b29ee043-2be8-45aa-89e6-9618fc1129d2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-737-516/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01612-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.5; 2.6.8.8; 2.6.33.2(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Gintaro Pečiulio,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Marijampolės pieno konservai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ ieÅ¡kinį atsakovei SIA „UniCredit Leasing“, kuri yra Latvijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo ir veikia per Lietuvos filialÄ , (AS „UniCredit Finance“ (buvęs pavadinimas – AS „UniCredit Bank“) teisių perėmėja) dėl skolos iÅ¡ akredityvo santykių priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Ginčas kilo dėl skolos, kylančios iÅ¡ banko paslaugų tvirtinant akredityvÄ , priteisimo.IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės AS „UniCredit Bank“ (teisių perėmėja – SIA „UniCredit Leasing“) 129 167,49 Eur, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad su užsienio verslo partneriu „International Trade and Finance Group“ 2012 m. gegužės 18 d. sudarė sutartį Nr. 22/2012, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo tiekti savo gaminamÄ pieno produktų produkcijÄ , o „International Trade and Finance Group“ – jÄ nupirkti.

Pagal sutartį mokėjimas už gautas prekes buvo vykdomas eksporto akredityvu, kurį pirkėjas įsipareigojo atidaryti Tuniso Respublikos banke ieÅ¡kovės naudai. Pirkėjas „International Trade and Finance Group“ ieÅ¡kovės naudai Tuniso banke „Alubaf International Bank“ (toliau – ir Tuniso bankas „Alubaf“) atidarė eksporto neatÅ¡aukiamÄ akredityvÄ Nr. (duomenys neskelbtini). AkredityvÄ patvirtinančiuoju (vykdančiuoju) banku buvo paskirtas bankas PrancÅ«zijos Respublikoje „ABC International Bank Paris Branch“.

Kadangi Lietuvoje nebuvo nei Tuniso banko „Alubaf“, nei PrancÅ«zijos banko „ABC International Bank“ filialų, o ieÅ¡kovė nebuvo Å¡ių bankų klientė, todėl turėjo interesÄ , jog pagal akredityvÄ sumokėtos lėšos bÅ«tų pervestos į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ Lietuvoje. IeÅ¡kovė turėjo banko sÄ skaitÄ atsakovės AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriuje ir buvo Å¡io banko klientė, todėl konsultavosi su atsakovės darbuotojais dėl lėšų pagal akredityvÄ gavimo Å¡iame banke.Su atsakove buvo sutarta, jog atsakovė tvarkys ieÅ¡kovės lėšas pagal akredityvÄ ir persiųs akredityvui apmokėti skirtus prekinius dokumentus užsienyje esančiam akredityvÄ patvirtinusiam bankui „ABC International Bank Paris“.

Taip atsakovė akredityvo procedÅ«rose tapo ieÅ¡kovės bankinės institucijos atstove, teikiančia ieÅ¡kovės praneÅ¡imus akredityvÄ patvirtinusiam užsienio bankui, kuris patvirtinančiuoju (akredityvÄ vykdančiuoju) banku buvo tapęs pagal Tuniso banko emitento („Alubaf International Bank“) suteiktÄ Ä¯galiojimÄ ir pavedimÄ . Vykdant akredityvÄ , kilo ginčas dėl atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kai ir be ieÅ¡kovės sutikimo nuskaitytų mokesčių. IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai, be ieÅ¡kovės sutikimo, nurašė iÅ¡ jos sÄ skaitos papildomus mokesčius, kuriuos ieÅ¡kovė jau sumokėjo akredityvÄ tvirtinančiajam užsienio bankui „ABC International Bank“ pagal ieÅ¡kovės naudai iÅ¡duoto Tuniso banko „Alubaf“ akredityvo Nr. (duomenys neskelbtini) sÄ lygas.Akredityvo procedÅ«rų pradžioje nuraÅ¡ytų iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos akredityvo tvirtinimo mokesčių dydis nekėlė abejonių, nes dydžiai lyg ir atitiko akredityvo sÄ lygas.

Tačiau vėliau ieÅ¡kovė pastebėjo, jog atsakovė akredityvo tvirtinimo mokesčius nuraÅ¡o didesnėmis sumomis, nei priklausytų pagal akredityvo sÄ lygas. PaaiÅ¡kėjo, kad mokesčiai nuraÅ¡omi ne tik akredityvÄ patvirtinusiam bankui „ABC International Bank Paris“, tačiau tokio paties dydžio mokesčius savo naudai nuraÅ¡o ir pati atsakovė. Akredityvo patvirtinimo mokestis atsakovei akredityvo sÄ lygose nenumatytas. Tokie atsakovės veiksmai dėl akredityvo mokesčių dvigubo apmokestinimo visiÅ¡kai neatitiko akredityvo sÄ lygų.

Atsakovė, prieÅ¡ nuraÅ¡ydama iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos mokesčius, atskirais raÅ¡tais informuodavo tik apie bÅ«simÄ nuraÅ¡ymÄ , nurodydama, už kokį laikotarpį bus nuraÅ¡omi mokesčiai, tačiau neinformavo apie dvigubus akredityvo patvirtinimo ir kitus nuskaitomus mokesčius. PraneÅ¡imuose atsakovė nutylėdavo ir nedetalizuodavo nuraÅ¡omų mokesčių dydžių ir jų paskirties, nurodydama, jog bus nuraÅ¡omas akredityvo patvirtinimo mokestis – 2,2 proc. metinių palÅ«kanų nuo neapmokėto akredityvo sumos.Atsakovė, nesant teisinio pagrindo, nuslėpdama nuo ieÅ¡kovės savo teikiamų bankinių paslaugų vykdymo esmines sÄ lygas ir turinį akredityvo procedÅ«rose, neturėdama ieÅ¡kovės sutikimo, nepagrįstai, dėl to ir neteisėtai, savo naudai priskaitė ir nurašė dubliuojančius akredityvÄ tvirtinančiajam bankui „ABC International Bank Paris“ sumokėto dydžio mokesčius, todėl, ieÅ¡kovės nuomone, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės reikalaujamos 129 167,49 Eur sumos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis).

IÅ¡ atsakovės priteistina nuskaityta suma yra kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas, nes atsakovė, nesant teisinio pagrindo, nuslėpusi nuo ieÅ¡kovės esmines sÄ lygas dėl savo, kaip ieÅ¡kovės bankinės institucijos, statuso akredityvo vykdymo grandinėje (neatliko ir pagal akredityvo sÄ lygas neprivalėjo atlikti vykdančiojo banko (akredityvÄ patvirtinusio banko) funkcijų, nepagrįstai, dėl to ir neteisėtai, nuskaitė 129 167,49 Eur sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos jai nepriklausančių mokesčių ir dėl to nepagrįstai praturtėjo.

Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, nes 129 167,49 Eur buvo nuraÅ¡yti vykdant sandorį – ieÅ¡kovės praÅ¡ymu atsakovei tvirtinant akredityvÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovė iÅ¡kreipia faktines aplinkybes, susijusias su akredityvo sudarymu, persiuntimu ir patvirtinimu, bei pateikia akredityvo esmės ir taikymo sÄ lygų neatitinkantį akredityvo vykdymo aiÅ¡kinimÄ . IeÅ¡kovė suprato ir sutiko mokėti atsakovei akredityvo patvirtinimo mokesčius, o pretenzijos kilo po to, kai ieÅ¡kovė suprato, jog dėl ieÅ¡kovės priimto ir panaudoto akredityvo buvo nustatyta kitokia mokesčių už akredityvÄ mokėjimo tvarka, nei nustatyta 2012 m. gegužės 16 d. sutartyje su pirkėju „International Trade and Finance Group“.

Pirmo akredityvo byloje, kuri turi prejudicinę galiÄ , 2015 m. lapkričio 23 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės T. Z. atliktos bankininkystės ekspertizės akte ketvirtuoju klausimu yra pateikta iÅ¡vada, kad atsakovė yra tvirtinantysis bankas ieÅ¡kovės 2012 m. balandžio 4 d. praÅ¡ymo pagrindu ir ieÅ¡kinyje nurodyta 129 167,49 Eur suma yra akredityvo tvirtinimo mokesčiai. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė, manydama, kad buvo pažeistos akredityvo vykdymo sudarymo sÄ lygos, savo teises turėtų ginti restitucijos pagrindu, o ne nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu.Atsakovė teigė, kad, 2012 m. sausio 12 d. pateikdama ieÅ¡kovei praneÅ¡imÄ apie akredityvÄ , atsakovė neturėjo ieÅ¡kovei jokių kitų įsipareigojimų, negu informuoti, kad akredityvas yra autentiÅ¡kas.

Atsakovė informavo ieÅ¡kovę, jog kaip ir visų akredityvų atveju toks akredityvas bus vykdomas vadovaujantis „Bendrosiomis akredityvų taisyklėmis ir praktika“ (Tarptautinių prekybos rÅ«mų leidinys Nr. 600, 2007 m.; toliau – UCP 600 taisyklės). Akredityvo teisiniuose santykiuose atsakovė veikė kaip praneÅ¡antysis bankas (angl. advising bank), kurio pareigos apraÅ¡ytos UCP 600 taisyklių 9 straipsnio a ir b dalyse. Atitinkamai, kadangi ieÅ¡kovė 2010 m. liepos 26 d. banko sÄ skaitos sutarties pagrindu pas atsakovę turėjo banko sÄ skaitÄ , atsakovė, kaip praneÅ¡antysis bankas, 2012 m. sausio 12 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę, jog yra gautas akredityvas, kurį akredityvÄ iÅ¡leidęs bankas (Tuniso bankas „Alubaf International Bank“) ir jį patvirtinęs bankas („ABC International Bank Paris Branch“) yra įsipareigoję apmokėti.

Akredityvo iÅ¡leidimas Tunise ir jo patvirtinimas „ABC International Bank Paris Branch“ reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė visus akredityve nurodytus dokumentus, kurių pagrindu pagal akredityvÄ turi bÅ«ti mokamos lėšos, turės teikti arba akredityvÄ iÅ¡leidusiam bankui, arba jį patvirtinusiam bankui („ABC International Bank Paris Branch“). IeÅ¡kovė, nepaisydama atsakovės praneÅ¡ime nurodyto įspėjimo patikrinti akredityvÄ , neinformavo, jog akredityvo sÄ lygos neatitiko prekių sutarties sÄ lygų ar kad ji yra susitarusi dėl kitokių akredityvo sÄ lygų.

Taip pat atsakovė, kaip praneÅ¡antysis bankas, raÅ¡tu nurodė, jog už papildomÄ mokestį gali tapti akredityvÄ tvirtinančiuoju (antruoju) banku ir kokio dydžio bus tvirtinimo mokestis, ir ieÅ¡kovė pritarė tokiam patvirtinimui, t. y. kad atsakovė taptų antruoju tvirtinančiuoju banku. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė; priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 5 807,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktÄ UCP 600 taisyklių aiÅ¡kinimo doktrinÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad ji atskleidžia, jog pagal įprastÄ praktikÄ tvirtinantysis bankas akredityvo procedÅ«roje gali veikti ir be banko emitento pavedimo, ne kaip Å¡io banko agentas, esant „tyliajam patvirtinimui“ (angl. silent confirmation).

Doktrinoje nurodoma, kad UCP 600 taisyklės nėra aiÅ¡kinamos griežtai, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės pateikiamas aiÅ¡kinimas apie „tylųjį patvirtinimÄ â€œ neprieÅ¡tarauja UCP 600 taisyklių aiÅ¡kinimo principams ir iÅ¡ esmės atitinka taisyklėse numatytÄ tvirtinančiojo banko vaidmenį akredityvo procedÅ«roje. Teismas nurodė, kad tvirtinančiojo banko įsipareigojimui pirkti dokumentus nereikia akredityvÄ iÅ¡leidusio banko įgaliojimo, nes įgaliojimas tik sumažina tvirtinančiojo banko rizikÄ , bet jo neįpareigoja.

Ä®galiojimas Å¡ioje procedÅ«roje nereiÅ¡kia įgaliojimo veikti kito asmens vardu, kaip įprasta civiliniuose santykiuose, ir nėra bÅ«tina sÄ lyga, dėl kurios pagal akredityvo sÄ lygas dokumentus nupirkęs bankas negalėtų bÅ«ti laikomas tvirtinančiuoju banku. Å ie santykiai gali bÅ«ti reguliuojami tvirtinančiojo banko ir naudos gavėjo susitarimu. Todėl teismas, spręsdamas ginÄÄ , nutarė remtis atsakovės pateikta doktrina ir UCP 600 taisyklių aiÅ¡kinimu.Teismas sprendė, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė konsultavo ieÅ¡kovę dėl dokumentų, tikrino jų atitiktį akredityvo sÄ lygoms ir faktiÅ¡kai juos iÅ¡pirko, t. y. prisiėmė rizikÄ .

Todėl teismas laikė, kad byloje įrodyta, jog sutartis dėl akredityvo tvirtinimo buvo ieÅ¡kovės ir atsakovės sudaryta, o ieÅ¡kovė įsipareigojo sumokėti atsakovei už suteiktas paslaugas. Apie atsakovės mokesčio už paslaugas dydį, t. y. 2,2 proc. metinių palÅ«kanų nuo neapmokėtos akredityvo sumos, ieÅ¡kovė buvo informuota atsakovės praneÅ¡imais.IeÅ¡kovės teiginiai, kad mokesčius galėjo nuraÅ¡yti tik vienas bankas, prieÅ¡tarauja akredityvo sÄ lygoms ir ieÅ¡kovės susitarimui su atsakove.

„ABC International Bank Paris Branch“ mokesčius nurašė pagal akredityvo sÄ lygas, o atsakovė mokesčius skaičiavo pagal papildomÄ susitarimÄ , kurį patvirtina banko 2012 m. vasario 1 d., 2012 m. gegužės 23 d., 2012 m. liepos 4 d. ir 2012 m. liepos 25 d. praneÅ¡imai (banko įkainiuose nurodyta, kad eksporto akredityvo tvirtinimo mokestis nustatomas susitarimu). Teisę nuraÅ¡yti Å¡iuos mokesčius iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos bankas turėjo remdamasis sÄ skaitos sutartimi ir jos priedu – Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių 5.1 ir 5.2 papunkčiais.

Teismas sprendė, kad byloje įrodyta, jog atsakovė mokesčius apskaičiavo ir nurašė pagal Å¡alių susitarimÄ , t. y. turėdama tam teisinį pagrindÄ . Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas savo sprendime nepasisakė dėl visų ieÅ¡kovės nurodytų jos teisių gynimo pagrindų; nesprendė klausimo, ar atsakovės neva atliktas „tylusis patvirtinimas“ iÅ¡ tiesų atitiko abiejų Å¡alių valiÄ ir ar nuraÅ¡yti mokesčiai iÅ¡ tiesų kyla iÅ¡ minėto susitarimo, ar atsakovė nurašė iÅ¡ ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos ginčo sumÄ , realiai atsiradus ieÅ¡kovės prievolei ginčo sumÄ perduoti atsakovei (pagal nepagrįsto praturtėjimo institutÄ esant sutartiniams santykiams); netyrė, ar atsakovė, bÅ«dama kredito ir finansų įstaiga ir Å¡ios verslo rinkos profesionali dalyvė, kuriai keliami aukÅ¡tesni profesiniai reikalavimai ir standartai, visų sutartinių santykių su atsakove metu veikė teisėtai ir sÄ Å¾iningai, vykdė jai, kaip bankinių paslaugų teikėjai, priskirtas pareigas dėl informacijos atskleidimo.

Akredityvo teisiniams santykiams taikomi CK 6.935–6.941 straipsnių reikalavimai. Teismas skundžiamame sprendime be pagrindo tapatina UCP 600 taisykles ir CK 6.935 straipsnio 3 dalyje nurodytas banko veiklos taisykles. Banko veiklos taisyklės – tai taisyklės, kuriomis reglamentuojama banko organizacinė struktÅ«ra ir atitinkamų sprendimų priėmimo tvarka. Tokia tvarka negali bÅ«ti prilyginta UCP 600 taisyklėms.Kad UCP 600 taisyklės bÅ«tų privalomos sandorio Å¡alims ir bÅ«tų taikomos, Å¡ios taisyklės turi bÅ«ti įtrauktos į akredityvo tekstÄ .

Jeigu taip nėra, UCP 600 taisyklės turėtų bÅ«ti taikomos tiek, kiek tai numatyta CK 1.4 straipsnyje. Jeigu Å¡alys tarpusavio susitarimu nustato kitokias taisykles, tokiame susitarime turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyta, kad Å¡alių nustatytos akredityvo sÄ lygos turi pirmenybę prieÅ¡ UCP 600 taisykles (Juodka, Robertas. Teisinės kredito rizikos mažinimo priemonės, Monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006, p. 101–104).IeÅ¡kovė prašė, kad teismas įpareigotų atsakovę pateikti banke nustatyta tvarka priimtÄ procedÅ«rinį sprendimÄ dalyvauti vykdant ieÅ¡kovės akredityvÄ ir tapti antruoju tvirtinančiuoju banku.

Toks sprendimas paprastai priimamas banke veikiančio struktÅ«rinio padalinio – banko kredito rizikos komiteto – arba atitinkamai įgalioto asmens. Tokia sprendimo dėl banko prisiimamos rizikos procedÅ«ra taikoma dėl to, kad bankas, patvirtindamas akredityvÄ , atitinkamai prisiima ir rizikÄ dėl pareigos tokį akredityvÄ apmokėti, jei jis nebus įvykdytas. Teismas šį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atmetė. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio, sprendime teismas pripažino, kad akredityvas vykdomas taip pat ir pagal banko veiklos taisykles, nors jų realaus įgyvendinimo netyrė.IeÅ¡kovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovės ir atsakovės sutartinių santykių ir iÅ¡ jų kylančių prievolių, pažeidė materialinės teisės normas.

Teismas netinkamai aiÅ¡kino CK 6.937 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad banko emitento praÅ¡ymu kitas bankas, atliekantis akredityvines operacijas, gali patvirtinti neatÅ¡aukiamÄ akredityvÄ (patvirtintas akredityvas).Atsakovė pažeidė CK nuostatas ir UCP 600 taisykles, nes neturėjo banko emitento įgaliojimo ir neatsižvelgė į tai, kad konkretaus akredityvo atveju apskritai nebuvo galimybės atsirasti antrajam tvirtinančiajam bankui. Apie tai atsakovė neinformavo ieÅ¡kovės, pasinaudojo jos nežinojimu, su ja nebendradarbiavo ir apskritai atsakovė savo pozicijÄ dėl neva atlikto „tyliojo patvirtinimo“ iÅ¡kėlė tik paskutinėje pirmosios instancijos teismo stadijoje.

Tai rodo, kad atsakovė, elgdamasi nesÄ Å¾iningai, siekia iÅ¡vengti civilinės atsakomybės.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie atsikirtimai:Apeliantės pateiktas „faktinių aplinkybių“ ir „teisinių santykių kvalifikavimo“ vertinimas, esÄ su atsakove buvo sutarta, kad atsakovė veiks tik kaip praneÅ¡antysis bankas akredityvo procese ir dėl to tarp Å¡alių nėra ginčo, neatitinka sprendime apibrėžtos ginčo esmės, t. y. kad bylos nagrinėjimo ribas sudaro ginčas, kokiuose sutartiniuose santykiuose dalyvavo apeliantė ir atsakovė, nes atsakovė nurodo, kad ji vykdė „tvirtinančiojo banko“ funkcijas, o apeliantė – „praneÅ¡ančiojo banko“ funkcijas.Teismas, atsižvelgdamas į apeliantės nurodytÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , sprendimu pagrįstai ir tinkamai pats kvalifikavo teisinį ginčo santykį kaip kylantį iÅ¡ sutartinių prievolių aiÅ¡kinimo, o apeliantė pirmosios instancijos teisme kėlė tik vienÄ reikalavimÄ â€“ priteisti pinigus, kuriuos atsakovė gavo esÄ be pagrindo ir niekada nekėlė alternatyvių reikalavimų, o tai, kÄ apeliantė apeliaciniame skunde nurodo kaip alternatyviuosius reikalavimus, yra tarpusavyje netaikomi teisių gynimo bÅ«dai.Teismas tinkamai nustatė tiek tarptautinės akredityvų praktikos – UCP 600 taisyklių – taikymo turinį, tiek „tyliojo patvirtinimo“ esmę, tiek ir apeliantės bei atsakovės sutartinių santykių turinį, t. y. kad apeliantė ir atsakovė sudarė susitarimÄ , kuriuo atsakovė „tyliojo patvirtinimo“ pagrindu už aiÅ¡kiai aptartÄ užmokestį buvo paskirta tvirtinančiuoju banku:16.3.1. nors UCP 600 taisyklėse ir pripažįstamas „tylusis patvirtinimas“, tačiau jis nėra reglamentuojamas, nes „tylusis patvirtinimas“ įvyksta tik Å¡alims dėl to atskirai susitarus, kaip buvo ir Å¡ioje byloje;16.3.2. raÅ¡ytiniai byloje esantys įrodymai, apeliantės elgesys ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės patvirtina, kad apeliantė ir atsakovė susitarė, jog atsakovė atliks akredityvo „tylųjį patvirtinimÄ â€œ, t. y. naudos gavėjo ir banko susitarimo pagrindu taps tvirtinančiuoju banku pirkėjo iÅ¡duoto akredityvo atžvilgiu;prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, pagal civilinėje teisėje galiojantį principÄ , kad leidžiama viskas, iÅ¡skyrus tai, kas aiÅ¡kiai draudžiama, – „tylusis patvirtinimas“ yra galimas.Apeliantės argumentai dėl atsakovės sÄ Å¾iningumo civilinės atsakomybės prasme peržengia ginčo ribas ir turi bÅ«ti atmesti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 308 straipsnio 1 dalies pagrindu – kaip apeliacinės instancijos teisme naujai keliamas reikalavimas.

Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Dėl prejudicinių faktųKasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių padarinių ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.).Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių kilęs ginčas yra iÅ¡ esmės iÅ¡ tų pačių faktinių aplinkybių, kurios buvo nagrinėtos ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendime (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2497-553/2014 prijungta prie nagrinėjamos bylos).

Minėtoje byloje, be kita ko, buvo paskirta ir ekspertizė. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 17 d. sprendime nurodė, kad ekspertizės iÅ¡vados patvirtina, jog atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovės nuskaitė 139 306,26 Eur, pagal akredityvo Nr. TF 1135603353 sÄ lygas ir akredityvo tvirtinimo mokesčius, vadovaudamasi banko parengtų Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių 10.7 papunkčio reikalavimais. Atsiskaitant pagal akredityvÄ , nebuvo galima vadovautis 2012 m. gegužės 18 d. sutarties Nr. 22/2012 sÄ lygomis, kad bendrai nuskaitytos lėšos 268 393,75 Eur (926 709,94 Lt) susideda iÅ¡ „ABC International Bank Paris Branch“ už akredityvo tvirtinimÄ mokesčių, t. y. ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu ginčijamos 480 996,64 Lt (139 306,26 Eur) sumos, ir AS „UniCredit Bank“, tapusio akredityvo tvirtinančiuoju banku, akredityvo tvirtinimo mokesčių, t. y. 129 087,49 Eur (445 713,29 Lt) sumos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios teismo nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo sprendime ir ekspertizės iÅ¡vadose nurodyta sÄ voka „tapusio akredityvo tvirtinančiuoju banku“ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į Å¡alių teisinių santykių esmę bei visÄ aktualų teisinį reglamentavimÄ , apie kurį teisėjų kolegija pasisakys iÅ¡samiau toliau Å¡ioje nutartyje.Dėl ieÅ¡kovės pasirinkto teisių gynimo bÅ«doIeÅ¡kovė nurodo, kad jos ieÅ¡kinio reikalavimas dėl ginčo sumos priteisimo grindžiamas keliais teisių gynimo bÅ«dais, todėl teismas savo sprendime privalėjo pasisakyti dėl kiekvieno iÅ¡ jų.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka.CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybÄ . Vadinasi, asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su jo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisės perdavimÄ kitiems asmenims, teisių gynimo bÅ«dus, teisės atsisakymÄ ir pan.Civilinių teisių gynimas apibÅ«dinamas kaip visuma priemonių, skirtų pažeistoms teisėms atkurti, pripažinti, apsaugoti nuo gresiančių ar pakartotinių tolesnių pažeidimų, bet kuriems teisę pažeidžiantiems veiksmams nutraukti, taip pat dėl pažeidimo patirtai turtinei ir neturtinei žalai kompensuoti.

Kad būtų galima apginti civilines teises, įstatymuose nurodyti tam tikri gynimo būdai, kuriuos taikant gali būti pasiekti pirmiau išvardyti tikslai: atkurtos pažeistos teisės, nutraukti teises pažeidžiantys veiksmai, atlyginta dėl teisių pažeidimo padaryta žala ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012).CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas.

Dažniausiai civilinių teisių gynimo bÅ«dai nustatomi teisės normomis, kuriomis reglamentuojamas konkretus teisinis santykis. Kaip atskiri civilinių teisių gynimo bÅ«dai yra įtvirtinta galimybė priteisti įvykdyti pareigÄ natÅ«ra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas) bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ pažeidusio teisę asmens padarytÄ turtinę žalÄ (nuostolius), o tam tikrais atvejais – netesybas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Priteisimas įvykdyti pareigÄ natÅ«ra yra atskiras civilinių teisių gynybos bÅ«das ir nelaikomas civiline atsakomybe, tačiau Å¡ie abu bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi kartu, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis (CK 6.258 straipsnio 2 dalis).

Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės bÅ«tų apgintos, gali naudoti vienÄ ar iÅ¡ karto kelis civilinės teisės gynimo bÅ«dus, jeigu įstatyme nenustatytas konkretus tos civilinės teisės gynimo bÅ«das. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ savo nuožiÅ«ra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ , Å¡alis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo bÅ«das užtikrina efektyviÄ jos pažeistos teisės apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovės pozicija, kad jos nurodyti teisių gynimo bÅ«dai yra alternatyvÅ«s. Sutiktina, kad alternatyvių reikalavimų esmė ir yra ta, kad vienas ieÅ¡kinio reikalavimas paÅ¡alina kito galimybę ir bet kuriuo iÅ¡ jų siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).

Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra savarankiÅ¡ka prievolės rÅ«Å¡is. Å is turto iÅ¡reikalavimo institutas taikomas tada, kai konstatuojami specialÅ«s prievolės grÄ Å¾inti turtÄ atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, iÅ¡nyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynimo bÅ«dų atžvilgiu, t. y. pažeistos teisės ginamos Å¡iuo bÅ«du, kai jų negalima apginti kitais bÅ«dais; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė;

2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtÄ , yra teisėti;

3) turto negalima iÅ¡reikalauti kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais (taikant restitucijÄ , vindikacijÄ );

4) kreditorius atliko veiksmus iÅ¡imtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva.

Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimÄ , teismas įstatymÄ , taikytinÄ ginčui spręsti, pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiÅ«ra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali bÅ«ti vertinama kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas (ar, kaip Å¡iuo atveju bando įteigti ieÅ¡kovė, visų reikalavimų neiÅ¡nagrinėjimas), nes nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, savo nuožiÅ«ra parinko įstatymÄ , taikytinÄ ginčui spręsti, pagal ieÅ¡kovės nurodytas faktines aplinkybes, todėl tai, kad teismas atskirai nepasisakė dėl kai kurių ieÅ¡kovės nurodytų teisinių argumentų, savaime nereiÅ¡kia, jog teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo netinkamai.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismui nustačius, kad prievolė atsirado iÅ¡ sutartinių santykių, pažymėtina, kad pažeistos teisės ginamos remiantis sutarčių teisės normomis, todėl kiti apeliantės nurodomi teisių gynimo bÅ«dai nėra taikytini.

Dėl esminių ginčo faktinių aplinkybiųIeÅ¡kovės teigimu, jÄ ir atsakovę siejo tik teisiniai santykiai dėl praneÅ¡imo apie akredityvÄ , kitų sutartinių santykių tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės susiklostę nebuvo. Sprendžiant dėl ieÅ¡kovę ir atsakovę siejusių teisinių santykių, teisėjų kolegijos vertinimu, tikslinga pirmiausia aptarti esmines Å¡ios bylos faktines aplinkybes.2011 m. gruodžio 22 d. iÅ¡leistas akredityvas Nr. (duomenys neskelbtini) („ABC International Bank Paris Branch“ praneÅ¡imo 31C dalis).UAB „Marijampolės pieno konservai“ ir „International Trade and Finance Group“ 2012 m. gegužės 18 d. sudarė sutartį Nr. 22/2012, kuria pardavėjas įsipareigojo tiekti, o pirkėjas gauti ir sumokėti už pieno produktus, pagamintus UAB „Marijampolės pieno konservai“.

Sutartis sudaryta CIF (kaina, draudimas ir frachtas) Tripolio (Libija) sÄ lygomis pagal tarptautinius komercinius terminus „Incoterms 2000“. Sutarties 7 punkte įtvirtinta, kad mokėjimų valiuta – eurai; mokėjimas patvirtintas akredityvais, sumokamas pateikus dokumentus; pardavėjas sumoka visas banko iÅ¡laidas ir komisinius, susijusius su mokėjimais pagal Å¡iÄ sutartį pardavėjo Å¡alies banke, o pirkėjas sumoka visas kitas banko iÅ¡laidas pirkėjo banke. 2012 m. sausio 10 d. AS „UniCredit Bank“ praneÅ¡ime gavėjui nurodyta:

„PraneÅ¡ame, kad be mÅ«sų įsipareigojimų ir atsakomybės apie JÅ«sų naudai iÅ¡leistÄ aukščiau nurodytÄ akredityvÄ , kurio detales rasite pridedamoje kopijoje. Akredityvo sÄ lygose nurodyta, kad iki akredityvo galiojimo datos dokumentai turi bÅ«ti pateikti akredityvÄ patvirtinusiam bankui. PraÅ¡ome įvertinti laiko faktorių ir pateikti mums dokumentus pakankamai anksti, kas leistų mums užtikrinti savalaikį dokumentų pristatymÄ patvirtinančiam bankui. PraÅ¡ome patikrinti, ar akredityvo sÄ lygos atitinka jÅ«sų kontrakto sÄ lygas ir, esant neatitikimams, informuoti pirkėjÄ ir reikalauti pakeitimų nedelsiant.

Tuo pačiu rekomenduojam, kad visi pagal akredityvÄ reikalingi dokumentai atitiktų akredityvo sÄ lygas, kadangi net ir nežymÅ«s neatitikimai gali sÄ lygoti dokumentų grÄ Å¾inimÄ ir neapmokėjimÄ . Å is akredityvas bus vykdomas pagal sÄ lygas, kurios neprieÅ¡tarauja įstatymams ir taisyklėms, Å¡iuo metu reguliuojančioms tarptautinę prekybÄ . Jeigu akredityvo sÄ lygos perduotos mums telekomunikacinių priemonių pagalba, papildomai raÅ¡tiÅ¡kas patvirtinimas nėra reikalingas. Jeigu nepaisant to, raÅ¡tiÅ¡kas patvirtinimas vis tiek bÅ«tų gautas, jis automatiÅ¡kai bus laikomas negaliojančiu ir nebus perduotas Jums.

Akredityvas bus vykdomas remiantis šiuo metu galiojančiomis „Bendrosiomis akredityvų taisyklėmis ir praktika“ (Tarptautinių prekybos rūmų leidinys Nr. 600 2007 m.).“2012 m. vasario 1 d. AS „UniCredit Bank“ pranešime Nr. 120201/20-024 „Dėl akredityvo patvirtinimo“, adresuotame UAB „Marijampolės pieno konservai“, nurodyta, kad UAB „Marijampolės pieno konservai“ naudai „Alubaf International Bank“ (Tunisas) išleistas akredityvas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio suma 10 729 960 Eur +/– 2 proc. nuo š. m. vasario 1 d. yra patvirtinta AS „UniCredit Bank“.

Taip pat nurodoma, kad tvirtinimo mokestis, kuris yra 2,2 proc. metinių palÅ«kanų nuo neapmokėto akredityvo sumos, bus nuskaitomas su kiekvienu atliktu mokėjimu pagal akredityvÄ per visÄ akredityvo galiojimo laikotarpį kartu su dokumentų tikrinimo mokesčiu. UAB „Marijampolės pieno konservai“ 2012 m. balandžio 4 d. raÅ¡te Nr. 04-547A „Dėl akredityvo patvirtinimo“, adresuotame AS „UniCredit Bank“, nurodė, jog praÅ¡o patvirtinti „International Trade and Finance Group“ iÅ¡leistÄ UAB „Marijampolės pieno konservai“ naudai akredityvÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio suma 10 729 960 Eur, akredityvÄ patvirtinęs bankas – „ABC International Bank Paris Branch“.

AS „UniCredit Bank“ 2012 m. balandžio 18 d. raÅ¡te Nr. 120418/20-075 „Dėl akredityvo patvirtinimo mokesčio“, adresuotame UAB „Marijampolės pieno konservai“, nurodė, kad pagal AS „UniCredit Bank“ patvirtintÄ akredityvÄ bus nuraÅ¡ytas akredityvo patvirtinimo mokestis už vasario ir kovo mėnesius.AS „UniCredit Bank“ 2012 m. gegužės 23 d. raÅ¡te Nr. 120523/20-121 „Dėl akredityvo patvirtinimo mokesčio“, adresuotame UAB „Marijampolės pieno konservai“, nurodė, kad pagal AS „UniCredit Bank“ patvirtintÄ akredityvÄ bus nuraÅ¡ytas akredityvo patvirtinimo mokestis už balandžio mėnesį.

AS „UniCredit Bank“ ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ 2012 m. birželio 28 d. sudarė sutartį Nr. 41102053-03, pagal kurios 2 punktÄ bankas Å¡ioje sutartyje nustatyta tvarka įsipareigojo iÅ¡ anksto apmokėti kliento pateiktus dokumentus, kurių vertė nevirÅ¡ija akredityvo vertės.AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių 5.1 papunktyje įtvirtinta, kad pagal Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymÄ klientas ir bankas susitaria, kad pagal taisykles be jokio papildomo susitarimo bankui pateikiamas finansinis užstatas be nuosavybės teisės perdavimo, įkeičiant bankui visas esamas ir bÅ«simas kliento pinigines lėšas visose kliento banko sÄ skaitose, kurios yra ir ateityje bus atidarytos banke.

Kartu su kliento piniginėmis lėšomis bankui įkeičiamos kliento reikalavimo teisės iÅ¡mokėti pinigines lėšas ir palÅ«kanas iÅ¡ kliento sÄ skaitų banke. Finansinis užstatas yra pateikiamas bankui siekiant užtikrinti visų kliento finansinių įsipareigojimų bankui, kylančių pagal sutartis bei kitus sandorius, kuriuos bankas ir klientas yra sudarę ir sudarys ateityje, įvykdymÄ . Bankas turi teisę informuoti trečiuosius asmenis apie pagal pirmiau minėtų taisyklių 5.1 papunktį kliento bankui pateiktÄ finansinį užstatÄ . 5.2 papunktyje nurodyta, kad bankas turi teisę įskaityti savo reikalavimus klientui, kurie susiję su mokėjimu už banko paslaugas ir palÅ«kanų mokėjimu.

Apie reikalavimų įskaitymus Å¡alys viena kitÄ informuoja raÅ¡tu. AS „UniCredit Bank“ ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ 2012 m. liepos 3 d. sudarė sutartį Nr. 41102053-04, pagal kurios 2 punktÄ bankas Å¡ioje sutartyje nustatyta tvarka įsipareigojo iÅ¡ anksto apmokėti kliento pateiktus dokumentus, kurių vertė nevirÅ¡ija akredityvo vertės. AS „UniCredit Bank“ 2012 m. liepos 4 d. raÅ¡te Nr. 120704/20-168 „Dėl akredityvo patvirtinimo mokesčio“, adresuotame UAB „Marijampolės pieno konservai“, nurodė, kad bus nuraÅ¡ytas akredityvo patvirtinimo mokesčio metinės palÅ«kanos už gegužės mėnesį.

AS „UniCredit Bank“ ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ 2012 m. liepos 16 d. sudarė sutartį Nr. 41102053-05, pagal kurios 2 punktÄ bankas Å¡ioje sutartyje nustatyta tvarka įsipareigojo iÅ¡ anksto apmokėti kliento pateiktus dokumentus, kurių vertė nevirÅ¡ija akredityvo vertės. AS „UniCredit Bank“ 2012 m. liepos 25 d. raÅ¡te Nr. 120725/20-197 „Dėl akredityvo patvirtinimo mokesčio“, adresuotame UAB „Marijampolės pieno konservai“, nurodė, kad bus nuraÅ¡ytas akredityvo patvirtinimo mokesčio metinės palÅ«kanos už birželio mėnesį.

UAB „Marijampolės pieno konservai“ 2012 m. rugpjūčio 24 d. raÅ¡te Nr. 02/V-1289 „Dėl lėšų nuskaitymo“, adresuotame AS „UniCredit Bank“, nurodė, jog iki 2012 m. liepos 31 d. iÅ¡ UAB „Marijampolės pieno konservai“ sÄ skaitos yra nuskaityta 1 031 311,04 Lt. UAB „Marijampolės pieno konservai“ nurodė, kad iki minėtos datos bankui buvo pateikti bei banko akceptuoti dokumentai, kurių suma 4 646 368 Eur. Dėl to nuskaityta suma yra kur kas didesnė, nei buvo aptarta ankstesnių susitikimų metu ir raÅ¡tuose.

Preliminariais skaičiavimais, 2,2 proc. metinių palÅ«kanų nuo neapmokėto akredityvo sumos turėjo sudaryti apie 227 tÅ«kst. Lt per minėtÄ 6 mėnesių laikotarpį. AS „UniCredit Bank“ 2012 m. rugsėjo 9 d. raÅ¡te Nr. 120827/10-22 „Dėl lėšų nuskaitymo“, adresuotame UAB „Marijampolės pieno konservai“, nurodė, kad AS „UniCredit Bank“ praneÅ¡ime apie gautÄ akredityvÄ buvo praÅ¡oma patikrinti, ar akredityvo sÄ lygos atitinka UAB „Marijampolės pieno konservai“ sutarties sÄ lygas, ir, esant neatitikimų, informuoti pirkėjÄ ir reikalauti pakeitimų nedelsiant.

Taip pat nurodyta, jog akredityvo sÄ lygose aiÅ¡kia nurodyta, kokias užsienio banko iÅ¡laidas dengia akredityvo gavėjas.UAB „Marijampolės pieno konservai“ 2012 m. spalio 16 d. raÅ¡te Nr. 02/Y-1562 „Dėl lėšų nuskaitymo“, adresuotame AS „UniCredit Bank“, dar kartÄ nurodė, kad AS „UniCredit Bank“ nuskaitė pernelyg didelius mokesčius. UAB „Marijampolės pieno konservai“ 2013 m. liepos 26 d. pažymoje „Dėl nuskaitytų lėšų“ nurodyta, kad pagal AS „UniCredit Bank“ patvirtintÄ akredityvÄ Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2012 m. rugpjūčio 21 d. iÅ¡ UAB „Marijampolės pieno konservai“ atsiskaitomosios sÄ skaitos AS „UniCredit Bank“ buvo nuskaičiuota 926 716,83 Lt, iÅ¡ kurių AS „UniCredit Bank“ mokesčių – 445 720,19 Lt, akredityvÄ tvirtinusio banko „ABC International Bank Paris Branch“ –480 996,64 Lt.

Dėl ginčo teisinių santykiųPirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors ieÅ¡kovė ir atsakovė nesudarė raÅ¡ytinio susitarimo, aiÅ¡kiai nurodyto kaip „tylusis patvirtinimas“, tačiau tokio susitarimo faktÄ Ä¯rodo Å¡alių korespondencija, kurioje atsakovė sutiko patvirtinti akredityvÄ ir nurodė savo skaičiuojamus mokesčius už Å¡iÄ paslaugÄ , o ieÅ¡kovė tokiam veiksmui pritarė.CK 6.935 straipsnio, kuriuo reglamentuojamos akredityvo bendrosios nuostatos, 1 dalyje nurodyta, kad, atsiskaitant akredityvais, bankas, atidaręs akredityvÄ ir veikiantis mokėtojo praÅ¡ymu bei nurodymu arba savo vardu (bankas emitentas), įsipareigoja sumokėti pinigus lėšų gavėjui arba akceptuoti ir apmokėti įsakomÄ jį vekselį, iÅ¡raÅ¡ytÄ lėšų gavėjo, arba įgalioja kitÄ bankÄ (vykdantįjį bankÄ ) sumokėti pinigus lėšų gavėjui arba akceptuoti ir suėjus mokėjimo terminui apmokėti įsakomÄ jį vekselį, arba įgalioja kitÄ bankÄ pirkti dokumentus (negocijuoti), jeigu pateikti dokumentai atitinka akredityvo sÄ lygas.

Pagal CK 6.935 straipsnio 3 dalį atsiskaitymai akredityvais reglamentuojami įstatymuose ir banko veiklos taisyklėse. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo metu galiojančios tarptautinės bankų veiklos taisyklės, kuriomis vadovaujantis vykdomi atsiskaitymai akredityvais, yra UCP 600 taisyklės – Tarptautinių prekybos rÅ«mų iÅ¡leistos „Bendrosios akredityvų taisyklės ir praktika“ (Tarptautinių prekybos rÅ«mų leidinys Nr. 600L, 2007 m.). Kad bÅ«tų aiÅ¡kiau, tikslinga apibrėžti toliau vartojamas pagrindines sÄ vokas pagal UCP 600 taisyklių 2 straipsnį: 48.1. pareiÅ¡kėjas – Å¡alis, kurios praÅ¡ymu iÅ¡leidžiamas akredityvas; 48.2. naudos gavėjas – Å¡alis, kurios naudai iÅ¡leidžiamas akredityvas; 48.3. bankas emitentas – bankas, kuris pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu arba savo paties vardu iÅ¡leidžia akredityvÄ ; 48.4. tvirtinantysis bankas – bankas, kuris vadovaudamasis banko emitento suteiktais įgaliojimais arba jo praÅ¡ymu patvirtina akredityvÄ ; 48.5. praneÅ¡antysis bankas – bankas, kuris banko emitento praÅ¡ymu praneÅ¡a apie akredityvÄ ; 48.6. patvirtinimas – apibrėžtas tvirtinančiojo banko ir banko emitento įsipareigojimas apmokėti arba negocijuoti dokumentus, pateiktus laikantis atitinkamų reikalavimų.Teisėjų kolegija, vertindama kitoje byloje nustatytus prejudicinius faktus (nutarties 19 punktas), pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovę ir atsakovę sieja teisiniai santykiai, kurie iÅ¡ esmės skiriasi nuo tų, kurie buvo nagrinėti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendime.

Minėtame sprendime ginčo esmę sudarė atsakovės nuskaityti tvirtinimo mokesčiai tvirtinančiajam bankui „ABC International Bank Paris Branch“, tačiau Å¡is bankas tvirtinančiojo banko statusÄ Ä¯gijo pagal akredityvÄ , o nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl atsakovės nuskaitytų lėšų, kuri taip pat atliko akredityvo tvirtinimo funkcijÄ , nors nebuvo paskirta nei tvirtinančiuoju banku, nei vykdančiuoju banku, o turėjo atlikti tik praneÅ¡ančiojo banko funkcijas. Tarp Å¡alių ginčo dėl Å¡ių faktų nekilo.Bylos duomenys patvirtina, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos buvo nuskaityti akredityvo patvirtinimo mokesčiai tiek tvirtinančiajam bankui „ABC International Bank Paris Branch“, tiek atsakovei.

Kaip minėta anksčiau, ankstesnėje byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vadose nurodyta, kad atsakovė tapo akredityvÄ tvirtinančiuoju banku (nutarties 19 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡i iÅ¡vada neturi bÅ«ti suabsoliutinama teisine prasme, nes ji grindžiama atsakovės faktiÅ¡kai atliktomis funkcijomis, todėl nenustato prejudicinio fakto, kad atsakovė de jure buvo tvirtinantysis bankas pagal UCP 600 taisykles. Å iÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija grindžia tuo, kad ekspertė atsisakė atsakyti į teismo užduotÄ pirmÄ klausimÄ :

„Koks bankininkystės veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų požiÅ«riu buvo akredityvo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo schemoje dalyvaujančių bankų: UniCredit Bank Vilniaus skyriaus (Atsakovo bankas) ir ABC International Bank, Paris Branch, Paris, statusas (PraneÅ¡antysis Bankas, Tvirtinantysis Bankas, Kompensuojantysis Bankas ir pan.)?“Nustačius, kad atsakovė, kaip praneÅ¡antysis bankas, tvirtino akredityvÄ , teismui kyla pareiga nustatyti Å¡ių teisinių santykių turinį ir pagrindÄ , nes, kaip rodo bylos duomenys, ieÅ¡kovė du kartus sumokėjo už analogiÅ¡ko pobÅ«džio bankines paslaugas skirtingiems bankams.Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip teisingai nurodė atsakovė, tokiais pagrindais susiformavę teisiniai santykiai praktikoje apibÅ«dinami kaip „tylusis patvirtinimas“.

Å i bankų (atsiskaitymo akredityvais) priemonė nei Lietuvos teismų praktikoje, nei doktrinoje nėra plačiai nagrinėta, o CK toks teisinis santykis taip pat tiesiogiai nereglamentuojamas, todėl teisėjų kolegija, siekdama atskleisti Å¡ios bankų (atsiskaitymo akredityvais) priemonės teisinį turinį, atsižvelgia ir į užsienio bankų teisės doktrinÄ ir teismų praktikÄ . Teisėjų kolegija pastebi, kad „tylusis patvirtinimas“ iÅ¡ esmės yra papildoma bankų priemonė atsiskaitant akredityvais, tačiau (tai iÅ¡ esmės pripažįsta ir atsakovė) Å¡iai bankų priemonei nėra taikomos UCP 600 taisyklės. Nors de facto naudos gavėjui „tyliuoju patvirtinimu“ yra suteikiamos tos pačios paslaugos kaip ir tvirtinančiojo banko, tačiau tarp jų yra keletas esminių skirtumų.

Patvirtinimo pagal UCP 600 taisykles esmė yra banko (banko emitento arba tvirtinančiojo banko) įsipareigojimas apmokėti dokumentus, pateiktus laikantis atitinkamų akredityvo sÄ lygose nustatytų reikalavimų (UCP 600 taisyklių 2 straipsnis). Atsiskaitant akredityvais minimaliai turi bÅ«ti trys Å¡alys – pirkėjas, pardavėjas ir bankas emitentas. Tvirtinančiojo banko egzistavimas atsiskaitant akredityvais nėra bÅ«tinas, jis įtraukiamas tada, kai Å¡alys siekia papildomų mokėjimo garantijų, t. y. paskyrus tvirtinantįjį bankÄ , naudos gavėjas gali pasirinkti, ar dokumentus teikti tvirtinančiajam bankui, ar juos teikti bankui emitentui, nes tiek vienas, tiek kitas turės pareigÄ pateiktus dokumentus, atitinkančius akredityvo sÄ lygas, patvirtinti, t. y. juos apmokėti.

Kadangi atsiskaitymas akredityvais paprastai vyksta per kelias valstybes, galimybė papildomai paskirti tvirtinantįjį bankÄ apsaugo naudos gavėjo turtinius interesus nuo banko emitento bankroto grėsmės ar Å¡io banko valstybei taikomų finansinių sankcijų (žr., pvz., Mugasha, A., The Law of Letters of Credit and Bank Guarantees, p. 10–12; Dalia Vasarienė, Teisiniai atsiskaitymų akredityvais ypatumai, Jurisprudencija, 2002, t. 26(18); 90–98; Dalia Vasarienė, Akredityvo sutarties dalyvių teisinių santykių ypatumai, Jurisprudencija, 2003, t. 39(31); 123–133).Tiek doktrinoje, tiek užsienio teismų praktikoje kone vieningai sutariama, kad praneÅ¡antysis bankas gali atlikti savarankiÅ¡kÄ patvirtinimÄ (įsipareigojimÄ apmokėti) be banko emitento žinios arba leidimo, tačiau pagal savo esmę tai yra visiÅ¡kai atskiras naudos gavėjo ir praneÅ¡ančiojo banko susitarimas, kuris neturi įtakos akredityvo vykdymo tvarkai bei nesukelia teisinių padarinių nei bankui emitentui, nei tvirtinančiajam bankui (jei toks yra), t. y.

„tylusis patvirtintojas“ bankui emitentui, tvirtinančiajam bankui ir UCP 600 taisyklių atžvilgiu toliau iÅ¡lieka praneÅ¡ančiuoju banku. Taigi, „tylusis patvirtintojas“, kaip ir tvirtinantysis bankas, pagal UCP 600 taisykles įsipareigoja pateiktus dokumentus (jei jie atitinka akredityvo sÄ lygas) apmokėti (žr., pvz., Mugasha, A. The Law of Letters of Credit and Bank Guarantees, p. 208–209; Goode, Commercial Law (3rd edn) p. 959; Jack, Documentary Credits (4th edn) para 6.25; užsienio teismų praktika – Fortis Bank S. A. / N. V. and another v Indian Overseas Bank [2011] EWCA Civ 58).

Teisėjų kolegija pažymi, kad toks apmokėjimo bÅ«das nėra be rizikos „tylųjį patvirtinimÄ â€œ atliekančiam bankui. PrieÅ¡ingai nei tvirtinantysis bankas, „tylųjį patvirtinimÄ â€œ atlikęs bankas negali tiesiogiai pasinaudoti UCP 600 taisyklių 8 straipsnio c dalyje įtvirtinta tvirtinančiojo banko teise reikalauti atlyginimo (kompensacijos) iÅ¡ banko emitento, kuris atitinkamai to gali pareikalauti iÅ¡ pardavėjo (pareiÅ¡kėjo), nes tokia atgręžtinio reikalavimo (kompensacijos) teisė įgyjama tik bankui emitentui paskyrus bankÄ tvirtinančiuoju (Mann, R.

J., Payment Systems and Other Financial Transactions, 5th Ed). Å ios rizikos pagrindas yra tas, kad, kaip minėta, „tylųjį patvirtinimÄ â€œ atlikusio banko nesieja jokie sutartiniai santykiai su banku emitentu ir (ar) tvirtinančiuoju banku. „Tylųjį patvirtinimÄ â€œ atliekančiam bankui patvirtinus dokumentus ir juos perdavus tvirtinančiajam bankui, o Å¡iam atsisakius dokumentus patvirtinti, „tylųjį patvirtinimÄ â€œ atlikęs bankas neturi jokių priemonių įpareigoti tvirtinantįjį bankÄ arba bankÄ emitentÄ apmokėti dokumentus ar kompensuoti (žr., pvz., 38 F. 3d 1571 – Dibrell Brothers International Sa v.

Banca Nazionale Del Lavoro, 34 punktas).„Tylusis patvirtinimas“ nėra retai taikoma bankų priemonė, nes praktikoje naudos gavėjas gali pageidauti paskirti tvirtinantįjį bankÄ , tačiau bankas emitentas gali tam paprieÅ¡tarauti, nes tokios papildomos garantijos suvokiamos kaip abejonė banko emitento kreditingumu. Tokiu atveju „tylusis patvirtinimas“ tampa prasmingas, nes nerevizuojant akredityvo sÄ lygų naudos gavėjas gauna papildomas apmokėjimo garantijas (Willsher, R., Export Finance – Risks, Structures, and Documentation, p. 34).Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad nors „tylusis patvirtinimas“ ir sukelia naudos gavėjui iÅ¡ esmės tuos pačius materialinius padarinius kaip ir tvirtinančiojo banko patvirtinimas, tačiau tai nėra patvirtinimas UCP 600 taisyklių prasme (nutarties 48.6 papunktis), o atskiras praneÅ¡ančiojo banko įsipareigojimas akredityvo naudos gavėjui apmokėti dokumentus, kuris UCP 600 taisyklėse tiesiogiai nereglamentuojamas.Kaip minėta anksčiau, CK „tyliojo patvirtinimo“ santykiai tiesiogiai nereglamentuojami.

Teisėjų kolegija, įvertinusi „tyliojo patvirtinimo“ esmę, pažymi, kad ieškovės ir atsakovės sudarytas sandoris yra iš esmės mišraus pobūdžio, nes yra kreditavimui artimas, nors ir netapatus finansavimo sandoris bei finansinė paslauga, kurių esminis elementas yra skolinimas. Antai, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – Finansų įstaigų įstatymas) 2 straipsnio 38 dalyje skolinimu laikoma:

1) pinigų sumos perdavimas skolininkui pagal paskolos ar kreditavimo sutartį;

2) piniginio reikalavimo, kylančio iÅ¡ neatÅ¡aukiamo įsipareigojimo mokėti, pirkimas, iÅ¡ankstinis apmokėjimas (įskaitant faktoringÄ ir forfeitingÄ ) arba diskontavimas, prisiimant skolinimo rizikÄ arba jos neprisiimant, neatsižvelgiant į tai, į kieno apskaitÄ Å¡ie reikalavimai yra įtraukti ir kas pagal juos surenka pinigines lėšas. Nors minėti ginčo teisiniai santykiai turi kreditavimo ir paslaugų sutarties požymių, todėl yra artimi ir faktoringui, tačiau (nevertinant Å¡alių diskontavimo sutarčių ir jų pagrindu perleistų reikalavimo teisių) jie skiriasi tuo, kad neapima vienos iÅ¡ esminių faktoringo dalių – cesijos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos                  2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016.

Teismų praktika. 2016, 46, p. 212–230). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės ir atsakovės sudaryta sutartis Å¡iuo atveju laikytina specifine skolinimo finansine paslauga (Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 38 dalis, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vertindama sandorio sudarymo faktÄ , teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad Å¡iam sandoriui nėra nustatytų imperatyvių reikalavimų, taiko bendrÄ sias sutarčių teisės taisykles. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiÅ«lymÄ (oferta) ir priimant pasiÅ«lymÄ (akceptas) arba kitais Å¡alių susitarimÄ pakankamai įrodančiais veiksmais.

PasiÅ«lymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis yra pakankamai apibÅ«dintas ir iÅ¡reiÅ¡kia oferento ketinimÄ bÅ«ti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiÅ¡kimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiÅ¡kiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisinių padarinių nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tam, jog bÅ«tų konstatuota, kad sutartis sudaryta, bÅ«tinas aiÅ¡kus ir besÄ lygiÅ¡kas akcepto sutikimas su oferento pateiktu pasiÅ«lymu, pareiÅ¡kiamas oferentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011).Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė pranešė apie akredityvÄ ieÅ¡kovei ir pasiÅ«lė jį tvirtinti (nutarties 31 punktas).

IeÅ¡kovė su pasiÅ«lymu sutiko (nutarties 33 punktas). Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, sutartis dėl akredityvo tvirtinimo ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryta ir ja ieÅ¡kovė įsipareigojo sumokėti atsakovei už suteiktas paslaugas – akredityvo patvirtinimÄ . Apie atsakovės mokesčio už paslaugas dydį, t. y. 2,2 proc. metinių palÅ«kanų nuo neapmokėtos akredityvo sumos, ieÅ¡kovė buvo informuota atsakovės praneÅ¡imais. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutartimi ieÅ¡kovė įgijo trejopÄ akredityvo apmokėjimo garantijÄ (reikalavimo teisę) – apmokėti dokumentus ji galėjo reikalauti iÅ¡ atsakovės, tvirtinančiojo banko ir banko emitento.

Be to, dokumentų patvirtinimas kilmės valstybėje taip pat lėmė greitesnį atlyginimo iÅ¡mokėjimÄ , kuris, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės ir atsakovės vėliau sudarytas diskontavimo sutartis, ieÅ¡kovei akivaizdžiai buvo aktualus.Å iuo atveju mokesčiai „ABC International Bank“ buvo pagal akredityvo sÄ lygas, o atsakovė mokesčius skaičiavo pagal ieÅ¡kovės ir atsakovės susitarimÄ . Atsakovės tvirtinimo mokestis buvo analogiÅ¡kas akredityvo sÄ lygose nurodytam tvirtinimo mokesčiui.

Teisę nuraÅ¡yti Å¡iuos mokesčius iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos atsakovė turėjo remdamasi sÄ skaitos sutartimi ir jos priedu – Bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių 5.1 ir 5.2 papunkčiais (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-2497-553/2014, t. II, b. l. 57). Teisėjų kolegijos vertinimu, sutartimi atsakovė prisiėmė anksčiau nurodytÄ rizikÄ (nutarties 56 punktas), o ieÅ¡kovė įgijo papildomÄ akredityvo apmokėjimo garantijÄ ir spartesnį akredityvo apmokėjimÄ (nutarties 63 punktas).

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Å¡alis siejo sutartiniai santykiai, ieÅ¡kovei buvo suteiktos paslaugos, už kurias Å¡i įsipareigojo mokėti užmokestį, kurį sudaro akredityvo patvirtinimo mokestis ir 2,2 proc. metinių palÅ«kanų nuo neapmokėto akredityvo sumos. Å is užmokestis visiÅ¡kai atitinka Å¡alių sudarytos sutarties ir suteiktų paslaugų (banko prisiimtos rizikos) pobÅ«dį. Taigi, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje įrodyta, kad atsakovė mokesčius apskaičiavo ir nurašė pagal Å¡alių susitarimÄ .

Nors ieÅ¡kovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar atsakovė priėmė konkretų sprendimÄ prisiimti rizikÄ , tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė, pripažinus, jog sutartis ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryta ir vykdoma, pripažintina teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga.Teisėjų kolegija taip pat visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad ieÅ¡kovė yra verslininkė, savo srities profesionalė ir sudarydama sutartis turėjo elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai.

IeÅ¡kovė turėjo patirties su atsiskaitymais akredityvu ir į reikÅ¡mingas sÄ lygas neabejotinai galėjo įsigilinti, dėl tos pačios priežasties ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kad lėšų pervedimas iÅ¡ tvirtinančiojo banko yra visai kita operacija, dėl kurios ieÅ¡kovė turėjo kreiptis ne į atsakovę, o į tvirtinantįjį bankÄ arba bankÄ emitentÄ . Teismas teisingai akcentavo, o tÄ patvirtina ir Å¡alių sudarytos sutarties pobÅ«dis, kad greitas atsiskaitymas (piniginių lėšų gavimas) ieÅ¡kovei buvo svarbesnis už banko teikiamų paslaugų kainÄ , todėl tokį veiklos modelį ieÅ¡kovė pasirinko sÄ moningai.

Teismas teisingai nurodė, kad Å¡ias iÅ¡vadas patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovė, žinodama apie akredityvui taikomÄ 14 dienų apmokėjimo atidėjimo terminÄ , su atsakove papildomai susitarė dar ir dėl lėšų diskontavimo, t. y. akredityvo padengimo kreditu iki tol, kol bus apmokėta už akredityvu iÅ¡perkamus dokumentus.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, kuriomis reglamentuojamas atsikaitymas akredityvais ir sutarčių teisė, laikėsi įrodinėjimo taisyklių, todėl, atmesdamas ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).Atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 313 Eur atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro už teisines paslaugas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėta suma.

Atsakovė pateikė ir Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija galioja nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.11 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad užmokesčio už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ parengimÄ maksimalus dydis neturėtų virÅ¡yti 1,3 skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), konstatuoja, jog atsakovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos virÅ¡ija leistinÄ maksimaliÄ atlyginimo už advokato pagalbÄ dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , todėl teisėjų kolegija atsakovės praÅ¡ymÄ tenkina iÅ¡ dalies ir priteisia iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 003,47 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Marijampolės pieno konservai“ (juridinio asmens kodas 151453167) atsakovei SIA „UniCredit Leasing“, kuri yra Latvijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo ir veikia per Lietuvos filialÄ (juridinio asmens filialo kodas 302629475), 1 003,47 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris eurus 47 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai                                                                                                                             Rasa Gudžiūnienė                                                                                                                                                        Dalia Kačinskienė                                                                                                                                           Gintaras Pečiulis