2013-12-03 Nr. AB-9269-3-61-3-02083-2010-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-2049/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02083-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 30, 35.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei D. P., advokatei J. G., atsakovo atstovams A. B., M. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija, Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazija) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vilniaus rajono Veriškių pradinė mokykla (toliau – ir Veriškių pradinė mokykla) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–11), kurį patikslino (II t., b. l. 34–43), prašydamas iš dalies panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. T3-207 „Dėl kai kurių Vilniaus rajono švietimo įstaigų reorganizavimo ir vidaus struktūros pertvarkymo“ – 2 punktą, 3.12 punktą, 3.13 punktą, 4.1.12 punktą panaikinti visa apimtimi, o 4.2.3 punktą, 4.2.10 punktą, 4.3 punktą, 6.3 punktą, 8 punktą ir 9 punktą panaikinti ta apimtimi, kiek jie yra susiję su Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimu.

Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2010 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. T3-88 „Dėl 2010 m. gruodžio 19 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-46 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo 2006–2012 metų plano dalinio pakeitimo“ pakeitimo ir patikslinimo bei 2010 m. vasario 19 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T3-45 „Dėl kai kurių Vilniaus rajono švietimo įstaigų pertvarkymo ir reorganizavimo“ panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T3-88), kuriuo: pakeitė bei patikslino Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T3-46 patvirtinto Mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo plano pavadinimą ir patikslino šio plano atskirus punktus (Sprendimo Nr. T3-88 1 p.); pavedė iki 2010 m. rugsėjo 1 d. reorganizuojamų prijungimo ar išdalijimo būdu Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovams atlikti su įstaigų reorganizavimo procedūromis susijusius veiksmus (Sprendimo Nr. T3-88 2 p.).

Veriškių pradinės mokyklos taryba kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT) su skundu, kuriuo prašė panaikinti Sprendimo Nr. T3-88 2 punktą ta apimtimi, kiek tai yra susiję su Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo procedūromis, taip pat prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų plano 26, 22 ir 23 punktų nuostatas dėl Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo išdalijimo būdu. Kartu su skundu pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo Nr. T3-88 2 punkto galiojimą, kol bus išnagrinėta byla.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. birželio 23 d. nutartimi (adm. byla Nr. AS525-431/2010) patenkino pareiškėjo atskirąjį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartį ir patenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – sustabdė Sprendimo Nr. T3-88 2 punkto galiojimą Veriškių pradinės mokyklos atžvilgiu iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2199/2010 įsiteisėjimo. Ši teismo nutartis buvo priimta 2010 m. birželio 23 d. 9.00 val.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba, gavusi minėtą teismo nutartį iki balsavimo pradžios, t. y. iki 2010 m. birželio 23 d. 11.00 val., nevykdė nutarties ir priėmė 2010 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. T3-207 „Dėl kai kurių Vilniaus rajono švietimo įstaigų reorganizavimo ir vidaus struktūros pertvarkymo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T3-207). Sprendimas Nr. T3-207 buvo priimtas įgyvendinant Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų planą (toliau – ir Mokyklų pertvarkos iki 2012 metų planas) ir Sprendimą Nr. T3-88, t. y. tuos administracinius aktus, kurių atitinkamas dalis buvo apskundusi Veriškių pradinės mokyklos taryba.

Taigi, Vilniaus rajono savivaldybės taryba, nepaisydama pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, priėmė skundžiamą šioje byloje Sprendimą Nr. T3-207. Kyla klausimas, ar galėjo atsakovas tęsti Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo procedūras, žinodamas apie LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-431/2010, t. y. nors formaliai ir negavęs šios nutarties iš teismo, bet realiai ją gavęs per trečiuosius asmenis. Šį faktą patvirtina 2010 m. birželio 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdžio protokolas Nr. T2-7, kurio 12 punkte užfiksuota, jog tarybos nariams buvo žinoma apie LVAT nutartį, tačiau jos nuspręsta nepaisyti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 745 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (toliau – ir Mokyklų tinklo kūrimo taisyklės) 21 punkte įtvirtinta, kad mokyklų steigimą, reorganizavimą, likvidavimą ir pertvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (toliau – ir Švietimo įstatymas), Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas (toliau – ir Biudžetinių įstaigų įstatymas) arba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas, kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai.

Švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2010 m. vasario 4 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) nurodyta, kad valstybinės mokyklos, pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigos steigėjas mokyklą, įstaigą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko gavęs mokyklos, įstaigos steigimui pritarusių institucijų raštiškus sutikimus. Savivaldybės taryba ikimokyklinio, kitas neformaliojo švietimo mokyklas reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklas, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas – pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus.

Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, priimdamas sprendimą mokyklą reorganizuoti, turėjo laikytis 2004 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 746 „Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalba mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijai) nustatytų kriterijų. Kriterijų 8.1 punkte nustatyta, kad bendrojo lavinimo mokykla reorganizuojama, jeigu valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką nepakanka, tačiau šis punktas nenurodo, kam (kokiems tikslams) ir kokiu laikotarpiu šių lėšų turėtų mokyklai nepakakti, kad būtų galima reorganizuoti mokyklą.

Aiškinant minėtos nuostatos prasmę, būtina atsižvelgti į kitas teisės aktų nuostatas, kurios įtvirtina reikalavimus veikiančioms bendrojo lavinimo mokykloms. Švietimo įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad užtikrinant švietimo kokybę, mokykla konkretina ir individualizuoja formaliojo švietimo programas; inicijuoja švietimo programų pasirenkamųjų dalių variantus; sudaro formaliojo švietimo programas papildančius bei mokinių saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius; sudaro neformaliojo švietimo programas; pasirenka programų turinio perteikimo būdus; laiduoja programos turinio lankstumą ir variantiškumą, programos turinio ir jo perteikimo būdų dermę, individualizuotos programos ir mokinių poreikių bei gebėjimų, vykdomų programų ir valstybės nustatytų išsilavinimo bei kvalifikacijų standartų atitikimą.

Švietimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad mokymo lėšos – tiesiogiai su švietimo procesu susijusios lėšos (darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą, mokytojų kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, taip pat ugdymo procesui valdyti, mokyklos bibliotekai, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai bei sveikatos priežiūrai mokykloje skiriamos lėšos). Švietimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas.

To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokyklos ūkio lėšas mokykloms skiria mokyklos steigėjas savo nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma yra detalizuota Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 (toliau – ir Metodika). Iš Metodikos nuostatų matyti, kad moksleivio krepšelio lėšos yra tikslinės valstybės biudžeto lėšos, skiriamos bendrojo lavinimo mokyklų steigėjams. Šias lėšas mokyklos steigėjas skiria mokykloms ugdymui, priklausomai nuo realaus moksleivių skaičiaus.

Taigi, steigėjo mokykloms skiriamos mokinio krepšelio lėšos yra skirtos ugdymui, tai mokymo lėšos (speciali tikslinė dotacija), kurių turi pakakti tam, kad mokykla užtikrintų ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, geros kokybės švietimą. Šių lėšų minėtiems tikslams nepakankant, steigėjui atsiranda pagrindas spręsti dėl mokyklos reorganizavimo ir pertvarkymo. Iš Kriterijų 8.1 punkto formuluotės, taip pat Mokyklų tinklo kūrimo taisyklių, įpareigojančių vykdyti nuoseklų mokyklų tinklo pertvarkos procesą, susidedantį iš 3 stadijų – inicijavimo, įgyvendinimo ir įtvirtinimo, kurio pirmoje (inicijavimo) stadijoje turi būti parengtas bendrasis mokyklų tinklo pertvarkos planas, matyti, jog ne bet koks valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Metodiką nepakankamumas, bet tik nuolatinis, sisteminis tokių lėšų trūkumas yra pagrindas mokyklos reorganizavimui.

Taigi, pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Kriterijų 8.1 punktu, bendrojo lavinimo mokyklos steigėjas gali priimti sprendimą reorganizuoti mokyklą tik tada, kai valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Metodiką nuolat, sistemiškai nepakanka tam, kad mokykla užtikrintų ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, geros kokybės švietimą. Tokio kriterijaus egzistavimą konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis turi įrodyti mokyklos steigėjas, o priimtas sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas teisės normomis. Atsakovas Sprendimo Nr. T3-207 dėl Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo reikiamai nemotyvavo, neįrodė Vyriausybės patvirtintų kriterijų egzistavimo, skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis vien tik savo nusistatytais kriterijais, ekonominiu tikslingumu, tuo pažeidė Švietimo įstatymo, Mokyklų tinklo kūrimo taisyklių bei Kriterijų nuostatas.

Be to, atsakovas, teigdamas, kad nuolat trūksta lėšų, nepateikė jokio argumentuoto paskaičiavimo, kaip apskaičiuojamas lėšų poreikis, vengė pateikti konkrečius atsakymus į pareiškėjo paklausimus. Skaičiuojant lėšų poreikį, taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad Veriškių pradinė mokykla užima 1/3 pastato, likusią pastato dalį naudoja Vilniaus rajono savivaldybės Kultūros skyrius, kur veikia kaimo viešoji biblioteka, šokių salė, kino salė. Lėšos, reikalingos šių patalpų išlaikymui (apmokėjimui už elektrą, šildymą, valymą, šiukšlių išvežimą ir kt.) dėl nesuprantamų priežasčių skiriamos mokyklai, tokiu būdu dirbtinai padidinant lėšų poreikį, skiriamą iš savivaldybės biudžeto. Sargų, kiemsargių, ūkvedžių etatai yra priskirti mokyklai, nors jie prižiūri visą teritoriją. Atsakovo parengtos reorganizavimo sąlygos nepateikia atsakymo, kaip realiai mokyklos išdalijimas galėtų būti atliktas, t. y. kaip konkrečiai ir kokiu principu bus dalijamas turtas, patalpos tarp veiksiančių po reorganizacijos skyrių, kaip pasiskirstys pagalbinio personalo etatai. Atsakovo samprotavimai, esą mokyklos reorganizavimas niekaip neatsilieps bendruomenės interesams, nes skyriai ir toliau veiks tose pačiose patalpose, pagal galimybes bus išlaikytos darbo vietos ir pan., prasilenkia su bet kokia ekonomine logika, nes neaišku, kur bus sutaupyta, jeigu po reorganizavimo pasikeis tik juridinė forma.

2010 m. balandžio 7 d. aiškinamajame rašte dėl Sprendimo Nr. T3-207 projekto nurodyta, kad visos reorganizuojamos mokyklos yra mažakomplektės, jų vadovams sudėtinga kokybiškai administruoti įstaigas, tvarkyti privalomas įstaigų duomenų bazes, operatyviai pateikti statistines ataskaitas ir vadovėlių bei vaizdinių priemonių užsakymus. LVAT 2007 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-37/2007 yra išaiškinęs, kad šie ar panašūs argumentai nėra savarankiški Vyriausybės patvirtinti kriterijai reorganizavimui, ir kad yra būtina vadovautis tik tais kriterijais, kurie yra numatyti Kriterijų IV dalies 8 punkto papunkčiuose.

Minėtame aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad švietimo įstaigų mokyklų reorganizavimas grindžiamas 2007–2010 metų faktiniais duomenimis, kad valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Mokinio krepšelio ir sutartinių mokinių apskaičiavimo metodiką nepakanka, ir steigėjas neturi papildomų lėšų šių švietimo įstaigų išlaikymui. Šis kriterijus yra įvardytas Kriterijų 8.1 papunktyje, tačiau, pareiškėjo manymu, atsakovas jo neįrodė, rėmėsi tik bendro deklaratyvaus pobūdžio pareiškimais ir konkrečiais paskaičiavimais nepagrįstais skaičiais.

Be to, nepagrįstas atsakovo argumentas, kad savivaldybė negali perskirstyti lėšų tarp mokyklų, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, savivaldybės 5 procentus mokinio krepšeliui skirtų lėšų savo nustatyta tvarka naudoja:

1) pedagoginei ir psichologinei pagalbai organizuoti;

2) brandos egzaminams organizuoti ir vykdyti;

3) bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų išorės auditui organizuoti;

4) profesinės linkmės moduliams neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti;

5) pedagoginių darbuotojų tarifinių atlygių koeficientų skirtumams išlyginti bendrąjį lavinimą ir priešmokyklinį ugdymą teikiančiose mokyklose;

6) bendrojo lavinimo ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumui užtikrinti;

7) neformaliajam švietimui, papildančiam bendrąsias pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. 2011 m. lapkričio 24 d. atsakovas priėmė sprendimą „Dėl mokinio krepšelio lėšų patikslinimo ir panaudojimo“ (www.vilniaus-r.lt), kurio duomenimis Veriškių pradinėje mokykloje numatomas tik 400 Lt trūkumas, kas leidžia daryti prielaidą, kad tinkamai sutvarkius tikslinių lėšų panaudojimą, yra visiškai reali galimybė mokyklai funkcionuoti be jokių reorganizavimo procedūrų.

Atsakovas pažeidė ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 7 straipsnyje įtvirtintą pareigą tartis dėl administracinio reglamentavimo su visuomenės interesams atstovaujančiomis organizacijomis. Veriškių pradinė mokykla yra vienintelė vaikų ugdymo įstaiga Veriškėse ir aplinkiniuose kaimeliuose. Čia nėra vaikų lopšelių – darželių, todėl atidarius priešmokyklinę ugdymo grupę, išsisprendė ir kita aktuali problema – ikimokyklinio amžiaus vaikai taip pat turi galimybę lankyti šią švietimo įstaigą, vaikų tėveliams nereikia vežioti vaikų keliasdešimt kilometrų į kitas ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. mokykloje nebesusidarė mokinių grupės lenkų mokomąja kalba. Šį faktą įrodo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. T3-329. Nesusidarius mokinių grupėms lenkų mokomąja kalba, teko atleisti lenkų kalbos mokytoją. Taip pat buvo atleista tikybos mokytoja. Tačiau atsakovas, teikdamas skaičiavimus darbo užmokesčiui, įskaito ir šių mokytojų atlyginimus bei su tuo susijusius mokėjimus valstybei (2011 m. spalio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarifikacijos žiniaraštis), tokiu būdu nepagrįstai didindamas lėšų poreikį. Taigi, atsakovas skundžiamo sprendimo nemotyvavo ir neįrodė Kriterijų mokyklos reorganizavimo buvimo, o reorganizavimo procedūras pradėjo pažeidžiant Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintas procedūras.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės taryba su skundu nesutiko ir atsiliepimu (I t., 111–115) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba iki balsavimo dėl 2010 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. T3-207 pradžios nebuvo gavusi LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Taryba, svarstydama dėl Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo, vadovavosi teisės aktais, t. y. Kriterijų 8.1 punktu ir VAĮ įtvirtintu įstatymo viršenybės principu. VAĮ 7 straipsnis nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas, nes Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus darbuotojai ir Vilniaus rajono savivaldybės mero pavaduotojas dalyvavo Veriškių pradinės mokyklos bendruomenės 2010 m. sausio 25 d. ir 2010 m. vasario 24 d. susirinkimuose ir išklausė jos nuomonės. Sprendimu Nr. T3-207 buvo įgyvendinamas galiojantis Pertvarkos iki 2012 metų planas.

VAĮ įtvirtinta pareiga tartis dėl administracinio reglamentavimo su visuomenės interesams atstovaujančiomis organizacijomis buvo įgyvendinta prieš patvirtinant ir pakeičiant Pertvarkos planą, todėl priimant Sprendimą Nr. T3-207 dar kartą tartis su Veriškių pradinės mokyklos bendruomene dėl to paties administracinio reglamentavimo nereikėjo. Po reorganizacijos mokiniai mokysis tame pačiame pastate, kadangi bus įsteigti Vilniaus rajono Gedimino ir Konstanto Parčevskio gimnazijų Veriškių pradinio ugdymo skyriai (Sprendimo Nr. T3-207 3.12, 3.13 punktai), mokiniai mokysis jau gimnazijoje, o ne mokykloje, todėl nesuprantami pareiškėjo argumentai, kad dėl reorganizavimo nukentės mokinių bei jų tėvų interesai.

Veriškių pradinei mokyklai trūko 60 tūkstančių litų mokinio krepšelio lėšų, todėl nereorganizavus mokyklos, pritrūktų pinigų mokytojų atlyginimams išmokėti, o išdalijus mokyklą didelėms švietimo įstaigoms, atsivers galimybės lėšas perskirstyti ir užtikrinti stabilų atlyginimo išmokėjimą mokytojams. Pareiškėjo argumentai, susiję su reorganizavimo sąlygomis, atsakovo nuomone, nepagrįsti ir atmestini, nes pagal CK 2.99 straipsnio 1 dalį reorganizavimo sąlygas parengia juridinio asmens valdymo organai, šiuo atveju – Veriškių pradinės mokyklos direktorė, kuri patvirtino tai savo parašu.

Vadinasi, pareiškėjas skundžia savo paties pasirašytas reorganizavimo sąlygas. Reorganizavime dalyvauja trys švietimo įstaigos, kurių savininkas yra tas pats – Vilniaus rajono savivaldybė, todėl jokių problemų dėl turto perdavimo nebus, reorganizavimo sąlygos buvo paskelbtos CK nustatyta tvarka, nė vienas kreditorius nepareiškė dėl jų jokių pretenzijų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 138 straipsnyje nustatyta, kad įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.

Taigi, reorganizavimo atveju darbuotojų perkėlimą garantuoja paminėta kodekso norma.

Sprendimas Nr. T3-207 buvo parengtas ir priimtas remiantis galiojančiais teisės aktais. Remiantis Kriterijų 8.1 punktu, bendrojo lavinimo mokykla steigėjo sprendimu reorganizuojama, jeigu valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Metodiką nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų. Vilniaus rajono savivaldybės taryba Sprendimo Nr. T3-207 aiškinamajame rašte bei reorganizavimo sąlygose (Sprendimo Nr. T3-207 12 priedas) nurodė, kad Veriškių pradinei mokyklai jau ne pirmus metus sistemiškai ir nuolat trūksta lėšų. Be to, ir reorganizavimo sąlygų projekte yra nurodyta, kad jau ne vienerius metus mokyklai trūksta lėšų. Iš Švietimo skyriaus vedėjo pažymos matyti, kad Veriškių pradinei mokyklai 2007 m. trūko 58,5 tūkst. Lt; 2008 m. – 64,3 tūkst. Lt; 2009 m. – 29,3 tūkst. Lt; 2010 m. – 60,0 tūkst. Lt mokymo lėšų, todėl mokymo lėšų trūkumas Veriškių pradinei mokyklai yra nuolatinis bei sisteminis. Atsakovas per pastaruosius ketverius metus (2007–2010 m.) iš savo biudžeto Veriškių pradinei mokyklai (mokosi 26 mokiniai) yra skyręs jau 503,1 tūkst. Lt mokesčių mokėtojų pinigų, todėl Veriškių mokyklos reorganizavimas yra visos Vilniaus rajono savivaldybės visuomenės interesas. Sprendimo Nr. T3-207 aiškinamajame rašte bei jo 12 priede taip pat yra nurodyta, kad steigėjas neturi papildomų lėšų. Remiantis Kriterijų 8.1 punktu, mokinio krepšelio lėšų ir steigėjo papildomų lėšų trūkumas yra pakankamas pagrindas reorganizuoti mokyklą, todėl visi kiti pareiškėjo nurodyti argumentai, susiję su mokyklos reorganizavimo pagrindimu, teisiškai nesvarbūs. Sprendimas Nr. T3-207 tinkamai motyvuotas ir pagrįstas teisės aktais, faktinės aplinkybės atitinka Kriterijų 8.1 punktą, todėl Vilniaus rajono savivaldybės taryba turėjo teisę reorganizuoti Veriškių pradinę mokyklą.

Be to, Sprendimo Nr. T3-207 3 punktu buvo atlikti švietimo įstaigų vidaus struktūros pertvarkymai. Pareiškėjas prašo panaikinti minėto sprendimo 3.12, 3.13 punktus, kadangi jie yra susiję su mokyklos reorganizavimu, tačiau nenurodo, kokiems teisės aktams jie prieštarauja, todėl atsakovas dėl minėtų punktų pagrįstumo nepasisako. Sprendimo Nr. T3-207 4 punktu Vilniaus rajono savivaldybės taryba patvirtino švietimo įstaigų reorganizavimo sąlygas. Jos buvo parengtos remiantis CK 2.99 straipsniu ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 6 dalimi. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepateikė nė vieno argumento, kad sąlygos neatitinka minėtų teisės aktų. Pareiškėjas prašo panaikinti Sprendimo Nr. T3-207 4.2.3 punktą, 4.2.10 punktą, 4.3 punktą, 6.3 punktą, 8 punktą ir 9 punktą, tačiau taip pat nenurodo, kokiems teisės aktams minėti punktai prieštarauja. Reorganizavimas pasireiškia tuo, kad Veriškių pradinė mokykla išdalijama Nemenčinės Konstanto Parčevskio ir Gedimino gimnazijoms. Tokiu būdu minėtų gimnazijų mokinių skaičius didėja. Remiantis Švietimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalimi, taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas, todėl minėtos gimnazijos kartu su mokiniais gaus daugiau lėšų. Tuo pasireiškia mokyklų tinklo optimizavimas: sujungus švietimo įstaigas, jos turi daugiau mokinių, vadinasi, ir daugiau lėšų, tai leidžia užtikrinti ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, atvirumą vietos bendruomenei, mokymo sutarties sudarymą ir sutartų įpareigojimų vykdymą, geros kokybės švietimą (Švietimo įstatymo 43 str. 9 d.). Tai, kad Veriškių pradinėje mokykloje klasės yra sukomplektuojamos visiškai (anot pareiškėjo, klasės komplekte gali būti 6 mokiniai), šiuo atveju mokyklos reorganizavimui neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi reorganizavimas grindžiamas Kriterijų 8.1 punktu, o ne klasių visišku sukomplektavimu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu (III t., b. l. 23–33) pareiškėjo Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. T3-207 dalies, kuria atsakovas nusprendė iki 2010 m. rugsėjo 1 d. išdalijimo būdu reorganizuoti Veriškių pradinę mokyklą, įsteigiant Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos Veriškių pradinio ugdymo skyrių (lenkų ugdomąja kalba) ir Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos Veriškių pradinio ugdymo skyrių (lietuvių ugdomąja kalba), teisėtumo bei pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2010 m. birželio 23 d. priėmė sprendimą Nr. T3-207 „Dėl kai kurių Vilniaus rajono švietimo įstaigų reorganizavimo ir vidaus struktūros pertvarkymo“, kuriuo, vadovaudamasi CK 2.96 straipsniu, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 6 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Švietimo įstatymo 44 straipsniu, 60 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsniu, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. ISAK-1162 patvirtintais Reikalavimais valstybinių ir savivaldybių mokyklų nuostatams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 patvirtintų Kriterijų 8.1. punktu bei įgyvendinant Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų bendrąjį planą ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. T3-88, nusprendė: iki 2010 m. rugsėjo 1 d. išdalijimo būdu reorganizuoti Vilniaus rajono Veriškių pradinę mokyklą (2 p.); iki 2010 m. rugsėjo 1 d. atlikti švietimo įstaigų vidaus struktūros pertvarkymą (3 p.), įsteigiant <...> Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos Veriškių pradinio ugdymo skyrių (3.12. p.);

Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos Veriškių pradinio ugdymo skyrių (3.13. p.); patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų reorganizavimo sąlygas (4, 4.1. p.): <...> Vilniaus r. Veriškių pradinės mokyklos (12 priedas) (4.1.12. p.); <...> Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos nuostatus (15 priedas) (4.2.3. p.); <...> Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos nuostatus (22 priedas) (4.2.10. p.); po reorganizavimo tęsiančių Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų didžiausią leistiną pareigybių skaičių (23 priedas) (4.3. p.); pavedė po reorganizavimo tęsiančių veiklą įstaigų vadovams iki 2010 m. rugsėjo 1 d. išregistruoti iš Juridinių asmenų registro šias Vilniaus rajono savivaldybės mokyklas bei atlikti visus kitus su tuo susijusius veiksmus (6 p.): <...> Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos direktoriui – <...> Vilniaus rajono Veriškių pradinę mokyklą (6.3. p.); remiantis patvirtinta po reorganizavimo tęsiančių veiklą įstaigų struktūra ir didžiausiu leistinu etatų skaičiumi pavesti reorganizuojamų švietimo įstaigų vadovams iki 2010 m. rugsėjo 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka įforminti darbuotojų darbo sutarčių pakeitimą ar nutraukimą (8 p.); pavedė Vilniaus rajono administracijos direktoriui iki 2010 m. liepos 14 d. sudaryti komisiją 4.1.1.–4.1.12 punktuose nurodytų Švietimo įstaigų materialiajam, nematerialiajam, finansiniam turtui bei įsipareigojimams inventorizuoti, direktorių reikalams perduoti ir perimti.

Komisija perdavimo-priėmimo aktus pateikia tvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės merui iki 2010 m. rugsėjo 1 d. (9 p.) (I t., b. l. 31–34).

Švietimo įstatymo (2010 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. XI-668 redakcija) 44 straipsnio 1 dalis nustatė, kad savivaldybės taryba bendrojo lavinimo mokyklas reorganizuoja pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus. Minėtoje įstatymo normoje nurodytus kriterijus nustatė 2004 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 746 patvirtintas Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašas (2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas Nr. 903). Ginčijamo Sprendimo Nr. T3-207 įžanginėje dalyje nurodyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba savivaldybės mokyklų reorganizavimą grindė Kriterijų 8.1 punktu.

Kriterijų 8.1 punktas nustato, kad bendrojo lavinimo mokykla steigėjo sprendimu reorganizuojama, pertvarkoma, jeigu valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų. Kaip nurodė LVAT 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje, panaikindamas VAAT 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą šioje byloje, teismas turi nustatyti, ar Sprendimo Nr. T3-207 priėmimo metu buvo šioje teisės normoje nurodytų jos taikymo sąlygų visuma.

Švietimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad mokymo lėšos – tiesiogiai su švietimo procesu susijusios lėšos (darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, taip pat ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekai, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai, profesiniam orientavimui bei sveikatos priežiūrai mokykloje skiriamos lėšos). To paties straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad mokyklos ūkio lėšos – netiesiogiai su švietimo procesu susijusios lėšos (mokyklos ūkiui valdyti ir eksploatuoti, mokiniams vežioti ir kitoms ūkio išlaidoms skiriamos lėšos). Švietimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad formaliojo švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms finansuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas. Šio įstatymo prasme formalusis švietimas – švietimas, vykstantis pagal teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas ugdymo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija (Švietimo įstatymo 2 str. 4 d.). Minėtas įstatymas nustato, kad mokymo lėšos savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, atitinkamų specialiojo ugdymo programų, profesinio mokymo, formaliojo švietimo programas papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų moduliams vaikų neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti skiriamos iš atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme tvirtinamų savivaldybių biudžetams valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, valstybinėms mokykloms – iš valstybės biudžete numatytų asignavimų (Švietimo įstatymo 69 str. 2 d.). Švietimo įstatymas taip pat nustato, kad mokykloms (išskyrus nevalstybines tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos mokyklas, nurodytas šio straipsnio 7 dalyje) ūkio lėšas skiria mokyklos steigėjas savo nustatyta tvarka (Švietimo įstatymo 69 str. 3 d.).

LVAT yra išaiškinęs, kad Kriterijų 8.1 punkto taikymui yra reikšmingas valstybės skiriamų mokymo lėšų, apskaičiuotų pagal Metodiką nuolatinis, sistemiškas trūkumas tam, kad mokykla užtikrintų ugdymo programų vykdymą, geros kokybės švietimą (LVAT nutartys adm. bylose Nr. A5-37/2007, Nr. A143-54/2008). Tokio aiškinimo kontekste akivaizdu, kad mokymo lėšos yra atribotos nuo mokyklos ūkio lėšų bei tai, kad pagrindas reorganizuoti mokyklą Kriterijų 8.1 punkte numatytu pagrindu gali būti konstatavus būtent mokymo lėšų trūkumą, apskaičiuotą pagal Metodiką.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas galimai nepagrįstai ir neteisingai nustatė (apskaičiavo) mokymo lėšų nepakankamumą, kas lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo reorganizuoti mokyklą priėmimą. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Į bylą pateikti detalūs ir konkretūs rašytiniai įrodymai (paskaičiavimai pagal Metodikos reikalavimus) patvirtina, kad Veriškių pradinei mokyklai 2007 metais trūko: mokymo lėšų – 58,5 tūkst. Lt, mokyklos ūkio lėšų – 18,4 tūkst. Lt, viso: 76,9 tūkst. Lt; 2008 metais trūko: mokymo lėšų – 64,2 tūkst. Lt, mokyklos ūkio lėšų – 4,6 tūkst. Lt, viso: 68,9 tūkst. Lt; 2009 metais trūko: mokymo lėšų – 29,3 tūkst. Lt, mokyklos ūkio lėšų – 4,3 tūkst. Lt, viso: 33,6 tūkst. Lt; 2010 metais trūko: mokymo lėšų – 60,0 tūkst. Lt, mokyklos ūkio lėšų – 28,9 tūkst. Lt, viso: 88,9 tūkst. Lt (II t., b. l. 163–166). Teismo vertinimu, paminėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Veriškių pradinei mokyklai mokymo lėšų trūkumas buvo nuolatinis bei sisteminis.

Į bylą pateikti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimai (II t., b. l. 167–172) patvirtina, kad mokyklos mokinio krepšelio lėšų trūkumui padengti lėšos buvo perskirstomos tarp mokyklų, t. y. buvo mažinamos kitų mokyklų mokinio krepšelio lėšos, kuriose mokinių skaičiaus vidurkis klasėse buvo atitinkantis Metodikos reikalavimus ir didinamos toms mokykloms, kurioms lėšų pastoviai trūkdavo. Rašytiniai įrodymai patvirtina ir tai, kad atsakovas (steigėjas) papildomų lėšų neturėjo, nes lėšų poreikis buvo didesnis už skiriamas lėšas (II t., b. l. 173–175). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba turėjo pagrindą mokyklos reorganizavimą atlikti, taikydama Kriterijų 8.1 punktą.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad atsakovo priimtas skundžiamas sprendimas nemotyvuotas ir, kad reorganizavimo procedūros buvo pradėtos pažeidžiant Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintas procedūras. Atsakydama į šiuos pareiškėjo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Mokyklų tinklo kūrimo taisyklių 35 punkte nustatyta, jog mokyklų tinklo pertvarkos procesas yra 3 stadijų − inicijavimas, įgyvendinimas ir įtvirtinimas. Tų pačių taisyklių 36 punkte nustatyta, kad inicijavimo stadijoje rengiami mokyklų tinklo pertvarkos bendrieji planai, kurie grindžiami švietimo tikrosios būklės analize ir raidos prognozėmis, juose nurodomi esamos mokyklų tinklo būklės privalumai ir trūkumai, strateginis mokyklų tinklo pertvarkos tikslas, uždaviniai, prioritetai, pagrindinių rezultatų rodikliai, nustatomas mokyklų tinklo pertvarkos poreikis. Įgyvendinimo stadijoje rengiami mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkos projektai, priimami ir įgyvendinami sprendimai dėl konkrečių mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkos (Mokyklų tinklo kūrimo taisyklių 37 p.). Įtvirtinimo stadijoje reorganizuotoms ir pertvarkytoms mokykloms teikiama pagalba ir pan. (Mokyklų tinklo kūrimo taisyklių 38 p.).

Įvertinęs teisės aktų normas, teismas daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, įgyvendinimo stadija yra 2 etapų: 1) projekto dėl mokyklų reorganizavimo rengimo; 2) sprendimo dėl konkrečių mokyklų reorganizavimo priėmimo ir įgyvendinimo.

Iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad VAAT buvo nagrinėjama byla pagal pareiškėjo Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos tarybos skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijai, Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijai ir Veriškių pradinei mokyklai dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. T3-88, kuriuo Vilniaus rajono savivaldybės taryba pakeitė bei patikslino 2010 m. vasario 19 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-46 patvirtinto Mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo plano pavadinimą bei patikslino šio plano atskirus punktus (sprendimo Nr. T3-88 1 p.); pavedė iki 2010 m. rugsėjo 1 d. reorganizuojamų prijungimo ar išdalijimo būdu Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovams atlikti su įstaigų reorganizavimo procedūromis susijusius veiksmus (sprendimo Nr. T3-88 2 p.); įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją teikti metodinę pagalbą bei koordinuoti reorganizavimo procedūras (sprendimo Nr. T3-88 3 p.); panaikino 2010 m. vasario 19 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T3-45 (sprendimo Nr. T3-88 4 p.). VAAT, išnagrinėjęs minėtą administracinę bylą, atmetė pareiškėjo skundą (LVAT 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi paliko šį VAAT sprendimą nepakeistą) ir konstatavo, jog teisinės prielaidos Vilniaus rajono švietimo įstaigas, tame tarpe Veriškių pradinę mokyklą, reorganizuoti buvo, sprendimus dėl reorganizavimo sąlygų rengimo, plano tvirtinimo priėmė kompetentinga institucija, kad atsakovas nepažeidė jokių teisės aktų, todėl ginčo sprendimus laikė teisėtais ir pagrįstais. Taigi, teismo vertinimu, VAAT 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2199-331/2010 įvertino reorganizavimo procedūrų pradžią, todėl pareiškėjo argumentai, kad reorganizavimo procedūros buvo pradėtos pažeidžiant Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintas procedūras, atmestini kaip nepagrįsti.

Nepagrįstas ir kitas pareiškėjo argumentas, kad skundžiamas Sprendimas Nr. T3-207 yra nemotyvuotas. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus rajono mokyklų reorganizavimo pagrindu yra tai, kad valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Mokinio krepšelio ir sutartinių mokinių apskaičiavimo metodiką nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų. Toks pagrindas ir buvo nurodytas Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo sąlygose bei aiškinamajame rašte (I t., b. l. 129–131, 147). Kaip buvo minėta, Kriterijų 8.1 punktas aiškiai nustato, kad bendrojo lavinimo mokykla steigėjo sprendimu reorganizuojama, jeigu valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Metodiką nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų, todėl, teismo vertinimu, vien šiuo pagrindu atsakovas turėjo teisę reorganizuoti bendrojo lavinimo mokyklą. Kiti skunde keliami pareiškėjo argumentai, kad klasės visiškai sukomplektuotos, kad bendruomenė nepritaria mokyklos reorganizavimui, kad nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. mokykloje nebesusidarė mokinių grupės lenkų mokomąja kalba, teisiškai nereikšmingi, nes Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimas yra grindžiamas Kriterijų 8.1 punktu.

Kitas pagrindas, kuriuo pareiškėjas ginčija Sprendimą Nr. T3-207, tai – ar galėjo atsakovas tęsti Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo procedūras, faktiškai žinodamas apie LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje AS-431/2010 (VAAT administracinės bylos Nr. I-2199-331/2010), nors iš teismo minėtos nutarties nuorašo negavo, tačiau ji buvo pateikta trečiųjų asmenų (mokyklos mokytojų, tarybos narių). Atsakovas tvirtino, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba iki balsavimo minėtos LVAT nutarties nebuvo gavusi, o pareiškėjas, teigdamas priešingai, turėtų tai įrodyti.

Pareiškėjo teigimu, tai, kad atsakovui buvo žinoma, jog LVAT taikė reikalavimo užtikrinimo priemones, patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 23 d. posėdžio protokolas Nr. T2-7 (II t., b. l. 8–12). Iš Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 23 d. posėdžio protokolo Nr. T2-7 matyti, kad tarybos narys J. G. pasakė: „Veriškių pradinės mokyklos taryba kreipėsi į teismą dėl reorganizavimo ir šiandien gautas teismo sprendimas, todėl pasiūlė netvirtinti Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo sąlygų“ (protokolo 12 p.).

Vertinant šį pasakytą teiginį, pažymėtina, kad nebuvo pateikta objektyvi informacija, kuri leistų vienareikšmiškai spręsti, kad LVAT nutartimi buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Svarbu pažymėti, kad LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartimi taikė reikalavimų užtikrinimo priemones iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2199-331/2010 įsiteisėjimo dienos. 2011 m. rugpjūčio 18 d. LVAT nutartimi išnagrinėjęs administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Veriškių pradinės mokyklos apeliacinį skundą dėl VAAT 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo, trečiojo suinteresuoto asmens Veriškių pradinės mokyklos apeliacinį skundą atmetė, o VAAT 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą, kuriuo atmestas Veriškių pradinės mokyklos tarybos skundas, paliko nepakeistą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalies taikomų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimo tikslas – teismo sprendimo įvykdymas. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidžiami draudimai, nurodyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje, kaltiems asmenims teismo nutartimi skiriama iki 1 000 Lt bauda. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, žinodamas, jog yra pažeidžiama teismo nutartis, galėjo kreiptis į teismą su prašymu dėl atsakovo atsakomybės taikymo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, ištyrusi byloje esančius įrodymus bei įvertinusi teisės aktus, daro išvadą, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių reorganizavimo procedūrą, nepažeidė. Pareiškėjos skundo reikalavimai iš dalies panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. T3-207 „Dėl kai kurių Vilniaus rajono švietimo įstaigų reorganizavimo ir vidaus struktūros pertvarkymo“: panaikinti 2 punktą, 3.12 punktą, 3.13 punktą, 4.1.12 punktą visa apimtimi, o 4.2.3 punktą, 4.2.10 punktą, 4.3 punktą, 6.3 punktą, 8 punktą ir 9 punktą panaikinti ta apimtimi, kiek jie yra susiję su Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimu, atmestini, nenustačius pagrindo juos patenkinti.

III. Pareiškėjas Vilniaus rajono Veriškių pradinė mokykla apeliaciniu skundu (III t., b. l. 37–46) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktus įrodymus, netyrė naujai atsiradusių aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir socialiai neteisingą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad 2010 m. birželio 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdžio protokolo Nr. T2-7 12 punkte užfiksuota, kad tarybos narys J. G. pasakė, jog „Veriškių pradinės mokyklos taryba kreipėsi į teismą dėl reorganizavimo ir šiandien gautas teismo sprendimas“. Tai reiškia, kad visa objektyvi informacija, kuri vienareikšmiškai leido spręsti apie pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones buvo pateikta. LVAT nutarties kopiją pareiškėjo atstovas (mokytojai) į savivaldybės tarybos posėdžio salę pristatė dar iki posėdžio, t. y. 10.00 val. (balsavimas buvo numatytas 11.05 val.), tačiau merė M. Rekst atsisakė priimti šią kopiją, todėl pareiškėjo atstovai nutartį padėjo ant stalo priešais merę kitų tarybos narių akivaizdoje. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai lingvistine 2010 m. birželio 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdžio protokolo Nr. T2-7 įrašų išraiška, ignoruodamas žodinius liudytojų parodymus. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad neva dėl tokio pažeidimo pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo, yra atmestini, kadangi suponuoja išvadą, jog sumokėjus baudas, galima pažeidinėti įstatymus. Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsakovui paskirta piniginė bauda būtent už reikalavimo užtikinimo priemonių, paskirtų 2010 m. birželio 23 d. nutartimi, nevykdymą.

Skundžiamame sprendime pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodo, kad VAAT 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2199-331/2010 įvertino reorganizavimo procedūrų pradžią ir pažeidimų nenustatė, o LVAT 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi paliko šį teismo sprendimą nepakeistą. Visų pirma, LVAT 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-2413/2011 pareiškėjo atstovo apeliacinį skundą atmetė ne todėl, kad buvo konstatuota, jog atsakovo vykdomos reorganizavimo procedūros atitinka įstatymų reikalavimus, bet todėl, kad bylą nagrinėjusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Veriškių pradinės mokyklos tarybos nelaikė tinkama proceso šalimi, skundžiant mokyklos steigėjo priimtus administracinius aktus. Kitaip tariant, LVAT nevertino pradėtų reorganizavimo procedūrų teisėtumo materialiniu teisės normų kontekste, ir vien formaliais pagrindais apeliacinį skundą atmetė. Dėl išdėstytų motyvų nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo procedūros yra pradėtos ir toliau tęsiamos, nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Kita vertus, vien skundo nepatenkinimas kitoje byloje nesuponuoja pagrindo atleisti atsakovą nuo atsakomybės už pritaikytų draudimų pažeidimą, priešingu atveju būtų suformuota tokia praktika, kai pažeidėjui yra parankiau sumokėti piniginę baudą, nei vykdyti teismo įpareigojimus.

Jeigu atsakovas būtų vykdęs teismo nutartį ir sustabdęs skundžiamo sprendimo priėmimą iki bus išspręstas administracinis ginčas administracinėje byloje Nr. 1-2199/2010, tai būtų turėję esminės įtakos, priimant sprendimą dėl mokyklos reorganizavimo, nes kol vyko administracinis ginčas administracinėje byloje Nr. 1-2199/2010, pasikeitė teisinis reguliavimas – priimtas ir įsigaliojo Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai savivaldybės tarybos sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, siūlymus dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo pateikia Švietimo ir mokslo ministerija, bei 2011 m. liepos 5 d. priimtas Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. V-1212 "Dėl mokyklos bendruomenės sprendimų dėl savivaldybės mokyklų tinklo kūrimo priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo". Tokiu būdu įstatymų leidėjas sudarė realias teisines galimybes mokyklų bendruomenėms daryti įtaką steigėjui, sprendžiant dėl mokyklų reorganizavimo, ir papildė Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnyje buvusią pareigą viešojo administravimo subjektams tartis dėl administracinio reglamentavimo su visuomenės interesams atstovaujančiomis organizacijomis, o įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis.

Pirmosios instancijos teismas teigia, kad į bylą pateikti detalūs ir konkretūs rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad Veriškių pradinei mokyklai laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2010 m. nuolat ir sistemingai trūko mokymo lėšų. Teismas nusprendė, kad į bylą pateikti atsakovo sprendimai patvirtina, kad mokyklos mokinio krepšelio lėšų trūkumui padengti lėšos buvo perskirstomos tarp mokyklų. Pareiškėjo manymu, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, dėl nesuprantamų priežasčių vertino tik atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus ir nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, rašytinių įrodymų bei mokyklos vadovės paaiškinimų. Tai pasakytina, pvz., apie lėšų perskirstymą tarp mokyklų – atsakovas iš pradžių neigė šį faktą ir tik pareiškėjui pateikus į bylą įrodymus (atsakovo sprendimus), kad tarp mokyklų nuolat yra vykdomas lėšų perskirstymas, atsakovas tai pripažino, tą konstatavo ir pirmos instancijos teismas. Neaišku, kodėl nebuvo įvertinta reikšminga aplinkybė, kad atsakovas pareiškėjui skirdavo ne visas pagal metodiką numatytas mokinio krepšelio lėšas – kiekvienais metais yra sulaikoma 6 procentai mokinio krepšelio lėšų, kurios pervedamos į atsakovo sąskaitą. Kaip nurodė pats atsakovas, tokią galimybę teisės aktai numato (sulaikyti iki 6 procentų mokinio krepšelio lėšų), ir šia galimybe atsakovas pasinaudojo maksimaliai – kiekvienais metais sulaiko ne iki 6 procentų, bet visus 6 procentus pilna apimtimi. Minėtas lėšas jis neva naudoja jau aukščiau nurodytam perskirstymui tarp kitų mokyklų, kas reiškia, kad ne kitų mokyklų krepšelio lėšos yra mažinamos pareiškėjo sąskaita, bet visų mokyklų (tame tarpe ir pareiškėjo) krepšelio lėšos yra mažinamos, o vėliau jos atstatomos perskirstymo pagalba.

Susipažinus su pateiktais į bylą papildomais dokumentais, akivaizdu, kad jie neatitinka LVAT nurodymų, nes ir vėl buvo pateiktos atsakovo rengtos lentelės be įrodymų – vien tik skaitmeninė išraiška, ką jau buvo sukritikavęs apeliacinės instancijos teismas. Pareiškėjos prašymu buvo prijungtos ištraukos iš buhalterinės programos su specialiais kodais konkrečių specialių duomenų, kur aiškiai matosi – mokinio krepšelio lėšos ir aplinkos lėšos. Šie dokumentai buvo prijungti, siekiant pademonstruoti aktualią finansinę padėtį (po skundžiamo sprendimo priėmimo). Kartu, tai galėjo būti kaip pavyzdinis etalonas, kokiais įrodymais privalėjo vadovautis (esant reikalui – papildomai išreikalauti iš atsakovo) pirmos instancijos teismas. Tuo tarpu teismas nereikalavo jokių buhalterinių duomenų, ir vėl apsiribojo atsakovo rengtomis lentelėmis, kuriose pagal metodiką buvo apskaičiuotos skiriamos mokinio krepšelio lėšos, tačiau jų faktiniam panaudojimui ir iš to išplaukiančiam galimam lėšų stygiui iliustruoti ir vėl buvo pateikta „plika“ skaitmeninė išraiška be jokių tas išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

Iki sprendimo reorganizuoti mokyklą nebuvo ir šiuo metu nėra atlikta jokių ekonominių paskaičiavimų, rodiklių analizės ar prognozių, kaip pasikeis finansinė pareiškėjo būklė po reorganizavimo. Pareiškėjas išreiškė pagrįstas abejones dėl galimos ekonominės naudos, jeigu liekama tose pačiose patalpose su ta pačia mokymo baze, iš esmės lieka tas pats personalas, vadinasi ir kaštai darbo užmokesčiui, Sodrai išlieka nepakitę. Taip pat nėra pateikiama jokio argumentuoto paaiškinimo, kaip prijungus „minusinį" mokyklos skyrių prie „minusinės" gimnazijos, sumažės finansinė našta steigėjui. Taip pat ne kartą buvo akcentuojama, kad pačios reorganizavimo sąlygos yra neišsamios, neaiškios, neapspręsta eilė dalykų, kaip 2 skyriams padalinti mokymo bazę (pvz., 1 kompiuterinė klasę), esančią mokykloje.

Pirmos instancijos teismas nurodė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas papildomų lėšų neturėjo, nes lėšų poreikis buvo didesnis už skiriamas lėšas. Tokie pirmos instancijos teismo argumentai yra atmestini. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad kiekvienais metais jis kompensuodavo lėšų trūkumą, kas reiškia, kad, priešingai, nei nurodė pirmos instancijos teismas, papildomų lėšų jis turėjo. Į bylą nepateiktas nei vienas įrodymas, kad atsakovas būtų skolinęsis lėšų iš kredito įstaigų, ar kad būtų atsakovo įsiskolinimas švietimo įstaigoms, kas leidžia pagrindo teigti, kad atsakovas neįrodė papildomų lėšų neturėjimo fakto. Pirmos instancijos teismas visiškai nevertino į bylą pateiktų įrodymų apie tai, kad pareiškėjas užtikrino ypač geros kokybės švietimą – tai įrodo į bylą pateikti diplomai. Be to, Veriškių pradinė mokykla, net ir patirdama menamą lėšų trūkumą, kažkaip sugebėjo ginčo laikotarpiu dalyvauti projektuose, konkursuose ir gauti diplomus, padėkas, raštus. Tai reiškia, kad mokykla sugebėjo išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus bei užtikrinti geros kokybės švietimą.

Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovas ir po bylos perdavimo nagrinėti iš naujo neįrodė Kriterijų 8.1 punkte visumos (ne tik lėšų stygiaus, bet ir papildomų lėšų neturėjimo ir negalėjimo jų skirti bei šių faktorių įtakos mokymo kokybei), o pirmosios instancijos teismas ir vėl rėmėsi jokiais įrodymais nepagrįstais atsakovo nurodytais duomenimis dėl faktinio lėšų poreikio, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus bei žodinius liudijimus, kai kurių jų netyrė, nepašalino prieštaravimų, todėl priėmė ne tik neteisėtą bet ir neteisingą sprendimą. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (atsakovo sprendimai), jog atsakovo sprendimais 2010 m. reorganizuotos Vilniaus rajono mokyklos visos be jokių išimčių yra uždaromos 2013 m. Tai reiškia, kad sprendimas reorganizuoti mokyklas į skyrius ekonomiškai nepasiteisino.

Veriškių pradinė mokykla, pateikusi papildomus įrodymus (III t., b. l. 58–60), nurodo, kad pareiškėjas, kurio reorganizavimas dėl teisminių ginčų buvo sustabdytas, ne tik sugebėjo suvaldyti finansinius srautus bei veikti iki šiol, tačiau ir mokinių skaičius nuolat didėja. 2013/2014 mokslo metais mokykloje iš viso mokosi 27 mokiniai, o mokinio krepšelio lėšų bus skirta 125 885,25 Lt, ir tai pilnai tenkina mokyklos poreikius, susijusius su mokymo lėšomis. Be to, 2013 m. spalio 17 d. duomenimis K. Parčevskio gimnazijai iki šių kalendorinių metų (2013 m.) pabaigos trūksta 115 000 Lt, o Nemenčinės Gedimino gimnazijai trūksta 90 000 Lt. Taigi abiejų gimnazijų finansinė padėtis prasta, o ši informacija atsakovo slepiama.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės taryba su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 51–55) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą aplikti nepakeistą.

Atsakovo manymu, pareiškėjas sąmoningai stengiasi suklaidinti teismą apeliaciniame skunde painiodamas datas ir įvykius bei pateikdamas teisės aktų ar įvykių traktavimą ne 2010 m. kontekste (ginčo sprendimo priėmimo metu), remiasi vėlesniais faktais ir teisiniu reglamentavimu. Nors skundo objektas yra Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. T3-207, tačiau dauguma pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktų argumentų ir aplinkybių yra susiję su 2010 m. balandžio 9 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-88, dėl kurio administracinė byla jau yra išspręsta ir priimtas galutinis ir neskundžiamas LVAT sprendimas, todėl jie neturėtų būti nagrinėjami. 2010 m. gegužės 13 d.

Veriškių pradinės mokyklos taryba kreipėsi į VAAT su skundu dėl Sprendimo Nr. T3-88 panaikinimo iš dalies, Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų plano dalinio panaikinimo bei reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – minėto Sprendimo Nr. T3-88 2 punkto galiojimo sustabdymo Veriškių pradinės mokyklos ir jos vadovo atžvilgiu. LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartimi (administracinėje byloje AS525-431/2010) taikė reikalavimo užtikrinimo priemones iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2199-331/2010 įsiteisėjimo dienos.

Kadangi 2011 m. rugpjūčio 18 d. LVAT nutartimi išnagrinėjo (užbaigė) minėtą administracinę bylą – trečiojo suinteresuoto asmens Veriškių pradinės mokyklos apeliacinį skundą atmesdamas, o VAAT 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą (kuriame teismas padarė išvadą, kad teisinės prielaidos Vilniaus rajono švietimo įstaigoms, tame tarpe Veriškių pradinę mokyklą, reorganizuoti buvo, sprendimą dėl reorganizavimo sąlygų rengimo, plano tvirtinimo priėmė kompetentinga institucija, faktinės aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba nepažeidė jokių teisės aktų) palikdama nepakeistu, darytina išvada, kad pareiškėjas tyčia klaidina teismą, painiodamas dviejų skirtingų bylų aplinkybes savo argumentuose apeliaciniame skunde, o būtent grįsdamas savo apeliacinį skundą tuo, kad skundžiamas Vilniaus rajono savivaldybė tarybos sprendimas yra neteisėtas, kadangi buvo priimtas tą pačią dieną, kaip ir LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje AS525-431/2010, kuri šioje byloje neturi teisinės reikšmės, kadangi jau yra baigta, o teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2199-331/2010 jau yra įsiteisėjęs.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba iki 2010 m. birželio 23 d. tarybos posėdžio LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutarties, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės administracinėje byloje Nr. 1-2199-331/2010, nebuvo gavusi. Nors pareiškėjas teigia, kad „rašytinis nutarties egzempliorius buvo padėtas ant stalo priešais merę kitų tarybos narių akivaizdoje“, tačiau Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu pateikti dokumentai negalėjo būti nagrinėjami. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdžiai vyksta pagal patvirtintą darbotvarkę, svarstant tik tuos klausimus, dėl kurių iš anksto yra pateikti sprendimų ar kitų dokumentų projektai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo minėtas dokumentas, kuris buvo padėtas svarstant kitus klausimus posėdžio pirmininkei ant stalo, nebuvo ir negalėjo būti nagrinėjamas, tuo labiau, kad nei merė, nei tarybos nariai nebuvo netgi informuoti apie tai, koks dokumentas yra pateikiamas. Be to, dėl pateikiamo dokumento jį pateikiantys asmenys galėjo pasisakyti iš anksto užsiregistravę pas posėdžio sekretorių, tačiau jokio prašymo posėdžio sekretoriatas negavo. Minėta LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis oficialiai Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje buvo gauta 2010 m. liepos 1 d., ir vos tik susipažinus su LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. 1-2199-331/2010 turiniu, ji buvo iš karto vykdoma – buvo sustabdytas ginčijamo tarybos sprendimo tolesnis vykdymas. Vilniaus rajono savivaldybė iki šios dienos, vadovaudamasi minėta nutartimi, nesiėmė jokių naujų reorganizavimo veiksmų, susijusių su Veriškių pradine mokykla.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad atsakovas po to, kai LVAT 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, neįrodė 2004 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 746 patvirtintų Kriterijų 8.1. punkto visumos. Buvo pateikti visi įmanomi įrodymai (papildoma medžiaga) dėl minėto kriterijaus taikymo, dėl kurio visumos LVAT 2012 m. rugpjūčio 13 d. kilo abejonių, ir dėl kurio būtent ši byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. LVAT 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, iš dalies tenkindamas Veriškių pradinės mokyklos apeliacinį skundą – panaikindamas VAAT 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir perduodamas bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kokios aplinkybės turėjo būti nustatytos tikrinant, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai taikė Kriterijų 8.1. punktą, tačiau jas nevisapusiškai ištyrė, todėl savo nutartyje nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo, būtina rinkti ir vertinti naujus įrodymus, pagrindžiančius Kriterijų 8.1 punkto taikymą.

LVAT yra išaiškinęs, kad Kriterijų 8.1 punkto taikymui yra reikšmingas valstybės skiriamų mokymo lėšų, apskaičiuotų pagal Metodiką nuolatinis, sistemiškas trūkumas tam, kad mokykla užtikrintų ugdymo programų vykdymą, geros kokybės švietimą (LVAT nutartys Nr. A5-37/2007, Nr. A143 -54/2008). VAAT, iš naujo nagrinėdamas šią bylą, atsižvelgdamas į LVAT 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146- 1983/2012, paprašė atsakovo pateikti papildomų Kriterijų 8.1 punkto taikymą pagrindžiančių įrodymų: detalius ir konkrečius Veriškių pradinės mokyklos mokymo lėšų poreikio apskaičiavimus pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785) reikalavimus;

įrodymus apie steigėjo papildomų lėšų skyrimą bei galimybės skirti papildomų lėšų turėjimą (neturėjimą) už 2010 m. birželio 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimui Nr. T3-207 aktualių metų laikotarpį; pateikti lėšų, nurodytų lentelėje Nr. 1, paskirtį, t. y. ar tai mokymo lėšos ar mokyklos ūkio lėšos, ar abiejų paskirčių lėšos kartu sudėjus (kokių būtent lėšų trūkumu buvo grindžiamas mokyklos reorganizavimas, taikant Kriterijų 8.1 punktą). Atsižvelgdamas į VAAT prašymą, atsakovas 2012 m. rugsėjo 13 d. pateikė šiuos duomenis, o VAAT 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu konstatavo, kad į byla pateikti detalūs ir konkretūs rašytiniai įrodymai (paskaičiavimai pagal Metodikos reikalavimus) patvirtina, kad Veriškių pradinei mokyklai mokymo lėšų trūkumas buvo nuolatinis bei sisteminis.

Papildomų mokinio krepšelio lėšų Veriškių pradinės mokyklos mokymo krepšelio lėšų trūkumui padengti, atsakovui skiriama nebuvo. Be to, 2009 m. esant sunkiai finansinei padėčiai šalyje, mokinio krepšelio lėšos buvo net du kartus mažinamos (mažinamas bazinis mokinio krepšelio dydis), dėl to atsakovui iš viso sumažinta 2 mln. 608 tūkst. litų, susidarė įsiskolinimai, kuriuos reikėjo padengti, todėl atsakovas negalėjo skirti papildomų lėšų švietimo įstaigų išlaikymui.

Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas nevertino, pagal jį, tokios reikšmingos aplinkybės kaip, kad atsakovas pareiškėjui skirdavo ne visas pagal Metodiką numatytas mokinio krepšelio lėšas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 (Zin., 2009, Nr. 158-7134) patvirtintos Metodikos 9 punktą, savivaldybė 5 procentus atitinkamiems metams skirtų mokinio krepšelio lėšų savo nustatyta tvarka naudoja šioms mokymo reikmėms tenkinti: pedagoginei psichologinei pagalbai organizuoti; brandos egzaminams organizuoti ir vykdyti; bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų išorės auditui organizuoti; profesinės linkmės moduliams neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti; neformaliajam švietimui, papildančiam bendrąsias pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas; pedagoginių darbuotojų tarifinių atlygių koeficientų skirtumams išlyginti mokyklose; bendrojo lavinimo ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumui užtikrinti. Pagal Metodikos 11 punktą savivaldybė 95 procentus atitinkamiems metams jai skirtų mokinio krepšelio lėšų paskirsto savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms proporcingai kiekvienai mokyklai Metodikos nustatyta tvarka apskaičiuotam mokinio krepšelio lėšų poreikiui, o tos pačios Metodikos 12 punktas reglamentuoja, kad mokinio krepšelio lėšos tarp mokyklų perskirstomos dėl pasikeitusio sutartinių mokinių skaičiaus rugsėjo 1 d. Atsižvelgiant į minėtas teisės normas, darytina išvada, kad atsakovas negalėjo skirti pareiškėjai visų savivaldybei atitinkamiems metams skiriamų mokinio krepšelio lėšų, kadangi taip būtų pažeisti Metodikos reikalavimai. Be to, atsakovo manymu, pareiškėjos argumentai dėl to, kad nebuvo ir nėra atlikti ekonominiai paskaičiavimai, rodyklių analizės ar prognozės, kaip pasikeis finansinė pareiškėjo būklė po reorganizavimo nėra šio ginčo objektas, o išplaukia iš kitos administracinės bylos (Nr. I-2199-331/2010), kuri jau yra išnagrinėta, ir dėl kurios teismas jau yra pasisakęs, todėl pareiškėjas vėlgi painioja dviejų atskirų bylų aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas Vilniaus rajono Veriškių pradinė mokykla nagrinėjamoje byloje kelia ginčą dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. T3-207 dalies, kurioje nuspręsta išdalijimo būdu reorganizuoti Veriškių pradinę mokyklą, t. y. įsteigti Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos Veriškių pradinio ugdymo skyrių (lenkų ugdomąja kalba) ir Vilniaus rajono Nemenčinės Gedimino gimnazijos Veriškių pradinio ugdymo skyrių (lietuvių ugdomąja kalba).

Iš ginčijamo Sprendimo Nr. T3-207 (I t., b. l. 31–34) įžanginės dalies matyti, jog Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas išdalijimo būdu reorganizuoti Veriškių pradinę mokyklą grindžiamas 2004 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 746 patvirtinto Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo 8.1 punktu (2009 m. rugpjūčio 26 d. redakcija).

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. T3-207 2 punktą, 3.12 punktą, 3.13 punktą ir 4.1.12 punktą visa apimtimi, o 4.2.3 punktą, 4.2.10 punktą, 4.3 punktą, 6.3 punktą, 8 punktą ir 9 punktą – ta apimtimi, kiek jie yra susiję su Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu (II t., b. l. 70–86) pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Veriškių pradinės mokyklos apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi (II t., b. l. 131–145) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs Švietimo įstatymo 2 straipsnio 13 ir 14 dalių, 69 straipsnio 1, 2 ir 3 dalies bei 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, padarė išvadą, kad šio įstatymo prasme mokymo lėšos yra aiškiai atribotos nuo mokyklos ūkio lėšų, todėl ir pagrindas reorganizuoti mokyklą Kriterijų 8.1 punkte numatytu pagrindu gali būti tik konstatavus būtent mokymo lėšų trūkumą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 patvirtintą Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką (ginčui aktuali Metodikos 2009 m. gruodžio 23 d. redakcija). Atsižvelgęs į šį išaiškinimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2007-2010 m. Veriškių pradinei mokyklai nuolat ir sistemingai trūko mokinio krepšelio lėšų, paremta atsakovo duomenimis, kurie išreikšti vien tik skaitmenine išraiška, tačiau nepagrįsti Metodikos II dalyje „Mokinio lėšų apskaičiavimas“ nurodytais paskaičiavimais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui buvo grindžiamas ir tuo, kad, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir atsižvelgė į ne visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas į bylą turėjo išsireikalauti Kriterijų 8.1 punkto taikymą pagrindžiančius įrodymus: detalius ir konkrečius Veriškių pradinės mokyklos mokymo lėšų poreikio skaičiavimus pagal Metodikos reikalavimus, taip pat įrodymus, apie steigėjo papildomų lėšų skyrimą bei galimybės skirti papildomas lėšas turėjimą (ar neturėjimą) už Sprendimui Nr. T3-207 aktualių metų laikotarpį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atsakovą pateikti minėtus įrodymus įpareigojo 2012 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. I-4113-561/2012 (II t., b. l. 146). Vykdydamas šį įpareigojimą, atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2012 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. A33(1)-4699-(72) (II t., b. l. 162) pateikė prašomus duomenis (II t., b. l. 163–182).

Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu pareiškėjas skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą (III t., b. l. 23–33), kuriuo pirmosios instancijos teismas Veriškių pradinės mokyklos skundą atmetė konstatavęs, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių reorganizavimo procedūrą, nepažeidė. Taigi, apeliacinio teismo teisėjų kolegija vertins, ar pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, kad Sprendimo Nr. T3-207 priėmimo metu buvo visos Kriterijų 8.1 punkte nurodytos šios normos taikymo sąlygos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pripažino netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. 746 „Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ (4.2 punktas), tačiau nustatė, kad iki šio nutarimo įsigaliojimo pradėtos bendrojo ugdymo mokyklų, profesinių mokymo įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo procedūros baigiamos iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusia tvarka (2.1 punktas).

Ginčijamo Sprendimo Nr. T3-207 priėmimo metu galiojęs Kriterijų 8.1 punktas (2009 m. rugpjūčio 26 d. redakcija) numatė, kad bendrojo lavinimo mokykla steigėjo sprendimu reorganizuojama, pertvarkoma, jeigu valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Moksleivio krepšelio ir sutartinių moksleivių apskaičiavimo metodiką nepakanka ir steigėjas neturi papildomų lėšų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, 2007 m. sausio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5-37/2007 yra pažymėjęs, kad ne bet koks valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Metodiką nepakankamumas yra pagrindas mokyklos reorganizavimui. Valstybės skiriamų mokymo lėšų nepakankamumas tam, kad mokykla užtikrintų ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, geros kokybės švietimą, turi būti nuolatinis ir sistemingas. Be to, kilus ginčui dėl mokyklos reorganizavimo taikant Kriterijų 8.1 punktą pagrįstumo, įrodinėtinos aplinkybės yra ne tik tai, ar valstybės skiriamų mokymo lėšų pagal Metodiką nepakanka ugdymo programoms įgyvendinti, bet taip pat ir tai, kad steigėjas neturi papildomų lėšų kompensuoti mokymo lėšų trūkumą (žr., LVAT 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartį adm. byloje Nr. A146-1983/2012). Šio kriterijaus egzistavimą konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis turi įrodyti mokyklos steigėjas (LVAT 2007 m. sausio 15 d. sprendimas adm. byloje Nr. A5-37/2007).

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs byloje esančius ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos naujai į bylą pateiktus rašytinius įrodymus (paskaičiavimus pagal Metodikos reikalavimus), apeliaciniu skundu skundžiamame 2013 m. balandžio 29 d. sprendime priėjo prie išvados, kad šie duomenys patvirtina, jog Veriškių pradinei mokyklai mokymo lėšų trūkumas buvo nuolatinis ir sisteminis: 2007 metais pareiškėjui trūko 58,5 tūkst. Lt mokymo lėšų ir 18,4 tūkst. Lt mokyklos ūkio lėšų, 2008 metais – 64,2 tūkst. Lt mokymo lėšų ir 4,6 tūkst. Lt ūkio lėšų, 2009 metais – 29,3 tūkst. Lt mokymo lėšų ir 4,3 tūkst. Lt ūkio lėšų, o 2010 metais – 60,0 tūkst. Lt mokymo lėšų ir 28,9 tūkst. Lt mokyklos ūkio lėšų.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šia išvada iš esmės sutinka, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad duomenys, pateikti lentelės „Vilniaus r. Veriškių pradinės mokyklos lėšos, tūkst. Lt“ (II t., b. l. 163) eilutėje „2010 metai. Mokinio krepšelio lėšų trūkumas“ nurodyta suma (60 tūkst. Lt) nesutampa su lentelėje „Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos 2010 m. mokinio krepšelio lėšos (mokymo lėšos), Lt“ (II t., b. l. 166) eilutėje „Iš viso. Trūkumas“ nurodyta suma – 44 900 Lt.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog iš ginčijamo Sprendimo Nr. T3-207 12 priedo, t. y. Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo sąlygų (I t., b. l. 35–38), 10 punkto matyti, jog pareiškėjo reorganizavimas grindžiamas tuo, kad „jau kelerius metus sistemiškai nepakanka lėšų“. Atsakovas nurodo, kad 2007 m. trūko 76,9 tūkst. Lt, 2008 m. – 68,9 tūkst. Lt., 2009 m. – 33,6 tūkst. Lt, o 2010 m. – 88,9 tūkst. Lt“. Atsižvelgus į atsakovo su 2012 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. A33(1)-4699-(72) pateiktus duomenis (II t., b. l. 163–182), darytina išvada, kad atsakovas faktiškai mokyklos reorganizavimą pagrindė ne mokymo išlaidų trūkumu, o mokymo bei mokyklos ūkio lėšų (skaičiuojant jas kartu) trūkumu. Minėta, kad 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog pagrindas reorganizuoti mokyklą Kriterijų 8.1 punkte numatytu pagrindu gali būti tik konstatavus būtent mokymo lėšų trūkumą, apskaičiuotą pagal Metodiką.

Atsakovas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. I-4113-561/2012 buvo įpareigotas pateikti ir duomenis apie steigėjo papildomų lėšų skyrimą bei galimybės skirti papildomas lėšas turėjimą (ar neturėjimą) už Sprendimui Nr. T3-207 aktualių metų laikotarpį (atsižvelgiant į tai, kad sprendimas reorganizuoti Veriškių pradinę mokyklą grindžiamas 2007-2010 metų faktiniais duomenimis, Sprendimui Nr. T3-207 aktualus laikotarpis yra nuo 2007 iki 2010 metų).

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas (steigėjas) papildomų lėšų neturėjo, nes lėšų poreikis buvo didesnis už skiriamas lėšas. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog atsakovas turėjo pagrindą mokyklos reorganizavimą atlikti, taikydamas Kriterijų 8.1 punktą.

Teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatydamas, jog steigėjas (atsakovas) papildomų lėšų neturėjo, rėmėsi Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu „Dėl 2009 metų mokinio krepšelio lėšų perskirstymo“ Nr. T3-401 (II t., b. l. 173–175). Teisėjų kolegijos vertinimu, nei 2009 m. gruodžio 23 d. sprendime Nr. T3-401, nei kituose atsakovo pateiktuose dokumentuose nurodyti duomenys nepagrindžia teiginio, jog atsakovui, kaip Veriškių pradinės mokyklos steigėjui, trūko papildomų lėšų. Priešingai, iš šių duomenų visumos matyti, jog laikotarpiu nuo 2007 iki 2010 metų atsakovas, perskirstydamas iki 5 proc. specialiosios tikslinės dotacijos moksleivio krepšeliui finansuoti, skirtos rajonui, bendros sumos, papildomai Veriškių pradinei mokyklai visu ginčui aktualiu laikotarpiu skirdavo atitinkamas papildomas lėšas.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimu „Dėl 2007 metų moksleivio krepšelio lėšų rajono švietimo įstaigose perskirstymo“ Nr. T3-82 (II t., b. l. 167–169) 2007 metais Veriškių pradinei mokyklai mokinio krepšelio lėšos, skirtos darbo užmokesčiui bei socialinio draudimo įmokoms, iš viso padidintos 58 400 Lt (iš jų 44 580 Lt skirti darbo užmokesčiui). Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T3-181 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 25 d. sprendimo „Dėl 2008 metų moksleivio krepšelio lėšų rajono švietimo įstaigose perskirstymo“ priedo pakeitimo“ 2008 metais pareiškėjui mokinio krepšelio lėšos, skirtos darbo užmokesčiui bei socialinio draudimo įmokoms, iš viso padidintos 53 265 Lt (iš pradžių 2008 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjui buvo skirta 75 230 Lt mokinio krepšelio lėšų). Pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą „Dėl 2009 metų mokinio krepšelio lėšų perskirstymo“ Nr. T3-401 (II t., b. l. 173–174), kuriuo, beje, atsakovas remiasi, pagrįsdamas savo teiginį, kad steigėjas papildomų lėšų neturi, 2009 metais pareiškėjui mokinio krepšelio lėšos, skirtos darbo užmokesčiui bei socialinio draudimo įmokoms, iš viso padidintos 29 tūkst. Lt (iš jų darbo užmokesčiui skirta 24,1 tūkst. Lt). Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu „Dėl mokinio krepšelio lėšų patikslinimo ir panaudojimo“ Nr. T3-399 (II t., b. l. 180–182) Veriškių pradinei mokyklai mokinio krepšelio lėšos padidintos iš viso 14,5 tūkst. Lt (iš jų 11,5 tūkst. Lt skirti darbo užmokesčiui). Pažymėtina, kad iš minėtų Vilniaus rajono savivaldybės tarnybos sprendimų matyti ir tai, kad Veriškių pradinė mokykla nebuvo vienintelė švietimo įstaiga, kuriai dėl finansinių sunkumų atsakovas nusprendė padidinti mokinio krepšelio lėšas, pavyzdžiui, 2008 metais Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijai iš viso papildomai skirta 89 050 Lt (II t., b. l. 170–172), o Nemenčinės Gedimino gimnazijai 2009 metais papildomai skirta net 228,2 tūkst. Lt (II t., b. l. 173–174). Tarybos sprendimai taip pat rodo, kad Veriškių pradinei mokyklai nuo 2007 m. iki 2010 m. papildomų lėšų poreikis buvo vis mažesnis.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo „Dėl 2009 metų mokinio krepšelio lėšų perskirstymo“ Nr. T3-401 2 priedas – Švietimo skyriaus vyr. specialistės M. S. 2009 m. gruodžio 17 d. sudaryta lentelė „Nepanaudotų mokinio krepšelio lėšų perskirstymas, tūkst. Lt“ (II t., b. l. 175) taip pat nepatvirtina teiginio, jog atsakovas neturėjo papildomų lėšų, kurias galėtų skirti pareiškėjui. Šioje lentelėje pateikiami duomenys tik apie ikimokykliniam ugdymui, pradiniam ugdymui, žemesniajam ir aukštesniajam bendrajam lavinimui, pedagoginei psichologinei tarnybai, profesinės linkmės meninio ugdymo programų modulių finansavimui ir neformaliajam ugdymui sumažinamas mokinio krepšelio lėšas ir padidinamas lėšas, skirtas savarankiškų funkcijų vykdymui.

Vadinasi, atsakovas neįrodė, kad 2007-2010 metų laikotarpiu neturėjo lėšų, kurias papildomai galėtų skirti pareiškėjui Veriškių pradinei mokyklai išlaikyti.

Vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo įpareigojimą pateikti, be kita ko, ir įrodymus, pagrindžiančius steigėjo papildomų lėšų skyrimą bei galimybės skirti papildomas lėšas turėjimą (ar neturėjimą) už Sprendimui Nr. T3-207 aktualių metų laikotarpį, atsakovas jokių kitų įrodymų, leidžiančių daryti priešingas išvadas, nepateikė.

Pažymėtina, kad Sprendimo Nr. T3-207 12 priedo (Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo sąlygų) 10.2 punkte atsakovas nurodė, jog steigėjas neturi papildomų lėšų šios švietimo įstaigos išlaikymui, kadangi 2010 m. Vilniaus rajono savivaldybė patvirtino 144 183,6 tūkst. Lt pajamų, asignavimų išlaidoms ir turtui įsigyti (palyginus su 2009 m. asignavimai sumažėjo 32,6 proc.), iš jų Švietimo įstaigų savarankiškoms funkcijoms vykdyti – 28 066,9 tūkst. Lt (sumažėjo 16,2 proc.), mokinio krepšelio lėšų – 51 510 tūkst. Lt (sumažėjo 17,8 proc.), tačiau byloje nėra ir įrodymų, pagrindžiančių, jog dėl šių sumažinimų, lėšų neįmanoma buvo skirti būtent Veriškių pradinei mokyklai.

Be to, aplinkybę, jog Veriškių pradinei mokyklai steigėjas visgi skirdavo papildomų lėšų patvirtina atsakovo atsiliepime į skundą (I t., 111–115) išsakytas teiginys, jog per 2007-2010 metus atsakovas Veriškių pradinei mokyklai jau yra skyręs 503,1 tūkst. Lt.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas papildomų lėšų neturėjo. Vadinasi, byloje nenustatyta viena iš mokyklos reorganizavimo Kriterijų 8.1 punkto pagrindu sąlygų – tai, kad steigėjas neturėjo papildomų lėšų Veriškių pradinės mokyklos išlaikymui. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas galėjo priimti sprendimą reorganizuoti pareiškėją Kriterijų 8.1 punkto pagrindu, nepagrįsta.

Tai konstatavusi, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su reorganizavimo procedūrų neteisėtumu.

Be to, remiantis ABTĮ 3 straipsniu, administracinis teismas nevertina administracinių aktų politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, todėl teismas nepasisako ir dėl apeliacinio skundo teiginių, kuriais išreiškiamos abejonės dėl galimos ekonominės naudos Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo atveju.

Kita vertus, teisėjų kolegijos manymu, iš esmės pagrįstas yra apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl skundo argumentų, kuriais pareiškėjas išreiškė abejonę dėl galimumo priimti ginčijamą Sprendimą T3-207 (nes atsakovas žinojo apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartimi pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones – Sprendimo Nr. T3-88 galiojimo sustabdymą), vadovavosi išimtinai lingvistiniu 2010 m. birželio 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdžio protokolo Nr. T2-7 įrašų vertinimu ir neatsižvelgė į žodinius liudytojų parodymus.

Iš minėto 2010 m. birželio 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdžio protokolo Nr. T2-7 (II t., b. l., 8–12) matyti, kad tarybos narys J. G. posėdžio metu pasakė, jog „Veriškių pradinės mokyklos taryba kreipėsi į teismą dėl reorganizavimo ir šiandien gautas teismo sprendimas“, todėl pasiūlė netvirtinti Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimo sąlygų. Šiai pozicijai pritarė kitas tarybos narys – G. K., patikslinęs, jog „atsirado naujų aplinkybių“. Tai, kad tarybos nariai suprato apie kokią teismo nutartį buvo kalbama, patvirtina ir posėdžio metu merės M. Rekst išsakytas pastebėjimas, kad „apygardos administracinio teismo nutartimi buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones t. y, sustabdyti Sprendimo Nr. T3-88 dalies, kuri susijusi su Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimu, galiojimą“.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. sustabdyti Sprendimo Nr. T3-88 dalies, kuri susijusi su Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimu, galiojimą atsisakyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartimi. Pareiškėjas Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos taryba, skųsdama šią nutartį, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Sprendimo Nr. T3-88 dalies galiojimą. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarties (I t., b. l. 67–69) matyti, jog atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės taryba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašė Veriškių pradinės mokyklos tarybos atskirąjį skundą atmesti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija kritiškai vertina ir kaip nepagrįstą atmeta atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktą teiginį, jog tarybos nariai nebuvo informuoti apie tai, koks dokumentas yra pateiktas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas priimto sprendimo tinkamai nemotyvavo, bylos proceso metu neįrodė Vyriausybės patvirtintų kriterijų pareiškėjo mokyklos reorganizavimui buvimo. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, neteisingai taikė Kriterijų 8.1 punktą, dėl to netinkamai išsprendė kilusį ginčą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, apskųstasis teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas, o ginčijamo Sprendimo Nr.T3-207 dalis, susijusi su Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimu, naikinama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. T3-207 „Dėl kai kurių Vilniaus rajono švietimo įstaigų reorganizavimo ir vidaus struktūros pertvarkymo“ – 2 punktą, 3.12 punktą, 3.13 punktą, 4.1.12 punktą panaikinti visa apimtimi, o 4.2.3 punktą, 4.2.10 punktą, 4.3 punktą, 6.3 punktą, 8 punktą ir 9 punktą panaikinti ta apimtimi, kiek jie yra susiję su Veriškių pradinės mokyklos reorganizavimu.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė