b27eaabc-dae6-41d3-847d-dd7b99bb1c66 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-2898-257/2020 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00087-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 14 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo A. B. skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, pareiÅ¡kėjas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas teismo praneÅ¡imu (t. 2, b. l. 106). Skunde (t. 1 b. l. 1–18) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas ankÅ¡tomis sÄ lygomis nuo 2009 m. iki 2020 m., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Buvo laikomas kamerose po 3-4 asmenis, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotÄ , kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, jis, bÅ«damas sveikas žmogus, buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose kaliniams nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, tad pareigÅ«nus tekdavo kviesti, daužant į duris.

Pasivaikščioti buvo galima tik vienÄ valandÄ per dienÄ , kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto. Kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langÄ , nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa beveik nepatekdavo į kamerÄ , o elektrinis apÅ¡vietimas buvo per stiprus. Kamerose buvo žiemÄ Å¡alta, temperatÅ«ra buvo nuo 10 iki 14 °C, o vasarÄ karÅ¡ta – iki 35°C, kameros neremontuotos, lubos ir sienos padengtos pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę.

Buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jis nebuvo tinkamai aprÅ«pinamas patalyne, iÅ¡duodavo vienÄ paklodę ir užvalkaliukÄ pagalvei, negaudavo užvalkalo užklotui, rankÅ¡luosčių, vėliau iÅ¡duodavo tik vienÄ virtuvinį rankÅ¡luostukÄ . Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pÅ«davo. Apatinio trikotažo iÅ¡ pradžių neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje, o tokių asmenų, kurie sÄ skaitose neturėjo pinigų, yra ne mažiau 70 procentų.

Net ir tokiu atveju, kai galėdavo skalbtis, kildavo biurokratinės kliÅ«tys. Kameroje nebuvo pakankamai iÅ¡duodama tualetinio popieriaus, jam dviems savaitėms bÅ«davo skiriama pusė rulonėlio tualetinio popieriaus, kurio neužtekdavo. Nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais. Kamerose unitazas yra gyvenamojoje patalpoje, kur nuo kitų esančių kalinių atskirtas ne aukÅ¡tesne nei 1,35 m. sienele, nėra jokios kabinos. Jam naudojantis unitazu, pareigÅ«nai atidarydavo duris neįspėję, tuo pažeisdavo jo privatumÄ , be to, kamerose sklisdavo nemalonÅ«s kvapai.

Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebÅ«na Å¡ilto vandens ir nebÅ«na sudaryta galimybė praustis po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, o duÅ¡o patalpos neÅ¡varios, duÅ¡o praustuvai sulaužyti. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, neskanus, per maža energetinė vertė. SÄ lygų eiti į valgyklÄ nebuvo. Taip pat nebuvo skiriamas maistas jį pervežant iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus į Raseinių rajono apylinkės teismÄ , Raseinių policijos komisariato areÅ¡tinę.

PraÅ¡o atnaujinti senaties terminÄ , nes jį praleido dėl svarbių priežasčių: nežinojimo, o EŽTT nutarimai, kurie aiÅ¡kina Konvencijos 3 straipsnio taikymÄ , jam nebuvo žinomi. Apie juos neseniai sužinojo iÅ¡ žiniasklaidos priemonių. Be to, ilgÄ laiko buvo neveiksnus. Dėl to jis patyrė psichologinius iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrėtimus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 11000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas atsikirtime (t. 2, b. l. 108-110) patikslino, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2009 m. birželio 8 d. iki 2020 m. sausio 30 d., o kamerose Nr. 48 ir Nr. 49 nebuvo laikomas. Kitas aplinkybes, kurias nurodė skunde, paaiÅ¡kina plačiau. PareiÅ¡kėjas skundo papildyme (t. 2, b. l. 127) nurodė, kad senaties terminas gali bÅ«ti taikomas ne visam jo praÅ¡omam laikotarpiui nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., o už tris paskutinius metus, nes trys paskutiniai metai į senaties terminÄ neįeina.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai, teismo praneÅ¡imu (t. 2, b. l. 106). Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 136-148) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-02-12 pažymos Nr. 60-5433 Dėl A.

B. matyti, kad pareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2009-06-08 iki 2020-01-30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ ieÅ¡kinio senatis taikoma.

Atsakovas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2020-01-29. Dėl pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygų Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m2 (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios, ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (suvestinė redakcija 2018-11-01), kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Aktualiu laikotarpiu ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d.

įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2 suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktÄ â€“ 4,1 m2 nepilnamečiui asmeniui.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-02-12 pažymos Nr. 60-5433 Dėl A. B., pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, kuriam netaikoma senatis, buvo laikomas šiose kamerose: kameroje Nr. 48 buvo laikomi 1-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,8 m2 iki 3,76 m2, kameroje Nr. 49 buvo laikomi 3-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,74 m2 iki 4,05 m2, kameroje Nr. 29 buvo laikomi 4-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,37 m2 iki 4,3 m2, kameroje Nr. 26 buvo laikomi 2-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,48 m2 iki 4,24 m2, kameroje Nr. 10 buvo laikomi 1-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 16,3 m2 iki 4,07 m2, kameroje Nr. 46 buvo laikomi 4-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,58 m2 iki 3,67 m2.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, „jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sÄ lygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamÄ poveikį (žr.

LVAT 2017-02-20 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.). Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2 (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymi, kad Ä®sakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau Å¡iame įsakyme nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m2 – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ .

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktÄ kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Nors Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta pertvara arba visiÅ¡kai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi bÅ«ti eliminuojamas iÅ¡ bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Ä®sakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m2 viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiÅ¡kėjas.

Matyti, kad pareiÅ¡kėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m2, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų bÅ«ti vertinamas. Dėl san. mazgo įrengimo PareiÅ¡kėjas skundžiasi tuo, kad naudojantis san. mazgu nebuvo tinkamai užtikrinamas privatumas, be to, iÅ¡ san. mazgo sklido nemalonÅ«s kvapai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgÄ iki lubų nėra.

Kartu pažymi, kad san. mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių. Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iÅ¡ storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ . Sienelės aukÅ¡tis matomas iÅ¡ teismui pateikiamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukÅ¡tis kur kas didesnis nei 1,5 m.).

Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerÄ užėję pareigÅ«nai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumÄ (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors bÅ«tų stengęsis piktybiÅ¡kai stebėti pareiÅ¡kėjÄ naudojantis sanitariniu mazgu – nėra.

Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra subjektyvÅ«s kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip neturtinę žalÄ galintys sukelti veiksniai. Be to, iÅ¡ teismų praktikos matyti, kad apie pareiÅ¡kėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018).

Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Å iaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliacijÄ , o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, vėdinimas per langus galimas, todėl Å¡i pareiÅ¡kėjo skundo dalis nepagrįsta. Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija nuo 2017-08-31) buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areÅ¡tinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) - 1 komplektas; metalinė lova - vienam asmeniui – 1 vienetas; spintelė - vienam asmeniui – 1 vienetas; stalas - 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna - 1 vienetas patalpai; virÅ¡utinių drabužių pakaba - 1 vienetas patalpai;

Å¡iukÅ¡lių dėžė - 1 vienetas patalpai; valymo inventorius – 1 komplektas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trÅ«kumo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡ jos ir kt.). Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad iÅ¡ tualeto sklido nemalonus kvapas. Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra subjektyvÅ«s kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali bÅ«ti vertinami kaip neturtinę žalÄ galintys sukelti veiksniai.

Be to, iÅ¡ teismų praktikos matyti, kad apie pareiÅ¡kėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Å iaulių tardymo izoliatoriuje įrengti ventiliacijÄ . Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas kamerose dalį laiko bÅ«davo vienas, vėdinimas per langus galimas, todėl toks pažeidimas nelaikytinas darančiu ilgalaikį poveikį.

Atsakovas pažymi, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natÅ«ralios Å¡viesos trÅ«kumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu. Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su Å¡iais darbais netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini. Iš 2017-12-15 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-378 matyti, kad kameros Nr. 48 patalpa yra tvarkinga. Iš 2019-08-07 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-5880 matyti, kad kameroje Nr. 10 buvusi ištrupėjusi sienų ir lubų dangos (tinko) dalis yra užtinkuota.

IÅ¡ 2019-11-12 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-8468 matyti, kad kameroje Nr. 46 nariuotakojų ar kitų kenkėų buvimo pėdsakų neaptikta. Kitos kameros pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų, susijusių su apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sÄ lygų kameroje nei į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ , nei į Å iaulių visuomenės sveikatos centrÄ nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti Å¡iose kamerose kalinami asmenys nesikreipė.

Preziumuoja, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sÄ lygas. Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Å iaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Pridedamos atliktų Å«kio skyriaus darbų suvestinės. Dėl dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos bei gulimo inventoriaus kokybės PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose veisiasi parazitai, pÅ«va čiužiniai. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų praÅ¡ymus, po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ . Kiekviename rėžiminio korpuso aukÅ¡te yra iÅ¡skirta spintelė valymo inventoriui laikyti.

Be to, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras yra iÅ¡duodamas WC Å¡epetys, Å¡luota, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui.

Informuoja, kad patalpų (rėžiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos planais. Patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina ir pridėti patikrinimo aktai Nr. PA.6-378, PA.6-224, PA.6-267, PA-8051, PA-5239, PA-4859, PA-2772, PA-1339, PA-2342, PA-6386, PA-170, Nr. PA-6115, PA-4289, PA-6311, PA-3218, PA-2541, PA-365, PA-6358 bei dezinfekcijos planas.

Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su Å¡varos ir tvarko palaikymo sÄ lygomis kamerose. PareiÅ¡kėjo skunde teismui minimas pretenzijas dėl minkÅ¡tojo inventoriaus neatitikimo higienos normos reikalavimams paneigia pateikiami patikrinimo aktas Nr. PA.6-267, PA.6-224, PA.2202, PA-8051, PA-2772, Nr. PA.6-378, PA-6386, PA-170, PA-365.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje minkÅ¡tasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, minkÅ¡tasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iÅ¡kart bÅ«na nuraÅ¡omas, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad čiužiniai netinkami naudoti, neatitinka tikrovės. Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-2215-756/2016 pažymėjo, kad bylose, kuriose nagrinėjamas kalinimo sÄ lygų atitikimas teisės aktų reikalavimams, iÅ¡ pareiÅ¡kėjų tikimasi gauti detalų ir neprieÅ¡taringÄ ginčijamų laikymo sÄ lygų apraÅ¡ymÄ ir pateikti tiek įrodymų, kiek įmanoma atsižvelgiant į su nuteistojo ar suimtojo statusu susijusias kliÅ«tis.

Vien pareiÅ¡kėjo teiginiai, kuriems prieÅ¡tarauja atsakovas, nėra pakankami siekiant įrodyti jo skundo pagrįstumÄ , todėl pareiÅ¡kėjas, siekdamas aktyviai ir efektyviai ginti savo teises, turėtų imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, pateikti savo raÅ¡tus (praÅ¡ymus, skundus), patvirtinančius, kad jis apie teisės aktų pažeidimus pranešė atitinkamoms institucijoms, siekti, kad teisme bÅ«tų apklausti tokias aplinkybes galintys patvirtinti liudytojai ir pan. (žr. EŽTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ Erkenov prieÅ¡ TurkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18152/11);

LVAT 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-314-442/2015). Dėl pareiÅ¡kėjo materialinio aprÅ«pinimo bei galimybės skalbtis PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nebuvo tinkamai aprÅ«pintas minkÅ¡tuoju inventoriumi. Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė.

Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“.

Å io įsakymo 1.2 punktu buvo patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as). Å io ApraÅ¡o 3 punkte įtvirtinta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , jam nemokamai iÅ¡duodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai iÅ¡duodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei.

Atsakovas nurodo, kad minkÅ¡tasis inventorius, higienos priemonės ir t. t. pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duodamos vadovaujantis minėtais teisės aktais, tai įrodo pridedama Asmeninė sÄ skaita Nr. 1419 ir Nr. 2175. IÅ¡ Asmeninės sÄ skaitos matyti, kad pareiÅ¡kėjas materialiai buvo aprÅ«pintas. Tokiai minkÅ¡tojo inventoriaus iÅ¡davimo tvarkai pareiÅ¡kėjas neprieÅ¡taravo, pretenzijų nereiÅ¡kė, o priklausančio inventoriaus gavimÄ pareiÅ¡kėjas patvirtino savo paraÅ¡u. Å iaulių tardymo izoliatoriuje minkÅ¡tasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, minkÅ¡tasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iÅ¡kart bÅ«na nuraÅ¡omas, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkÅ¡tasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės. Taip pat pareiÅ¡kėjas skundžia tai, kad jam nebuvo sudaromos tinkamos sÄ lygos skalbtis.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2012-10-31 priimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-210, kuriuo patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninėse patalynės skalbimo tvarkos aprašas, o 2012-11-20 – įsakymas Nr. 1/01-236, kuriuo patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas. 2015-11-02 priimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d.

įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo “papildymo“, kuriuo nustatyta, jog įstaiga skalbia virÅ¡utinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sÄ skaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162 patvirtintas Å iaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡as, kuriuo tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-11-20 įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ su visais jo pakeitimais.

Kartu nurodo ir tai, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę per tris mėnesius, o nuteistieji, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, per Å¡eÅ¡is mėnesius turi teisę gauti vienÄ paÅ¡to ar perduodamÄ drabužių, patalynės (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinį. Pabrėžia, kad suimtiesiems/nuteistiesiems sudaryta galimybė neÅ¡varius drabužius perduoti iÅ¡skalbti savo artimajam ar kitam asmeniui Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Bausmių vykdymo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

Visa tai įvertinus konstatuoja, kad Šiaulių TI suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems sutiekiamomis galimybėmis. Taip pat pažymi, kad gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, kuri yra reikšminga, vertinga konkrečiam teisės subjektui, šiuo atveju – pareiškėjui.

Atkreipiame dėmesį, kad nagrinėjamame skunde pareiÅ¡kėjas nenurodo konkrečiai jo galimai patirtų nepatogumų, nedetalizuoja, kokiÄ Å¾alÄ jis patyrė, o tariamÄ skalbimo paslaugų neatitikimÄ teisės aktams abstrakčiai sieja su kitų asmenų subjektinių teisių apsauga. Atkreipia dėmesį, kad tokie motyvai/reikalavimai sietini su vieÅ¡ojo intereso gynyba, tačiau pareiÅ¡kėjas nėra asmuo, turintis įstatyme numatytus įgaliojimus ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir reikÅ¡ti reikalavimus siekiant jį apginti.

Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus įrengimo (pagalbos mygtukas) PareiÅ¡kėjas savo skunde teigia, kad kamerose nebuvo įrengta pagalbos iÅ¡kvietimo mygtukų ir dėl to buvo suvaržyta jo galimybė skubiai iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ , be to, nebuvo radijo taÅ¡ko. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiÅ¡kėjui bÅ«tų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iÅ¡kvietimo bÅ«du, o pagalbos iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiÅ¡kia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016).

Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-02-18 pažymoje Nr. 60-6161 nurodyta, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28), 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso.

Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja. PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu reglamentavimu, todėl neturi pagrindo. Kartu pažymi tai, kad pareigÅ«nai, vykdydami savo pareigybėse nurodytas funkcijas, atlieka nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiÅ«rÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjui buvo kilęs pavojus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, minėti pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir užimtumo PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pasivaikščiojimo trukmė per trumpa, o pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klė kelia grėsmę jo sveikatai. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ įstaigoje buvo nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. 2018-04-16 Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1/01-130 dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems numatyta pasivaikščiojimo tvarka ir suimtiesiems, ir nuteistiesiems (pagal Bausmių vykdymo kodeksÄ ).

Pagal šį įsakymÄ suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė. Vadovaujantis 2019-05-21 Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1/01-138 „Dėl nerÅ«kymo kamerose ir nerÅ«kančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“, nuo 2019-06-01 nerÅ«kantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimaliÄ teisės aktuose nustatytÄ trukmę rÅ«kantiems suimtiesiems (nuteistiesiems).

PaaiÅ¡kina, kad nuo 2019-06-01 rÅ«kantiems suimtiesiems nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore (kas atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus), o nerÅ«kantiems suimtiesiems – 2 valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Tokia tvarka įtvirtinta Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2019-06-06 įsakymu Nr. 1/01-149. Nurodo, kad ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė nerÅ«kantiems motyvuoja kalinčius asmenis rinktis sveikesnį gyvenimo bÅ«dÄ , o 1 val. pasivaikščiojimo trukmė rÅ«kantiems atitinka imperatyvius teisės normų reikalavimus.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis.

Jų dydis yra skirtingas - nuo 17,31 m2 iki 22,44 m2. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017-12-04 patikrinimo akte Nr. PA.6-350 nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Å¡varÅ«s, valomi kasdien Å iaulių tardymo izoliatoriaus vadovo nustatyta tvarka. Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus pateiktÄ informacijÄ , pasivaikščiojimo kiemeliuose sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-12-04 patikrinimo akte Nr. PA.6-350 nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018-06-06 patikrinimo akte Nr. PA-3528 nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019-02-11 patikrinimo akte Nr. PA-384 nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliai valomi nustatyta tvarka, patalpos yra švarios, sniegas nukastas bei veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus nenustatyta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019-07-12 patikrinimo akte Nr. PA-5294 nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose danga yra ištrupėjusi. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019-07-25 patikrinimo akte Nr. PA-5576 nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose vizualiai matomų pelėsių nėra. Šiaulių departamento 2019-08-30 patikrinimo akte Nr. PA-6358 nustatyta, kad kai kuriuose kiemeliuose yra trūkumų (nubyrėjęs sienų tinkas, grindinio danga), tačiau atsakovas nurodo kad, nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai ir nekeliantys grėsmės kalinamų asmenų saugumui, o pareiškėjo nurodomi pavojai tik teoriniai.

Kartu nurodome ir tai, kad esant palankioms oro sÄ lygoms ir gavus finansavimÄ , Å¡ie trÅ«kumai bus paÅ¡alinti, taip pat nurodome, kad Å iaulių departamento 2019-12-18 patikrinimo akte Nr. PA-9845 nustatytas dalinis trÅ«kumų paÅ¡alinta. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažeidimai nustatyti ne visuose kiemeliuose, o pareiÅ¡kėjas nedetalizuoja, kuriuose kiemeliuose bÅ«nant jis galimai patyrė nepatogumus ir pan. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, iÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai yra nepagrįsti.

Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbÄ su suimtaisiais ir jų užimtumÄ organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra Å¡ios:

1) socialinis ir teisinis Å¡vietimas;

2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas;

3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas;

4) kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Viena iÅ¡ pagrindinių užimtumo formų yra kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Å iaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Be to, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 punkte numatyta, kad „Suimtųjų saviÅ¡vietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Bibliotekos knygų fondas turi bÅ«ti toks, kad vienam suimtajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. /.../ Esant galimybėms, kiekvienÄ dienÄ Ä¯ kameras suimtiesiems duodama po vienÄ laikraÅ¡tį, įsigytÄ už tardymo izoliatoriaus lėšas“. Atsakovas pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos.

Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ . IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir pareiÅ¡kėjas vedami į treniruoklių salę, krepÅ¡inio aikÅ¡telę bei stalo teniso patalpÄ pagal kiekvienÄ savaitę Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ , kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Be to, atsakovas pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys.

Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti Å¡ia teise yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios. Pažymi tai, kad užimtumo grafikai nėra sudarinėjami individualiai, o sudaromi bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems), todėl kiekvienas gali pasirinkti, į kokį siÅ«lomÄ užimtumÄ jam eiti (Resocializacijos skyriaus 2020-02-14 pažyma Nr. 61-528). Nurodo, kad jokie teisės aktai nenumato įpareigojimo kalinamiems asmenims sudaryti individualų užimtumo grafikÄ , o pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas.

Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad pagal Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standartÄ (2002) 1 – Rev.2006 kalinamiems asmenims turi bÅ«ti užtikrinama galimybė bent 8 val. praleisti ne kamerose, o lauke, toks teiginio traktavimas klaidina gerbiamÄ TeismÄ . Nurodo, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outsidetheircells) užimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiėmimuose“.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, tačiau ne laiko praleidimui lauke, kaip kad nurodo pareiÅ¡kėjas. Be to, minėtos nuostatos yra ne imperatyvaus, o rekomendacinio pobÅ«džio. Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas.

Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.

Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Fiziologinės mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parÄ yra 2298 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietoje, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015-01-01). Asmenys laisvės atėmimo vietose aktualiu laikotarpi maitinti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius bei pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. V-257 patvirtintus valgiaraščius, o nuo 2018-01-01 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Taigi, Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d.

įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. IÅ¡ Å iaulių valstybinės maisto ir veterinarijos patikrinimo aktų (2019-04-02 Nr. 57VMÄ®P-116, 2019-05-15 Nr. 57VMÄ®P-231, 2019-08-12 Nr. 57VMÄ®P-185 ir 2019-08-27 Nr. 57VMÄ®P-397) matyti, kad esminių pažeidimų nenustatyta, patiekalai pateikti pagal parengtÄ valgiaraÅ¡tį, maistas atitinka normas. IÅ¡ Å iaulių valstybinės maisto ir veterinarijos patikrinimo aktų (2018-04-24 Nr. 57VMÄ®P-81, 2018-10-03 Nr. 57VMÄ®P-277) matyti, kad esminių pažeidimų nenustatyta, patiekalai pateikti pagal parengtÄ valgiaraÅ¡tį, maistas atitinka normas.

IÅ¡ Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Å iaulių skyriaus cheminių tyrimų protokolų (2017-02-22 Nr. Ch-S 393/2017, 2017-11-20 Nr. Ch-S 4061/2017) matyti, kad esminių pažeidimų nenustatyta, patiekalai pateikti pagal parengtÄ valgiaraÅ¡tį, maistas atitinka normas. Taip pat pareiÅ¡kėjas skundėsi dėl to, jog maistas buvo dalinamas be pirÅ¡tinių. Pažymi, kad teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo maistÄ dalinti su specialiomis pirÅ¡tinėmis. PareiÅ¡kėjas nepateikė detalaus maisto dalinimo apibÅ«dinimo, nenurodė, ar dalinant maistÄ nebuvo naudojami specialÅ«s įrankiai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad maistÄ dalinant be specialių pirÅ¡tinių buvo pažeidžiami higienos reikalavimai.

Duomenų apie tai, jog bÅ«tent pareiÅ¡kėjui Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. PareiÅ¡kėjas tokių duomenų taip pat nepateikia, įstaigai dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų. PareiÅ¡kėjo reikalavimas grįstas samprotavimais nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo. Be to, pagal suimtųjų/nuteistųjų praÅ¡ymÄ , maistas gali bÅ«ti paÅ¡ildomas.

Dėl neaprÅ«pinimo maitinimu pervežant į teismÄ PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nebuvo skiriamas maistas pervežant iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus į Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų vyksiančius teismo posėdžius. Nurodo, kad teisme tekdavo bÅ«ti nuo 10 val. ryto iki 15 val. po pietų, per pertraukÄ jokio maisto niekas neiÅ¡duodavo. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus konvojuojamųjų sÄ rašų Nr. 69/06-4547, Nr. 69/06-5099 ir Nr. 69/06-5018 matyti, kad A. B. buvo konvojuojamas į teismo posėdžius 2019-10-14, 2019-11-11 ir 2019-11-14 dienomis.

Be to atsakovas pažymi, kad konvojuojamiems (iÅ¡vykstantiems) asmenims iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus ilgiau kaip 6 valandoms yra iÅ¡duodamas sausas davinys. Atsižvelgiant į 2019-10-14 ir 2019-11-14 Sauso davinio iÅ¡davimo, suimtiesiems ir nuteistiesiems iÅ¡vykusiems iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, žiniaraščių Nr. 60/09-36315 ir Nr. 60/09-40125 matyti, kad pareiÅ¡kėjui sausas davinys buvo iÅ¡duotas, jo gavimÄ jis patvirtino paraÅ¡u. IÅ¡ 2019-11-11 laikinai iÅ¡vykusių suimtųjų (nuteistųjų) apskaitos paros žiniaraščio Nr. 69/06-39684 matyti, kad pareiÅ¡kėjas į teismo posėdį iÅ¡vyko 8:40 val. ir grįžo 11:33 val., todėl sausas davinys jam nepriklausė.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvo gavęs pusryčius į kamerÄ prieÅ¡ iÅ¡vykstant į teismo posėdį, o sugrįžęs po teismo posėdžio grįžo tiesiai į kamerÄ , kurioje gavo pietus. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, iÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai yra nepagrįsti.

Dėl sÄ lygų asmens higienai Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u. Aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktÄ laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos: Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, į duÅ¡Ä vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad „karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas“.

Atsakovas nurodo, kad Å TI duÅ¡e bėga karÅ¡tas vanduo. Nurodome, kad vanduo į Å TI tiekiamas iÅ¡ centralizuotų vandentiekio tinklų. Atkreipiame dėmesį, kad atsakovas karÅ¡to vandens tiekimo negali įtakoti, todėl, sutrikus centralizuotam vandens tiekimui, už tai nėra atsakingas. Be to, pareiÅ¡kėjas Å¡ios savo skundo dalies neindividualizuoja, nenurodo, kada, anot jo, jis dėl karÅ¡to vandens nebuvimo nebuvo nuvestas į duÅ¡Ä . Kaip matyti 2017-12-15 patikrinimo akte Nr. PA.6-378 galimybė nusiprausti duÅ¡e pagal įstaigoje nustatyta tvarkÄ sudaroma.

Kaip matyti 2018-03-27 patikrinimo akte Nr. PA.6-1339 duÅ¡inių, prausyklų patalpos tvarkingos, valymas ir dezinfekcija atliekama kasdien. Kartu pažymi tai, kad pareiÅ¡kėjas jo kalinimo metu Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijai nepateikė jokių skundų dėl karÅ¡to vandens bei galimybės naudotis duÅ¡u nebuvimo. Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M.

V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Pareiškėjo A. B. skundas tenkintinas iš dalies. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-02-12 pažymos Nr. 60-5933 Dėl A. B. (t. 1, b. l. 30-33) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiškai nuo 2009-06-08 iki 2011-01-03, nuo 2016-08-18 iki 2016-09-01, nuo 2017-09-07 iki 2017-09-21, nuo 2019-10-03 iki 2020-01-30.

Sprendžiant Å¡ioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygų, t. y.

įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.). PareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju kelia reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, o CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl bÅ«tent pastaroji nuostata, nustatanti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , yra taikytina Å¡ioje byloje (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2330-624/2015).

Ä®vertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2020 m. sausio 29 d. (pagal spaudÄ ant voko, t. 1, b. l. 20), tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, todėl pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo periodiÅ¡kai už laikotarpį nuo 2009-06-08 iki 2011-01-03, nuo 2016-08-18 iki 2016-09-01.

Atsakovas, atstovaujamas Å iaulių tardymo izoliatoriaus, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo už aukščiau nurodytÄ laikotarpį nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipė, pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už minėtÄ laikotarpį yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo.

Taigi, Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ . EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis. Å is teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr. EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimÄ Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, p. 51-52).

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Skunde (t. 1, b. l.

17) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido dėl nežinojimo, o EŽTT nutarimai, kurie aiÅ¡kina Konvencijos 3 straipsnio taikymÄ , jam nebuvo žinomi. Apie juos neseniai sužinojo iÅ¡ žiniasklaidos priemonių. Be to, ilgÄ laiko buvo neveiksnus. Atsikirtime (t. 2, b. l. 108) pareiÅ¡kėjas, atsikirsdamas į atsakovo atstovo atsiliepime iÅ¡dėstytÄ praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nurodė, kad netikslinga bÅ«tų taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir praÅ¡o jo netaikyti, o skundo papildyme (t. 2, b. l. 127) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad senaties terminas gali bÅ«ti taikomas ne visam jo praÅ¡omam laikotarpiui, o už tris paskutinius metus, nes trys paskutiniai metai į senaties terminÄ neįeina.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2010-06-22 nuosprendyje nurodyta, jog pareiškėjui buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė, o dėl nustatyto psichikos sutrikimo jam nebuvo skirtas priverčiamojo poveikio priemonių taikymas. Kituose, pvz.: 2016-05-19 ar 2019-11-14 nuosprendžiuose duomenų apie psichikos sutrikimus nėra. Pareiškėjui nebuvo taikytos priverčiamojo poveikio priemonės, o paskirtas realias laisvės atėmimo bausmes atlikdavo pataisos namuose. Be to, iš Marijampolės pataisos namų 2020-03-31 rašto Nr. 9/07-4414 (t. 2, b. l. 121) matyti, kad pareiškėjas nebuvo pripažintas neveiksniu, ar ribotai veiksniu.

Teismo nuomone, tai, kad pareiÅ¡kėjo laisvė yra apribota, negali pateisinti 3 metų (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ieÅ¡kinio senaties termino nesilaikymo, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ fundamentalų teisės principÄ , praleistas terminas kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti pateisinamas remiantis tariamu teisės norminių aktų turinio nežinojimu. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už aukščiau nurodytÄ laikotarpį ir teismas Å¡iuo atveju vadovaujasi nacionaline teise – CK nuostatomis dėl senaties termino ir jo praleidimo pasekmių, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ akcentavęs, kad pareiÅ¡kėjas privalo nurodyti objektyvias aplinkybes, pateisinančias 3 metų (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) ieÅ¡kinio senaties termino nesilaikymÄ , dėl kurių jis įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2014-10-30 nutartis byloje Nr. A-575-1559/2014).

Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo A.

B. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį periodiÅ¡kai nuo 2009-06-08 iki 2011-01-03, nuo 2016-08-18 iki 2016-09-01. Atsižvelgiant į tai, ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2020 m. sausio 30 d. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ panaikintas minėtas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, tuo pačiu 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2 suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktÄ â€“ 4,1 m2 nepilnamečiui asmeniui.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-02-12 pažyma Nr. 60-5933 Dėl A. B. (t. 1, b. l. 30-33), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2017-09-07 iki 2017-09-21 ir nuo 2019-10-03 iki 2020-01-30 (119 dienų). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 119 dienų nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos.

Ä®vertinęs kamerų plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 119 dienų pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausia iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos. EŽTT Å¡iame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m2, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis. Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais.

EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydį ir kartu su pareiÅ¡kėju joje buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiÅ¡kėjui kameroje Nr. 48 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,88 m2) teko nuo 3,38 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,22 m2 (kameroje 4 asmenys), 16,88 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 49 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 18,33 m2) teko nuo 3,67 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,58 m2 (kameroje 4 asmenys), 6,11 m2 (kameroje 3 asmenys), Nr. 29 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 19,20 m2) teko nuo 3,84 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,8 m2 (kameroje 4 asmenys), Nr. 26 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 14,93 m2) teko nuo 3,73 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 4,98 m2 (kameroje 3 asmenys), 7,47 m2 (kameroje 2 asmenys), Nr. 10 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 14,44 m2) teko nuo 3,61 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 4,81 m2 (kameroje 3 asmenys), 14,44 m2 (kameroje 1 asmuo), Nr. 46 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 16,32 m2) teko nuo 3,27 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,08 m2 (kameroje 4 asmenys).

IÅ¡ byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (t. 1, b. l. 43–46) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, esantys baldai nevaržė pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvės, o kamerose yra: Nr. 48 – 1,80x0,50, Nr. 49 – 1,6x0,5, Nr. 29 – 1,61x0,49, Nr. 26 – 1,63x0,50, Nr. 10 – 1,63x0,52, Nr. 46 – 1,62x0,5 – dydžio stalai, kurių pakanka, kad asmenys prie jų galėtų sėdėti ir valgyti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, kad jam nebuvo vietos ir dėl to tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ , atmestinas kaip nepagrįstas.

IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 Apie 2018 metais atliktus remonto darbus (t. 1, b. l. 50–60) matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje per 2018 metus kameroje Nr. 29 - perstatytos lovos, stalas, kėdės. Todėl pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas ankÅ¡tomis sÄ lygomis, o prie kamerose esančių stalų buvo pakankamai vietos pavalgyti. Juo labiau, pareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kurioje kameroje jam buvo per mažas stalas, nes kamerose pareiÅ¡kėjas buvo ir vienas, du, ir kartu su dviem, trimis, keturiais asmenimis.

Taigi, kad kamerose esantys baldai nevaržė pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvės, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiÅ¡kėjui tektų mažiau, negu minimalus plotas ar pareiÅ¡kėjui trukdytų laisvai judėti, tai patvirtina byloje esančių kamerų, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, fotonuotraukos (t. 1, b. l. 82-87). Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinama per langÄ , nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa silpnai patenka į patalpas, elektrinis apÅ¡vietimas kamerose buvo per stiprus, tačiau jo reguliuoti negalėjo, žiemÄ Å¡alta, o vasarÄ karÅ¡ta, kamerų lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, dažai nuo sienų atsilupę, drėgna.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (16.3.187.6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d., t. 1, b. l. 94-96) konstatuota, kad organizuojant Å TI laikomų asmenų apgyvendinimÄ atsižvelgiama į suimtųjų įpročius, t. y. nerÅ«kantieji laikomi atskirai nuo rÅ«kančiųjų. Å variems ir neÅ¡variems skalbiniams transportuoti naudojami atskiri ženklinti vežimėliai. Skalbimo priemonės naudojamos pagal paskirtį.

Sanitarinėje švarykloje įrengtos dezinfekavimo kameros pakrovimo pusė nuo iškrovimo pusės atskirta pertvara su durimis dezinfekuotojui. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas pildomas: nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo parašas. Dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos „Mikrobac forte“ 2 proc. dezinfekcinės priemonės valomuoju tirpalu. Dušinėms, persirengimo patalpoms, sanitariniams įrengimams valyti ir dezinfekuoti naudojami autorizuoti boicidai.

Å TI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis. GyvenamÄ sias patalpas tvarkyti skiriami jose gyvenantys asmenys. Patikrinimo metu tikrintos gyvenamųjų kamerų, tame tarpe ir kameros Nr. 48 patalpos tvarkingos. Å TI laikomiems asmenims skirtos valymo priemonės (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai) laikomi bendrojo naudojimo patalpose tam skirtose vietose ir gyvenamosiose patalpose.

Soda ir Å«kinis muilas iÅ¡duodamas esant poreikiui. Kameroje Nr. 48 vizualiai matomų pelėsių nėra. IÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas per langus sudaryta galimybė visose tikrintose kamerose. Å TI laikomiems asmenims galimybė nusiprausti duÅ¡e pagal įstaigoje nustatytÄ tvarkÄ sudaroma ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai keičiami po nusiprausimo duÅ¡e. Å TI laikomi asmenys turi teisę naudotis mokamomis skalbimo paslaugomis. Asmeninių apatinių ir virÅ¡utinių drabužių centralizuotam skalbimui sudaryta sutartis su skalbykla UAB „Juvidė“.

Å TI patalpų nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimÄ ir naikinimÄ pagal 2016 gegužės 13 d. sudarytÄ sutartį Nr. T16/258 47/08-37 atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Profilaktiniai darbai atliekami periodiÅ¡kai: paskutinį kartÄ profilaktiniai darbai atlikti 2017 m. lapkričio 17 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. sausio 15 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-108 (patikrinimas atliktas 2019 m. sausio 10 d., b. l. 84-85) konstatuota, kad kameroje Nr. 61 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai paÅ¡alinti – apÅ¡vietimo įrenginiai techniÅ¡kai tvarkingi, saugÅ«s (pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo periodiÅ¡kai nuo 2019-02-28 iki 2019-03-28).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-5880 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 7 d., t. 1, b. l. 97-98) konstatuota, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas kameroje Nr. 10 yra pašalintas – buvusi ištrupėjusi sienų ir lubų dangos (tinko) dalis yra užtinkuota. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. lapkričio 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8468 (patikrinimas atliktas 2019 m. spalio 30 d., t. 1, b. l. 99-100) konstatuota, kad kameroje Nr. 46 nustatytas pelėsis (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas).

Å TI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Turto valdymo skyriaus duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iÅ¡ Å TI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (Å TI nustatyta tvarka registruojami raÅ¡tu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimÄ pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale.

ŠTI Turto valdymo skyriaus duomenimis, kenkėjų profilaktikos ir naikinimo darbai ŠTI atlikti 2019 m. rugpjūčio 8 d. Kameroje Nr. 46 kenkėjų (blakių) naikinimo darbai atlikti 2019 m. liepos 30 d. Gyvenamojoje kameroje Nr. 46 nariuotakojų ar kitų kenkėjų buvimo pėdsakų neaptikta. Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir neužtikrinto natūralaus apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi.

Nepakankamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas kompensuojamas dirbtiniu apÅ¡vietimu, ventiliacija užtikrinama per langÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. IÅ¡ administracinėje byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė iÅ¡vėdinti kamerų gyvenamÄ sias patalpas per langus sudaryta ir tai atitinka atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kad kamerų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, pripažino ir pats pareiÅ¡kėjas skunde.

Kiti pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvÅ«s, o byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių ar kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Teisės aktai neįpareigoja Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), bÅ«klės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iÅ¡ tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobÅ«džio, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tokio laipsnio neigiamÄ poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliÅ«tis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. lapkričio 12 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-8468 (patikrinimas atliktas 2019 m. spalio 30 d., t. 1, b. l. 99-100) matyti, kad kameroje Nr. 46 nustatytas pelėsis (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas), todėl tai vertintina pareiÅ¡kėjo naudai. Kitais paminėtais patikrinimo aktais kamerose, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, nėra konstatuota nei pelėsio, nei drėgmės, nei Å¡alčio, todėl laikytina, kad kitos pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (t. 1, b. l. 50–60) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ (t. 1, b. l. 47-49), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 „Apie 2019 metais atliktus remonto darbus“ (t. 1, b. l. 61-69) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2017-2019 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 29 – nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, pakabintos naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės; pakabintos pakabos, permontuotos lentynos daiktams susidėti, perglaistytos, perdažytos sienos, perklijuotos sienų plytelės, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat išardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, kamera Nr. 26 – atlikti elektros instaliacijos darbai, sumontuoti du dienos apšvietimo šviestuvai ir kt., todėl pareiškėjo argumentas, kad kameros buvo neremontuotos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Kad kameros tvarkingos, dažai nuo sienų nėra atsilupę, matyti iÅ¡ pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, fotonuotraukų (t. 1, b. l. 82-87). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo užtikrinta tinkama temperatÅ«ra, nes vasarÄ temperatÅ«ra buvo iki 350C. Toks pareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimas vertintinas kritiÅ¡kai, nes Å iaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-02-12 pažymos Nr. 60-5933 Dėl A. B. (t. 1, b. l. 30-33) matyti, kad bylai aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas vasaros metu Å iaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo.

Pareiškėjo argumentas, kad patys kamerose buvę asmenys neturėjo galimybės išjungti kamerose šviesos, nes nebuvo jungiklių, vertintinas kritiškai, nes pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 14.3. papunktyje numatyta, kad kameroje turi būti įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas.

Elektros laidai montuojami paslėptuoju bÅ«du, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, o elektros jungikliai įmontuojami koridoriuje prie kameros. Toks kamerų įrengimo apÅ¡vietimas užtikrina tinkamo režimo laikymÄ si ir žmonių saugumÄ . PareiÅ¡kėjas prieÅ¡tarauja pats sau, teigdamas, kad kamerose buvo tamsu, nors tuo pačiu nurodo, kad kamerose buvo elektrinis apÅ¡vietimas per stiprus, kurio patys neturėjo galimybės iÅ¡sijungti. Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose esantys: kėdės, lovos, kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė, lentynos – užėmė didžiÄ jÄ kameros dalį, tuo pačiu teigia, kad kamerose trÅ«ko inventoriaus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo veidrodžio bei lentynos higienos priemonėms susidėti. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra, be kito inventoriaus, ir spintelės (1 vnt. 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai), sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai), veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpose, kuriose buvo pareiškėjas, nebuvo būtino inventoriaus.

Be to, iš atsakovo atstovo pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (t. 1, b. l. 82-87) matyti, kad kamerose yra ir veidrodžiai, ir lentynos higienos priemonėms susidėti. Pareiškėjo argumentas dėl asbesto yra abstraktaus pobūdžio, todėl atmestinas kaip nepagrįstas, nes yra deklaratyvus, įtikinamai neindividualizuota, kokia žala pareiškėjui kilo dėl minėto faktoriaus. Juo labiau, nei viename pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akte nėra užfiksuota, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos -dezinfekcijos planÄ 2016-2017 m. m. (t.

1. b. l. 70-78) ir Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos-dezinfekcijos planÄ 2018-2019 m. (t. 1, b. l. 79-81). Atsikirtime (t. 2, b. l. 108-109) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis per visÄ kalinimo laikotarpį nebuvo kamerose Nr. 48 ir Nr.

49. Toks pareiškėjo aiškinimas vertintinas kritiškai, nes iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-02-12 pažymos Nr. 60-5933 Dėl A. B. (t. 1, b. l. 30-33) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-03-23 pažymos Nr. 69-1416 Dėl A. B. (t. 2, b. l. 113) matyti, kad kameroje Nr. 48 pareiškėjas buvo nuo 2017-09-07 iki 2017-09-13, o kameroje Nr. 49 pareiškėjas buvo nuo 2017-09-13 iki 2017-09-21. Netikėti pateiktais Šiaulių tardymo izoliatoriaus dokumentais teismas neturi pagrindo ir jais remiasi.

PareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų bylai aktualiu laikotarpiu į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ su skundais nesikreipė. Be to, pareiÅ¡kėjas visÄ savo skundÄ grindė Lietuvos higienos norma HN 76:2010, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d., ir jau galiojo visÄ pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikÄ (nauja redakcija nuo 2018-11-01).

Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo Pareiškėjas skunde nurodė, kad ŠTI gyvenamosiose kamerose kaliniams nėra užtikrinama galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, tad pareigūnus tekdavo kviesti, daužant į duris. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2020-02-18 pažymoje Nr. 60-6161 (t. 1, b. l.

34) nurodyta, jog pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso. Nurodytoje pažymoje pažymėta, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 2 punkto reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Pažymi, kad Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimų“ patvirtinimo“ įsigaliojimo.

Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Dėl iškvietimo mygtuko teismas pažymi, jog kalinių saugumo užtikrinimas susijęs su pareigūnų iškvietimo mygtuko (signalizacijos sistemos) įrengimu kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams.

Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, padaryta iÅ¡vada, jog teisės aktai Å iaulių TI numatė aliarminio iÅ¡kvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimÄ , tačiau įstaiga nesilaikė Å¡io reikalavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiÅ¡kia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiÅ¡kėjui kilo neturtinė žala.

Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ . Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiÅ¡kėjui nepateikus, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018). PareiÅ¡kėjo teiginiai yra deklaratyvÅ«s, į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl minėtų nepatogumų pareiÅ¡kėjas nesikreipė, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl iÅ¡kvietimo mygtuko įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl sanitarinio mazgo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais. Kamerose unitazas yra gyvenamojoje patalpoje, kur nuo kitų esančių kalinių atskirtas ne aukÅ¡tesne nei 1,35 m. sienele, nėra jokios kabinos. Jam naudojantis unitazu, pareigÅ«nai atidarydavo duris neįspėję, tuo pažeisdavo jo privatumÄ , be to, kamerose sklisdavo nemalonÅ«s kvapai. Atsikirtime (t. 2, b. l. 108-109) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose sanitariniai mazgai atitverti 1 metro medine plokÅ¡te ir permatoma plastikine plėvele, o tai neužtikrino privatumo, nes buvo matomas tiek asmenims kameroje, tiek pareigÅ«nams.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai atitverti iÅ¡ visų keturių pusių, o nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma medžiagine iÅ¡ storos spalvotos polietileno plėvelės užuolaida, todėl tai visiÅ¡kai užtikrina asmenų privatumÄ . IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (t. 1, b. l. 39-42) matyti, kad kamerose Nr. 48, 49, 29, 26, 10, 46 sanitarinis mazgas atitvertas mÅ«rine atitvarine konstrukcija, kurių aukÅ¡tis nuo 2,28 m. iki 2,34 m., t. y.

ženkliai aukÅ¡tesnės negu 1,35 m. ir 1 m, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, kad kamerose tualetai nuo likusios kameros dalies atskirti ne aukÅ¡tesne nei 1,35 m ir 1 m aukščio sienele (medine plokÅ¡te), atmestinas kaip nepagrįstas. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Å¡iuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

Tačiau Å¡i aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017). PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktÅ«s. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad naudojantis sanitariniu mazgu, pareigÅ«nai atidarydavo duris neįspėję, tuo pažeisdavo jo privatumÄ .

Administracinėje byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukose (t. 1, b. l. 82-87) matyti, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) arba iš kameros vidinės pusės įėjimo durų atžvilgiu. Kitų argumentų, kuo pasireiškė jo privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui, pareiškėjas nenurodė.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,35 m, o įėjimai atitverti durimis (pvz.: kamera Nr. 49, 48, 10, 46) arba užuolaidomis (Nr. 29, 26). Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis mūrinėmis atitvarinėmis konstrukcijomis ir įėjimas yra atitvertas durimis arba neperšviečiamomis užuolaidomis, šiuo atveju niekas negalėjo matyti pareiškėjo, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mÅ«rine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiÅ¡kėjos teisės į privatumÄ pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-622/2020 ir kt.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“.

Å iaulių TI pastatytas iki Å¡ių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgÄ visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ arba kameroje įrengti bÅ«tent mechaninį vėdinimÄ , o natÅ«ralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas).

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Juo labiau, kaip minėta aukščiau, iÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad gyvenamosiose kamerose sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per langÄ .

Be to, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-6386 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. 1, b. l.

56) matyti, kad pagal Å TI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatas, Å TI gyvenamÄ sias patalpas ir jose esančius įrenginius valo patys jose laikomi asmenys. Vadovaujantis Å TI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu „ŠTI aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos-dezinfekcijos planu 2018-2019 m.“ gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrenginiai dezinfekuojami autorizuotu biocidiniu.

Kasdienius sanitarinių įrenginių dezinfekcijos darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai. Taip pat atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (t. 1, b. l. 82-87), todėl įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kamerose, nenustatyti. Pareiškėjo argumentas, kad kamerose nėra unitazų, o tik skylės grindyse, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimÄ unitazÄ . Be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areÅ¡tinių kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali bÅ«ti ir tupiami (9.1. p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020). Taigi vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020).

Be to, iÅ¡ kamerų, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, fotonuotraukų (t. 1, b. l. 82-87), matyti, kad kamerose Nr. 29,10 yra įrengti sėdimi unitazai. Dėl Å¡varos ir tvarkos kamerose PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrinamos Å¡varios kameros. Pagal HN 134:2015 37 punktÄ , patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-267 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 29 d., t. 1, b. l. 107–109) matyti, kad vadovaujantis Å TI vidaus tvarkos taisyklėmis, Å TI gyvenamÄ sias patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Tam skirtos valymo priemonės (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra, tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. kovo 27 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-1339 (patikrinimas atliktas 2018 m. kovo 21 d., t. 1, b. l. 112–113) konstatuota, kad Å TI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis. GyvenamÄ sias patalpas tvarkyti skiriami jose gyvenantys asmenys.

Å TI laikomi asmenys valymo priemonėmis (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai) aprÅ«pinti. Valikliai iÅ¡duodami esant poreikiui. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., t. 1, b. l. 115–116) konstatuota, Å TI gyvenamÄ sias patalpas, vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys.

Å TI laikomi asmenys valymo priemonėmis (Å¡epečiais grindims, Å¡luostėmis, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprÅ«pinami. Sanitariniai įrenginiai kasdien valomi teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbact forte, 2 proc.). Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka Å TI sanitarinės Å¡varyklos darbuotojai - valymo darbai registruojami „Įstaigos objektų kasdienio dezinfekavimo kontrolės žurnale“. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. liepos 23 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-4859 (patikrinimas atliktas 2018 m. liepos 16 d., t. 1, b. l. 117–118) konstatuota, kad Å TI gyvenamÄ sias patalpas, vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d.

įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. Å TI laikomi asmenys valymo priemonėmis (Å¡epečiais grindims, Å¡luostėmis, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliais, kibirais, valikliais) aprÅ«pinti. Valikliai iÅ¡duodami esant poreikiui. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-5239 (patikrinimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 3 d., t. 1, b. l. 119–121) konstatuota, kad Å TI gyvenamÄ sias patalpas, vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d.

įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. ŠTI valymo priemonių (šepečių grindims, šluosčių, šiukšlių semtuvėlių, kibirų), skirtų gyvenamųjų patalpų valymui, turi. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8051 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d., t. 1, b. l. 122-124) konstatuota, kad ŠTI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d.

įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkos ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis. GyvenamÄ sias patalpas valo patys jose gyvenantys asmenys, Å TI laikomi asmenys valymo priemonėmis (Å¡epečiais grindims, Å¡luostėmis, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliais, kibirais) aprÅ«pinti. Valikliai iÅ¡duodami esant poreikiui. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. vasario 8 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-365 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., t. 1, b. l. 131-133) konstatuota, kad vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d.

įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis, Å TI gyvenamÄ sias patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Å TI laikomi asmenys valymo priemonėmis (Å¡epečiais grindims, Å¡luostėmis, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliais, kibirais) aprÅ«pinti. Valikliai iÅ¡duodami esant poreikiui. Patikrinimo metu nustatyta, kad vadovaujantis Å TI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu Å TI aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos-dezinfekcijos planu 2018-2019 m. gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrengimai kasdien valomi ir dezinfekuojami teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotais biocidais (Microbac forte, 2 proc.).

Kasdienius sanitarinių įrenginių valymo darbus atlieka Å TI sanitarinės Å¡varyklos darbuotojai, valymo darbai registruojami Ä®staigos objektų kasdieninio dezinfekavimo kontrolės žurnale. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-170 (patikrinimas atliktas 2019 m. sausio 17 d., t. 1, b. l. 141-143) konstatuota, kad Å TI gyvenamÄ sias patalpas, vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d.

įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, valo patys jose laikomi asmenys. Valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinti. Valikliai išduodami esant poreikiui. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6386 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. 1, b. l. 144) konstatuota, kad pagal ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d.

įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatas, Å TI gyvenamÄ sias patalpas ir jose esančius įrenginius valo patys jose laikomi asmenys. Vadovaujantis Å TI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu „ŠTI aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos-dezinfekcijos planu 2018-2019 m. gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrenginiai dezinfekuojami autorizuotu biocidiniu.

Kasdienius sanitarinių įrenginių dezinfekcijos darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. balandžio 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2342 (patikrinimas atliktas 2019 m. balandžio 4 d., t. 1, b. l. 145) konstatuota, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkto pažeidimas pašalintas. Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamosioms patalpoms valyti ŠTI valymo priemonių (šepečių gindims, šluosčių, šiukšlių semtuvėlių, kibirų, valiklių) turi.

Å TI nustatyta tvarka, valymo priemonės (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių aemtuvėliai, kibirai, valikliai) suimtiesiems/ nuteistiesiems yra iÅ¡duodami aukÅ¡to prižiÅ«rėtojui pateikus praÅ¡ymÄ Å¾odžiu arba raÅ¡tu. Patikrinimo aktuose nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos -dezinfekcijos planas 2016-2017 m. m. (t.

1. b. l. 70-78) ir Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos-dezinfekcijos planÄ 2018-2019 m. (t. 1, b. l. 79-81). Duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė paminėtus planus, nėra, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, pasivaikščiojimų trukmės PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pasivaikščioti buvo galima tik vienÄ valandÄ per parÄ , kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, nebuvo suoliuko, jie nebuvo valomi ar laistomi.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ kasdien pasivaikščioti gryname ore. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punkte reglamentuota, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu; pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra; iÅ¡ilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, virÅ¡uje, įrengiama prižiÅ«rėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių; pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi bÅ«ti įrengta atmosferos kritulių vandens Å¡alinimo sistema.

Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ tvarkÄ , suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo užtikrinamas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore per dienÄ (t. 1, b. l. 178). Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 patvirtintos tvarkos 1.1 punktÄ , suimtiesiems nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė kasdien (t. 1, b. l. 179), tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d.

įsakymas Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ su papildymu. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130 nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsnių nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 180), tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d.

įsakymas Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems“. Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 1/01-138 „Dėl nerÅ«kymo kamerose ir nerÅ«kančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ 1.2 punktÄ , nustatyta nerÅ«kantiesiems suimtiesiems (nuteistiesiems) vienos valandos ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė (t. 1, b. l. 182-183). Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. birželio 6 d.

įsakymÄ Nr. 1/01-149 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“, nustatyta pasivaikščiojimo gryname ore trukmė kasdien asmenims atskirai pagal 1.1.1, 1.1.2, 1.1.3, 1.2 punktus (t. 1, b. l. 181), tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-350 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 1 d., t. 1, b. l. 101–102) konstatuota, kad pasivaikščiojimų kiemeliai Å¡varÅ«s, valomi kasdien Å TI vadovo nustatyta tvarka.

Pagal Å TI administracijos pateiktÄ informacijÄ , Å TI pasivaikščiojimo kiemeliuose sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. liepos 25 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-5576 (patikrinimas atliktas 2019 m. liepos 15 d., t. 1, b. l. 114) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 2, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 19 sienų danga nutrupėjusi, taip pat pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 19 iÅ¡trupėjusi ir grindinio danga (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas).

Sporto, stalo teniso salėse veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius (įrangÄ ) naudojant pagal paskirtį, nenustatyta. Patikrinimo metu įvertinus tikrintus pasivaikščiojimo kiemelius, vizualiai matomų pelėsių nenustatyta. Siekiant įvertinti faktus dėl bendrojo naudojimo patalpose esančių dulkių, operatyviosios kontrolės metu vertintos sporto salės, stalo teniso salės, pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 2, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 19 patalpos ir jose esantys įrenginiai.

Å TI bendrojo naudojimo patalpos ir jose esantys įrenginiai valomi Å TI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu Å iaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos ( patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos – dezinfekcijos planu 2018-2019 m. Kasdieniai valymo ir dezinfekcijos darbai registruojami. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu „Microbac forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. ValymÄ ir dezinfekcijÄ atlieka dezinfekuotojas, valytojai.

Patikrinimo metu nustatyta, kad sporto, stalo teniso salių, pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 2, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 19 patalpos ir jose esantys įrenginiai švarūs. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-384 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., t. 1, b. l. 125–127) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ŠTI vadovo nustatyta tvarka. Patikrinimo metu kiemelių patalpos buvo švarios, sniegas nukastas.

Veiksnių (slidžios dangos), galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatyta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. birželio 6 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-3528 (patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 1 d., t. 1, b. l. 170) konstatuota, kad Å TI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemai Å¡varÅ«s, tvarkingi. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja CPT iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke.

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tiksliniuose užsiėmimuose.

Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Pareiškėjo argumentas dėl valandos pasivaikščiojimo trukmės patvirtinamas aukščiau paminėtais Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymais. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, į kokius pasivaikščiojimo kiemelius buvo išvestas ir ar buvo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose paminėtuose kiemeliuose, o jei ir buvo, tai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose neuždraudė vesti asmenis pasivaikščioti į patikrinimo aktuose nurodytus kiemelius, kuriuose nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai, tik nurodė pašalinti nustatytus sienų ir grindų trūkumus.

Juo labiau, pareiškėjas iš Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimo nekildina neturtinės žalos. Priešingai, patikrinimo aktuose užfiksuota, kad pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi, veiksnių (slidžios dangos), galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatyta, o tikrintų pasivaikščiojimo kiemelių patalpos ir jose esantys įrenginiai švarūs. Juo labiau, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 „Apie 2019 metais atliktus remonto darbus” (t. 1, b. l. 61–69) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2019 metus buvo remontuojami pasivaikščiojimo kiemeliai (Nr. 5, 16, 17 – dalinis remontas: grindų duobių ir sienų prie grindų betonavimas; kiemeliai Nr. 21, Nr. 20 – kosmetinis remontas: atliktas durų slenksčio betonavimas prie kiemelio durų).

PareiÅ¡kėjo argumentai, kad kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, nebuvo suoliuko, kiemeliai nebuvo valomi ar laistomi, yra nepagrįsti, paneigiami į bylÄ pateiktais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktais, todėl atmestini. Juo labiau, Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 ir 22 punktai reglamentuoja pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimÄ .

Teisės aktai nereglamentuoja inventoriaus pasivaikščiojimo kiemeliuose. Taigi, pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai yra deklaratyvÅ«s, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ . Dėl galimybės skalbti drabužius, pÅ«vančių čiužinių, tualetinio popieriaus kiekio PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jis nebuvo tinkamai aprÅ«pinamas patalyne, neiÅ¡duodavo užvalkalo užklotui, rankÅ¡luosčių, vėliau iÅ¡duodavo tik virtuvinį rankÅ¡luostukÄ .

Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pÅ«davo. Apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje, o tokių asmenų yra tik apie 30 procentų. Net ir esant galimybei plauti rÅ«bus, kildavo įvairios biurokratinės kliÅ«tys. Kameroje nebuvo pakankamai tualetinio popieriaus, jam vienam mėnesiui bÅ«davo skiriamas ritinėlis, kurio neužtekdavo. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punktas nustato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymui ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. balandžio 24 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2202 (patikrinimas atliktas 2018 m. balandžio 23 d., t. 1, b. l. 103) nurodyta, kad patikrinus minkšto inventoriaus sandėlį ŠTI, nustatyta, jog laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamos dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija – pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Laikomiems asmenims (kiekvienam) užpildoma kortelė „AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninė sÄ skaita“. Operatyviosios kontrolės metu peržiÅ«rėtos pareiÅ¡kėjų kortelės „AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninė sÄ skaita“ (pareiÅ¡kėjų paraÅ¡ais patvirtinta, kad pareiÅ¡kėjai buvo aprÅ«pinti minkÅ¡tu inventoriumi (dezinfekuotu čiužiniu, pagalve, antklode) ir Å¡variais lovos skalbiniais). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-224 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. liepos 19 d., t. 1, b. l. 104–106) matyti, kad operatyviosios kontrolės metu tikrintas minkÅ¡tojo inventoriaus sandėlis.

Nustatyta, kad Å¡varÅ«s skalbiniai laikomi tvarkingai, atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių. Å vari patalynė Å TI laikomiems asmenims iÅ¡duodama ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę po nusiprausimo duÅ¡e ir kiekvienÄ kartÄ atvykus į įstaigÄ . MinkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, dezinfekuojamo minkÅ¡tojo inventoriaus registracija vykdoma. IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-267 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 29 d., t. 1, b. l. 107–109) matyti, kad operatyviosios kontrolės metu tikrinant Å¡varių skalbinių laikymo ir minkÅ¡tojo inventoriaus iÅ¡davimo sandėlį, nariuotakojų nepastebėta.

Švarūs skalbiniai laikomi jiems skirtoje švarioje vietoje atskirai nuo nešvarių. ŠTI laikomiems asmenims išduodamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) dezinfekuojamas; pildomas dezinfekuojamo minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-378 (patikrinimas atliktas 2018 m. vasario 13 d., t. 1, b. l. 110–111) konstatuota, kad ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas švarus, dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus.

Suplyšusio minkštojo inventoriaus, lovos skalbinių nerasta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., t. 1, b. l. 115–116) konstatuota, kad ŠTI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas sanitarinėje švarykloje įrengtoje dezinfekavimo kameroje. Vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija „Kameros dezinfekuotų daiktų registravimo žurnale“.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8051 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d., t. 1, b. l. 122-124) konstatuota, kad Å TI laikomiems asmenims sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius sudarytos – suimtųjų / nuteistųjų apatiniai rÅ«bai priimami skalbti vietoje įrengtoje skalbykloje. Vadovaujantis Å TI direktoriaus 2017 m. birželio 28 d.

įsakymo Nr. 1/01-162 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 3 punktu, Å TI esantiems suimtiesiems / nuteistiesiems virÅ¡utinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančius pinigus. Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų teikimui 2018 m. spalio 19 d. sudaryta sutartis Nr. 81/01-37 su UAB „Šiaulių skalbykla“.

Vadovaujantis minėto teisės akto 17 punktu virÅ¡utiniai rÅ«bai (marÅ¡kiniai, sportinės kelnės ir bliuzonas) nemokiems suimtiesiems / nuteistiesiems skalbiami įstaigos skalbykloje, kartÄ per mėnesį. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. vasario 8 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-365 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., t. 1, b. l. 131-133) konstatuota, kad peratyviosios kontrolės metu patikrinus Å TI minkÅ¡to inventoriaus sandėlį nustatyta, jog Å TI laikomiems asmenims iÅ¡duodami čiužiniai, pagalvės, antklodės yra iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis.

Nustatyta, kad minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) iÅ¡duodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Laikomiems asmenims (kiekvienam) užpildoma kortelė AprÅ«pinimo apranga, patalyne, rankÅ¡luosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sÄ skaita (toliau – Kortelė). IÅ¡duodant inventorių kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti iÅ¡duodamÄ jam patalynę bei inventorių.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6115 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 7 d., t. 1, b. l. 139-140) konstatuota, Å TI bendrojo naudojimo patalpos, valomos Å TI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintÄ â€žÅ TI aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos-dezinfekcijos planu 2018-2019 m. Kontrolės metu nustatyta, kad bendro naudojimo patalpų zonos grindys ties minkÅ¡tojo inventoriaus bei Å¡varių skalbinių iÅ¡davimo langeliu ir kratų kambaryje esančios vonelės buvo Å¡varios, valomos Å TI vadovo nustatyta tvarka.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-170 (patikrinimas atliktas 2019 m. sausio 17 d., t. 1, b. l. 141-143) konstatuota, kad Å TI laikomiems asmenims minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) iÅ¡duodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Laikomiems asmenims (kiekvienam) užpildoma kortelė „AprÅ«pinimo apranga, patalyne, rankÅ¡luosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sÄ skaita“.

IÅ¡duodant inventorių kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti iÅ¡duodamÄ jam patalynę bei inventorių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6386 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. 1, b. l.

56) konstatuota, kad Å TI laikomiems asmenims iÅ¡duodami čiužiniai, pagalvės, antklodės yra iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir (arba) dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis. Nustatyta, kad minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) iÅ¡duodamos dezinfekuotos dezinfekavimo kameroje. Å TI vykdoma dezinfekuotų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Laikomiems asmenims (kiekvienam) užpildoma kortelė „AprÅ«pinimo apranga, patalyne, rankÅ¡luosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sÄ skaita“.

IÅ¡duodant inventorių kiekvienas suimtasis/nuteistasis turi galimybę pasitikrinti jam iÅ¡duodamÄ minkÅ¡tÄ jį inventorių bei patalynę. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6386 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. 1, b. l. 144) konstatuota, kad Å TI laikomiems asmenims iÅ¡duodami čiužiniai, pagalvės, antklodės yra iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir (arba) dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis.

Nustatyta, kad minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) iÅ¡duodamos dezinfekuotos dezinfekavimo kameroje. Å TI vykdoma dezinfekuotų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Laikomiems asmenims (kiekvienam) užpildoma kortelė „AprÅ«pinimo apranga, patalyne, rankÅ¡luosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sÄ skaita“. IÅ¡duodant inventorių kiekvienas suimtasis/nuteistasis turi galimybę pasitikrinti jam iÅ¡duodamÄ minkÅ¡tÄ jį inventorių bei patalynę.

Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintÄ Skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkÄ (t. 1, b. l. 184-187), Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbiniai – iÅ¡duodama patalynė ir rankÅ¡luosčiai, taip pat suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Å iaulių TI skalbykloje. Tiek Å TI skalbiniai, tiek asmeniniai skalbiniai skalbiami ne dažniau, kaip kartÄ per savaitę.

Skalbiniai skalbimui iÅ¡ suimtųjų (nuteistųjų) surenkami pagal Å TI direktoriaus patvirtintÄ suimtųjų ir nuteistųjų maudymosi duÅ¡uose ir suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių skalbinių surinkimo grafikÄ . Asmeniniai skalbiniai skalbiami ir džiovinami nemokamai. Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 Suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡Ä (t. 1, b. l. 188-191), papildytÄ 2015-11-02 Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-243 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d.

įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo “papildymo“(t. 1, b. l. 192), kuriais nustatyta, jog įstaiga skalbia virÅ¡utinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sÄ skaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų, taip pat neturintis asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, ne trumpiau kaip 3 mėnesius, suimtasis (nuteistasis) gali iÅ¡siskalbti vienÄ komplektÄ sezoninių virÅ¡utinių drabužių, bet ne dažniau kaip kartÄ per 2 mėnesius, o striukes – kartÄ per sezonÄ .

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas (t. 1, b. l. 193-197), kuriuo pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-11-20 įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais jo pakeitimais.

Pagal nustatytÄ tvarkÄ , neturintiems pinigų užtikrinamas nemokamas virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sÄ skaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų, o paminėto įsakymo 17 punkte apibrėžta, kad virÅ¡utiniai rÅ«bai (marÅ¡kiniai, sportinės kelnės ir bliuzonas) nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbiami įstaigos skalbykloje kartÄ per mėnesį. Vadovaujantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-09-04 įsakymu Nr. 1/01-209 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių asmeninių drabužių, asmeninės patalynės skalbimo ar cheminio valymo paslaugos už asmenines lėšas įsigijimo, organizavimo ir apskaitos tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (t. 1, b. l. 171-174) patvirtintas tvarkos apraÅ¡as, pagal kurį sudaryta galimybė mokiems suimtiesiems bei nuteistiesiems naudotis mažiausiÄ paslaugų kainÄ pasiÅ«liusios įmonės skalbimo ar cheminio valymo paslaugomis.

Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų galėjęs naudotis nustatyta Å iaulių tardymo izoliatoriuje rÅ«bų skalbimo tvarka. Pastebėtina, jog pareiÅ¡kėjas nurodo, kad apatinio trikotažo neplaudavo, administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje, tačiau Å¡is argumentas paneigtas į bylÄ pateiktais apatinių rÅ«bų skalbimÄ reguliuojančiais aktais. PareiÅ¡kėjas, nurodydamas aukščiau aptartus argumentus, akcentuoja, kad virÅ¡utinio, apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje, o tokių asmenų yra apie 30 procentų (apie 70 procentų neturi sÄ skaitoje pinigų).

Taigi, pareiškėjas, nurodydamas minėtus argumentus, pasisako ne savo, o kitų asmenų vardu, tačiau atstovauti kitiems asmenims pareiškėjas įgalinimų nepateikė; pareiškėjo nurodyti argumentai yra bendro pobūdžio, abstraktūs, nekonkretūs, nedetalizuoti. Be to, pareiškėjas prieštarauja pats sau, nurodydamas, kad net ir tokiu atveju, kai galėdavo skalbtis, kildavo biurokratinės kliūtys. Pareiškėjo įvardintos biurokratinės kliūtys yra neįtikinamos ir perdėm dirbtinės. Pareiškėjo argumentas, kad kameroje nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus, jam dviems savaitėms būdavo skiriama pusė rulonėlio tualetinio popieriaus, kurio neužtekdavo, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Tualetinis popierius yra iÅ¡duodamas ne kamerai, o konkrečiai asmenims, tualetinis popierius buvo iÅ¡duodamas pagal nustatytas normas, tai patvirtina AprÅ«pinimo apranga, patalyne, rankÅ¡luosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sÄ skaita Nr. 2175 (t. 1, b. l. 35-36) ir AprÅ«pinimo apranga, patalyne, rankÅ¡luosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sÄ skaita Nr. 1419 (t. 1, b. l. 37-38), kur už iÅ¡duotÄ patalynę, higienos priemones ir kt. pasirašė pats pareiÅ¡kėjas, pretenzijų dėl kokybės nepareiÅ¡kė, neprašė jų pakeisti.

Duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl papildomo tualetinio popieriaus kiekio ir jam nebÅ«tų skirta, nėra. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Å iaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktÄ ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Dėl naudojimosi duÅ¡u PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebÅ«na Å¡ilto (karÅ¡to) vandens ir nebÅ«na sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-224 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. liepos 19 d., t. 1, b. l. 104–106) konstatuota, kad Å¡vari patalynė Å TI laikomiems asmenims iÅ¡duodama ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę po nusiprausimo duÅ¡e ir kiekvienÄ kartÄ atvykus į įstaigÄ .

Å TI administracijos teigimu, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems), taip pat kiekvienÄ kartÄ naujai atvykusiems Å TI laikomiems asmenims, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, atliekamas sanitarinis Å¡varinimas. Vadovaujantis minėtu teisės aktu ne rečiau kaip kartÄ per savaitę Å TI suimtiesiems suteikiama galimybė nusiprausti duÅ¡e, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę.

Dėl dažnų Å TI laikomų asmenų pervežimų nėra galimybės nusimaudymÄ duÅ¡e organizuoti kiekvienos savaitės tÄ pačiÄ dienÄ , tačiau prausimosi duÅ¡e periodiÅ¡kumas – ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę (įskaitant ir sanitarinį Å¡varinimÄ po etapavimo) yra iÅ¡laikomas. Maudymosi periodiÅ¡kumÄ tiesiogiai įtakoja Å TI laikomų asmenų vykdomų etapavimų skaičius ir dažnis. Å TI duomenimis, asmenys į duÅ¡Ä vedami individualiai, o ne toje pačioje kameroje laikomų asmenų grupėmis, todėl perkėlimas iÅ¡ vienos kameros į kitÄ neturi įtakos prausimosi duÅ¡e periodiÅ¡kumui.

Informacija apie atliktÄ sanitarinį Å¡varinimÄ registruojama nustatytos formos Å TI Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pažymoje „Dėl sanitarinio Å¡varinimo atlikimo“. Pažymoje nurodoma informacija: suimtojo (nuteistojo) vardas, pavardė, gimimo metai, suimtojo (nuteistojo) paraÅ¡as, laikas, kada buvo atliktas sanitarinis Å¡varinimas). IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-267 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 29 d., t. 1, b. l. 107–109) matyti, kad prausyklos patalpos Å¡varios, duÅ¡inių dezinfekcijai naudojami autorizuoti biocidai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. kovo 27 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-1339 (patikrinimas atliktas 2018 m. kovo 21 d., t. 1, b. l. 112–113) konstatuota, kad dušinių, prausyklų patalpos tvarkingos, valymas ir dezinfekcija atliekama kasdien: atliktas valymas ir dezinfekcija registruojami žurnale. Viena sanitarinės švaryklos dušinė buvo užimta, kitoje patikrinimo metu ant sienos pritvirtintuose dozatoriuose skysto muilo, skirto ŠTI laikomiems asmenims, buvo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8051 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d., t. 1, b. l. 122-124) konstatuota, kad peržiÅ«rėjus DuÅ¡o ir persirengimo patalpų kasdieninio dezinfekavimo žurnalÄ nustatyta, kad duÅ¡o patalpų valymas ir dezinfekcija atliekama kasdien po kiekvieno maudymosi. DuÅ¡inių dezinfekcijai naudojamas biocido „Mikrobac forte“ 2 proc. darbinis tirpalas.

Priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-384 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., t. 1, b. l. 125–127) konstatuota, kad Å TI dušų, prausyklų patalpos valomos pagal Å TI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos-dezinfekcijos planÄ 2018-2019 m.

ValymÄ ir dezinfekcijÄ atlieka dezinfekuotojas. PeržiÅ«rėjus sanitarinėje Å¡varykloje pildomÄ DuÅ¡o ir persirengimo patalpų kasdienio dezinfekavimo žurnalÄ nustatyta, kad duÅ¡inių, prausyklų patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvienÄ naudojimosi Å¡iomis patalpomis dienÄ , po kiekvieno pasinaudojimo duÅ¡u. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu „Mikrobac forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Ä® Å TI vanduo tiekiamas iÅ¡ centralizuotų vandentiekio tinklų.

Nustatytas chloridų kiekis geriamajame vandenyje atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-07-23 įsakymu Nr. V-455, 20.4 papunktyje nustatytÄ parametro ribinę vertę. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. vasario 8 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-365 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., t. 1, b. l. 131-133) konstatuota, kad operatyviosios kontrolės metu sanitarinės Å¡varyklos patalpoje iÅ¡ praustuvės paimtas geriamojo vandens mėginys laboratoriniams tyrimams.

Atliktų tyrimų rezultatai atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2017 reikalavimus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. balandžio 18 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-2541 t. 1, (t. 1, b. l. 134–135, patikrinimas atliktas 2019 m. balandžio 4 d.) konstatuota, kad ŠTI Bendrojo naudojimo patalpos ir jose esantys įrenginiai valomi vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos- dezinfekcijos planu 2018-2019 m.

Kasdieniai valymo ir dezinfekcijos darbai registruojami. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu „Mikrobac forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. ValymÄ ir dezinfekcijÄ atlieka dezinfekuotojas, valytojai. Patikrinimo metu nustatyta, kad dušų patalpos ir jose esantys įrenginiai Å¡varÅ«s. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-170 (patikrinimas atliktas 2019 m. sausio 17 d., t. 1, b. l. 141-143) konstatuota, kad duÅ¡o patalpos ir jose esantys įrenginiai Å¡varÅ«s, valomi Å TI vadovo nustatyta tvarka.

Patikrinimo akte nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos -dezinfekcijos planas 2016-2017 m. m. (t.

1. b. l. 70-78) ir Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos-dezinfekcijos planas 2018-2019 m. (t. 1, b. l. 79-81). Duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė paminėtus planus, pateikta nėra. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nebÅ«davo nuvestas nusiprausti be eilės. Teismas atkreipia dėmesį, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d.) 19.3 punktas numato, kad „kaliniai turi turėti greitÄ priėjimÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie atitinka higienos ir privatumo reikalavimus“, 19.4 punkte numatyta, kad atitinkamais įrenginiais turi bÅ«ti taip aprÅ«pinta, jog kiekvienas kalintis asmuo galėtų pasinaudoti vonia ar duÅ¡u klimatui tinkamoje temperatÅ«roje.

Darytina iÅ¡vada, jog Å¡is aspektas akcentuojamas dėl naudojimosi sanitariniu įrenginiu, o ne duÅ¡ais, todėl negalima daryti iÅ¡vados, jog dėl to, kad duÅ¡ais pareiÅ¡kėjas negalėjo pasinaudoti dažniau, pareiÅ¡kėjo galimybės palaikyti asmeninę Å¡varÄ bÅ«tų sumažėjusios. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tokia situacija, kai nėra galimybės (pvz. po sporto pasinaudoti duÅ¡u) yra apgailestautina, bet ne tokia, kuri visiÅ¡kai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higienÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017). Juo labiau, kaip jau minėta, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, tačiau kiekvienoje gyvenamojoje kameroje yra kriauklė ir čiaupas, iÅ¡ kurio bėga Å¡altas vanduo, o tai suteikia galimybę rÅ«pintis higiena kiekvienÄ dienÄ . Be to, teisės aktuose numatyta teisė turėti elektrinį virdulį, todėl kalintys asmenys gali vandenį pasiÅ¡ildyti.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus duÅ¡e bėga Å¡iltas vanduo, kuris į Å iaulių tardymo izoliatorių tiekiamas iÅ¡ centralizuotų vandentiekio tinklų, tai patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo aktas Nr. (6-12 4.80) PA-384 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., t. 1, b. l. 125–127), kuriame konstatuota, kad į Å TI vanduo tiekiamas iÅ¡ centralizuotų vandentiekio tinklų. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad Å iaulių tardymo izoliatorius tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytÄ pareiÅ¡kėjo teisę nusiprausti duÅ¡e ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Juo labiau, kad pareiškėjas nenurodė nieko konkretaus, nei kiek kartų, nei kada (bent apytikriai) jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše. Dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-224 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. liepos 19 d., t. 1, b. l. 104–106) matyti, kad nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas ir naikinimas vykdomas. Kenkėjų kontrolės darbus pagal sutartį vienÄ kartÄ per ketvirtį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale.

Patikrinimo metu kenkėjų tikrintose kamerose nepastebėta. IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-267 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. rugpjūčio 29 d., t. 1, b. l. 107–109) matyti, kad Å TI nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas atliekamas. Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iÅ¡ Å TI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raÅ¡tu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimÄ pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“.

Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Paskutinis įraÅ¡as apie atliktÄ planinį (pagrindinį) apsilankymÄ â€“ 2017 m. rugpjūčio 10 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA.-2772 (patikrinimas atliktas 2018 m. gegužės 10 d., t. 1, b. l. 115–116) konstatuota, kad Å TI nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas atliekamas Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iÅ¡ Å TI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raÅ¡tu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimÄ pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“.

Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale“. Paskutinis įraÅ¡as apie atliktÄ planinį (pagrindinį) apsilankymÄ 2018 m. vasario 13 d. Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos duomenimis, registruotų nusiskundimų dėl blakių laikotarpiu nuo 2018-04-05 iki 2017-04-13 registruota nebuvo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8051 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d., t. 1, b. l. 122-124) konstatuota, kad Å TI patalpų nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas vykdomas.

Kenkėjų kontrolės darbus pagal sutartį vienÄ kartÄ Ä¯ ketvirtį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale. Paskutinį kartÄ profilaktiniai kenkėjų kontrolės darbai pagal sutartyje nustatytÄ grafikÄ atlikti 2018-08-24. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. vasario 8 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-365 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., t. 1, b. l. 131-133) konstatuota, kad Å TI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iÅ¡ Å TI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raÅ¡tu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimÄ pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizaciios, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Paskutinis įraÅ¡as apie atliktÄ planinį (pagrindinį) apsilankymÄ â€“ 2018 m. lapkričio 28 d.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. balandžio 18 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-2541 t. 1, (t. 1, b. l. 134–135, patikrinimas atliktas 2019 m. balandžio 4 d.) konstatuota, kad Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iÅ¡ Å TI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raÅ¡tu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimÄ pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“.

Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale“. Nustatyta, kad Å TI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka. Paskutinis įraÅ¡as apie atliktÄ planinį (pagrindinį) apsilankymÄ â€“ 2019 m. vasario 12 d. Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos duomenimis, kreipimųsi dėl duÅ¡o patalpose besiveisiančių nariuotakojų ir parazitų registruota nebuvo.

Patikrinimo metu dušo patalpose nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakų nepastebėta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. gegužės 13 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-3218 (patikrinimas atliktas 2019 m. gegužės 6 d., t. 1, b. l. 136) konstatuota, kad ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Sveikatos priežiÅ«ros skyriaus duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iÅ¡ Å TI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raÅ¡tu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimÄ pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. rugpjūčio 29 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6311 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 23 d., t. 1, b. l. 137) konstatuota, kad Å TI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Turto valdymo skyriaus duomenimis, įstaigoje pastabėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iÅ¡ Å TI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (Å TI nustatyta tvarka registruojami raÅ¡tu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimÄ pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. birželio 10 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-4289 (patikrinimas atliktas 2019 m. birželio 3 d., t. 1, b. l. 138) konstatuota, kad Å TI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Turto valdymo skyriaus duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iÅ¡ Å TI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raÅ¡tu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimÄ pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Å TI Turto valdymo skyriaus duomenimis, nusiskundimų dėl kameroje Nr. 61 galimai besiveisiančių nariuotakojų ir graužikų laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. birželio 3 d. nebuvo registruota.

Operatyviosios kontrolės metu gyvenamojoje kameroje Nr. 61 nariuotakojų ar kitų kenkėjų buvimo pėdsakų neaptikta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. sausio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-170 (patikrinimas atliktas 2019 m. sausio 17 d., t. 1, b. l. 141-143) konstatuota, kad ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iÅ¡ Å TI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (nustatyta tvarka registruojami raÅ¡tu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimÄ pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Paskutinis įraÅ¡as apie atliktÄ planinį (pagrindinį) apsilankymÄ â€“ 2018 m. lapkričio 28 d.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2019 m. rugsėjo 2 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6386 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. 1, b. l. 144) konstatuota, kad Å TI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Turto valdymo skyriaus duomenimis, įstaigoje pastabėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iÅ¡ Å TI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (Å TI nustatyta tvarka registruojami raÅ¡tu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimÄ pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“.

Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. lapkričio 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8468 (patikrinimas atliktas 2019 m. spalio 30 d., t. 1, b. l. 99-100) konstatuota, kad ŠTI atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Turto valdymo skyriaus duomenimis, įstaigoje pastebėjus nariuotakojų buvimo požymius ar iÅ¡ Å TI laikomų asmenų gavus nusiskundimų (Å TI nustatyta tvarka registruojami raÅ¡tu) ir nustačius nariuotakojų buvimo pėdsakus, jų naikinimÄ pagal sutartį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Å TI Turto valdymo skyriaus duomenimis, kenkėjų profilaktikos ir naikinimo darbai Å TI atlikti 2019 m. rugpjūčio 8 d.

Patikrinimo akte nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos -dezinfekcijos planas 2016-2017 m. m. (t.

1. b. l. 70-78) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planas 2018-2019 m. m. (t. 1, b. l. 79-81). Duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė paminėtus planus, pateikta nėra. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti, taip pat nėra įrodymų dėl neatliekamo ar netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo ar šiukšlių konteinerių prie kamerų langų įrengimo.

Juo labiau, iÅ¡ atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad Å¡iukÅ¡lių konteineriai laikomi atskiroje teritorijoje nei režiminis korpusas. Å ias teritorijas skiria didelis atstumas bei mÅ«rinė tvora, o patys konteineriai yra hermetizuoti, sandarÅ«s. Dėl maisto energetinės vertės PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad maistas nebuvo kaloringas ir skanus, maisto dienos norma nuolat buvo deficitinė, maistas bÅ«davo atÅ¡alęs, o eiti į valgyklÄ sÄ lygų nebuvo. Pagal Fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parÄ yra 2298 kcal.

Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietoje, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015-01-01). Asmenys laisvės atėmimo vietose aktualiu laikotarpiu maitinti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d.

įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius bei pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 patvirtintus valgiaraščius, o nuo 2018-01-01 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447„Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas. IÅ¡ administracinėje byloje esančių Å iaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, TelÅ¡ių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktų (t. 1, b. l. 146-160, 165-169), cheminių tyrimų protokolų (t. 1, b. l. 161-164) matyti, kad patiekalai negaminami, atvežami pagaminti VÅ¡Ä® Bruneros, patiekalai laikomi termosuose, termosai Å¡varÅ«s, tvarkingi, patiekalai bÅ«dingos iÅ¡vaizdos, neapdegę, neprimirkę riebaluose, dalijantys maistÄ asmenys, dėvi Å¡varius, tinkamus drabužius, maistÄ dalija su vienkartinėmis pirÅ¡tinėmis, dalijant maistÄ kamerų duris ir langelius atidaro lydintys pareigÅ«nai, maistas paduodamas per langelį.

Dalijantys asmenys tik paima maistui skirtÄ indÄ , kuris paduodamas iÅ¡ kameros, nededamas ant langelių, tiesiai į rankas, nesukeliant rizikos užterÅ¡ti maistÄ . Taigi, patikrinimų metu higienos ir laikymo sÄ lygų atitikties esminių pažeidimų nenustatyta, todėl pareiÅ¡kėjo deklaratyvÅ«s teiginiai dėl tiekiamo Å¡alto maisto, kuris nebuvo koloringas ir skanus, atmestinas kaip nepagrįstas. Atmestinas pareiÅ¡kėjo argumentas dėl netinkamo maitinimo, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog pareiÅ¡kėjo pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas (nuo 1300 iki 1500 kcal) yra teisingas.

Teismas atkreipia dėmesį į pareiÅ¡kėjo skunde esantį prieÅ¡taravimÄ , kur pareiÅ¡kėjas nurodo, jog dėl per mažo jam tenkančio kameros ploto jis galėjo tik gulėti ar sėdėti, nurodo, jog maisto energetinė vertė buvo per maža, tvirtina, jog jis sportuodavo kiekvienÄ dienÄ (t. 1, b. l. 10 ), yra sveikas žmogus (t. 1, b. l. 5). Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nebuvo skiriamas maistas pervežant jį iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus į Raseinių rajono apylinkės teismÄ , Raseinių policijos komisariato areÅ¡tinę, teisme tekdavo bÅ«ti nuo 10 val. ryto ir iki 15 val. po pietų ir jokio maisto iÅ¡duodama jam nebuvo.

Koks kiekvienam išvykstančiam asmeniui skiriamas maisto produktų kiekis ir koks, nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.). Pagal Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymo Nr. 4/07-117 (ginčui aktuali redakcija nuo 2018 m. lapkričio 8 d.) 31 punktÄ asmenims, vežamiems iÅ¡ kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, iÅ¡duodamas kiekvienam iÅ¡vykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktÄ yra ilgesnis nei 6 val. Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymÄ Nr. 1/01-356 Dėl sauso davinio iÅ¡davimo suimtiesiems ir nuteistiesiems, atvykusiems į Å iaulių tardymo izoliatorių, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę (t. 1, b. l. 175-177), Å iaulių tardymo izoliatoriaus Konvojuojamųjų sÄ raÅ¡Ä (t. 1, b. l. 88-90), Sauso davinio iÅ¡davimo, suimtiesiems ir nuteistiesiems, iÅ¡vykstantiems iÅ¡ Å iaulių tardymoizoliatoriaus, žiniaraščius (t. 1, b. l. 91-93) matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas į teismo posėdžius 2019-10-14, 2019-11-11 ir 2019-11-14 .

Atsižvelgiant į 2019-10-14 ir 2019-11-14 Sauso davinio iÅ¡davimo, suimtiesiems ir nuteistiesiems iÅ¡vykusiems iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus, žiniaraščių Nr. 60/09-36315 ir Nr. 60/09-40125 matyti, kad pareiÅ¡kėjui sausas davinys buvo iÅ¡duotas, jo gavimÄ jis patvirtino paraÅ¡u. IÅ¡ 2019-11-11 laikinai iÅ¡vykusių suimtųjų (nuteistųjų) apskaitos paros žiniaraščio Nr. 69/06-39684 matyti, kad pareiÅ¡kėjas į teismo posėdį iÅ¡vyko 8:40 val. ir grįžo 11:33 val., todėl sausas davinys jam nepriklausė, nes pareiÅ¡kėjas buvo gavęs pusryčius į kamerÄ prieÅ¡ iÅ¡vykstant į teismo posėdį, o sugrįžęs po teismo posėdžio grįžo tiesiai į kamerÄ , kurioje gavo pietus.

Be to, pareiškėjas jokių skundų dėl negauto maitinimo Šiaulių tardymo izoliatoriui nėra teikęs, todėl jo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d.

įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (t. 1, b. l. 198-200, t. 2, b. l. 1-2), kurioje nurodyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ .

Viena iÅ¡ pagrindinių užimtumo formų yra kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose, kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocialinės skyriaus 2020 m. vasario 14 d. pažymos Nr. 61-528 „Dėl A. B.“ (t. 2, b. l.

4) matyti, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsniu, Å iaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais. Atsižvelgiant į Å¡io straipsnio nuostatas, įstaigoje veikia biblioteka, kurioje suimtieji saviÅ¡vietai gali gauti grožinės ir teisinės literatÅ«ros (neturint bibliotekoje reikiamų teisės aktų, jie randami internete), į kameras esant galimybėms duodama po vienÄ laikraÅ¡tį, įsigytÄ už tardymo izoliatoriaus lėšas, tačiau Å¡iuo metu galimybių dėl lėšų trÅ«kumo nėra, todėl Å iaulių tardymo izoliatorius bendradarbiavimo pagrindais gauna spaudÄ , kuri gali bÅ«ti ir senesnės datos.

Vykdoma Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kuriÄ kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultÅ«ros renginiai. Å iaulių tardymo izoliatorius bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie vykdo meno terapijÄ , moko rankdarbių, skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis. Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo tenisÄ , krepÅ¡inio aikÅ¡telę bei žaidimų kambarį pagal kiekvienÄ savaitę Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus tvirtinamÄ grafikÄ , kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems).

Ä® krepÅ¡inio aikÅ¡telę suimtieji (nuteistieji) vedami tik esant tinkamoms oro sÄ lygoms. Å iaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistÄ ir pareiÅ¡kia norÄ juose dalyvauti, informacija apie planuojamus renginius skelbiama rėžiminio korpuso koridoriuose ir kamerose. Taip pat pažymi, kad suimtieji (nuteistieji) ne rečiau kaip kartÄ per 15 darbo dienų turi galimybę naudotis riboto interneto prieiga, internetine telefonija.

Suimtieji taip pat gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių šventiku. A. B. buvimo Šiaulioų tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2017-09-07 iki 2017-09-21 ir nuo 2019-10-03 iki 2020-01-30 buvo suteikta galimybė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose. Duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nurodyta programa, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose, nėra. Pažymėtina, jog iš pateiktų suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų (t. 2, b. l. 5–80) matyti, jog kameros, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, buvo išvestos arba atsisakė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose.

Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamo užimtumo atmestini kaip nepagrįsti. Dėl sveikatos sutrikimų Pareiškėjas skunde nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus. Susipažinus su asmens sveikatos istorija (t. 2, b. l.

98) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu pareiÅ¡kėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė žalingus įpročius. Yra įraÅ¡ai, kad pareiÅ¡kėjas nusiskundimų neturi. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. IÅ¡ byloje esančios Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. vsario 14 d. pažymos Nr. 61-528 (t. 2, b. l.

4) matyti, kad pareiÅ¡kėjas bylai aktualiu laikotarpiu į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar praÅ¡ymais dėl kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, teismas pažymi, jog visas 119 dienų pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimÄ , teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjui visas 119 dienų nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, taip pat nenustatytas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu. Vertinant kameroje Nr. 46 nustatytÄ Lietuvos higienos normų HN 134:2015 39 punkto (pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo 57 dienos) įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, t. y. nustačius tik higienos normos pažeidimÄ , tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2020 m. vasario 19 d. n utartį administracinėje byloje Nr. A-1268-624/2020, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1377-624/2020 ir kt.).

Tuo pačiu pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, nenurodo, kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Å iuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. PareiÅ¡kėjo kitos skųstos laikymo sÄ lygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, be to, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo ne iÅ¡tisai (nuo 2017-09-07 iki 2017-09-21 ir nuo 2019-10-03 iki 2020-01-30), todėl nurodytas pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta prieÅ¡ tai, konstatuotina, kad Å¡iuo atveju pats pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pripažinti, kad A. B. teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2020 m. sausio 30 d. buvo pažeista. PareiÅ¡kėjo A. B. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė