2026-02-11 Nr. AB-3346-3-62-3-00647-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-275-968/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00647-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) vykdyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas bei iš Lietuvos Respublikos pareiškėjo naudai priteisti 5 868 Eur turtinę žalą ir 10 000 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų.

Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 28 d. nustatė terminą pareiškėjo skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir dėl žalos atlyginimo, detalizuoti skunde suformuluotus reikalavimus ir nurodytus argumentus, kuriais pareiškėjas grindė jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokios institucijos ir kokius neteisėtus veiksmus atliko pareiškėjo atžvilgiu, kokius konkrečius teisės aktus pažeidė bei pateikti patirtą žalą pagrindžiančius įrodymus.

Pareiškėjas, šalindamas nustatytus skundo trūkumus, 2025 m. gegužės 29 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad Administracija jam nėra pateikusi jokio atsakymo į 2025 m. vasario 11 d. kreipimąsi, toks neveikimas (Konstitucijos ir kitų įstatymų nevykdymas), nevienkartinis trukdymas gauti prašomą informaciją pareiškėjui kelia dvasinius ir fizinius nepatogumus, depresiją, pažeminimą, todėl iš atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo Administracijos turi būti priteista pareiškėjo patirta turtinė ir neturtinė žala. Pareiškėjas paaiškino, kad jo patirtą turtinę žalą pagrindžia Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2173-941/2025. Pareiškėjo patirtą neturtinę žalą patvirtina sistemingas Administracijos neveikimas, t. y. Administracija tiesiogiai buvo suinteresuota išplauti (duomenys neskelbtini) pareiškėjo velionės pusseserės turimą turtą, neteisėtai paskirti jai globėją, pripažinti velionę pusseserę (duomenys neskelbtini) (uždarant į (duomenys neskelbtini), kad sukelti jos mirtį). Pareiškėjas teigė, jog Lietuvos Respublika per Administraciją ir kitas korumpuotas institucijas (Lietuvos Respublikos prokuratūrą, teismus) sukėlė pareiškėjui fizinį skausmą, stiprius dvasinius išgyvenimus, vykdant jo artimųjų gyvybės atėmimą, sveikatos žalojimą, vykdomą pareiškėjo persekiojimą. Pareiškėjas tvirtina, jog Lietuvos Respublikos atstovas Administracija nusikalstamai išplovė pareiškėjo velionės pusseserės turtą per savo skiriamą globėją ir rūpintoją, kad atimti paveldėjimo teisę iš įstatyminių paveldėtojų.

Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu nepašalinus nustatytų skundo trūkumų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas neatitiko pagrindinių skundui keliamų turinio ir formos reikalavimų, t. y. iš pareiškėjo paduoto pirminio skundo buvo aišku, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl neveikimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos priteisimo, tačiau net ir po skundo trūkumų pašalinimo nepateikė įrodymų, kad buvo realiai patyręs turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti pinigais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2025 m. spalio 8 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjo atskirąjį skundą, Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė instituciją, iš kurios veiksmų (neveikimo) kildiną žalą (Kauno miesto savivaldybės administraciją), nurodė galbūt neteisėtus veiksmus (be kita ko, vilkinimas atsakyti į jo raštą), jų pobūdį ir laikotarpį, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, prašomos priteisti neturtinės žalos dydį; kt. Apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų dėl reikalavimo priteisti (atlyginti) žalą (be kita ko, dėl atsakovo atstovo neveikimo). Buvo pastebėta, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti žalą, nevertino su tuo susijusių kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių (argumentų, kuriais jis grindė žalą), teismingumo, t. y. ar šios aplinkybės (pvz., dėl, pareiškėjo teigimu, nusikalstamų veikų), gali būti nagrinėjamos administraciniame teisme.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 27 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybės administraciją atsakyti į 2025 m. vasario 11 d. prašymą, vykdyti VAĮ ir Konstitucijos nuostatas ir reikalavimą priteisti pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos 5 868 Eur turtinę žalą. Teismas atsisakė priimti skundo reikalavimą dėl 10 000 000 Eur žalos atlyginimo atsisakyti priimti.

Teismas vertino, kad pareiškėjas jam padarytą 10 000 000 Eur žalą kildina iš Administracijos, taip pat iš kitų institucijų, kaip prokuratūros, teismų, veikiančių su atsakovu, nusikalstamų veiksmų.

Teismas pažymėjo, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus kilusius viešojo administravimo srityje, ir nurodė, kad pagal VAĮ 2 straipsnio 1 dalį viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

Buvo pažymėta, kad pareiškėjo keliamas ginčas dalyje dėl 10 000 000 Eur žalos, kuri kildinama tiesiogiai būtent iš nusikalstamų veiksmų (o ne dėl viešojo administravimo funkcijų nevykdymo), nepatenka į ABTĮ 17 straipsnyje numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo keliamo ginčo pobūdis dėl 10 000 000 Eur žalos atlyginimo nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, dėl to buvo pagrindas pareiškėjo skundo dalį atsisakyti priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Teismas šiuo pagrindu reikalavimą dėl 10 000 000 Eur neturtinės žalos, kuri kildinama ne iš viešojo administravimo funkcijų nevykdymo, priteisimo atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties dalį ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį, apie nusikaltimo požymius pranešti prokurorui arba pagal bylos aplinkybes nagrinėti bylą iš esmės, arba sustabdyti bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra neteisėta. Pirmosios instancijos teismas priėmė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl tų pačių neteisėtų veiksmų, atsisakė priimti.

Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nepagrįstai nurodė, kad neturtinė žala kildinama ne iš viešojo administravimo funkcijų nevykdymo, o iš nusikalstamų veikų. Pareiškėjas patikslintame skunde (šalinant trūkumus) nurodė, kad neturtinė žala kilo dėl neteisėto viešojo administravimo funkcijų nevykdymo ir kuri susijusi su vykdomais neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais pareiškėjo ir jo artimųjų atžvilgiu. Jeigu yra priimamas reikalavimas dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų atlyginti turtinę žalą, tuomet nėra pagrindo atsisakyti priimti nagrinėti dėl tų pačių neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų patirtos turtinės žalos atlyginimo klausimą. Pareiškėjas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai nenurodė, į kurią instituciją kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo arba kaip pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti šį reikalavimą. Šią nutartį priėmusios teisėjos veiksmai akivaizdžiai turi nusikalstamos veikos požymių.

Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į LVAT 2025 m. spalio 8 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus ir privalomus nurodymus, t. y. kad teismas negali atsisakyti priimti skundo remiantis vien tuo, kad skundas nepagrįstas įrodymais. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamoje nutartyje skundo priėmimo stadijoje negalėjo būti vertinamas neturtinės žalos kildinimo ir pagrindimo pakankamumas. Kadangi pirmosios instancijos teismas nesilaikė LVAT 2025 m. spalio 8 d. nutartyje pateiktų išaiškinimų, yra pagrindas priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad neturtinės žalos atlyginimas kildinamas iš nusikalstamų veiksmų, tačiau nevertino ir nesprendė dėl pranešimo apie nusikaltimo požymius prokurorui, bylos nagrinėjimo iš esmės ir / ar sustabdymo. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas prašomą atlyginti 10 000 000 neturtinę žalą kildina iš nusikalstamų veiksmų, o ne iš viešojo administravimo funkcijų nevykdymo, todėl darė išvadą, kad toks ginčas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jo reikalavimas dėl neturtinės žalos, kilusios dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų (viešojo administravimo subjekto funkcijų nevykdymo) turėjo būti priimtas nagrinėti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), sąrašas. Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Skundo priėmimo stadijoje nevertintinas pareiškėjo argumentų pagrįstumas ir civilinės atsakomybės sąlygų visumos egzistavimas – tai sudaro skundo nagrinėjimo iš esmės dalyką.

Vertindama, ar pagristai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija nustatė, kad, be kitų reikalavimų, pareiškėjas skunde prašė atlyginti 10 000 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų; pareiškėjas skunde atsakovais nurodė Lietuvos Respubliką ir Kauno miesto savivaldybės administraciją.

Šalindamas Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pareiškėjas 2025 m. gegužės 29 d. patikslintame skunde, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 10 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Šiame procesiniame dokumente pareiškėjas nurodė, kad Administracijos neveikimas neteikiant pareiškėjui atsakymo į 2025 m. vasario 11 d. prašymą (Konstitucijos ir kitų įstatymų nevykdymas), nevienkartinis trukdymas gauti prašomą informaciją pareiškėjui kelia dvasinius ir fizinius nepatogumus, depresiją, pareiškėjas yra žeminamas. Pastebėtina, kad toliau pareiškėjas dėl neturtinės žalos nurodė ir daugiau argumentų, t. y. kad Administracija kartu su kitomis institucijomis (teismais, prokuratūra) veikė nusikalstamai nusavinant pareiškėjo velionės pusseserės turtą, skiriant šiam asmeniui globėją, uždarant į priverstinės globos įstaigą ir pan.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83-2012, 2014 m. balandžio 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-41/2014, 2015 m. birželio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-77/2015, 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-124/2015; LVAT 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-287/2014, 2016 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-348-552/2016, 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-472-822/2021, 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-245-624/2023).

Įvertinusi pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo spręsti, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina vien iš Administracijos ir teisėsaugos institucijų veiksmų (neveikimo), nesusijusių su viešuoju administravimu, t. y. iš nusikalstamų veiksmų, kaip vertino pirmosios instancijos teismas. Iš skundo ir patikslinto skundo šalinant nustatytus trūkumus matyti, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš Administracijos neveikimo, vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, kadangi, pareiškėjo teigimu, Administracija neatsako į jo 2025 m. vasario 11 d. kreipimąsi, varžo jo teisę gauti reikiamą informaciją. Pareiškėjas taip pat nurodė kylančius padarinius, reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos sumą.

Pažymėtina, kad asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimas yra viena iš VAĮ 11 straipsnyje įtvirtintųjų viešojo administravimo subjektų funkcijų. Įvertinus nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjas, nors ir nurodydamas argumentus dėl nusikalstamo veikimo, kilusią neturtinę žalą sieja ir su Administracijos neveikimu atliekant viešojo administravimo funkcijas, todėl toks jo reikalavimas gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). Kartu pastebėtina, kad jeigu pirmosios instancijos teismui kyla abejonių dėl šio skundo reikalavimo pagrindo, pirmosios instancijos teismas turi teisę dar kartą pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo teismo priimti atskirąją nutartį (ABTĮ 110 str.), pranešti prokurorui apie nusikaltimo požymius (ABTĮ 111 str.), kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, o nustatęs kad ginčas kildinamas iš nusikalstamų veiksmų, šališkai nesprendė klausimo, ar yra pagrindas pranešti apie tai prokurorui.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, jog pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, arba išnagrinėja administracinę bylą iš esmės, arba sustabdo bylos nagrinėjimą, jeigu negalima jos išnagrinėti, iki bus išspręsta baudžiamoji byla.

Teisėjų kolegija nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių ar pranešti prokurorui apie pareiškėjo nurodomus atsakovo veiksmuose esančius nusikalstamų veikų požymius. Dėl to prašymas priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į prokurorą netenkinamas.

Pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmusi teisėja yra šališka, tačiau teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti šios teisėjos šališkumu. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018, 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-63-492/2021, 2025 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-158-415/2025).

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties dalį, kuria Regionų administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą atlyginti 10 000 000 Eur [neturtinę] žalą, panaikinti ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Egidijus Šileikis