b27ffab2-a526-4eee-9084-9dcf59ae2c86 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-282-431/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-02798-2011-6                                           Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo N. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės K.

M. ieÅ¡kinį atsakovui N. T. dėl piniginių lėšų grÄ Å¾inimo, tretieji asmenys BUAB „Ratmina“, UAB „Functio vera“.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 4000 Lt sumÄ , kaip įgytÄ be teisinio pagrindo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2009-01-29 tarp UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Ratmina“ ir UAB „Functio vera“ buvo pasiraÅ¡yta triÅ¡alė sutartis Nr. LT049123/TPP, pagal kuriÄ UAB „Ratmina“ perleido UAB „Functio vera“ visas pagal 2007-03-27 pasiraÅ¡ytÄ lizingo sutartį Nr. LT049123 atsiradusias teises ir pareigas, o UAB „Functio vera“ įsipareigojo sumokėti UAB „Ratmina“ 3703 Lt kompensacijÄ už UAB „Ratmina“ sutarties sudarymo dienai apmokėtÄ perkamo turto vertę.

IeÅ¡kovė, bÅ«dama UAB „Functio vera“ direktore, atsakovo, buvusio BUAB „Ratmina“ direktoriaus, praÅ¡ymu iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos pervedė į atsakovo nurodytÄ banko sÄ skaitÄ 4000 Lt sumÄ , kad atsakovas Å¡iÄ pinigų sumÄ Ä¯mokėtu į UAB „Ratmina“ kasÄ , kaip UAB „Functio vera“ skolÄ pagal triÅ¡alę sutartį. UAB „Ratmina“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , iÅ¡ bendrovės balanso ir finansinių dokumentų buvo nustatyta, kad UAB „Functio vera“ tebėra skolinga bankrutuojančiai bendrovei, t.y. atsakovas ieÅ¡kovės pervestų lėšų, skirtų UAB „Functio vera“ skolai apmokėti, į UAB „Ratmina“ kasÄ neįmokėjo.

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas minėtÄ pinigų sumÄ gavo be teisinio pagrindo, t.y. nepagrįstai praturtėjo, kadangi Å¡alių nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Atsakovui be teisinio ir faktinio pagrindo gavus iÅ¡ ieÅ¡kovės 4000 Lt dydžio sumÄ , atsakovas privalo grÄ Å¾inti tai, ko jis gauti negalėjo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovo N. T. 4000 Lt, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 4000 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2011-02-24) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1209 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės K.

M. naudai.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009 m. sausio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 42 ieÅ¡kovė K. M. pervedė 4000 Lt sumÄ Ä¯ atsakovo N. T. sÄ skaitÄ , mokėjimo paskirtį nurodė „SÄ skaitos papildymas“ (b.l. 8,63). IeÅ¡kovė, veikdama trečiojo asmens UAB „Functio vera“ vardu, 2011-01-24 pervedė 3703 Lt į trečiojo asmens UAB „Ratmina“ sÄ skaitÄ , mokėjimo paskirtį nurodė „Pagal UAB „Bankroto departamentas LT“ 2010-11-25 praneÅ¡imÄ dėl įsiskolinimo UAB „Ratmina“ (b.l. 7). 2010-12-20 ir 2011-01-13 raÅ¡tai patvirtina, kad gavusi praneÅ¡imÄ iÅ¡ UAB „Ratmina“ bankroto administratoriaus apie UAB „Functio vera“ skolÄ , ieÅ¡kovė pareikalavo iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti nepagrįstai iÅ¡ jos 2009-01-29 pavedimu gautus pinigus (b.l. 9,10).

Atsakovo argumentÄ , kad jį ir ieÅ¡kovę siejo paskolos teisinis santykis, vertintino kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Paskola yra realinis sandoris. Siekiant įrodyti, kad jis buvo sudarytas, bÅ«tina įrodyti pinigų perdavimo faktÄ . Atsakovas nepateikė nei raÅ¡ytinių įrodymų, nei prašė apklausti liudytojus, kurie galėtų patvirtinti, jog atsakovas skolino pinigus ieÅ¡kovei. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovę pažįsta tik iÅ¡ matymo, nebendrauja (b.l.113), todėl neprotinga bÅ«tų matyti, kad tarp Å¡alių susiklostė tokie pasitikėjimo santykiai, jog pinigai bÅ«tų duodami be jokio paskolos raÅ¡telio.

Be to, atsakovas negalėjo nurodyti, kokios buvo jo pajamos tuo laikotarpiu, t.y. nepagrindė, jog turėjo tiek apyvartinių lėšų, kad galėtų paskolinti 4000 Lt. Teismas sprendė, jog 2009-01-29 mokėjimo pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis „sÄ skaitos papildymas“, nurodytos pinigų pervedimo aplinkybės, jų pareikalavimas grÄ Å¾inti po bankroto bylos iÅ¡kėlimo patvirtina ieÅ¡kovės argumentus, jog ji sumokėjo pavedimu už automobilį, pirktÄ iÅ¡ UAB „Ratmina“, kuris iki Å¡iol yra naudojamas UAB „Functio verus“, ir juos turėjo gauti įmonė.

Fakto, kad įmonė pardavė automobilį neneigia ir atsakovas (b.l. 113). Ä® pardavėjo sÄ skaitÄ Å¡ie pinigai nepateko ir tai reiÅ¡kia, kad pinigus gavo ne įmonė, o fizinis asmuo, tuo metu buvęs jos vadovu. Toks atsakovo pinigų gavimas negali bÅ«ti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas perdavė 4000 Lt ieÅ¡kovei ir tarp Å¡alių buvo sudaryta paskolos sutartis, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė, jog atsakovas gavo pinigus neturėdamas tam teisinio pagrindo, todėl ieÅ¡kovės naudai priteistina iÅ¡ atsakovo 4000 Lt (CK 6.237 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas N. T. prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimÄ ir papildomÄ sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantas skundÄ grindė motyvais, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas dėl ieÅ¡kinio, kuriame teismas padarė iÅ¡vadas, jog ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys pagrįstas dėl to, kad atsakovas neįrodė, kad skolino pinigus ieÅ¡kovei, taip pat dėl to, jog atsakovas nepagrindė, jog turėjo apyvartinių lėšų tiek, kad galėtų paskolinti 4000,00 Lt sumÄ , taip pat teismo iÅ¡vada, jog mokėjimo paskirties - sÄ skaitos papildymas yra pakankama aplinkybė patvirtinti ieÅ¡kovės argumentams, kad ji kaip fizinis asmuo sumokėjo už juridinio asmens įsigyjamÄ automobilį, pirktÄ iÅ¡ kito juridinio asmens - UAB „Ratmina" yra nepagrįstos, neteisingos ir net neteisėtos, sprendime nurodyti motyvai dėl panaÅ¡ių iÅ¡vadų darymo pagrįstumo neteisingi, o be to pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ netinkamai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino materialinės teisės normas, pažeidė procesines teisės normas.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Civilinio kodekso 2.50 str. 1 d., kuriame įtvirtinta, jog juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, taip pat CK 2.82 str. 3 d. nuostatÄ , kurioje įtvirtinta, kad pats juridinio asmens valdymo organas yra atsakingas tame tarpe už juridinio asmens veiklos organizavimÄ . Teismo teiginiai, kad ieÅ¡kovė kaip fizinis asmuo kitam fiziniam asmeniui - atsakovui, pervesdama pinigines lėšas už UAB „Functio vera" skolos UAB „Ratmina" padengimÄ , įrodė apelianto neteisėto praturtėjimo faktÄ yra ne tik nepagrįsti, bet ir visiÅ¡kai neteisėti.

Tai, beje, įrodo ir pačios ieÅ¡kovės pateiktas į Å¡iÄ civilinę bylÄ dokumentas – 2011-01-24 mokėtojo UAB „Functio vera" 3703 Lt pavedimas UAB „Ratmina" pagal 2010-11-25 praneÅ¡imÄ dėl įsiskolinimo. Kaip matyti ir iÅ¡ civilinėje byloje esančios 2009-01-29 tarp UAB „Hansa lizingas", UAB „Ratmina" ir UAB „Functio vera" pasiraÅ¡ytos triÅ¡alės sutarties Nr. LT049123/TPP, bÅ«tent UAB „Ratmina" perleido UAB „Functio vera" visas minėtos sutarties sudarymo dienai iÅ¡ 2007-03-27 lizingo sutarties Nr. LT 049123 atsiradusias ne vien teises, bet ir pareigas, tarp kurių UAB „Functio vera" įsipareigojo UAB „Ratmina" sumokėti ne 4000 Lt, o 3703 Lt.

Nors teismas sprendime ir nurodo, kad atsakovas 2009 01 29 ieÅ¡kovės sumokėtus 4000 Lt gavo be jokio teisinio pagrindo, tačiau aplinkybę, kad tokios teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos, įrodo 2009 01 29 mokėjimo pavedimas, kuriuo ieÅ¡kovė K. M. pavedimo mokėjimo paskirtyje yra nurodžiusi mokėjimo paskirtį - sÄ skaitos papildymas, reiÅ¡kia mokėjimo atlikimo metu ieÅ¡kovė akivaizdžiai turėjo tiek faktinį, tiek ir teisinį pagrindÄ fiziniam asmeniui N. T. pervesti 4000 Lt, kuriuos apeliantas buvo ieÅ¡kovei paskolinęs. IeÅ¡kovė teismui nepateikė nei vieno įrodymo, kad apeliantas 4000,00 Lt sumÄ gavo neteisėtai, o teismas spręsdamas dėl apelianto mokumo ir vertindamas jo tuo metu vadovaujamos bendrovės statusÄ (bankrutuojanti), nepagrįstai fizinio ir juridinio asmens turtÄ tapatino ne vienÄ kartÄ .

Teismas pažeidė CPK 178 str. reikalavimÄ , kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, nes tokių įrodymų ieÅ¡kovei K. M. nepateikus, savo abstrakčiu ir formaliu procesinių normų bei poįstatyminių teisės aktų aiÅ¡kinimu, perkėlė Å¡iÄ pareigÄ atsakovui, tokiais savo veiksmais tiesiogiai pažeidė atsakovo teisę į teisėtÄ ir teisingÄ teismo sprendimÄ .IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Nurodė, kad apeliaciniame skunde yra kalbama apie akcinių bendrovių įstatymÄ ir akcinių bendrovių turtÄ , tačiau čia nurodytos aplinkybės neturi jokio ryÅ¡io su byla ir reiÅ¡kiamu ieÅ¡kiniu, nes atsakovas be teisinio pagrindo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, todėl jis privalo grÄ Å¾inti tai, kÄ gavo be teisinio pagrindo iÅ¡ ieÅ¡kovės K.

M.. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos aukščiau minėtos sÄ lygos, kurioms esant, ieÅ¡kinys dėl nepagrįsto praturtėjimo pripažįstamas tenkintinu, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiÄ sias teisės normas ir kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, kuriems nebuvo jokio pagrindo atsirasti ir pripažino, jog N. T. 4000,00 Lt į savo asmeninę sÄ skaitÄ gavo be jokio teisinio pagrindo. Atsakovo argumentus dėl Å¡alis siejusių paskolos santykių teismas vertino, kaip nepagrįstus ir neįrodytus, nes nebuvo jokio pagrindo tokiems santykiams kilti, t.y. ieÅ¡kovė su atsakovu nebendrauja, atsakovas ieÅ¡kovę pažįsta tik iÅ¡ matymo (Å¡ie teiginiai buvo patvirtinti paties atsakovo teismo posėdžio metu b.1.113), todėl mažai tikėtina, jog tokiam beveik nepažįstamam asmeniui atsakovas bÅ«tų skolinęs pinigus, be to, neparaÅ¡ydamas jokio skolos lapelio, nes tai neatitiktų protingumo principo.

Todėl apeliaciniame skunde pakartoti teiginiai, jog buvo paskolinta 2 kartus po 2000,00 Lt per tÄ pačiÄ dienÄ be jokio skolos raÅ¡telio, praktiÅ¡kai nepažįstamam žmogui, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo laikyti neįrodytais. Atsakovui teismas kėlė pareigÄ Ä¯rodyti tik jo teigiamas aplinkybes, jog Å¡alis siejo paskolos teisiniai santykiai, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrįsti Å¡ioms aplinkybėms, taip pat nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, neprašė apklausti liudytojų, kurie galėtų patvirtinti tokius santykius.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pažinojo K. M. per kitus asmenis, kaip jo draugų pažįstamÄ , tačiau pirmosios instancijos teismo metu nenurodė tų asmenų, neprašė jų pakviesti liudytojais, todėl neįrodė Å¡ių teiginių. Pati mokėjimo pavedimo ir triÅ¡alės sutarties Nr. LT049123/TPP data įrodo, jog joks kitas sandoris tarp Å¡alių neegzistavo ir bÅ«tent minėtos triÅ¡alės sutarties pagrindu buvo pervesti pinigai. Å iuos pinigus turėjo gauti įmonė, kurios direktorius buvo atsakovas N. T..

Todėl pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai teigiama, jog: „Toks atsakovo pinigų gavimas negali bÅ«ti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu." Taigi, jei pinigų gavimui nėra nei įstatymu, nei sandoriu pateisinamų aplinkybių toks gavimas laikomas nepagrįstu praturtėjimu. Å iuo konkrečiu atveju, atsakovui N. T. be jokio teisinio/ faktinio pagrindo iÅ¡ ieÅ¡kovės gavus 4.000,00 Lt dydžio piniginę sumÄ , t.y. ieÅ¡kovės ir atsakovo nesiejant jokiems sutartiniams ar kitokiems prievoliniams teisiniams santykiams, atsakovas privalo grÄ Å¾inti tai, kas jam nepriklauso.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 str.).

Pirmosios instancijos teismas vertino faktines aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, pagal kuriuos nustatė, kad 2009-01-29 mokėjimo pavedimu ieÅ¡kovė K. M. 2009-01-29 pervedė į atsakovo N. T. sÄ skaitÄ 4000 Lt, nurodydama mokėjimo paskirtį- „sÄ skaitos papildymas“. BÅ«tent dėl Å¡io pinigų pervedimo ir kilo tarp Å¡alių ginčas, siekiant nustatyti, ar pinigai buvo pervesti prievolės įvykdymui, ar be pagrindo. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino Å¡alių nurodomas ir įrodinėjamas pinigų pervedimo aplinkybes, kuriomis kiekviena Å¡alis grindė savas pozicijas.

IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo pervesti pinigai atsakovui, 2009-01-29 tarp UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Ratmina“ ir UAB „Functio vera“ buvo pasiraÅ¡yta triÅ¡alė sutartis Nr. LT049123/TPP, pagal kuriÄ UAB „Ratmina“ perleido UAB „Functio vera“ visas pagal 2007-03-27 pasiraÅ¡ytÄ lizingo sutartį Nr. LT049123 atsiradusias teises ir pareigas, o UAB „Functio vera“ įsipareigojo sumokėti UAB „Ratmina“ 3703 Lt kompensacijÄ už UAB „Ratmina“ sutarties sudarymo dienai apmokėtÄ perkamo turto vertę.

IeÅ¡kovė, bÅ«dama UAB „Functio vera“ direktore, atsakovo, buvusio BUAB „Ratmina“ direktoriaus, praÅ¡ymu iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos pervedė į atsakovo nurodytÄ banko sÄ skaitÄ 4000 Lt sumÄ , kad atsakovas Å¡iÄ pinigų sumÄ Ä¯mokėtų į UAB „Ratmina“ kasÄ , kaip UAB „Functio vera“ skolÄ pagal triÅ¡alę sutartį. Tokių veiksmų atlikimÄ aiÅ¡kino aplinkybėmis, kad sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė neturėjo įmonės banko sÄ skaitų generatoriaus ir duomenų, todėl, pasitikėdama atsakovu, iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos pervedė 4000 Lt, nes pervedimo momentu neprisiminė tikslios sumos.

Pinigai pagal triÅ¡alės sutarties sÄ lygÄ , kuria UAB „Functio vera“ įsipareigojo sumokėti UAB „Ratmina“ 3703 Lt kompensacijÄ , UAB „Functio vera“ nebuvo pervedami UAB „Ratmina“ tol, kol BUAB „Ratmina“ bankroto administratorius 2010 metų pabaigoje nepateikė reikalavimo sumokėti skolÄ pagal triÅ¡alę sutartį, skola buvo sumokėta 2011-01-24 mokėjimo pavedimu. Atsakovas įrodinėjo, kad dienÄ prieÅ¡ pasiraÅ¡ant 2009-01-29 triÅ¡alę sutartį Nr. LT049123/TPP, t.y. 2009-01-28, jis du kartus paskolino po 2000 Lt ieÅ¡kovei, kuriuos ieÅ¡kovė sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ jam ir grÄ Å¾ino.

Skolos raÅ¡tas ar sutartis nebuvo pasiraÅ¡omi, nes sekančiÄ dienÄ Å¡alys turėjo pasiraÅ¡yti triÅ¡alę sutartį ir atsakovui nekilo abejonių, kad skola gali bÅ«ti negrÄ Å¾inta.Teismas dėl bet kokios į bylÄ pateiktos informacijos įrodomosios reikÅ¡mės sprendžia vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu; jokie įrodymai teismui iÅ¡ anksto neturi galios, iÅ¡skyrus CPK nurodytas iÅ¡imtis (CPK 185 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi specifikÄ â€“ teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant laibiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad atsakovas neįrodė, jog jį ir ieÅ¡kovę siejo paskolos teisinis santykis, o ieÅ¡kovės nurodomų faktinių aplinkybių visuma ir pateiktieji raÅ¡ytiniai įrodymai, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pinigai atsakovui buvo pervesti dėl susiklosčiusių triÅ¡alės sutarties pasiraÅ¡ymo aplinkybių, tačiau nebuvo panaudoti tuo tikslu, kurį turėjo ieÅ¡kovė, tikėtina, atsakovo pritarimu, todėl gauti be pagrindo.Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 2.50 straipsnio 1 dalies, 2.82 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes teismas ginčo santykiui Å¡ių nuostatų netaikė.

Santykiai tarp juridinių asmenų UAB „Ratmina“ ir UAB „Functio vera“ pagal triÅ¡alę sutartį buvo vertinami tik kaip nurodomos pinigų pervedimo aplinkybės, o ginčo santykis buvo teisingai kvalifikuojamas tarp fizinių asmenų – ieÅ¡kovės ir atsakovo, kilęs iÅ¡ 4000 Lt pervedimo į atsakovo sÄ skaitÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos. Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas perkėlė įrodinėjimo pareigÄ atsakovui, nes tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino kiekvienos Å¡alies motyvus ir argumentus, o CPK 178 straipsnis įrodinėjimo pareigÄ numato tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovui, nes Å¡alys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a: Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ ir 2011 m. gruodžio 19 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                                                                                                                Laima Gerasičkinienė                                                                                                                      Dalia Kačinskienė                                                                                                                                                                                                                                           Dainius Rinkevičius