2016-06-14 Nr. AB-20089-3-66-3-00016-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-20-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00016-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 17.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjos R. V. pareiškimu dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. ĮV-309 „Dėl Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ ir juo patvirtinto Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano panaikinimo,

n u s t a t ė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjos R. V. pareiškimas (pareiškėjos įvardytas skundu), kuriuo prašoma panaikinti iš dalies Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. ĮV-309 „Dėl Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir juo patvirtinto Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas) dalį dėl namų valdos (duomenys neskelbtini) priskyrimo sodybinio užstatymo teritorijos tipui bei įpareigoti atsakovą šią namų valdą priskirti ne sodybinio užstatymo kategorijai T2, o perimetrinio užstatymo kategorijai T4. Taip pat pareiškėja prašo pripažinti svarbiomis priežastis, dėl kurių ji negalėjo dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikti skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo.

Pirmiausia pažymėtina, kad iš pareiškimo matyti, jog pareiškėja kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti Įsakymo bei Specialiojo plano, kaip norminių administracinių aktų, teisėtumą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 110 straipsnio, reglamentuojančio abstraktaus prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą padavimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, jog su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Iš šios nuostatos matyti, jog pareiškėja nėra asmuo, kuris pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį turi teisę kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Tačiau iš pareiškėjos prašymo matyti, jog ji kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, vadovaudamasi ne ABTĮ nuostatomis, o Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (nauja įstatymo redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d., Žin., 2013, Nr. 76-3824) 49 straipsnio 4 dalimi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d., yra speciali norma, numatanti galimybę skųsti administracinį sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo ir kitiems (juridiniams ar fiziniams) asmenims, nepaisant to, koks konkretus teritorijų planavimo dokumentas buvo patvirtintas tokiu administraciniu sprendimu, su sąlygomis, kad: 1) šie asmenys dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo; 2) viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galimai pažeidžiamas teises. Be to, jeigu dėl priežasčių, kurias teismas pripažino svarbiomis, tokie subjektai negalėjo dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikti skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo (Teritorijų planavimo įstatymo 49 str. 4 d. 2 p.). Jei nėra šių sąlygų, kreipimuisi į teismą dėl teritorijų planavimo dokumento panaikinimo (jei tas dokumentas yra norminis administracinis aktas), jo teisėtumo ištyrimo taikoma bendra ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 110, 111 str.) (žr. mutatis mutandis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-802/2014, 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1025/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-625-858/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, jog nedalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir neteikė skundų ar pranešimų dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo, tačiau teigia, kad to nepadarė dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja svarbiomis priežastimis įvardija savo sveikatos būklę (2012 m. sausį diagnozuotą onkologinę ligą ir iki šiol tęsiamą jos gydymą) bei tai, kad nesinaudoja internetu ir negalėjo domėtis viešu gyvenimu. Pareiškėja taip pat nurodo, jog apie Specialųjį planą sužinojo jau po jo paskelbimo iš pažįstamų asmenų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos įvardytas aplinkybes, nurodo, jog teritorijų planavimas paprastai yra ilgai trunkantis procesas, kurio metu administracinis sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo yra priimamas tik baigiamojoje stadijoje. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju Specialųjį planą buvo nuspręsta pradėti rengti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. Į-362 „Dėl valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės – Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12613, buvęs kodas U2), Palangos m., nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo“. Šis teisės aktas yra viešai paskelbtas tiek Teisės aktų registre, tiek Lietuvos Respublikos Seimo internetiniame puslapyje, tiek ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos interneto svetainėje. Tuo tarpu Specialusis planas buvo patvirtintas 2016 m. balandžio 11 d. kultūros ministro įsakymu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau įvardytų aplinkybių visumą bei į planavimo proceso trukmę iki Specialiojo plano patvirtinimo, pabrėždama asmens pareigą domėtis savo teisėmis bei galimu jų pažeidimu, daro išvadą, jog pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis, sukliudžiusiomis jai sužinoti ar domėtis teritorijų planavimo procesu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog negalint asmeniškai dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose, yra galimybė įgalioti kitą asmenį atlikti šiuos veiksmus.

Atsižvelgusi į pirmiau nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, įvertinusi pareiškėjos pareiškimo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą neturi teisės. Įstatymo nustatyta tvarka tai galėtų padaryti teismas, nagrinėjantis individualią bylą pagal pareiškėjos skundą (ABTĮ 111–112 straipsniai).

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas, kaip paduotas neturinčio teisės jį pateikti subjekto, nepriskirtinas nagrinėti administraciniams teismams, todėl prašymą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 114 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjos R. V. prašymą dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. ĮV-309 „Dėl Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano patvirtinimo“ ir juo patvirtinto Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano panaikinimo.

Grąžinti prašymą pareiškėjai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė