2022-08-24 Nr. AB-20711-4-69-3-00592-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3678-520/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00592-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. A. A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų H. A. A. A., S. K. S. ir A. H. A. A., Z. H. A. A., M. H. A. A., atstovaujamų atstovų pagal įstatymą H. A. A. A., S. K. S., skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai H. A. A. A. (toliau – ir Užsienietis), S. K. S. ir A. H. A. A., Z. H. A. A., M. H. A. A., atstovaujami atstovų pagal įstatymą H. A. A. A., S. K. S., (toliau – ir Užsieniečiai) kreipėsi į teismą, prašydami pakeisti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. MD-483 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatančių asmenų H. A. A. A., S. K. S. S., A. H. A. A., Z. H. A. A., M. H. A. A. apgyvendinimo, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“ (toliau ‒ ir Sprendimas) dalį – paskirti Užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsieniečiai nurodė, jog jie nekelia grėsmės, nes būdami Lietuvos Respublikoje nepažeidinėjo įstatymų. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 5 dalis leidžia šiuo atveju pasirinktinai taikyti jų prašomą priemonę. Šiuo atveju nėra pagrindų riboti nepilnamečių vaikų judėjimo laisvę.

II. 3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu Užsieniečių skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimo dalį dėl A. H. A. A. ir nepilnamečių vaikų A. H. A. A., Z. H. A. A. ir M. H. A. A. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo; Sprendimo dalį dėl Užsieniečio teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo paliko nepakeistą.

4. Teismas nustatė, kad Užsieniečiai neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 21M36589, kuriuo nesuteikė Užsieniečiams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsieniečiai minėtą sprendimą apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi Užsieniečių skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė. Migracijos departamento 2021 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. 21M36589 įsiteisėjo ir Užsieniečiai prarado prieglobsčio prašytojų statusą, tapo neteisėtais migrantais. Užsieniečiai neturi teisinio pagrindo likti Lietuvos Respublikoje ir turi būti vykdomas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

5. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų apie Užsieniečių keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Nors Užsieniečiai nepateikė asmens tapatybės dokumentų, tačiau pateikė asmens dokumentų nuotraukas, kurios netiesiogiai patvirtina jų tapatybę. Nenustatyta aplinkybės, kad Užsieniečiai būtų nebendradarbiavę siekiant nustatyti jų tapatybes. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi šeiminių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, jie Lietuvos Respublikoje sulaikyti 2021 m. liepos 16 d., per šį laikotarpį laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padarę jokių pažeidimų. Užsieniečiai priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, kadangi turi nepilnamečių vaikų, todėl nagrinėjamu atveju turėjo būti svarstoma galimybė bent daliai šeimos narių taikyti švelnesnes priemones. Užsieniečiams taikomų alternatyvių sulaikymui priemonių diferenciacija yra pakankama ir tokiu būdu yra užtikrinamas tinkamas balansas tarp vaiko ir šeimos interesų būti kartu bei tarp valstybės intereso garantuoti Šengeno erdvės integralumą, valstybės sienų apsaugą bei užkirsti kelią galimai nelegaliai migracijai. Esant šioms aplinkybėms, apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje taikymas S. K. S. S. ir nepilnamečiams vaikams A. H. A. A., Z. H. A. A. ir M. H. A. A., įvertinus jau ir taip ilgai taikomų ribojimų laikotarpį, negalėtų būti pripažintas proporcinga ir tikslinga priemone siekiamiems tikslams – įvykdyti Užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį procedūrą – pasiekti, kadangi tinkamas nepilnamečių vaikų interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas. Užsieniečiui taikomas apgyvendinimas Tarnyboje su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimas paskirtas pagrįstai.

III. 6. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį – pakeisti Sprendimo dalį, paskiriant jam (Užsieniečiui) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Užsienietis nurodo, jog teismas, nagrinėdamas skundą, nepatvirtino, kad jis kelia grėsmę ar pažeidinėja įstatymus, tačiau nesutiko panaikinti judėjimo laisvės ribojimus. Šiuo atveju nėra pagrindų riboti Užsieniečio judėjimo laisvę. Tarnyba netikrino, kaip Užsienietis elgiasi apgyvendinimo vietoje, neapklausė ten dirbančių darbuotojų. Nors Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko galimai neteisėtu būdu, tačiau netikslinga taikyti pačią griežčiausią alternatyvią sulaikymui priemonę.

8. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą neprieštarauja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimas būtų pakeistas pritaikant Užsieniečiui apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Atsakovas pažymi, jog Užsieniečiui ilgą laiką buvo ribojama teisė judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas Užsieniečio skundo reikalavimas pakeisti Sprendimo dalį dėl jo (Užsieniečio) laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Pirmosios instancijos teismas, užtikrinamas tinkamą balansą tarp vaiko ir šeimos interesų būti kartu bei tarp valstybės intereso garantuoti Šengeno erdvės integralumą, valstybės sienų apsaugą bei užkirsti kelią galimai nelegaliai migracijai Užsieniečio sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams panaikino Sprendimo dalį dėl teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo, tačiau nustatė, kad Užsieniečiui taikomi judėjimo apribojimai yra pagrįsti.

12. Užsienietis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog nėra pagrindų riboti jo judėjimo laisvę.

13. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nustatyta, jog Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalimi, konstatavo, jog šiuo atveju Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas jokių asmens tapatybės dokumentų, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, Užsienietis neturi šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje, taip pat lėšų pragyventi, todėl neribojant judėjimo laisvės Užsienietis gali pasinaudoti laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje ir bandyti savavališkai išvykti bei pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamo sprendimo dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

14. Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

15. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko, vertinama, ar: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.).

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog Užsieniečio judėjimo laisvė ribojama nuo 2021 m. liepos 16 d. ir jis nebuvo padaręs pažeidimų ar nesilaikęs apgyvendinimo tvarkos, byloje nėra pateikta duomenų apie Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, Tarnyba nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima vertinti Užsieniečio elgesį kaip piktnaudžiavimą migracine sistema (nebendradarbiavimą), konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Sprendimu bei pirmosios instancijos teismo sprendimu be teisėto pagrindo pripažinta, kad buvo būtinas Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Sprendimo dalį tik dėl Užsieniečio sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų. Šiuo atveju siekiant užtikrinti prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, nepagrįstai ilgą laiką ribojama Užsieniečio judėjimo laisvė.

17. Užsieniečio skundo prašymas skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas, nes Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalyje numatytos dvi užsieniečių apgyvendinimo režimo klausimo išsprendimo alternatyvos – apgyvendinimas Tarnyboje administraciniu aktu bei Tarnybos kreipimasis su teikimu į teismą, nustačius egzistuojant Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatytiems užsieniečių sulaikymo pagrindams. Kadangi nagrinėjamu atveju Užsieniečio sulaikymo pagrindai nebuvo nustatyti (jo apgyvendinimo klausimas buvo išspręstas administraciniu aktu), pagrįstai jam netaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė.

18. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas bylos faktines ir teisines aplinkybes, prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Užsieniečio apgyvendinimas su apribojimu judėti Lietuvos Respublikoje paskirtas nepagrįstai ir yra neproporcingas, ir apeliacinį skundą tenkina iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. panaikina Sprendimo dalį, kuria apribota Užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. A. A. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjų H. A. A. A., S. K. S. ir A. H. A. A., Z. H. A. A., M. H. A. A., atstovaujamų atstovų pagal įstatymą H. A. A. A., S. K. S., skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. MD-483 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečiais prisistatančių asmenų H. A. A. A., S. K. S. S., A. H. A. A., Z. H. A. A., M. H. A. A. apgyvendinimo, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“ dalį, kuria ribojama pareiškėjų H. A. A. A., S. K. S. ir A. H. A. A., Z. H. A. A., M. H. A. A., atstovaujamų atstovų pagal įstatymą H. A. A. A., S. K. S., judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė