2021-09-29 Nr. AB-19744-3-62-3-00414-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-589-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00414-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. Ž. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad su 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu kreipėsi į Alytaus PN direktorių, prašydamas suteikti trumpalaikę išvyką už pataisos namų ribų dėl artimo giminaičio – brolio – sunkios, gyvybei pavojų keliančios ligos. Pagal tuo metu galiojusį Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 291 punktą, pataisos įstaiga, gavusi reikiamus dokumentus iš gydymo įstaigos, turi nedelsiant apie tai pranešti nuteistajam ir išnagrinėti jo prašymą per vieną dieną. 2019 m. rugsėjo 9 d. Alytaus PN elektroniniu paštu buvo pateikta Telšių regioninės ligoninės (toliau – ir Ligoninė) gydytojos pasirašyta ir antspauduota pareiškėjo brolio epikrizė, taip pat buvo atvežtas ir Alytaus PN pateiktas dokumento originalas, tačiau pareiškėjo prašymo nagrinėjimas užtruko mėnesį. Atsakymą pareiškėjas gavo tik 2019 m. spalio 3 d., jame nurodyta, jog dėl išvykimo bus sprendžiama tada, kai pareiškėjas pateiks pažymą dėl jo dukters sunkios ligos. Tai, jog pateiktame atsakyme minima pareiškėjo dukra, o ne brolis, rodo, kad prašymas buvo nagrinėtas neįsigilinus, neoperatyviai. Atsakymu pareiškėjo prašymas buvo atmestas, motyvuojant, jog dokumente nurodyti susirgimai nėra pavojingi gyvybei, nors toks teiginys akivaizdžiai nėra tiesa. Epikrizė yra tinkamas ligonio sveikatos būklę patvirtinantis dokumentas. Alytaus PN administracijos veiksmai neatitinka gero administravimo principo, taip pat bendrojo humaniškumo principo. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas jautė stresą, prastai miegojo, jam teko kreiptis psichologinės pagalbos. Už patirtus išgyvenimus prašo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos.

3. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl minėto Alytaus PN atsakymo, nustatė, kad prašymą administracija išnagrinėjo pažeisdama nustatytą terminą, kartu pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė tinkamos valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos išvados (pažymos) apie jo brolio sveikatos būklę. Alytaus PN atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą išvykti iš pataisos įstaigos dėl brolio ligos buvo pripažintas pagrįstu.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Alytaus PN paaiškino, jog Alytaus PN administracija nurodė, kad pirmą kartą pareiškėjas kreipėsi 2019 m. rugsėjo 5 d. ir kartu pateikė epikrizę, kurioje nebuvo gydymo įstaigos vadovo parašo ir įstaigos anspaudo. Pareiškėjui 2019 m. spalio 3 d. buvo atsakyta, kad toks dokumentas neatitinka Taisyklių 290.2 punkte nustatytų reikalavimų. Alytaus PN 2019 m. spalio 24 d. gavo kitą prašymą kartu ir epikrize, kurioje taip pat nebuvo gydymo įstaigos vadovo parašo ir įstaigos anspaudo. Į šį prašymą administracija atsakė 2019 m. lapkričio 21 d. raštu. Alytaus PN neišnagrinėjo šių dokumentų per vieną dieną, nes pateiktos epikrizės neatitiko Taisyklėse nustatytų sąlygų. Pateiktose abiejose epikrizėse nebuvo jokių gydytojų įrašų apie tai, kad pareiškėjo brolio liga yra sunki ir gresia jo gyvybei, kaip reikalauja Taisyklės. Priešingai, buvo nurodyta, kad ligonis yra sąmoningas ir orientuotas. Alytaus PN administracijos nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galbūt siekdamas turtinės naudos iš valstybės, nors jam neturtinė žala dėl Alytaus PN veiksmų nekilo.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad vien atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas savaime nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Būtina įrodyti visas tris civilinės atsakomybės sąlygas. Pareiškėjas neįrodė nei patirtos žalos fakto, nei priežastinio ryšio tarp Alytaus PN neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – jam iš atsakovo priteisė 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 24 d. Alytaus PN pateikė naują prašymą, kuriame prašė suteikti trumpalaikę išvyką dėl sunkios brolio sveikatos būklės – pakartotinio (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pateikta pareiškėjo brolio epikrizė buvo pasirašyta gydančios gydytojos, skyriaus vedėjos ir dar vieno asmens parašais bei patvirtinta Ligoninės antspaudu. Į šį prašymą Alytaus PN atsakė 2019 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 363‑1796, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo pateiktoje epikrizėje yra tik gydančio gydytojo parašas, ligoninės antspaudas ir „kažkoks neaiškus parašas“, epikrizė nėra patvirtinta gydymo įstaigos vadovo ar jį pavaduojančio asmens parašu.

10. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui taip pat buvo pateiktas Alytaus PN 2019 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. 365‑1813, parengtas jau po Departamento sprendimo, kuriame dėstomos iš esmės tos pačios aplinkybės, kaip ir 2019 m. lapkričio 21 d. rašte, papildomai pažymint, kad pateiktoje epikrizėje nėra nurodytos išvados apie sveikatos būklės keliamą pavojų gyvybei. Rašte paaiškinta, kad klausimas dėl trumpalaikės išvykos bus sprendžiamas pareiškėjui pateikus reikiamus dokumentus.

11. Teismas pabrėžė, kad nuteistųjų teisę į trumpalaikę išvyką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 105 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, jog nuteistiesiems, išskyrus atliekančius laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, gali būti leidžiama išvykti iš pataisos namų ribų ne ilgiau kaip dešimčiai parų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios ligonio mirtimi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.135 straipsnį, artimaisiais giminaičiais, be kita ko, pripažįstami šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys), taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas BVK105 straipsnio 1 dalies sąlygas tenkino.

12. Teismas pabrėžė, kad leidimo išdavimas išvykti iš pataisos namų priklauso nuo nuteistojo asmenybės, elgesio bausmės atlikimo metu, kokia bausmės dalis atlikta. Ginčo laikotarpiu galiojusių Taisyklių 290 punkte nustatyta, kad nuteistajam gali būti leista išvykti už pataisos namų teritorijos ribų, jeigu yra pateikta: valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos išvada (pažyma) dėl nuteistojo sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio sunkios ligos, keliančios grėsmę ligonio gyvybei, patvirtinta šios įstaigos vadovo ar jį pavaduojančio asmens parašu ir minėtos įstaigos antspaudu. Pataisos įstaigos administracija, gavusi dokumentus, privalo nedelsdama apie tai pranešti nuteistajam. Nuteistojo rašytinį prašymą dėl leidimo suteikimo, administracija turi išnagrinėti per vieną dieną, juo privalo įvertinti nuteistojo asmenybę ir šias aplinkybes: ar kompetentingos įstaigos pažymoje pažymėta, jog artimojo giminaičio liga yra sunki ir daro grėsmę ligonio gyvybei, kokią teismo paskirtos bausmės dalį atliko nuteistasis; kaip elgėsi per visą kardomojo kalinimo (suėmimo) taikymo ir bausmės atlikimo laikotarpį, už kokias veiklas nuteistasis anksčiau buvo teistas.

13. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 291 punktas imperatyviai nurodo, jog nuteistojo rašytinį prašymą išvykti iš pataisos įstaigos teritorijos ribų įstaigos administracija turi išnagrinėti per vieną dieną, o gavusi dokumentus, apie tai privalo nedelsiant pranešti nuteistajam, todėl atsakovo atstovo argumentai, kad pareiškėjo prašymas nebuvo išnagrinėtas per dieną, nes jis nepateikė reikiamų dokumentų, laikytini nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas praėjus beveik mėnesiui po jo pateikimo dienos, taip pat pareiškėjui nebuvo nedelsiant pranešta apie gautus dokumentus iš gydymo įstaigos. Be to, naujas pareiškėjo prašymas taip pat buvo nagrinėtas beveik mėnesį laiko.

14. Teismas akcentavo, jog išnagrinėjus prašymą, pataisos įstaigos direktorius turi teisę suteikti arba nesuteikti nuteistajam trumpalaikės išvykos, tačiau bet kuriuo atveju prašymas turi būti išnagrinėtas per vieną dieną. Teismas nustatė, kad Alytaus PN administracija ne tik neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo laiku, bet ir iš esmės jo nenagrinėjo – pareiškėjui buvo atsakyta, jog prašymas bus nagrinėjamas šiam pateikus reikiamus dokumentus. Teismas konstatavo, kad Alytaus PN administracija pažeidė Taisyklių 291 punkto reikalavimus dėl prašymo suteikti trumpalaikę išvyką nagrinėjimo proceso eigos ir terminų.

15. Teismas sutiko su atsakovo atstovo pozicija, kad tiek su pirmuoju prašymu pateikta epikrizė, tiek su antruoju prašymu pateikta epikrizė iš esmės neatitiko Taisyklių 290 punkto reikalavimų, tačiau remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A‑822‑128‑13), nurodė, kad sprendimai nuteistiesiems nesuteikti trumpalaikių išvykų turėtų būti motyvuoti ir nekelti abejonių dėl to, kad atsakovas piktnaudžiauja valdžia. Teismo vertinimu, vadovaujantis Taisyklių 290.2 ir 292.1 punktais, atsakovo atstovas iš pateiktų epikrizių pats galėjo spręsti apie ligos sunkumą. Vadovaujantis bendruoju protingumo principu, nurodyti sveikatos sutrikimai net ir medicininio išsilavinimo neturinčio asmens gali būti vertinami kaip keliantys grėsmę gyvybei.

16. Teismas, pripažinęs, jog Alytaus PN administracija pareiškėjo prašymus nagrinėjo neoperatyviai, neatidžiai, neįvertino klausimo socialinės reikšmės, priėjo prie išvados, kad buvo nesilaikyta gero administravimo bei protingumo principų.

17. Teismas sprendė, kad dėl netinkamų Alytaus PN veiksmų pareiškėjas patyrė stresą, nerimą, kitus neigiamus emocinius išgyvenimus, tačiau byloje nesant duomenų, kad A. Ž. būtų atsiradę kokie nors negrįžtami fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimai, taip pat, kad atsakovo atstovas sąmoningai siekė pareiškėjui pakenkti ar jį pažeminti, todėl, įvertinęs Lietuvoje esančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, iš atsakovo pareiškėjui priteisė 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje pareiškėjui buvo priteista 800 Eur neturtinės žalos, panaikinti.

19. Atsakovo atstovas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą, papildomai pabrėždamas šiuos:

19.1. Neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, neįrodė žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

19.2. Taisyklių 292.1 punktas nurodo, kad medicininėje išvadoje turi būti pažymėta, jog ši liga yra sunki ir kelia grėsmę gyvybei. Nekyla abejonių, kad Taisyklių 290–292 punktai nustato reikalavimus ir sąlygas, tik kurioms esant gali būti suteikta laikina išvyka.

19.3. Pirmosios instancijos teismo taikytas protingumo principas turėtų būti taikomas tik jei nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo santykį ar įstatymo, reguliuojančio panašius santykius.

19.4. Dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V‑117, be kita ko, nustato valstybės įstaigų oficialių dokumentų įforminimo ir rengimo bendruosius reikalavimus. Šie reikalavimai valstybinėms organizacijoms yra privalomi, taigi, Alytaus PN, reikalaudami iš pareiškėjo pateikti nustatytos formos dokumentą, nesielgė neteisėtai (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 26 str. 1 d. (iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija)).

19.5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas savo prisidėjime prie Alytaus PN apeliacinio skundo akcentavo, kad Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) neretai konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą). Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Ginčas šioje byloje kilo dėl 5 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė jam 800 Eur dydžio neturtinę žalą.

22. Dėl pažeidimo buvimo fakto byloje ginčo nėra – apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį tiek, kiek ja pareiškėjui buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas (800 Eur).

23. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pareiškėjas neįrodė esant civilinės atsakomybės sąlygų visumą.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo, neneigdamas pažeidimo fakto, teigia, kad pažeistos teisės apgynimui pakanka pažeidimo pripažinimo, o žalos atlyginimas nėra būtinas.

25. CK 6.271 straipsnyje yra reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

26. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi, įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

27. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo atsakovo atstovo neteisėtą veiksmą – pareiškėjo prašymo leisti išvykti iš pataisos įstaigos aplankyti sergantį brolį, neišnagrinėjimą raštu per vieną dieną, kaip nustato Taisyklių 291 punktas.

29. Nuteistųjų teisę į trumpalaikę išvyką už pataisos įstaigų ribų nustato Bausmių vykdymo kodekso 105 straipsnis. Minėto straipsnio l dalyje nurodyta, jog nuteistiesiems, išskyrus atliekančius laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, gali būti leidžiama išvykti už šių pataisos įstaigų ribų ne ilgiau kaip dešimčiai parų dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios ligonio gyvybei, taip pat dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelės materialinės žalos nuteistajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams.

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė jį išleisti už pataisos įstaigų ribų dėl brolio ligos. Pagal CK 3.135 straipsnį, pagal kurį artimaisiais giminaičiais yra pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys), brolis yra priskiriamas artimųjų giminaičių grupei.

31. BVK 105 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, kad leidimą išvykti už pataisos įstaigos ribų duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, kokia bausmės dalis atlikta. Laikas, kurį nuteistasis buvo išvykęs už pataisos įstaigos ribų, įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Taisyklių 290 punkte, be kita ko, nustatyta, kad nuteistajam gali būti leista palikti pataisos įstaigą trumpalaikei išvykai, esant valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos išvadai (pažymai) dėl nuteistojo sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio sunkios ligos, gresiančios ligonio gyvybei, patvirtinta šios įstaigos vadovo arba jį pavaduojančio asmens parašu ir antspaudu su Lietuvos valstybės ar savivaldybės herbu (290.2 p.).

32. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Taisyklių 291 punkte nustatytas prašymo išnagrinėjimo terminas yra viena diena, kurį Alytaus PN administracija pažeidė, nes pareiškėjo pirmas 2019 m. rugsėjo 5 d. prašymas Alytaus PN buvo išnagrinėtas tik 2019 m. spalio 3 d. raštu , o antras prašymas, kuris buvo gautas 2019 m. spalio 24 d., išnagrinėtas 2019 m. lapkričio 21 d.

33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad prašymas nebuvo raštu išnagrinėtas per vieną dieną ir dėl to konstatuotinas pažeidimas, tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su teismo motyvais bei kitomis jo padarytomis išvadomis dėl neturtinės žalos atlyginimo.

34. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo atstovas iš pateiktų epikrizių pats galėjo spręsti apie ligos sunkumą, vadovaujantis bendruoju protingumo principu; nurodyti sveikatos sutrikimai, net ir medicininio išsilavinimo neturinčio asmens, galėjo būti vertinami kaip keliantys grėsmę gyvybei, yra nepagrįsta. Teismas šiuo atveju rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822‑128‑13, tačiau minėtoje byloje aplinkybės nėra analogiškos aplinkybėms nagrinėjamoje byloje. Kaip matyti iš minėtos nutarties, asmuo buvo terminalinės būklės stadijoje (jam gydytojai buvo konstatavę komą, grėsmė ligonio gyvybei), tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančioje R. Ž. epikrizėje (gydytas valstybės įmonėje Regioninėje Telšių ligoninėje) nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki rugsėjo 10 d.) nurodoma, kad pacientas 2019 m. rugsėjo 3 d. patyrė (duomenys neskelbtini), yra sąmoningas ir orientuotas, teigia, kad savaitę laiko prieš atvykstant jautėsi blogai, pasimetęs savo būsenoje (b. l. 11). Būklė išrašant: (duomenys neskelbtini) kompensuota, būklė stabili, ligonis akcentuotas, rūko (b. l. 30; gydančio gydytojo epikrizės surašyta 2019 m. rugsėjo 9 d.). Kitoje epikrizėje (gydytas reabilitacijos skyriuje nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. spalio 11 d.) nurodyta būklė išrašant: vaikšto stabiliau, apsitarnauja, kalba pasiekė 96 balus, rekomenduota gydymą tęsti pas bendrosios praktikos gydytoją (b. l. 13–14).

35. Nesant minėtose epikrizėse, juolab nesant medicininės išvados, patvirtintos vyr. gydytojo, kurioje būtų konstatuota nuteistojo broliui nustatyta sunki liga, gresianti ligonio gyvybei, spręsti dėl leidimo nuteistajam išvykti iš pataisos įstaigos teritorijos pagal Taisyklių 292.1 punktą nebuvo pagrindo, todėl teismo išvada, kad vadovaujantis Taisyklių 290.2 ir 292.1 punktais, atsakovo atstovas pats galėjo spręsti apie ligos sunkumą ir vertinti nuteistojo brolio sveikatos sutrikimus kaip keliančius grėsmę ligonio gyvybei, neatitinka minėtose Taisyklėse nustatytų nuteistųjų asmenų išvykimo iš pataisos įstaigos teritorijos sąlygų, nes sprendimą priimti gali tik asmenys, turintys medicininį išsilavinimą ir tokią išvadą turi tvirtinti gydymo įstaigos vadovas. Akcentuotina, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, antras prašymas iš pareiškėjo dėl jo leidimo išvykti pas brolį Alytaus PN buvo gautas 2019 m. spalio 24 d., kai pareiškėjo brolis jau beveik dvi savaites buvo baigęs reabilitaciją ir išrašytas į namus tęsti gydymą pas bendrosios praktikos gydytoją. Kitų dokumentų, išskyrus aptartas epikrizes, kuriais būtų pateiktos sveikatos specialistų išvados, patvirtintos vyr. gydytojo, apie sveikatos būklės keliamą pavojų pareiškėjo brolio gyvybei bylos medžiagoje nėra.

36. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ir reguliuoti visuomeninius santykius, kai reikia specialių žinių, galima ir poįstatyminiais aktais, arba gavus specialistų išvadą svarstant įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seime, kaip antai, poįstatyminis teisinis reguliavimas gali apimti atitinkamų procedūrų nustatymą, taip pat tokį įstatymais grindžiamą teisinį reguliavimą, kai poreikį įstatyminį teisinį reguliavimą detalizuoti ir konkretinti poįstatyminiuose teisės aktuose objektyviai lemia būtinumas teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija tam tikroje srityje (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimus).

37. Todėl pirmosios instancijos teismas, neturėdamas specialių medicininių žinių, neturėjo pagrindo spręsti, kad pareiškėjo būklė buvo sunki, kuri grėsė ligonio gyvybei.

38. Teismo išvada, kad dėl Alytaus PN veiksmų pareiškėjas nebūdamas tikras, ar jam bus suteikta teisė aplankyti sunkiai sergantį brolį, kurio gyvybei grėsė pavojus, patyrė neigiamus išgyvenimus, taip pat nėra pagrįsta bylos medžiaga.

39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl Alytaus PN administracijos padaryto pažeidimo (neatsakius pareiškėjui per vieną dieną į jo prašymą leisti išvykti iš pataisos įstaigos dėl brolio ligos) pareiškėjas galėjo patirti atitinkamus nepatogumus, tačiau pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su Alytaus PN administracijos veiksmais. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolės atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu.

40. Pažymėtina, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimo atlyginti kilusią žalą pagrįstumo klausimą, svarbu nustatyti ne tik tai, kad laisvės atėmimo institucija ar jos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, bet ir tai, kad šie veiksmai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Šiuo klausimu Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, jog valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

41. Pagal administracinių teismų praktiką, teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005, 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011).

42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas nei faktinis, nei teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovo atstovo veiksmų ir pareiškėjo nurodomos žalos, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1186/2013).

43. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes ir neteisingai aiškino teisę, todėl nepagrįstai priteisė pareiškėjui 800 Eur žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą naikinti ta apimtimi, kuria pareiškėjui priteisiamas 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė