2024-05-15 Nr. AB-7799-3-61-3-00642-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-412-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00642-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija: 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba, atsakovas) (nuo 2023 m. sausio 1 d. pavadinimas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) 2022 m. sausio 14 d. raštą Nr. 1SS-63-(5.59 E.) (toliau – ir NŽT sprendimas); panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. gruodžio 13 d. raštą Nr. 48SD-19583-(14.48.136 E.) (toliau – ir Skyriaus sprendimas); įpareigoti NŽT teisės aktų nustatyta tvarka pakartotinai išnagrinėti prašymą; pareiškėjo naudai priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. NŽT 2013 m. birželio 6 d. sprendimas Nr. 48S-297, kuriuo buvo nustatytas kelio servitutas (toliau – ir 2013 m. birželio 6 d. sprendimas), priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, kadangi nagrinėjamu atveju NŽT negalėjo nustatyti kelio servituto administraciniu aktu, t. y. kelio servitutas 2013 m. turėjo būti nustatytas sandoriu ir šias aplinkybes patvirtino NŽT sprendimas, kuriame buvo nurodyta, kokiais atvejais NŽT teritorinių padalinių vedėjai nustato servitutus administraciniu aktu privačios žemės sklypams (t. y. tik Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais). Kitais atvejais servitutai privačios žemės sklypams nustatomi sandoriais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.125 str.).

2.2. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl kelio servituto panaikinimo, tačiau NŽT Vilniaus rajono skyrius į skundą atsakė akivaizdžiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, kadangi Skyriaus sprendime nebuvo baigiamosios rezoliucinės dalies. Pareiškėjas atsakovo prašė prašymą išnagrinėti pakartotinai, nepažeidžiant VAĮ, bei atsakymą pateikti įstatymų nustatyta tvarka. NŽT išnagrinėjo pakartotinį prašymą ir priėmė NŽT sprendimą, kuriame buvo atsisakyta panaikinti kelio servitutą. Šis atsakovo sprendimas iš esmės yra nemotyvuotas, t. y. neteisėtas ir nepagrįstas; NŽT sprendimas neatitinka imperatyvių VAĮ nuostatų, teisės principų bei administracinių teismų praktikos.

2.3. NŽT sprendime išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja 2013 m. priimtam administraciniam aktui dėl kelio servituto nustatymo. NŽT, prieš priimdama administracinį sprendimą, kuriuo buvo sprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų, konkrečiai dėl administraciniu sprendimu nustatytų teisių panaikinimo, nesuteikė šiems asmenims jokios galimybės pasisakyti, t. y. nesuteikė galimybės per tinkamą terminą nurodyti faktus, pateikti juos patvirtinančius įrodymus ir savo argumentus sprendžiamu klausimu dėl kelio servituto. Priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistas gero administravimo principas ir dėl to viešojo administravimo subjektas neišnagrinėjo būtinų išnagrinėti aplinkybių. Ginčas tarp pareiškėjo ir viešpataujančio daikto savininko kilo 2021 m. (ginčo esmė nurodyta NŽT teritoriniam skyriui pateiktame skunde) ir dėl to pareiškėjas, gindamas savo teises, kreipėsi į atsakovą. Pareiškėjas, teikdamas skundą dėl NŽT sprendimo, kuris buvo gautas 2022 m. sausio 20 d., išimtinai skundė Skyriaus sprendimą.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepimas į skundą buvo grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4. Pareiškėjas kartu su sutuoktine A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2015 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 12280 įsigijo 7429 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo sklypas). Pareiškėjas 2017 m. kovo 17 d. iniciavo Ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 48FPĮ-782-(14.48.123.), toliau – ir Projektas), kurio metu Ginčo sklypas padalintas į 3 žemės sklypus: 0,2124 ha ploto kitos paskirties, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos, žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 839); 0,5000 ha ploto žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 840); 0,0305 ha ploto kitos paskirties, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 838). Žemės sklypui Nr. 838 nustatyti servitutai: S1-Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) – 0,0305 ha plotas; S2 servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) – 0,0305 ha ploto. Servitutai nustatyti Žemės sklypams Nr. 839 ir Nr.840. Žemės sklypui Nr. 839 nustatytas servitutas S3 – Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) – 0,0222 ha ploto; servitutas nustatomas Žemės sklypams Nr. 838 ir Nr. 794. Žemės sklypui Nr. 840 nustatytas servitutas S4 – Kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas), 0,0260 ha ploto. Servitutas nustatomas kaip viešpataujantis sklypui Nr. 46 ir sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2019 m. kovo 25 d. sprendimu Nr 48SK-860-(14.48.111.) (toliau – ir 2019 m. kovo 25 d. sprendimas) patvirtino Žemės sklypų Nr. 839, Nr. 838, 840 kadastro duomenis bei nustatė, kad pertvarkius Ginčo sklypą, 2013 m. birželio 6 d. sprendimu nustatyti servitutai išlieka galioti minimiems žemės sklypams.

5.1. NŽT sprendime išnagrinėti Ginčo sklypo archyviniai dokumentai, pareiškėjas informuotas, kad Ginčo sklypui dar 2013 m. birželio 6 d. sprendimu buvo nustatytas servitutinis kelias, kuris skirtas privažiuoti per šį žemės sklypą ir žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 794) iki žemės sklypo Nr. 46. Pareiškėjas informuotas, kad Žemės sklypą Nr. 794 ir žemės sklypą Nr. 46 nuosavybės teise valdo skirtingi fiziniai asmenys. Rašte pareiškėjui nurodytas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo teisinis reglamentavimas, įvertinti ir aprašyti projekto sprendiniai, kuriuose numatyta, kad Žemės sklype Nr. 839 yra suprojektuotas 0,0222 ha ploto tarnaujantis kelio servitutas. Projekto iniciatorius buvo pareiškėjas, todėl apie nustatomus servitutus projektuojamuose žemės sklypuose žinojo ir 2018 m. kovo 9 d. raštu „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ suderino projekto sprendinius.

5.2. NŽT sprendime aiškiai ir išsamiai išdėstyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis gali būti naikinamas servitutas, taip pat paaiškinta, kad servituto perkėlimas nėra numatytas teisės aktuose, todėl NŽT negali perkelti pareiškėjo Žemės sklype Nr. 839 esančio kelio servituto į kitam asmeniui praklausantį Žemės sklypą Nr. 794. Šiuo raštu pareiškėjas informuotas, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus specialistai, pagal kompetenciją vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2021 m. rugpjūčio 31 d. atliko žemės sklypo Nr. 46 neplaninį naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė 2021 m. rugsėjo 3 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-338-(14.48.73.). Pareiškėjas informuotas, kad, įvertinus 2021 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo metu surinktus duomenis, pažeidimų, kurių nagrinėjimas būtų priskirtas NŽT, nebuvo nustatyta.

5.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad NŽT sprendimas ir Skyriaus sprendimas yra nemotyvuoti, t. y. neteisėti ir nepagrįsti. Skundžiamuose sprendimuose yra pateiktos teisės aktų nuorodos, reglamentuojančios servituto nustatymą ir panaikinimą bei išsamūs atsakymai į pareiškėjo keliamus klausimus, todėl pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymo nėra pagrindo, kadangi pareiškėjo prašyme nurodytas tikslas vis vien nebus pasiektas, nes NŽT neturi teisinio pagrindo nei pakeisti servituto vietos ar turinio, nei panaikinti privačiame žemės sklype tarnaujančio servituto be viešpataujančio žemės sklypo savininko sutikimo.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

7.1. Nuosavybės teisės į Ginčo sklypą atkurtos T. P. 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 48S-297. Ginčo sklype nustatyti servitutai: 0,0235 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis) ir 0,026 ha ploto kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis). Pareiškėjas kartu su sutuoktine A. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise Ginčo sklypą įsigijo 2015 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1228.

7.2. 2017 m. kovo 7 d. pareiškėjas iniciavo Ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo Projektą, kuriuo Ginčo sklypas padalintas į 3 žemės sklypus: Žemės sklypą Nr. 839, Žemės sklypą Nr. 840 ir Žemės sklypą Nr. 838, kuriam nustatyti servitutai: S1-Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) – 0,0305 ha plotas, ir S2 servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) – 0,0305 ha ploto. Servitutai nustatomi Žemės sklypams Nr. 839 ir Nr.840. Žemės sklypui Nr. 839 nustatytas servitutas S3- Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) – 0,0222 ha ploto. Servitutas nustatomas Žemės sklypams Nr. 838 ir Nr. 794. Žemės sklypui Nr. 840 nustatytas servitutas S4 – Kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) – 0,0260 ha ploto. Servitutas nustatomas kaip viešpataujantis sklypams Nr. 46 ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

7.3. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2019 m. kovo 25 d. sprendimu patvirtino Žemės sklypų Nr. 839, Nr. 838, 840 kadastro duomenis bei nustatė, kad pertvarkius Ginčo sklypą, 2013 m. birželio 6 d. sprendimu nustatyti servitutai: kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) išlieka galioti žemės sklypams, kurių projektiniai Nr. 1 (Žemės sklypas Nr. 838), Nr. 2 (Žemės sklypas Nr. 839), o kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) išlieka galioti žemės sklype, kurio projektinis Nr. 3 (Žemės sklypas Nr. 840).

7.4. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 1 d. kreipėsi į NŽT direktorių, prašydamas panaikinti servitutą Žemės sklype Nr. 839, perkeliant jį į žemės sklypą Nr. 794. NŽT Vilniaus rajono skyrius, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, pateikė Skyriaus sprendimą, kuriame paaiškino servituto nustatymo ir pasibaigimo reglamentavimą bei paaiškino, kad prašymas panaikinti Žemės sklype Nr. 839 kelio servitutą galės būti patenkintas ir servitutas panaikintas tik pateikus viešpataujančio žemės sklypo Nr. 46 savininko raštišką sutikimą.

7.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Skyriaus sprendimu, 2021 m. gruodžio 20 d. pateikė NŽT skundą „Pakartotinis prašymas dėl servituto panaikinimo“. Pareiškėjui į šį skundą buvo atsakyta NŽT sprendimu, kuriame dar kartą buvo išanalizuoti pareiškėjo skunde nurodyti motyvai, išsamiai atsakyta į kiekvieną pareiškėjo keliamą klausimą.

8. Teismas byloje, be kita ko, vadovavosi Civilinio kodekso 4.111, 4.124, 4.130 straipsnių, Žemės įstatymo 23 straipsnio, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (toliau – ir Taisyklės), 2.3, 2.4, 2.5, 2.6 punktų nuostatomis.

9. Teismas nesutiko, kad NŽT sprendime išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja 2013 m. priimtam administraciniam aktui dėl kelio servituto nustatymo ir pažymėjo, kad šis pareiškėjo teiginys abstraktus, pareiškėjas nenurodė, kokios konkrečios aplinkybės prieštarauja 2013 m. priimtam administraciniam aktui dėl kelio servituto nustatymo, pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą panaikinti NŽT sprendimą.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad priimant skundžiamus sprendimus, jam nebuvo suteikta galimybė pasisakyti ir taip buvo pažeistas gero administravimo principas, įvertino aktualią Lietuvos teismų praktiką ir pažymėjo, kad šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti, kadangi NŽT sprendimus priėmė vadovaudamasi teisės aktais, išnagrinėjusi pareiškėjo situaciją, o ne taikydama teisės aktus šabloniškai, savo sprendimuose visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus įrodymus, motyvuotai atsakė į pareiškėjo raštų argumentus.

11. Teismas nurodė, kad NŽT pareiškėjo prašymus išnagrinėjo įvertinusi prašymuose nurodytą informaciją, aiškiai ir išsamiai išdėstė, kokiais Žemės įstatymo ir CK straipsniais remiantis gali būti naikinamas servitutas, esantis pareiškėjo žemės sklype, t. y. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas ir 6 punktas nebuvo pažeisti. Teismas pažymėjo, kad skundžiami atsakovo sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis, juose faktinės aplinkybės susietos su aiškiai išdėstytu ir cituojamu teisiniu reglamentavimu, juose yra pateiktos teisės aktų nuorodos, reglamentuojančios servituto nustatymą ir panaikinimą bei išsamūs atsakymai į pareiškėjo keliamus klausimus, todėl pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymo nėra pagrindo, kadangi pareiškėjo prašyme nurodytas tikslas vis vien nebus pasiektas, nes NŽT neturi teisinio pagrindo nei pakeisti servituto vietos ar turinio, nei panaikinti privačiame žemės sklype tarnaujančio servituto be viešpataujančio žemės sklypo savininko sutikimo.

12. Teismas, konstatavęs, kad NŽT sprendimas ir Skyriaus sprendimas yra teisėti, pažymėjo, kad negali būti tenkinamas išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT teisės aktų nustatyta tvarka pakartotinai išnagrinėti prašymą.

13. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, bei nepasisakė dėl likusių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, kaip nekeičiančių teismo sprendime padarytos išvados.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, ir nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

15.1. Pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista esminė ginčo esmė – servituto teisėtumas, todėl byla galutinėje teisminėje instancijoje turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais.

15.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pateiktus įrodymus, patvirtinančius NŽT nuslėptas aplinkybes dėl kelio servituto. Detaliajame Ginčo sklypo plane, kur yra buvusios fermos pamatai, nurodyta pieva. Būtent per šią pievą (pamatus) NŽT 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Ginčo sklype nustatyti servitutai: 0,0235 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis) ir 0,026 ha ploto kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis). Kelio servitutas iš viso neturėjo būti įregistruotas, t. y. kelio servitutas įregistruotas akivaizdžiai neteisėtai, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino tai patvirtinančių įrodymų bei nesivadovavo aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz., 2012 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012 ir kt.).

15.3. Servituto registracijai yra svarbu, kad servitutas, kaip daiktinė teisė, būtų nustatytas (įstatymu, sutartimi, administraciniu aktu ar teismo sprendimu) ir būtų realus, nes servituto, kaip daiktinės teisės, registracija yra neįmanoma ir teisiškai nepagrįsta, jei registracijos metu faktiškai neegzistuoja galimybė naudotis svetimu daiktu. Faktinis servituto egzistavimas reiškia tai, kad naudojimasis tarnaujančiuoju daiktu yra realus ir įmanomas arba yra pašalintos kliūtys juo naudotis. Jeigu naudojimasis svetimu daiktu yra numatytas ateityje ir yra susijęs su tam tikrų sąlygų įvykdymu (pvz., statinių pertvarkymu ar nugriovimu, remontu, žemės sklypo pertvarkymu, kelio įrengimu ir pan.), tai servitutas tampa realus ir gali būti teisiškai įregistruotas tik po to, kai šios sąlygos įvykdomos. Jeigu sąlygos neįvykdytos, tai servitutas, kaip daiktinė teisė, nėra atsiradęs, ir tokio būsimo servituto teisinė registracija negalima.

15.4. Nagrinėjamu atveju servituto registracijos metu faktiškai neegzistavo galimybė naudotis svetimu daiktu, naudojimasis tarnaujančiuoju daiktu nebuvo realus ir įmanomas nuo 2013 m. iki dabar, šios kliūtys nebuvo pašalintos, taigi servitutas nustatytas neteisėtai.

15.5. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl nepagrįstai vertino, kad skundžiami atsakovo sprendimai atitinka VAĮ nuostatas. Skundžiamuose atsakovo sprendimuose nurodytos faktinė aplinkybės nebuvo patikrintos.

15.6. Nei teismas, nei atsakovas nepasisakė dėl neteisėtai įregistruoto servituto, nevertino, ar servituto nustatymas nepažeidžia tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių, ar išlaikytas balansas.

15.7. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas Ginčo sklypo planas, kuriame matoma, kad kelio servitutas eina per šio sklypo vidurį, o tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams. Dėl interesų prieštaravimo, proporcingumo principo ir sklypo savininko teisių suvaržymo, prieš įregistruojant servitutą, nei atsakovas, nei teismas nepasisakė. Teismas nepasisakė, kas nustatė kelio servitutą, kokiais teisiniais pagrindais, ar buvo išreikšta / neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo, nevertino teisinio servituto nustatymo pagrindo, t. y. nepasisakė dėl ginčo dalyko.

15.8. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar atsakovas laikėsi gero administravimo principo, neįvertino aplinkybės, kad atsakovas, nustatydamas ginčo servitutą, nuslėpė esminius duomenis (senos fermos pamatus). Minimu servitutu nuo jo nustatymo iki dabar nėra naudojamasi. Atsakovas nenagrinėjo CK nustatytų servituto pasibaigimo pagrindų ir momento.

15.9. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ginčo esmės – servituto nustatymo, netyrė neteisėto kelio servituto panaikinimo pagrindų bei sąlygų, todėl teismo sprendimas yra naikintinas.

15.10. Pareiškėjas, rengdamas Ginčo sklypo pertvarkymo projektą, buvo suklaidintas Vilniaus rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto V. B., kadangi minimas specialistas žodžiu patvirtino, kad kelio servituto negalima perkelti į kitą vietą, informacijos apie kelio servituto vietos pakeitimą Projekto rengimo metu nenurodė ir atsakovas, taigi pareiškėjas aiškiai buvo klaidinamas, tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik neįtraukė trečiojo asmens (Vilniaus r., sav., Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus) į administracinį procesą, bet ir nereikalavo iš jo jokių paaiškinimų.

15.11. Atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, neatsižvelgė į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį; atsakovo atsakymai buvo šabloniški, neišsamūs, nepaaiškinantys neteisėto kelio servituto atsiradimo faktų, jo teisėtumo. Atsakovas pareiškėjui nepateikė jokių dokumentų, grindžiančių individualiame teisės akte priimtą sprendimą, tam, kad būtų galima pasinaudoti teismine gynyba ir tas pasinaudojimas būtų operatyvus. Tai kelia nepasitikėjimą valstybine institucija, ir rodo, kad ji nesilaiko principo tarnauti žmonėms.

16. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

16.1. Bylos nagrinėjimo dalykas – NŽT sprendimo ir Skyriaus sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

16.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad Nacionalinė žemės tarnyba nuslėpė esminę informaciją dėl kelio servituto suprojektavimo arčiau sklypo ribos. Projektas buvo vykdomas ir visi dokumentai buvo teikiami per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS). Projekto iniciatorius buvo pats pareiškėjas, o vykdytojas ir projektuotojas buvo pareiškėjo pasirinktas ir pasamdytas matininkas N. M.. NŽT nerengė pareiškėjui priklausiusio Ginčo sklypo Projekto, o jį organizavo ir tvirtino.

16.3. Tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jau yra privatizuoti ir nėra teisinio pagrindo nustatyti servitutą administraciniu aktu vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, esamas servitutas, kuris buvo nustatytas administraciniu aktu, turi būti panaikintas vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi ir CK 4.130 straipsnio 2 dalimi, esant viešpataujančio daikto savininko pritarimui, o naujas servitutas nustatomas viešpataujančio daikto ir tarnaujančio daikto savininkų susitarimu (CK 4.124 str. 1 d., 4.125 str.). Tuo atveju, jeigu tarp tarnaujančiojo ir viešpataujančio daiktų savininko nėra sutarimo dėl Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto turinio, vadovaujantis CK 4.112 straipsnio 5 dalimi, viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga.

16.4. Jeigu išnyksta servituto, nustatyto administraciniu aktu, būtinumas, servitutas turi būti panaikintas, vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 4.135 straipsniu, ir tik esant viešpataujančio daikto savininko išreikštai valiai.

16.5. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl ginčo esmės – ginčo servituto teisėtumo, netyrė akivaizdžiai neteisėto kelio servituto panaikinimo pagrindų ir sąlygų. Teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir pagrįstai nurodė, kad skundžiami atsakovo sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis, juose faktinės aplinkybės susietos su aiškiai išdėstytu ir cituojamu teisiniu reglamentavimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. gruodžio 13 d. rašto Nr. 48SD-19583-(14.48.136 E.) ir NŽT 2022 m. sausio 14 d. rašto Nr. 1SS-63- (5.59 E.) ir pagrįstumo ir teisėtumo, bei dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

18. Pareiškėjas, teismui skųsdamas nurodytus raštus, išplėtė pagrindus, kuriais rėmėsi kreipdamasis į atsakovą dėl administraciniu aktu nustatyto servituto panaikinimo ir jo perkėlimo į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl ginčo, nagrinėjamo teisme, ribos yra tie pagrindai, kuriuos kreipdamasis į atsakovą nurodė pareiškėjas ir dėl kurių, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą bei skundą, vertindamas pareiškėjo kreipimųsi pagrįstumą, atsakovas pasisakė.

19. Pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl administraciniu aktu nustatyto servituto panaikinimo ir jo perkėlimo į kitą sklypą, nurodė, kad servituto turėtojas ilgą laiką nesinaudoja jam priklausančiu sklypu, pažeidžia tarnaujančiojo daikto savininko (pareiškėjo) teises, neatlygintinis naudojimasis tarnaujančiu daiktu pažeidžia tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų pusiausvyrą, servituto turėtojas gera valia nesutinka pareiškėjui atlyginti dėl servituto patiriamus nuostolius (žr., pareiškėjo prašymą ir pakartotinį prašymą).

20. Atsakovas, šia, pareiškėjo nurodytų pagrindų, apimtimi nagrinėdamas jo prašymą, pagrįstai nurodė, kad nėra CK 4.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų servituto pasibaigimo teisinių pagrindų.

21. Teisėjų kolegija, vertindama šioje byloje nustatytų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių visumą, prieina prie išvados, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės suponuoja ne administraciniu aktu nustatyto servituto pasibaigimo pagrindus, o tarnaujančiojo daikto savininko teisę reikalauti iš servituto turėtojo gera valia vykdyti prievoles, kylančias iš CK 4.113, 4.114 straipsniuose įtvirtinto teisinio reguliavimo, o taip pat atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (CK 4.129 str.) arba, jei tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkai gera valia nesutaria, kreiptis į teismą su atitinkamu ieškiniu.

22. Atsakovas šioje byloje ginčijamuose raštuose pateikė iš esmės tapatų, kaip yra nurodyta anksčiau (šios nutarties 21 p.), faktų teisinį vertinimą, kuris pirmosios instancijos teismo teisingai pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

23. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nurodytus šios nutarties 15.2, 15.4 ir 15.7 punktuose, pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą ir pirmosios instancijos teismui teikdamas įrodymus, išplėtė ginčo ribas peržengdamas pagrindus, kuriais pareiškėjas rėmėsi kreipdamasis į atsakovą dėl administraciniu aktu nustatyto servituto panaikinimo, todėl teisėjų kolegija dėl nurodytų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų nepasisako. Dėl nurodomų aplinkybių, kaip peržengiančių ginčo ribas, neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti ir pirmosios instancijos teismas.

24. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nurodytus šios nutarties 15.11 punkte. Ginčijamuose sprendimuose, atsižvelgiant į pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus, pateikiami aiškūs bei teisiniu požiūriu pagrįsti situacijos vertinimai bei teisinis faktų kvalifikavimas, todėl VAĮ 3 straipsnio 5 punkto reikalavimai nepažeisti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas atsakovo būtų prašęs pateikti dokumentus, pagrindžiančius individualiame teisės akte priimtą sprendimą, todėl pareiškėjo argumentai, kad tokie dokumentai jam nebuvo pateikti, niekuo nepagrįsti.

25. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

26. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys