pajamas. Su tokiais apylinkės teismo argumentais sutinka ir teisėjų kolegija.

29. Nors nukentėjusioji skunde nurodo, kad jei jos sveikata nebūtų sutrikdyta eismo įvykio metu, ji būtų galėjusi dirbti ir iš darbo santykių gauti bent minimalų darbo užmokestį (tuo grindžiama ir civilinės ieškovės prašoma priteisti negautų pajamų suma), tačiau pažymėtina, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos yra realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad iki eismo įvykio nukentėjusioji studijavo universitete ir 2021 m. birželio mėnesį įgijo pedagogikos ir sporto trenerės bakalauro kvalifikacinį laipsnį, laisvu nuo studijų metu dirbo fotomodeliu ir iÅ¡ Å¡ios veiklos gavo pajamas. Å ios aplinkybės tiek apylinkės teismo, tiek ir draudimo bendrovės buvo įvertintos ir nukentėjusiajai buvo atlyginta netektų pajamų iÅ¡ darbinės veiklos dalis. Pažymėtina, kad asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realiÄ pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011 ir kt.).

Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumÄ , t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibÅ«dina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebÅ«tų; pajamos turi bÅ«ti realios, o ne tikėtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019).

Pagal įstatymÄ nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktÄ ir dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nėra pateikta jokių duomenų (darbo ar kitų sutarčių, pasiÅ«lymų ar pan.), iÅ¡skyrus pačios nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimus, kurie patvirtintų, kad nukentėjusioji nuo rudens realiai bÅ«tų įsidarbinusi, dirbusi ir gavusi konkretaus dydžio pajamas, nėra aiÅ¡ku kokia konkrečiai galėjo bÅ«ti ir darbinės veiklos apimtis ir apmokėjimo už atliekamÄ darbÄ principas.

Nors nuketėjusioji nurodo, kad turėjo pasiÅ«lymÄ nuo rudens pradėti dirbti pagal įgytÄ specialybę ir gauti realias pajamas, tačiau iÅ¡ pateiktų paaiÅ¡kinimų nėra aiÅ¡ku nei su kokiu konkrečiu potencialiu darbdaviu ar darbdaviais buvo tartasi dėl darbo santykių sukÅ«rimo, nei kokiomis sÄ lygomis, nuo kada nukentėjusioji turėjo pradėti dirbti ir kokio dydžio pajamas tikėtina bÅ«tų gavusi. Tuo tarpu vien studijų baigimas ir kvalifikacinio laipsnio įgijimas neužtikrina realių darbo santykių sukÅ«rimo.

Todėl vien skunde išdėstytų teorinių pasvarstymų, kad P. G., jei jos sveikata nebūtų buvusi sutrikdyta eismo įvykio metu, būtų galėjusi dirbti ir gauti darbo užmokestį, nepakanka, kad būtų konstatuotas tokių negautų pajamų realumas ir tai, kad šios pajamos buvo negautos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (šiuo atveju – eismo įvykio). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų akivaizdu, kad nukentėjusioji iki eismo įvykio nesukūrusi realių darbo santykių negalėjo tikėtis ir gauti su darbo santykiais susijusias pajamas.

Todėl apeliacinis skundas dalyje dėl negautų minimalių pajamų priteisimo iš civilinio atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo 30. Apeliaciniu skundu draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovė nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi dėl priteistos neturtinės žalos dydžiu nukentėjusiajai, nurodydama, kad neturtinės žalos suma yra neproporcinga kilusiems padariniams ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai.

Tuo tarpu nukentėjusioji apeliaciniu skundu praÅ¡o padidinti jai priteistos neturtinės žalos dydį iki 22 000,00 eurų, nes apylinkės teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti jokiu bÅ«du nekompensuoja patirto sukrėtimo, didelių skausmų, kitų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų, kurie tęsis dar neapibrėžtÄ laikÄ ateityje. Teisėjų kolegija, įvertinusi apylinkės teismo nuosprendžio motyvus ir apeliacinių skundų argumentus bei pateiktÄ bylos medžiagÄ , atmeta nukentėjusiosios ir civilinio atsakovo atstovės skundus kaip nepagrįstus.

31. CK 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ .

32. Å ioje vietoje pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ . Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti.

Kad ir kokie skaudÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad žalÄ padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ .

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

33. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, nurodė atsižvelgiantis į nusikalstamos veikos pasekmes (P. G. buvo konstatuoti odos nubrozdinimai veide, muÅ¡tinė žaizda kairės akies voko srityje, deÅ¡inio Å¡launikaulio kÅ«no lūžimas, kairio žastikaulio kÅ«no lūžimas, iÅ¡sivysčiusi stipininio nervo neuropatija, kairio blauzdikaulio virÅ¡utinės dalies lūžimas, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ ), nukentėjusiosios dėl eismo įvykio patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , ilgÄ gydymosi laikÄ , aplinkybę, kad nukentėjusiajai po eismo įvykio buvo atlikta ne viena operacija, ji ilgÄ laikÄ turėjo gulėti lovoje, buvo reikalinga kitų asmenų pagalba, ilgai negalėjo pasirÅ«pinti savimi, Å¡iuo metu, kad ir tapusi iÅ¡ dalies savarankiÅ¡ka, tačiau sužalotas kÅ«nas dar nepakelia didelio fizinio krÅ«vio, todėl jai iÅ¡kyla daug nepatogumų buityje, dažnai jaučia skausmÄ sužalotose vietose, ji negali laisvai judėti, bendrauti, toliau užsiimti fotomodelio veikla, įsidarbinti pagal įgytÄ specialybę (2021 m. baigė fizinio ugdymo ir sporto studijų programÄ ), dėl ko jai vis dar yra apribota galimybė savarankiÅ¡kai gauti su darbine veikla susijusias pajamas, ateityje yra numatyta dėl lūžių gydymo kaulų viduje įdėtų metalinių konstrukcijų išėmimo operacija.

Teismas taip pat įvertino ir tai, kad įvykio metu nukentėjusioji neteko savo augintinio ir Å¡i netektis, neabejotina, nukentėjusiajai sukėlė vidinį skausmÄ ir iÅ¡gyvenimus. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, kaltininko prisipažinimÄ dėl nusikalstamos veikos padarymo, eismo įvykį sukėlė bÅ«damas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniÅ¡kai tvarkinga, įvertinta ir jaunas bei darbingas kaltininko amžiaus, tai, kad jis dirba ir gauna pajamas, todėl yra pajėgus atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ .

Apylinkės teismas pažymėjo ir tai, kad pagal teismų praktikÄ neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo iÅ¡moka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, paskutiniais metais nustatyti nuo 5 000,00 eurų iki 28 962,00 eurų. Atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, taip pat ir žalos atlyginimo proporcingumo kriterijų, kaltininko turtinę padėtį, apylinkės teismas nukentėjusiosios nagrinėjamu atveju patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertina 20 000,00 eurų.

34. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusiajai P. G. nusikalstamais G. M. veiksmais buvo padaryta neturtinė žala – nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus, emocinį sukrėtimÄ bei dvasinius iÅ¡gyvenimus. Neturtinės žalos fakto neginčija ir civilinis atsakovas. Ginčas byloje kyla dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, o bÅ«tent 12 200,00 eurų, kuriuos, be jau iÅ¡mokėtų nukentėjusiajai 7 800,00 eurų, pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ draudiko. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, reikÅ¡mingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, sprendžia, kad apylinkės teismas, skundžiamu nuosprendžiu nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, tinkamai įvertino konkrečios bylos faktinius duomenis ir prieÅ¡ingai nei nurodo nukentėjusioji savo skunde, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo.

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu P. G. dėl patirtų sužalojimų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai bei sveikatos sutrikdymo mastas buvo nustatyti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kitų objektų apžiūros protokolu, susipažinus su pateiktais medicininiais dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis. Minėtoje specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuotas odos nubrozdinimai veide, muštinė žaizda kairės akies voko srityje, dešinio šlaunikaulio kūno lūžimas, kairio žastikaulio kūno lūžimas, išsivysčiusi stipininio nervo neuropatija, kairio blauzdikaulio viršutinės dalies lūžimas (1 t., b. l. 75–77).

36. Å ioje byloje nukentėjusioji P. G. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 30 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieÅ¡kinyje, be kita ko, nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė dvasinį sukrėtimÄ , didžiulius nepatogumus kasdieniniame gyvenime, sunkias fizines kančias, nepatogumus buityje, sumažėjo bendravimo galimybės. Jai sukeltos sveikatos sutrikdymo pasekmės nėra paÅ¡alintos iki Å¡iol, gydytojai prognozuoja dar ilgÄ gydymÄ , laukia mažiausiai keturios sudėtingos medicininės operacijos (turėtų bÅ«ti paÅ¡alinta metalinė konstrukcija ir svetimkÅ«niai iÅ¡ blauzdikaulio, tuomet paÅ¡alinti svetimkÅ«niai iÅ¡ žastikaulio, trečios operacijos metu turėtų bÅ«ti sutvarkyti kairės kojos kelio raiščiai bei svetimkÅ«niai iÅ¡ deÅ¡inio Å¡launikaulio).

Dėl patirtos traumos iki Å¡iol nukentėjusiajai yra reikalingi alkÅ«niniai ramentai lipant laiptais. Nurodė ir tai, jog dėl patirtų sužalojimų buvo priversta nutraukti savo mėgstamÄ veiklÄ â€“ fotografavimÄ , todėl tai turėjo neigiamos įtakos jos asmeniniam gyvenimui. Pažymėjo, kad iki Å¡iol jaučiamas kairės rankos žasto skausmas judesių metu, yra iÅ¡likęs kairės rankos dilbio ir nykščio jautrumas, nuolat jaučiamas deÅ¡inės kojos skausmas ties klubo ir kelio sÄ nariu aktyvios veiklos metu, negali sėdėti ilgiau nei 30 min. dėl didelių nugaros skausmų.

Po operacijos jai buvo reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba, dėl ko buvo patiriamai dideli nepatogumai, iki Å¡iol ji negali vien nuvykti į parduotuvę apsipirkti, nes negali užsineÅ¡ti kartu su ramentais laiptais pirkinių krepÅ¡io. Tenka iÅ¡gyventi didelį stresÄ , emocinį jautrumÄ , skausmÄ ir nepatogumus dėl neaiÅ¡kios sužalojimų iÅ¡gijimo perspektyvos (1 t., b. l. 95–105). Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl potrauminių reiÅ¡kinių patvirtina byloje esantys medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai ( 1 t., b. l. 109–142).

37. Atsižvelgus į aukščiau iÅ¡dėstytus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl kaltininko G. M. sukelto eismo įvykio P. G. padaryti sužalojimai, kvalifikuoti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, iÅ¡ tikrųjų nukentėjusiajai turėjo ilgalaikes pasekmes, pablogino jos gyvenimo kokybę, taip pat neabejotina, kad patirti sužalojimai nukentėjusiajai sukėlė stiprų skausmÄ ir diskomfortÄ , kuris tęsiasi iki Å¡iol. Todėl nėra pagrindo sutikti su civilio atsakovo atstovės apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, jog nebuvo nustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių priteisti papildomÄ 12 200,00 eurų draudimo iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti.

38. Civilinės atsakovės atstovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad neigiamų prognozių ateičiai dėl nukentėjusiosios sveikatos nėra nustatyta ir nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji dėl įvykio būtų praradusi dalį darbingumo ar būtų nustatyti itin sudėtingi sužalojimai pasižymintys ekstraordinarinėmis aplinkybėmis, kurioms esant remiantis teismų praktika yra priteisiama didesnio dydžio neturtinė žala. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai, nei teigiama skunde, skundžiamame nuosprendyje nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydžio suma nebuvo siejama su konkrečiomis neigiamomis prognozėmis ateičiai ar prarastu darbingumu.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ apie nukentėjusiajai padarytus liekamuosius reiÅ¡kinius darė įvertinęs ilgÄ nukentėjusiosios gydymosi laikÄ , dar laukiančias kelias sudėtingas operacijas, dėl lūžių gydymo kaulų viduje įdėtų metalinių konstrukcijų išėmimo, taip pat tai, kad nukentėjusiajai vis dar sunku lipti laiptais ir jai reikalingi alkÅ«niniai ramentai, tai, kad dar ilgÄ laikÄ bus apribota jos galimybė jai užsiimti darbine veikla (teikti modelio paslaugas). Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas, kas nagrinėjamu atveju apylinkės teismo ir buvo padaryta vertinant neturtinės žalos dydį.

Be kita ko, pažymėtina, jog apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad įvykio metu nukentėjusioji neteko savo augintinio ir Å¡i netektis, neabejotinai taip pat sukėlė vidinį skausmÄ ir iÅ¡gyvenimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas nuosprendyje, prieÅ¡ingai nei teigiama civilinio atsakovo atstovės apeliaciniame skunde, įvardijo konkrečius su nagrinėjamu įvykiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusius padarius ir juos nagrinėjamos bylos kontekste tinkamai įvertino.

Aplinkybių, kurios paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, aukštesnės instancijos teismas nenustatė.

39. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados neleidžia daryti ir draudimo bendrovės atstovės teiginiai, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į teismų praktikÄ , kad paprastai esant sunkiam sveikatos sutrikdymui priteistinų sumų dydžiai neturtinei žalai atlyginti nevirÅ¡ija 5 000,00 eurų, tuo tarpu kiek didesni neturtinės žalos dydžiai nei civilinio atsakovo iÅ¡mokėta 7 800,00 eurų suma, yra priteisiami tada, kai dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis praranda dalį darbingumo arba dėl itin sunkių sužalojimų iÅ¡kyla kokios ekstraordinarinės aplinkybės. Todėl apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir neatitinka teismų praktikos.

40. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgė ir į aktualiÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose bei nurodė, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kartu su draudimo iÅ¡moka) asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, nustatyti nuo 5 000,00 eurų iki 28 962,00 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019).

Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, vadovaudamasis paminėta kasacinio teismo praktika, nuosprendyje padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog priteistinas neturtinės žalos dydis už sunkų sveikatos sutrikdymÄ eismo įvykio metu vidutiniÅ¡kai yra 18 481,00 eurai. Å iame kontekste, atmetant ir nukentėjusiosios apeliacinio skundo teiginius, akcentuotina, kad teismų praktika nelaikytina vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kuris yra ne tik labai individualus, bet gali bÅ«ti ir labai dinamiÅ¡kai kintantis, nustatymo.

Pažymėtina, kad teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali bÅ«ti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikÅ¡mingos aplinkybės dažniausiai nebÅ«na analogiÅ¡kos. IÅ¡analizavus tiek nukentėjusiosios skunde, tiek draudimo bendrovės skunde nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ matyti, kad faktinės aplinkybės kiekvienoje iÅ¡ paminėtų kasacinio teismo nutarčių skiriasi, jos nėra tapačios, taip pat kiekvienu atveju skiriasi ir apskaičiuoti neturtinės žalos dydžiai.

Kaip pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190/2010, neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma lemia Å¡ios žalos dydį. Teisėjų kolegija, apylinkės teismo nustatyto neturtinės žalos dydžio neturi pagrindo vertinti kaip neatitinkančio teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų reikalavimų, be to, Å¡i pinigų suma iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja ir teismų praktikai tokio pobÅ«džio bylose.

41. Dėl draudiko atstovės apeliacinio skundo teiginių, kad nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis yra gerokai didesnis nei numatytas Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 (rekomendacijose nurodoma, kad esant sunkiam sveikatos sutrikdymui neturtinės žalos dydis siekia iki 12 MMA, tuo tarp apylinkės teismo priteistos neturtinės žalos dydis siekia 31 MMA), teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos rekomendacijos, reglamentuojančios pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui kylančios pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dydžio nustatymo gaires, teismui nėra privalomos ir nustatant priteistinÄ neturtinės žalos dydį jo nesaisto.

Juolab, kad aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad P. G. eismo įvykio metu buvo padarytas ne tik civilinio atsakovo atstovės pabrėžiamas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau šis sveikatos sutrikdymas turi ir ilgalaikio pobūdžio liekamuosius reiškinius – P. G. kojoje ir rankoje įdėti metaliniai sutvirtinimai, kuriuos praėjus kuriam laikui reikės išimti, todėl ir toliau būtina atlikti operacijas, lauks ilgas gijimas ir reabilitacija, kas neabejotinai paveiks nukentėjusiosios gyvenimo kokybę ateityje.

Pati nukentėjusioji apeliaciniame skunde po įvykio praėjus jau kuriam laikui, vis dar nurodo apie patiriamus fizinius skausmus, sunkumus judant, būtinybę naudoti ramentus lipant laiptais, kas neabejotinai nukentėjusiajai suteikia papildomų neigiamų išgyvenimų. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su civilinio atsakovo atstovės argumentais, jog nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti pakanka draudimo bendrovės jau atlygintinos 7 800,00 eurų neturtinės žalos ar, kad teismo priteista žala turėtų būti mažinama iki rekomendacijomis nurodytų 12 MMA.

Juolab, kad kaip teisingai pažymėjo nukentėjusioji savo apeliaciniame skunde, ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra – nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000,00 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000,00 eurų dėl žalos turtui.

Nukentėjusiosios P. G. patirta neturtinė žala neviršija minėtame įstatyme apibrėžtų išmokų sumų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti civilio atsakovo atstovės skundo ir mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

42. Visgi, nesutinkant ir su nukentėjusiosios apeliacinio skundo praÅ¡ymu padidinti jai priteistos neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad eismo įvykis bei dėl jo kilę sunkÅ«s padariniai nukentėjusiosios sveikatai sukėlė P. G. neigiamus psichologinius iÅ¡gyvenimus (stresÄ , Å¡okÄ , nerimÄ dėl savo sveikatos tiek esamuoju laikotarpiu, tiek dėl bÅ«simų pasekmių jos sveikatos bÅ«klei, gebėjimui gyventi savarankiÅ¡kÄ , aktyvų gyvenimÄ ateityje), jog dėl patirtų sužalojimų ir medicininių intervencijų nukentėjusioji jautė didelį fizinį skausmÄ .

Sutiktina, kad negebėjimas pasirÅ«pinti savimi savarankiÅ¡kai iÅ¡ karto po operacijos ir dar kurį laikÄ , kol nukentėjusiajai buvo rekomenduojamas gulimas režimas, ir netgi Å¡iuo metu nukentėjusiosios mobilumui iÅ¡liekant ribotam, jai vis dar reikalinga ramentų pagalba lipant laiptais, taip pat turėjo ir turi įtakos P. G. psichologinės bÅ«klės pablogėjimui, nerimui dėl ateities. Nukentėjusioji dėl eismo įvykio patyrė didelių gyvenimo pokyčių, esminį gyvenimo kokybės sumažėjimÄ (nukentėjusioji negalėjo iÅ¡silaikyti egzamino vairuotojo pažymėjimui įgyti, turėjo keisti savo planus dėl kelionės, taip pat kuris laikas nebegali užsiimti savo darbine veika (fotografuotis), turėjo neapibrėžtam laikui nukelti planus dėl darbo pagal specialybę), ateityje numatoma dėl lūžių gydymo kaulų viduje įdėtų metalinių konstrukcijų išėmimo operacija, po to seksianti ilga reabilitacija.

Taigi, nukentėjusiosios patirti fiziniai, emociniai ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai, jų dydis, įtaka tolesniam gyvenimui yra akivaizdÅ«s. Tačiau visos Å¡ios aplinkybės, kaip ir padarytų sveikatos sužalojimų pobÅ«dis ir sunkumas, prieÅ¡ingai nei tai skunde pabrėžia nukentėjusioji, jau buvo įvertintos apylinkės teismo nustatant atitinkamÄ nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, todėl jų pakartotinis vertinimas, padidinant priteistinÄ sumÄ , nagrinėjamu atveju netikslingas.

Taip pat apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė ir į nukentėjusiosios patirtas neigiamas emocijas bei išgyvenimus dėl prarasto augintinio, kurio netektis neabejotinai labai sukrėtė. Be minėtų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir tai, kad žala nukentėjusiajai buvo padaryta dėl neatsargių G. M. veiksmų, kad jis automobilį vairavo blaivus, po eismo įvykio pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, yra charakterizuojamas teigiamai, yra jauno amžiaus, dirba ir gauna pajamas.

Tačiau prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, minėtoms aplinkybėms nebuvo suteikta esminė reikÅ¡mė, nustatant neturtinės žalos dydį. Teismų praktikoje pažymima, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ , ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-252-697/2020).

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti ir su nukentėjusiosios skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas nukentėjusiosios praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos dydį sumažino įvertinęs aplinkybių visetÄ , o ne vien tik kaltininko turtinę padėtį.

43. Teisėjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų vertinimo principus, taip pat aktualiÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos priteisimo eismo įvykio bylose, kai asmens sveikata sutrikdoma sunkiai, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad 12 200,00 eurų žalos atlyginimas (atėmus draudiko jau iÅ¡mokėtÄ 7 800,00 eurų sumÄ ) yra pakankamas kompensuoti minėtus nukentėjusiosios sveikatos bei gyvenimo kokybės praradimus ir iÅ¡gyvenimus ir Å¡is dydis atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo reikalavimus bei kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir nepažeidžia nukentėjusiosios ir kaltininko interesų pusiausvyros.

Todėl pagrindo padidinti nukentėjusiajai priteistinos žalos dydžio iki 22 200,00 eurų nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl pinigų nuvertėjimo ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimų, kuriais buvo įtvirtinta didesnė nukentėjusiojo nuo eismo įvykio asmens apsauga, nors yra logiški, tačiau neturi įtakos teismo pagrįstai nustatytam neturtinės žalos dydžiui.

Dėl proceso iÅ¡laidų 44. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji prašė priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato jai suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Byloje yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina, jog tarp nukentėjusiosios P. G. ir advokato Daliaus Mecelicos buvo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, advokatas parengė apeliacinį skundÄ dėl apylinkės teismo nuosprendžio, taip pat atstovavo nukentėjusiÄ jÄ apeliacinės instancijos teisme ir už Å¡ių paslaugų atlikimÄ nukentėjusioji 2022 m. liepos 17 d. sumokėjo advokatui 1 000,00 eurų (2 t., b. l. 125).

45. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

46. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus pateikė tiek civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini), tiek nukentėjusioji P. G.. Pastarosios apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies, tuo tarpu civilinio atsakovo atstovės apeliacinis skundas atmestas. Viena iÅ¡ nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat procesinių dokumentų – apeliacinio skundo, suraÅ¡ymas. Dėl to, nukentėjusiosios turėtos iÅ¡laidos rengiant apeliacinį skundÄ ir atstovaujant jos interesus teismo posėdyje turi bÅ«ti apmokėtos.

Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sÄ naudoms. Nors advokatas parengė apeliacinį skundÄ ir dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinis skundas nėra itin didelės apimties, be to, didelę jo dalį sudaro teisės normų, teismų praktikos perraÅ¡ymas, taip pat perraÅ¡ymas aplinkybių, kurios jau buvo iÅ¡dėstytos civiliniame ieÅ¡kinyje.

Taip pat, nustatant priteistinų proceso išlaidų dydį, turi būti įvertinta ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme vyko tik vienas posėdis, kurio metu nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, iš esmės buvo apsiribota apeliacinių skundų pagarsinimu ir baigiamosiomis kalbomis. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus tai, jog civilinio atsakovo skundas atmetamas, o nukentėjusiosios skundas tenkinamas tik iš dalies, nukentėjusiosios P. G. turėtos ir atlygintinos išlaidos už advokato paslaugas yra mažintinos iki 400,00 eurų.

47. Asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajai ir kaltininkui susitaikius G. M. apeliacinio skundo dėl priimto teismo sprendimo nepadavė, todėl tokioje situacijoje proceso išlaidų išieškojimas iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius G. M. neatitiktų proceso teisės principų ir nebūtų teisingas. Pažymėtina, kad proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normose tiesiogiai nenumatytas.

Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Å io straipsnio nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113-628/2020).

48. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog įstatymas numato galimybę priteisti proceso iÅ¡laidas iÅ¡ civilinio atsakovo, t. y. Å¡iuo atveju iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Todėl nukentėjusiosios praÅ¡ymas priteisti procesines iÅ¡laidas tenkintinas ir priteisiama iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai P. G. 400,00 eurų proceso iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms rengiant apeliacinį skundÄ ir dalyvaujant teismo posėdyje.

49. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės – G. M., paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Arvydas Montrimas (2 t., b. l. 112). BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2022 m. rugsėjo 20 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų“. Pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas G. M. sudaro 136,67 eurų ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje bÅ«tinumÄ skirti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. M. gynėjÄ numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens valios. Nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama pagal civilinio atsakovo draudimo bendrovės ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus.

Pastarosios apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, civilinio atsakovo apeliacinis skundas atmestas. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjamoje byloje pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. M., jis pats apeliacine tvarka apylinkės teismo nuosprendžio neskundė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, nutaria: civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) vyresniosios teisininkės K.

U. apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusiosios P. G. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. birželio 28 d nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei P. G. priteistos turtinės žalos dydžio, padidinant jį iki 2 308,99 (dviejų tÅ«kstančių trijų Å¡imtų aÅ¡tuonių eurų 99 centų). LikusiÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. birželio 28 d nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai P. G. 400,00 (keturis Å¡imtus) eurų iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms rengiant apeliacinį skundÄ ir atstovaujant nukentėjusiÄ jÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apmokėti.

Nepriteisti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens – G. M. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Audrius Meilutis Jurga Vasiliauskienė