2022-11-03 Nr. AB-26277-3-64-3-00609-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-614-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00609-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Ž. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovas), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. kovo 21 d. buvo pažeidžiamos jo teisės į teisės aktuose nustatytas tinkamas kalinimo sąlygas, kadangi nebuvo tinkamai užtikrinta galimybė pasivaikščioti gryname ore, Šiaulių TI esančiuose kiemeliuose. Kiemelių plotas labai mažas, juose nėra sudarytos sąlygos sportuoti ar užsiimti kita aktyvia veikla, pasivaikščiojimų kiemeliai neprižiūrimi, nešvarūs, nevalomi, sienų ir grindų danga ištrupėjusi, padengta pelėsiu, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka higienos normų, juose nėra šiukšlinės, suolelių, nėra kur atsisėsti, juose nėra pagalbos iškvietimo mygtukų, kiemeliai nevalomi ir nedezinfekuojami. Kiemeliuose nėra užtikrinamas sergančiųjų užkrečiamomis ligomis nuteistųjų atskyrimas nuo sveikų kalinių, nėra vykdoma Covid-19 profilaktika, nerūkantys kaliniai turi kvėpuoti tabako dūmais, t. y. nėra užtikrinamas grynas oras pasivaikščiojimų metu. Nustatyta skirtinga pasivaikščiojimo trukmė kaliniams (1 val., 1,5 val., 2 val. vietoj 8 val.) diskriminuoja pareiškėją. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, galimybių bendrauti sumažėjimą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą ir prašo už kalinimo laikotarpį priteisti 5 000 Eur.

3. Atsakovas Šiaulių TI su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. vasario 13 d. ir nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2021 m. kovo 22 d. Nuteistųjų pasivaikščiojimo trukmę reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso antrasis skirsnis, pasivaikščiojimo trukmė priklauso nuo grupės, kuriai priskirtas nuteistasis, o Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus administraciniais aktais nustatyta pasivaikščiojimo tvarka ir suimtiesiems, ir nuteistiesiems, kuri atitinka teisės aktų reikalavimus, be to, pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymais nustatytą tvarką (laikinai panaikinta 2020 m. rugpjūčio 31 d.) rūkantiems suimtiesiems buvo nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore (kas atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus), o nerūkantiems suimtiesiems – 2 valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore, taip skatinat sveikesnį nuteistųjų gyvenimo būdą.

3.2. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Jokie teisės aktai kiemelių dydžio nereglamentuoja. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Galiojantys teisės aktai nenumato suoliukų ar kito inventoriaus įrengimo kiemeliuose, tačiau, jei nuteistieji pavargsta, jie gali bet kada nutraukti savo pasivaikščiojimą ir būti parvesti į kamerą.

3.3. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pareiškėjo argumentai dėl patirtos neturtinės žalos yra nepagrįsti.

3.4. Kiemelių būklę, gavus skundą, tikrina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas. Atliktais patikrinimais nustatyti pažeidimai yra kosmetiniai ir nekeliantys grėsmės kalinamų asmenų saugumui, o pareiškėjo nurodomi pavojai tik teoriniai. Nei viename patikrinimo akte ar kitame dokumente nėra nurodoma, kad pasivaikščiojimo kiemelių naudojimas būtų buvęs pavojingas ir draustinas. Pažeidimai nustatyti ne visuose kiemeliuose, o pareiškėjas nedetalizuoja, kuriuose kiemeliuose būnant jis galimai patyrė nepatogumus ir pan.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pripažino, kad pareiškėjo Ž. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas išsamiai aptarė valstybės ir savivaldybės pareigą atlyginti žalą (viešąją civilinę atsakomybę) reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atskirais laikotarpiais buvo laikomas nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. kovo 21 d.

7. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punkto, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr.1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkto, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1/01-149 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ nuostatomis.

8. Teismas nustatė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Pasivaikščiojimo kiemelių dydis yra skirtingas (nuo 17.31 kv. m iki 22,44 kv. m). Vadovaujantis tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis, pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Vedami pasivaikščioti suimtieji (nuteistieji) turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Pasivaikščiojimas gryname ore trunka kasdien ne mažiau kaip vieną valandą arba atitinkamai 2 valandas. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymais nustato tardymo izoliatoriaus direktorius.

9. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) patikrinimo aktus ir juose nurodytus Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemeliuose nustatytus Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015 ) pažeidimus (kad bendrajame pasivaikščiojimų kiemelių koridoriuje yra vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punkto pažeidimas), pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 1 ir Nr. 3 grindinio, sienų dangos nutrupėjusios, iškritusios plytos (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas); pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 2, 9, 14 ir Nr. 19 grindinio, sienų dangos nutrupėjusios (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas) ir kt.), konstatavo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015, 39, 12 punktų reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

10. Teismas, įvertinęs minėtus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktus, nustatė, kad Šiaulių TI pasivaikščiojimų kiemeliai ir juose esantys įrenginiai valomi ir yra švarūs.

11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl to, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, kadangi Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose.

12. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo Ž. K. asmens sveikatos istorijos Nr. 13-A/2018/1134 (b. l. 36-61) įrašais, padarė išvadą, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu nagrinėjamu laikotarpiu asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Teismas nenustatė duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, taip pat nenustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvekcijos pažeidimo.

13. Teismas nurodė, kad, nors nagrinėjamu atveju Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje teisės aktais – higienos normomis, keliamų reikalavimų, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Teismas nurodė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Šiaulių TI pažeidžiant higienos normas buvo laikomas periodiškai, jo buvimo metu pareiškėjui tenkantis gyvenamasis plotas atitiki teisės aktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, taip pat į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (higienos normų pažeidimai) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos higienos normos, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, darė išvadą, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti ir priteisti jam iš atsakovo 5 000 Eur žalos atlyginimo.

16. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, papildomai akcentuojant šias aplinkybes:

16.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl pasivaikščiojimo kiemelių dezinfekavimo tais atvejais, kai jais naudojosi užkrečiamomis ligomis sergantys asmenys, taip pat dezinfekavimo kiekvieną kartą juo pasinaudojus skirtingų kamerų nuteistiesiems, taip siekiant užtikrinti Covir-19 ligos profilaktiką, t. y. nenustatė, ar dezinfekcija buvo atliekama tinkamai. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pasivaikščiojimo kiemeliuose jaučiamo tabako dūmų kvapo, neįvertino pareiškėjo nurodytų skundo aplinkybių šioje dalyje.

16.2. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimą pareiškėjui, nenustatė, kokia šio pažeidimo trukmė. Pareiškėjas pažymi, jog nustatyti pažeidimai buvo tęstinio pobūdžio ir tęsėsi visą pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpį.

16.3. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo skunde yra nurodytos visos sąlygos, kurioms esant atlyginama neturtinė žala, pareiškėjas teigia išsamiai nurodęs faktines, reikšmingas bylai aplinkybes, nurodęs teisinį pagrindą, todėl pareiškėjo skundas yra objektyvus, pagrįstas bei teisingas, ir turi būti tenkinamas.

17. Atsakovas pateiktame atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

18. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, nustatytų pažeidimų mąstą, trukmę bei intensyvumą ir konstatavo, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas periodiškai, jam tenkantis gyvenamasis plotas visą kalinimo laikotarpį buvo tinkamas, be to, jis nebuvo išskirtas iš kitų Šiaulių TI asmenų. Taip pat nustatė, jog nėra jokių duomenų, kad nustatyti pažeidimai būtų pakenkę pareiškėjo sveikatai ar dvasinei būklei. Tai įvertinus, teismas pagrįstai pripažino pažeistas pareiškėjo teises, bet atmetė prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo. Apeliaciniame skunde abstrakčiai kartojami pirmosios instancijos teismui nurodyti teiginiai ir nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, tiesiog iš esmės nesutinkama su teismo sprendimu, deklaratyviai teigiama, kad jo patirti išgyvenimai prilyginami kankinimui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. kovo 21 d.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, ir konstatavęs, kad Šiaulių tardymo izoliatorius, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 39, 12 punktų reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, todėl pripažino, kad pareiškėjo Ž. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, todėl nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pažeistos teisės į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas pripažinimas yra pakankamas pareiškėjo patirtai neturtinei žala atlyginti.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. Pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis byla pareiškėjo prašymu turėtų būti peržiūrėta visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliaciniame teisme tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, bei į nustatytus apeliaciniam skundui keliamus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

25. Pareiškėjo skundas iš esmės buvo grindžiamas aplinkybėmis dėl netinkamo Šiaulių TI kiemelių įrengimo ir priežiūros, tos pačios aplinkybės pakartotos ir apeliaciniame skunde.

26. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės dėl pasivaikščiojimo kiemeliuose jaučiamo tabako dūmų kvapo, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo pateiktus Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus priimtus administracinius aktus, nustatančius rūkymo vietas pasivaikščiojimo kiemeliuose, taip pat įvertino aplinkybę, jog nerūkantys asmenys apgyvendinami nerūkančiųjų kamerose, nerūkantiems nuteistiesiems užtikrinamas viena valanda ilgesnis pasivaikščiojimas lauke. Atsižvelgiant į tai, kad rūkantys asmenys laikomi atskirose kamerose, ir į tai, kad pasivaikščioti į kiemelį vedami tik vienoje kameroje gyvenantys asmenys, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų šioje skunde dalyje. Pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodė, kad jis, pažeidžiant minėtas nuostatas, yra laikomas kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, ar vedamas pasivaikščioti kartu su rūkančiais asmenimis. Tai, kad pasivaikščiojimo kiemelyje gali būti juntamas iš kitų pasivaikščiojimo kiemelių sklindantis tabako dūmų kvapas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas veikė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar pasivaikščiojimo kiemeliai buvo tinkamai dezinfekuojami. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas vertino atsakovo pateiktus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (surašytus laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d.), kuriuose konstatuota, jog Šiaulių TI pasivaikščiojimų kiemeliai ir juose esantys įrenginiai valomi ir yra švarūs, t. y. minėtuose aktuose nebuvo nustatyti pasivaikščiojimo kiemelių tvarkymo pažeidimai. Byloje esančiame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. liepos 25 d. patikrinimo akte Nr. (6-124.80)PA-5576 (patikrinimas atliktas 2019 m. liepos 15 d.) nurodyta, kad patikrinus bendrojo naudojimo patalpas (tarp jų – ir pasivaikščiojimo kiemelius Nr. 2, Nr. 9, Nr. 14 ir Nr.

19) ir jose esančius įrenginius, nustatyta, kad šios patalpos ir įrenginiai valomi vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 20/01-1860 patvirtintu Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planu 2018–2019 metams. Kasdieniniai valymo ir dezinfekcijos darbai registruojami. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu „Microbac forte“, dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas, valymą ir dezinfekavimą atlieka dezinfekuotojas, valytojai.

Patikrinimo metu nustatyta kad bendrojo naudojimo patalpos ir jose esantys įrenginiai švarūs. Tokios pačios aplinkybės dėl bendrų patalpų ir jose esančių įrenginių dezinfekavimo buvo nustatytos 2019 m. rugpjūčio 14 d., patikrinus pasivaikščiojimo kiemelius Nr. 1, Nr. 3-8, Nr. 10-13; Nr. 15-18, Nr. 20-21 (2019 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo aktas Nr. (6-124.80)PA-6358). 2020 m. vasario 28 d. patikrinus pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 1-21 (t. y. visų Šiaulių TI esančių kiemelių) ir juose esančių įrenginių priežiūrą (valymą ir dezinfekavimą), 2020 m. kovo 16 d. patikrinimo akte konstatuota, kad visi Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemeliai valomi vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. vasario 3 d.

įsakymu Nr. 20-511 patvirtintu Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planu 2020–2021 metams, visi kiemeliai ir jų įrenginiai švarūs. Tokios pačios aplinkybės dėl visų Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemelių (Nr. 1-21) valymo ir švaros konstatuotos ir 2020 m. birželio 26 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-1825 (patikrinimas atliktas 2020 m. birželio 19 d.).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktą, pirmosios instancijos teismo vertintą informaciją apie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktus Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemelių dezinfekavimo ir valymo patikrinimus, neturi pagrindo abejoti, jog Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemeliai buvo valomi ir dezinfekuojami tinkamai, todėl konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti atsakovo neteisėtų veiksmų minimoje skunde dalyje. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodė argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelių netinkamo dezinfekavimo, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Pažymėtina, kad skunde ir apeliaciniame skunde pareiškėjo nurodomi argumentai dėl kiemelių dezinfekavimo ir dėl to galėjusios kilti grėsmės užsikrėsti kokiomis nors ligomis (TBC ar Covid-19) yra hipotetinio pobūdžio.

29. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, konstatavo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12, 39 punktų reikalavimus, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Teisėjų kolegija nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kiek truko šis pažeidimas, nes skundžiamame sprendime yra nurodyta, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo atskirais laikotarpiais buvo laikomas nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. kovo 22 d. (pagal atsakovo pateiktus duomenis pareiškėjas Šiaulių TI bausmę atliko nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. vasario 13 d. ir nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2021 m. kovo 22 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teisės buvo pažeidžiamos periodiškai, t. y. jo laikymo Šiaulių TĮ laikotarpiais.

30. Nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

31. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą konstatuoti, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo įkalinimo įstaigoje sąlygas buvo pažeista, nes nebuvo užtikrintas tam tikrų higienos normų reikalavimų laikymasis, bet nepriteisti žalos atlyginimo pinigais, pažymi, jog vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, t. y. nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4574-968/2020, 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-235-525/2022 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu nebuvo užtikrintos higienos normos dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės), nenustačiusi, jog dėl pareiškėjo teisių pažeidimo būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui ar kad pareiškėjas dėl pažeidimų būtų kreipęsis raštu į Šiaulių TI administraciją ar kitas institucijas su prašymais ar skundais, taip pat tai, kad kitų pažeidimų, išskyrus higienos normų pažeidimus, nebuvo nustatyta, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu šiuo atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 6.250 str.). Taigi, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepatyrė tokių išgyvenimų, už kuriuos turėtų būti atlyginami pinigais.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Ž. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė