b2875d99-287e-4e54-b4eb-ffe8b9ec9d52 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-653-450/2019 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00452-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.4; (S) 2.6.8.8; 2.6.18.3; 2.6.18.6; 3.2.4.11 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU 2019 m. gruodžio 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio KailiÅ«no ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A.

K. E. ir uždarosios akcinės bendrovės „Pamario konstrukcijos“ bei atsakovės V. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. E., uždarosios akcinės bendrovės „Pamario konstrukcijos“ ieškinį atsakovei V. D. dėl skolos, palūkanų priteisimo ir V. D. priešieškinį A. K. E. dėl sumokėtų mokesčių sumų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1.

IeÅ¡kovas A. K. E. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės V. D. priteisti 130 124,37 Eur skolÄ ir 5 proc. metines procesines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio pateikimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; ieÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pamario konstrukcijos“ iÅ¡ atsakovės prašė priteisti 131 154,65 Eur skolÄ ir 5 proc. metines procesines palÅ«kanas.

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad pastatė atsakovei gyvenamÄ jį namÄ su poilsio patalpomis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pagal pateiktÄ projektÄ , statyboms iÅ¡ dalies naudojo savo lėšas, tačiau atsakovė pagal 2007 m. rugsėjo 3 d. ir 2011 m. sausio 27 d. statybos rangos sutartis iki galo neatsiskaitė, taip pat neįvykdė 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų atidėjimo sutarties, nesumokėjo ieÅ¡kovams skolų po statybos darbų užbaigimo ir perdavimo (2012 m. birželio 30 d.).

Statybos darbai buvo pradėti be sutartinių darbų sÄ matos, nes nebuvo pateiktas statybos objekto projektas, be to, projektas buvo koreguotas ir keistas statybų metu; statybos Å«kio bÅ«du buvo vykdomos kartu su statybomis pagal rangos sutartį atsakovės praÅ¡ymu ir tam, kad bÅ«tų galima mažinti statybų vertę. 2008 m. spalį sutriko mokėjimai, tačiau statybos darbai, turint tikslÄ iÅ¡saugoti pasiektÄ rezultatÄ nuo atmosferos poveikio, buvo tęsiami iÅ¡ A. K. E. asmeninių lėšų ir sustabdyti 2011 metų pavasarį.

3. Ieškovė UAB „Pamario konstrukcijos“ pažymėjo, kad atsakovė pagal rangos sutartis nuo 2011 m. kovo mėnesio turėjo sumokėti 646 849,42 Lt, tačiau sumokėjo 598 742,98 Lt, taigi liko skolinga 13 932,59 Eur, tuo tarpu, A. K. E. už ūkio būdu atliktus darbus nuo 2011 m. kovo mėn. atsakovė turėjo sumokėti 448 938,06 Lt, bet sumokėjo tik 382 659,53 Lt, todėl liko skolinga 19 195,59 Eur. Nuo paskutinių mokėjimų dienos (2012 m. spalio 1 d. ir 2012 m. rugsėjo 25 d.) nuo likusios nesumokėtos sumos ieškovai skaičiuoja 5 proc. metines palūkanas iki ieškinio pateikimo dienos ir nurodo, kad skola su palūkanomis A. K. E. yra 22 056,53 Eur, o skola su palūkanomis UAB „Pamario konstrukcijos“ – 15 995,62 Eur.

4. Ä®vertinę 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimo atidėjimo sutartimi nustatytÄ prievolę sumokėti 76 194,10 Eur darbų vadovui A. K. E. ir 81 193,81 Eur – UAB „Pamario konstrukcijos“ ir pridėję prie Å¡ių sumų 12 proc. metinių palÅ«kanų nuo 2012 m. birželio 30 d. iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos, ieÅ¡kovai iÅ¡ viso prašė priteisti 261 279,02 Eur skolos ir 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo Å¡ios sumos nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovui A. K. E. iÅ¡ atsakovės 68 895,32 Eur skolos ir 5 proc. metinių palÅ«kanų; priteisė ieÅ¡kovei UAB „Pamario konstrukcijos“ iÅ¡ atsakovės 73 895,03 Eur skolos ir 5 proc. metinių palÅ«kanų; kitÄ ieÅ¡kinio dalį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

6. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovų teiginiais, kad 2007 m. rugsėjo 3 d. statybos darbų vadovo sandoris buvo neatlygintinis, nes sutartyje nurodyta, kad už vadovavimÄ darbams ir kitas paslaugas atsakovė įsipareigojo kiekvienÄ mėnesį mokėti pagal atskirus apskaičiavimus, atsakovė šį susitarimÄ vykdė ir ieÅ¡kovui mokėdavo. Taigi sÄ skaitose ir atliktų darbų priėmimo aktuose nurodytos ne tik iÅ¡laidos darbo užmokesčiui, medžiagoms, mechanizmams, bet ir sutartas užmokestis už vadovavimÄ , atskirai jo nenurodžius.

Akivaizdu, kad sandorio Å¡alys siekė naudos sau, kad sumažinti statybos kainÄ ir nemokėti mokesčių valstybei. 2010 m. lapkričio 30 d. skolų mokėjimo atidėjimo sutartimi Å¡alys patvirtino tiek rangovės UAB „Pamario konstrukcijos“, tiek A. K. E. iki sandorio sudarymo dienos atliktų darbų kiekį, vertę, priėmimo faktÄ , apskaičiavo skolas ir suderino skolų mokėjimo terminus, todėl atsakovės prievolės pagal šį sandorį yra vykdytinos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38, 6.200 straipsniai).

Šalių susitarimu atsakovės skola UAB „Pamario konstrukcijos“ yra 280 346 Lt (81 193,81 Eur), A. K. E. – 263 083 Lt (76 194,10 Eur).

7. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai nėra kreditinė įstaiga, abstraktus susitarimas po 2012 m. birželio 30 d. mokėti atitinkamas AB SEB ir AB „Swedbank“ nustatomas palÅ«kanas skolos suteikėjams prieÅ¡tarauja įstatymui ir negalioja, todėl laikė, kad Å¡alys dėl palÅ«kanų mokėjimo sutartimi nesusitarė. Be to, reikalavimas mokėti palÅ«kanas pateiktas tik 2015 m. liepos 31 d., praėjus daugiau nei trejiems metams po termino praleidimo, todėl atsakovės reikalavimu teismas taikė senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

8. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovai prisiėmė visÄ rizikÄ dirbti be tikslios sÄ matos, tinkamai nesuderinę papildomų statybos darbų, nereikalavo perskaičiuoti sutarties kainos, be to, yra sumaiÅ¡ytos ieÅ¡kovo įmonės akcininko ir įmonės lėšos. Atliktų darbų priėmimo aktai neatitiko nustatytų reikalavimų, dalis darbų, atliekamų rangovo, dubliavosi su darbais, kuriuos atliko ne įmonės darbuotojai. Be to, Å¡alys po 2010 m. lapkričio 30 d. nesudarė kitos sutarties, kurioje bÅ«tų aptartas tolesnis Å«kio bÅ«du dirbamų darbų kiekis ir vertė, todėl teismas laikė nepagrįstu ieÅ¡kovo A. K. E. reikalavimÄ sumokėti jam skolÄ pagal 2007 m. rugsėjo 3 d. statybos darbų vadovo sutartį už darbus ir paslaugas, suteiktas po 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų atidėjimų sutarties. Tuo tarpu, mokestinės ieÅ¡kovų prievolės, jų dydžio apskaita ir deklaravimas nekeičia sutartimis nustatytos prievolės dydžio.

9. Nustatęs, kad pagal 2011 m. sausio 27 d. statybos rangos sutartį ieÅ¡kovai gavo 50 402,51 Lt (14 597,56 Eur) daugiau negu rangovas turėjo gauti pagal sutartį, teismas permokos sumÄ Ä¯skaitė kaip dalinį prievolių įvykdymÄ pagal 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų atidėjimo sutartį lygiomis dalimis kiekvienam ieÅ¡kovui (CK 1.5 straipsnis), taip pat iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovams priteisė 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistų sumų nuo 2015 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 10. Apeliaciniame skunde atsakovė V. D. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ pakeisti – iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovėms priteistÄ sumÄ sumažinti iki 22 869,06 Eur; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. E. atsakovei 45 633,26 Eur nepagrįstai priskaičiuotų ir atsakovės sumokėtų iÅ¡laidų bei 5 proc. procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos; atitinkamai perskirstyti Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Teismas nepagrįstai suabsoliutino 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų atidėjimo sutarties (toliau –Mokėjimų sutartis) galiÄ ir neatsižvelgė, jog kiti bylos įrodymai paneigia Å¡ios sutarties sÄ lygas dėl atsakovės skolos dydžio už statybos darbus 2007–2008 m. Å iÄ sutartį teismas turėjo vertinti visų kitų bylos įrodymų kontekste. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos apskr.

VMI) 2013 m. rugsėjo 19 d. prieÅ¡prieÅ¡inės informacijos surinkimo pažyma patvirtina, kad UAB „Pamario konstrukcijos“ nesumokėta suma yra 271 714 Lt. 10.2. Pabrėžia, kad ieÅ¡kovas A. K. E. neturėjo teisės „jungtiniuose aktuose“ atsakovei taikyti, reikalauti ir sau pasilikti pridėtinės vertės mokesčio, socialinio draudimo įmokų ir „papildomo darbo uždarbio“ sumų. 2007–2008 m. laikotarpiu ieÅ¡kovas priskaičiavo didžiÄ jÄ dalį Å¡ių mokesčių / iÅ¡laidų.

Taigi, iš ieškovo Mokėjimų sutartyje nurodytos nesumokėtos 76 194,10 Eur sumos turėjo būti atimta neteisėtai priskaičiuota paminėtų nemokėtų mokesčių ir nepatirtų išlaidų suma. Tokiu būdu ieškovas A. K. E. atsakovei per 2007, 2008 ir 2012 metus neteisėtai ir nepagrįstai priskaičiavo iš viso 56 486,81 Eur PVM mokesčio, 36 537,86 Eur socialinio draudimo mokesčio ir 12 692,02 Eur „papildomo darbo uždarbio“ (dalį šių priskaitytų sumų atsakovė ieškovui sumokėjo, kita dalis įtraukta į ieškinio reikalavimus).

Be to, Mokėjimų sutarties sumos turėjo bÅ«ti mažinamos eksperto ir specialisto nustatytomis priskaitymų sumomis (83 329,11 Eur ir 22 046,34 Eur). Teismas nepagrindė, kodėl sprendimo motyvuose patvirtinęs ekspertizės akte eksperto nurodytÄ 83 329,11 Eur priskaitymų sumÄ , ja nesivadovavo. Nustatytų priskaitymų suma yra daugiau nei dvigubai didesnė už teismo taikytÄ ieÅ¡kovų reikalavimų sumažinimÄ (nepriteistÄ sumÄ ). Teismo sprendimo pagrindu ieÅ¡kovai neteisėtai praturtėjo atsakovės sÄ skaita (CK 6.242 straipsnis). 10.3.

Teismas neatsižvelgė, jog Mokėjimų sutartis buvo sudaryta pagal ieÅ¡kovų pasiÅ«lytas sÄ lygas, tuo metu ekonominių sunkumų patyrusi atsakovė negalėjo atsisakyti pasiraÅ¡yti Å¡ios sutarties; neįvertino, jog Å¡iÄ sutartį atsakovė pasirašė realiai nežinodama, kiek konkrečiai ir už kokius tiksliai darbus yra skolinga. Taigi, ieÅ¡kovai negalėjo nurodomų sumų grįsti vien argumentais, jog atsakovė pasirašė sutartį, o privalo įrodyti, jog nurodomos skolos sumos teisingos.

Å ių sumų neteisingumÄ patvirtina kiti bylos įrodymai. 10.4. Rangovams A. K. E. ir jo įmonei UAB „Pamario konstrukcijos“ tenka visa atsakomybė už statybos kainos padidėjimÄ atlikus didesnį darbų kiekį nei numatyta projekto žiniaraščiuose ir iÅ¡ anksto nesuderinus su atsakove tokių papildomų darbų kainos, nepraneÅ¡us apie bÅ«tinybę atitinkamai keisti projekto sprendinius. Rangovai (ieÅ¡kovai) negali reikalauti iÅ¡ atsakovės apmokėjimo už atliktų darbų kiekius, virÅ¡ijančius projekto žiniaraščiuose numatytus darbų kiekius, ar už projekto sprendiniuose nenumatytus darbus.

Taigi, iÅ¡ statybos teisinių santykių kilusį Å¡alių ginÄÄ teismas sprendė ignoruodamas rangos ir statybos teisinį reglamentavimÄ bei iÅ¡ jo kylančias Å¡alių įrodinėjimo pareigas, atsakomybę. 10.5. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog dalis gyvenamojo namo statybos darbų buvo vykdoma Å«kio bÅ«du, prieÅ¡ingai, pati atsakovė gyvenamojo namo statybos darbų neatliko, darbai vykdomi statybos rangos pagrindu. Byloje neįrodyta, kokia yra faktinė visų atliktų statybos darbų vertė, taip pat už kokius konkrečiai statybos darbus yra sumokėjusi (permokėjusi) atsakovė, todėl teismas negalėjo tenkinti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio. 10.6.

Atkreipė dėmesį į tai, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas – esant mažesniam patenkintam A. K. E. reikalavimų procentui, už jam teiktas teisines paslaugas iš atsakovės turėjo būti priteista mažesnė suma.

11. IeÅ¡kovai pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Teismas neteisingai aiÅ¡kino įstatymo nuostatas dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų priteisimo, nepagrįstai sutapatino kompensuojamÄ sias palÅ«kanas su netesybomis (delspinigiais), neteisingai ir nepagrįstai pritaikė ieÅ¡kinio senatį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditorius visada turi teisę į palÅ«kanas kaip kompensacijÄ , jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimÄ . Reikalavimams dėl palÅ«kanų, kaip ir kitų periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo, taikomas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Laisva valia sudarytoje Mokėjimų sutartyje Å¡alys aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai susitarė, kad po 2012 m. birželio 30 d. atsakovė nesugrÄ Å¾intoms skolos sumoms moka atitinkamas SEB ir Swedbank nustatomas palÅ«kanas.

Todėl ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovai nepraleido. 11.2. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nebuvo pateikusi praÅ¡ymo mažinti palÅ«kanas, tačiau jei teismas laikė, jog ieÅ¡kovų pasirinktas palÅ«kanų dydis prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams, tai turėjo teisę sumažinti palÅ«kanas (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) ir (ar) taikyti įstatymų nustatytÄ palÅ«kanų dydį (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), tačiau visai nepriteisdamas kompensuojamųjų palÅ«kanų pažeidė ieÅ¡kovų teises, teisėtus interesus, lÅ«kesčius, teisingumo ir protingumo principus. 11.3.

Teismas nepagrįstai nepriteisė ieÅ¡kovams skolos pagal antrÄ jį etapÄ , t. y. už faktiÅ¡kai atliktus darbus 2011–2012 m. Ekspertizės akte buvo padaryta neteisinga iÅ¡vada dėl darbų ir kiekių dubliavimosi, todėl Å¡iuo klausimu buvo pateiktas paaiÅ¡kinimas ir praÅ¡oma skirti papildomÄ ekspertizę, tačiau dėl didelės kainos ji nebuvo paskirta. Teismas neturėjo vadovautis ekspertizės aktu, kuriame yra aiÅ¡kių netikslumų ir trÅ«kumų. Viena vertus, jungtiniame akte nurodytas darbų kiekis gali bÅ«ti toks pats paskaičiuotas tiek įmonei, tiek Å«kio bÅ«du ir tai nereikÅ¡, kad darbai dubliuojasi, ar Å«kio bÅ«du darbų kiekis yra nepagrįstas.

Kita vertus, bÅ«tina atsižvelgti į darbo sÄ naudas, jų normas, t. y. kiek tam tikram darbui atlikti yra reikalinga darbo sÄ naudų ir kiek tam tikrÄ darbÄ dirbo įmonė, kiek dirbta Å«kio bÅ«du (pateikta iÅ¡sami dalies atliktų darbų analizė). 11.4. Akcentuoja, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės 2007 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaryta statybos darbų vadovo sutartis, tÄ pačiÄ dienÄ tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės įmonės buvo sudaryta statybos rangos sutartis, todėl atsakovės valia pasirinktas miÅ¡rus statybos organizavimo bÅ«das. 2007 m. rugsėjo 3 d. sudaryta statybos darbų vadovo sutartis nebuvo nutraukta, todėl darbai objekte toliau buvo tęsiami pagal jÄ ir naujÄ 2011 m. sausio 27 d. statybos rangos sutartį.

IeÅ¡kovas statybos vadovo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, apie kÄ byloja ir jo pasiraÅ¡ytas galutinis statybos darbų priėmimo aktas. 11.5. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal 2011 m. sausio 27 d. rangos sutarties 3.1 punktÄ numatyta darbų provizorinė (negalutinė) kaina, nes jos sudarymo metu neįmanoma buvo nustatyti galutinės sÄ matos (įvykdyta eilė projekto pakeitimų, kurie turėjo įtakos objekto kainai). Todėl Å¡iuo atveju buvo bÅ«tina vadovautis ne nurodyta sÄ mata, o atliktų darbų aktais, iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matyti, kokie darbai faktiÅ¡kai buvo atlikti ir kiek jie kainavo.

Tiek dėl atliktų darbų, tiek dėl kainos atsakovė pretenzijų nereiškė, darbus priėmė, jų atlikimo fakto neginčijo, visi papildomi darbai atlikti jos iniciatyva ir sutikimu.

12. Atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o tenkinti jos apeliacinį skundÄ , o ieÅ¡kovų apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime palaiko savo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir nurodo tokius papildomus atsikirtimus: 12.1. Pabrėžia, kad ieÅ¡kovai nepagrindė ir neįrodė, jog Mokėjimų sutartyje nurodytos „SEB ir Swedbank nustatomos palÅ«kanos skolos suteikėjams“ yra bÅ«tent jų reikalaujamos 12 proc. palÅ«kanos. Neapibrėžto dydžio palÅ«kanos negali bÅ«ti taikomos ir priteisiamos.

Teismo argumentus dėl senaties termino Å¡iuo atveju laiko tik papildoma nuoroda į antrÄ jį pagrindÄ netenkinti Å¡io ieÅ¡kovų reikalavimo. Be to, teismas pagrįstai nustatė, kad tokiu atveju taikytina CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta ieÅ¡kinio senatis, tuo tarpu, penkių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas mokėjimo funkcijÄ atliekančioms palÅ«kanoms (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). 12.2. IeÅ¡kovų teiginiai, kuriais ginčijamos ekspertizės iÅ¡vados dėl darbų ir kiekių dubliavimosi, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis), todėl vien ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimais ekspertizės iÅ¡vados negali bÅ«ti paneigiamos. 12.3.

IeÅ¡kovams patiems nesutinkant su statybos darbų kainos nustatymu sÄ matos pagrindu ir dėl ieÅ¡kovų kaltės nesant galimybės remtis kitais įstatymų numatytais statybos darbų kainos nustatymo kriterijais, nėra galimybės pagrįsti ieÅ¡kovų reikalaujamų sumų.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir tenkinti ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ . AtsiliepimÄ grindžia iÅ¡ esmės tais pačiais atsikirtimais ir argumentais, kuriuos nurodė apeliaciniame skunde. Papildomai pažymi, kad: 13.1. Atsakovė kelia reikalavimus ne tik A. K. E., bet ir UAB „Pamario konstrukcijos“, nors pirmosios instancijos teisme tokie reikalavimai nebuvo reiÅ¡kiami, be to, atsakovės reikalavimai grindžiami kitais argumentais, kurie yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s ir neaiÅ¡kÅ«s. 13.2.

Atsakovė pirmosios instancijos teisme neginčijo Mokėjimų sutarties ir jos turinio, tik deklaratyviai nurodė, kad pasiraÅ¡ydama Å¡iÄ sutartį, realiai nežinojo, kiek konkrečiai ir už kokius darbus yra skolinga. Taigi, Å¡is sandoris nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl atsakovės prievolės pagal šį sandorį turi bÅ«ti vykdomos. 13.3. Teismas sprendime pagrįstai ir teisingai pasisakė, jog mokestinės ieÅ¡kovų prievolės, jų dydžio apskaita ir deklaravimas nekeičia sutartimis nustatytos prievolės dydžio.

Akcentuoja, kad įmonės paskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai nesidubliuoja, jie įeina į tuos pačius jungtinius aktus. Be to, atsakovė neteisėtų mokesčių skaičiavimÄ kildina iÅ¡ 2007–2008 m. laikotarpio, nors dėl visų Å¡iuo laikotarpiu susidariusių skolinių įsipareigojimų ieÅ¡kovai su atsakove susitarė, pasiraÅ¡ydami 2010 m. lapkričio 30 d. Mokėjimų sutartį, kurios atsakovė neginčijo. Atsakovė nei atliktų darbų aktų, nei juose paskaičiuotų mokesčių / iÅ¡laidų sumų nėra apmokėjusi, nepaisant to, reikalauja Å¡ia suma sumažinti bendrai ieÅ¡kovams priteistÄ sumÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovų A. K. E. ir UAB „Pamario konstrukcijos“ ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir jiems iÅ¡ atsakovės V. D. atitinkamai priteista 68 895,32 Eur ir 73 895,03 Eur skolos bei 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo Å¡ių sumų už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o kita ieÅ¡kinio dalis bei prieÅ¡ieÅ¡kinys atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. IÅ¡ esmės ginčas byloje kilo dėl statybos darbų vykdymo bÅ«do, atliktų darbų, atsiskaitymo už atliktus darbus ir sulygtų palÅ«kanų priteisimo. Dėl statybos darbų organizavimo 16. Pagal CK 6.681 straipsnio ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) nuostatas galimi trys gyvenamojo namo (statinio) statybos darbų organizavimo bÅ«dai:

1) rangos – sudarant statybos rangos sutartį su statinio statybos rangovu, kuris įsipareigoja per sutartyje nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui bÅ«tinas statybos darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ (CK 6.681 straipsnio 1 dalis);

2) Å«kio bÅ«du – statybos organizavimo bÅ«das, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgÄ , jam priklausančius statybos produktus, įrenginius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalis);

3) miÅ¡riu bÅ«du – dalį statybos darbų atliekant savo jėgomis, o dalį – rangos bÅ«du (Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta statytojo teisė pasirinkti statybos organizavimo bÅ«dÄ .

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas kilo iÅ¡ rangos teisinių santykių (CK 6.681 straipsnis) ir dalis statybos darbų buvo vykdoma Å«kio bÅ«du (savo teisę statyti Å«kio bÅ«du atsakovė perleido rangovo akcininkui A. K. E.). Atsakovės teigimu, ji pati gyvenamojo namo statybos darbų neatliko, savo teisės statyti Å«kio bÅ«du rangovės akcininkui A. K. E. neperleido, t. y. A. K. E. veikė savo vardu, kaip statybos verslu užsiimantis rangovas, vykdantis atsakovės užsakymÄ , todėl nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad dalis statybos darbų buvo vykdoma Å«kio bÅ«du.

18. Byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo su poilsio patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos darbai vyko dviem etapais – 2007–2008 m. ir 2011–2012 m. Atsakovė ir ieÅ¡kovas A. K. E. 2007 m. rugsėjo 3 d. sudarė statybos darbų vadovo sutartį (toliau – Darbų sutartis), pagal kurios 1 punktÄ statytoja (atsakovė) vykdytojui (ieÅ¡kovui) A. K. E. pavedė vykdyti gyvenamojo namo su poilsio patalpomis (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas), vadovavimÄ statybos darbams vykdomus Å«kio bÅ«du, inter alia (be kita ko) vykdytojas įsipareigojo pirkti medžiagas, vadovauti ir apmokėti už atliktus darbus Å«kio bÅ«du dirbantiems patentus turintiems darbininkams (Darbų sutarties 2 punktas).

Pagal minėtos sutarties 3 punktÄ statytojas įsipareigojo vykdytojui kiekvienÄ mėnesį mokėti už vadovavimÄ darbams ir kitas paslaugas pagal pateiktus atskirus paskaičiavimus. TÄ pačiÄ dienÄ (2007 m. rugsėjo 3 d.) tarp atsakovės ir A. E. įmonės buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl statybos darbų vykdymo tame pačiame objekte rangos bÅ«du. Sutartyje galutinė kaina nebuvo nurodyta, numatytas atsiskaitymas už atliktus darbus pagal rangovo kiekvienÄ mėnesį pateiktus ir užsakovės priimtus atliktų darbų aktus.

IÅ¡ paminėtų atsakovės ir ieÅ¡kovų sudarytų sutarčių akivaizdu, kad statybos darbai objekte buvo vykdomi miÅ¡riuoju bÅ«du (dalį darbų atliekant rangos (CK 6.681 straipsnis), dalį – Å«kio bÅ«du (CK 6.193, 6.756 straipsniai)), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu statybos darbų vykdymo organizavimo vertinimu. Be to, miÅ¡rų statybos darbų vykdymo organizavimo bÅ«dÄ patvirtina ir kiti į bylÄ pateikti įrodymai: atliktų darbų aktai, ieÅ¡kovo A.

E. ir atsakovės V. D. pasirašytas 2012 m. birželio 11 d. ūkio būdu atliktų statybos darbų perdavimo statytojui aktas, aplinkybę dėl dalies statybos darbų vykdymo ūkio būdu taip pat patvirtino ir teismo ekspertas 2018 m. vasario 15 d. ekspertizės akte Nr. 18-02/01. Toks statybos organizavimo būdas pasirinktas siekiant vykdyti statybas kuo mažesnėmis išlaidomis, tuo tarpu, statybas vykdant tik rangos būdu atsakovė patirtų didesnes išlaidas.

19. Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad dėl atsakovės susidariusio įsiskolinimo ieÅ¡kovams už pirmajame etape atliktus darbus tarp Å¡alių 2010 m. lapkričio 30 d. buvo sudaryta skolos mokėjimų atidėjimo sutartis. Å ia sutartimi buvo atidėtas skolininkės V. D. skolos mokėjimas: 263 083 Lt (76 194,10 Eur) darbų vadovui A. K. E. ir 280 346 Lt (81 193,81 Eur) rangovui UAB „Pamario konstrukcijos“ (buvusi A. E. įmonė). Minėta skolos mokėjimų atidėjimo sutartimi atsakovė įsipareigojo skolÄ sumokėti po objekto statybos darbų užbaigimo ir pridavimo Valstybinei komisijai po 2012 m. birželio 30 d.

Tarp UAB „Pamario konstrukcijos“, atstovaujamos direktoriaus G. R. E., ir atsakovės 2011 m. sausio 27 d. buvo sudaryta nauja statybos rangos sutartis, kuria UAB „Pamario konstrukcijos“ įsipareigojo atlikti bendrastatybinius darbus objekte, t. y. Å¡ia sutartimi atnaujinti statybos darbai (antrasis statybos darbų vykdymo etapas). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nepateikta duomenų, jog 2007 m. rugsėjo 3 d. sudaryta statybos darbų vadovo sutartis bÅ«tų nutraukta, nors pagal jos 4 punktÄ statytojas apie sutarties nutraukimÄ prieÅ¡ mėnesį turi įspėti vykdytojÄ ir nedelsiant informuoti statybos inspekcijÄ bei KultÅ«ros vertybių apsaugos departamentÄ .

Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. K. E. reikalavimas sumokėti jam skolÄ pagal 2007 m. rugsėjo 3 d. statybos darbų vadovo sutartį už darbus ir paslaugas, suteiktas po 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų atidėjimo sutarties, nepagrįstas ir laiko, jog pagal 2007 m. rugsėjo 3 d. sutartį A. K. E. dirbo ir toliau. Be to, pagal Å¡ios sutarties 3 punktÄ už vadovavimÄ darbams ir kitas paslaugas atsakovė įsipareigojo kiekvienÄ mėnesį mokėti pagal atskirus paskaičiavimus, atsakovė šį susitarimÄ vykdė ir ieÅ¡kovui mokėdavo.

Taigi, sÄ skaitose ir atliktų darbų priėmimo aktuose nurodytos ne tik iÅ¡laidos darbo užmokesčiui, medžiagoms, mechanizmams, bet ir sutartas užmokestis už vadovavimÄ , atskirai jo nenurodžius. Dėl teismo eksperto ir specialisto priskaičiuotų sumų 20. Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino 2010 m. lapkričio 30 d. sudarytÄ skolos mokėjimų atidėjimo sutartį, atliktų darbų apimtis, teismo eksperto ir specialisto iÅ¡vadas dėl darbų kiekio neatitikimo bei nepagrįstai nevertino jų priskaičiuotų sumų.

21. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustato iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės duomenys gali bÅ«ti atmetami tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010); vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012).

22. UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ teismo ekspertas A. S. 2016 m. lapkričio mėn.–2018 m. vasario mėn. pagal byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus dokumentus ir suformuluotus klausimus atliko teismo statybos ekspertizę, kuriÄ atlikęs nustatė, kad techniniame projekte pateiktuose medžiagų ir gaminių žiniaraščiuose nurodyti darbų kiekiai neatitinka atliktų darbų aktuose užaktuotų darbų kiekių, tačiau didžioji dauguma aktuose nurodytų darbų priskiriami prie paslėptų statinio konstrukcijų ir paslėptų statybos darbų ir jų faktiÅ¡kai įvertinti neįmanoma; statybos žurnaluose nurodyti statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovo faktiÅ¡kai priimti atliktų darbų kiekiai ir apraÅ¡ymai neatitinka atliktų darbų aktuose nurodytų darbų kiekių ir apraÅ¡ymų, tačiau atrankiniai kontroliniai matavimai ir jų rezultatų palyginimas su ieÅ¡kovų skaičiavimo žiniaraščiais parodė, kad ieÅ¡kovai vykdė faktiÅ¡kai atliktų aktuojamų darbų apimčių kontrolę; dalis atliktų darbų dubliuojasi; bendra suminė viso statybos laikotarpio užaktuotų per 2007 m. rugsėjo mėn.–2008 m. spalio mėn. ir 2011 m. kovo mėn.–2012 m. rugsėjo mėn. laikotarpius Å«kio bÅ«du atliktų darbų, nepagrįstų fiziniais kiekiais, piniginė vertė sudaro 83 329,11 Eur.

Vertindamas 2007 m. rugsėjo 3 d. statybos darbų vadovo sutartį, teismo ekspertas priskiria jÄ gamybos kaÅ¡tų, pasidalijant ekonomijÄ , sutarčių tipui, kai yra neapibrėžti užsakymo galutiniai rezultatai, vykdytojas buvo skatinamas Å«kio bÅ«du atliekamų darbų kaÅ¡tus mažinti, o užsakovas juos privalėjo kontroliuoti; 2011 m. sausio 27 d. statybos rangos sutartį teismo ekspertas priskiria prie fiksuoto įkainio kainodaros principais sudarytų sutarčių tipo, kai rangovui mokėtinos sumos yra apskaičiuojamos nustačius faktinį atliktų darbų kiekį.

23. Byloje nustatyta ir tarp Å¡alių ginčo nėra, kad teismo ekspertui nebuvo pateikti visi techninio projekto brėžiniai, taip pat techniniame projekte nebuvo mansardos perdangos klojinių plano, armavimo plano ir perdangos medžiagų žiniaraščio, neįvertinti visi laiptų marÅ¡ai, neanalizuotos darbų sÄ naudos (kokios darbų sÄ naudos panaudotos vykdant darbus Å«kio bÅ«du ir kokios įmonės), be to, didžioji dalis faktiÅ¡kai atliktų statybos darbų yra priskiriami paslėptoms statinio konstrukcijoms ir paslėptiems statybos darbams, kurių pamatuoti fiziÅ¡kai yra neįmanoma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė ekspertizės akte padarytomis iÅ¡vadomis dėl 83 329 Eur sumos, kaip nepagrįstos fiziniais kiekiais.

Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas siÅ«lė buvo skirti papildomÄ ekspertizę, tačiau Å¡alys tokia teise nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nesirėmė specialisto V. V. atliktu 2018 m. lapkričio 5 d. tyrimo aktu, kuris parengtas ekspertizės akte nurodytų duomenų pagrindu, atlikus priskaitymų atliktų darbų aktuose skaičiavimus ir kurį su atsakove sieja sutartiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad atsakovė galėjo praÅ¡yti teismo skirti papildomÄ ekspertizę, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo, todėl teismas pagrįstai nesivadovavo pateiktomis eksperto ir specialisto iÅ¡vadomis bei atliktais skaičiavimais, kurie pagrįsti nepilnais duomenimis (nepateikti projektiniai pakeitimai, žiniaraščiai; nepilnas brėžinių komplektas, nevertinta projekto sudėtis; kontroliniai skaičiavimai neatitiko sÄ matos).

Dėl 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų sutarties vertinimo 24. Kaip minėta, 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų atidėjimo sutartimi buvo atidėtas skolininkės V. D. skolos, kuri susidarė 2008 m. spalio mėnesį pagal atliktų darbų aktus ir PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už atliktus darbus objekte pagal 2007 m. sutartis, mokėjimas: 263 083 Lt (76 194,10 Eur) darbų vadovui A. K. E. ir 280 346 Lt (81 193,81 Eur) rangovui UAB „Pamario konstrukcijos“ (buvusi A. E. įmonė).

Å ia sutartimi atsakovė įsipareigojo skolÄ sumokėti tik po gyvenamojo namo su poilsio patalpomis statybos darbų užbaigimo ir pridavimo Valstybinei komisijai po 2012 m. birželio 30 d. (Mokėjimų sutarties 3 punktas). Nustatyta, kad ieÅ¡kovai tinkamai ir laiku įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal sudarytas sutartis ir 2012 m. birželio mėn. statybos darbai objekte buvo baigti bei neliko kliūčių pabaigti namo pridavimo procesÄ . IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovei kiekvienÄ mėnesį buvo pateikiami atliktų darbų aktai (jungtinis ir įmonės) ir pagal pateikiamus atliktų darbų aktus buvo vykdomi mokėjimai.

Taigi, atsakovė turėjo galimybę kontroliuoti atliekamus darbus ir jų kokybę, mokamas sumas.

25. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų reiÅ¡kusi ieÅ¡kovams kokias nors pretenzijas dėl atliktų darbų, jų apimties ar atsiskaitymų (kainos). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų ginčijusi Mokėjimų sutartį dėl skolų suderinimo ir mokėjimų atidėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iÄ sutartį vertino kaip nenuginčytÄ , neprieÅ¡taraujančiÄ Ä¯statymui ir patvirtinančiÄ Å¡alių iki sandorio sudarymo dienos atliktų darbų kiekį, vertę, priėmimo faktÄ , skolų apskaičiavimÄ ir skolų mokėjimo terminų suderinimÄ .

Todėl atsakovės argumentai, jog ji sutartį pasirašė turėdama ekonominių sunkumų pagal ieÅ¡kovų pasiÅ«lytas sÄ lygas ir nežinodama, kiek konkrečiai ir už kokius darbus yra skolinga, vertintini kritiÅ¡kai, juolab kad abejones dėl sudarytos Mokėjimų sutarties atsakovė iÅ¡kėlė tik tuomet, kai ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo, praėjus trims metams po statybų darbų užbaigimo ir objekto pridavimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiÅ¡kai vertina atsakovės argumentus dėl Mokėjimų sutartimi suderintų skolų ir Klaipėdos apskrities VMI 2013 m. rugsėjo 19 d. prieÅ¡prieÅ¡inės informacijos surinkimo pažymoje nurodytos nesumokėtos sumos nesutapimÄ , nes, viena vertus, Klaipėdos apskrities VMI tyrimÄ atlieka kitu (mokesčių mokėjimo) tikslu.

Kita vertus, mokestinės ieškovų prievolės, jų dydžio apskaita ir deklaravimas nekeičia sutartimis nustatytos prievolės dydžio. Iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, kad atsakovė pasirašydama 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų atidėjimo sutartį suprato jos esmę ir reikšmę, siekė realių padarinių (susidariusios skolos ieškovams mokėjimų atidėjimo), todėl apeliaciniame skunde nurodyti deklaratyvūs atsakovės teiginiai vertintini kaip jos pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti prievolių vykdymo.

Dėl reikalavimo priteisti skolas pagal 2011 m. sausio 27 d. rangos sutartį 26. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė nepaisant fakto, kad 2010 m. lapkričio 30 d. turėjo skolų, kurias įsipareigojo sumokėti po 2012 m. birželio 30 d., 2011 m. sausio 27 d. su ieÅ¡kove UAB „Pamario konstrukcijos“ sudarė statybos rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis), pagal jÄ rangovė įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir iÅ¡ savo medžiagų pagal pateiktÄ projektinę dokumentacijÄ atlikti statybos darbus, detaliau nurodytus sÄ matoje (Rangos sutarties 1.1 punktas) – antrasis objekto statybos darbų etapas.

Rangovas darbus įsipareigojo pradėti po sutarties pasiraÅ¡ymo ir atlikti juos iki 2012 m. gegužės 1 d. Å alys susitarė, kad pagal suderintÄ sÄ matÄ numatytų darbų provizorinė kaina yra 931 000 Lt (269 636,24 Eur) plius pridėtinės vertės mokestis už papildomus darbus, kurie nenumatyti suderintoje sÄ matoje ir kurių vykdymas, užsakovo nuomone, yra bÅ«tinas, mokamas papildomas atlyginimas pagal atskirÄ sutartį ir papildomas sÄ matas. Užsakovas įsipareigojo pastato statybos darbus finansuoti tarpiniais mokėjimais, vykdomais pasibaigus kalendoriniam mėnesiui pagal per praėjusį mėnesį atliktų statybos darbų rangovo suraÅ¡ytus ir Å¡alių pasiraÅ¡ytus priėmimo–perdavimo aktus (Rangos sutarties 2.1, 3.1–3.2, 4.1 punktai).

27. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteistinÄ sumÄ už antrÄ jį statybos darbų etapÄ (2011–2012 m.) nepagrįstai susiejo su 931 000 Lt (269 636,24 Eur) statybos sÄ mata, kuri yra pirminis dokumentas, nepatvirtinantis, jog joje numatyti darbai iÅ¡ tiesų buvo atlikti. IeÅ¡kovai savo apeliaciniame skunde taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo antrojo etapo statybos darbų kainos nustatymu pagal minėtÄ 931 000 Lt (269 636,24 Eur) sÄ matÄ , kuri pagal Rangos sutarties 3.1 punktÄ yra provizorinė (negalutinė) (lot. proviso – atsargiai, apdairiai).

IeÅ¡kovų teigimu, pasiraÅ¡yta sutartyje suma 931 000 Lt (269 636,24 Eur) ir sudaryta sÄ mata iÅ¡ esmės numatė tik tuos darbus, kurie buvo reikalingi priduoti pastatÄ Valstybinei komisijai su daline nepilna apdaila; atskirų butų, garažo apdailos ir aplinkos tvarkymo darbams buvo paruoÅ¡tos atskiros sÄ matos, kurioms atsakovė pritarė. Todėl teismas turėjo vadovautis ne nurodyta sÄ mata, o atliktų darbų aktais.

28. Pagal nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneÅ¡a užsakovui apie pasirengimÄ perduoti atliktų darbų rezultatÄ , o Å¡is turi nedelsdamas pradėti jų priėmimÄ . Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip Å¡ios taisyklės iÅ¡imtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminÄ ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę; kai pagal įstatymÄ , sutartį ar darbų pobÅ«dį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami; kai nustatomi darbų rezultato trÅ«kumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytÄ paskirtį, o Å¡ių trÅ«kumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali paÅ¡alinti (CK 6.652, 6.662, 6.694 straipsniai).

29. Rangos sutarties 3.2 ir 4.1 punktuose numatyta, kad už papildomus darbus, kurie nenumatyti suderintoje sÄ matoje ir kurių vykdymas yra bÅ«tinas, mokamas papildomas atlyginimas. Å ioje sutartyje nenumatytų darbų atlikimui Å¡alys suderina papildomas sÄ matas bei sudaro atskirÄ susitarimÄ , kuriame susitaria dėl kainos, terminų bei privalomų atlikti papildomų darbų. Darbų perdavimas vykdomas suraÅ¡ant atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktÄ , kurį pasiraÅ¡o rangovas ir užsakovas. Taip pat pažymėtina, kad atsakovės su ieÅ¡kovu A. K. E. 2007 m. rugsėjo 3 d. sudaryta statybos darbų vadovo sutartis nebuvo nutraukta ir jis toliau atliko sutartyje numatytus darbus, o atsakovė ir toliau jam pervedinėjo pinigus už Å«kio bÅ«du atliktus darbus. Atsiskaitymui už faktiÅ¡kai atliktus darbus Å¡alys naudojo jungtinių aktų duomenų iÅ¡skaidymo pagal atliktų darbų kiekius ir kainÄ bÅ«dÄ , iÅ¡skiriant rangovų atliktus darbus ir darbus, atliktus Å«kio bÅ«du.

30. Rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu bÅ«tina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainÄ , jis privalo apie tai laiku praneÅ¡ti užsakovui.

Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainÄ , rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iÅ¡ užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra bÅ«tina didinti darbų kainÄ , jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytÄ kainÄ . CK 6.653 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti jÄ padidinti, o užsakovas – sumažinti. Å i taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti bÅ«tinų iÅ¡laidų.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , statybos rangos sutartyje nustačius konkrečiÄ darbų kainÄ , įstatyme neįtvirtinta galimybė jÄ keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečiÄ kainÄ net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti bÅ«tinų iÅ¡laidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006).

IÅ¡ esmės tai yra imperatyvusis įstatymo reikalavimas, drausminantis sutarties Å¡alis bei užtikrinantis Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Atsižvelgiant į Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo bei rungimosi principus, Å¡alis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainÄ , privalo įrodyti Å¡ių bÅ«tinų sÄ lygų buvimÄ , todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina bÅ«tų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias iÅ¡imtines aplinkybes bei užsakovo buvus pritarimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015).

Apeliacinis teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju Å¡alys 2011 m. sausio 27 d. sutartyje susitarė dėl negalutinės (preliminarios) 931 000 Lt plius PVM darbų kainos, tačiau minėta sutartyje numatyta kaina, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo atlikti darbai už tokiÄ sumÄ . Kaip jau minėta, tarp Å¡alių egzistavo susitarimas galutinę atliktų darbų kainÄ skaičiuoti pagal faktiÅ¡kai atliktus darbus, o ne pagal Å¡alių sutartÄ sÄ matÄ , nes sÄ mata nebuvo tiksli.

32. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.653 straipsnio 4 dalį, pažymėjo, kad joje nustatyta bendro pobÅ«džio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytÄ sutartį sulygtus darbus, nustato papildomų darbų poreikį. Rangovui apie papildomus darbus praneÅ¡us užsakovui, Å¡is turi absoliučiÄ sprendimo teisę dėl kainos padidinimo. Reikalavimas laiku praneÅ¡ti reiÅ¡kia ne tik rangovo pareigÄ sudaryti užsakovui sÄ lygas per protingÄ terminÄ apsispręsti dėl sprendimo ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad praneÅ¡ama prieÅ¡ papildomų darbų atlikimÄ , o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009).

33. Bylos duomenys patvirtina, kad dalis statybos darbų priėmimo–perdavimo aktų atsakovės nėra pasiraÅ¡yti, dalis aktų yra su ranka darytais prieraÅ¡ais, kam ir į kokiÄ sÄ skaitÄ mokėti už darbus, iÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad Å¡alys iÅ¡ anksto nesudarė atskirų susitarimų, papildomų sÄ matų ir atsakovė atsiskaitymus vykdė tarpiniais mokėjimais pasibaigus kalendoriniam mėnesiui pagal atliktų statybos darbų priėmimo–perdavimo aktus. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovai prisiėmė visÄ rizikÄ dirbti be tikslios sÄ matos, tinkamai nesuderinę papildomų statybos darbų, nereikalavo perskaičiuoti sutarties kainos, be to, yra sumaiÅ¡ytos ieÅ¡kovo įmonės akcininko ir įmonės lėšos.

Tačiau atsižvelgiant į anksčiau minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , turėjo bÅ«ti vertinama atliktų darbų apimtis ir vertė pagal objekto statybos darbų priėmimo–perdavimo aktus, kuriuos atsakovė priėmė ir pasirašė bei pagal juos spręsti apie faktinę statybos darbų vertę. Pažymėtina, kad nėra pagrindo teigti, jog dalis aktuose nurodytų rangovo atliktų darbų dubliavosi su darbais, kuriuos atliko ne įmonės darbuotojai. Kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovai, jungtiniame akte nurodyti atliktų darbų kiekiai paskaičiuoti tiek įmonei, tiek Å«kio bÅ«du gali sutapti, tačiau vien Å¡i aplinkybė nesuteikia pagrindo spręsti, jog dubliuojasi darbai – bÅ«tina atsižvelgti į darbo sÄ naudas, jų normas, kiek tam tikram darbui atlikti yra reikalinga darbo sÄ naudų ir kiek tam tikrÄ darbÄ dirbo įmonė ir kiek buvo dirbta Å«kio bÅ«du.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, įvertinusi ieÅ¡kovų antrajame etape pateiktus statybos darbų priėmimo–perdavimo aktus, konstatuoja, jog dalies 2011–2012 m. atliktų darbų aktų atsakovė nepasirašė, iÅ¡ ko galima spręsti, kad juose nurodytiems darbams atlikti atsakovė sutikimo nedavė ir Å¡ių darbų nepriėmė, tuo tarpu ieÅ¡kovai veikė savo rizika. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės ieÅ¡kovams faktinę permokÄ pagal 2011 m. sausio 27 d. rangos sutartį, taip pat nepagrįstai Å¡iÄ permokÄ Ä¯skaitė kaip dalinį prievolių įvykdymÄ pagal 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų atidėjimo sutartį lygiomis dalimis kiekvienam ieÅ¡kovui (CK 1.5 straipsnis), nes, kaip buvo minėta, teismas turėjo nustatyti atliktų darbų vertę pagal atsakovės priimtus darbus ir pasiraÅ¡ytus atliktų statybos darbų priėmimo–perdavimo aktus.

35. Remiantis bylos duomenimis (įvertinus atsakovės antrajame etape priimtus darbus ir pasiraÅ¡ytus statybos darbų priėmimo–perdavimo aktus) nustatyta, kad 2011–2012 m. tiek Å«kio bÅ«du, tiek rangos bÅ«du atliktų darbų vertė iÅ¡ viso yra 869 193,85 Lt (251 735,94 Eur), iÅ¡ kurių Å«kio bÅ«du atliktų darbų vertė yra 249 894,43 Lt (72 374,43 Eur) ir rangos bÅ«du – 619 299,42 Lt (179 361, 51 Eur). Antrajame etape atsakovė ieÅ¡kovui A. K. E. yra sumokėjusi 382 659,53 Lt (110 825,86 Eur), UAB „Pamario konstrukcijos“ 598 742,98 Lt (173 407,95 Eur), vadinasi atsakovė ieÅ¡kovui yra permokėjusi 132 765,10 Lt (382 659,53–249 894,43) arba 38 451,43 Eur, tuo tarpu UAB „Pamario konstrukcijos“ atsakovė už antrÄ jį etapÄ liko skolinga 20 556,44 Lt (598 742,98–619 299,42) arba 5 953,56 Eur.

Todėl nagrinėjamu atveju permokėta 132 765,10 Lt (38 451,43 Eur) suma turėjo bÅ«ti mažinama tik atsakovės skola ieÅ¡kovui A. K. E. pagal 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų atidėjimo sutartį, kuri po jos įskaitymo kaip dalinio prievolių įvykdymo yra 130 317,90 Lt (263 083–132 765,10) arba 37 742,67 Eur. Atsakovės skola UAB „Pamario konstrukcijos“ už pirmÄ jį statybos darbų etapÄ lieka nepakitusi 280 346 Lt (81 193,81 Eur), už antrÄ jį statybos darbų etapÄ â€“ 20 556,44 Lt (5 953,56 Eur).

Dėl atliktų darbų aktuose priskaičiuotų mokesčių 36. Apeliantė V. D. nurodo, kad ieškovas atliktų darbų aktuose neteisėtai išskyrė socialinio draudimo išlaidas, papildomo darbo užmokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sumas ir neneigė, jog gautų iš atsakovės PVM ir socialinio draudimo įmokų sumų pats (kaip mokėtojas) nepervedė į valstybės ir Sodros biudžetus. Tokiu būdu ieškovas atsakovei per 2007–2008 m. ir 2012 m. neteisėtai ir nepagrįstai priskaičiavo iš viso 56 486,81 Eur.

37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atliktų darbų aktų rengimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 5 lentelėje detalizuojami statybos darbų kainos nustatymo principai, išskiriant tiesiogines ir netiesiogines išlaidas. Tiesiogines išlaidas sudaro tiesiogiai darbams atlikti reikalingų materialinių ir darbo išteklių (statybos resursų), t. y. medžiagų, mechanizmų eksploatacijos ir darbo užmokesčio vertė, socialinio draudimo mokesčiai bei kitos su darbų vykdymu tiesiogiai susijusios statybvietės įrengimo, eksploatavimo ir valdymo išlaidos.

Apskaičiuojant tiesiogines iÅ¡laidas, numatomos tik tos iÅ¡laidos, kurios pagal savo pobÅ«dį, ateityje gali bÅ«ti pripažįstamos rangovo statybos darbų pardavimo sÄ naudomis. Statytojo netiesiogines iÅ¡laidas sudaro kainos skirtumas tarp numatomos pasiÅ«lymo (ar sutarties) kainos ir apskaičiuotų tiesioginių iÅ¡laidų. Netiesiogines iÅ¡laidas sudaro numatoma rangovo bendrųjų ir administracinių iÅ¡laidų, taip pat veiklos mokesčių dalis, kuriÄ pagrįstai galima bÅ«tų priskirti statinio statybos veiklai ir kuri tiesiogiai susijusi su statinio statybos ar remonto iÅ¡laidomis arba pardavimo sÄ naudomis.

38. Iš paminėto teisinio reglamentavimo seka, kad ieškovas A. K. E. pagrįstai tiek atliktų darbų jungtiniuose aktuose, tiek ūkio būdu atliktų darbų aktuose išskyrė apeliantės ginčijamus mokesčius ir sumas, nes, kaip minėta, statybos objektų (darbų) kainos nustatomos apskaičiuojant išlaidas, tiesiogiai susijusias su numatoma statinio statybos sutartimi ir netiesiogines išlaidas, kurias pagrįstai galima būtų priskirti statinio statybos sutarčiai. Kartu paminėtina, kad pagal 2007 m. statybos darbų vadovo sutartį ieškovas A.

K. E. paskirtas objekto vykdytoju, atsakingu už vadovavimÄ statybos darbams, vykdomiems Å«kio bÅ«du, medžiagų pirkimÄ , vadovavimÄ ir apmokėjimÄ už atliktus darbus Å«kio bÅ«du dirbantiems, patentus turintiems, darbininkams. Pažymėtina, kad darbuotojams pagal teisės aktus privalo bÅ«ti laiku mokamas darbo užmokestis ir kitos iÅ¡mokos, susijusios su darbo santykiais. Tas pats pasakytina ir apie mokestinių prievolių valstybei vykdymÄ (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punktas).

Prievolė laiku mokėti mokesčius yra mokesčių mokėtojo, t. y. asmens, kuriam pagal mokesčio įstatymÄ yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, pareiga. Kita vertus, prievolė laiku mokėti iÅ¡mokas, susijusias su darbo santykiais, ir prievolė laiku mokėti mokesčius yra pačios bendrovės, kaip atitinkamai darbdavio ir mokesčių mokėtojo, o ne jos vadovo asmeninės prievolės. Mokesčių mokėtojo patikrinimÄ , kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo srityje atlieka mokesčių administratorius, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliantės argumentų dėl realaus mokesčių pervedimo į valstybės ir Sodros biudžetus.

Dėl 12 proc. kompensuojamųjų palÅ«kanų 39. Nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 30 d. sutartimi Å¡alys taip pat nustatė, jog už pavėluotus mokėjimus atsakovė po 2012 m. birželio 30 d. nesugrÄ Å¾intoms skolos sumoms moka atitinkamai AB SEB banko ir AB „Swedbank“ nustatomas palÅ«kanas skolos suteikėjams – ieÅ¡kovams. IeÅ¡kovai, atsižvelgdami į AB SEB banko ir AB „Swedbank“ palÅ«kanų normas, atsakovės skolų su palÅ«kanomis apskaičiavimui ėmė 12 proc. metinių palÅ«kanų normÄ ir nuo nesumokėtų sumų apskaičiavo kompensuojamÄ sias palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 30 d. iki ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos (2015 m. liepos 29 d.), kurias ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog ieÅ¡kovai nėra kreditinė įstaiga, abstraktus susitarimas po 2012 m. birželio 30 d. mokėti atitinkamas AB SEB banko ir AB „Swedbank“ nustatomas palÅ«kanas skolos suteikėjams prieÅ¡tarauja įstatymui ir negalioja, sprendė, kad Å¡alys dėl palÅ«kanų mokėjimo sutartimi nesusitarė.

Be to, reikalavimas mokėti palÅ«kanas pateiktas tik 2015 m. liepos 31 d., praėjus daugiau nei trejiems metams po termino praleidimo, todėl atsakovės reikalavimui taikė senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

40. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl palÅ«kanų nepriteisimo skundžiama tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti Å¡alių susitarimu nustatytas kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, nepagrįstai kompensacinėms palÅ«kanoms taikė ne penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), o reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomÄ sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

41. CK 1.125 straipsnio 9 punktas numato, kad reikalavimams dėl palÅ«kanų ir kitokių periodinių iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Kompensuojamoms palÅ«kanoms ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, todėl už paskutinį laikotarpį iki ieÅ¡kinio dėl kompensacinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo pareiÅ¡kimo, Å¡ios palÅ«kanos gali bÅ«ti priteisiamos. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovų pozicija, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senatį reikalavimams dėl palÅ«kanų priteisimo ir, nepagrįstai kompensacines palÅ«kanas sutapatinęs su netesybomis, taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytÄ sutrumpintÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių senaties terminÄ Å¡iam reikalavimui.

42. Kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai Å¡aliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo bÅ«dus. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Å iame straipsnyje įtvirtintos vadinamosios kompensuojamosios palÅ«kanos, kurių tikslas – atlyginti kreditoriaus minimalius nuostolius, patirtus dėl prievolės pažeidimo. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimÄ (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).

43. Didesni negu CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palÅ«kanų dydžiai gali bÅ«ti taikomi, kai Å¡alys dėl to susitaria (CK 6.37 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau toks Å¡alių susitarimas neturi prieÅ¡tarauti įstatymams, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palÅ«kanas, antra, sutartinės palÅ«kanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palÅ«kanų prieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palÅ«kanų prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002).

44. Nagrinėjamo ginčo atveju Å¡alys nebuvo konkrečiai susitarę dėl palÅ«kanų dydžio, tačiau buvo susitarę taikyti kitokio dydžio nei nustatytos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje (t. y. 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų) kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, kurios Å¡alių 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų atidėjimo sutartyje buvo nustatytos kaip AB SEB banko ir AB „Swedbank“ nustatomos palÅ«kanos skolos suteikėjams ir, ieÅ¡kovų teigimu, jų dydis yra 12 proc. Nors atsakovė nepraÅ¡o jų mažinti, tačiau teismas jų dydį vertins ex officio (pagal pareigas).

45. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovai raÅ¡ytiniais įrodymais nepagrindė taikomos 12 proc. metinės palÅ«kanų normos. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad bankų taikomos metinės palÅ«kanų normos nėra statiÅ¡kos, jos kinta priklausomai nuo paskolos rÅ«Å¡ies, dydžio, yra taikomos individualiai. Nors atsakovė sutiko skolintis pinigus tokiomis sÄ lygomis (ieÅ¡kovų teigimu, ji pati paruošė 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų atidėjimo sutarties tekstÄ ), teisėjų kolegija, įvertinusi palÅ«kanų santykį su skolos suma, atsižvelgdama į tai, kad palÅ«kanos paskaičiuotos už ilgÄ laikotarpį, 12 proc. dydžio metines palÅ«kanas laiko per didelėmis, neatitinkančiomis sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų, todėl mažina jas iki 8 procentų dydžio metinių palÅ«kanų.

46. Taigi, pagal 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų atidėjimo sutartį atsakovė ieÅ¡kovui A. K. E. yra skolinga 37 742,67 Eur (130 317,90 Lt) plius 8 proc. metinių palÅ«kanų, ieÅ¡kovei UAB „Pamario konstrukcijos“ 81 193,81 Eur (280 346 Lt) plius 8 proc. metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 30 d. iki ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos (2015 m. liepos 29 d.). Atsakovės skola ieÅ¡kovui A. K. E. su 8 proc. palÅ«kanomis sudarytų 47 847,09 Eur, atsakovės skola ieÅ¡kovei UAB „Pamario konstrukcijos“ su 8 proc. metinėmis palÅ«kanomis už pirmÄ jį etapÄ yra 102 930,93 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties 47. Apibendrinus iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, o atsakovės atmesti kaip nepagrįstÄ . Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ apeliantų skundžiamoje dalyje, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimas dalyje naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, t. y. panaikinama sprendimo dalis, kuria iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovams priteistos atitinkamai 68 895,32 Eur ir 73 895,03 Eur skola bei 5 proc. palÅ«kanos, ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies – priteistina ieÅ¡kovui A. K.

E. iÅ¡ atsakovės 47 847,09 Eur skolÄ (su jau įskaičiuotomis 8 proc. metinėmis palÅ«kanomis) ir 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo Å¡ios sumos nuo 2015 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteistina ieÅ¡kovei UAB „Pamario konstrukcijos“ 102 930,93 Eur skolÄ (su jau įskaičiuotomis 8 proc. metinėmis palÅ«kanomis) už pirmÄ jį statybos darbų etapÄ ir 5 953,56 Eur skola už antrÄ jį statybos darbų vykdymo etapÄ (iÅ¡ viso už abu etapus 108 884,49 Eur) ir 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo Å¡ios sumos nuo 2015 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Likusi teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme 48. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovo A. K. E. patenkinta reikalavimų dalis 37 proc. ir UAB „Pamario konstrukcijos“ reikalavimų dalis – 83 proc., todėl atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos pagal ieÅ¡kinį, įvertinus, kas iÅ¡ ieÅ¡kovų faktiÅ¡kai bylinėjimosi iÅ¡laidas patyrė (CK 1.5 straipsnis, CPK 93 straipsnis).

IeÅ¡kovė UAB „Pamario konstrukcijos“ pirmosios instancijos teisme patyrė 11 205 Eur (2 302,50+8 902,50) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Jos ieÅ¡kinį tenkinus 83 proc., ieÅ¡kovei UAB „Pamario konstrukcijos“ iÅ¡ atsakovės priteistina 9 300,15 Eur (11 205x0,83) bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė UAB „Pamario konstrukcijos“ už savo 131 154,65 Eur per EPP pateiktÄ ieÅ¡kinį turėjo sumokėti 1 959 Eur žyminį mokestį, žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo.

Patenkinus 83 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovės valstybei mokėtina žyminio mokesčio dalis bÅ«tų 333,03 Eur (1 959x0,17), iÅ¡ atsakovės V. D. valstybei – 1 625,97 Eur (1 959x0,83) žyminio mokesčio dalis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad UAB „Pamario konstrukcijos“ valstybei sumokėjo dalį žyminio mokesčio 800 Eur ir trÅ«kstama mokėtina valstybei žyminio mokesčio dalis yra 1 159 Eur, todėl Å¡iuo atveju atlikus įskaitymÄ atsakovė valstybei turėtų sumokėti 1 159 Eur, o kitÄ dalį – 466,97 Eur pervesti UAB „Pamario konstrukcijos“, savo ruožtu, UAB „Pamario konstrukcijos“ valstybei neturi mokėti, nes, kaip minėta, sumokėjo 800 Eur.

49. IeÅ¡kovas A. K. E. už savo 130 124,37 Eur per EPP pateiktÄ ieÅ¡kinį turėjo sumokėti 1 951 Eur žyminį mokestį, jam žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo, patenkinus 37 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. E. valstybei priteistina 1 229,13 Eur (1 951x0,63) žyminio mokesčio dalis, iÅ¡ atsakovės V. D. valstybei – 721,87 Eur (1 951x0,37) žyminio mokesčio dalis.

50. Atsakovė V. D. už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjo 901 Eur žyminį mokestį, 2 037 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, apeliacinės instancijos teismui palikus nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestas, iÅ¡ atsakovės valstybei priteistina 2 037 Eur žyminio mokesčio dalis nesikeičia.

51. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė iš viso patyrė 8 497,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl patenkinus iš viso 60 proc. ieškinio reikalavimų, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovei priteistina 40 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 3 399 Eur (po 1 699,50 Eur).

52. Apibendrinus iÅ¡laidų paskirstymÄ ir įskaičius Å¡alims priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovei UAB „Pamario konstrukcijos“ iÅ¡ atsakovės priteistina 8 067,62 Eur (9 300,15+466,97–1 699,50); iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. E. atsakovei priteistina 1 699,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. E. priteistina 1 229,13 Eur, iÅ¡ atsakovės – 3 917,87 Eur (1 159+721,87+2 037) žyminio mokesčio suma. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 53. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi iÅ¡laidoms, patirtoms bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, tuo tarpu, ieÅ¡kovai įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

54. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde ir atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, prie apeliacinio skundo pridėjo įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dalies sumokėjimÄ (UAB „Pamario konstrukcijos“ sumokėjo 400 Eur, A. K. E. 100 Eur), kitos žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieÅ¡kovams, taip pat atsakovės už žyminio mokesčio mokėjimas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi buvo atidėtas.

IeÅ¡kovai su apeliaciniu skundu kreipėsi dėl pirmosios instancijos teismo nepriteistos 118 488,67 Eur (ginčijama suma) sumos, praÅ¡ydami jų ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi, įvertinus apeliacinės instancijos teismo ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės priteistas sumas, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovams priteista suma padidėjo 13 941,23 Eur, kas sudaro 12 proc. nuo apeliaciniame teisme praÅ¡ytos priteisti sumos. IeÅ¡kovai už apeliacinio skundo padavimÄ bendrai turėjo sumokėti 1 864 Eur žyminį mokestį, todėl ieÅ¡kovų valstybei bendrai mokėtina žyminio mokesčio dalis bÅ«tų 1640,32 Eur (1 864x0,88), t. y. po 820,16 Eur iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo, įvertinus ieÅ¡kovų sumokėtas sumas, darytina iÅ¡vada, kad valstybei iÅ¡ A.

K. E. priteistina 720,16 Eur (820,16–100), iÅ¡ UAB „Pamario konstrukcijos“ – 420,16 Eur (820,16–400), iÅ¡ atsakovės V. D. valstybei – 223,68 Eur (1 864x0,12) žyminio mokesčio dalis ir žyminis mokestis (2 217 Eur) už atsakovės apeliacinio skundo padavimÄ , kurio mokėjimas buvo atidėtas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį, kurioje iÅ¡ atsakovės V. D. ieÅ¡kovams A. K. E. ir UAB „Pamario konstrukcijos“ priteistos atitinkamai 68 895,32 Eur ir 73 895,03 Eur skolos bei 5 proc. palÅ«kanos, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies: Priteisti iÅ¡ atsakovės V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui A. K. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 47 847,09 Eur (keturiasdeÅ¡imt septynis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis Eur 9 ct) skolÄ bei palÅ«kanas ir 5 proc. metines palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos nuo 2015 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ atsakovės V. D. ieÅ¡kovei UAB „Pamario konstrukcijos“ (įm. k. 124725218) už abu statybos darbų vykdymo etapus 108 884,49 Eur (Å¡imtÄ aÅ¡tuonis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis Eur 49 ct) skolÄ bei palÅ«kanas ir 5 proc. metines palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos nuo 2015 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. KitÄ Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Å alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstyti taip:

IÅ¡ atsakovės V. D. ieÅ¡kovei UAB „Pamario konstrukcijos“ priteisti 8 067,62 Eur (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis Eur 62 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. IÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. E. atsakovei V. D. priteisti 1 699,50 Eur (tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt devynis Eur 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. E. 1 949,29 Eur (tÅ«kstantį devynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis Eur 29 ct), iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Pamario konstrukcijos“ 420,16 Eur (keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt Eur 16 ct), iÅ¡ atsakovės V.

D. 6 358,55 Eur (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis Eur 55 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei, sumokant priteistas sumas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas, įmokos kodas 5660. Teisėjai Dalia Kačinskienė Kazys KailiÅ«nas Asta Radzevičienė