Legislator Case Law & Legislation
b29f01ac-5522-42b7-a920-aa91718eacc1 AI generated

b29f01ac-5522-42b7-a920-aa91718eacc1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number b29f01ac-5522-42b7-a920-aa91718eacc1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IÅ¡ T. T., reikalavimo teisę iÅ¡ UAB „I. P.“ įsigijusiai, UAB „I“ priteista 221 799,77 Eur; civilinis ieÅ¡kinys T. T. dėl likusių 107 805,91 Eur paliktas nenagrinėtu, suteikiant galimybę UAB „I“ dėl žalos atlyginimo į teismÄ kreiptis civilinio proceso tvarka. IÅ¡ T. T. valstybės naudai iÅ¡ieÅ¡kota 105,78 Eur proceso iÅ¡laidų. I. Bylos esmė 1. T. T. nuo 2015 m. kovo 18 d. dirbdamas UAB „G“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Panevėžio rajone, Krekenavoje, (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir bÅ«damas vieninteliu akcininku, pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Legislator headnote

AI generated

b29f01ac-5522-42b7-a920-aa91718eacc1 · Lietuvos apeliacinis teismas: Dėl Å¡ių pažeidimų iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti UAB „G“ turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio 2015 – 2017 metų laikotarpiu. Å ie T. T. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-68-654/2022 Proceso Nr. 1-01-1-13240-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.1; 1.2.14.7.2.1; 1.2.18.10; 1.2.29.1.1; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Vitalijos Norkūnaitės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei S. M., nuteistajam T.

T. ir jo gynėjui advokatui Andriejui Melkovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka (vaizdo konferencijos bÅ«du ZOOM platformoje) iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. T. gynėjo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo: T. T. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė; - pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (už UAB „G“ turto iššvaistymÄ iÅ¡mokėjus pinigus UAB „T“) ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; - pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (už UAB „G“ turto iššvaistymÄ iÅ¡mokėjus pinigus UAB „F“) ir jam paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; - pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos už veikas numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis ir T. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams ir 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) T.

T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. BUAB „G“ nemokumo administratoriaus UAB „I. P.“ pareikÅ¡tas 329 605,68 Eur civilinis ieÅ¡kinys T. T. dėl jo padarytos žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies:

1) Iš T. T., reikalavimo teisę iš UAB „I. P.“ įsigijusiai, UAB „I“ priteista 221 799,77 Eur;

2) civilinis ieÅ¡kinys T. T. dėl likusių 107 805,91 Eur paliktas nenagrinėtu, suteikiant galimybę UAB „I“ dėl žalos atlyginimo į teismÄ kreiptis civilinio proceso tvarka. IÅ¡ T. T. valstybės naudai iÅ¡ieÅ¡kota 105,78 Eur proceso iÅ¡laidų. I. Bylos esmė 1. T. T. nuo 2015 m. kovo 18 d. dirbdamas UAB „G“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Panevėžio rajone, Krekenavoje, (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir bÅ«damas vieninteliu akcininku, pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Ä®statymo) 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis bÅ«damas atsakingu už įmonės apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ ; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ ; už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajai buhalterei K.

M. nuo 2015 m. liepos 15 d., o iki to laiko pats tvarkydamas apskaitÄ , laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d., Panevėžio mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, klastodamas bendrovės apskaitos dokumentus dėl realiai neįvykusių Å«kinių – finansinių operacijų ir juos pateikdamas buhalterei K. M., nežinančiai apie jo daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri juos įtraukė į apskaitÄ , neiÅ¡saugodamas dalies apskaitos registrų ir pirminių apskaitos dokumentų, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktais reikalaujamÄ UAB „G“ buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent : - pažeisdamas Ä®statymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, kad apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, UAB „G“ buhalterinėje apskaitoje 2016 metais pagal tris 2016 m. vasario 26 d.

PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) fiksavo prekių įsigijimÄ iÅ¡ UAB „S“ iÅ¡ viso už 719 047,21 Eur ir registre „Kasos knyga“ fiksavo 137 529,28 Eur grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimÄ bendrovei „S“ 2016 m. rugsėjo 6, 14, 22, 27 ir 30 d., spalio 26 d., lapkričio 19, 24 ir 26 d., gruodžio 30 d., kurių nepagrindė jokiais apskaitos dokumentais (kasos iÅ¡laidų orderiais ar orderių kvitais, kitais dokumentais) ir nepateikė jų apskaitÄ tvarkiusiai buhalterei; - pažeisdamas Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ , kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d., pagal buvusių bendrovės darbuotojų pateiktus, UAB „G“ vardu iÅ¡raÅ¡ytus, 80 pinigų priėmimo kvitus gautų piniginių lėšų už parduotas prekes, iÅ¡ viso už 27 341,77 Eur, nefiksavo jų atsakingų asmenų avanso apyskaitoje, Å¡ių pinigų priėmimo kvitų nepateikė buhalterei, dėl ko Å¡ios pajamos nebuvo įtrauktos į UAB „G“ apskaitÄ ; - pažeisdamas Ä®statymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , kad apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 4 straipsnio ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, kad privalomas apskaitos dokumento rekvizitas yra Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio turinys, nes dokumento rekvizitai ir turinys turi atitikti tikrovę, kad pagal apskaitos dokumentuose įraÅ¡ytus duomenis bÅ«tų galima nustatyti užfiksuotos dokumentuose Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumÄ ;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 5 punkto reikalavimÄ , kad jeigu pinigai iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to Å«kio subjekto darbuotojas, jame nurodomas Å¡io fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta, t. y. :

a) tyrimo metu pateikė skirtingus UAB „G“ apskaitos registrus ir dokumentus, t. y. 2016 m. balandžio 21 d. kratos metu paimtų dokumentų ir 2016 m. spalio 28 d. bei 2016 m. lapkričio 17 d. papildomai pateiktų bendrovės dokumentų ir registrų duomenys skyrėsi apie grynųjų pinigų likučius, sÄ naudas ir įsipareigojimus;

b) buhalterei K. M. pateikė į apskaitÄ Ä¯traukti jo pasiraÅ¡ytÄ suklastotÄ 2015 m. kovo 18 d. bendradarbiavimo sutartį su UAB „T“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) Nr. T-15/04/01 dėl personalo paslaugų apie neva vykusius sandorius su UAB „T“ iÅ¡ viso už 51 658 Eur, o į apskaitÄ Ä¯traukus UAB „T“ bendrovei 2015 m. balandžio 1 d. Å¡iai sumai iÅ¡raÅ¡ytÄ suklastotÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ AAM Nr. 0401, iÅ¡ UAB „G“ kasos pagal tris tikrovės neatitinkančius kasos iÅ¡laidų orderius (nes jie neatspindėjo realių operacijų) iÅ¡mokėjo Å¡iÄ sumÄ UAB „T“;

c) buhalterei K. M. pateikė į apskaitÄ Ä¯traukti jo pasiraÅ¡ytÄ suklastotÄ 2015 m. kovo 18 d. bendradarbiavimo sutartį UAB „F“ Nr. F-15/04/01 dėl personalo paslaugų iÅ¡ viso už 199 515 Eur, ir dvi suklastotas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 2015 m. kovo 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 56 715 Eur sumai ir 2015 m. rugsėjo 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 142 800 Eur sumai, po to iÅ¡ bendrovės kasos grynaisiais pinigais UAB „F“ iÅ¡mokėjo 142 800 Eur, t. y. 2015 m. rugsėjo 30 d. – 35 700 Eur, 2015 m. spalio 30 d. – 35 700 Eur, 2015 m. lapkričio 26 d. – 35 700 Eur ir 2015 m. gruodžio 21 d. – 35 700 Eur, kurių nepagrindė jokiais apskaitos dokumentais (kasos iÅ¡laidų orderiais, UAB „F“ pinigų priėmimo ar KPO kvitais);

d) nepateikė laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. UAB „F“ iÅ¡raÅ¡ytų grynųjų pinigų priėmimo kvitų, jog UAB „F“ gavo iÅ¡ UAB „G“ 103 209,96 Eur grynaisiais pinigais, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, ar UAB „F“ buhalterinėje apskaitoje buvo užpajamuoti grynieji pinigai ir taip patvirtinti tarp Å¡ių bendrovių įvykusiÄ Å«kinę operacijÄ ; - pažeisdamas Ä®statymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ ; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, neiÅ¡saugojo UAB „G“ dalies pardavimo ir pirkimo registrų, pirminių dokumentų, neiÅ¡saugojo 2017 m. kasos knygos ir kasos dokumentų, dalies 2016 – 2017 m.

EKA žurnalų, avanso apyskaitų nuo 2017 m. birželio mėn., 2016 – 2017 m. sÄ skaitų apyvartų žiniaraščių - didžiųjų knygų, pajamų – sÄ naudų suvestinių, 2016 m. mokėtinų ir gautinų sumų registrų, 2016-2017 m. ilgalaikio turto apskaitos registrų, 2016 m. bandomųjų balansų, dėl ko nebuvo galima nustatyti, ar bendrovė įrašė teisingus duomenis į tikrinamojo laikotarpio PVM deklaracijas ir 2016 m. metinę pelno mokesčio deklaracijÄ ar pateikė teisingus duomenis apie turtÄ , veiklos rezultatus ir įsipareigojimus; iki bankroto UAB „G“ paskelbimo 2017 m. rugsėjo 28 d. neiÅ¡saugojo ir bankroto administratoriui neperdavė dalies prekių pagal apskaitoje buvusius atsargų likučius ar jų panaudojimo dokumentus.

Dėl šių pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „G“ turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio 2015 – 2017 metų laikotarpiu. Šie T. T. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to T. T. laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2015 m. liepos 11 d., Panevėžio mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, bÅ«damas UAB „G” direktoriumi ir kasininku, turėdamas savo žinioje bendrovės turtÄ , į bendrovės apskaitÄ Ä¯traukęs realiai neįvykusias Å«kines operacijas, t. y. žinodamas, kad pagal 2015 m. balandžio 1 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ AAM Nr. 0401, iÅ¡raÅ¡ytÄ 51 658 Eur sumai, UAB „T“ neatliko jokių paslaugų UAB „G“, jis per tris kartus UAB „G“ kasos iÅ¡laidų orderiais Å¡iÄ sumÄ sumokėjo UAB „T“, taip panaudojo pinigus ne bendrovės reikmėms, be apskaitos dokumentų, ir iššvaistė jo žinioje buvusį svetimÄ , didelės vertės turtÄ â€“ 51 658 Eur, priklausiusį UAB „G“. Å ie T. T. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje.

3. Taip pat T. T. laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d., Panevėžio mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, bÅ«damas UAB „G” direktoriumi ir kasininku, turėdamas savo žinioje bendrovės turtÄ , į bendrovės apskaitÄ Ä¯traukęs realiai neįvykusias Å«kines operacijas, t. y. žinodamas, kad pagal 2015 m. rugsėjo 15 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡raÅ¡ytÄ 142 800 Eur sumai, UAB „F“ jokių paslaugų UAB „G“ neatliko, jis Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ bendrovės kasos pagal 2015 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. spalio 30 d., 2015 m. lapkričio 26 d. ir 2015 m. gruodžio 21 d. kasos iÅ¡laidų orderius iÅ¡mokėjo UAB „F“, taip panaudojęs pinigus ne bendrovės reikmėms, be apskaitos dokumentų, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimÄ didelės vertės turtÄ â€“ UAB „G“ 142 800 Eur. Å ie T. T. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje.

4. Taip pat T. T. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. Panevėžio mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, bÅ«damas UAB „G“ direktoriumi ir kasininku, turėdamas savo žinioje bendrovės turtÄ , pagal UAB „G“ darbuotojų pateiktus 80 pinigų priėmimo kvitus gautus pinigus už parduotas prekes viso 27 341,77 Eur sumai, Å¡ių kvitų nepateikė buhalterei K. M., dėl ko jie nebuvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje, nefiksuojant gautų bendrovėje pajamų, nesurašė kasos pajamų orderio ir jų kasoje neužpajamavo, neįnešė pinigų į bendrovės kasÄ , taip neturėdamas teisinio pagrindo pasisavino jo žinioje buvusį svetimÄ didelės vertės turtÄ â€“ UAB „G“ 27 341,77 Eur.

Šie T. T. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai 5. Apeliaciniu skundu nuteistojo T. T. gynėjas advokatas A. Melkovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendį ir išteisinti T. T. jam nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje. 5.1. Skunde nurodė, kad apygardos teismo nuosprendyje nebuvo paneigtos visos abejonės, nepasisakyta dėl tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu gautų duomenų bei nebuvo atliktas jų vertinimas, nepateiktos išvados. 5.2.

Gynyba pabrėžė, kad kaltinamasis aktas turėjo trÅ«kumų ir tai buvo esminis baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnis numato reikalavimus keliamus kaltinamajam aktui, o BPK 234 straipsnio 2 dalis numato bylos perdavimÄ prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ .

Ä®statymų leidėjas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , jog teismas, gavęs bylÄ su kaltinamuoju aktu ir nustatęs kaltinamojo akto trÅ«kumus ir kitus baudžiamojo įstatymo pažeidimus, turi įvertinti ar ikiteisminio tyrimo metu padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai ir reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas trukdo sklandžiai, operatyviai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ , o jei taip, turi teisę perduoti bylÄ prokurorui net ir tuo atveju, kai Å¡iuos pažeidimus teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės galima iÅ¡taisyti, bet tai apsunkintų bylos nagrinėjimÄ , prailgintų teismo procesÄ ir pan. 5.3.

Gynyba tvirtino, kad jos teisės yra ribojamos, o kaltinimas buvo neaiÅ¡kus. Kaltinime nurodoma, kad T. T. kaltinamas dėl UAB „G“ pinigų – 51 658 Eur iÅ¡vaistymo UAB „T“ ir 142 800 Eur pinigų iÅ¡vaistymo UAB „F“, tačiau jau iÅ¡ paties suformuluoto kaltinimo akivaizdžiai matyti, kad jis neatitinka BK 184 straipsnio dispozicijos, nes nurodoma, kad T. T. iÅ¡vaistė ne visas minėtas lėšas, o tik jų dalį (citata: „bendrovės veiklos teritorijoje, panaudodama pinigus ne bendrovės reikmėms, o dalį iÅ¡mokėdamas kitos bendrovės darbuotojams be apskaitos dokumentų, tokiais veiksmais iÅ¡vaistė jo žinioje buvusį svetimÄ UAB „G“ didelės vertės turtÄ â€“ pinigus 142 800 Eur sumÄ ).

Vadinasi nėra tiksliai žinoma, kur ir kokia tiksliai dalis turto dalis buvo išmokėta kitos bendrovės darbuotojams, o kur dingo ir kokios apimties buvo kita turto dalis. Jei ji buvo pasisavinta, tai akivaizdu yra kito nusikaltimo, bet ne BK 184 straipsnio 2 dalies sudėtis, o jei ir kita turto dalis buvo išvaistyta, tai privalu nurodyti kur ir kokiomis aplinkybėmis. Šiuo atveju kaltinimas nėra aiškus. 5.4. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai T. T. veiksmus kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Pagal šį straipsnį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairÅ«s veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti Å«kines operacijas ir įvykius, taip gaunant informacijÄ , reikalingÄ ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti.

Kartu apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus. 5.5. T. T. tvirtino, kad jis UAB „G“ apskaitai tvarkyti įdarbino patyrusiÄ buhalterę K. M., ja pasitikėjo, pateikdavo jai apskaityti visus dokumentus. Dėl neiÅ¡saugotų apskaitos dokumentų kaltas ne jis, o buhalterė. T. T. pagal jo iÅ¡silavinimÄ ir darbo patirtį nebuvo žinomi buhalterinės apskaitos pagrindai, savo kaip vadovo pareigÄ jis pilnai įvykdė pasamdęs profesionalę buhalterę.

Byloje nėra nustatyta, kad T. T. tvarkė registrus, tai atliko bÅ«tent buhalterė. Akivaizdu, kad jam nebuvo žinomi nei registrų sÄ raÅ¡as, nei privalomai vedami dokumentai. Tai kad buvo net dvi kasos knygos galėjo žinoti ir tvarkyti iÅ¡imtinai buhalterė. Byloje nėra nustatyta (pvz. specialistų iÅ¡vadomis), kad įraÅ¡us buhalterinėje didžiojoje knygoje atliko pats T. T.. Teismas nepaÅ¡alino abejonių ir liudytojų parodymų, nes bÅ«tent jie nurodė, kad visa buhalterija buvo laikoma pas buhalterę ir buhalteriniai duomenys siunčiami bÅ«tent jai vadovo paliepimu kaip savo darbÄ suprantančiam asmeniui.

Dėl dokumentų perdavimo buhalterei aplinkybes patvirtino liudytojos L. K., K. V., A. M., K. S.. 5.6. Å ioje byloje teismas nenustatė esminio nusikalstamos veikos požymio – apgaulės tvarkant buhalterinę apskaitÄ . Teismas iÅ¡ esmės akcentavo bendrovės vadovo aplaidumÄ . Teismo argumentai: <...> bendrovės vadovas - T. T., kuris nenumatė ir nepatvirtino bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų apsaugos priemonių ir tuo pačiu neužtikrino, kad tiek dokumentai, tiek bendrovės turtas bÅ«tų saugomi tinkamai, nustatytoje vietoje, pateikti laiku, laikantis Ä®statymo reikalavimų. <...> Specialistės iÅ¡vadomis nustatyta, kad T.

T., kuris bendrovėje buvo ir kasininkas ir tik jis buvo atsakingas už UAB „G“ grynuosius pinigus, juos netinkamai -apskaitė, neiÅ¡saugojo kaltinime jam nurodytų operacijas su grynaisiais pinigais patvirtinančių pirminių apskaitos dokumentų ir nepateikė jų buhalterei K. M.. <...> rodo, kad faktiÅ¡kai teismas T. T. veiksmus vertino kaip aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . 5.7. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl pasirėmė iÅ¡imtinai buhalterės K. M. parodymais. Teismas nurodė, kad T.

T. paaiÅ¡kinimas, kad jis visus dokumentus turėjo ir pateikė juos buhalterei, neįtikinamas ir paneigtas pačios K. M. parodymais, kad ji suvesdavo į apskaitÄ visus direktoriaus pateiktus dokumentus, o juos slėpti ir tyčia neįtraukti į apskaitÄ neturėjo tikslo. Teismas nepaneigė aplinkybės, kad visi buhalteriniai dokumentai buvo pas buhalterę, ji privalėjo juos saugoti. PrieÅ¡ingu atveju susidaro pozicija, kad buhalterė gali nevykdyti savo pareigų bei kaltinti vadovÄ dokumentų neiÅ¡saugojimu. 5.8.

Teismas nurodė, kad netinkamas apskaitos organizavimas UAB „G“ lėmė ir tai, kad į apskaitÄ nebuvo įtraukti parduotuvėse už parduotas prekes gauti grynieji pinigai pagal bendrovės darbuotojų specialistei pateiktus 80 vienetų pinigų priėmimo kvitų kopijas bei pinigų priėmimo kvitÄ BLC 0035059, pagal kuriuos UAB „G“ 2017 m. gavo grynais pinigais iÅ¡ viso 27 341,77 Eur. Å ios piniginės lėšos turėjo bÅ«ti apskaitytos bendrovės avanso apyskaitose ir užpajamuotos UAB „G“ kasoje.

Šio teismo išvados nepagrįstos, nes minėtos prekės niekada nebuvo UAB „G“ nuosavybė, jos buvo UAB „R“ nuosavybė. 2019 m. balandžio 11 d. specialisto išvada Nr. 04/14-2-19-4108 konstatuota, jog parduotuvėse buvo prekiaujama UAB „R“ dviračiais, jų UAB „G“ apskaitoje nebuvo. Priešingai nei nurodo teismas, pinigai teko UAB „R“ ir nuo pardavimo UAB „R“ sumokėjo privalomuosius mokesčius. 5.9. Teismas aptardamas UAB „G“ bendradarbiavimo sutartis su UAB „T“ ir UAB „F“ nurodė, kad 2015 m. kovo 18 d.

UAB „G“ direktorius T. T. pasirašė bendradarbiavimo sutartis su UAB „F“ direktoriumi D. K. ir UAB „T“ direktoriumi J. G.. T. T. parodė, kad pagal Å¡ias sutartis UAB „F“ ir UAB „T“ nuomojo darbuotojus, kurie teikė įvairias paslaugas UAB „G“. Vėliau, kuomet Å¡ioms bendrovėms ėmė grėsti bankrotas, darbuotojai palaipsniui buvo įdarbinti UAB „G“. Pasak T. T., D. K. pasiÅ«lė jam iÅ¡nuomoti darbuotojus, kurie tuo metu dirbo UAB „F“, parengė pačiÄ 2015 m. kovo 18 d. bendradarbiavimo sutartį.

Teismas nurodė, kad analizuojant pačias sutartis, matyti, kad abiejose sutartyse nenurodyti svarbÅ«s nuomojamų darbuotojų darbo organizavimo reikalavimai. Akivaizdu, kad abi Å¡ios sutartys yra labai nekonkrečios ir neiÅ¡samios. Kita vertus, abi sutartys pasiraÅ¡ytos tÄ pačiÄ dienÄ , jos yra iÅ¡ esmės identiÅ¡kos, tekstai netgi su tomis pačiomis klaidomis. Tai rodo, kad abi jos buvo parengtos to paties asmens ar asmenų. Abiejose sutartyse direktoriais nurodyti D. K. ir J. G., bet 2015 m. kovo 18 d. faktiÅ¡kai direktoriais nedirbo - specialisto iÅ¡vadose nurodyta, kad nei vienas, nei kitas bendrovėse niekada nebuvo įdarbinti.

J. G. kaip UAB „ T“ direktoriaus įgaliojimai buvo pasibaigę 2014 m. gruodžio 27 d., o D. K. – 2015 m. sausio 10 d.. Apklausti teisiamajame posėdyje tiek D. K., tiek J. G. neigė pasiraÅ¡inėję Å¡ias sutartis. Sutartyje su UAB „F“ D. K. paraÅ¡as atspaustas faksimiliniu atspaudu, tačiau D. K. neigia iÅ¡ viso tokį paraÅ¡Ä turėjęs ir dėjęs jį ant kokių nors dokumentų. Å ie duomenys sukelia pagrįstų abejonių Å¡ių sutarčių realumu, jų tikrumu, o kartu Å¡ie duomenys leidžia abejoti ir kaltinamojo T.

T. parodymais. Å ios teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių aplinkybių. 5.10. Antai nuteistasis T. T. parodė, kad 2015 m. kovo 18 d. sutartis buvo sudaryta su UAB „T“ vadovu, kurio asmenybės jis netikrino. J. G. jis nepažįsta. PirmÄ pasiÅ«lymÄ dėl darbuotojų nuomos jis gavo iÅ¡ D. K.. D. K. jam pasiÅ«lė iÅ¡nuomoti darbuotojus, kurie pas jį dirbo, pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti bendradarbiavimo sutartį. Matė naudÄ iÅ¡ to, nes nereikėjo darbuotojams skaičiuoti atlyginimų, kad nereikės ieÅ¡koti darbuotojų į jo įsigytÄ Ä¯monę.

Tuomet UAB „G“ dirbo tik jis ir buhalterė. Pradžioje visi darbuotojai buvo nuomojami iÅ¡ UAB „F“, po to D. K. supažindino jį su UAB „T“ vadovu, todėl dalis darbuotojų buvo nuomojama ir iÅ¡ Å¡ios bendrovės. UAB „G“ už paslaugas apmokėdavo pagal UAB „F“ ir „T“ pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras. Bendradarbiavimo sutartį su UAB „F“ parengė ir pasiraÅ¡yti pateikė D. K., todėl T. T. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl skiriasi byloje esančios sutartys.

Pagal Å¡iÄ sutartį UAB „G“ paslaugas gavo, darbuotojai dirbo, gaudavo atlyginimus, viskas buvo gerai. Å iuos nuteistojo parodymus patvirtina liudytojų L. K., K. V.. K. J., Ž. B., M. M., D. B. parodymai. 5.11. Civilinėje byloje Nr. B2-2358-781/2017 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartyje konstatuota pripažįstant BUAB „F“ bankrotÄ tyčiniu, kad „nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų ir pareiÅ¡kėjo bankroto administratorės paaiÅ¡kinimų, nustatyta, kad tarp UAB „F“ ir UAB „G“ 2015 kovo 18 d. pasiraÅ¡yta bendradarbiavimo sutartis dėl darbuotojų paslaugų teikimo ir tuo pagrindu UAB „F“ vadovas D.

K. per laikotarpį nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. iÅ¡ verslo partnerio UAB „G“ grynaisiais pinigais gavo 246 008,96 Eur sumÄ , tačiau byloje nėra įrodymų, kad Å¡ios lėšos (jų dalis) buvo panaudotos įmonės veiklai organizuoti, susidariusioms skoloms apmokėti ir pan. (nutarties 4 lapas). Minėta nutartis yra Å¡ios ikiteisminio tyrimo bylos sudėtinė dalis ir yra Å¡ioje byloje. Civilinę bylÄ nagrinėjęs teismas pripažino UAB „F“ ir UAB „G“ 2015 kovo 18 d. pasiraÅ¡ytÄ bendradarbiavimo sutartį dėl darbuotojų paslaugų teikimo teisėta ir pagrįsta, ji nėra nuginčyta civilinio proceso tvarka, t. y. galiojanti, o piniginių lėšų gavimÄ iÅ¡ UAB „G“ teismas įvardijo kaip teisėtÄ ir jų neaiÅ¡kų dingimÄ Ä¯monėje UAB „F“ siejo jau ne su T.

T., o būtent su UAB „F“ akcininko ir buvusio direktoriaus D. K. neteisėtais veiksmais. 5.12. Be to, iš byloje esančios 2016 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo Nr. eB2-1684-781/2016 matyti, kad pagal Paslaugų sutartį UAB „G“ darbuotojai teikę paslaugas išties dirbo UAB „F“, jų darbo sutartys buvo registruotos Sodroje, jie pareiškė reikalavimus dėl atlyginimo išmokėjimo, o savo apklausose patvirtinę vykdė sutartyje nustatytas funkcijas UAB „G“ todėl nėra aišku, kuo būtent pasireiškė bendradarbiavimo sutarčių klastojimas turinio ir formos prasme. 5.13.

Teismas nepagrįstai rėmėsi D. K. parodymais, nors jo parodymai yra vertintini kritiškai ir paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. 2017 m. vasario 26 d. Vilniaus apygardos teismo c. b B2-2358-781-2017 dėl UAB „F“ tyčinio bankroto, o būtent dėl D. K. gautų iš T. T. lėšų pasisavinimo nurodoma, kad „iš byloje pateikto Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad BUAB „F“ vadovu ir vieninteliu akcininku nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. sausio 10 d. buvo D.

K., o nuo 2015 m. sausio 10 d. iki įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo – V. Z. N.. (Rumunijos pilietis). Kita vertus, pažymėtina, kad 2015 m. sausio 10 d. praÅ¡ymas dėl vadovo pasikeitimo Registrų centrui pateiktas tik 2016 m. vasario 25 d., t. y. jau po bankroto bylos UAB „F“ iÅ¡kėlimo. Tuo labiau, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad D. K. veikė įmonės vardu (pasiraÅ¡inėjo įmonės dokumentus) iki pat bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo. 5.14. Apygardos teismas nuosprendyje nevertino aplinkybės, kad tarp UAB „G“ ir UAB „F“ vyko tarpusavio atsiskaitymai per bankÄ , kas konstatuota ir specialisto iÅ¡vada.

Teismui užklausus SEB bankÄ , pastarasis pateikė 2020 m. lapkričio 20 d. raÅ¡tu Nr. SEBLT/20/CR3220 duomenis, kad bÅ«tent D. K. vardu buvo iÅ¡duoti elektroninės bankininkystės duomenis ir tik jis galėjo vykdyti atsiskaitymus per bankÄ prisijungdamas per el. bankininkystę. Jokių duomenų apie minėtų instrumentų praradimÄ banke nefiksuoti, todėl logiÅ¡ka, kad niekas kitas daryti pavedimų UAB „F“ vardu negalėjo. 5.15. Teismo argumentai, jog bendradarbiavimo sutartys yra negaliojančios, nes jose nėra aptarta kaina ir jos pasiraÅ¡ytos D.

K. faksimile nedaro sutarties negaliojančia. Kaip matyti sutartyse nurodoma, jog apmokama pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Liudytojai parodė, jog dėl darbo buvo pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir teikiami buhalterijai. Sutartys gali bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis įstatymuose nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. 5.16. Teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl turto iÅ¡vaistymo. Jeigu įmonės vadovas neteisėtai paėmė įmonės turtÄ ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymÄ jį naudoti įmonės poreikiams tenkinti, jo veika paprastai negali bÅ«ti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį.

Kvalifikuojant fizinio asmens veiksmus pagal BK 183 straipsnį kaip turto pasisavinimÄ , turi bÅ«ti įvertintas ne tik turto paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas, bet ir tai, ar jį paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryta žala. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad įmonės lėšos buvo naudojamos sutartiniams įsipareigojimams vykdyti, atlyginimų mokėjimui, todėl T. T. veiksmais nebuvo padaryta veikų numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje. 5.17. Kasacinio teismo praktikoje, be to, ne kartÄ pasisakyta, kad turto iššvaistymo požymių buvimas gali bÅ«ti konstatuojamas tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavaliÅ¡kai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iÅ¡ esmės trukdantį, ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ , nelogiÅ¡kÄ sandorį.

Tuo tarpu tiek T. T., tiek specialistė teisme patvirtino, kad darbuotojų nuoma yra įprasta verslo praktika, siekiant iÅ¡vengti darbo ginčų, lengvesnės buhalterinės apskaitos, sumažinti apmokestinamas pajamas. III. Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai ir praÅ¡ymai 6. Atsiliepimu UAB „I“ (įsigijusi reikalavimo teisę iÅ¡ UAB „I. P.“) praÅ¡o atmesti T. T. gynėjo apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. nuosprendžio. Atsiliepime nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo T.

T. atliktus neteisėtus veiksmus pagal atitinkamus baudžiamojo kodekso straipsnius. Nuosprendyje padarytos iÅ¡vados grindžiamos patikimais byloje surinktais ir iÅ¡nagrinėtais įrodymais, kurie nėra prieÅ¡taringi, yra nuoseklÅ«s ir tarpusavyje susiję, taip pat liudytojų parodymais bei specialisto iÅ¡vadomis, kurių visuma neabejotinai pagrindžia T. T. kaltę. Å ie įrodymai patvirtina, kad dėl T. T. neteisėtų veiksmų BUAB „G“ buvo padaryta 221 799,77 Eur dydžio žala, kuriÄ sudaro 51 658 Eur dydžio sumos iššvaistymas, 142 800 Eur dydžio sumos iššvaistymas ir 27 341,77 Eur dydžio sumos pasisavinimas.

T. T. gynėjo apeliacinis skundas deklaratyvus, jame nurodyti argumentai neparemti teismo nustatytomis aplinkybėmis, todėl nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstÄ ir teisėtÄ apygardos teismo nuosprendį. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo T. T. gynėjo advokato A. Melkovo apeliacinis skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, jog Å¡ioje byloje T. T. inkriminuotų nusikalstamų veikų – turto pasisavinimo, turto iššvaistymo, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei dokumentų klastojimo – požymius apygardos teismas nustatė laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo T. T. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių, išvados dėl nuteistojo kaltumo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti apygardos teismo ištirtų įrodymų bei abejoti padarytomis išvadomis.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. T. buvo nuteistas už apgaulingÄ UAB „G“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , nurodant, kad jis, nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. klastodamas bendrovės apskaitos dokumentus dėl realiai neįvykusių Å«kinių – finansinių operacijų, pateikdamas jas buhalterei, kuri juos įtraukė į apskaitÄ bei neiÅ¡saugodamas dalies apskaitos registrų ir pirminių apskaitos dokumentų, tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ . Dėl padarytų pažeidimų iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti 2015-2017 metų laikotarpio UAB „G“ turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio.

9. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia Å¡iame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo galima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Ä®statyme Å¡ie padariniai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ jų, kad asmuo bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktu. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pabrėžta, kad iÅ¡vadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai bÅ«tini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę iÅ¡vadÄ apie nusikalstamų padarinių buvimÄ ar nebuvimÄ daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobÅ«dį, mastÄ , priežastis, dėl kurių jie padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 601/2012).

Svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. SmulkÅ«s, nereikÅ¡mingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto iÅ¡vadÄ dėl kilusių padarinių (negalimumo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-224-976/2019, Nr. 2K-322-1073/2019).

10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai T. T. veiksmus kvalifikavo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Skunde grindžiama, kad nuteistasis atliko savo, kaip vadovo pareigÄ ir pasisamdė profesionalę buhalterę, kuriai teikdavo visus apskaitos dokumentus, o dėl neiÅ¡saugotų dokumentų yra kalta tik buhalterė K. M.. Be to, teismas nenustatė esminio nusikalstamos veikos požymio – apgaulės tvarkant buhalterinę apskaitÄ ir iÅ¡ esmės akcentavo bendrovės vadovo aplaidumÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl T. T. kaltumo pagrįstos byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu.

11. Apygardos teismas vertindamas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos kilusius padarinius, rėmėsi 2016 m. lapkričio 30 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 5-5/73, 2019 m. vasario 18 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 04/14-2-3-1796 ir 2019 m. kovo 26 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 04/14-2-3-3218. 2016 m. lapkričio 30 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad UAB „G“ kratos metu paimtuose ir tyrimui vėliau pateiktuose dokumentuose bei registruose pateikti skirtingi duomenys apie grynųjų pinigų likučius, sÄ naudas ir įsipareigojimus, 2015 m. apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose nurodyta informacija prieÅ¡taringa, neiÅ¡sami ir nepalyginama. 2019 m. kovo 26 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad buvo atliktas papildomas UAB „G“ buhalterinės apskaitos tyrimas pateikus UAB „G“ 2013 – 2017 metų apskaitos dokumentus bei pagal papildomai 2018 m. balandžio 19 d. kratos metu T.

T. ir E. K. gyvenamosiose patalpose paimtus UAB „G“ dokumentus. Šioje išvadoje įvertinus naujai gautus duomenis ir dokumentus, 2016 m. lapkričio 30 d. išvadoje nurodyti pažeidimai dėl sandorių su UAB „F“ ir UAB „T“ specialistės buvo aprašyti naujai. Kasos išlaidų orderiai gauti 2016 m. balandžio 21 d. kratos metu pas T. T. ir papildomai 2016 m. lapkričio 17 d. pateikti kasos išlaidų orderiai buvo skirtingų datų, skyrėsi ir nurodytos sumos. Konstatuota, kad buvo koreguojama UAB „G“ kasos knyga ir apskaitos registrai.

Kasos iÅ¡laidų orderiuose nenurodyti asmenį liudijančio dokumento duomenys ir gyvenamoji vieta. Tyrimui nepateikti UAB „T“ iÅ¡raÅ¡yti pinigų priėmimo kvitai ar kasos pajamų orderių kvitai, patvirtinantys UAB „T“ 51 658 Eur pinigų gavimÄ . UAB „G“ pateiktuose apskaitos dokumentuose ir sandoriuose su UAB „T“ fiksuotos Å«kinės operacijos neatspindi tikrovės. Dėl santykio su UAB „F“ specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad pagal apskaitos dokumentus ir registrus UAB „F“ 2015 m. kovo – balandžio mėnesiais į UAB „G“ sÄ skaitÄ pervedinėjo pinigines lėšas įmonės vardu ir fizinių asmenų vardu bei UAB „G“ atsiskaitinėjo grynais pinigais ir banko pavedimais, atliko skolos užskaitas.

Nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. UAB „G“ iÅ¡raÅ¡ytuose kasos iÅ¡laidų orderiuose be numerių 103 209,96 Eur sumai nėra UAB „F“ iÅ¡raÅ¡ytų pinigų priėmimo kvitų ar kasos pajamų orderių kvitų, patvirtinančių UAB „F“ 103 209,96 Eur pinigų gavimÄ . Ankstesnio tyrimo metu nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 17 d. pateiktame UAB „G“ apskaitos registre ir kasos knygoje fiksuotos 142 800 Eur iÅ¡laidos iÅ¡ UAB „G“ kasos kaip atsiskaitymas su UAB „F“, tačiau nebuvo pateikti kasos iÅ¡laidų orderiai. 2018 m. balandžio 19 d. kratos metu buvo iÅ¡imti UAB „G“ kasos iÅ¡laidų orderių kvitai (kopijos), kuriuose fiksuotas 142 800 Eur iÅ¡mokėjimas UAB „F“.

Kasos iÅ¡laidų orderiuose ranka įraÅ¡yta suma ir gavėjo paraÅ¡as, tačiau asmens vardas ir pavardė nenurodyti, taip pat nepateikti UAB „F“ iÅ¡raÅ¡yti pinigų priėmimo kvitai ar kasos pajamų orderių kvitai, patvirtinantys UAB „F“ 142 800 Eur pinigų gavimÄ . UAB „F“ darbuotoja E. K., jau nebedirbdama bendrovėje padarė įraÅ¡us kasos iÅ¡laidų orderiuose. Specialistė nustatė, kad tokiu bÅ«du įvyko kitokio turinio Å«kinė operacija negu užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumente.

Nustatyti pažeidimai lėmė tai, kad iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti UAB „G“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio 2015 metais. 12. 2019 m. vasario 18 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad UAB „G“ neiÅ¡saugojo dalies pardavimo ir pirkimo registrų, pirminių dokumentų, neiÅ¡saugojo 2017 m. kasos knygos ir kasos dokumentų, neiÅ¡saugojo dalies 2016 – 2017 m. EKA žurnalų, avanso apyskaitų nuo 2017 m. 6 mėn., 2016 – 2017 m. sÄ skaitų apyvartų žiniaraščių - didžiųjų knygų, pajamų/sÄ naudų suvestinių, 2016 m. mokėtinų ir gautinų sumų registrų, 2016-2017 m. ilgalaikio turto apskaitos registrų, 2016 m. bandomųjų balansų, todėl nebuvo galima nustatyti ar bendrovė įrašė teisingus duomenis į tikrinamojo laikotarpio PVM deklaracijas ir 2016 m. metinę pelno mokesčio deklaracijÄ ar pateikė teisingus duomenis apie turtÄ , veiklos rezultatus ir įsipareigojimus.

Patikrinus UAB „G“ pateiktÄ 2017-11-30 balansÄ , pelno (nuostolių) ataskaitÄ bei 2017-11-30 registrÄ â€žBandomasis balansas“ nustatyta, kad bendrovė 2017 m. sausio – lapkričio mėn. pardavė prekių iÅ¡ viso už 161 734 Eur, į sÄ naudas nurašė prekių už 664 255 Eur. Kadangi tyrimui nebuvo pateikta (neiÅ¡saugota) dalis dokumentų ir registrų, nebuvo galima nustatyti, kokiu pagrindu buvo nuraÅ¡yta tokia didelė parduotų prekių savikaina (ar tos prekės nukainotos, ar sugadintos ar kt.).

Nustatyti pažeidimai lėmė tai, kad iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „G“ turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d.

13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad realiÄ asmens (Å«kio subjekto) veiklÄ , jo Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu bÅ«du (o ne atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan.) negalima, atsiranda BK 222 straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, Nr. 2K-16/2014, Nr. 2K-180/2014, Nr. 2K-7-234-942/2015 ir kt.).

Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė I. K. patvirtino savo iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kino, kad rengiant 2016 m. lapkričio 30 d. specialisto iÅ¡vadÄ jai buvo pateikti labai prieÅ¡taringi UAB „G“ apskaitos dokumentai, apskaitos dokumentai buvo suraÅ¡yti skirtingomis datomis, ne jie buvo registruoti apskaitos registruose, kiti dokumentai visai neregistruoti, neiÅ¡saugoti ir nepateikti tyrimui, registrai buvo taisomi ir koreguojami daug kartų. 2019 m. kovo 26 d. papildomoje iÅ¡vadoje buvo įvertinti tyrimui pateikti papildomi dokumentai, ekspertizės duomenys, liudytojų parodymai ir kai kurie pažeidimai, fiksuoti ankstesnėje iÅ¡vadoje, buvo anuliuoti ir palikti tik tie, kurie buvo susiję su sandoriais dėl UAB „F“ ir UAB „T“, su kuriomis buvo sudarytos darbuotojų nuomos sutartys.

Prie 2015 m. kovo 18 d. bendradarbiavimo sutarčių tarp UAB „G“, UAB „T“ ir UAB „F“ buvę priedai su darbuotojų sÄ raÅ¡ais ir jų paraÅ¡ais, kad jie nuomojami, buhalteriÅ¡kai nieko nereiÅ¡kė, nes nei sutartyse, nei prieduose nebuvo įvardinta, nuo kada darbuotojas dirba, kiek valandų dirba, ir pan. 2017 m. lapkričio 30 d. buvo pateiktas UAB „G“ balansas, pelno nuostolių ataskaita ir prekių likučių sÄ raÅ¡as, tačiau nebuvo galima įvertinti, ar likučiai teisingi, nes nebuvo pateikti apskaitos registrai.

Taigi specialistės iÅ¡vadose, kurias ji patvirtino apklausta teismo posėdyje, užfiksuota ir nustatyta daug įvairių buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių buvimo. Remdamasis specialisto iÅ¡vada, teisiamajame posėdyje specialistės duotais paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesuabejojo, kad dėl T. T. veiksmų kilę padariniai visiÅ¡kai atitinka BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apraÅ¡ytus padarinius.

14. Skundo argumentas, kad dėl buhalterinės apskaitos trūkumų kalta buhalterė K. M., kuri neišsaugojo apskaitos dokumentų, yra nepagrįstas. Apygardos teismas, remdamasis specialistės I. K. išvadomis, jos paaiškinimais teisme, kratų protokolais, liudytojų K. M., M. M., K. V. ir kitų parodymais tinkamai nustatė, kad UAB „G“ apskaita buvo organizuota netinkamai, apskaitos dokumentai buvo pildomi nenuosekliai, jie nebuvo tinkamai suvedami į apskaitos registrus, dokumentai buvo apskaitomi ir suvedinėjami atgalinėmis datomis.

Tiek K. M. pradėjus dirbti, tiek jai išeinant iš darbo, apskaitos dokumentai nebuvo tinkamai priimti ir perduoti, nebuvo nustatyta jokia jų saugojimo tvarka, todėl tyrimo metu įmonės apskaitos dokumentai buvo randami įvairiausiose vietose – bendrovės ofise, parduotuvėse, T. T. naudotame automobilyje, pas jo tėvus ir kt. Dalį apskaitos dokumentų jau prasidėjus tyrimui specialistei pateikė parduotuvių vedėjomis dirbusios L. K. ir V. R., dalį dokumentų atskiruose segtuvuose pateikė pats T.

T., jie buvo akivaizdžiai koreguojami, todėl tyrimo metu buvo rastos dvi kasos knygos, skirtingais numeriais. Aplinkybė, kad įvairÅ«s bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo randami skirtingose vietose ir pas skirtingus asmenis bei nebuvo tinkamai saugomi bei apskaityti, paneigia nuteistojo pozicijÄ , kad visi buhalterijai reikÅ¡mingi dokumentai buvo laikomi buhalterės K. M., kurių ji neiÅ¡saugojo. PrieÅ¡ingai, matyti, kad nemaža dalis įmonės finansinių dokumentų buhalterei K. M. niekada nebuvo tinkamai perduota.

15. Skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nepaÅ¡alino abejonių, jog visa buhalterija buvo laikoma pas buhalterę, nes liudytojai (L. K., K. V., A. M., K. S.) patvirtino dokumentų perdavimo buhalterei faktÄ . Teisėjų kolegija patikrino liudytojų parodymus, tačiau nenustatė skunde nurodomų prieÅ¡taravimų ar abejonių, kurių nebÅ«tų paÅ¡alinęs apygardos teismas. Liudytoja L. K. apklausta teisme nurodė, kad jei atvažiuodavo vadybininkas, tai jam duodavo pinigų priėmimo kvitus arba iÅ¡siųsdavo buhalterei, kuri susiveda į apskaitÄ .

Žiniaraščius jie atsispausdindavo iÅ¡ kompiuterio, pasiraÅ¡ydavo ir kas atvažiuodavo, tam atiduodavo juos paduoti buhalterei, tačiau negali pasakyti ar tuos žiniaraščius kas nors perduodavo buhalterei. Paskutiniu metu UAB „G“ pinigų priėmimo kvitus ir pinigus atiduodavo ar T. T., ar atvykusiam vairuotojui, ar iÅ¡siųsdavo, o į apskaitÄ Ä¯traukti turėjo buhalterė. Apklausta apeliacinės instancijos teisme liudytoja davė iÅ¡ esmės tapačius parodymus ir papildomai paaiÅ¡kino, kad jeigu buhalterė papraÅ¡ydavo kokių nors dokumentų kopijos, tada jai nusiųsdavo.

Buhalterė žinojo, koks yra pinigų priėmimo kvitų skaičius, nes jie jai buvo vežami. Liudytoja K. V. paaiÅ¡kino, kad ji turėdavo kažkokį lapÄ , kur žymėjo, kada kas ateina į darbÄ , kas serga, po to jį perduodavo buhalterei K. M.. Už darbÄ gaudavo atlygį tik grynais, per bankÄ nebuvo mokama. Už darbo užmokestį pasiraÅ¡ydavo žiniaraščiuose, o kai iÅ¡mokėdavo pinigus, pasiraÅ¡ytÄ Å¾iniaraÅ¡tį atiduodavo T. T.. Liudytojas A. M. parodė aplinkybes apie darbÄ UAB „S“ ir santykį su Å¡ios įmonės buhaltere R.

V.. Jokių reikšmingų parodymų, kurie patvirtintų, kad visi UAB „G“ buhalteriniai dokumentai būtų laikomi pas buhalterę K. M., liudytojas nenurodė. Liudytoja K. S. parodė, kad atlygį paskaičiuodavo buhalterė, atsiųsdavo žiniaraščius ir ji pagal juos išmokėdavo pinigus. Žiniaraščius tvarkė buhalterė, kuri buvo Panevėžyje. Pildydavo grafikus, kuriuos siųsdavo į Panevėžį. Analogiškas aplinkybes liudytoja nurodė apklausiama ir apeliacinės instancijos teisme.

Šie liudytojų parodymai niekaip nepatvirtina, kad visi UAB „G“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo buhalterės K. M. žinioje, nes liudytojai nurodė, kad iš buhalterijos gaudavo mokėjimo žiniaraščius, o buhalterei išsiųsdavo tik pinigų priėmimo kvitus, jokių kitų buhalterinių dokumentų parduotuvių darbuotojos nepildė ir buhalterei nesiuntė. Taigi šie liudytojų parodymai patvirtina tik tai, kad dalis įmonės finansinių dokumentų buvo siunčiami buhalterei.

Be to, liudytojai paaiÅ¡kino, kad tiesiogiai dokumentų buhalterei neperduodavo, o atiduodavo arba vairuotojui/vadybininkui arba T. T. arba nusiųsdavo buhalterei internetu. Akivaizdu, kad dėl Å¡ių aplinkybių įvairÅ«s įmonės finansiniai dokumentai negalėjo bÅ«ti tik buhalterės žinioje, todėl ir buvo rasti įvairiose vietose pas skirtingus asmenis, o nemaža dalis buvo visai neiÅ¡saugoti ir nepateikti nei buhalterei, nei UAB „G“ finansinį tyrimÄ atlikusiai specialistei.

16. Skunde motyvuojama, kad T. T. pagal jo iÅ¡silavinimÄ ir darbo patirtį nebuvo žinomi buhalterinės apskaitos pagrindai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės ir T. T. savo veiksmų negali pateisinti tuo, jog neturėjo finansinio iÅ¡silavinimo. Tapdamas juridinio asmens vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus jį valdyti, atstovauti, jo vardu priimti sprendimus, gauti naudÄ , tačiau ir prisiima su juridinio asmens valdymu susijusias pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, o taip pat ir kituose teisės aktuose, tarp jų – ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme.

Pagal Å¡io įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalis jis buvo atsakingas už tinkamÄ apskaitos organizavimÄ , už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ bei įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimÄ civilinę, administracinę ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Tai, kad byloje nėra duomenų, kad jis pats tvarkė registrus ar atliko įraÅ¡us buhalterinės apskaitos dokumentuose, neÅ¡alina jo kaip įmonės vadovo atsakomybės, nes buhalterės pareiga buvo tinkamas buhalterinių duomenų suvedimas ir apskaitos priežiÅ«ra, o T.

T. kaip vadovo pareiga buvo pateikti buhalterei visus buhalterinei apskaitai reikÅ¡mingus dokumentus užtikrinant jų teisingumÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistasis tokios pareigos nevykdė.

17. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad T. T. veiksmai labiau atitinka aplaidų, o ne apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, fiksavimas buhalterinės apskaitos dokumentuose neobjektyvių, tikrovės neatitinkančių duomenų ir pan.).

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sÄ moningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir Å¡ių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti. BÅ«tina nustatyti kaltės formÄ , t. y. kad veika padaryta tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011, 2K-170/2012 ir kt.).

Objektyviai tiek apgaulingas, tiek aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas iš esmės sutampa. Esminis aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo atskyrimo nuo apgaulingo kriterijus yra kaltės forma – aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008, 2K-P-305/2009).

18. SÄ moningÄ T. T. veikimÄ siekiant apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitÄ atskleidžia įvairios byloje nustatytos aplinkybės. Kratų metu rastų, paimtų, liudytojų perduotų ar paties nuteistojo pateiktų įmonės finansinių dokumentų turinys skirtingas ir buvo nustatyta, kad kai kurie duomenys buvo ne kartÄ koreguojami. Tyrimo metu rastos dvi kasos knygos, juose nurodyti skirtingi duomenys. ReikÅ¡minga dalis finansinių dokumentų už 2016-2017 metus iÅ¡ viso nebuvo iÅ¡saugota ir nebuvo pateikta specialistei.

Iki bankroto UAB „G“ paskelbimo 2017 m. rugsėjo 28 nebuvo iÅ¡saugoti ir dėl to bankroto administratoriui neperduoti dalis prekių atsargų likučių ir jų panaudojimo dokumentai. Byloje paneigta aplinkybė, kad visi dokumentai buvo pateikti buhalterei, kurių ji tinkamai nesutvarkė, nes nustatyta, kad įmonės finansiniai dokumentai buvo netinkamai laikomi ir saugomi paties įmonės vadovo, o buhalterė nežinanti apie neteisėtÄ vadovo veikimÄ tvarkė tik tuos įmonės finansinius dokumentus, kuriuos pastarasis jai pateikdavo.

Byloje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad T. T. suvokė, kad nepateikdamas buhalterei dalies įmonės finansinių dokumentų, neužtikrindamas jų tinkamo saugojimo ir kokybiÅ¡ko buhalterinės apskaitos organizavimo netinkamai vykdo savo kaip įmonės vadovo pareigas, numatė, kad dėl to nebus galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „G“ turto, veiklos rezultatų, įsipareigojimų dydžio ir norėjo taip veikti, to pasėkoje kilo finansų sistemai pavojingi padariniai. T. T. nusikaltimÄ padarė tiesiogine tyčia.

19. KryptingÄ siekį apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitÄ , o ne atsitiktines apskaitos tvarkymo klaidas patvirtina ir tai, kad T. T. suklastojo tikrus dokumentus: UAB „T“ bei UAB „F“ bendradarbiavimo sutartis su UAB „G“, UAB „T“ ir UAB „F“, ir jų pagrindu UAB „G“ iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras bei kasos iÅ¡laidų orderius už suteiktas paslaugas bei pateikė buhalterei K. M. juos įtraukti į apskaitÄ , taip siekdamas nuslėpti neteisėtai iÅ¡ bendrovės kasos iÅ¡imtų grynųjų pinigų panaudojimÄ .

20. T. T. nuteistas ir už 2015 m. kovo 18 d. bendradarbiavimo sutarčių su UAB „T“ ir UAB „F“, kurių pagrindu Å¡ių bendrovių darbuotojai teikė paslaugas UAB „G“, ir vėliau jų pagrindu iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų už suteiktas paslaugas bei UAB „G“ iÅ¡raÅ¡ytų kasos iÅ¡laidų orderių suklastojimÄ . Å ie dokumentai neatspindėjo realių Å«kinių operacijų tarp Å¡ių bendrovių ir buvo tik priemonė pridengti neteisėtus atsiskaitymus grynais pinigais su UAB „G“ darbuotojais. Abi sutartis ir kitus dokumentus kaltinamasis matė ir pasirašė kaip UAB „G“ atstovas, pasiraÅ¡ytus dokumentus pateikė bendrovės buhalterei, kuri, to nežinodama, suklastotus tikrus dokumentus įtraukė į apskaitÄ . Tokiais veiksmais T. T. suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo.

21. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikras dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeitė kito asmens suraÅ¡yto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens suraÅ¡ytÄ dokumentÄ , tokiu bÅ«du dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis.

Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentai suklastojami įraÅ¡ant melagingÄ informacijÄ , padirbant paraÅ¡Ä ar antspaudÄ , paÅ¡alinant tikro dokumento teksto dalį ir pan. Tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitÄ suklastojami buhalterinės apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant apskaitÄ suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartis), veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir 300 straipsnio atitinkamÄ dalį kaip ideali nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.??? 2K-245-303/2017).

Å iuo atveju buvo klastojamos įmonių bendradarbiavimo sutartys, o jų pagrindu ir PVM sÄ skaitos faktÅ«ros bei kasos iÅ¡laidų orderiai, todėl veika kvalifikuojama ne tik pagal BK 222 straipsnį, bet ir pagal BK 300 straipsnį.

22. Apklaustas teisme T. T. tvirtino, kad 2015 m. kovo 18 d. buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis su UAB „T“ vadovu prisistačiusiu asmeniu. PirmÄ pasiÅ«lymÄ dėl darbuotojų nuomos gavo iÅ¡ D. K.. Pradžioje darbuotojai buvo nuomojami iÅ¡ UAB „F“, po to D. K. atvedė kitÄ asmenį supažindinti, pasakė, kad tai yra UAB „T“ vadovas, kad dalis darbuotojų bus nuomojama iÅ¡ vienos įmonės, o kita dalis - iÅ¡ kitos. Parduotuvėse buvo vedėjos, kurios pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos jam perduodavo, o jis susitikimo metu perduodavo D.

K., o dar kito susitikimo metu jo aplinka suskaičiuodavo atlyginimus ir pateikdavo T. T. atlyginimų išmokėjimo žiniaraščius ir pinigus. Pačias sutartis parengdavo UAB „F“, D. K. jam jas atveždavo, prieš pasirašydamas sutartis jas perskaitydavo, viskas tiko, atrodydavo normalu ir suprantama, todėl jas pasirašydavo. Pagal sutartis paslaugas gavo, darbuotojai dirbo, gaudavo atlyginimus, viskas buvo gerai, darbuotojai nesiskųsdavo. Parašų netikrino ir nematė pagrindo to daryti. UAB „T“ vadovo nepažinojo, bet jis buvo su D.

K., tai viskas atrodė patikima.

23. Visgi šių nuteistojo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojas D. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nurodė, kad 2015 – 2016 m. buvo įmonės „F“ akcininku ir vadovu, bet įmonė realiai jokios veiklos nevykdė. UAB „F“ jis nusipirko, Registrų centre buvo registruotas kaip vienintelis darbuotojas. Vėliau bendrovę pardavė. UAB „F“ vardu jis jokių sutarčių nepasirašė, tyrimo metu sutartis matė, bet ant jų ne jo parašas.

UAB „F“ nebuvo įdarbinti jokie žmonės. Darbo reikalais 2015 – 2016 m. Panevėžyje nebuvo, Panevėžyje jokio verslo neturėjo. Apie UAB „G“ sužinojo tik apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. T. T. jis nepažįsta. J. G. iš Šalčininkų jis nepažįsta. Patvirtino, kad su turėtomis įmonėmis susijusius dokumentus jis pasirašydavo ir paprastu parašu, ir elektroniniu parašu, savo parašo faksimilinio spaudo, kuris buvo naudojamas jam tyrimo metu parodytuose UAB „F“ dokumentuose, jis niekada neturėjo.

Å iuos liudytojo parodymus iÅ¡ dalies patvirtino kitų liudytojų parodymai. Beveik visi apklausti liudytojai nurodė, kad D. K., kurio pavardė buvo ant jiems T. T. pateiktų pasiraÅ¡yti darbo sutarčių, jie niekada nematė, su juo nebendravo, kad dėl įdarbinimo UAB „F“ jie tarėsi su T. T., kuris realiai jiems ir vadovavo. PrieÅ¡ingai nurodė tik liudytojas D. B., kuris teigė vienÄ kartÄ darbo metu yra bendravęs su D. K., bet pažinti negalėtų ir nėra tikras, kad tai buvo bÅ«tent jis.

J. G. parodė, kad UAB „T“ jam girdėta, apie jÄ buvo apklaustas tyrimo metu. Pažįstami D. K. ir A. jam pasiÅ«lė darbÄ , pasakė, kad reikia tik pasiraÅ¡yti dokumentus, pažadėjo už tai pinigų. Jį susirado Å alčininkuose, pakvietė į Vilnių. Vilniuje jį vežiojo po miestÄ , davė pasiraÅ¡yti dokumentus, jis juos pasiraÅ¡inėjo neskaitęs, nesigilindamas į jų esmę. Buvo supažindintas su asmeniu panaÅ¡iu į T. T., su kuriuo nuvažiavo į Vilniaus registrų centrÄ , į Å iaulių bankÄ , kur buvo atidaryta sÄ skaita.

PagamintÄ anspaudÄ dėjo ant dokumentų sÄ skaitos atidarymui. Po to vėl vežė į Registrų centrÄ , kur jis pasirašė dokumentus, kurių neskaitė. Tyrimo metu matė UAB „T“ dokumentus, kuriuos buvo pasirašęs ne jis. Panevėžyje anksčiau nebuvo buvęs. Tyrimo metu jam buvo parodyti kasos iÅ¡laidų orderiai, ant kai kurių buvo jo paraÅ¡ai, jo suraÅ¡ytas tekstas. ParaÅ¡ai panašūs, jų esmės jis nežino.

24. Registrų centro duomenis, D. K. UAB „F“ įsigijo 2014 m. gruodžio 29 d., buvo jos akcininku ir direktoriumi iki 2015 m. sausio 10 d., o nuo 2015 m. sausio 10 d. jos akcininku ir direktoriumi buvo V. Z. N.. Byloje nėra duomenų, kas Å¡ios bendrovės egzistavimo laikotarpiu realiai tvarkė UAB „F“ buhalterinę apskaitÄ . IÅ¡ Registrų centro pateiktos informacijos seka, jog 2014 m. gruodžio 31 d. praÅ¡ymÄ dėl UAB „F“ vadovo ir akcininko duomenų registravimo pasirašė ir pateikė pats D.

K., o 2016 m. sausio 20 d. praÅ¡ymÄ ir 2015 m. sausio 10 d. sprendimÄ dėl UAB „F“ vadovo ir akcininko duomenų 2016 m. vasario 25 d. pateikė V. Z. N., kuris yra Rumunijos pilietis. UAB „T“ bendrovės direktorius nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2015 m. balandžio 20 d. buvo J. G., o nuo 2015 m. balandžio 20 iki 2015 m. gruodžio 28 d. – Rusijos pilietis V. S.. UAB „T“ akcininkas nuo 2014 m. birželio 20 d. iki 2015 m. balandžio 20 d. buvo A. D., nuo 2015 m. balandžio 20 d. V. S.. Visi Å¡ie asmenys bendrovėje nebuvo įdarbinti.

25. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti D. K. parodymais. Jis UAB „F“ direktoriumi buvo pakankamai trumpÄ laikÄ ir iki bendradarbiavimo sutarties su UAB „G“ sudarymo pasirašė praÅ¡ymÄ dėl įmonės vadovo pasikeitimo. Skunde teigiama, kad 2015 m. sausio 10 d. praÅ¡ymas dėl vadovo pasikeitimo Registrų centrui pateiktas tik 2016 m. vasario 25 d., tačiau tai neįrodo, kad D. K. šį laikotarpį vadovavo įmonei ir priėmė atitinkamus sprendimus. Skunde pabrėžiama, kad SEB bankas pateikė duomenis, jog D. K. vardu buvo iÅ¡duoti elektroninės bankininkystės duomenys ir tik jis galėjo vykdyti atsiskaitymus per bankÄ prisijungdamas per elektroninę bankininkystę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu duomenys dėl iÅ¡duotos elektroninės bankininkystės D. K. nei patvirtina, nei paneigia aplinkybę, kad jis ja naudojosi.

26. Paties nuteistojo parodymuose yra nenuoseklumų, kuriuos tinkamai įvertino apygardos teismas. T. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. K. jį su UAB „T“ vadovu supažindino vėliau, tačiau matyti, jog abi bendradarbiavimo sutartys (su UAB „F“ ir UAB „T“) pasirašytos tuo pačiu laiku – 2015 m. kovo 18 d. Abiejose sutartyse nenurodyti svarbūs nuomojamų darbuotojų darbo organizavimo reikalavimai, sutartys nekonkrečios ir neišsamios, iš esmės identiškos, nes sutarčių tekstams būdingos tokios pačios klaidos.

Teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad abi sutartys buvo parengtos to paties asmens ar asmenų. Po UAB „T“ bendradarbiavimo sutarties pasiraÅ¡ymo, nepraėjus nė dviem savaitėms UAB „T“ bendrovei „G“ 2015 m. balandžio 1 d. iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ AAM Nr. 0401 už personalo nuomos paslaugas 51 658 Eur sumai. UAB „G“ atsiskaitė grynais pinigais iÅ¡ kasos, tačiau įformino tai skirtingu laiku ir skirtingais dokumentais: 2016 m. balandžio 21 d. kratos metu pas T.

T. buvo paimti kasos iÅ¡laidų orderiai be numerių (2015 m. kovo 19 d. – 22 178 Eur sumai, 2015 m. balandžio 2 d. – 15 580 Eur sumai ir 2015 m. balandžio 4 d. – 15 900 Eur sumai), kurie buvo registruoti kratos metu iÅ¡ UAB „G“ paimtoje kasos knygoje. Pagal Å¡iuos dokumentus pirmas mokėjimas grynais UAB „T“ įformintas 2015 m. kovo 19 d., t. y. jau kitÄ dienÄ po bendradarbiavimo sutarties pasiraÅ¡ymo, kai dar net nebuvo pateikta sÄ skaita faktÅ«ra už neva tai suteiktas darbuotojų nuomos paslaugas.

Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad jokių paslaugų tuomet dar negalėjo būti suteikta. Tyrimo metu 2016 m. lapkričio 17 d. buvo rasti kiti kasos išlaidų orderiai jau kitomis datomis, o 2015 m. liepos 9 d. orderis – ir kitai sumai (2015 m. liepos 2 d. – 22 178 Eur sumai, 2015 m. liepos 9 d. – 13 580 Eur sumai ir 2015 m. liepos 11 d. – 15 900 Eur sumai), kurie registruoti ir vėliau 2016 m. lapkričio 17 d. pateiktoje kasos knygoje. Nustatyti neatitikimai leidžia abejoti nuteistojo pozicijos patikimumu.

27. Taigi bendradarbiavimo sutarčių klastojimas pasireiÅ¡kė D. K. paraÅ¡o (faksimile) suklastojimu ir panaudojimu pasiraÅ¡ant UAB „F“ bendradarbiavimo sutartį, o bendradarbiavimo sutartis su UAB „T“ neatitiko Å¡alių tikrosios valios, nes bendradarbiavimo sutartį pasirašęs J. G. buvo fiktyvus įmonės, kuris negalėjo teisėtai priimti su įmonės veikla susijusių sprendimų. Å ių suklastotų sutarčių pagrindu buvo pasiraÅ¡ytos ir PVM sÄ skaitos faktÅ«ros bei kasos iÅ¡laidų orderiai, kurie taip pat laikomi suklastotais. Å ie dokumentai buvo panaudoti UAB „G“ buhalterinėje apskaitoje, kurių pagrindu nuteistasis iššvaistė įmonei priklausančias pinigines lėšas. Tokie T. T. veiksmai atitinka tikrų dokumentų suklastojimo požymius ir tikro suklastoto dokumento panaudojimo požymius. Dėl to nuteistojo veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

28. T. T. nuteistas už jo žinioje buvusio didelės vertės UAB „G“ turto iššvaistymÄ , nes bÅ«damas UAB „G“ direktoriumi ir kasininku, turėdamas savo žinioje bendrovės turtÄ , į bendrovės apskaitÄ Ä¯traukęs realiai neįvykusias Å«kines operacijas, t. y. žinodamas, kad pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡ytas 51 658 Eur sumai UAB „T“ ir 142 800 Eur sumai UAB „F“ neatliko jokių paslaugų UAB „G“, jis atitinkamas sumas kasos iÅ¡laidų orderiais sumokėjo UAB „T“ ir UAB „F“, taip panaudojo pinigus ne bendrovės reikmėms, be apskaitos dokumentų ir iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės įmonės turtÄ .

29. Baudžiamoji atsakomybė už turto iššvaistymÄ numatyta BK 184 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės vertės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės vertybes. Taigi, turto iššvaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims, padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-369-303/2017, Nr. 2K-7-56-511/2020 ir kt.).

Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtÄ ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems Å¡is turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo.

Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už šį turtÄ ar turtinę teisę. Turto iššvaistymo neteisėtumas pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) neteisėtai perleidžiamas tretiesiems asmenims, jei tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sÄ lygos, turto (turtinės teisės) savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325-895/2018).

30. Apeliaciniame skunde nesutinkama su T. T. nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Skunde motyvuojama, kad visi UAB „G“ darbuotojai buvo nuomojami iÅ¡ UAB „F“, o po to ir iÅ¡ UAB „T“. Pagal sudarytas sutartis UAB „G“ gavo paslaugas, darbuotojai dirbo, gavo atlyginimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog asmenys dirbo ir gaudavo atlyginimus byloje nėra ginčijama ir yra patvirtinta liudytojų parodymais, tačiau tai nepaneigia, kad T. T. iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „G“ turtÄ .

31. Skunde nepagrįstai tvirtinama, kad įmonės lėšos buvo naudojamos sutartiniams įsipareigojimams – atlyginimų mokėjimui vykdyti, todėl negali bÅ«ti laikomos iššvaistytomis. Nuteistasis T. T. teigė, kad UAB „G“ už paslaugas UAB „F“ ir UAB „T“ apmokėdavo pagal pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras. Parduotuvėse buvo vedėjos, kurios pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos perduodavo jam, o jis atiduodavo žiniaraščius D. K.. D. K. žmonės suskaičiuodavo atlyginimus, po to, kad bÅ«tų paprasčiau, T.

T. perduodavo atlyginimų iÅ¡mokėjimo žiniaraščius ir pinigus, kuriuos jis iÅ¡mokėdavo darbuotojams. Å ios nuteistojo versijos nepatvirtina jokie byloje iÅ¡tirti įrodymai. D. K. neigė bet kokius santykius su T. T. ar UAB „G“. Beveik visi pirmosios instancijos teisme apklausti bendrovėje dirbę asmenys vienodai nurodė, kad atlyginimus jie iÅ¡simokėdavo iÅ¡ kasos už parduotuvėse suprekiautas prekes. Liudytojai K. V. ir D. B. parodė, kad jiems atlyginimÄ grynais mokėdavo T. T., tačiau nustatyta, kad jie dirbo pagrindiniame įmonės ofise, o ne parduotuvėse.

Darbuotojai ir parduotuvių vedėjos parodė, kad jie pasiraÅ¡ydavo atlyginimo iÅ¡mokėjimo žiniaraščiuose, kuriuos gaudavo iÅ¡ buhalterės ir persiųsdavo buhalterei arba perduodavo vairuotojui arba T. T., kad dokumentai bÅ«tų perduoti buhalterei. Akivaizdu, kad T. T. kasos iÅ¡laidų orderiais iÅ¡mokėti pinigai pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡raÅ¡ytas 51 658 Eur sumai UAB „T“ ir 142 800 Eur sumai UAB „F“ negalėjo bÅ«ti skirti atlyginimų apmokėjimui, nes liudytojų parodymais nustatyta, kad atlyginimai darbuotojams buvo iÅ¡mokami iÅ¡ UAB „G“ parduotuvių kasų už parduotas prekes gautais pinigais.

Tokiu atveju bÅ«tų susidarę nepagrįstos permokos UAB „T“ ir UAB „F“, nes UAB „G“ už darbuotojų nuomÄ Ä¯monėms bÅ«tų mokėjusi du kartus (tiesiogiai iÅ¡ įmonės kasos darbuotojus nuomojančioms įmonėms ir dar kartÄ iÅ¡ lėšų už parduotas prekes iÅ¡simokant patiems darbuotojams). T. T. teigė, kad pinigus algoms gaudavo iÅ¡ jas nuomojančių įmonių, bet gautų pinigų darbuotojams nesumokėdavo, o kad bÅ«tų paprasčiau, pasakydavo parduotuvių darbuotojams iÅ¡simokėti atlyginimus iÅ¡ kasos ir po to Å¡ias sumas susidangstydavo su tais pinigais, kuriuos davė darbuotojus nuomojančios įmonės. Å ios nuteistojo versijos nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai.

T. T. net nepateikė grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimÄ iÅ¡ UAB „G“ kasos patvirtinančių kasos iÅ¡laidų orderių kvitų ar grynųjų pinigų priėmimo kvitų, todėl jo versija apie jam UAB „F“ ir UAB „T“ perduodamus pinigus nuomojamų darbuotojų algoms padengti negali bÅ«ti pagrįsta. Taigi nustačius, kad didžioji dalis darbuotojų atlyginimus tikrai iÅ¡simokėdavo iÅ¡ UAB „G“ apyvartinių lėšų, nuteistojo versija dėl UAB „T“ ir UAB „F“ iÅ¡mokėtų piniginių lėšų už atlyginimų nuomotiems darbuotojams apmokėjimÄ yra paneigta ir patvirtina T.

T. tikrÄ jį ketinimÄ â€“ neteisėtai iÅ¡imti bendrovės kasoje susikaupusius grynuosius pinigus pateisinant jų panaudojimÄ .

32. Aplinkybę, kad UAB „G“ skirtos lėšos apmokėti UAB „F“ už darbuotojų nuomos paslaugas yra nepagrįstai didelės, patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktos Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos nuo 2015 m. kovo mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio. Šiose ataskaitose nurodytos UAB „F“ deklaruotos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos už apdraustuosius darbuotojus.

Ataskaitose esančiose lentelėse matyti, kad UAB „F“ darbuotojų pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos už 2015 m. kovo mėnesį sudarė 5 418 Eur (lentelėje už 2015 m. 1 ketvirtį pajamų, nuo kurios skaičiuojama įmokos suma nurodyta 10 968,04 Eur, tačiau teismo posėdyje apklausta specialistė nurodė, kad vien už 2015 m. kovo mėnesį ši suma sudaro 5 418 Eur), už 2015 m. balandžio-birželio mėnesius 16 626,02 Eur, už 2015 m. liepos-rugsėjo mėnesius 37 369,30 Eur, už 2015 m. spalio-gruodžio mėnesius 20 937,77 Eur, už 2016 m. sausio-kovo mėnesius 35 806,81 Eur – viso 116 157,9 Eur (t. 24, b. l. 67-71).

Vien už 2015 m. kovo – gruodžio mėnesius, kai pagal UAB „G“ ir UAB „F“ bendradarbiavimo sutartį buvo nuomojami darbuotojai, pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, sudarė 80 351,09 Eur. Specialistė nurodė, kad nėra galimybės nustatyti kas ir pagal kÄ Å¡ias darbo užmokesčio sumas paskaičiavo ir deklaravo Sodrai. Nuo Å¡ių sumų apskaičiuoti tiksliai kiekvienam darbuotojui, kas mėnesį kaip darbo užmokestį iÅ¡mokėtÄ pinigų sumÄ , negalima, nes tam reikalingi darbo laiko apskaitos dokumentai, kurie nebuvo pateikti.

Tačiau ataskaitose nurodytos sumos reikšmingos, nes remiantis jomis matyti, kad UAB „G“ atlikti mokėjimai UAB „F“ yra pertekliniai. Byloje nustatyta, kad UAB „G“ sumokėjo UAB „F“ 103 209,96 Eur grynaisiais pinigais, bet T. T. nepateikė laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. UAB „F“ išrašytų grynųjų pinigų priėmimo kvitų, jog UAB „F“ gavo iš UAB „G“ 103 209,96 Eur grynaisiais pinigais. Vien ši sumokėta suma viršijo minėtose lentelėse nurodytas pajamas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, todėl papildomai UAB „G“ išmokėti UAB „F“ 142 800 Eur negali būti laikomi pagrįstai sumokėtais už darbuotojų nuomos paslaugas.

33. Įvertinus UAB „T“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktas Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas nuo 2015 m. kovo mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio nenustatyta, kokios šiose ataskaitose nurodytos UAB „T“ deklaruotos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos už apdraustuosius darbuotojus. Ataskaitose esančiose lentelėse nurodyta, kad UAB „T“ darbuotojų pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos už 2015 m. kovo mėnesį nebuvo deklaruotos (tik už 2015 m. sausį deklaruota 940,88 Eur, bet UAB „T“ ir UAB „G“ bendradarbiavimo sutartis dėl darbuotojų nuomos yra nuo 2015 m. kovo mėnesio), taip pat nebuvo deklaruotos už 2015 m. balandžio-birželio mėnesius, 2015 m. liepos-rugsėjo mėnesius, 2015 m. spalio-gruodžio mėnesius.

Matyti, kad 2015 m. IV ketvirtyje UAB „T“ atleido visus darbuotojus, nes 1 lentelės F4 eilutėje prie apdraustųjų ketvirčio pabaigoje skaičiaus nurodytas 0. Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė paaiÅ¡kino, kad UAB „T“ Sodrai visai nedeklaravo draudžiamųjų priskaičiuotų pajamų, nepriskaičiavo atlyginimų ir jų Sodrai nedeklaravo. Nepaisant to, UAB „G“ apskaitoje fiksavo, kad UAB „T“ iÅ¡mokėjo 51 658 Eur. Å ių lėšų sumokėjimas bankrutuojančiai įmonei (UAB „T“ bankrotas iÅ¡keltas dar 2015 m. lapkričio 23 d.) už darbuotojų nuomÄ negali bÅ«ti pagrįstas, nes UAB „T“ nedeklaravo jokių darbuotojų pajamų, byloje nėra ir kitų finansinių dokumentų, kurie patvirtintų UAB „G“ pinigų pervedimo UAB „T“ pagrįstumÄ .

34. Verslo praktika, kai kitai įmonei iÅ¡nuomojami įmonės darbuotojai nėra neteisėta ar neįprasta, tačiau nagrinėjamoje situacijoje jos ekonominis pagrįstumas ir efektyvumas yra neįtikinantis. Nuteistasis tvirtino, kad darbuotojus nuomojo siekdamas lengvesnės buhalterinės apskaitos, tačiau jo paties parodymai apie supaprastintÄ pinigų judėjimÄ teismo neįtikina. Jo nurodytas veikimo modelis yra visiÅ¡kai neefektyvus, nes jis įmonėms pagal jų atsiųstas sÄ skaitas faktÅ«ras už darbuotojų nuomÄ mokėdavo kasos iÅ¡laidų orderiais iÅ¡ įmonės kasoje susikaupusių grynųjų piniginių lėšų, o jam darbuotojus nuomojančios įmonės duodavo pinigus sumokėti darbuotojams.

Veikiant pagal tokį modelį įmonėms už paslaugas sumokėtus pinigus T. T. iÅ¡ įmonių gaudavo atgal ir turėdavo pats mokėti atlyginimus darbuotojams, tačiau vietoje to, kad sumokėtu darbuotojams, jie algas iÅ¡simokėdavo iÅ¡ pinigų gautų už parduotas prekes, o iÅ¡ įmonių gauti pinigai buvo įskaitomi, o tai, teismo vertinimu, pinigų judėjimo nesupaprastina ir nepagrindžia jo motyvų. Nuteistojo ir jo gynėjo keliama versija dėl pinigų sumokėjimo už suteiktas paslaugas UAB „F“ ir UAB „T“ neįtikina teisėjų kolegijos ir nesudaro pagrindo keisti apygardos teismo sprendimÄ .

Taigi T. T. pagrįstai pripažintas kaltu iššvaistęs jo žinioje buvusį UAB „G“ turtÄ tiek UAB „T“ atveju, tiek ir UAB „F“ atveju. Dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

35. T. T. nuteistas už jo žinioje buvusio didelės vertės UAB „G“ turto pasisavinimÄ , nes bÅ«damas UAB „G“ direktoriumi ir kasininku, turėdamas savo žinioje bendrovės turtÄ , pagal UAB „G“ darbuotojų pateiktus 80 pinigų priėmimo kvitus gautus pinigus už parduotas prekes, viso 27 341,77 Eur sumai, Å¡ių kvitų nepateikė buhalterei K. M., dėl ko jie nebuvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje, nefiksuojant gautų bendrovėje pajamų, nesurašė kasos pajamų orderio ir jų kasoje neužpajamavo, neįnešė pinigų į bendrovės kasÄ , taip neturėdamas teisinio pagrindo pasisavino jo žinioje buvusį svetimÄ didelės vertės turtÄ .

36. T. T. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad UAB „R“ iÅ¡vadose buvo paraÅ¡yta, kad Å¡i bendrovė gavo pinigus už UAB „G“ parduotas prekes. Tai buvo virÅ¡ 15 000 Eur suma, o likutis, kuris turėjo likti UAB „G“ – apie 12 000 Eur. IÅ¡ Å¡ios sumos jam, kaip akcininkui, buvo iÅ¡mokėta paskolos grÄ Å¾inimo dalis, nes jis buvo teikęs paskolas įmonei. Nežino, kodėl nėra tai patvirtinančių dokumentų. Dėl tų 80 vienetų pinigų priėmimo kvitų, tai juos perdavė buhalterei.

Pats nuvažiuodavo į parduotuvę pasiimti dokumentų, nerūšiuodavo, kurie buhalterei, kurie administratorei, nes visus dokumentus atiduodavo buhalterei. Jei kvitų nėra buhalterinėje apskaitoje, tai kalta buhalterė. Jis buvo atsakingas už grynuosius pinigus, bet visÄ kasÄ vesdavo buhalterė. Kaltinime yra paskaičiuoti 27 000 Eur ir visai nėra vertinama, kiek kainavo dviračiai, neatsižvelgta į savikainÄ , nors UAB „R“ specialisto iÅ¡vadoje kalbama apie tuos pačius dviračius, už kuriuos UAB „R“ turėjo gauti 15 500 Eur ir nuo tos sumos susimokėjo mokesčius.

Vadinasi iš inkriminuotos sumos, 15 500 Eur buvo sumokėti UAB „R“. Šie nuteistojo parodymai yra paneigti kitais byloje surinktais įrodymais. 37. 2019 m. vasario 18 d. specialistės išvadoje konstatuota, jog tyrimo metu nebuvo rasta jokių UAB „G“ ir UAB „R“ pasirašytų dokumentų, kad UAB „R“ buvo perdavęs UAB „G“ teisę prekiauti jos prekėmis. Pagal UAB „G“ darbuotojų L. K. ir V. R. tyrimui pateiktas UAB „G“ darbuotojų pinigų priėmimo kvitų kopijas bei T.

K. pateiktÄ pinigų priėmimo kvitÄ BLC 0035059 nustatyta, kad UAB „G“ 2017 m. gavo grynais pinigais iÅ¡ viso 27 341,77 Eur. Å ios piniginės lėšos turėjo bÅ«ti apskaitytos bendrovės avanso apyskaitose ar užpajamuotos UAB „G“ kasoje, nuo gautų įplaukų apskaitoje turėjo bÅ«ti fiksuotos 22 596,51 Eur pajamos ir 4 745,26 Eur pardavimo PVM. Tačiau, bendrovės 2017 m. balandžio ir gegužės mėn. avansinėse apyskaitose grynieji pinigai nebuvo užfiksuoti. Prie UAB „G“ 2016 m. kasos dokumentų ir 2017 m. balandžio – gegužės mėnesių avanso apyskaitų pridėti pinigų priėmimo kvitai, kurių serija BLB, tuo tarpu V.

R. ir L. K. ir T. K. pateiktų kvitų kopijose nurodyta kita serija – BLC. Specialistės vertinimu, jai pateikti grynųjų pinigų priėmimo kvitai buvo skirti dviračių „Cube“ pardavimams, kurie nebuvo apskaityti ar užpajamuoti UAB „G“ buhalterinės apskaitos programoje. Pagal V. R. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, į kuriuos atsižvelgė specialisto iÅ¡vadÄ pateikusi I. K., nuo 2017 m. už prekes, kuriomis UAB „G“ prekiavo UAB „R“ vardu, atsiskaitymui buvo pildomi pinigų priėmimo kvitai, kuriuos pasiimdavo asmeniÅ¡kai T.

T., kvituose buvo UAB „G“ spaudas ir rekvizitai. Specialistė nustačiusi, kad pateiktose pinigų priėmimo kvitų kopijose buvo nurodyti UAB „G“ rekvizitai, juose pasirašė UAB „G“ darbuotojai, gautas pajamas užfiksavo bendrovei „G“.

38. Liudytoja V. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2017 metais parduotuvė firminius dviračius „CUBE“ pradėjo gauti UAB „R“ vardu, o UAB „G“ apskaitoje jų nebuvo, nes tos prekės nebuvo įtrauktos į prekių likučius. Å iuos dviračius asmeniui įsigijus už grynuosius buvo užpildomas pinigų priėmimo kvitas su „G“ spaudu. Perkant iÅ¡simokėtinai arba pavedimu, pirkėjui praÅ¡ant sÄ skaitos reikėdavo skambinti T. T. ir jis paruoÅ¡davo pardavimo dokumentus UAB „R“ vardu.

Bendraujant su kitų miestų parduotuvių vedėjais, pastarieji sakė, kad „CUBE“ dviračiai buvo parduodami tokia pat tvarka. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. K., kuri teigė, kad visi nuo 2017 metų kovo mėnesio parduotuvėje gauti dviračiai UAB „R“ vardu apskaitoje buvo fiksuojami pinigų priėmimo kvitais. Pirkėjui mokant grynais pinigais buvo pildomi pinigų priėmimo kvitai, o perkant lizingu buvo skambinama T. T. ir jis atsiųsdavo elektroniniu paštu lizingo sutartį su UAB „R“ rekvizitais.

Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad UAB „G“ darbuotojai parduodami UAB „R“ dviračius ir pirkėjui mokant grynais pildydavo pinigų priėmimo kvitus ir tik parduodant UAB „R“ dviračius lizingu T. T. paruošdavo pardavimo dokumentus UAB „R“ vardu. Taigi pagrįsta išvada, kad UAB „R“ dviračius parduodant grynais jais buvo prekiaujama UAB „G“ vardu.

39. Apklausta teisme liudytoja L. K. nurodė, kad matė ant prekių gavimo važtaraščio UAB „R“ pavadinimÄ . Ä®monė buvo UAB „G“, o prekės – UAB „R“. Prekiavo Å¡ios įmonės prekėmis ir vykdė veiklÄ už UAB „R“. T. T. pasiimdavo pinigus grynais ir ji pasižymėdavo, kiek buvo paimta, dar buvo laisvos formos lapeliai, kur T. T. pasiraÅ¡ydavo, kad pinigus pasiėmė (laisvos formos lapelis su paimtų pinigų sumos įraÅ¡ais yra pridėtas byloje t. 3, b. l. 152).

Paskutiniu metu UAB „G“ pinigų priėmimo kvitus ir pinigus atiduodavo T. T. arba vairuotojui, arba iÅ¡siųsdavo. PanaÅ¡ias aplinkybes dėl grynųjų pinigų siuntimo liudytoja nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, kai paaiÅ¡kino, kad 2017 metais grynuosius pinigus iÅ¡ kasos kartÄ ar du kartus per savaitę atvažiuodavo pasiimti T. T., arba pinigai bÅ«davo iÅ¡siunčiami per siuntas T. T. į Panevėžį. Tokias pačias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytoja V. R., kuri teigė, kad 2017 metais T.

T. nurodymu visus grynuosius įdėdavo į vokÄ , vykdavo į Å iaulių autobusų stoties siuntų skyrių ir iÅ¡siųsdavo asmeniÅ¡kai T. T.. Liudytoja K. S. apklausta teisme nurodė, kad turėjo tik kasos knygÄ , kur raÅ¡ydavo pinigų įdėjimus ir išėmimus. Padarius išėmimÄ Ä¯raÅ¡ydavo tai į tÄ knygÄ , pinigus neÅ¡davo į bankÄ T. T. sÄ skaitÄ arba siųsdavo per siuntas. Å i liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pinigai buvo saugomi parduotuvėje kasos aparate ir tik žodiniu T.

T. nurodymu buvo iÅ¡imami iÅ¡ kasos ir įneÅ¡ami į „DNB“ banko sÄ skaitÄ , kuriÄ nurodė T. T.. 2016 metų pabaigoje – 2017 metų pradžioje T. T. nurodymu visus gautus pinigus už prekes perduodavo per autobusų stotį, užregistravusi kaip siuntÄ ir tai darydavo kartÄ per savaitę. Å iais liudytojų parodymais ir paties nuteistojo prisipažinimu, kad vykdavo pasiimti buhalterinių dokumentų iÅ¡ parduotuvių, įrodyta, kad T. T. pats pasiėmė grynųjų pinigų priėmimo kvitus, kurių kopijas vėliau tyrimui pateikė liudytojos L.

K. ir V. R.. Be to, Å¡ie liudytojų parodymai patvirtina, kad visi grynieji pinigai už parduotas prekes buvo atiduodami T. T. (persiunčiant, įdedant į banko sÄ skaitÄ ar tiesiogiai perduodant). Nuteistasis patvirtino, kad vienintelis disponavo bendrovės pinigais, nes buvo kasininkas. Liudytojų parodymus dėl grynųjų pinigų persiuntimo patvirtino ir byloje esantys duomenys, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d. į Panevėžio autobusų stotį iÅ¡ įvairių miestų buvo gautos 63 siuntos adresuotos T.

T. vardu. Taigi apygardos teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad T. T. pasiėmė grynųjų pinigų priėmimo kvitus ir pagal juos gautus grynuosius pinigus ir jų neįnešė į bendrovės kasÄ , o kvitų neperdavė buhalterei. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių kitų duomenų ar dokumentų, kurie patvirtintų, kad už parduotas prekes gauta 27 341,77 Eur suma buvo panaudota atsiskaitymui su UAB „R“ ar kitais tiekėjais už parduotas prekes.

40. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pasisavinta 27 341,77 Eur suma T. T. inkriminuota nepagrįstai, nes parduotos prekės nebuvo UAB „G“ nuosavybė, jos buvo UAB „R“ nuosavybė. Skunde remiamasi 2019 m. balandžio 11 d. specialisto išvada Nr. 04/14-2-19-4108, kurioje nurodyta, kad parduotuvėse buvo prekiaujama UAB „R“ dviračiais, jų UAB „G“ apskaitoje nebuvo, todėl pinigai teko UAB „R“ ir nuo pardavimo UAB „R“ sumokėjo privalomuosius mokesčius. Šie skundo argumentai nepagrįsti. 41. 2019 m. balandžio 11 d.

I. D. iÅ¡vadoje nurodyta, kad UAB „R“ tiekė prekes UAB „G“, tačiau pastaroji Å«kinių operacijų į buhalterinę apskaitÄ neįtraukė, nefiksavo gautų pajamų ir pardavimo PVM. Å ių dviračių nebuvo UAB „G“ buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“, prekės į UAB „G“ priklausančios parduotuvės likučius nebuvo įtrauktos. UAB „R“ 2017 m. UAB „G“ pardavė dviračių iÅ¡ viso už 15 199 Eur, tačiau Å«kinių operacijų neįtraukė į buhalterinę apskaitÄ , neiÅ¡rašė PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, kasos pajamų orderių, nefiksavo gautų pajamų ir pardavimo PVM.

Neužpajamavus grynųjų pinigų už parduotas prekes UAB „R“ patyrė 15 199 nuostolį (t. 16, b. l. 164-179). Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, nėra jokių duomenų, kad pinigai teko UAB „R“ ir visiÅ¡kai nepagrįstas teiginys, kad Å¡i įmonė sumokėjo privalomuosius mokesčius, nes specialisto iÅ¡vadoje pabrėžiama, kad duomenų apie mokesčių sumokėjimÄ nėra.

42. Specialistė I. K., aptardama UAB „G“ ir UAB ‚R“ santykį dėl prekių priklausomumo, nurodė, kad nebuvo apskaičiuota kokias išlaidas UAB „G“ patyrė dėl 80 kvitų nurodytų prekių įsigijimo, nes nebuvo surašyti jokie dokumentai, prekių įsigijimas nebuvo apskaičiuotas buhalterinėje apskaitoje. Nėra įsigijimo dokumentų, todėl nėra galimybės nustatyti, kokiu būdu UAB „G“ gavo dviračius iš UAB „R“. Tai, kad nenustatyta kokiu pagrindu UAB „G“ prekiavo UAB „R“ prekėmis, nešalina T.

T. atsakomybės dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. Duomenų, kad 27 341,77 Eur suma buvo panaudota atsiskaitymui su UAB „R“ ar kitaip panaudota įmonės interesais, nėra. Aukščiau aptartais įrodymais konstatuota, kad 2017 m. prekes pardavė UAB „G“, o už parduotas prekes gautus pinigus pasiėmė ir pasisavino T. T.. Jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Dėl kaltinamojo akto trūkumų 43. Apeliaciniame skunde motyvuojama, kad kaltinamasis aktas turėjo trūkumų, o gynybos teisės buvo ribojamos, kaltinimas buvo neaiškus ir tai buvo esminis baudžiamojo proceso pažeidimas.

PareikÅ¡tame kaltinime buvo nurodyta, kad T. T. iÅ¡vaistė ne visas lėšas, o tik jų dalį (bendrovės veiklos teritorijoje, panaudodamas pinigus ne bendrovės reikmėms, o dalį iÅ¡mokėdamas kitos bendrovės darbuotojams be apskaitos dokumentų, tokiais veiksmais iÅ¡vaistė jo žinioje buvusį svetimÄ UAB „G“ didelės vertės turtÄ ). Skunde teigiama, kad nėra žinoma, kur ir kokia turto dalis buvo iÅ¡mokėta kitos bendrovės darbuotojams, o kokia buvo kita dingusio turto dalis.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde nurodoma kaltinimo formuluotė apygardos teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje buvo patikslinta, nurodant, kad T. T., panaudojęs pinigus ne bendrovės reikmėms, be apskaitos dokumentų, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimÄ didelės vertės turtÄ . Apygardos teismas nustatė, o apeliacinės instancijos teismas pritarė padarytai iÅ¡vadai, kad T. T. iššvaistė visÄ , o ne dalį (kaip buvo formuluota kaltinime) jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės UAB „G“ turto – 142 800 Eur ir 51 658 Eur. Kaip minėta, Å¡ios aplinkybės buvo tinkamai įrodytos, o T. T. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, už kurias jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs Å¡iuos nusikaltimus.

45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jau buvo keliamas klausimas dėl kaltinimo grÄ Å¾inimo prokurorui tais pačiais pagrindais ir dėl tų pačių aplinkybių. Apygardos teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad pateikus praÅ¡ymÄ dėl bylos grÄ Å¾inimo prokurorui dėl kaltinamojo akto trÅ«kumų, posėdžio pirmininkas šį praÅ¡ymÄ atmetė. Nurodė, kad tokio pobÅ«džio bylose kaltinamieji aktai turi tam tikrų trÅ«kumų, ne iÅ¡imtis ir Å¡is kaltinamasis aktas, bet jie nėra esminiai, dėl kurių negalima bÅ«tų bylÄ pradėti nagrinėti.

Jei reikėtų kaltinimÄ keisti, tai prokuroras gali tai daryti viso įrodymų tyrimo metu, todėl tenkinti gynėjo praÅ¡ymÄ nėra faktinio ar teisinio pagrindo. Kaip minėta teismas pats patikslino gynėjo nurodytus kaltinimo trÅ«kumus nustatęs tikslias iššvaistytų įmonės lėšų sumas. Vėliau nagrinėjant bylÄ praÅ¡ymas dėl kaltinimo trÅ«kumų pakartotinai nebuvo reiÅ¡kiamas, o apklausiamas teisme T. T. nurodė, kad kaltinimas jam yra aiÅ¡kus. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo T.

T. gynėjo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Nerijus Meilutis Vitalija NorkÅ«naitė Alenas Piesliakas