2017-10-11 Nr. AB-18299-3-62-3-01824-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-863-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01824-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ skundą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl raštų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum” (toliau – ir Organizacija) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus 2017 m. liepos 18 d. raštą Nr. 11-3092 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. 2S-5286.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, nustatė, kad pareiškėjas, atstovaudamas savo narį O. K., 2017 m. liepos 11 d. raštu kreipėsi į Kauno tardymo izoliatoriaus direktorių, prašydamas suteikti informaciją apie O. K. kalinimo sąlygas, sveikatos būklę ir skirtas nuobaudas. Kauno tardymo izoliatorius 2017 m. liepos 18 d. raštu minėtą informaciją atsisakė suteikti tuo pagrindu, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių teisę atstovauti O. K.. Teismas pažymėjo, kad, remiantis minėtomis aplinkybėmis, pareiškėjo siekiamų apginti galimai pažeistų teisių taikymo subjektas yra būtent O. K., kurio interesams atstovaudamas pareiškėjas kreipėsi į Kauno tardymo izoliatorių.

Teismas rėmėsi ABTĮ 24 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad pareiškėjas prie skundo pateikė O. K. prašymo dėl narystės suteikimo kopiją, sutikimo dėl asmeninių duomenų teikimo Organizacijos vadovui R. M. kopiją, Organizacijos įstatų kopiją. Teismas atkreipė dėmesį, kad iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusio ABTĮ 49 straipsnis numatė pakankamai platų įgaliotų atstovų (pagal pavedimą) ratą, nenumatydamas kokių nors ribojimų atstovui pagal pavedimą, todėl kitais atstovais, be advokatų ar advokatų padėjėjų, administracinėse bylose galėjo būti visi asmenys, kurių galimybės atlikti procesinius veiksmus nurodytos įgaliojime, išduotame ir įformintame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Tačiau nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojęs ABTĮ susiaurino įgaliotų atstovų administraciniame procese ratą. Teismas rėmėsi ABTĮ 47 straipsnio 4 dalimi ir darė išvadą, kad pagal naująjį reguliavimą juridiniai asmenys teisės atstovauti fiziniam asmeniui, esančiam jų nariu, neturi. Išimtis numatyta tik profesinėms sąjungoms, atstovaujančioms profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose. Todėl šiuo atveju Organizacija, kaip juridinis asmuo – asociacija, tik profesinei sąjungai suteiktos teisės atstovauti savo nariams administraciniame procese neturi. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme numatytas asociacijos tikslas koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus, negali paneigti specialiajame proceso klausimus reglamentuojančiame ABTĮ numatytų atstovavimo nuostatų.

Kadangi skundą pateikė neįgaliotas bylą vesti asmuo, teismas skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

II. Pareiškėjas nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pripažinti Organizaciją tinkamu pareiškėju byloje.

Pareiškėjo manymu, Organizacija yra tinkamas pareiškėjas byloje ir atstovauja savo interesus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Departamentas nesprendė, ar Organizacija yra tinkamas atstovas O. K. interesams atstovauti, bet sprendė kuriam tipui toks atstovas priskiriamas – pagal įstatymą ar savanoriško atstovavimo atvejui. Departamento nuomone, Organizacija atstovavo savo nario interesus pagal savanorišką (sutartinį) atstovavimo atvejį, todėl turėjo pateikti įgaliojimą, išduotą įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas paaiškina, kad su tokia Departamento išvada nesutiko, todėl kreipėsi į teismą. Pareiškėjo manymu, savo nario atstovavimas būtų konstatuojamas tik tokiu atveju, kai būtų ginčijami Kauno tardymo izoliatoriaus rašte pateikti nario duomenys, kurių teisėtumas būtų ginčijamas, tačiau šiuo atveju ginamas pačios Organizacijos atliktas veiksmas ir jo teisėtumas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl to, jog skundą teismui pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.).

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ pagal ABTĮ 47 straipsnį nėra tinkamas pareiškėjo atstovas. Nurodė, jog 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399) redakcija, kurioje, be kita ko, pasikeitė atstovavimo administraciniame procese klausimus reglamentuojančios nuostatos. Kauno apygardos administracinis teismas ginčijamojoje nutartyje konstatavo, kad pagal naująjį reguliavimą juridiniai asmenys teisės atstovauti fiziniam asmeniui, esančiam jų nariu, neturi. Išimtis numatyta tik profesinėms sąjungoms, atstovaujančioms profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose. Todėl šiuo atveju nevyriausybinė organizacija („Iustitia est fundamentum“), kaip juridinis asmuo – asociacija – neturi, nes tik profesinei sąjungai suteiktos teisės atstovauti savo nariams administraciniame procese.

Byloje nustatyta, kad skundą padavė nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“, atstovaujama jos pirmininko R. M.. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai konstatavo, kad skundą pareiškėjų vardu (K. O.) pateikė anksčiau nurodyta Organizacija. Priešingai, iš skundo turinio pirmosios instancijos teismui matyti, jog pareiškėjas yra nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“, o jį pasirašė šios organizacijos pirmininkas R. M.. Aplinkybė, jog skunde keliamas klausimas dėl informacijos apie jos nario (K. O.) kalinimo sąlygas pateikimo nereiškia, kad pareiškėju šioje byloje laikytinas K. O.. Kita vertus, šiuo konkrečiu atveju byloje keliamas pareiškėjo tinkamumo būti proceso šalimi, o ne atstovavimo klausimas. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad į teismą kreipėsi būtent anksčiau nurodytas asmuo, o jo interesus atstovauja nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu padavė nęįgaliotas bylą vesti asmuo ir šiuo pagrindu atsisakė priimti skundą.

Taigi nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundo (prašymo) priėmimo klausimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad su prašymu panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus 2017 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 11-3092 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 2S-5286 į teismą kreipėsi tokios teisės neturintis asmuo. Būtent pareiškėjas yra proceso šalis ir tokį skundą pasirašęs asmuo. Aptariamu atveju susidarė situacija, kai priėmimo stadijoje nėra prielaidų pripažinti, kad suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) akivaizdžiai neturėjo teisės paduoti skundą teismui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas