2021-05-05 Nr. AB-9561-3-62-3-00479-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-288-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00479-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. R., J. R., A. B., V. K., S. B., J. A. B., V. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. R., J. R., A. B., V. K., S. B., J. A. B., V. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybės administracija), dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai K. R., J. R., A. B., V. K., S. B., J. A. B., V. M. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2019 m. spalio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Alytaus skyriaus vedėjos įsakymą Nr. 2VĮ-965-(14.2.2.) „Dėl NŽT Alytaus skyriaus vedėjos 2019-10-09 įsakymo 2VĮ 853-(14.2.2.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ pripažinimo negaliojančiu“ bei 2020 m. sausio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus sprendimą Nr. 1T-4-(7.5), bei įpareigoti atsakovą nuosavybės teisių atkūrimo procedūras įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjų (pretendentų) pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu, sudarant galimybę susirinkime pasirinkti neatlygintinai nuosavybėn perduodamą žemės sklypą iš grąžintinų žemės sklypų sąrašo.

Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos uždrausti keisti valstybinės žemės sklypų, kurie Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. SD-7000 (6.83E) perduoti NŽT nuosavybės teisių atkūrimo tikslais ir įtraukti į NŽT Alytaus skyriaus vedėjos 2019 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 2VĮ 853-(14.2.2.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą, valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės subjektą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas nurodė, kad savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjai grindė aplinkybėmis, kad tebevykstant teisminiam ginčui, atsakovas iniciavo į sąrašą įtrauktų nuosavybės teisių atkūrimui skirtų žemės sklypų pardavimą aukcione. Kadangi atsakovas į klausimus dėl kitų ginčo žemės sklypų neatsakinėja, jei ir kiti ginčo objekto žemės sklypai bus parduoti aukcionuose, ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims, pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įgyvendinimas pasunkės arba pasidarys neįmanomas, taip sąlygojant neišvengiamą didelės žalos atsiradimo grėsmę. Pareiškėjų nuomone, tai sudaro pagrindą prašyti teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi atsakovas jau realiai ėmėsi veiksmų, kurių rezultatai daro tiesioginę grėsmę didelės ir sunkiai atitaisomos žalos atsiradimui.

Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatas, reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką, ne kartą yra pažymėta, kad teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimas pasunkės arba pasidarys neįmanomas, taip sąlygojant didelės žalos atsiradimo grėsmę. Teismas nurodė, kad pareiškėjai prie 2021 m. sausio 22 d. prašymo pateikė valstybės įmonės Valstybės žemės fondo informaciją apie įvykusį aukcioną, kurio metu buvo parduotas žemės sklypas Serbentų g. 10, Alytuje, kuris buvo įtrauktas į NŽT 2019 m. spalio 9 d. įsakymą, kuris pripažintas netekusiu galios šioje byloje ginčijamu NŽT Alytaus skyriaus 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 2VĮ-965-(14.2.2.). Teisme 2021 m. kovo 18 d. iš pareiškėjų gauti papildomi duomenys, kad šiuo metu yra vykdomos šių sklypų aukciono procedūros: Serbentų g. 9, Serbentų g. 1, Santaikos g. 28D, Santaikos g. 30H, Serbentų g. 7, Serbentų g. 12, Serbentų g. 14, Alytaus mieste.

Teismas, įvertinęs pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, pažymėjo, kad negalima daryti išvados, jog nepritaikius pareiškėjų prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala bei teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar jis negalės būti įvykdytas. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje ginčas vyksta ne dėl nuosavybės atkūrimo teisių natūra buvusio žemės savininko (valdytojo) vietoje, bet dėl nuosavybės teisių atkūrimo suteikiant lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje. Teismas vertino, jog tai, kad laisvi žemės sklypai parduodami aukcione, nesuponuoja išvados, jog palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjams bus apribota teisė rinktis žemės sklypus kitoje vietoje ir dėl to kils didelė žala, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jiems ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta reali žala, o pareiškėjų nurodyti motyvai šiuo metu nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl jų prašymo netenkino. Teismas pažymėjo, kad bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą, nurodžius naujas aplinkybes bei pateikus įrodymus, dėl kokių priežasčių atsirado būtinybė (iš naujo) spręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti 2021 m. kovo 18 d. Regionų apygardos administracinio teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos keisti valstybinės žemės sklypų, kurie Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. SD-7000 (6.83E) perduoti NŽT nuosavybės teisių atkūrimo tikslais ir įtraukti į NŽT Alytaus skyriaus vedėjos 2019 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 2VĮ 853-(14.2.2.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą, valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės subjektą.

Pareiškėjų manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad nepritaikius pareiškėjų prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjų manymu, teismas tokią išvadą padarė nevisapusiškai bei neišsamiai įvertinęs ginčo aplinkybes bei pareiškėjų pateiktus įrodymus, žalos esmę vertino subjektyviai ir siaurai.

Pareiškėjai nurodo, kad jų pagrįstas lūkestis dėl nuosavybės teisių atkūrimo kilo iš 1990 m. Kovo 11-osiso Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto dvasios, pareiškėjai tikėjosi, kad nors dalinai bus atkurtas teisingumas dėl jų tėvų nuosavybės neteisėto užvaldymo. Pareiškėjai pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kad aukcionuose pardavus sklypus, kurie buvo suprojektuoti ir perduoti nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, Alytaus mieste dar bus laisvos žemės kitų sklypų projektavimui. Pareiškėjai nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išdėstę poziciją, kad nuosavybės teisių atkūrimas natūra, kiek tai įmanoma, yra valstybės prioritetas, o šalies piliečių pasitikėjimas savo valstybe traktuojamas kaip viena iš didžiausių vertybių. Pareiškėjų nuomone, visuotinos vertybės ignoravimas yra didžiulė žala.

Pareiškėjai nurodo, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl netinkamo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų Alytaus mieste įgyvendinimo, kadangi atsakovas bei trečiasis asmuo nuosavybės teisių atkūrimo procedūras savo kompetencijos ribose vykdo aplaidžiai, šiurkščiai pažeidžia bei ignoruoja teisės aktų reikalavimus, nesilaiko teisės aktuose nustatytų terminų (procedūros vykdomos nepagrįstai ir neproporcingai ilgai, nebendradarbiaujant, ignoruojant jiems skirtas pareigas). Pareiškėjai teigia, kad Alytaus m. savivaldybės administracija savo žinioje ilgą laiką nepagrįstai laikė ir NŽT piktavališkai neperdavė reikšmingo skaičiaus nuosavybės teisių atkūrimui suformuotų naujų žemės sklypų, kurie buvo perduoti NŽT žinion nuosavybės teisių atkūrimo tikslais ir įtraukti į NŽT Alytaus skyriaus vedėjos 2019 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 2VĮ 853- (14.2.2.) siūlytinų sklypų sąrašą. Pareiškėjams tapo žinoma, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos prašymu NŽT inicijavo šių žemės sklypų pardavimą per aukcionus, nelaukdama ginčo pabaigos, taip galbūt siekiant šiuos žemės sklypus parduoti tam tikriems verslininkams aukciono būdu ir nepanaudoti šių žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui.

Pareiškėjai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nuosavybės teisių atkūrimui skirtų žemės sklypų pardavimas aukciono būdu yra galimas tik po to, kai nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra užbaigtas. Pareiškėjai nurodo, kad nagrinėjamu atveju nuosavybės teisių atkūrimo procesas Alytaus mieste tebevyksta, o šalių ginčai sprendžiami teisme, todėl ginčo sklypų pardavimas aukciono būdu tiesiogiai įtakoja ne tik galimo apeliantams palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą, bet taip pažeidžiamas teismine praktika nustatytų procesų prioritetiškumas.

Pareiškėjai pažymi, kad aukcione pardavus nuosavybės teisių atkūrimui skirtus sklypus, nėra jokių įrodymų, kad savivaldybė turės laisvos žemės naujų sklypų formavimui. Pareiškėjų nuomone, savivaldybė ir NŽT dirbtinai kuria situaciją, kad nuosavybės teisių atkūrimui liktų nepakankamas žemės sklypų kiekis arba tie sklypai būtų užterštose teritorijose arba užimti nelegaliais statiniais ar jų likučiais. Tokiu atveju yra reali ir labai tikėtina galimybė, kad nuosavybės teisės pretendentams (įskaitant apeliantus) bus atkuriamos ne pagal jų valią dėl konkretaus nuosavybės teisių atkūrimo būdo, o visiškai kitu, nei jų pasirinktas būdu, išmokant kompensaciją pinigais (šiuo atveju ne dėl pretendentų kaltės ar veiksmų, o dėl valstybės institucijų veiksmų). Tuo būtų pažeistos apeliantų konstitucinės teisės į nuosavybę, o toks nuosavybės teisių atkūrimo būdas (išmokant kompensaciją pinigais) piliečiams (apeliantams) prilygtų nuosavybės nusavinimui antrą kartą, bei reikštų didžiulę ir materialiai neįvertinamą žalą. Pareiškėjai pažymi, kad tai sąlygotų ir pagrindą piliečiams inicijuoti bylas prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme, kas taip pat neišvengiamai sąlygotų didelę žalą visoms šalims tiek tiesiogine finansine prasme, tiek galimą reputacinę žalą valstybei (jos institucijoms).

Pareiškėjai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisinga ir nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog laisvi žemės sklypai parduodami aukcione, nesuponuoja išvados, jog palankaus teismo sprendimo atveju apeliantams bus apribota teisė rinktis žemės sklypus kitoje vietoje ir dėl to kils didelė žala, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas

Pareiškėjai pabrėžia, kad didžioji dalis nuosavybės teisių atkūrimui skirtų žemės sklypų buvo formuojami apleistose (buvusi gelžbetonio gamykla) teritorijose, kurios buvo nesutvarkytos. Pareiškėjai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai nustatė ir detaliai aprašė aplinkybes, susijusias su naujai suformuotų žemėtvarkine prasme netinkamų ir neparuoštų grąžinimui žemės sklypų įtraukimu į piliečiams siūlomų sklypų sąrašą. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas šių Seimo kontrolierių reikšmingomis laikytinų aplinkybių tyrimo išvadų visiškai nevertino, į jas neatsižvelgė, nors pareiškėjai šiais įrodymais grindė prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinumą.

Pareiškėjai pažymi, kad NŽT nepardavinėja apleistose teritorijose suformuotų žemės sklypų, kurie Seimo kontrolierių išvadose nurodyti kaip netinkantys nuosavybės teisių atkūrimui, tačiau pardavinėja būtent tuos žemės klypus, kurie yra tinkami nuosavybės teisių atkūrimui (pareiškėjai nurodo, kad keli žemės sklypai jau yra parduoti anksčiau, dar 8 šiuo metu yra pardavinėjami aukcione). Pareiškėjų nuomone, teismui nepritaikius pareiškėjų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, nepabaigus nuosavybės teisių atkūrimo proceso Alytaus mieste, bus išpardavinėjami likę tinkamais laikomi nuosavybės teisių atkūrimui skirti žemės sklypai, o netinkamų, nesutvarkytų žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui NŽT siūlyti negalės. Pareiškėjai teigia, kad net ir palankaus teismo sprendimo atveju nuosavybės teisių atkūrimo procesas Alytaus mieste gali neproporcingai užtrukti, o tokie reikšmingi praradimai laike taip pat turi būti vertinami kaip akivaizdi ir tiesioginė didelė bei neatitaisoma (sunkiai atitaisoma) žala.

Tam, kad tokia neatitaisoma žala nekiltų, teismo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios neleistų NŽT išpardavinėti būtent nuosavybės teisių atkūrimui skirtų, tik itin aktyvių piliečių veiksmų dėka atkovotų ir NŽT žinion perduotų žemės sklypų, kurie labai domina Alytaus miesto savivaldybės vadovus ir už jų besislepiantį verslą, lobistus. Pareiškėjai nurodo, kad NŽT nenurodė jokio poreikio ar būtinybės būtent šioje stadijoje aukciono būtų išpardavinėti būtent tuos tinkamus žemės sklypus, kurie Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. SD-7000 (6.83E) perduoti NŽT nuosavybės teisių atkūrimo tikslais ir įtraukti į NŽT Alytaus skyriaus vedėjos 2019 m. spalio 9 d.

įsakymu Nr. 2VĮ 853-(14.2.2.) patvirtintą siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą.

Pareiškėjai nurodo, kad atsižvelgiant į Seimo kontrolierių išvadas, Generalinis prokuroras pavedė Kauno apygardos prokuratūrai įvertinti galimus viešojo intereso pažeidimus nuosavybės teisių atkūrimo procese Alytaus mieste, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo poreikį sąlygoja ir pareiga užtikrinti viešojo intereso apsaugą, bei pažymi, kad pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes ir apeliantų pateiktus įrodymus visiškai neatsižvelgė ir jų nevertino.

Pareiškėjai mano, kad nepritaikius jų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, NŽT veiksmai realiai gali sukelti neigiamas pasekmes – didelę žalą, kurios pašalinimas priėmus apeliantams palankų sprendimą gali būti neįmanomas arba itin sudėtingas. Nurodo, kad šuo atveju būtų iš esmės neįmanoma tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti apeliantams padarytą turtinę ir neturtinęs žalą ir atkurti iki šiol buvusią padėtį (kad asmenims būtų leista nuosavybę atkurti jų pasirinktu būdu – neatlygintinai gauti žemės sklypą, o ne piniginę išmoką).

Atsakovas NŽT Alytaus skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su pareiškėjų atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti.

Atsakovas, įvertinęs pareiškėjų argumentus, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimas pasunkės arba pasidarys neįmanomas, taip sąlygojant didelės žalos atsiradimo grėsmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju negalima daryti išvados, kad nepritaikius pareiškėjų prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala bei teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar jis negalės būti įvykdytas, kadangi byloje ginčas vyksta ne dėl nuosavybės atkūrimo teisių natūra buvusio žemės savininko (valdytojo) vietoje, bet dėl nuosavybės teisių atkūrimo suteikiant lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje.

Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aplinkybė, jog laisvi žemės sklypai parduodami aukcione, nesuponuoja išvados, jog palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjams bus apribota teisė rinktis žemės sklypus kitoje vietoje, bei akcentuoja, kad NŽT Alytaus skyriaus siūlomų rinktis naujų žemės sklypų skaičius buvo didesnis (82), todėl visiems 72 piliečiams, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, buvo galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, bei pažymi, kad pareiškėjai klaidina teismą, nurodydami, kad nuosavybės teisių atkūrimui Alytaus mieste skirtų žemės sklypų trūko.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius galimai neteisėtai Alytaus skyriui perdavė žemės sklypų kadastro duomenų bylas vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, siekiant atkurti nuosavybės teises perduodant naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai, ir Alytaus miesto meras kreipėsi į prokuratūrą dėl galimai pažeisto viešojo intereso. Nacionalinei žemės tarnybai Kauno apygardos prokuratūros 2019 m. spalio 24 d. raštu Nr. (AP- 24212) 3S-14787 buvo pateiktas Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2019 m. spalio 24 d. nutarimas Nr. 2. VJ-10 „Reikalauti spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo“.

Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjai nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jiems ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta reali žala ir pareiškėjų nurodyti motyvai nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kuris suteikia teismui teisę laikinai sustabdyti ginčijamo individualaus administracinio akto galiojimą, yra įgyvendinta asmenų teisė prašyti laikinosios apsaugos administraciniuose ginčuose. Šios normos paskirtis suponuoja tai, kad paprastai ji taikoma šalies, kuri, įgyvendindama dispozityvumo principą, prašo laikinosios apsaugos, prašymu bei kartu suponuoja šalies, teikiančios tokį prašymą, pareigą įrodyti savo prašymo pagrįstumą, t. y. pareigą įrodyti, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-587-602/2017; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-827-624/2018).

Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje prašė panaikinti NŽT Alytaus skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 2VĮ-965-(14.2.2.) bei 2020 m. sausio 23 d. NŽT direktoriaus sprendimą Nr. 1T-4-(7.5) ir įpareigoti atsakovą nuosavybės teisių atkūrimo procedūras įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjų (pretendentų) pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu, sudarant galimybę susirinkime pasirinkti neatlygintinai nuosavybėn perduodamą žemės sklypą iš grąžintinų žemės sklypų sąrašo.

Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos uždrausti keisti valstybinės žemės sklypų, įtraukti į NŽT Alytaus skyriaus vedėjos 2019 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 2VĮ 853-(14.2.2.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą, valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės subjektą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia tuo, kad jiems gali būti padaryta neatitaisoma didelė žala, t. y. pardavus aukciono tvarka žemės sklypus, kurie skirti nuosavybės teisių atkūrimui, pareiškėjai netektų galimybės atkurti nuosavybės teises pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu, sudarant galimybę susirinkime pasirinkti neatlygintinai nuosavybėn perduodamą žemės sklypą iš grąžintinų žemės sklypų sąrašo; tai ateityje gali sukelti draugiau teisminių ginčų; nebus apgintos visuotinės vertybės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje (pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-651-261/2020).

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje ginčas vyksta ne dėl nuosavybės atkūrimo teisių natūra buvusio žemės savininko (valdytojo) vietoje, bet dėl nuosavybės teisių atkūrimo suteikiant lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje, todėl aplinkybė, kad laisvi žemės sklypai parduodami aukcione, nesuponuoja išvados, jog palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjams bus apribota teisė rinktis žemės sklypus kitoje vietoje ir dėl to kils didelė žala, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Taip pat pažymėtina, kad teisės aktai numato ir kitokius nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdus, todėl negalima teigti, kad neatkūrus pareiškėjams nuosavybės teisių jų pasirinktu būdu, bus padaryta didelė žala, kurios bus neįmanoma ištaisyti. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nepritaikius jų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jiems gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjai būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia aplinkybėmis, kad didžioji dalis nuosavybės teisių atkūrimui skirtų žemės sklypų buvo formuojami apleistose (buvusi gelžbetonio gamykla), nesutvarkytose teritorijose, ir tokie sklypai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių išvadose nurodyti kaip netinkantys nuosavybės teisių atkūrimui, todėl, NŽT Alytaus skyriui parduodant sutvarkytus sklypus, pareiškėjai neturės galimybės rinktis žemės sklypų, tinkamų nuosavybės teisių atkūrimui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog vykdydama 2021 m. sausio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimą Nr. (AP-30648)3V1-8-21, Alytaus miesto savivaldybės administracija ėmėsi priemonių dėl atliekomis užterštų valstybei priklausančių žemės sklypų, esančių teritorijoje, ribojamoje Subartonių – Raižių gatvėmis, Alytuje, sutvarkymo, todėl pareiškėjų nurodyti argumentai nepatvirtina, kad pareiškėjų galimybės rinktis laisvus valstybinės žemės sklypus bus suvaržytos, ir dėl to ateityje kils didelė žala.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų argumentai dėl nuosavybės atkūrimo procesų komplikavimo, teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo ar naujai kilsiančių teisminių ginčų nepagrindžia būtinos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygos, t. y., kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmens siekis ateityje išvengti galimų teisinių ginčų lemiamos reikšmės taikant reikalavimo užtikrinimo priemones paprastai neturi (žr., pvz., 2008 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-314/2008; 2018 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-449-442/2018).

Įvertinusi pareiškėjų išdėstytų argumentų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjai, kuriems tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepagrindė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti keisti valstybinės žemės sklypų, įtraukti į Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjos 2019 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 2VĮ 853-(14.2.2.) „Dėl siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašo ir piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašą, valdymo, naudojimo ir disponavimo teisės subjektą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjų K. R., J. R., A. B., V. K., S. B., J. A. B., V. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė