2016-12-27 Nr. AB-24790-3-63-3-01204-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1601-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01204-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. F. (A. F.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. F. (toliau – ir atsakovas) 2 174,21 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties.

Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, kuriam 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota pagal viešojo registro duomenis, pagal kuriuos atsakovas A. F. iki 2013 m. rugsėjo 16 d. turto pardavimo iš varžytinių buvo nekilnojamojo daikto: negyvenamųjų patalpų – smulkaus prekybos centro su gyvenamosiomis patalpomis (registro išrašo 2.1 punktas), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies. Iš atsakovo pareiškėjui priteisė 1 704,44 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini). Kitą dalį pareiškėjo prašymo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Remdamasis aptartu reglamentavimu, teismas sprendė, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Pareiškėjas atsakovui apskaičiavo mokėtiną vietinę rinkliavą už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nustatyta, kad atsakovas iki 2013 m. rugsėjo 16 d. turto pardavimo iš varžytinių buvo negyvenamosios patalpos – smulkaus prekybos centro su gyvenamosiomis patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Kaip jau paminėta šioje nutartyje, vietinės rinkliavos mokėtoju laikytinas asmuo, kuris teisėtu pagrindu valdo, naudoja ar disponuoja nekilnojamuoju turtu. Atsakovas įvardijamu išraše laikotarpiu buvo nekilnojamojo daikto savininkas, todėl Nuostatų prasme buvo vietinės rinkliavos mokėtojas.

Iš viešojo registro išrašo duomenų (išrašo 7.6–7.10 punktai) nustatyta, kad dalis patalpų (81 kv. m) 2008–2009 metais ir dalis patalpų (100 kv. m) 2006–2011 metais buvo išnuomotos nuomininkams. Tačiau patalpų nuomos teisiniai santykiai niekaip nešalina atsakovo prievolės mokėti minėtą vietinę rinkliavą. Kaip minėta, pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad turtinė pareiga mokėti vietinę rinkliavą perėjo nuomininkams, todėl pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą siejama su nuosavybės teise valdomu nekilnojamuoju turtu ir tenka atsakovui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2157/2013).

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsniu ir pažymėjo, kad šios normos taikymo požiūriu joje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava, kuri apskaičiuota už 2015 m. ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 5 d. Taigi, įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas sprendė, kad yra suėjusi senatis priteisti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą už nekilnojamojo turto objektą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., todėl vietinė rinkliava priteista tik už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

Iš teismui pateiktos 2015 m. rugpjūčio 3 d. pažymos apie skolą Nr. (8.2)-5R-2304 (b. l. 5) nustatyta, kad apskaičiuotos vietinės rinkliavos dalis už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra 469,77 Eur ir šiai reikalavimo daliai pareikšti yra suėjusi senatis. Įvertinus tai, ši reikalavimo dalis atmesta kaip nepagrįsta ir už šį nekilnojamojo turto objektą priteista nesumokėtos vietinės rinkliavos dalis už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. – 1 704,44 Eur.

III. Pareiškėjas KRATC su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas prašymas priteisti vietinę rinkliavą, pakeisti priteisiant vietinę rinkliavą už visą prašyme nurodytą laikotarpį.

Mano, kad teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo prašymą, neteisingai vadovavosi MAĮ 68 straipsnio nuostatomis dėl senaties taikymo. Kreipimosi į teismą dieną KRATC neapskaičiuoja ir neperskaičiuoja vietinės rinkliavos, o kreipiasi į teismą dėl atitinkamais metais jau apskaičiuotos vietinės rinkliavos priteisimo, nes vietinės rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Dėl to pareiškėjas mano, jog nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikomas MAĮ 68 straipsnis. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas KRATC kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. F. 2 174,21 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies. Iš atsakovo pareiškėjui priteisė 1 704,44 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Kitą dalį pareiškėjo prašymo atmetė kaip nepagrįstą. Byloje nustatyta, jog atsakovui nuo 2005 m. liepos 12 d. iki 2013 m. spalio 2 d. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–7).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovo pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nepriteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos, pritaikant mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.). Teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Ši išvada darytina įvertinus nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2015 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-556/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015).

Įvertinusi aptartas nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. rugpjūčio 5 d. (b. l. 3). Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už 2008 ir 2009 metus. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius