b292a40d-e4b9-4e88-950b-3054d506c660 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrPranešėjas Audrius Saulėnas                                                     Civilinė byla Nr. 2A-560-622/2012Teisėja Nijolė Šimkienė                                                        Procesinio sprendimo kategorija (S)                                             30.2.; 121.21.                                                                                                                                        KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. gegužės 7 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V.

G. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-66-164/2011 pagal ieÅ¡kovų R. K. ir V. K. ieÅ¡kinį atsakovei V. G. dėl nekilnojamojo daikto ribų, naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovės V. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei R. K. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, n u s t a t ė : ieÅ¡kovai V. K. ir R. K. ieÅ¡kinyje nurodo, kad jiems nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 98,16 kv. m, o gyvenamasis plotas 63,96 kv. m.

IeÅ¡kiniu praÅ¡o pagal pateiktÄ planÄ (projektÄ ) atidalyti natÅ«roje jiems nuosavybės teise priklausančius 72,10 kv. m pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir nurodo, kad jiems nuosavybės teise priklauso 72,10 kv. m negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Å ias aplinkybes įrodo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre, jog negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė – nuosavybės teise priklauso savininkams R.

K. ir V. K.. Atsakovei V. G. priklauso likusi pastato dalis, tačiau savo neįrengtos pastogės dalį įregistravo tik jie, o atsakovė į likusiÄ neįrengtos pastogės dalį nuosavybės teisės neįregistravo. Name daugiau kitų gyventojų nėra, galinčių pretenduoti į dalį pagalbinių patalpų, todėl galinti pretenduoti į pagalbines patalpas yra tik V. G.. IeÅ¡kovai taip pat nurodo, kad tarp jų ir atsakovės kyla ginčas dėl naudojimosi pastoge, nes atsakovė mano, kad jai priklauso visa pastogė, kadangi į pastogę galima patekti tik laiptais iÅ¡ jos pastato dalyje esančio koridoriaus.

Atsakovė Å¡ios pastogės netvarkė ir netvarko, yra visa apleista, priÅ¡iukÅ¡linta, sklinda nemalonÅ«s kvapai. Todėl nori pastogę atsidalyti, susitvarkyti savo dalį. Jiems turėtų priklausyti dalis pastogės pagal tenkančiÄ idealiÄ jÄ dalį virÅ¡ jiems priklausančių patalpų ir taip jie galėtų susitvarkyti jiems tenkančiÄ apleistÄ palėpę. Esant nesutarimui su atsakove, praÅ¡o nustatyti ribas ir naudojimosi tvarkÄ , pagal pateiktÄ pastogės pasidalijimo planÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtais indeksais 2-1 (23,46 kv. m), 2-2 (27,22 kv. m), 2-3 (21,42 kv. m), iÅ¡ viso 72,10 kv. m.

Be to, atsakovė vietoje to, kad pasiÅ«lytų savo pastogės pasidalijimo projektÄ , kaip ji norėtų, prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 226, kurios pagrindu (A. G.) už 9663 Lt pirko 51,77 kv. m bendrojo ploto turintį butÄ , negaliojančia, kaip sudarytÄ dėl suklydimo, ir nurodo, kad pirko 83,09 kv. m. Kai su atsakove 2009 m. pradėjo tartis taikiai pasidalyti pastogę ir nusistatyti jos naudojimosi tvarkÄ , tuomet atsirado antra sutartis. Atsakovė visÄ laikÄ naudojosi visa pastoge, todėl dabar negali suprasti, kad dalis pastogės ir ieÅ¡kovams priklauso.

PrieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti, kadangi visi raÅ¡ytiniai dokumentai rodo, kad pirko ir nuosavybės teise atsakovė valdo 51,77 kv. m ploto.Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti A. G. 1992-12-30 sudarytÄ buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 226, kurios pagrindu jis už 9663 Lt pirko 51,77 kv. m bendrojo ploto turintį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), negaliojančia, kaip sudarytÄ dėl suklydimo. Nurodo, kad minimu butu naudojasi nuo 1986 metų ir naudojasi iki pat Å¡iol 5,52 kv. m priestatu, 3,51 kv. m koridoriumi, 12,58 kv. m virtuve, 48,67 kv. m kambariu, 11,49 kv. m kambariu, 3,88 kv. m koridoriumi mansarda, 27,44 kv. m kambariu mansardoje ir faktiÅ¡kai valdomo buto kvadratÅ«ra sudaro 83, 09 kv. m bendrojo ploto.

A. G. mirė (duomenys neskelbtini)ir ji po jo mirties palikimÄ priėmė ir valdo, buvo iÅ¡duotas 2005-03-21 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, jog jai nuosavybės teise priklauso 51,77 kv. m bendrojo ploto turintis butas. Dėl mansardoje esančio koridoriaus, kurio plotÄ sudaro 3,88 kv. m, bei kambario, esančio mansardoje, kurio plotÄ sudaro 27,44 kv. m, pretenzijas pradėjo reikÅ¡ti ieÅ¡kovai. Nesutikdama su ieÅ¡kovų pretenzijomis, ji paaiÅ¡kino, kad koridoriumi ir kambariu mansardoje ji naudojasi nuo 1986 metų nuosavybės teise, kadangi turi 1992-12-30 sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį, iÅ¡ kurios matosi, kad privatizuoto buto plotÄ sudaro 83,09 kv. m, o ne 57,77 kv. m. 2008-05-07 kreipėsi į VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialÄ , gavo atsakymÄ , kad jos vyras 1992-12-30 buvo sudaręs buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 226, kurios pagrindu už 9663 Lt pirko 51,77 kv. m bendrojo ploto turintį butÄ , ir taip pat raÅ¡te nurodyta, kad archyvo duomenų banke saugomi ir kiti duomenys, jog įsigyto buto vertė 12884 Lt.

Matyt dėl tuometinės Å ilutės mokyklos agrofirmos butų privatizavimÄ vykdžiusių darbuotojų kaltės, o gal ir klaidos buvo sudarytos dvi buto pirkimo–pardavimo sutartys.Å ilutės rajono apylinkės teismas 2011-10-27 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Nustatė, kad pastogėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovai V. K. ir R. K. naudojasi patalpomis, kurios pažymėtos indeksais 2.1, 23,46 kv. m ploto, 2.2, 27,22 kv. m ploto, 2.3, 21, 42 kv. m ploto, bendras patalpų plotas, tenkantis naudotis ieÅ¡kovams bÅ«tų lygus 72,10 kv. m ploto.

Nustatė, kad pastogėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė V. G. naudojasi patalpomis, kurios pažymėtos indeksais 1.1, 2,71 kv. m ploto, 1.2, 17,48 kv. m ploto, 1.3, 17,83 kv. m ploto, bendras patalpų plotas, tenkantis naudotis atsakovei bÅ«tų lygus 38,02 kv. m. Priteisė iÅ¡ atsakovės V. G. bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovams V. K. ir R. K. už advokato pagalbÄ sumokėtų 1500 litų ir teismo iÅ¡laidas 123 Lt, iÅ¡ viso 1623 litus. Priteisė iÅ¡ atsakovės V.

G. 138 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Nurodė, kad pagal pateiktÄ ieÅ¡kovų projektÄ pastogės patalpos padalytos taip, kad kiekvienam savininkui atitektų pastogės dalis, esanti virÅ¡ jiems priklausančių patalpų. IeÅ¡kovai ir atsakovė žemę yra iÅ¡sipirkusios taip, kaip ieÅ¡kovė praÅ¡o atidalyti pastogę, kiekviena turėtų savo dalį. Kadangi pastogės bendras plotas lygus 110,12 kv. m, todėl ieÅ¡kovų valdomas plotas pastogėje, atsižvelgiant į dalį, lygus 72,10 kv. m.

Å i dalis ieÅ¡kovų yra padalyta remiantis ieÅ¡kovų sudarytu pastogės padalijimo planu, kuris neprieÅ¡tarauja plotui, valdomam ieÅ¡kovų, ir nesudaro problemų atsakovei valdyti kitÄ dalį pagal turimas nuosavybės teise priklausančias pastogėje esančias patalpas. Taip pat nurodė, kad neįrodyta, jog 1992-12-30 sandoris, vadovaujantis CK 1.90 str., sudarytas dėl suklydimo. Taip pat atsakovės nurodyta, kad ji faktiÅ¡kai valdo 83,09 kv. m plotÄ , nereiÅ¡kia, kad ji yra tokio ploto teisėta savininkė, ir naikinti sutartį dėl 51,77 kv. m buto pirkimo dėl to, kad ji faktiÅ¡kai valdo 83,09 kv. m, nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011-10-27 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ji prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė bei teisme įrodė, kad koridoriumi mansardoje, kurio plotÄ sudaro 3,88 kv. m ir kambariu mansardoje, kurio plotÄ sudaro 27,44 kv. m, atsakovės Å¡eima naudojosi nuo 1986 metų iki buto privatizacijos, o Butų privatizacijos įstatymas suteikė galimybę privatizuoti tik tas patalpas, kuriomis tuometiniai buto nuomininkai naudojosi iki įstatymo nustatyto termino, ir atsakovės vyras minėto įstatymo pagrindu privatizavo visas patalpas, kurių bendras plotas 83,09 kv. m, tačiau Å¡i aplinkybė teismui nepasirodė svarbi.

Nurodo, kad atsakovė Å¡iuo metu faktiÅ¡kai disponuoju dviem buto pirkimo–pardavimo sutartimis: t. y. 51,77 kv. m plotui ir 83,09 kv. m plotui, kurios sudarytos 1992-12-30 bei ant Å¡ių abiejų sutarčių yra vienas ir tas pats VÄ® Registrų centro registracijos numeris 226 ir nė viena iÅ¡ Å¡ių sutarčių nėra panaikinta ar nuginčyta, t. y. abi sutartys yra galiojančios. Taip kaip siÅ«lo ieÅ¡kovai atsidalyti bendraturčiams bendro naudojimo patalpas, nėra faktinės galimybės, o ir iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad tokios naudojimosi tvarkos, kaip jÄ nustatė teismas, realiai įgyvendinti nepavyktų.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011-10-27 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kinį, kadangi ieÅ¡kovai prašė nustatyti naudotis ta pastogės dalimi, kuri atitinka ieÅ¡kovų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Paskiriamos pastogės patalpos yra tiesiai virÅ¡ ieÅ¡kovų gyvenamųjų patalpų, todėl nesudarys jokių nepatogumų atsakovei. Taip pat Å¡i pastogės dalis jau yra įregistruota ieÅ¡kovams nuosavybės teise VÄ® Registrų centre, prieÅ¡ingai nei atsakovės. Tokia pačia tvarka yra naudojamasi ir kita bendrÄ ja daline nuosavybe, t. y.

žemės sklypu prie gyvenamojo namo.Apeliacinis skundas netenkintinas. Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 98,16 kv. m, ir negyvenamoji patalpa–neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 110,12 kv. m, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7–9).

Atsakovei pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ 2005-03-21 nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 51,77 kv. m, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 19–20, 48–49). Minėtas butas įgytas A. G. 1992-12-30 Nr. 226 pirkimo–pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 Ä®statymÄ . Atsakovė nuosavybės teisių į pastogę neturi įgijusi. IeÅ¡kovai pateikė pastogės atidalijimo planÄ (projektÄ ) (t. 1, b. l. 152–161). 1992-12-30 tarp Å ilutės mokyklos agrofirmos ir A.

G. buvo sudaryta buto, kurio bendrasis plotas 51,77 kv. m pirkimo–pardavimo sutartis, registro Nr. 226, buto bendra kaina 12 884 talonai, pritaikius nuolaidas, parduota už 9663 talonus (t. 1, b. l. 47), sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 48–49). TÄ pačiÄ dienÄ pasiraÅ¡yta kita pirkimo-pardavimo sutartis, registro Nr. 226 (t. 1, b. l. 22).Atsakovė teigia, kad antroji pirkimo–pardavimo sutartis yra tikra, kadangi ji faktiÅ¡kai valdo ir naudojasi 83,09 kv. m ir 1992-12-30 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 226, kuria A.

G. pirko 51,77 kv. m. bendrojo ploto turintį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), laikytina negaliojančia, kaip sudaryta dėl suklydimo. IeÅ¡kovė prašė nustatyti naudojimosi palėpe tvarkÄ , pateikė projektÄ . Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ bei tenkinti jos prieÅ¡ieÅ¡kinį. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skunde nurodytais argumentais.Ä®rodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais.

Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo pareigÄ galima apibrėžti kaip bÅ«tinybę Å¡aliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių.

Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiÅ¡kia Å¡alies pareigÄ nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų.Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rÅ«Å¡ies, pobÅ«džio, vienos ar kitos sÄ lygos Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriai – tai sÄ moningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

Sutartis yra dviÅ¡alis ar daugiaÅ¡alis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygÅ«s ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties Å¡alys turi teisę savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu.

Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje J. Z. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Turneka“ v. J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje T. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; kt.).

Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebÅ«tų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje J.

G. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis.

Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo.

Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino 1992-12-30 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 226, kuria A. G. pirko 51,77 kv. m. bendrojo ploto turintį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), negaliojančia, kaip sudarytÄ dėl suklydimo. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad V. G. nekilnojamojo turto registre pagal 2005-03-21 nuosavybės teisės liudijimÄ Nr. 2941 ir 2005-03-21 paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 2945, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas butas Nr. 2, kurio bendras plotas – 51,77 kv. m.

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovė jau 2005 metais žinojo apie jai nuosavybės teise priklausančio buto dalį, tačiau į teismÄ nesikreipė ir tik ieÅ¡kovams pateikus ieÅ¡kinį, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį teigdama, kad buvo suklysta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, kad A. G. sudarant minėtÄ sandorį bÅ«tų apgavę ar jis bÅ«tų suklydęs, taip pat nepateikta jokių duomenų, kad A. G. ar V. G. bÅ«tų kreipęsi į teismÄ dėl sandorio nuginčijimo (CPK 178 str., 185 str.).

Atsakovė teigia, kad ji faktiÅ¡kai valdo 83,09 kv. m, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad ta aplinkybė nereiÅ¡kia, kad atsakovė yra minėto ploto teisėta savininkė ir naikinti sutartį dėl 51,77 kv. m buto pirkimo dėl to, kad ji faktiÅ¡kai valdo 83,09 kv. m. nėra jokio teisinio pagrindo.Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl jo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų.Pagal pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, nustatytÄ CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio abiem Å¡alims sprendimo bÅ«do, taip pat ir vykstant ginčui teisme.

Naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiÅ¡ki bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad, kilus ginčui ir sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, kai vienas bendraturtis (ar keli iÅ¡ jų) reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkÄ , prioritetas teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), ir tik negalint daikto padalyti natÅ«ra nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

Apie tai, kad Å¡ie nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dai skiriasi ir kaip turi bÅ«ti taikomi, pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-11 nutartyje Nr. 3K-7-466/2008. Prioritetas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės, įgyvendinant nuosavybės teises, teikiamas todėl, kad taip sudaroma galimybė atidalyti turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, siekiant palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ Ä¯ bendrÄ daiktÄ , kad ateityje bÅ«tų iÅ¡vengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant Å¡ias teises.

Pagal įstatyme nustatytÄ reikalavimÄ , atidalijant daiktÄ natÅ«ra, neturi bÅ«ti padaryta neproporcinga žala daiktui (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Nors vadovaujantis CK 4.80 str. 2 d. bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro turto atidalijimo ir aktyviai ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do, taip pat ir vykstant ginčui teisme, tačiau pagal bylos duomenis akivaizdu, kad Å¡alys nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis, kad pasiektų optimalų ginčo objekto – palėpės – atidalijimo iÅ¡ bendro turto variantÄ .

Atidalyti praÅ¡antis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo bÅ«dÄ . Jei pateikiami keli atidalijimo variantai, teismas parenka optimaliausiÄ iÅ¡ jų, kuris sudarytų galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančiÄ dalį. Teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančiÄ dalį, turi įrodyti, jog jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Atsakovas savo atidalijimo projektÄ gali siÅ«lyti ne tik reikÅ¡damas prieÅ¡ieÅ¡kinį, bet ir pasinaudodamas kita gynimosi nuo ieÅ¡kinio priemone – teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Sprendžiant dėl atidalijimo bÅ«do teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo bÅ«dÄ , kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iÅ¡ bendraturčių teisės į jam priklausančiÄ dalytino turto dalį.

Teismo patvirtinama atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklauso 72,10 kv. m pastogės dalis. IÅ¡ ieÅ¡kovų pateikto pastogės atidalijimo plano (projekto) matyti, kad ieÅ¡kovams priklauso 72,10 kv. m pastogės dalis, likusi dalis – 38,02 kv. m – lieka atsakovei.

Pagal pateiktÄ ieÅ¡kovų projektÄ Â pastogės patalpos padalytos taip, kad kiekvienam savininkui atitektų pastogės dalis, esanti virÅ¡ jiems priklausančių patalpų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovų pateiktas pastogės padalijimo projektas geriausiai įgyvendintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigia nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančiÄ dalį (CPK 178 str., 185 str., CK 4.80 str. 2 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

IeÅ¡kovai prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pateikė 2000 Lt pinigų priėmimo kvitÄ advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 87). CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu;

Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas, kurių 8.11 punkte už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis sudaro 1200 Lt, todėl praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovės 2000 Lt už advokato paslaugas mažintina iki 1200 Lt (CPK 98 str. 2 d.) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IÅ¡ atsakovės V. G. ieÅ¡kovui V. K. priteisti 1200 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkas                                                                 Audrius Saulėnas Kolegijos teisėjai                                                                 Albina Pupeikienė                                                                                                                                   Bronius Valius