b296a1b8-d809-4e64-bfd5-3b8565da0beb · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-211-885/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40705-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.4.2.3; 1.2.20.13; 1.2.5.3; 2.4.6.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Julitos Dabulskytės-Raizgienės ir Nijolės Žimkienės, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai, nuteistajam E. J., jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, nukentėjusiosios D.

P. įstatyminei atstovei G. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį, 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 144 straipsnį, 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant ir E. J. paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. J. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, jÄ atliekant atviroje kolonijoje. Bausmės pradžiÄ nuteistajam skaičiuojant nuo jo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, paskirta E. J. baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, jos terminÄ skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo momento.

E. J. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 243 straipsnį iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 dalis). Pripažinta civilinei ieÅ¡kovei D. P. teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , dėl jo dydžio spręsti civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. E. J. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d., apie 7.10 val., neturėdamas teisės vairuoti, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas P. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Salininkų g. kryptimi nuo EiÅ¡iÅ¡kių pl. pusės link P. Ž. g. pusės, buvo neatsargus ir neatidus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, įvažiavo į pažymėtÄ perėjÄ ir partrenkė jo važiavimo kryptimi iÅ¡ kairės pusės į deÅ¡inę ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ D. P.. Eismo įvykio metu buvo sužalota pėsčioji D.

P. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuriai nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, bei apgadintas P. V. priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais E. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 30 punktų reikalavimus, ir atsirado minėtos pasekmės. E. J. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d., apie 7.10 val., (duomenys neskelbtini) pastatu, eismo įvykio metu automobiliu partrenkęs ir taip sukėlęs pavojų pėsčiosios D.

P. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvybei, turėdamas pagal Kelių eismo taisyklių 219.5 punkto reikalavimus pareigÄ imtis visų reikiamų priemonių, kad bÅ«tų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiajai, jai nepagelbėjo, nepranešė apie įvykį policijai, neiÅ¡kvietė greitosios pagalbos, kai grėsė pavojus jos gyvybei ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, nors turėjo galimybę suteikti nukentėjusiajai pagalbÄ . E. J. iÅ¡teisintas, kad žinodamas, jog jam Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (nuo 2017 m. birželio 8 d.), jos nevykdė, o bÅ«tent: jis, 2018 m. rugpjūčio 23 d., apie 7.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde prokurorė praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl E. J. iÅ¡teisinimo pagal BK 243 straipsnį ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ . E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje, ir paskirti bausmę – 30 parų areÅ¡to. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, 144 straipsnį, 243 straipsnį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du ir E. J. paskirti galutinę subendrintÄ 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. J. skirti galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant atviroje kolonijoje. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 2.1. Apeliantės manymu, pirmos instancijos teismas nuosprendyje netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ nepagrįstai konstatavo, kad E. J. nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, požymių, ir jį dėl Å¡ios veikos iÅ¡teisino. 2.2.

Prokurorė nesutinka, kad teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018, nes šioje byloje nustatytos įvykio aplinkybės nėra panašios ar analogiškos aplinkybėms nustatytoms skundžiamame nuosprendyje nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas BK 243 straipsnio požymius, apibrėžė kriterijus, kuriems esant baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma.

Pirma, kai padarytas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones pažeidimo pavojingumas nėra pakankamas. Antra, kai atskiriems Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas nustato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių juos taikyti (pvz., ANK 424 straipsnio 3 dalis). Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ioje nutartyje detalizavo vienÄ iÅ¡ kriterijų, apibÅ«dinančių Å¡ios veikos pavojingumÄ , t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiÅ¡kų Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-254-511/2018, 2K-7-59/2012). 2.3.

Prokurorės nuomone, veikos sistemingumas yra tik vienas iÅ¡ BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo, pasireiÅ¡kiančio „vengimu“, pavojingumÄ apibÅ«dinančių kriterijų. Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei apygardos teismų, nagrinėjusių baudžiamÄ sias bylas apeliacine tvarka, sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018, 2K-7-59/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-493-211/2018, 1A-328-211/2019, Å iaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-354/2019, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013) veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, pavojingumÄ teismai sieja su dviem alternatyviais kriterijais, t. y. veikos sistemingumas ir/ar veikos piktybiÅ¡kumas.

Todėl, prokurorės nuomone, pirmos instancijos teismas, vertindamas nuteistojo E. J. veiksmų atitikimÄ BK 243 straipsnio požymiams, veikos pavojingumÄ analizavo per veikos sistemingumo prizmę ir taip nepagrįstai susiaurino objektyviuosius veikos požymius bei nukrypo nuo BK 243 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Kadangi teismų praktika, kai buvo vertinamos iÅ¡ dalies panaÅ¡ios aplinkybės nustatytos skundžiamame pirmos instancijos teismo nuosprendyje, yra besiformuojanti, prokurorės nuomone, aktualÅ«s žemiau nurodyti apygardos teismų sprendimai, priimti nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas apeliacine tvarka. 2.4.

Vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ vairuoti transporto priemones BK 243 straipsnio prasme nelaikytini asmens veiksmai, kai asmuo, kuriam paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, vairavo transporto priemonę vienÄ kartÄ , t. y. jo pažeidimas yra vienkartinio pobÅ«džio, asmens veiksmuose nėra sistemingumo, todėl laikyti jo vienkartinio pobÅ«džio veiksmus vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir traukti jį baudžiamojon atsakomybėn nėra pagrindo (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-557/2013, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405-594/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-36-468/2019, Nr. 1S-310-891/2019).

Kita vertus, vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ vairuoti transporto priemones, asmens, kuriam paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, vairavimas transporto priemonių apsvaigimo nuo alkoholio bÅ«senoje, net ir nesant sistemiÅ¡kumo, pripažįstamas pavojingu (piktybiÅ¡ku) ir kvalifikuojamas pagal BK 243 straipsnį (Å iaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-354/2019, 1A-238-744/2019). 2.5. IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis E. J. savo kaltę pagal BK 243 straipsnį pripažino ir nurodė, kad jam yra žinoma apie tai, kad teisė vairuoti iÅ¡ jo buvo atimta už vairavimÄ esant neblaiviam.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu E. J. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta baudžiamoji poveikio priemonė – 2 metams uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. birželio 8 d. 2017 m. rugpjūčio 14 d. nuteistasis E. J. atvyko į Probacijos skyrių, raštiškai susipažino su teismo nuosprendžiu, 2017 m. rugpjūčio 14 d. E. J. pasirašė, kad susipažino su vykdoma baudžiamojo poveikio priemone bei nevykdymo pasekmėmis (1 t., b. l. 96).

E. J., suprasdamas jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobÅ«dį, sukeliamus apribojimus, suvokdamas savo pareigas, žinodamas, kokie padariniai kyla už nevykdymÄ , ir suvokdamas, kad jÄ pažeidžia, t. y. jos tyčia nevykdo, 2018 m. rugpjūčio 23 d., apie 7.10 val., neturėdamas teisės vairuoti, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) pastatu, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Å¡iurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, pėsčiųjų perėjoje partrenkė pėsčiÄ jÄ D.

P., kuri eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalota, bei iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, palikdamas be pagalbos nukentėjusiÄ jÄ , kai grėsė pavojus jos gyvybei. Prokurorės nuomone, nurodytomis aplinkybėmis padaryta BK 243 straipsnyje numatyta veika, negali bÅ«ti pripažinta nepakankamai pavojinga. 2.6. Nuteistojo E. J. padaryto pažeidimo pavojingumÄ (piktybiÅ¡kumÄ ) rodo ir tai, jog jis vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jis prieÅ¡ tai jau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir teisė vairuoti iÅ¡ jo buvo atimta už vairavimÄ esant neblaiviam.

AnalogiÅ¡kai šį klausimÄ , piktybiÅ¡kumo požymiui konstatuoti, sprendė ir apygardos teismai (Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose byloje Nr. 1A-200-354/2019, 1A-238-744/2019). Ä®sitikinimÄ , kad E. J. piktybiÅ¡kai vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, stiprina ir skundžiamame nuosprendyje paties pirmos instancijos teismo nurodytos aplinkybės: „kaltinamasis E. J. 2018 m. rugpjūčio 22 ir 23 dienomis vairavo draugui P. V. priklausantį automobilį. 2018 m. rugpjūčio 22 d. apie 18 val. su juo susitiko, kadangi P. V. buvo iÅ¡gėręs ir nenorėjo prarasti vairuotojo pažymėjimo, automobilį vairavo E. J.

– važiavo namo, po to į PaÅ¡ilaičius, vėl namo ir kitÄ rytÄ nemiegojęs, po visos nakties alkoholio vartojimo, važiavo į darbÄ â€œ, taigi nuteistasis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, automobiliu važiavo į Salininkus, į PaÅ¡ilaičių mikrorajonÄ , vėliau į Savanorių pr. esančiÄ alkoholinių gėrimų parduotuvę, tada vėl į Salininkus. Kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų A. N., P. V. parodymų, prieÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 23 d., apie 7.10 val., įvykusį eismo įvykį, 2018 m. rugpjūčio 22 d. nuo 23.00 val., kartu su nuteistuoju E. J. gausiai vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę, alų).

Liudytojas A. N. nurodė, kad žinojo, jog E. J. neturi teisės vairuoti ir kai pastarojo paklausė, kodėl jis vairuoja automobilį, nors neturi teisės vairuoti, Å¡is atsakė „ai“. 2.7. Pasak prokurorės, iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo E. J. padaryta nusikalstama veika yra piktybiÅ¡ka ir aiÅ¡kiai sisteminga, rodo pastarojo polinkis nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, ignoruojant ne tik baudžiamÄ jÄ , bet ir administracines poveikio priemones. Kaip matyti iÅ¡ Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o, nuteistasis E. J. trauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad: 1) 2015 m. sausio 23 d. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,60 promilės) girtumo laipsnis, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, teisė vairuoti atimta; 2) 2015 m. kovo 23 d. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, teisė vairuoti atimta, tai padarė pakartotinai; 3) 2015 m. lapkričio 30 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė atimta; 4) 2016 m. rugpjūčio 1 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė atimta, metų laikotarpyje baustas už tos pačios rÅ«Å¡ies pažeidimÄ ; 5) 2016 m. rugpjūčio 8 d. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,93 promilių) girtumo laipsnis, vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė atimta; 6) 2016 m. lapkričio 22 d. vairavo automobilį įtariamai neblaivus, tikrinti blaivumÄ atsisakė, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė atimta; 7) 2017 m. spalio 4 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

Akivaizdu, kad Å¡ių duomenų kontekste nuteistojo E. J. 2018 m. rugpjūčio 23 d. padaryta veika negali bÅ«ti vertinama kaip nereikÅ¡minga, smulki ar neesminė dėl to, kad po baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo jis daugiau automobilio nevairavo. 2.8. Paminėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinių kliūčių taikyti kitus padarinius (pvz., ANK 424 straipsnio 3 dalį) E. J. atžvilgiu, tačiau prieÅ¡ įvykį padarytų nuteistojo neteisėtų veiksmų, susijusių su Å¡iurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, pobÅ«dis, jų skaičius, aiÅ¡kiai rodo Å¡ių administracinių poveikio poveikių priemonių neveiksmingumÄ E. J..

Å iuo atveju, pažeidus baudžiamÄ jÄ poveikio priemonę, remiantis surinkta medžiaga, pakanka duomenų konstatuoti, jog įvykdyta tyčinė pavojinga ir piktybinė veika, dėl kurios padarymo turėtų bÅ«ti taikoma bÅ«tent baudžiamoji atsakomybė.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiosios D. P. įstatyminė atstovė G. V. palaikė prokurorės pozicijÄ , nuteistasis E. J. ir jo gynėjas advokatas A. Svila prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinis skundas atmetamas 4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliaciniame prokurorės skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 4 dalyje, 144 straipsnyje, ar už Å¡ių nusikaltimų padarymÄ E. J. skirtų bausmių rÅ«Å¡ys bei jų dydis, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija Å¡ioje dalyje teisinio pagrindo neturi, todėl Å¡ie klausimai apeliacinės instancijos teisme iÅ¡samiau nevertinami.

Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti E. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje.

5. IÅ¡ prokurorės skundo argumentų matyti, jog ji nesutinka su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadomis, kad E. J. veiksmuose nenustatytas sistemingumas bei jo veiksmai, dėl kurių jis kaltinamas vengęs atlikti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, nelaikytini tiek pavojingais, kad jo atžvilgiu taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

6. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ). Å io baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiÅ¡kumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkÅ«s ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens traukimÄ baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

7. Prokurorės skunde, ginčijant E. J. iÅ¡teisinimÄ pagal BK 243 straipsnį, pateikti argumentai dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę – specifiÅ¡kumo, įvertinus, kokiomis aplinkybėmis padarytos E. J. veikos pagal BK 281 straipsnio 4 dalį ir 144 straipsnį, bei iÅ¡skiriant ir tai, kad Å¡is draudimas E. J. pirmiau buvo skirtas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymÄ . Tačiau Å¡ios aplinkybės, kaip tai teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, nepaneigia teismo pareigos įvertinti, ar veikos, kuria asmuo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, pavojingumas yra pakankamas, kad ji bÅ«tų pripažinta nusikalstama veika.

Vienas iÅ¡ kriterijų, apibÅ«dinančių Å¡ios veikos pavojingumÄ , taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vengimÄ vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiÅ¡kų Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimÄ . Be to, pripažįstama, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų bÅ«ti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti.

Å iame kontekste pažymėtina, kad už transporto priemonės vairavimÄ , kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje. Todėl tais atvejais, kai asmens, pažeidusio draudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, veiksmų nėra pagrindo laikyti tiek pavojingais, kad bÅ«tų pagrindas taikyti jo atžvilgiu baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 243 straipsnį, svarstytina dėl to asmens atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018).

8. Tebesiformuojančioje ir palyginti negausioje teismų praktikoje Å¡iuo metu dar nėra iÅ¡plėtotas sistemingumo kaip BK 243 straipsnyje numatytos veikos požymio aiÅ¡kinimas jį apibrėžiant konkrečiau. Paminėtina, kad kaip sisteminga veika, atitinkanti Å¡iai nusikalstamai veikai taikomÄ pavojingumo kriterijų, buvo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį penkis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012), tris kartus (Å iaulių apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-238-744/2019).

Ir atvirkščiai, sistemingumo požymio nebuvimas pripažintas tais atvejais, kuomet asmuo tik 1-2 kartus nevykdė jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra vairavo be teisės vairuoti transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-254-511/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1S-147-309/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1S-36-468/2019, 1S-310-891/2019, 1A-322-468/2019, 1A-296-468/2019, 1A-38-497/2020, 1A-81-843/2020, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-405-594/2019).

9. Å ioje byloje nustatytas vienkartinis tokio pobÅ«džio E. J. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas – transporto priemonės vairavimas. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytoms iÅ¡vadoms, kad nustatyto vienkartinio Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo atvejo nepakanka konstatuoti E. J. veiksmų piktybiÅ¡kumui, vykdant paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir vengimui jÄ atlikti. Byloje nėra duomenų, kad E. J. iki ir po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (2018 m. rugpjūčio 23 d.), numatytos BK 281 straipsnio 4 dalyje, padarymo bÅ«tų pažeidęs jam skirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, todėl darytina iÅ¡vada, kad tai buvo vienintelis kartas, kai E. J. pažeidė jam skirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

E. J. veiksmuose nėra sistemingumo, todėl laikyti jo vienkartinio pobūdžio veiksmus vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir traukti jį baudžiamojon atsakomybėn nėra pagrindo. Jo veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, sudėties požymio – vengimo.

10. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir tai, jog praeityje E. J. buvo ne kartÄ baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimÄ , Å¡iam neturint teisės, kai teisė atimta, bei neturint teisės ir bÅ«nant neblaiviam, nes Å¡ie teisės pažeidimai E. J. padaryti iki 2017 m. balandžio 17 d. padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios priimtas Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendis (1 t., b. l. 120-128). 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. birželio 8 d., o su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sÄ lygomis ir nevykdymo pasekmėmis E. J. buvo supažindintas 2017 m. rugpjūčio 14 d. (1 t., b. l. 96), kai paskutinis administracinis nusižengimas, susijęs su transporto priemonės vairavimu neturint teisės (pasibaigus teisių atėmimo terminui nėra įvykdęs nustatytų sÄ lygų), buvo inkriminuotas 2017 m. gegužės 31 d., beje, susijęs su 2017 m. balandžio 17 d.

įvykiu, už kurį Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarimu E. J. nubaustas (1 t., b. l. 120-128; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Esant Å¡ių aplinkybių visumai net ir tai, kad vertinamu atveju E. J. pripažįsta padaręs BK 423 straipsnyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ , nėra pakankamas pagrindas jo baudžiamajai atsakomybei pagal BK 243 straipsnį kilti. Juolab, kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų bÅ«ti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti.

Tai paminėjo ir prokurorė apeliaciniame skunde, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinių kliūčių taikyti kitus padarinius (pvz., ANK 424 straipsnio 3 dalį) E. J. atžvilgiu.

11. Nors prokurorės apeliaciniame skunde ypatingas dėmesys skiriamas ir skundžiamu nuosprendžiu E. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumui bei pobÅ«džiui, tačiau ir Å¡i aplinkybė nėra pakankama spręsti E. J. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį klausimÄ . Už Å¡ių veikų padarymÄ skundžiamu nuosprendžiu E. J. buvo paskirtos atitinkama bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės, todėl sieti Å¡ias aplinkybes su nustatytu vienkartiniu transporto priemonės vairavimu ir vertinti šį vienkartinį veiksmÄ kartu su padaryta nusikalstama veika kaip piktybiÅ¡kÄ , nėra pagrindo.

E. J. nurodyti veiksmų motyvai, teismo nustatytos jų padarymo aplinkybės, neabejotinai nepateisina jo padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau E. J. veiksmai, dėl kurių jis buvo kaltinamas vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, Å¡iuo konkrečiu atveju nelaikytini tiek pavojingais, kad bÅ«tų pagrindas jam taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 243 straipsnį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai ArÅ«nas Bartkus Julita Dabulskytė-Raizgienė Nijolė Žimkienė