2022-11-23 Nr. AB-28565-3-62-3-00567-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-472-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00567-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 23 d. (sprendime nurodyta data 2020 m. birželio 23 d. laikytina rašymo apsirikimu) sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. liepos 25 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

3. Pareiškėjas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, esant svarbioms priežastims dėl nesąžiningo atsakovės atstovo elgesio, kadangi atsakovas pareiškėjui neteikė objektyvių duomenų, siekdamas paslėpti tikras laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas įpareigotas vesti ir saugoti visa apimtimi nuteistųjų apskaitą tiek laiko, kiek to reikia, kad būtų nustatyta duomenų subjekto tapatybė archyvavimo tikslais, viešojo intereso ir asmeninio intereso labui. Duomenų neturėjimas neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės. Tvirtino, jog pagal kasacinio teismo praktiką, ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju kriterijumi), bet su asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą. Pažymėjo, jog net atliekant bausmę, jam nebuvo aišku, kuriuose būriuose ir kuri pagal skaičių miegamoji vieta jam buvo paskirta. Pravieniškių PN-AK administracija nepagrįstai pareiškėją klaidino, tiksliai nesakydavo būrio ir gyvenamųjų patalpų numeracijos. Pareiškėjas siekia įrodyti, jog atsakovas suteikė netinkamas ir žiaurias bausmės atlikimo sąlygas pataisos namuose, todėl ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad jis su kitais nuteistaisiais ginčui aktualiu laikotarpiu bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose. Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje buvo pažeistos jo laisvės ir teisės dėl saugios gyvenamosios aplinkos, gyvenamojo ploto normos, antisanitarinės aplinkos, drėgmės, pelėsio, labai blogo apšvietimo. Tvirtino, jog Pravieniškių l-ame lokaliniame sektoriuje 4 būryje trūko sanitarinių įrenginių, nes jais naudojosi apie aštuoniasdešimt nuteistųjų, todėl susidarydavo didelis nuteistųjų skaičius vienu metu ir tai tarp nuteistųjų sukeldavo ginčus, nesusipratimą, agresyvius veiksmus. Skundžiamuoju laikotarpiu tualeto ir prausyklos patalpos vienos nuo kitų nebuvo tinkamai atitvertos, unitazai nebuvo atitverti pertvaromis iki lubų, prausykloje nebuvo kabinų. Naudojantis sanitariniais įrenginiais, nebuvo užtikrintas privatumas, dėl to buvo žeminamas jo orumas. Pareiškėjas karštu dušu galėjo pasinaudoti tik kartą per savaitę, dušo sieteliai buvo su defektais, vandens srovė nepakankamai stipri. Nebuvo aprūpintas būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK bendroje gyvenamojoje teritorijoje l-ame, 2-ame ir 3-ame sektoriuose buvo/yra asbesto. Be to, 3-ame sektoriuje, esamų gyvenamojoje teritorijoje statinių, turinčių asbestcemenčio stogo dangą, aktualiu laikotarpiu buvo vykdomi statinių remonto rekonstrukciniai darbai, šalinant asbestą, todėl kilo pavojus nuteistųjų sveikatai. Tvirtino, jog dėl saugaus darbų organizavimo, vykdant asbesto šalinimo darbus, aktualu vadovautis ir nustatyti, ar atsakovas laikėsi nustatytos Europos Sąjungos normos. Teigė, kad pataisos namuose nebuvo suteikta galimybė bausmę atlikti saugioje sveikatai aplinkoje. Jo sveikata sužalota, sukelta grėsmė gyvybei, kurios patikrinti ar diagnozuoti nėra galimybės.

6. Pareiškėjas akcentavo, jog pataisos namuose nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas plotas, be to, pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti poilsio kambariu, dėl to jis patyrė reikšmingus nepatogumus, didelę trintį su kitais nuteistaisiais. Teigė, kad maisto produktams susidėti skirtų virtuvių patalpos buvo per mažos pagal nuteistųjų skaičių. Šaldytuvai ir džiovyklos buvo gyvenamosiose patalpose, nebuvo įrengtų drabužių džiovinimo atskirų patalpų. Buvo įrengta bendra stacionari skalbykla, kurią pasiekti galima buvo tik turint specialų leidimą ir specialiu laiku. Skalbykla negalėjo naudotis visi Pravieniškių PN-AK sektoriaus nuteistieji (apie 1 500) vienu metu, nes buvo 4 skalbimo mašinos, kurios, iš jų dažniausiai dvi, neveikė. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal įstatymą rakinti visos gyvenamos patalpos buvo pradėtos nuo 2017 m. pradžios, dėl to buvo nepagrįstai ribojamas judėjimas.

7. Pareiškėjas nurodė, kad dėl teisės aktų reikalavimais neužtikrintų bausmės atlikimo sąlygų jis patyrė intensyvius psichologinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus. Pažymėjo, jog anksčiau jis neteistas ir niekada nebuvo sulaikytas, todėl patyrė gilius dvasinius išgyvenimus. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą vertino 20 000 Eur.

8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą nuo pat 2011 m. rugsėjo 7 d. patalpinimo į pataisos namus, taip pat turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, tačiau to nedarė. Teigė, kad pareiškėjas į pataisos namus atvyko 2011 m. rugsėjo 7 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Jis pataisos įstaigos direktoriaus įsakymais nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2011 m. rugsėjo 13 d. buvo paskirtas gyventi į karantiną, kurio gyvenamasis plotas – 40,69 kv. m., miegamųjų vietų skaičius – 13; 2011 m. rugsėjo 13 d. paskirtas į 1-o lokalinio sektoriaus 4 būrį 3 brigadą, kurios gyvenamasis patalpos plotas – 52,01 kv. m., miegamųjų vietų skaičius – 16; nuo 2011 m. lapkričio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. paskirtas į 1-ojo lokalinio sektoriaus 4 būrį 2 brigadą, kurios gyvenamasis patalpos plotas – 62,52 kv. m., miegamųjų vietų skaičius – 20.

10. Atsakovas pažymėjo, kad 2-jame sektoriuje Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių, karcerį bei Nuteistųjų perkėlimo į drausmės ar kamerų tipo patalpas apskaitos žurnalai (nuo 2016 m. balandžio 1 d. Nuteistųjų uždarymo į kamerų tipo patalpas apskaitos žurnalai) saugomi tik 3 metus, o įstaiga neturi norminių teisės aktų nustatytos pareigos kaupti bei saugoti informacijos apie tai, kuriose kamerose buvo patalpintas nuobaudos atlikimui nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį, dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pateikė informaciją, kad pareiškėjas D. J. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus nuobaudų įstaigos 2-ojo sektoriaus uždarosios zonos kamerų tipo patalpose neatlikinėjo. Atsakovas taip pat nurodė, kad ne visada visos miegamojo vietos buvo užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko daugiau ir teisės aktais nustatyta norma nebuvo pažeista.

11. Atsakovas teigė, kad Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, per bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko.

12. Nurodė, kad gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje buvo asbestinio šiferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios akimi nematomos skaidulos. Pareiškėjas bausmę atlikinėjo tik Pravieniškių PN-AK antrajame sektoriuje, todėl jo argumentai susiję su pataisos namų trečiojo sektoriaus vykdytais darbais ar nuteistųjų laikymo sąlygomis yra visiškai nepagrįsti.

13. Atsakovas pažymėjo, kad pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas neįrodė, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymų, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų, todėl nėra jokio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjo teigimu, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. liepos 25 d.

16. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti.

17. Teismas vertino, kad D. J. nuo pat patekimo į Pravieniškių PN-AK bausmės atlikimo sąlygas vertino kaip neatitinkančias teisės aktų reikalavimų ir sukeliančias įvairaus pobūdžio neigiamų išgyvenimų. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui buvo apribota teisė dėl kalinimo sąlygų kreiptis į pataisos įstaigos administraciją ar kreiptis teisinės pagalbos. Teismas nenustatė pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių, jog Pravieniškių PN-AK sąmoningai siekė suklaidinti pareiškėją ar slėpė duomenis. Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad Pravieniškių PN-AK visą reikiamą informaciją, kurios prašė pareiškėjo atstovas Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“, yra pateikęs 2019 m. spalio 8 d. rašte Nr. S-24702, tai tik įrodo faktą, jog pareiškėjas ar jo atstovas galėjo ginti savo pažeistas teises ir anksčiau, nes turėjo visus reikiamus duomenis. Taigi pareiškėjas suvokė apie savo teisių pažeidimą, tačiau skundą teismui išsiuntė tik 2021 m. kovo 4 d.

18. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skunde prašė atnaujinti senaties terminą, tačiau nurodomos termino atnaujinimo aplinkybės yra deklaratyvios, subjektyvios ir nepagrįstos objektyviais duomenimis. Pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą, jokių papildomų prieštaravimų dėl senaties termino taikymo nepareiškė, nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą. Tokių aplinkybių teismas nenustatė ir bylos nagrinėjimo metu.

19. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir esant atsakovo prašymui, sprendė, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Kadangi ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti reikalavimus, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo reikalavimui taikė ieškinio senaties terminą ir skundą atmetė.

III. 20. Pareiškėjas D. J. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

21. Pareiškėjas nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nesilaikė nustatytų proceso normų, sprendimo nemotyvavo ir neargumentavo, nepasisakė dėl skunde nurodytų pažeidimų, neišreikalavo papildomų įrodymų. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundo iš esmės nenagrinėjo, atsižvelgdamas į atsakovo reikalavimą, taikė ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas netyrė byloje esančių įrodymų, nevertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, galbūt turint išankstinę susidariusią nuomonę arba klaidingai įvertinus pareiškėjo pateiktas aplinkybes ir įrodymus. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę, dėl to pareiškėjas mano, jog teismas nepagrįstai neišnagrinėjo skunde nurodytas aplinkybes.

22. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą nustatytus pažeidimus ir jų praktiką, reikalavimus ir rekomendacijas skirtingoms pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms.

23. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas, nevertindamas pareiškėjo nurodytų aplinkybių, neišanalizavęs skundo, atsakovo prašymu neteisėtai taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nuostatą, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjas mano, kad jam nepagrįstai buvo atimta teisė kreiptis į teismą, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Konstitucija nustato pareigą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme ir asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo ir jeigu priemonės nebus proporcingos siekiant numatytų tikslų. Taigi Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. Tuo pagrindu skundas turėjo būti išnagrinėtas iš esmės ir tik priimant sprendimą, sprendžiamas klausimas dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo.

24. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tiesiogiai susijęs su Europos Sąjungos valstybių narių abipusio pasitikėjimo principo pažeidimu, jog kiekviena iš valstybių ir šiuo atveju Lietuva, nekvestionuojamai laikosi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir Konvencijos nuostatų.

25. Pareiškėjas akcentuoja, kad dėl netinkamai taikyto sutrumpinto ieškinio senaties termino, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) „ieškinio“ sąvokos nėra, todėl ieškinio senatis yra susijusi tik su ieškiniu, kuris ABTĮ nenumatytas ir dėl to netaikytinas. Todėl pareiškėjas (o ne ieškovas) prašo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas galėjo pripažinti ir taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui.

26. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laiko jį nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikintinu, nes teismas nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, neįvertino byloje pateiktų įrodymų.

27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

28. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas nepagrįstas nei faktu nei teise, jame nėra pateikta jokių naujų įrodymų ir įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso teisės ar materialiosios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, o vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su sprendimu, negali būti pagrindu jį panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. liepos 25 d., atlyginimo.

30. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjas skundą padavė praleidęs ieškinio senaties terminą, pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis nelaikė svarbiomis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas ieškinio senaties terminas. Taip pat teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti terminą, senaties termino neatnaujino, pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo ginčijamu laikotarpiu atsakovo atstovo prašymu taikė 3 metų ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, ir pareiškėjo skundą atmetė.

31. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, bylos iš esmės nenagrinėjo, nevertino pateiktų byloje įrodymų. Pareiškėjo vertinimu, senaties terminas jam turi būti atnaujintas.

32. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl ieškinio senaties termino taikymo, akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 6.271 str., ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-751-1062/2017, 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2194‑520/2016, 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).

33. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Todėl šio teisinio reguliavimo kontekste pabrėžtina, kad teismas negali ieškinio senaties taikyti savo iniciatyva ir gali ją taikyti tik tuo atveju, jei ginčo šalis to reikalauja. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

34. Kaip nustato CK 1.131 straipsnio 1 dalis, ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013, 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).

35. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundą teismui dėl neturtinės žalos priteisimo išsiuntė 2021 m. kovo 4 d., prašydamas priteisti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. liepos 25 d.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tokio pobūdžio klausimus, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑594-662/2017, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-781-552/2018 ir kt.).

37. Taikant nuoseklioje teismų praktikoje suformuotus principus, nagrinėjamu atveju spręstina, kad apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus pareiškėjas turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Taigi nuo šio momento, kai laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Pabrėžtina, jog pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kurie leistų kitaip skaičiuoti ieškinio senaties termino pradžią. Pareiškėjo tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais remdamasis jis teigia, kad anksčiau negalėjo kreiptis su skundu į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą.

38. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir taikęs ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose, pagrįstai taikė ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą.

39. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

40. Teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimą Golder prieš Jungtinę Karalystę). Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Konvencijos 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę; 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą Bellet prieš Prancūziją). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

41. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl įrodymų nevertinimo, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2256/2012, 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-429-442/2016 ir kt.). Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo yra nepagrįsti ir atmestini.

42. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė