2020-04-15 Nr. AB-7440-3-62-3-02544-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1479-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02544-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. Z. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau ir Administracija) direktoriaus 2018 m. spalio 29 d. raštą Nr. (33.205)R-3036 „Dėl prašymo pateikti informaciją ir dokumentus“ (toliau – ir Raštas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu raštu atsisakyta pateikti pareiškėjui turtinių vienetų (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos verčių nustatymo ataskaitas, kuriomis 2008 metų rudenį buvo nustatytos tų butų rinkos vertės, motyvuojant tuo, kad prašoma suteikti informacija yra susijusi su kitais fiziniais asmenimis.

3. Pareiškėjui skundžiamu aktu nepagrįstai neleidžiama gauti iš atsakovo įrodymus apie butų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butai), kuriame pareiškėjo šeima gyvena nuo 1994 m. kovo 3 d., bendro naudojimo patalpų – virtuvės, tualeto vonios bei trijų koridorių – plotų trečdalių rinkos verčių įtraukimą į tų butų rinkos verčių nustatymo ataskaitas.

4. Iš pastato (duomenys neskelbtini) 2 aukšto plano matyti, jog visi trys tame aukšte esantys butai naudojosi tomis pačiomis bendrojo naudojimosi patalpomis, todėl tų pačių patalpų vienodi trečdaliai visose, atskirai kiekvienam butui sudarytose, tų butų rinkos vertės nustatymo ataskaitose, sudarytose to paties turto vertintojo tuo pačiu metu, t. y. 2008 metų rudenį, turėjo būti vienodos rinkos vertės, sąlygotos ir tų bendrojo naudojimo patalpų trečdalių dydžio (ploto). Siekis gauti prašytas turto vertinimo ataskaitas yra teisėtas. Prašytose pateikti turto vertinimo ataskaitose iš asmens duomenų paminėti tik nuomininkų S. K. ir I. Š. vardai ir pavardės, kas per ilgalaikį (nuo 1994 m. kovo 3 d. iki 2009 metų) naudojimąsi bendro naudojimo patalpų patogumais tampa ir taip žinomi. Pareiškėjas siūlė atsakovui prašomose turto vertinimo ataskaitų kopijose užtušuoti ar kitaip pašalinti duomenis, kuriuos atsakovas mano negalintis teikti, tačiau pareiškėjas buvo žodžiu informuotas, kad atsakovas pareiškėjui neteiks jo 2018 m. spalio 3 d. prašymu prašytų ataskaitų kopijų bei neleis su jomis susipažinti.

5. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) 14 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad jei kiti įstatymai nenumato kitaip, institucija nagrinėja pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui pateikia dokumentus ne vėliau, kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Šią nuostatą patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmens aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 25 punktas. Kadangi pareiškėjo prašymas pateikti dokumentų kopijas atsakovo buvo gautas 2018 m. spalio 3 d., taigi terminas atsakymui pateikti buvo 2018 m. spalio 31 d., atsakymas į pareiškėjo prašymą buvo pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

7. Skundžiamu raštu buvo nurodyta, jog atsakovas negali pareiškėjui teikti prašomos informacijos ir dokumentų kopijų, nes pareiškėjo prašoma informacija yra susijusi su kitais fiziniais asmenimis. Kartu su skundžiamu raštu pareiškėjui buvo pateikta su jam vis dar nuomojamu butu susijusi informacija ir buvo pasiūlyta su likusia vertinimo ataskaitos informacija susipažinti Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriuje. Tačiau pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl susipažinimo su minėta informacija.

8. Administracija Rašte taip pat nurodė, kad asmens duomenų pateikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTAĮ), kuris asmens duomenis tretiesiems asmenims leidžia teikti tik esant šiame įstatyme nustatytam pagrindui. Šio įstatymo paskirtis yra saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Galiojančiose Asmens duomenų tvarkymo Kauno miesto savivaldybėje taisyklėse, patvirtintose 2018 m. rugpjūčio 7 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-2620, ši nuostata yra pakartota. Taigi siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų interesus pareiškėjui buvo pagrįstai atsisakyta suteikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) esančių 2 ir 3 butų nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas bei šių dokumentų kopijas.

9. Atsakovo teigimu, prašomos pateikti informacijos pateikimas ar nepateikimas niekaip nepažeidžia pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų. Pareiškėjas prašė pateikti jam nuomojamo buto (duomenys neskelbtini), 2008 metų vertinimo ataskaitą kartu su gretimų 2 ir 3 butų (priklausančių nuosavybės teise ne Kauno miesto savivaldybei) ataskaitomis. Tačiau pareiškėjui ir jo šeimos nariams 2008 m. gruodžio 17 d. išduotą valstybės garantiją Nr. 2696 pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. A-4618 apskundus administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi (bylos Nr. A525-969/2010) panaikino skundžiamus administracinius aktus, nurodydamas, kad teismui panaikinus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymą ir valstybės garantiją, Administracijai kyla pareiga iš naujo organizuoti pareiškėjo nuomojamo buto įvertinimą rinkos kaina, taip pat iš naujo siūlyti pasirinkti valstybės garantijos rūšį. Suteikiant naują valstybės garantiją buvo remiamasi naujai (2014 metais) atlikta minėto buto (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaita, su kuria pareiškėjas yra susipažinęs, kadangi vis dar vyksta teisminiai procesai kitose administracinėse ir civilinėse bylose, kuriose pareiškėjo prašyta informacija buvo pateikta.

10. Taigi pareiškėjas prašo duomenų, kurie neturi ir neturės įtakos valstybės garantijos išdavimui ir vykdymui, bei prašymo pateikimo atsakovui metu jau buvo nagrinėjamos bylos teismuose pagal naujuosius valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro pateiktus duomenis ir atitinkamai pagal 2014 metų nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, todėl manytina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kaip ankstesnio laikotarpio (beveik 10 metų senumo) buto vertinimo ataskaita ar joje užfiksuoti duomenys galėjo pažeisti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Ginčijamas atsakymas nepažeidė ir negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, nes nėra susijęs su pareiškėjo teisių įgyvendinimu ir niekaip negalėjo jam turėti įtakos, todėl yra nepagrįstas

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 29 d. Rašto, kuriuo Administracija išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. spalio 3 d. prašymą pateikti informaciją ir dokumentus (2008–2009 metų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Census Optimus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas), pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Teismas iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog pareiškėjas pagal 1996 m. birželio 25 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį (nuomos sutartyje buto Nr. 3) naudojasi šiomis viešame nekilnojamojo turto registre įregistruotomis gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis pastate 1A3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini),: 20,86 kv. m gyvenamojo ploto butu Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris susideda iš kambario, pažymėto 3-10 (20,86 kv. m), su rūsiu, pažymėtu R-2 (5,21 kv. m) ir bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis 7-5 (28/400 nuo 4,02 kv. m), R-l (28/400 nuo 2,78 kv. m), R-3 (28/400 nuo 6,74 kv. m), 3-1 (4/12 nuo 8,05 kv. m), 3-2 (4/12 nuo 1,93 kv. m), 3-3 (4/12 nuo 2,45 kv. m), 3-4 (4/12 nuo 7,09 kv. m), 3-5 (4/12 nuo 1,66 kv. m); šiose patalpose pareiškėjas deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo 1994 m. balandžio 3 d., ginčo patalpose nuo 2004 m. vasario 3 d. yra deklaruota nuomininko R. Z. sūnaus – nepilnamečio D. Z. ir dukters – T. S. gyvenamoji vieta. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nustatyta tvarka buvo atkurtos piliečių V. M., A. M. (įpėdinių) ir S. M. nuosavybės teisės į ginčo patalpas natūra, nustatant savininkams prievolę jas išnuomoti savivaldybei, kol valstybė įvykdys šių patalpų nuomininkams suteiktą valstybės garantiją; sprendimai (įsakymai), kuriais atkurtos nuosavybės teisės, yra galiojantys, nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, jie pareiškėjui yra žinomi (tai patvirtino Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-355-554/2009 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-969/2010), todėl jie privalomi vykdyti ir sukelia atitinkamas teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims bei teisėtus lūkesčius atkurtų nuosavybės teisių savininkams (jų teisių perėmėjams).

14. Bylos duomenys taip pat patvirtino, jog R. Z., D. Z. ir T. S. 2008 m. gruodžio 17 d. buvo išduota valstybės garantija Nr. 2696 pagal Administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. A-4618 „Dėl valstybės garantinio dokumento išdavimo R. Z.“, tačiau, nesutikdamas su nustatyta ginčo patalpų verte, pareiškėjas šiuos administracinius aktus (2008 m. gruodžio 17 d. valstybės garantiją Nr. 2696 ir įsakymą Nr. A-4618 dėl jos išdavimo) apskundė administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi (bylos Nr. A525-969/2010) panaikino skundžiamus administracinius aktus, nurodydamas, kad teismui panaikinus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 17 d. įsakymą ir valstybės garantiją, atsakovui kyla pareiga iš naujo organizuoti pareiškėjo nuomojamo buto (ginčo patalpų) įvertinimą rinkos kaina, taip pat iš naujo siūlyti pasirinkti valstybės garantijos rūšį.

15. Byloje buvo nustatyta, jog vykdydamas minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį ir vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 1, 2 ir 14 dalimis, Turto vertinimo įstatymu ir Vyriausybės 1998 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 1455 1.2 punktu, atsakovas organizavo buto (duomenys neskelbtini), įvertinimą rinkos verte. UAB „Krivita“ (su kuria įstatymų nustatyta tvarka buvo sudaryta turto vertinimo paslaugų teikimo sutartis) atliko ginčo patalpų vertinimą ir pateikė 2014 m. vasario 11 d. nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. 14-K-004, kurioje buvo nustatyta pareiškėjo nuomojamų ginčo patalpų rinkos vertė valstybės garantijos pasirinkimui ir garantinio dokumento išdavimui – (duomenys neskelbtini) Lt (kas atitinka (duomenys neskelbtini) Eur). Administracijos direktorius priėmė 2015 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. Al-216 „Dėl valstybės garantijos suteikimo ir valstybės garantinio dokumento išdavimo R. Z. ir jo šeimos nariams“, kuriuo suteikė R. Z. ir jo šeimos nariams: sūnui D. Z. ir dukrai T. S., nuomojantiems savininkams grąžintas gyvenamąsias patalpas (20,86 kv. m bendrojo ploto su dalimi bendrojo naudojimo patalpų, pažymėtų 3-1 (1/3 nuo 8,05 kv. m), 3-2 (1/3 nuo 1,93 kv. m), 3-3 (1/3 nuo 2,45 kv. m), 3-4 (1/3 nuo 7,09 kv. m) ir 3-5 (1/3 nuo 1,66 kv. m) (duomenys neskelbtini) (nuomos sutartyje butas Nr. 3), ir nepareiškusiems savo valios dėl valstybės garantijos pasirinkimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, valstybės garantiją, kuria įsipareigojama, kad jiems bus Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Minėti sprendimai po teisminių ginčų su pareiškėju pripažinti teisėtais ir pagrįstais.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 3 d. prašymu kreipdamasis į atsakovą, siekė gauti informaciją ir dokumentus – turtinių vienetų (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2008–2009 UAB „Census Optimus“ atliktas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas ir jose esančias turto rinkos vertes; Atsakovas skundžiamu raštu nurodė, jog negali pateikti turtinių vienetų (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2008 metais atliktų vertinimo ataskaitų, kadangi pareiškėjo prašoma pateikti informacija yra susijusi su kitais fiziniais asmenimis, pagal ADTAĮ asmens duomenis tretiesiems asmenims galima teikti tik esant šiame įstatyme nustatytam pagrindui; pagal šį įstatymą nėra pagrindo pareiškėjui teikti asmens duomenų, susijusių su trečiaisiais asmenimis, nesant duomenų subjektų sutikimų; atsakovas pateikė pareiškėjui išnuomotų gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2008 metais nepriklausomų vertintojų UAB „Census Optimus“ atliktos vertinimo ataskaitos Nr. VN-08/10-347 turto vertės nustatymo pažymos kopiją ir nurodė, jog su visoje ataskaitoje Nr. VN-08/10-347 esama medžiaga galima susipažinti Nekilnojamojo turto skyriuje.

17. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad atsakovas remdamasis apsimestiniu kitų asmenų asmens duomenų apsaugos pretekstu, nepagrįstai pareiškėjui neleidžia gauti iš atsakovo įrodymus apie trijų butų, bendro naudojimo patalpų plotų trečdalių rinkos verčių įtraukimą į tų butų rinkos verčių nustatymo ataskaitas, teismas vadovavosi Teisės gauti informaciją įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu ir Taisyklėmis.

18. Teismas nurodė, jog skundžias Administracijos 2018 m. spalio 29 d. Raštas yra atsakymas į pareiškėjo 2018 m. spalio 23 d. prašymą (Taisyklių 35.1 ir 35.2 punktų prasme, todėl atsakovo atsakymas turi atitikti ir Teisės gauti informaciją įstatyme nustatytus informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principus.

19. Teismo vertinimu, Administracijos 2018 m. spalio 29 d. Raštas atitiko Teisės gauti informaciją įstatymo 4 straipsnyje įvardytą informacijos išsamumo principą, reiškiantį, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija, nes minėtame rašte išdėstytos esminės faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo prašymo, ginčijamu raštu pareiškėjui pateikta informacija jo prašomu klausimu atitiko jo prašymo turinį (atsakovas pateikė pareiškėjui išnuomotų gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) 2008 metais UAB „Census Optimus“ atliktos vertinimo ataskaitos Nr. VN-08/10-347 turto vertės nustatymo pažymos kopiją).

20. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad skundžiamas aktas yra neteisėtas, nes juo apsimestinai kitų asmenų asmens duomenų apsaugos pretekstu pareiškėjui neleidžiama gauti iš atsakovo įrodymus (pareiškėjas siūlė atsakovui pašalinti asmenų duomenis iš dokumentų), nes tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į valstybės ar savivaldybių institucijas, prašydamas informacijos, susijusios su kitų asmenų duomenimis, tokius teisinius santykius reglamentuoja ir ADTAĮ, ir Viešojo administravimo įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į Teisės gauti informaciją įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių IV skyriuje įtvirtintą teisinį reguliavimą, darė išvadą, kad atsakyme, be kita ko, turi būti nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką.

21. Teismas pažymėjo, jog taikant ADTAĮ, jame vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – ir Reglamentas (ES) 2016/679). Atkreipdamas dėmesį į minėto reglamento apibrėžimą, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas), teismas pažymėjo, jog pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnį (Tvarkymo teisėtumas) asmens duomenys gali būti tvarkomi ir duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš sąlygų: jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą; sudaroma arba vykdoma sutartis; kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

22. Kadangi pareiškėjas, teismo vertinimu, nenurodė, kam jam reikalinga prašoma informacija apie kitus fizinius asmenis (nagrinėjamu atveju nuomininkų S. K. ir I. Š. turto vertinimo ataskaitos) ir kokiais tikslais ketina ją naudoti, teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas neatitiko Reglamento (ES) 2016/679) 6 straipsnio (Tvarkymo teisėtumas) 4 dalies nuostatų.

23. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, darė išvadą, jog nepaisant to, koks buvo pareiškėjo prašomos informacijos (dokumentų) (turtinių vienetų (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2008 metais atliktų vertinimo ataskaitų) gavimo tikslas, informacija apie kitų fizinių asmenų (turto savininkų, nuomininkų) ekonominio, socialinio pobūdžio požymius laikytina asmens duomenimis, tokia informacija (dokumentai) galėjo būti teikiama tik esant minėtų asmenų sutikimui. Todėl teismas sprendė, kad remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reglamentavimą, atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl jo pageidaujamos informacijos (dokumentų) pateikimo, nes pareiškėjas neturėjo teisės gauti privačios informacijos apie kitą asmenį be šio asmens sutikimo, nes tokius asmens duomenis atskleisti draudė Reglamentas (ES) 2016/679.

24. Teismas konstatavo, kad atsakovas išsamiai ir laiku atsakė pareiškėjui, sprendimas dėl informacijos (dokumentų) pateikimo pasirašytas kompetentingo asmens, nurodyta apskundimo tvarka, nurodyti pakankami argumentai dėl atsisakymo pateikti dalį informacijos (dokumentų) bei įvardinti šaltiniai, kuriuose pareiškėjas gali gauti papildomą informaciją. Teismas konstatavo, kad skundžiamu Raštu pareiškėjas nepažeidė pareiškėjo teisių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme.

25. Konstatavęs, kad pareiškėjo skundas atmestinas, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsniu, nurodė, kad valstybė neįgijo teisės į pareiškėjui suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos šioje byloje atlyginimą

III. 26. Pareiškėjas R. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 5 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

27. Pareiškėjas nesutinka, kad pareiškėjo prašytoje pateikti, tačiau atsakovo nepateiktoje 2008 metais atliktos turto (trijų butų, kuriems priskirta po trečdalį tų pačių naudojimo patalpų) vertinimo ataskaitoje tikrai yra fizinių asmenų duomenys, kuriems taikytinas Reglamentas (ES) 2016/679. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, nepagrįstai remdamasis fizinių asmenų duomenų buvimu, trukdo pareiškėjui gauti įrodymus apie jo įvykdytą neteisėtą veiką – nuomininkų diskriminaciją ir manipuliacijas bendro naudojimo patalpų plotais ir jų vertėmis, išduodant valstybės garantijas tų bendrojo naudojimo patalpų nuomininkams. Atsakovas gali pasinaudoti galimybe prašomose pateikti ataskaitų kopijose panaikinti (užmaskuoti) informaciją, kurią laiko neteiktinais duomenimis, tačiau atsakovas tokia galimybe nesinaudoja, taip neleisdamas pareiškėjui gauti bet kokios, net nesančios asmens duomenimis, informacijos ir turto vertinimo ataskaitų.

28. Pareiškėjas teismo posėdyje pirmosios instancijos teismo prašė išreikalauti UAB „Census Optimus“ 2009 m. vasario 6 d. Nekilnojamojo turto vertės nustatyto ataskaitą (turtinio vieneto reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitą UAB „Census Optimus“ 2008 metais atliktą Nekilnojamojo turto vertės nustatyto ataskaitą (turtinio vieneto reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios numerio pareiškėjas nežino. Teismas šio prašymo netenkino ir sprendimą priėmė neištyręs esminių bylos aplinkybių, t. y. ar valstybei nuosavybės teises priklausančio nekilnojamojo turto 10 metų senumo turto vertinimo ataskaitose yra bent kokių šiai dienai neteiktinų fizinių asmenų duomenų, ar tie duomenys buvo būtini turto rinkos vertės nustatymui, ar įrašyti tik tam, kad būtų pretekstas nuslėpti nuo bendrųjų patalpų nuomininkų aplinkybę, jog ta pati patalpa tuo pačiu metu buvo skirtingai įvertinta.

29. Teismas taip pat nepasisakė dėl kelto klausimo, kad atsakovas, vykdydamas pareigą teikti informaciją, kartu – ir pareigą saugoti asmens duomenis, nepasinaudojo galimybe saugomus asmens duomenis pašalinti (užmaskuoti) ir spręsti ginčą taikiai. Pareiškėjas akcentuoja, kad tokie asmens duomenys kaip gretimų butų, besinaudojančių tomis pačiomis bendrojo naudojimo patalpomis, nuomininkų pavardės, kurios gali būti (bet neprivalo) paminėtos prašomose pateikti turto vertinimo ataskaitose, pareiškėjui žinomos ne tik dėl to, kad ilgus metus jis bendravo su kaimynais, bet ir iš Kauno miesto savivaldybės įmonės 1999 m. kovo 22 d. rašto, kuriame jis informuotas apie S. K. ir I. Š. šeimų sudėtis. Pareiškėjas šio rašto kaip įrodymo neprašė prijungti prie bylos pirmosios instancijos teismo, tačiau teismo posėdyje išsamiai nupasakojo jo esmę.

30. Pareiškėjas prašo išreikalauti iš atsakovo UAB „Census Optimus“ 2009 m. vasario 6 d. nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitą (turtinio vieneto reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitą UAB „Census Optimus“ 2008 metais atliktą nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitą (turtinio vieneto reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios numerio pareiškėjas nežino.

31. Pareiškėjas prašo prie bylos prijungti R. Z. 1999 m. vasario 26 d. prašymą dėl kaimynų, besinaudojančių bendrais gaunamų komunalinių paslaugų kiekio apskaitos prietaisais, šeimų narių, registruotų bute, skaičiaus ir Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ Naujamiesčio butų ūkio tarnybos 1999 m. kovo 22 d. raštą Nr. Z-37.

32. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

33. Atsakovo teigimu, pareiškėjas be pagrindo kelia klausimą, ar prašomose pateikti nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini) esančių 2 ir 3 butų) vertinimo ataskaitose yra fizinių asmenų duomenys, nes ir Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatos, ir Konstitucija nustato pozityvią valstybės pareigą saugoti asmenis nuo kišimosi į jų privatų gyvenimą. Dėl pareiškėjo argumento, kad teismas neištyrė bylai reikšmingų aplinkybių ir nevertino, jog atsakovas pareiškėjui teikiamose turto vertinimo ataskaitose galėjo užmaskuoti kitų asmenų duomenis, pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo kompetencija, šie pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs ir jie nepatvirtina teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismas dėl įrodymų pasisakė aiškiai, visus juos vertino ir prijungė tuos, kuriuos pagrįstai laikė turinčiais reikšmės bylos išnagrinėjimui. Teismo sprendimas motyvuotas, išvados paremtos teisės normų aiškinimu, todėl pareiškėjo argumentas, kad teismas nepasisakė dėl visų aplinkybių, nepagrįstas. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą teismų praktikoje aiškinama taip kaip nereikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

34. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo prašymas išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminu, pareiškėjui buvo pateikta su jam vis dar nuomojamu butu susijusi informacija ir pasiūlyta su likusia vertinimo ataskaitos informacija susipažinti Administracijos Nekilnojamojo turto skyriuje. Tai, kad pareiškėjo netenkina skundžiamo Rašto argumentai, nereiškia, jog atsakymas nemotyvuotas ir neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. (33.205)R-3036, kuriuo atsisakyta pareiškėjui pateikti turtinių vienetų (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB "Census Optimus" 2008 metais atliktų nekilnojamojo turto vertinimų ataskaitas, teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu R. Z. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į ginčo santykių teisinį reglamentavimą, atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl jo pageidaujamos informacijos (dokumentų) pateikimo, nes pareiškėjas neturėjo teisės gauti privačios informacijos apie kitą asmenį be šio asmens sutikimo, nes tokius asmens duomenis atskleisti draudė Reglamentas (ES) 2016/679.

37. Pareiškėjas su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. patenkinti jo skundą ir ginčijamą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. (33.205)R-3036 panaikinti. Teigia, jog teismas sprendimą priėmė teismo posėdyje neištyręs bylai esminę reikšmę turinčių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų.

38. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl tam tikrų dokumentų (nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų) nepateikimo, t. y. informacijos pareiškėjui nesuteikimo.

40. Konstitucinė teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimas, kitų konstitucinių vertybių užtikrinimas labai priklauso nuo galimybių gauti iš įvairių šaltinių informaciją ir ja naudotis (2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas). Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai (inter alia Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai).

41. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. spalio 3 d. su prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas jam pateikti UAB "Census Optimus" turtinių vienetų (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2008 metais atliktų nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas. Atsakovas ginčijamu sprendimu pareiškėjo prašomas turto vertinimo ataskaitas atsisakė pateikti, kadangi R. Z. prašoma informacija susijusi su kitais fiziniais asmenimis.

42. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (2016 m. spalio 11 d. įstatymo Nr. XII-2666 redakcija) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1426 redakcija) nuostatos.

43. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, jeigu dokumentų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip. Minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (2018 m. spalio 25 d. įstatymo Nr. XIII-1590 redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. lapkričio 23 d.)). Pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.

44. Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnyje nurodyti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai įtvirtina, kad asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas (a punktas)), asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ...> (tikslo apribojimo principas (b punktas)), asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas (c punktas)). Minėto reglamento 6 straipsnyje numatytos trijų rūšių išimtys, kai asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas: pirma, kai duomenų subjektas yra davęs sutikimą (6 straipsnio a punktas), antra, kai daroma prielaida, kad valdytojas arba trečiosios šalys turi teisėtų interesų (6 straipsnio b–e punktai), trečia, kai priešingi teisėti interesai turi būti ne tik nustatyti, bet ir būti svarbesni už duomenų subjekto interesus arba teises ir laisves (6 straipsnio f punktas). Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė ir kitas šio reglamento aktualias nuostatas (4 ir 6 straipsniai), todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.

45. Įvertinus anksčiau aptartą teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad <... atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl jo pageidaujamos informacijos (dokumentų kopijų) pateikimo, nes pareiškėjas neturėjo teisės gauti privačios informacijos apie kitą asmenį be šio asmens sutikimo, taip pat pareiškėjo prašymas neatitiko Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 4 dalies nuostatų. Analogiškos pozicijos dėl asmens sutikimo laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2202-442/2019).

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas nepasinaudojo galimybe fizinių asmenų duomenis apsaugoti, pašalindamas juos iš pareiškėjo prašytų turto vertinimo ataskaitų kopijų užtušavimo, uždengimo, iškirpimo ar bet kokiu kitu būdu. Pažymėtina, jog tokių asmens duomenų apsaugos būdų ar išimčių teisės aktai nereglamentuoja. Panaši pozicija formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (remiantis aptartomis Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatomis, akivaizdu, kad šis teisės aktas nenumato teisės pareiškėjui gauti duomenis apie kitą privatų asmenį (žr., pvz., 2019 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-308-756/2019)).

47. Nagrinėjamo ginčo kontekste nereikšmingi pareiškėjo skundų ir papildomo paaiškinimo argumentai, kad pavardės paminėtos prašomose pateikti nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitose jam nuo seno gerai žinomos ne tik ilgamečio bendravimo su kaimynais pasėkoje, bet ir iš oficialios jam skirtos informacijos.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, netenkintinas apeliaciniame skunde reiškiamas prašymas išreikalauti naujus įrodymus (nėra būtini šio ginčo išsprendimui), o pareiškėjo kartu su papildomais paaiškinimais pateikti nauji įrodymai nevertintini. Šiame kontekste akcentuotina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

49. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė