b28187fa-e72c-424d-aead-853253a55c8f · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1331-794/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17222-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.9.1.3; 3.1.9.2 (S) VILNIAUS apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens R. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2 VP-22674-1094/2020 pagal pareiÅ¡kėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiÅ¡kimÄ dėl įpareigojimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys – R.

K., E. J., iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : 0 I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-93-558/2019 pagal ieÅ¡kovo R. K. ieÅ¡kinį atsakovei E. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, iÅ¡laikymo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir, be kita ko, pakeitė bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ .

2. Antstolis Irmantas Gaidelis kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl įpareigojimo nevykdymo, praÅ¡ydamas:

1) spręsti ar R. K. tinkamai vykdo sprendimu patvirtintÄ bendravimo tvarkÄ ;

2) skirti R. K. baudÄ E. J. naudai už teismo sprendimo nevykdymÄ . PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad R. K., nepritardamas (motyvuodamas paskelbtu karantinu ir susitarimu bendrauti nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis) ir nederindamas (neatsako į sms žinutes dėl siÅ«lomos susitikimo dienos) su E. J. jos siÅ«lomus susitikimus su dukra 2020 m. gegužės 18 ir 26 dienomis, tokiais savo veiksmais nevykdė sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos – nesuteikė teisės E. J. savaitės bėgyje bendrauti su dukra po vienÄ darbo dienÄ (sprendimo bendravimo tvarkos 2 punktas).

Nurodė, 2020 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 475, nuo 2020 m. gegužės 18 d. karantino sÄ lygos suÅ¡velnintos, leista vykdyti ikimokyklinį ir prieÅ¡mokyklinį ugdymÄ bei neformalųjį vaikų Å¡vietimÄ . Taigi tiesioginis kontaktas jau nėra griežtai ribojamas. Leidus vaikams grįžti į ikimokyklines įstaigas, neturėtų bÅ«ti apribota galimybė vaikui tiesiogiai susitikti su mama, motyvuojant besitęsiančiu karantinu.

3. Suinteresuotas asmuo R. K. pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriuo nesutinka su pareiÅ¡kimu. Nurodė, kad 2020 m. balandžio 1 d. „ZOOM“ platformoje vykusio pagalbos Å¡eimai posėdžio metu nuspręsta, jog karantino metu vaiko motina bendraus su dukra nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis su vaizdu, o dienos, priklausančios E. J. bendrauti su dukra, bus kompensuojamos pasibaigus karantinui. Dukros tėvas įsipareigojo sudaryti sÄ lygas bendrauti vaikui su motina nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis (Skype, Viber). Pažymėjo kad E. J. gyvena daugiabutyje, dirba parduotuvėje UAB „Lidl Lietuva“, kur bÅ«na daug žmonių, o jos sugyventinis dirba taksistu, dažnai veža keleivius į/ iÅ¡ oro uosto, kas irgi kelia didelį pavojų apsikrėsti.

R. K. teigimu, bendraujant nuotoliniu būdų motina E. J. domėdavosi ne dukros sveikata, pasiekimais, ar ko ši išmoko, bet tėvo R. K. veiksmais. Po pabendravimo su mama dukra tapdavo uždara, liūdna, irzli. Pažymėjo, kad E. J. niekada nederindavo vaizdo skambučių laiko. Dėl 2020 m. gegužės 26 d. paaiškino, kad ryte E. J. parašė sms žinutę, jog 16 val. atvažiuos pasiimti dukters. Kadangi tai buvo jau ne pirmas kartas, kai E. J. „ketino“ atvykti, bet iš tiesų neatvykdavo, į žinutę nesureagavo.

PaaiÅ¡kino, kad 16 val. buvo su dukra Kamile namuose. IÅ¡girdo trumpÄ skambutį ir apie 16 val. 10, pamatė E. J. sms žinutę, esÄ ji atvažiavo, pažiÅ«rėjo per langÄ â€“ ten nieko nebuvo. Paklausus E. J., kodėl ji atvyko 16 val., o ne 17 val., kaip numato sprendimas, Elena vaiko tėvÄ apkaltino, esÄ jis „karantino metu kažkur valkiojasi“. Pažymėjo, kad E. J. pati pripažįsta, jog buvo karantinas, o jo metu ji buvo sutikusi bendrauti su dukra nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis. R. K. teigimu, E. J. svarbiau ne leisti laikÄ su dukra, ne dukters sveikata, o gauti pinigų, skiriant kuo didesnes baudas už dirbtinai ar melagingai sukurtas situacijas.

4. Suinteresuotas asmuo E. J. 2020 m. liepos 1 d. pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodo, kad bet kurioje karantino stadijoje tėvas sistemingai ir piktybiÅ¡kai neleido jai matytis su dukra, bendrauti ryÅ¡io priemonėmis, o jei ir pavykdavo su dukra susisiekti, tėvas pokalbį iÅ¡jungdavo. Vaiko motinos teigimu, tai nėra pirmas kartas kai tėvas neleidžia matytis su dukra. Be to, R. K. sistemingai Å¡meižia vaiko motinÄ ir jos artimus giminaičius. Nurodo, kad atsiliepimo pateikimo dienÄ Ä¯vyko naujas įvykis.

Kaip numatyta teismo sprendime ji turėjo pasiimti dukrÄ vienai darbo dienai (apie tai buvo praneÅ¡usi prieÅ¡ tris dienas), tačiau dukros ugdymo įstaigoje nerado. Tik susisiekus su tėvu jis nurodė, kad dukra serga. E. J. pažymėjo, kad sprendimu yra numatyta, kad dukros ligos atveju gali netrukdoma lankyti dukrÄ jos tėvo namuose. Vaiko motinai atvykus į vaiko tėvo namus, jis net neįsileido, išėjęs į laukÄ iÅ¡kart užrakino lauko duris ir elgėsi agresyviai. Pažymėjo, kad R. K. visuomet prieÅ¡ jÄ elgiasi agresyviai, dukra taipogi yra pareiÅ¡kusi, jog tėvas prieÅ¡ jÄ elgiasi nepagarbiai ir Å¡meižia vaiko motinÄ prie dukros.

PraÅ¡o teismo R. K. skirti maksimaliÄ baudÄ .

5. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad R. K. ir E. J. Å¡eima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų žinoma. 2018 m. rugsėjo 12 d. ir 2019 m. liepos 17 d. nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai K. B. K. atžvilgiu. 2018 m. rugsėjo 17 d. ir 2019 m. gegužės 7 d. nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis.

Nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. Å¡eimai taikoma atvejo vadyba. Nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. R. K. ir K. B. K. teikiamos socialinių įgÅ«džių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkÅ«rimo paslaugos. Paskutinis atvejo vadybos posėdis įvyko 2020 m. balandžio 1 d., kurio metu R. K. buvo įpareigotas sudaryti sÄ lygas bendrauti dukrai su motina elektroninėmis vaizdo ryÅ¡io priemonėmis paskelbto karantino režimo (dėl COVID-19) laikotarpiu, o taip pat, pasibaigus karantino režimui, – kompensuoti dienas, kurias E. J. fiziÅ¡kai nesimatė su dukra vasaros laikotarpiu ar kitu tarpusavyje suderintu laikotarpiu.

Tarnybos vertinimu, karantino režimo laikotarpis savaime nėra pagrindas apriboti motinos teisę bendrauti ir matytis su vaiku. Todėl svarbu vaikų atstovams pagal įstatymÄ , įvertinti ir susitarti, kaip bÅ«tų užtikrinama Å¡i vaiko teisė karantino režimo laikotarpiu. 2020 m. balandžio 1 d. atvejo vadybos posėdžio metu R. K. ir E. J. susitarė dėl motinos bendravimo su vaiku tvarkos karantino režimo laikotarpiu. Tačiau nuo 2020 m. gegužės 18 d. karantino sÄ lygos suÅ¡velnintos, vaiko motina iÅ¡reiÅ¡kė norÄ susitikti su mergaite, bandė derinti su R.

K. susitikimo su dukra laikÄ , tačiau, tėvas į motinos žinutes neatsakė. Tarnybos vertinimu, jog nesilaikydamas teismo patvirtintos motinos bendravimo su vaiku tvarkos, R. K. pažeidžia nepilnametės teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ , jos teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokie tėvo veiksmai/ neveikimas, prieÅ¡tarauja (duomenys neskelbtini) B. K. interesams. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi patenkinto antstolio Irmanto Gaidelio pareiÅ¡kimÄ dėl įpareigojimo nevykdymo; paskyrė skolininkui R.

K. 150 EUR baudÄ iÅ¡ieÅ¡kotojos E. J. naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-558/2019 nevykdymÄ ; iÅ¡aiÅ¡kino skolininkui R. K., kad baudos paskyrimas neatleidžia skolininko nuo pareigos vykdyti sprendimÄ .

7. Nuo 2020 m. gegužės 18 d. karantino sÄ lygos suÅ¡velnintos, leista vykdyti ikimokyklinį ir prieÅ¡mokyklinį ugdymÄ bei neformalųjį vaikų Å¡vietimÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad skolininkas R. K. teismo procesinio sprendimo nevykdė savo subjektyvių vertinimų pagrindu ir tokiu bÅ«du prisiėmė rizikÄ dėl galimos atsakomybės už tokius veiksmus. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad sprendimo nevykdymas yra nulemtas dėl objektyvių, nuo tėvo valios nepriklausančių aplinkybių ir bÅ«tinas vaiko saugumui ir (ar) sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir (ar) apsaugoti.

Atkreipė dėmesį į tai, kad skirtingai nuo nepaprastosios padėties režimo, kurio metu bÅ«tų taikomi fizinių asmenų teisių ir laisvių apribojimai, karantino metu nenustoja galioti teismų sprendimai dėl bendravimo su vaikais, tėvų teisės nėra varžomos. Tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymÄ nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymÄ negalimÄ , bet ir pareigÄ imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io atkÅ«rimas ir palaikymas.

8. Teismo sprendė, kad situacija, kuomet kartu su vaiku gyvenantis vienas iÅ¡ tėvų galėtų vien savo subjektyvių vertinimų pagrindu nevykdyti teismo procesinių sprendimų dėl kito tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, sudarytų galimybes piktnaudžiavimui, todėl negali bÅ«ti pateisinama. Å iuo aspektu teismas pažymėjo, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), todėl vieno iÅ¡ tėvų subjektyvÅ«s vertinimai, negali bÅ«ti vertinami kaip pakankamas pagrindas savavaliÅ¡kai riboti teismo nustatytÄ vaiko bendravimÄ , kadangi vaiko interesas bendrauti su tėvu yra taip pat pagal prioritetÄ saugotinas.

9. Teismas atkreipė šalių dėmesį į tai, kad vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

10. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas skirti suinteresuotam asmeniui R. K. 150 EUR vienkartinę baudÄ už teismo sprendimo nevykdymÄ iÅ¡ieÅ¡kotojos E. J. naudai. Spręsdamas dėl baudos dydžio teismas įvertino tai, kad bauda už teismo sprendimo nevykdymÄ suinteresuotam asmeniui R. K. skiriama pirmÄ kartÄ , į tai, kad jis augina nepilnametį vaikÄ , todėl didesnės baudos skyrimas gali neigiamai atsiliepti jo poreikių tenkinimui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. K. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti, o antstolio Irmanto Gaidelio pareiÅ¡kimÄ atmesti; prijungti prie bylos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų iÅ¡vadas, socialinių darbuotojų ir su Å¡eima dirbančių atvejo vadybos specialistų iÅ¡vadas.

12. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 12.1. Nurodo, kad 2020 m. balandžio 1 d. „ZOOM” platformoje vykusio pagalbos šeimai posėdžio metu buvo nuspręsta, kad viso karantino metu E. J. bendraus su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis, o dienos, priklausančios E. J. bendrauti su dukra, bus kompensuojamos pasibaigus karantinui. Apeliantas R. K. teigia, kad vaiko motina E. J. visada, kai skambindavo, galėjo bendrauti su dukra. Pabrėžia, kad nėra jokių žinučių ar laiškų, kuriose R.

K. piktnaudžiautu, neleisdamas dukters motinai matytis su dukra. Pažymi, kad jei dėl objektyvių priežasčių apeliantas neatsiliepdavo, dėl to, kad dažniausiai dukters motina nederindavo skambučio laiko. 12.2. Teigia, kad skatino pasiraÅ¡yti apelianto sudarytÄ dienų grafikÄ , kuomet E. J. patogiu metu bus derinamos ir kompensuotos jos prarastos bendravimo su dukra dienos. Apie grafiko sudarymÄ E. J. nesileido į kalbas, tik grasino, kad apeliantas jai mokės baudas, džiaugėsi bÅ«simais pinigais. 12.3.

Nurodo, kad 2020 m. birželio 30 d. 17.20 val. pasiėmęs dukrÄ iÅ¡ darželio, R. K. pastebėjo, kad dukra karščiuoja. R. K. sms žinute motinai pranešė, kad dukra nuo vakar serga, ir nuo liepos 1 d. turi nedarbingumo pažymÄ . 2020 m. liepos 1 d. ir 2020 m. liepos 3 d., motinai atvykus prie gyvenamosios vietos, R. K. motinai pasiÅ«lė vienai užeiti. Pabrėžia, kad Å¡ioje civilinėje byloje yra teigiama, kad apeliantas yra piktybiÅ¡kas, neleidžia kalbėtis telefonu, motinai atvykus – jo neįsileidžia, jÄ Å¡meižia, yra E. J. melagingi, deklaratyvÅ«s teiginiai, neturintys įrodymų arba iÅ¡trauka iÅ¡ konteksto, kuriuos galimai bÅ«damas Å¡aliÅ¡kas antstolis, kuris yra E. J. sugyventinio draugas pateikia kaip įrodymus galimai tyčia nepateikdamas R.

K. pateiktų rašytinių įrodymų, kurie parodo, kad jis kaip tik yra geranoriškas.

13. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo E. J. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

14. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 14.1. Nurodo, kad 2020 m. balandžio 1 d. „ZOOM” platformoje vykusio pagalbos Å¡eimai posėdžio metu buvo bandoma rasti kompromisÄ , kadangi R. K. visiÅ¡kai nesutiko leistis matytis dukrai su mama, iÅ¡naudodamas karantinÄ kaip priedanga. Tarnybos specialistė posėdžio metu ne kartÄ kartojo R. K., kad karantinas tai ne priežastis neleisti motinai matytis su savo vaiku ir jis bet kokiu atveju privalo vykdyti teismo nutartį.

Suprasdama, kad posėdis nieko nepakeis ir R. K. neleis matytis su vaiku, E. J. sutiko su tÄ sÄ lyga dėl bendravimo nuotoline tvarka nors bendravimas su dukra nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis yra numatytas ir teismo nutartyje, bet R. K. to nutarties punkto niekada nevykdė. Teigia, kad dukros nematė ilgÄ laikÄ dar ir neprasidėjus karantinui. 14.2. Teigia, kad apie grafiko sudarymÄ dėl prarastų dienų karantino metu nebuvo tartasi. Tiesiog R. K. pats nusprendė kaip ir kada atiduos praleistas dienas. Su tokiu paruoÅ¡tu grafiku E. J. nesutiko, nes žinojo, kad R.

K. jo nesilaikys ir tai pasitvirtino. R. K. siÅ«lyta, kad leistų vaiko motinai pasiimti dukra slaugai nepertraukiamų dienų, bet jis nesutiko. Nesutiko ir su siÅ«lomu bÅ«du grÄ Å¾inti įsiskolintas dienas ir Å¡ios dienos nesilaiko teismo nutarties. Pabrėžia, kad net teismui priėmus nutartį skirti baudÄ R. K., jis ir toliau pažeidinėja nutartį ir neleidžia matytis su dukra. 14.3. Kaip R. K. teigia, kad antstolis Irmantas Gaidelis tyrė neobjektyviai dėl to, kad yra pažįstamas E. J. sugyventinio S. D..

E. J. pabrėžia, kad tai yra eilinis R. K. melas bandant iÅ¡vengti atsakomybės. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 771 straipsnio tvarka buvo paskirta bauda vaiko tėvui už sprendimo, kuriuo nustatyta motinos bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymÄ , teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl atskirojo skundo argumentų 18. IÅ¡ civilinės ir vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas antstolis Irmantas Gaidelis kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas spręsti klausimÄ dėl CPK 771 straipsnyje numatytų priemonių taikymo skolininkui R. K.. Antstolių V. M. ir Irmanto Gaidelio kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas Nr. e2-93-558/2019 dėl motinos bendravimo su nepilnamete dukterimi Kamile B. K. tvarkos nustatymo:

1) vaiko motina kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės penktadienį paima vaikÄ iÅ¡ vaikų darželio ar kitos vaiko ugdymo (mokymosi) įstaigos 17 val. ir pirmadienį atveda vaikÄ Ä¯ vaikų darželį ar kitÄ vaiko ugdymo (mokymosi) įstaigÄ . Tuo atveju jeigu pagal sudarytÄ bendravimo su vaiku grafikÄ bendravimo savaitgalio metu vaikas serga, yra atitinkamai tai patvirtinanti gydymo įstaigos pažyma, vaiko motina turi teisę bendrauti su vaiku kitÄ , po to einantį savaitgalį pagal tokiÄ pačiÄ vaiko paėmimo ir grÄ Å¾inimo į ugdymo įstaigÄ tvarkÄ ;

2) vaiko motina turi teisę kiekvienos savaitės bėgyje bendrauti su dukra po vienÄ darbo dienÄ , paimdama vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos vakare ir nuvesdama į ugdymo įstaigÄ kitos dienos ryte. Konkreti diena, kada vaiko motina paims dukrÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos, turi bÅ«ti suderinta su vaiko tėvu ne vėliau kaip likus 2 (dviem) dienoms iki numatyto bendravimo laiko;

3) abu tėvai bendru susitarimu nustato, kokius bÅ«relius turi lankyti dukra (duomenys neskelbtini) B. K., kokiÄ vaikų darželio, mokymosi įstaigÄ turi lankyti jų dukra, pirmiausia atsižvelgiant į vaiko interesus;

4) vaiko motina turi teisę praleisti 2 (dvi) savaites savo atostogų laiko su dukra Kamile B. K.. Konkreti atostogų praleidimo data turi būti suderinta su vaiko tėvu likus ne vėliau kaip 1 (vienam) mėnesiui iki numatomos vaiko paėmimo atostogoms datos;

5) motinos dienÄ (gegužės mėnesio pirmÄ jį sekmadienį) vaiko motina praleidžia su dukra, paimdama dukrÄ iÅ¡ tėvo gyvenamosios vietos 10 val. ir grÄ Å¾indama vakare 19 val.;

6) vaiko gimimo diena (rugpjūčio 7 d.) poriniais metais yra Å¡venčiama su vaiko motina, kuri dukrÄ paima iÅ¡ vaiko tėvo gyvenamosios vietos 11 val. ir grÄ Å¾ina tos pačios dienos 19 val.;

7) Kalėdų šventes poriniais metais dukra švenčia su motina, neporiniais metais - su tėvu. Vaiko paėmimo šventėms tvarka derinama tarp vaiko tėvų atsižvelgiant į vaiko interesus;

8) vaikui susirgus vaiko tėvas privalo nedelsiant informuoti vaiko motinÄ apie vaiko ligÄ , suteikti galimybę vaiko motinai aplankyti dukrÄ vaiko gyvenamojoje vietoje, įsipareigojant netrukdyti vaiko motinai bendrauti su dukra ryÅ¡io priemonėmis.

19. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymÄ reglamentuoja CPK 771 straipsnis. Tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai suraÅ¡o sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktÄ (CPK 771 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų Å¡imtų eurų baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ dienÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai. Pažymėtina, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymÄ CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkcijÄ , nes skiriama iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininkÄ Ä¯vykdyti prievolę.

20. Nagrinėjamu atveju antstolis Irmantas Gaidelis 2020 m. gegužės 29 d. sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu, patikrinęs sprendimo, įpareigojančio skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad R. K., nepritardamas (motyvuodamas paskelbtu karantinu bei susitarimu bendrauti nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis) bei nederindamas (neatsako į trumpÄ sias žinutes dėl siÅ«lomos susitikimo dienos) su E. J. jos siÅ«lomus susitikimus su dukra 2020 m. gegužės 18 d. ir 26 d., tokiais savo veiksmais nevykdė teismo nustatytos bendravimo tvarkos 2 p. - nesuteikė teisės E. J. savaitės bėgyje bendrauti su dukra po vienÄ darbo dienÄ bei 2020 m. birželio 15 d. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl baudos R.

K. skyrimo. Pirmosios instancijos teismas antstolio pareiÅ¡kimÄ tenkino – paskyrė R. K. vienkartinę 150 EUR baudÄ , baudÄ iÅ¡ieÅ¡kant suinteresuoto asmens E. R. naudai.

21. Apeliantas atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia argumentu, jog pagal 2020 m. balandžio 1 d. „ZOOM” platformoje vykusio pagalbos Å¡eimai posėdžio metu priimta sprendimÄ , E. J. privalėjo viso karantino metu bendrauti su dukra nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis.

22. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

23. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaiko ir vieno iÅ¡ tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingÄ svarbÄ vykdant tokiÄ nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas nutarties vykdymas Å¡iuo atveju apima ne tik susilaikymÄ nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymÄ negalimu, bet ir pareigÄ imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io atkÅ«rimas ir palaikymas.

Tuo pačiu teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaiko tėvui bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieÅ¡ingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo nutartimi siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimÄ su kartu negyvenančiu tėvu bÅ«tų maksimaliai įgyvendinta. Å iuo atveju vaiko tėvas, kaip asmuo, atsakingas už vaiko auklėjimÄ bei ugdymÄ , pagal teismo nutartimi nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , privalėjo pasirÅ«pinti tuo, kad vaikas galėtų matytis ir bendrauti su mama nustatytu laiku.

24. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos Nr. 0008/20/00529 duomenys ir iÅ¡ieÅ¡kotojos E. J. pateiktose žinutėse esanti informacijÄ patvirtina, jog vaiko motina susitikimo dienas t. y. 2020 m. gegužės 18 bei 26 dienas derino su R. K. likus dviem dienoms kaip numatyta teismo patvirtintos bendravimo tvarkos 2 punkte.

25. IÅ¡ civilinės ir vykdomosios bylos duomenų nustatyta, 2020 m. gegužės 26 d. E. J. antstolių kontorÄ elektroniniu paÅ¡tu informavo, kad R. K. neleidžia jai susitikti su vaiku bei pateikė susiraÅ¡inėjimÄ trumposiomis žinutėmis su R. K.. R. K. dėl E. J. susitikimo su vaiku nieko neatrašė, nurodė E. J. atsiųsti užpildytÄ formÄ dėl nepanaudotų dienų. E. J. pakartotinai parašė dėl susitikimo su vaiku 2020 m. gegužės 25 ir 26 dienomis. Teismo patvirtintos bendravimo tvarkos 2 punkte nustatyta, kad vaiko motina turi teisę kiekvienos savaitės bėgyje bendrauti su dukra po vienÄ darbo dienÄ , paimdama vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos vakare ir nuvesdama į ugdymo įstaigÄ kitos dienos ryte.

Konkreti diena, kada vaiko motina paims dukrÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos, turi bÅ«ti suderinta su vaiko tėvu ne vėliau kaip likus 2 (dviem) dienoms iki numatyto bendravimo laiko. IÅ¡ieÅ¡kotoja taip pat bandė su R. K. derinti susitikimÄ su vaiku 2020 m. gegužės 18 d., tačiau susitikimas neįvyko. Vykdymo procese R. K. el. paÅ¡tu antstolių kontorÄ informavo, kad karantinas nėra pasibaigęs, E. J. yra leidžiama bendrauti su vaiku nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis. 2020 kovo 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 207 paskelbtas karantinas.

Vaiko tėvai sutarė, kad karantino metu bendravimas su vaiku vyks nuotolinio ryÅ¡io priemonėmis, o už nepanaudotas dienas bus atlyginta per 2020 metus, pridedant po vienÄ dienÄ prie savaitgalių pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ . 2020 m. gegužės 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 475 nuo Å¡. m. gegužės 18 d. karantino sÄ lygos suÅ¡velnintos, leista vykdyti ikimokyklinį ir prieÅ¡mokyklinį ugdymÄ bei neformalųjį vaikų Å¡vietimÄ .

26. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad skolininkas R. K. pažeidė sprendimo bendravimo tvarkÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog skolininkas R. K. teismo procesinio sprendimo nevykdė savo subjektyvių vertinimų pagrindu ir tokiu bÅ«du prisiėmė rizikÄ dėl galimos atsakomybės už tokius veiksmus, tokiu bÅ«du pažeisdamas (sprendimo bendravimo tvarkos 2 punktÄ ), taigi apeliantas pažeidė teismo nustatytÄ motinos ir vaiko bendravimo tvarkÄ .

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog aplinkybė, kad dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino buvo ribojamas žmonių bendravimas, tačiau 2020 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 475, nuo 2020 m. gegužės 18 d. karantino sÄ lygos suÅ¡velnintos, leista vykdyti ikimokyklinį ir prieÅ¡mokyklinį ugdymÄ bei neformalųjį vaikų Å¡vietimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad karantino režimas nėra pagrindas apriboti vaiko teisę bendrauti ir matytis su skyriumi gyvenančia mama ir savaime neeliminuoja skolininko, kaip tėvo, pareigos geranoriÅ¡kai bendradarbiauti su vaiko mama, tokiu bÅ«du užtikrinant teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymÄ .

27. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog R. K., su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi pareigÄ dėti pastangas, kad vaiko teisė į bendravimÄ su kartu negyvenančia mama bÅ«tų maksimaliai įgyvendinta. Konkrečiu atveju apelianto nurodytos priežastys, dėl kurių apeliantas neužtikrino vaiko susitikimo su motina, nėra pateisinamos, nėra objektyvios. Tuo atveju, jei Å¡alims sudėtinga užtikrinti vaikų bendravimo su iÅ¡ieÅ¡kotoju tvarkÄ pagal faktiÅ¡kai susiklosčiusiÄ situacijÄ , jos turėtų spręsti klausimÄ dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. Akivaizdu, kad tik abiejų Å¡alių pastangomis gali bÅ«ti tinkamai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai bei užtikrintas sklandus vaiko ir jo motinos bendravimas, todėl tam bÅ«tinas R. K., bendradarbiavimas ir kooperavimasis su vaiko motina E. J..

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. K. skyrė vienkartinę 150 EUR baudÄ , nustatęs, jog jis nesilaikė teismo patvirtintos bendravimo tvarkos. Paskirta bauda yra proporcinga bei atitinkanti CPK 771 straipsnyje nustatytus tikslus.

29. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties 30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau Å¡ioje nutartyje nurodytų aplinkybių visumÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias skolininko atsakomybę už sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymÄ , padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas, todėl suinteresuoto asmens R.

K. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas