2016-02-25 Nr. AB-4439-3-61-3-03533-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-318-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03533-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, valstybės įmonė Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija) dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. V. 2014 m. liepos 18 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 6 760,34 Lt turtinės žalos ir 5 000,00 Lt neturtinės žalos.

Pareiškėja paaiškino, kad Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 52/23916 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ bei tos pačios dienos įsakymu Nr. 02-05-11470 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)“ A. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. K. nuosavybės teisėmis valdytą 0,12 ha žemės sklypą, buvusį „(duomenys neskelbtini)“, ir 0,39 ha miško sklypą, buvusį „(duomenys neskelbtini)“, perduodant neatlygintinai nuosavybėn tris žemės sklypus – 0,51 ha ploto žemės sklypą („(duomenys neskelbtini)“), 0,58 ha ploto žemės sklypą („(duomenys neskelbtini)“) ir 0.45 ha ploto žemės sklypą („(duomenys neskelbtini)“).

R. L., atstovaujantis A. K., 2008 m. gruodžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. „(duomenys neskelbtini)“ 0,58 ha žemės sklypą, esantį „(duomenys neskelbtini)“, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kad. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Žemės sklypas) pardavė Š. G.. Š. G. ir D. G. 2010 m. liepos 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. „(duomenys neskelbtini)“ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą pardavė M. V.. M. V. 2011 m. gegužės 31 d. dovanojimo sutartimi Nr. „(duomenys neskelbtini)“ padovanojo šį Žemės sklypą J.

V.. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-379-505/2012, 2012 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 02-05-11470 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta A. K. nuosavybės teise 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto Žemės sklype; Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 52/23916 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo kaimo vietovėje“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta A.

K. nuosavybės teise 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto Žemės sklype. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. sprendimu pripažino negaliojančia 2008 m. gruodžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. „(duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria A. K. pardavė Š. G. 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto Žemės sklype; pripažino negaliojančia 2008 m. gruodžio 8 d. sutarties dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn Nr. „(duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria A.

K. perdavė Š. G. 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto Žemės sklype; pripažino negaliojančia 2010 m. liepos 8 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. „(duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria Š. G. ir D. G. pardavė M. V. 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto Žemės sklype; pripažino negaliojančia 2011 m. gegužės 31 d. dovanojimo sutarties Nr. „(duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria M. V. padovanojo J. V. 0,05 valstybinės reikšmės miško ploto Žemės sklype; taikė vienašalę restituciją natūra ir įpareigojo J. V. grąžinti 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto Žemės sklype valstybei.

Pareiškėja mano, kad valstybės institucijos šiuo atveju neveikė taip, kaip privalėjo veikti, dėl to priėmė neteisėtus sprendimus, kurie vėliau teismų buvo panaikinti. Pareiškėja prarado 0,05 ha žemės sklypą, kuris, pritaikius restituciją, iš jos neatlygintinai buvo paimtas valstybei. J. V. įpareigojus grąžinti valstybei 0,05 ha žemės sklypo dalį, kurią ji buvo gavusi dovanų iš savo sūnaus, jai buvo padaryta 4 310,34 Lt turtinė žala. Be to, pareiškėja, gindama savo teises bei tikėdamasi išsaugoti nuosavybę, kreipėsi į advokatą, kuriam sumokėjo 2 400,00 Lt, taip pat sumokėjo 50,00 žyminio mokesčio.

Pareiškėja dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų patyrė 6 760,34 Lt turtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Pareiškėja žemės sklypą nuosavybėn įsigijo 2011 metais ir jį valdė 3 metus. Per šį laiką ginčo žemės sklypas buvo pakeistas, jo būklė pagerinta, atlikti kadastriniai matavimai. Valdydama ginčo žemės sklypo dalį, pareiškėja turėjo teisėtų lūkesčių valdyti jį toliau ir plėtoti jau pradėtą kaimo turizmo veiklą. Dėl to, ir dėl ilgo teismo proceso, kuris sukėlė nepatogumus, stresą, pareiškėja patyrė nervinę įtampą, kuri nebuvo vienkartinė ar trumpalaikė, dėl žemės sklypo dalies, kurioje pareiškėja tikėjosi susikurti tinkamą gyvenimo aplinką praradimo, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių visam priklausančiam sklypui (ne ginčo sklypo daliai) pareiškėja patyrė 5 000 Lt neturtinę žalą.

Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 35–39). Savo poziciją grindė Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad pripažinus sandorį negaliojančiu taikoma restitucija. Pareiškėja, manydama, kad Kauno apylinkės teismui 2014 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2376-584/2014 pritaikius vienašalę restituciją valstybės padėtis pagerėjo, nes valstybė sklypo dalį gavo neatlygintinai, ir dėl tokio restitucijos būdo taikymo buvo pažeisti pareiškėjos interesai, turėjo teisę šį Kauno apylinkės teismo sprendimą skųsti apeliacine tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Tokiu būdu pareiškėja sutiko, kad teismas teisingai išsprendė restitucijos klausimą, todėl pareiškėjos argumentai, kad valstybė įgijo pranašumą pareiškėjos atžvilgiu nagrinėjamoje byloje neturėtų įrodomosios galios. Kauno apskrities viršininko priimti neteisėti aktai dėl 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto Žemės sklype, patys savaime nepagrindžia žalos atsiradimo fakto. Pareiškėja prašo priteisti 6 760,34 Lt turtinei žalai atlyginti, tačiau nepateikia žalos dydį patvirtinančių dokumentų, nors pareiga įrodyti žalos dydį tenka pareiškėjai.

Pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių kokiu vertinimu remiantis ji 0,58 ha Žemės sklypą įvertina 50 000 Lt suma. Pagal 2011 m. gegužės 31 d. dovanojimo sutarties Nr. „(duomenys neskelbtini)“ 2.2 punktą indeksuota 0,58 ha žemės sklypo vertė yra 643 Lt, o vidutinė rinkos vertė 3 200 Lt. Šie duomenys nustatyti vadovaujantis VĮ Registrų centro Kauno filialo pažyma Nr. 44-3410808 ir pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo straipsnį nuo jų įrašymo laikomi teisingais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Be to, kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2376-584/2014, 2008 m. gruodžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. „(duomenys neskelbtini)“ A. K. Žemės sklypą Š. G. pardavė už 5 000 Lt. Š. G. šį žemės sklypą M. V. pardavė už 5 000 Lt. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja nepateikė įrodymų dėl turto vertės, prašymas dėl 4 310,34 Lt turtinės žalos atmestinas kaip neįrodytas. Pareiškėjos nurodytas išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovas laikė nepagrįstomis teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi nėra pateiktas išlaidų apskaičiavimas, be to, iš pateikto 2012 m. spalio 12 d. pinigų paėmimo kvito Nr. 606394 negalima nustatyti, kad šis kvitas yra už teisines paslaugas administracinėje byloje Nr. I-379-505/2012.

Tvirtino, kad neturtinės žalos padarymo faktas byloje nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, todėl valstybei nekyla pareiga atlyginti pareiškėjai neturtinę žalą. Nors pareiškėja nurodo, kad per 3 metus, kuomet valdė žemės sklypą nuosavybės teise, ginčo sklypas buvo pakeistas, jo būklė pagerinta, pradėta plėtoti kaimo turizmo veikla, tačiau tai patvirtinančių dokumentų pareiškėja nepateikė. Pareiškėja 2011 m. gegužės 31 d. dovanojimo sutarties Nr. „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu nuosavybės teise įgijo 0,58 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, todėl jos teiginiai, kad ji džiaugėsi turėdama mišką, ir įgijo teisėtus lūkesčius jį valdyti, prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Pareiškėja iš neatlygintinai įgyto 0,58 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo 0,05 ha, t. y. tik nedidelį žemės plotą grąžinus valstybei, visos sąlygos naudoti jai priklausantį žemės sklypą pagal jo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį išliko, todėl panaikinus Kauno apskrities viršininko administracinius aktus jokia žala pareiškėjai realiai nebuvo padaryta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą, prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą (b. l. 125–128).

Nurodė, kad pareiškėjos nurodyta 2 400 Lt suma advokato pagalbai apmokėti nėra teisės aktų nustatyta tvarka pagrįsta, kadangi nėra pateiktas išlaidų apskaičiavimas. Pagal 2012 m. spalio 12 d. pinigų paėmimo kvitą Nr. 606394 negalima nustatyti kokioje byloje (administracinėje byloje Nr. I-379-505/2012 ar civilinėje byloje Nr. 2-2376-584/2014) yra apmokėtos teisinės paslaugos. Pareiškėja jokiais įrodymais nepagrindė, kad jai padaryta 5 000 Lt neturtinė žala. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl prašomos priteisti žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl skundas atmestinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija atsiliepime į pareiškėjos skundą, prašė nagrinėti skundą teismo nuožiūra (b. l. 120).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies. Pareiškėjai J. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, priteisė 709,57 Eur (septynis šimtus devynis eurus, 57 ct) turtinei žalai atlyginti ir 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, 62 ct) neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2376-584/2014 pritaikė vienašalę restituciją natūra, įpareigodamas J. V. valstybei grąžinti 0,05 ha valstybinės reikšmės miško, esančio Žemės sklype, konstatavęs kad „atsižvelgiant į tai, kad J. V. turtą, kuriam taikoma restitucija yra gavusi dovanojimo sutarties pagrindu, t. y. neatlygintinai, atsakovės atstovo nurodoma 5000-6000 Lt suma kaip restitucijos taikymo pasekmė jai iš valstybės nėra priteistina“. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, šios bylos kontekste aktualią LVAT praktiką (LVAT 2013-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-120/2013), konstatuota, kad J. V. 0,05 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,58 ha Žemės sklype, kuriam pritaikyta restitucija yra gavusi dovanojimo sutarties pagrindu, todėl nėra patyrusi jokių šio turto įsigijimo išlaidų; taigi 4 310,34 Lt dydžio turtinė žala, kurią ji kildina iš 0,05 ha ginčo sklypo vertės, pareiškėjai nėra atsiradusi. Vadinasi, pareiškėjos skunde išdėstytas prašymas atlyginti 4 310,34 Lt dydžio turtinę žalą atmestinas nenustačius vienos iš trijų būtinųjų turtinės žalos atlyginimo sąlygų – žalos.

Sprendžiant dėl pareiškėjos skunde išdėstyto prašymo atlyginti 2 400 Lt teismo išlaidas ir 50 Lt žyminio mokesčio, pažymėta, kad šios išlaidos tiesiogiai susijusios su dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kilusia civiline atsakomybe, todėl atsakovas yra atsakingas už šių išlaidų atsiradimą. Pagrįsdama šias išlaidas pareiškėja pateikia pinigų priėmimo kvitą ir žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Iš šių dokumentų nustatyta, kad pareiškėja teisines paslaugas advokatui sumokėjo 2400 Lt.

Šiuo atveju pažymėta, kad administracinėje byloje Nr. I-379-505/2012, kurioje buvo sprendžiamas Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 52/23916 ir įsakymo Nr. 02-05-11470 dalių pripažinimo neteisėtomis klausimas, pareiškėjai, kuri šioje administracinėje byloje buvo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisyklėmis, turėtos bylos vedimo išlaidos negalėjo būti patenkintos, kadangi ji palaikė atsakovo poziciją, o Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. 52/23916 ir įsakymas Nr. 02-05-11470 dalyse buvo pripažinti negaliojančiais.

Tačiau žalos atlyginimo instituto taikymo prasme, šios išlaidos pripažintinos žala, kurią turi atlyginti atsakovas, nes šios žalos atsiradimas yra priežastiniame ryšyje su atsakovo neteisėtais veiksmais, pastarajam priėmus neteisėtą administracinį aktą. Iš šioje byloje surinktos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios informacijos nustatyta, kad pareiškėjos atstovas advokatas M. V. dalyvavo nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-379-505/2012, pareiškėja šioje byloje teikė apeliacinį skundą, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėja patyrė teisines išlaidas sumokėjusi 50 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą.

Taip pat pareiškėja patyrė 2 400 Lt teismo išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, kurios neviršija maksimaliai leistino tokių išlaidų dydžio, nustatyto teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto 8 punkte. Įvertinęs šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, šios bylos kontekste aktualią LVAT praktiką, aktualų Administracinių bylų teisenos įstatymo, CPK, Rekomendacijose įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad yra pagrindas pareiškėjai iš atsakovo priteisti 2 450,00 Lt (709,57 Eur) turtinės žalos.

Įvertinęs pareiškėjai tiek šios bylos, tiek kitų administracinės ir civilinės bylų nagrinėjimu sukeltus nepatogumus (stresas, įprastinio gyvenimo ritmo sutrikimas, nulemtas poreikio ginti savo pažeistas teises) teismas darė išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti buvus neturtinę žalą. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, inter alia sąlyginai trumpą laikotarpį, kurį pareiškėja naudojosi ginčo turtu tenkindama savo interesus, remdamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatavo, kad yra pagrindas pareiškėjai iš atsakovo priteisti 1 000 Lt (289,62 Eur) neturtinės žalos. Atsižvelgus į nurodytus argumentus pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies. Iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, pareiškėjai priteista: 709,57 Eur turtinei žalai atlyginti ir 289,62 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjos skundas, ir priimti naują sprendimą – šią pareiškėjos skundo dalį atmesti.

Atsakovas mano, kad naudotis advokato teisine pagalba nagrinėjant bylas teisme yra proceso dalyvių teisė, bet ne pareiga, todėl, jei pareiškėja šia teise pasinaudojo, išlaidos tenka jai pačiai ir jos nepagrįstai pripažintos turtine žala. Teigia, kad pareiškėjos nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepagrįstos teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi nėra pateiktas išlaidų apskaičiavimas. Be to, teismas, spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, netaikė Rekomendacijose nustatytų kriterijų. Atsakovas taip pat mano, kad pareiškėjai nepagrįstai buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Tvirtina, kad pareiškėja neįrodė neturtinės žalos fakto.

Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėja mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tvirtina, kad teismų praktikoje suformuota nuostata, jog bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos žala. Pareiškėja taip pat mano, kad teismas pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-120/2013.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodydamas, kad sutinka su apeliaciniu skundu.

Departamentas palaiko apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos už pareiškėjai nuosavybės teise priklausiusio turto perdavimą valstybės nuosavybėn atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai 709,57 Eur turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos, ir 289,62 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjos skundas dalį, teigia, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti pripažįstamos turtine žala, kadangi naudotis advokato teisine pagalba nagrinėjant bylas teisme yra proceso dalyvių teisė, bet ne pareiga. Mano, kad pareiškėjos nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepagrįstos teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi nėra pateiktas išlaidų apskaičiavimas. Be to, teismas, spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, netaikė Rekomendacijose nustatytų kriterijų. Atsakovas taip pat mano, kad pareiškėjai nepagrįstai buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Tvirtina, kad pareiškėja neįrodė neturtinės žalos fakto.

Civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja Lietuvis Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šios sąlygos savo pobūdžiu yra kumuliatyvios (egzistuojančios kartu), todėl nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-379-505/2012 (įsiteisėjo 2013-03-28), pagal Kauno apygardos prokuratūros prašymą, panaikino Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 02-05-11470 dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta A. K. nuosavybės teise 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype („(duomenys neskelbtini)“), kuris teismo sprendimo priėmimo metu dovanojimo sandorio pagrindu nuosavybės teise priklausė pareiškėjai. Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2376-584/2014 pagal Kauno apygardos prokuratūros ieškinį, pripažino negaliojančia, inter alia, 2011 m. gegužės 31 d. dovanojimo sutarties Nr. „(duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria M. V. padovanojo savo motinai J. V. 0,05 valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype, esančiame „(duomenys neskelbtini)“, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kad. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir, be kita ko, taikė vienašalę restituciją natūra, įpareigodamas J. V. grąžinti 0,05 ha valstybinės reikšmės miško valstybei.

Bylos duomenys patvirtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo Kauno apygardos administraciniame teisme metu, taip pat civilinės bylos nagrinėjimo Kauno apylinkės teisme metu J. V. atstovavo advokatas M. V., kuriam už atstovavimą pareiškėja sumokėjo 2 400 Lt (b. l. 27).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog valdžios institucijos (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) neteisėti veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimu. Ginčo tarp šalių dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neteisėtų veiksmų byloje nėra. Patirta žala pareiškėja įvardina turtinius nuostolius – išlaidas advokato, atstovavusio jai nagrinėjant bylą dėl sprendimo, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypą, ir dovanojimo sandorio, kurio pagrindu pareiškėja įgijo nuosavybės teise Žemės sklypą, panaikinimo, ir teikusio teisines paslaugas (procesinio dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas), pagalbai apmokėti. Minėtas išlaidas pareiškėja grindžia pateiktu 2012 m. spalio 12 d. pinigų priėmimo kvitu.

Pirmosios instancijos teismas pripažino minėtas išlaidas pareiškėjos patirta turtine žala dėl neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų ir priteisė jas iš atsakovo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino išlaidas už advokato teisinę pagalbą pareiškėjos patirta žala ir pagrįstai sprendė, jog tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos žalos yra priežastinis ryšys, kadangi nurodytos išlaidos yra patirtos pareiškėjai dalyvaujant teismo procesuose dėl ginčijamų šios institucijos priimtų teisės aktų teisėtumo ir jų sukeltų padarinių. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog pareiškėja patyrė išlaidas už teisines paslaugas. Šių išlaidų faktą patvirtina pinigų priėmimo kvitas (b. l. 27).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą, todėl ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui profesionalų atstovavimą ir nuo kiekvienos proceso šalies diskrecijos (pasirinkimo teisės) priklauso, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks profesionalų atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-15/2012). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-388/2012). Teisės į teisingą teismą įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu, kad asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Dėl šių priežasčių ABTĮ numato, kad proceso šaliai, kurios naudai buvo priimtas teismo sprendimas, atlyginamos atstovavimo išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Remiantis šiais išaiškinimais laikytinas nepagrįstu apelianto argumentas, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti pripažįstamos turtine žala, kadangi naudotis advokato teisine pagalba nagrinėjant bylas teisme yra proceso dalyvių teisė, bet ne pareiga. Kadangi pareiškėja negalėjo prisiteisti bylinėjimosi išlaidų tuose procesuose, kuriuose ji dalyvavo, nes ji palaikė byloje atsakovo, kuris pralaimėjo bylas, poziciją, tuose procesuose patirtos išlaidos laikytinos pareiškėjos patirtais tiesioginiais nuostoliais, kurie turi būti atlyginti.

Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas, nustatydamas priteistinos turtinės žalos dydį, vadovavosi Rekomendacijų nuostatomis. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos atstovas teikė atsiliepimus tiek administracinėje byloje Nr. Nr. I-379-505/2012, tiek civilinėje byloje Nr. 2-2376-584/2014, atstovavo pareiškėją teismo posėdžiuose, todėl prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma, atsižvelgiant į Rekomendacijų reikalavimus, laikytina adekvačia ir protinga.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja, netekusi nuosavybės teise valdyto turto, dėl valdžios institucijų kaltės, būdama priversta dalyvauti ilgą laiką trukusiuose teismo procesuose, neabejotinai patyrė nepatogumų (stresą, nervinę įtampą, įprastinio gyvenimo ritmo sutrikimą,) kuris teismo įvertintas protinga ir teismų praktiką analogiškose bylose atitinkančia suma, t. y. 289,62 Eur.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas reikšmingas aplinkybes, jas įvertino, tinkamai aiškino ir taikė žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio deklaratyvūs apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo keisti ar naikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė