b284d6ca-1b8e-4c4e-b4ac-6a1cd2e96791 · Utenos apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-428-786/2019 Proceso Nr.2-14-3-00899-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.1;3.2.3.1;3.2.6.1; (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S 2019 m. balandžio 3 d. Anykščiai Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Vitalija Ragauskienė, sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei, dalyvaujant ieškovei B. V., jos atstovui advokatui Jurgiui Kaušiniui, atsakovei J. V., trečiajam asmeniui J. V., nedalyvaujant Anykščių rajono 1-o notarų biuro notarei Jolitai Viederienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės B.

V. ieÅ¡kinį atsakovei J. V., tretieji asmenys J. V., Anykščių rajono 1-o notarų biuro notarė Jolita Viederienė, dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo dalies panaikinimo ir,- n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir prašė pripažinti ieÅ¡kovės nuosavybės teisę į ¼ dalį statinių: pastato – gyvenamo namo ir Å«kio pastatų bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bei pripažinti 2014 m. lapkričio 20 d. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo dalį, kurios pagrindu įregistruotos J.

V. nuosavybės teisės į ½ dalį statinių – gyvenamo namo ir Å«kio pastatų bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir ieÅ¡kovės atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovė ir A. V. 1963 m. birželio 16 d. sudarė santuokÄ . Gyvendami santuokoje bendromis jėgomis ir iÅ¡ bendrų lėšų pasistatė gyvenamÄ namÄ . GyvenamÄ namÄ statė kartu su A. V. broliu J. V.. Namas buvo pastatytas gyventi dvejoms Å¡eimoms ir priklausė po ½ dalį.

Pastatytas gyvenamas namas buvo priimtas 1983 m. sausio 7d. Valstybiniam asmeninio gyvenamo namo priėmimo aktu ir Anykščių rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1983 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 31 pripažinta nuosavybė į gyvenamÄ namÄ ir Å«kio pastatus. 1995 m. rugsėjo 15 d. Valstybinės žemės pirkimo –pardavimo sutartimi J. V. ir A. V. nusipirko po ½ dalį -4,8 aro žemės sklypo. Žemės sklypas ir jame esantys pastatai buvo registruoti J. V. ir A. V. vardu po ½ dalį.

IeÅ¡kovė ir jos sutuoktinis visÄ laikÄ gyveno pasistatytame name. IeÅ¡kovė žinojo, kad jos sutuoktinis A. V. sudarė pas notarÄ oficialų testamentÄ , kuriuo savo turimÄ turtÄ paliko lygiomis dalimis jų vaikams – V. V. ir J. V.. 2008 m. spalio 17 d. A. V. mirė. Po A. V. mirties likusį turtÄ priėmė dukra – atsakovė J. V.. IeÅ¡kovė buvo įsitikinusi, kad pastatai ir žemės sklypas jai ir jo vyrui priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Po vyro mirties ir ji toliau gyveno Å¡iame name, prižiÅ«rėjo namus, mokėjo mokesčius.

Apie 2015 metus į namus atsikėlė gyventi atsakovė. IÅ¡ pradžių santykiai klostėsi normaliai, o vėliau prasidėjo nesutarimai. Atsakovė pradėjo pertvarkyti namÄ . IeÅ¡kovė žinodama, kad dalis namo priklauso atsakovei, su tuo taikėsi. 2018 metais gyvenimo sÄ lygos pasidarė nepakenčiamos, nes atsakovė iÅ¡griovė krosnį, neleido naudotis vandeniu. Dukros – atsakovės vyras ieÅ¡kovę terorizavo, nurodė iÅ¡eiti jai iÅ¡ namų, sakydamas, kad jai namai nepriklauso. Tada ieÅ¡kovė kreipėsi pas notarÄ ir sužinojo, kad atsakovei J.

V. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į visÄ jos vyro vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , tame tarpe ir į bendrosios nuosavybės teise priklausiusiÄ Â½ dalį gyvenamo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Notarė negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei tiek dėl mirusiam A. V. priklausančios turto dalies, tiek dėl ieÅ¡kovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalies. Notarė pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ dėl ieÅ¡kovei priklausančios turto dalies atidalijimo ir atsakovės turto.

Apie tai, kad atsakovei J. V. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas, patvirtinantis atsakovės nuosavybės teisę ne tik į paveldimÄ turtÄ , tačiau ir į ieÅ¡kovei priklausančiÄ turto dalį, ieÅ¡kovė sužinojo 2018 m. spalio 23 d., gavusi iÅ¡ VÄ® registrų centras iÅ¡raÅ¡Ä . Atsakovės nuosavybės teisės į ginčo turtÄ buvo įregistruotos 2017 m. balandžio 27d. ir ieÅ¡kovė anksčiau negalėjo sužinoti, kad jos turto dalis įregistruota kito asmens vardu.

Atsakovė gera valia nesutiko atiduoti ieÅ¡kovei priklausančiÄ turto dalį, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovė J. V. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad miręs jos tėvas A. V. visÄ jam priklausiusį turtÄ oficialiu testamentu paliko savo vaikams lygiomis dalimis, tai jai ir broliui V. V., kuris savo dalies atsisakė. Po tėvo mirties ji kreipėsi į notarÄ ir 2014 m. lapkričio 20 d. jai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas ir 2017 m. balandžio 27 d.

įregistravo nuosavybės teises. Mano, jog paveldėjimo teisės liudijimas yra iÅ¡duotas teisėtai. Atsakovė nurodo, kad jai yra žinoma, kad buvo toks sutarimas, jog visÄ turtÄ paveldės ji. IeÅ¡kovė nurodė, kad gyvendami santuokoje pasistatė namÄ , tačiau nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių tai, kad ji prisidėjo prie namo statybos. SklypÄ namo statybai jos tėvas A. V. gavo 1962 metais, o santuokÄ tėvai įregistravo 1963 m. birželio 16d. Pagal esamÄ namų knygÄ , namas pastatytas 1963 metais.

Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiais, kad ji neleidžia ieÅ¡kovei - motinai B. V. gyventi name, nes niekas motinos iÅ¡ namų nevaro, ji turi savo kambarį, ji tik remontuojÄ namÄ , nes namui reikalingas remontas. Mano, kad gyvenamas namas ir žemės sklypas buvo tėvo A. V. asmeninė nuosavybė. Mano, kad ieÅ¡kovei buvo žinoma apie iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ . Jeigu ieÅ¡kovė nesutiko su notaro iÅ¡duotu paveldėjimo teisės liudijimu, ji turėjo teisę per vienus metus ginčyti.

IeÅ¡kovė yra praleidusi ir bendrÄ 10 metų senatį. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, nes praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas ir nėra kitų teisinių pagrindų jį tenkinti. Tretysis asmuo J. V. nurodė, kad sutinka su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu. Tretysis asmuo nurodė, kad jos vyras J. V. ir jo brolis, ieÅ¡kovės vyras A. V. gavo žemės sklypÄ namo statybai. NamÄ iÅ¡ pradžių statė visi bendrai, o po to kiekviena Å¡eima įsirengė savo pusę. IeÅ¡kovė ir jos vyras A. V. namÄ statė gyvendami santuokoje.

Pati ieÅ¡kovė dirbo prie namo statybos - tinkavo sienas ir kitus darbus. NamÄ statė ir įrengė ilgÄ laikÄ , nes neturėjo pakankamai lėšų. Paskutiniu metu ieÅ¡kovė negyvena name, nes nėra krosnies ir vandens. Mano, kad ieÅ¡kovei priklauso namo dalis. Tretysis asmuo Anykščių rajono savivaldybės 1-o notarų biuro notarė Jolita Viederienė teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tam reikalavimui dėl nuosavybės teisės į žemės sklypÄ ir statinių dalį pripažinimo, neprieÅ¡tarauja.

Nurodė, kad miręs A. V. buvo sudaręs oficialų testamentÄ , kuriuo visÄ turtÄ paliko savo vaikams V. V. ir J. V.. Po A. V. mirties į notarų biurÄ kreipėsi V. V. ir J. V.. V. V. palikimo atsisakė ir palikimÄ priėmė J. V.. IeÅ¡kovė po sutuoktinio mirties į notarÄ nesikreipė ir neprašė, kad jai bÅ«tų iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas. Kadangi ieÅ¡kovė nesinaudojo savo teise nustatyti nuosavybės teisės bendrame turte, todėl buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas.

Mano, kad ieÅ¡kovė B. V. pakankamai turėjo laiko nuvykti į notarų biurÄ konsultacijai, paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , kad nori gauti nuosavybės teisės liudijimÄ dėl turto, kuris buvo įgytas santuokos metu. IeÅ¡kinys tenkintinas. Å alių paaiÅ¡kinimais, bylos raÅ¡ytine medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovė B. V. ir A. V. 1963 m. birželio 16 d. sudarė santuokÄ . Gyvendami santuokoje įsigijo, t.y. pasistatė ½ dalį gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su Å«kiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu stogine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, ir ½ dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0960 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

A. V. mirė 2008 m. spalio 17 d. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yrasutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 1962 m. rugsėjo 27d. A. V. buvo skirtas sklypas namo statybai, kuriame nurodyta, kad privalo pradėti statyba ne vėliau kaip per vienerius metus. IeÅ¡kovė B. V. ir A. V. santuokÄ sudarė 1963 m. birželio 16d. Tiek ieÅ¡kovė, tiek tretysis asmuo J. V. nurodė, kad namÄ pradėjo statyti 1963 metais, ieÅ¡kovei ir mirusiam A.

V. jau gyvenant santuokoje. Tiek ieÅ¡kovė, tiek tretysis asmuo J. V. nurodė, kad pati ieÅ¡kovė tinkavo namo sienas, padėjo kasti Å¡ulinį, dengti namo stogÄ . Valstybiniam asmeninio gyvenamojo namo priėmimui aktas buvo suraÅ¡ytas 1983 01 07, kuriame nurodyta, kad namas pastatytas patenkinamai ir kuris patvirtintas Vykdomojo komiteto pirmininko 1983 01 10. IÅ¡ pateikto į bylÄ iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ Anykščių rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1983 02 17 sprendimo Nr. 31, matyti, kad buvo pripažintos nuosavybės teisės į namÄ ir tuo pagrindu 1983 03 04 įregistruota nuosavybė Respublikiniame techninės inventorizacijos biure.

IÅ¡ esamos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P34/95-0569, matyti kad 1995 09 15 nusipirko žemės sklypÄ â€“ 4,80 aro, esantį (duomenys neskelbtini). IÅ¡ į bylÄ pateiktos namų knygos kopijos, matyti, kad namų knyga pradėta 1963 11 20, ir 1963 11 29 gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo A. V. ir B. V.. Å ių dokumentų turinys patvirtina ieÅ¡kovės teiginius apie tai, kad ginčo namas buvo pastatytas, ieÅ¡kovei ir mirusiam jos sutuoktiniui A. V. gyvenant santuokoje. Kaip nustatyta, ginčo turtas ieÅ¡kovės B.

V. įsigytas kartu su sutuoktiniu A. V. kartu po santuokos 1963 m. birželio 16 d. sudarymo. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr.VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalies nuostatas Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus ( įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d.).

Nors pastatai buvo įgyti, t.y. įregistruoti1983 m. vasario 17 d., o žemės sklypas - 1995 m. rugsėjo 15d., sprendžiant dėl jų teisinio režimo turi bÅ«ti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos. Tiek turto įgijimo metu galiojusio SÅ K 21 straipsnis, tiek ir CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina principÄ , kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Santuokos metu įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iÅ¡ sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SÅ K 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IeÅ¡kovės sutuoktinis A. V. 2008 m. spalio 17 d. mire. IeÅ¡kovės sutuoktinis A. V. jam priklausantį turtÄ paliko testamentu vaikams: V. V. ir V. J.. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji po sutuoktinio mirties į notaro kontorÄ neiskreipė. Jai buvo žinoma, kad jos sutuoktinio likusį turtÄ paveldėjo dukra, atsakovė J. V., o ji ir toliau liko gyventi pasistatytame name, žinodama, kad dalis namo priklauso jai, nes jos dalis negalėjo bÅ«ti paveldėta, mokėjo mokesčius. Kilus ginčui su atsakove, ieÅ¡kovė kreipėsi į notarÄ ir VÄ® Registrų centras ir iÅ¡ 2018 m. spalio 23 d. pažymos sužinojo, kad paveldėjimo teisės pagal testament liudijimas iÅ¡duotas ne tik į jos sutuoktiniui A.

V. priklausiusį turtÄ , bet ir ieÅ¡kovei priklausančiÄ turto dalį. Tada sužinojo, kad atsakovė savo nuosavybės teises į ginčo turtÄ Ä¯registravo 2017m.balandžio 27 d. Kadangi atsakovė gera valia ieÅ¡kovei nesugražino jai priklausančio turto, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. Byloje esantys ir įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčyti raÅ¡ytiniai įrodymai teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad turtas – ½ 0,0960 ha žemės sklypo, 1/2 gyvenamojo namo ir Å«kio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), A.

V. mirties momentu buvo B. V. ir A. V. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri pasibaigė sutuoktiniui mirus (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), ir kad buvusių bendraturčių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo lygios. Esant nurodoytoms aplinkybėms, iškovės prašymas tenkintinas ir nustatytina, kad A. V. mirties momentu ieškovei B. V. priklausė ¼ dalis statinių: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato –ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams nustatoma bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CK 4.89 straipsnio 1 dalis). Bendraturčio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dydis nustatomas bendraturčių susitarimu. Jeigu jie nesusitaria, sprendžia teismas (4.89 straipsnio 2 dalis). Pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, mirusiojo bendraturtė ieÅ¡kovė B. V. į notarÄ dėl nuosavybės teisės liudijimo į jai priklausančiÄ turto dalį iÅ¡davimo nesikreipė, neginčijo, kad miręs jos sutuoktinis savo turtÄ testamentu paliko vaikams. 2014 m. lapkričio 20 d.

Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė Jolita Viederienė iÅ¡davė atsakovei J. V. paveldėjimo teisės pagal testament liudijimÄ Ä¯ visa – ieÅ¡kovei B. V. ir mirusiam A. V. priklausiusį turtÄ â€“ ½ dalį gyvenamo namo ir Å«kio pastatų bei žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, paneigiančių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijÄ . Atsakovė nepateikė visiÅ¡kai jokių įrodymų, kurie paneigtų, kad atsakovės paveldėtas ginčo turtas priklausė tik mirusiam jos tėvui A.

V. asmeninės nuosavybės teise. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnio nuostatas, notarams suteikta teisė juridiÅ¡kai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti Å¡ių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugÄ . Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Tai patvirtina, kad notarui taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklÄ ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmÄ (Notariato įstatymo 40 str. 1 d.).

Å i nuostata taikytina ir iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Mirus vienam iÅ¡ sutuoktinių, paveldima tik mirusio sutuoktinio dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų darytina iÅ¡vada, kad atsakovė J. V. paveldėjo dalį žemės sklypo ir dalį jame esančių pastatų – gyvenamo namo ir Å«kio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kurie nepriklausė jos mirusiam tėvui A.

V., o kaip nustatyta bylos medžiaga, dalis žemės sklypo ir jame esančių pastatų priklausė ieÅ¡kovei B. V.. CK 4.48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nuosavybės teisę įgyjant perdavimo bÅ«du ( tame tarpe ir paveldėjimo ), naujasis savininkas į perduotÄ daiktÄ Ä¯gyja tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas. Kaip nustatyta, atsakovė po A. V. mirties paveldėjo žemės sklypÄ ir jame esančius pastatus, priklausius B. V. ir mirusiam A. V. bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t.y. paveldėjo ne tik mirusiam tėvui A.

V. priklausiusiÄ turto dalį, bet ir ieÅ¡kovei B. V. priklausiusiÄ turto dalį. Vadinasi atsakovė J. V. galėjo paveldėti po savo tėvo A. V. mirties tik mirusiam jos tėvui priklausiusiÄ dalį. Pagal Notariato įstatymo 52 straipsnio nuostatas, nesant ginčo, notarui suteikta teisė iÅ¡skirti sutuoktinio dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tretysis asmuo notarė Jolita Viederienė pateikė paveldėjimo bylÄ . IÅ¡ pateiktų dokumnetų nustatyta, kad iÅ¡duodant paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ , nebuvo nustayta sutuoktinių dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Vadinasi paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas iÅ¡duotas pažeidžiant ieÅ¡kovės B. V. teises, todėl naikintina iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal testamento liudijimo dalis. Esant nurodoytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas tenkintinas, nes iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas ir į ieÅ¡kovei B. V. priklausiusį turtÄ , prieÅ¡tarauja įtvirtintai imperatyviai įstatymo nuostatai (CK 1.80 str. 1 d.) ir naikintinas Anykščių rajono notarės Jolitos Viederienės 2014-11-20 J.

V. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentÄ , reg. Nr. II-4225, dalyje dėl ¼ dalies statinių: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato –ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalies žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Dėl praÅ¡ymo taikyti senatį. Pagal CK 1.127 straipsnio nuostatas, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kaip nustatyta, ieÅ¡kovei B. V. buvo žinoma, kad atsakovė J. V. kreipėsi į notarÄ ir jai buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimas į visÄ mirusio A. V. turtÄ , taip pat ir į ginčo turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovės teisės iÅ¡ esmės tuo nebuvo pažeidžiamos, nes ji liko gyventi savo namuose, kurie įgyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, priklausė jai ir ir negalėjo bÅ«ti paveldimi, juos prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius. Esant Å¡ioms aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo dienos, kai asmuo sužinojo apie teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnis). Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų (CK 1.125 stripasnio 1 dalis).

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kai asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena nustatoma pagal to asmens nurodymÄ , nes teisę ginti savo pažeistas teises, asmuo gali įgyvendinti tik žinoidamas, kad jo teisė pažeista. Asmens sužinojimas apie teisės pažeidimÄ gali ir nesutapti su teisės pažeidimo atsiradimo diena, t.y. asmuo apie teisės pažeidimÄ gali sužinoti vėliau.

IeÅ¡kovė teigia, kad ieÅ¡kovei aplinkybės, apie jos teisių į nuosavybę pažeidimÄ tapo žinoma tik po to, kai atsakovė ir jos vyras 2018 metais nugriovė krosnį, neleido naudotis vandeniu ir reikalavo, kad ieÅ¡kovė iÅ¡skraustytų iÅ¡ namų, nurodydami, kad ieÅ¡kovei namas nepriklauso. IeÅ¡kovė kreipėsi į notarę, norėdama iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas ir į ieÅ¡kovei priklausiusiÄ turto dalį, tačiau notarė paaiÅ¡kinti negalėjo.

Tada ieÅ¡kovė 2018 m. spalio 23 d. kreipėsi į VÄ® „Registrų centras“ ir gavusi nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , sužinojo, kad jai nuosavybės teise priklausantis turtas jau yra paveldėtas kito asmens. Å ias aplinkybes patvirtino ir posėdžio metu liudytoju apklaustas V. V.. Taigi, iki kreipimosi į notarÄ dėl informacijos pateikimo dienos ieÅ¡kovė laikė save visų ginčo pastatų teisėta savininke, nes niekas pretenzijų į turtÄ jai nereiÅ¡kė, jos teisių nepažeidinėjo, netrukdė ginčo turtu naudotis savo nuožiÅ«ra.

Taigi, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senaties nepraleido, nes 2018 m. lapkričio 30 d. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ dėl nuosavybės teisės pripažinimo. CK 5.8 str. nustato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo.

Kadangi ieÅ¡kovė į turtÄ , likusį po sutuoktinio A. V. mirties, nepretenduoja ir neginčija atsakovės teisės paveldėti likusio mirusio A. V. turto, todėl nurodyto straipsnio nuostatos netaikomos. Pagal LR CPK 93 str. nuostatas, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistinos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos –žyminis mokestis, kurį ieÅ¡kovė sumokėjo paduodama ieÅ¡kinį, ir teisinės pagalbos iÅ¡laidos. IÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ priteistinos teismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos ( CPK 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 270 straipsniais, n u t a r ė : ieškinį tenkinti. Pripažinti B. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į ¼ dalį statinių: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato –ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Pripažinti Anykščių rajono savivaldybės notarų biuro notarės Jolitos Viederienės 2014 m. lapkričio 20 d. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo, registro Nr.II-4225, dalį, kurios pagrindu įregistruotos J. V. nuosavybės teisės į 1/2 dalį statinių: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato –ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), negaliojančia ir nustatyti, kad J.

V. įgijo nuosavybės teises į ¼ dalį statinių: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato –ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Priteisti ieškovei B. V. iš atsakovės J.

V. 795 (septynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penks) eurus žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos iÅ¡laidų. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ J. V. 19,88 Lt teismo turėtų paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ (įmokos kodas 5660 sÄ sk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300). Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mus. Teisėja Vitalija Ragauskienė