2023-07-19 Nr. AB-13352-3-61-3-05162-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-444-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05162-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 33

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rea LT“ skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rea LT“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT, Tarnyba, atsakovas) 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 04/6-3-3-8477 (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują spendimą, t. y. netaikyti poveikio priemonių pareiškėjo atžvilgiu, taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. spalio 13 d. gavo FNTT 2021 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 25/6-3-3-13918, kuriuo buvo įpareigotas pateikti paaiškinimus dėl galimai nustatytų pažeidimų. Pareiškėjas 2021 m. spalio 20 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog nebuvo nustatęs atitinkamų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, įgyvendinančių Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) reikalavimus, kadangi jie buvo įgyvendinti per trečiuosius asmenis. Taip pat nurodė ir kitas pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Be to, pareiškėjas, bendraudamas su FNTT specialistais, 2021 m. spalio 25 d. pasitvirtinto vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, įgyvendinančias Įstatymo procedūras. Nagrinėjamu atveju Sprendime nurodyti pažeidimai yra vertinami kaip šiurkštūs ir sistemingi, tačiau jie yra išvestiniai iš vieno pažeidimo – atitinkamų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų nebuvimo. Nustatytus pažeidimus pareiškėjas pašalino dar iki Sprendimo priėmimo, todėl sankcija paskirta nepagrįstai.

3. Pareiškėjas pastebėjo, kad Sprendimą papildančioje Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 30 d. išvadoje Nr. 04/6-3-3-8403„Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Rea LT“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimams“ (toliau – ir Išvada) yra akcentuojama pareiškėjo veikla su trečiaisiais asmenimis, tačiau ši aplinkybė Išvadoje nėra minima. FNTT, atlikusi tyrimą, nenustatė, jog pareiškėjo turtas būtų įgytas nusikalstamu būdu. Pareiškėjas vykdo gyvenamųjų ir negyvenamųjų namų statybą, projektų valdymą bei administravimą. Nagrinėjamu atveju notarai, tvirtindami nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorius, turi imtis priemonių nustatant naudos gavėjo tapatybę, tam tikrais atvejais prašyti kliento pagrįsti sandorio objektu esančio turto ar lėšų šaltinį. Analogiška pareiga keliama ir pareiškėjui, tačiau, kai Įstatyme numatytas prevencijos priemones įgyvendina notarai, kyla klausimas, ar nekilnojamojo turto sektoriuje veikiantys asmenys turi taikyti tas pačias priemones, o klientai, įsigyjantys nekilnojamąjį turtą, turi „pereiti“ Įstatyme numatytas procedūras mažiausiai du kartus. Be to, pareiškėjas, vykdydamas veiklą grynaisiais pinigais, yra stebimas banko, kurio paslaugomis naudojasi, kaip ir pareiškėjo klientas. Pareiškėjui įnešus arba išėmus grynųjų pinigų, kurių suma yra lygi arba didesnė nei 15 000 Eur, bankas teikia užklausas dėl šių finansinių operacijų paaiškinimų ir informuoja FNTT. Atitinkamai, bankui nustačius pinigų plovimo riziką, finansinės operacijos yra sustabdomos, o tai lemia ir prekybos nekilnojamuoju turtu sustabdymą. Taigi, bankai yra dar vienas saugiklis pareiškėjo veikloje.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad apie jo veiklai taikomą pareigą organizuoti Įstatyme numatytų prevencijos priemonių įgyvendinimą sužinojo tik FNTT tikrinimo metu, ir su FNTT teikiama pagalba šias priemones įgyvendino vykdomoje veikloje. Sprendime yra akcentuojama, kad pareiškėjui nustatyti Įstatymo pažeidimai nėra padaryti tyčia. Tokią situaciją lėmė ir tai, jog Lietuvoje trūksta stebėsenos ir teisėsaugos institucijų aktyvumo, kad pinigų plovimo prevencija veiktų geriau. Be to, teisinio reglamentavimo spragos, švietimo trūkumas ir kiti faktoriai lemia pinigų plovimo prevencijos veikimo problemas.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendime nėra nuorodos į teisės aktus ar patvirtintas metodikas ir rekomendacijas, kuriuose būtų nurodoma Sprendime pateikta baudos (8 265 Eur) apskaičiavimo metodika. Negana to, jog Sprendime nebuvo nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau jame atsakovas nurodė, jog nustatyti Įstatymo pažeidimai buvo ištaisyti iki Sprendimo priėmimo, nustatyti pažeidimai nelėmė jokio neteisėtu būdu įgyto turto atvejo. Tokiu būdu paskirta bauda neatitinka pastarajai keliamų teisingumo, protingumo bei kitų principų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas taip pat teikė paaiškinimus, teikė atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į kurias FNTT taip pat atsižvelgė ir papildė kitomis, kurias nustatė vykdyto patikrinimo metu. Piniginės sankcijos pareiškėjui skyrimas yra per griežta bausmė, nes pareiškėjas savo iniciatyva užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, o nustatytas pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, t. y. nesusiklostė jokia konkreti situacija, kai nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas.

6. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime nurodyta, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir sistemingas, tačiau taip jis negalėjo būti vertinamas, nes aplinkybė, kad pareiškėjas neturėjo nusistatęs vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, yra pagrindinis pažeidimas (Įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalys). Visi kiti FNTT nustatyti pažeidimai yra išvestiniai pažeidimai. Tokiu būdu, skiriant sankciją ne tik už pagrindinį pažeidimą, bet ir už išvestinius pažeidimus, yra pažeidžiamas ne bis in idem (dvigubo baudimo draudimo) principas. Šiuo atveju pareiškėjui negali būti skiriama griežtesnė sankcija už tai, kad nustatyti pažeidimai yra vertinami atskirai, nors jie yra susiję ir kilę tik iš vieno pažeidimo – atitinkamų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų neturėjimo.

7. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Sprendime nurodoma, jog piniginė bauda yra skiriama pareiškėjui, tačiau Sprendimą papildančioje Išvadoje yra akcentuojamas kitas asmuo – UAB „NT Savas būstas“, kuriam siūloma sumokėti FNTT paskirtą baudą. Sprendimo trūkumai yra susiję su pažeidimo kvalifikavimu ir baudos dydžio apskaičiavimu. Šiuo atveju paskirta sankcija yra neindividualizuota pareiškėjo atžvilgiu, t. y. FNTT visiems nekilnojamojo turto sektoriuje veikiantiems subjektams iš esmės surašo analogiškus sprendimus, kuriuose, tikėtina, sutampa net baudos dydis. Be to, nei Sprendime, nei jį papildančioje Išvadoje nėra nuorodos į teisės aktą, kuris nustato tokią skaičiavimo sistemą.

8. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad Sprendimu buvo įvertintas pareiškėjo veiksmų atitikimas Įstatymo reikalavimams, todėl trečiųjų asmenų pareigos įgyvendinant Įstatymo nuostatas nėra administracinės bylos Nr. eI2-7156-473/2021 dalykas. Be to, pareiškėjas neturi galimybės žinoti ir negali teigti, ar konkretus notaras, ar kredito įstaiga, ar kitas įpareigotasis subjektas tinkamai įgyvendina Įstatymo reikalavimus, todėl negali remtis prielaida, jog jo pareigas atliks kiti subjektai. Šiuo atveju Įstatymas nustato tam tikras finansines pareigas, kylančias iš pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos srities, kurias pareiškėjas privalėjo įgyvendinti visas be išimties. Net ir tais atvejais, kai sandoryje dalyvauja keli Įstatymo įpareigotieji subjektai, vykdomos kliento stebėsenos apimtis yra skirtinga. Būtent kredito įstaiga pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones taiko savo kliento – pareiškėjo atžvilgiu, bet ne pareiškėjas klientų atžvilgiu.

10. Atsakovas paaiškino, kad praktikoje yra galimos situacijos, kai nors Įstatymo įpareigotasis subjektas neturi patvirtintos vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, tačiau įgyvendina kliento tapatybės nustatymo, pažinimo stebėsenos, informacijos teikimo FNTT reikalavimus. Būtent dėl šios priežasties pareiškėjo patikrinimo metu pareigūnai aiškinosi ne tik siaurai vieną klausimą – ar pareiškėjas yra pasitvirtinęs vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūras, bet ir ieškojo duomenų, ar bendrovė padaro ir saugo kliento tapatybės dokumento kopiją, ar klientams yra pateikiamos anketos, siekiant pažinti klientą, ar vertina klientų riziką, ar klientų operacijos nagrinėjamos, ar bendrovė turi informacijos apie klientų sandorius saugojimo žurnalus. Priešingai, nei nurodo pareiškėjas, Įstatymas nustato, kad patikrinimo metu turi būti išnagrinėtos visos tikrinamo įpareigotojo subjekto taikomos prevencijos priemonės, nes kelių reikalavimų grupių pažeidimas yra atsakomybę kvalifikuojantis požymis.

11. Atsakovas pastebėjo, kad pareiškėjas netinkamai aiškina 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (toliau – ir Direktyva). Pareiškėjo skunde minima Direktyvos preambulės 59 punkto nuostata yra neaktuali. Tokiu būdu, pareiškėjo teiginys, kad dalis pažeidimų yra išvestiniai iš vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų neturėjimo, yra nepagrįsti ir atmestini.

12. Atsakovas sutiko su nustatyta reikšminga atsakomybę lengvinančia aplinkybe – kad pareiškėjas savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms. Taip pat pareiškėjas parengė atmintinę darbuotojams dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo. Be to, pareiškėjo direktorius FNTT buvo paskirtas asmeniu, atsakingu už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimą, įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą, informacijos registracijos žurnalų tvarkymą ir informacijos pateikimą FNTT. Tokiu būdu atsakovas baudos dydį mažino iš bazinio baudos dydžio atimta 40 procentų bazinio baudos dydžio suma. Šiuo atveju konkretaus nustatyto pažeidimo sunkumas (pažeidimo pobūdis, mastas ir padariniai), trukmė vertinami vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtinto Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13 punktu pagal Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 1 priede nustatytą matricą ir atitinkamai baudos dydis yra mažinamas arba didinamas. Pareiškėjo atveju pažeistų nuostatų rūšis įvertinta 3 balais, pažeidimo pobūdis įvertintas 1 balu, pažeidimo mastas įvertintas 1 balu, pažeidimo padariniai įvertinti 1 balu, pažeidimo trukmė įvertinta 5 balais. Tokiu būdu pažeidimas surinko 9 balus pagal Aprašo 1 priede nustatytą matricą, todėl, vadovaujantis Aprašo 15.3 papunkčiu, pažeidimas laikytinas apysunkiu. Taip pat nagrinėjamu atveju nenustatytos pareiškėjo nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės pasekmės rinkos stabilumui ir patikimumui, todėl taikytina bauda šiuo aspektu neturi būti individualizuojama.

13. Atsakovas pažymėjo, kad vertindamas pareiškėjo finansinį pajėgumą, atsižvelgė į bendrovės bendrąsias metines pajamas (511 563,84 eurų). Laikydamas, kad taikoma poveikio priemonė neturi užkirsti galimybės bendrovei investuoti į pareiškėjo veiklos tobulinimą, baudos dydį mažino 14,5 procento bazinio baudos dydžio suma. Be to, atsižvelgė ir į tai, jog anksčiau pareiškėjui nebuvo taikytos poveikio priemonės už tokio pobūdžio pažeidimus, todėl baudos dydį mažino 10 procentų bazinio baudos dydžio suma. Taip pat atsižvelgė ir į tai, jog pareiškėjas bendradarbiavo su FNTT. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad poveikio priemonės neturėjo būti taikomos vadovaujantis Įstatymo 38 straipsniu, nes pareiškėjo pažeidimas nėra mažareikšmis, priešingai – jis yra šiurkštus ir sistemingas.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino skundžiamą atsakovo Sprendimą bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl baudos skyrimo pareiškėjui; priteisė pareiškėjui iš atsakovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Teismas nustatė, kad FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdyba 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. 04/6-1-1-4589 pavedė atlikti UAB „Rea LT“ patikrinimą. Pagal FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2021 m. liepos 15 d. Patikrinimo aktą Nr. 04/6-1-1-4589-A, FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos skyrius 2021 m. liepos 15 d. atliko pareiškėjo patikrinimą. FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos priežiūros skyriaus vyriausioji tyrėja Ž. K. 2021 m. liepos 23 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/6-3-2-4802 „Dėl UAB „Rea LT“ patikrinimo“ nurodė, jog įvertinus gautus duomenis, UAB „Rea LT“ iš esmės nebuvo įgyvendintos Įstatymo nustatytos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės. Taip pat pareiškėjo direktorius neinformavo FNTT apie paskirtą asmenį, kuris organizuotų Įstatymo nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT.

Tokiu būdu pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 1, 3, 9 dalių, 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių, 22 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, todėl pasiūlė šį klausimą spręsti FNTT Lietuvos Respublikos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijoje. FNTT 2021 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 25/6-3-3-11600 „Dėl informacijos apie patikrinimo išvadas ir teisės pateikti paaiškinimą dėl jose užfiksuotų faktų“ įpareigojo pareiškėją iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. pateikti paaiškinimą dėl nustatytų Įstatymo pažeidimo, informaciją ir pagrindžiančius dokumentus apie pareiškėjo 2020 m. bendrąsias metines pajamas bei pasiūlė pateikti informaciją pagal Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

FNTT 2021 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 25/6-3-3-13918 „Dėl informacijos apie patikrinimo išvadas ir teisės pateikti paaiškinimą dėl jose užfiksuotų faktų“ įpareigojo pareiškėją iki 2021 m. spalio 6 d. pateikti paaiškinimą dėl nustatytų Įstatymo pažeidimo, informaciją ir pagrindžiančius dokumentus apie pareiškėjo 2020 m. bendrąsias metines pajamas bei pasiūlė pateikti informaciją pagal Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas 2021 m. spalio 20 d. FNTT pateikė paaiškinimus. Nurodė, jog pareiškėjas savo noru ir valia užkirto kelią neigiamų pasekmių kilimui, imdamasis atitinkamų veiksmų, suderintų su FNTT, nagrinėjamos situacijos kontekste nėra pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nebuvo padaryta esminė žala įstatymų saugomiems interesams.

Tokiu būdu pareiškėjo atžvilgiu neturėtų būti taikomos Įstatymo numatytos poveikio priemonės, nes priežiūros tikslas yra pasiektas. Komisija 2021 m. lapkričio 30 d. išvadoje Nr. 04/6-3-3-8403 nurodė, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 1, 3, 9 dalių, 20 straipsnio 3,4 ir 5 dalių, 22 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Siūlė už padarytą pažeidimą pareiškėjui skirti 8 265 Eur baudos. FNTT direktorius, įvertinęs Išvadą ir joje pateiktas aplinkybes, 2021 m. gruodžio 2 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui už Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 1, 3, 9 dalių, 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių, 22 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimą skyrė 8 265 Eur piniginę baudą.

16. Teismas apžvelgė ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, 19 straipsnio 3, 9 ir 21 dalyse, 22 straipsnio 1 dalyje, 37 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą.

17. Teismas, atsakydamas į skundo argumentą, kad Įstatymo reikalavimai buvo įgyvendinti per trečiuosius asmenis, nurodė, kad Įstatymas nustato pareigas finansų įstaigoms, apibrėžtoms Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, ir kitiems įpareigotiesiems subjektams, apibrėžtiems Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje (toliau visi kartu – Įstatymo įpareigotieji subjektai). Įstatyme nei apibrėžiant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones (pareigą pažinti klientą, nustatyti ir patikrinti jo tapatybę, teikti informaciją FNTT apie įtartinas kliento pinigines operacijas ar sandorius, kliento atsiskaitymus grynaisiais pinigais didelėmis sumomis ir kitas), nei apibrėžiant poveikio priemonių taikymą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas vertintinas aplinkybes, nėra nustatyta išimčių, pagal kurias Įstatymo įpareigotieji subjektai galėtų nevykdyti savo prievolių tuo atveju, kai sandoryje dalyvauja kitas Įstatymo įpareigotasis subjektas. Taigi, pareiškėjas privalėjo įgyvendinti visas be išimties jam kylančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, jog pareiškėjas FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos patikrinimo metu nebuvo įgyvendinęs Įstatymo nustatytos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės. Taip pat pareiškėjo direktorius neinformavo FNTT apie paskirtą asmenį, kuris organizuotų Įstatymo nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT.

18. Teismas sutiko su FNTT atsiliepime išdėstytais motyvais, jog pareiškėjas neturi galimybės žinoti ir negali teigti, ar konkretus notaras, ar kredito įstaiga, ar kitas įpareigotasis subjektas tinkamai įgyvendina Įstatymo reikalavimus, todėl negali remtis prielaida, jog jo pareigas atliks kiti subjektai. Be to, net ir tais atvejais, kai sandoryje dalyvauja keli Įstatymo įpareigotieji subjektai, jo vykdomos kliento stebėsenos apimtis yra skirtinga. Būtent: kredito įstaiga pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones taiko savo kliento – UAB „Rea LT“ atžvilgiu, bet ne UAB „Rea LT“ klientų atžvilgiu. UAB „Rea LT“ kyla pareiga pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones taikyti savo klientų – asmenų, kurie už turtą su bendrove atsiskaitė grynaisiais pinigais suma, lygia arba viršijančia 10 000 Eur, – atžvilgiu.

19. Teismas dėl pareiškėjo teiginio, jog UAB „Rea LT pažeidė tik Įstatymo 29 straipsnio nuostatas, o kitų straipsnių pažeidimai yra išvestiniai iš vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, reglamentuojančių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bendrovėje, neturėjimo, pažymėjo, kad Įstatymas nustato, kad patikrinimo metu turi būti išnagrinėtos visos tikrinamo įpareigotojo subjekto taikomos prevencijos priemonės, nes kelių reikalavimų grupių pažeidimas yra atsakomybę kvalifikuojantis požymis: a) kai tuo pačiu metu nustatomi pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių nuostatų pažeidimai, apimantys kelias reikalavimų grupes: a) kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimus, nurodytus Įstatymo 9–15 straipsniuose; b) pranešimo apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius reikalavimus, nurodytus Įstatymo 16 straipsnyje; c) informacijos saugojimo reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 19 straipsnyje; d) vidaus kontrolės procedūrų reikalavimus, nurodytus Įstatymo 29 straipsnyje, toks pažeidimas laikomas sistemingu (Įstatymo 34 str. 2 d. 2 p.); b) kai Įstatymo įpareigotasis subjektas Įstatymą pažeidžia sistemingai, skiriant baudą jam taikytina Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto dydžio bauda.

20. Teismas nurodė, kad Direktyvos preambulės 59 punktu ir Direktyvos 58 straipsnio 2 dalimi nustatomos taisyklės tiems atvejams, kai valstybė už pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos priemonių neįgyvendinimą nustato ne tik administracines, bet ir baudžiamąsias (Baudžiamojo kodekso) nuostatas. Pagal šias taisykles, nedarant poveikio valstybių narių teisei numatyti baudžiamąsias sankcijas ir jas taikyti, valstybės narės nustato taisykles dėl administracinių sankcijų bei priemonių ir užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos galėtų taikyti tokias sankcijas bei priemones už nacionalinių nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, pažeidimą, taip pat užtikrina, kad jos būtų taikomos. Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų ar priemonių už pažeidimus, kuriems taikomos baudžiamosios sankcijos pagal jų nacionalinę teisę. Tokiu atveju valstybės narės pateikia Komisijai atitinkamas jų baudžiamosios teisės nuostatas. Kadangi Lietuva už Įstatyme nustatytų prevencijos priemonių neįgyvendinimą baudžiamosios atsakomybės netaiko, pareiškėjo skundo teiginys, kad dalis pažeidimų yra išvestiniai iš vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų neturėjimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

21. Teismas nustatė, kad atsakovas sutiko su pareiškėjo nurodyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe – tai, kad UAB „Rea LT“ savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms: bendrovė 2021 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1 patvirtino UAB „Rea LT“ vidaus tvarką, pagal kurią įgyvendinamos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės, ir jos priedus – registracijos žurnalo formą, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo formą, pranešimo Tarnybai formą. Taip pat bendrovė parengė atmintinę darbuotojams dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo. Taip pat 2021 m. spalio 7 d. įsakymu UAB „Rea LT“ direktorius L. V. paskirtas asmeniu, atsakingu už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimą, įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą, informacijos registracijos žurnalų tvarkymą ir informacijos pateikimą FNTT.

22. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad sankcija jam neturėjo būti skirta, nes pažeidimas yra mažareikšmis. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo duomenimis, prekyba atsiskaitant grynaisiais pinigais ir prekyba nekilnojamuoju turtu kelia didžiausią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką (4 balai iš 4 galimų), tuo tarpu UAB „Rea LT“ veikla apima abi šias rizikos rūšis. Be to, iš Išvados matyti, kad UAB „Rea LT“ tikrinamuoju laikotarpiu iš klientų buvo priimti atsiskaitymai grynaisiais pinigais didelėmis sumomis, tačiau nei vienam iš šių atvejų nebuvo pritaikytos Įstatymo nustatytos prevencijos priemonės. Tuo tarpu Įstatymo nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimas yra būtinas, siekiant užkirsti kelią manipuliacijoms neteisėtų pinigų srautais.

23. Teismas, spręsdamas dėl skundžiamo Sprendimo atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nustatytiems administraciniam aktui keliamiems reikalavimams, pažymėjo, kad iš ginčijamo FNTT Sprendimo ir jį papildančios Išvados matyti, kad nei Sprendime, nei jį papildančioje Išvadoje nėra nuorodos į teisės aktą, kuris nustato sankcijos skaičiavimo sistemą / metodiką. Be to, paskirta sankcija yra neindividualizuota pareiškėjo atžvilgiu. Taip pat Išvadoje nurodytas kitas juridinis asmuo – UAB „NT Savas būstas“.

24. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, todėl yra naikintinas, ir FNTT įpareigojama iš naujo išnagrinėti klausimą dėl baudos skyrimo pareiškėjui ir priimti VAĮ 10 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.

25. Teismas, tenkinęs pareiškėjo skundą iš dalies, įvertinęs jo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, nusprendė, kad pareiškėjas turi teisę į 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris priteistinas iš atsakovo.

III. 26. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti; šio prašymo netenkinus, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27. Atsakovas nurodo, kad Įstatymu FNTT pavesta atlikti finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrą. Priežiūros institucijos už Įstatymo pažeidimus gali taikyti Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatytas poveikio priemones. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes. Įstatymas nenustato, kad Įstatymo 37 straipsnio įgyvendinimui priežiūros institucijos privalo priimti šio straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus, tačiau FNTT, siekdama užtikrinti skaidrumą ir didesnį aiškumą, kaip nustatomas baudos dydis už Įstatymo nuostatų pažeidimą, patvirtino Aprašą, kuris yra skelbiamas viešai. Komisija vadovaujasi Aprašo nuostatomis, vertindama Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes.

28. Atsakovo teigimu, nuoroda į teisės aktą, kuris nustato sankcijos skaičiavimo metodiką, laikytina nuoroda į Įstatymo 34 straipsnį, 37 straipsnio 2 dalį, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Todėl nuorodos į Aprašą neįvardijimas Išvadoje pareiškėjo teisėms ir pareigoms negalėjo pakenkti. Pareiškėjo teisė pasisakyti dėl Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje įvardintų aplinkybių buvo užtikrinta – Tarnyba tai siūlė tiek teikdama paaiškinimą raštu, tiek Komisijos posėdžio metu. Pareiškėjas pasinaudojo šia teise ir pateikė paaiškinimą, taip pat dalyvavo Komisijos posėdyje. Atitinkamai, teismo sprendime nėra įsigilinta į šias aplinkybes, nėra nurodomi argumentai, kokiu būdu Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių vertinimas neatitiko Įstatyme nustatytų reikalavimų.

29. Atsakovas pažymi, kad Sprendimą papildančioje Išvadoje kito juridinio asmens paminėjimas kvalifikuotinas kaip redakcinio pobūdžio klaida. Atsakovo teigimu, iš Sprendimo 1 punkto ir Sprendimą papildančios Išvados 1 ir 2 punktų aiškiai matyti, kad atsakomybė yra taikoma būtent pareiškėjui.

30. Atsakovas nesutinka su teismo nuomone, kad Sprendimu paskirta sankcija yra neindividualizuota. Pažymi, kad teismo sprendime nėra nurodyti motyvai, kodėl teismas priėjo tokį vertinimą. Komisija įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir nešališku visų Įstatymo pažeidimo aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi Įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais. Komisija įvertino visas Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, ir paskyrė individualizuotą, proporcingą, veiksmingą ir nuo pažeidimų atgrasančią baudą pareiškėjui. Vadovaujantis Įstatymo 37 straipsnio 3 dalimi, FNTT nustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – tai, kad pareiškėjas savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms: patvirtino bendrovės vidaus tvarką, pagal kurią įgyvendinamos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės, ir jos priedus, parengė atmintinę darbuotojams dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo, įsakymu bendrovės direktorius paskirtas asmeniu, atsakingu už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimą, įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą, informacijos registracijos žurnalų tvarkymą ir informacijos pateikimą FNTT. Sprendime šios aplinkybės yra įvertintos. Vadovaujantis Aprašo 12 punktu, FNTT baudos dydį mažino iš bazinio baudos dydžio atimta 40 procentų bazinio baudos dydžio suma.

31. Atsakovas nurodo, kad vertinant konkretaus nustatyto pažeidimo sunkumą (pažeidimo pobūdis, mastas ir padariniai), trukmę, pareiškėjo atveju pažeistų nuostatų rūšis įvertinta 3 balais, kadangi pažeisti esminiai Įstatymo reikalavimai; pažeidimo pobūdis įvertintas 1 balu, kadangi didelės pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragos nesudarė; pažeidimo mastas įvertintas 1 balu, kadangi subjekto dydis, klientų skaičius, vykdomų finansinių operacijų skaičius yra mažas; pažeidimo padariniai įvertinti 1 balu, kadangi nenustatyta, kad Bendrovės veiksmai (neveikimas) lėmė konkretų atvejį, kai nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, teroristinės veiklos finansavimo ir rėmimo nusikaltimams; pažeidimo trukmė įvertinta 5 balais, kadangi pažeidimas truko ilgiau nei vienerius metus. Taip pareiškėjo pažeidimas surinko 9 balus pagal Aprašo 1 priede nustatytą matricą, todėl, vadovaujantis Aprašo 15.3 papunkčiu, pažeidimas laikytinas apysunkiu. Sprendime šios aplinkybės yra įvertintos. Tarnyba, atsižvelgdama į šias aplinkybes, vadovaudamasi Aprašo 16.1.3 papunkčiu, baudos dydį mažino 30 procentų bazinio baudos dydžio suma. Nei vienas šiuo baudos apskaičiavimo etapu vertinamas požymis nedubliuoja kvalifikacinio pažeidimo priskyrimo šiurkščiam ir sistemingam pagal Įstatymo 34 straipsnį.

32. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo iš pažeidimo gautos pajamos ar kitokia turtinė nauda, išvengti nuostoliai ar padarytos žalos dydis nenustatyti. Iš pažeidimo gautų pajamų ar kitokios turtinės naudos nustatymas galėtų tik pabloginti pareiškėjo padėtį Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste. Vertinant pareiškėjo kaltę, pareiškėjas veiklą galėjo vykdyti tik užtikrinęs, kad Įstatymo reikalavimai bus tinkamai įgyvendinti. Taip pat nenustatytos pareiškėjo nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės pasekmės rinkos stabilumui ir patikimumui, todėl taikytina bauda šiuo aspektu neturi būti individualizuojama. Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos gali turėti įtaką taikytinos baudos dydžiui tik tuo atveju, jei nagrinėjamoje pažeidimo byloje numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmės rinkos stabilumui ir patikimumui.

33. Atsakovo teigimu, FNTT, vertindama pareiškėjo finansinį pajėgumą, atsižvelgė į bendrovės bendrąsias metines pajamas (511 563,84 Eur). Laikydama, kad taikoma poveikio priemonė neturi užkirsti galimybės bendrovei investuoti į veiklos tobulinimą (techninę bazę, programinius įrankius, kvalifikuotą personalą, kita), baudos dydį mažino 14,5 procento bazinio baudos dydžio suma. Tarnyba, vertindama pareiškėjo padarytus ankstesnius pažeidimus ir bendrovei taikytas poveikio priemones, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus, baudos dydį mažino 10 procentų bazinio baudos dydžio suma.

34. Atsakovas pažymi, kad Sprendime yra įvertintos aplinkybės ir dėl pareiškėjo bendradarbiavimo su FNTT jai atliekant patikrinimą, ir padarytų Įstatymo pažeidimų pripažinimas, todėl atitinkamai bauda sumažinta 4 procentų bazinio baudos dydžio suma. Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto kontekste pareiškėjo bendradarbiavimas su Tarnyba yra Įstatymo nustatytų pareigų vykdymas, todėl neturi būti pervertinamas. Sprendime yra nurodyti jo priėmimo motyvai.

35. Atsakovo teigimu, pareiškėjas skunde nurodė jo atsakomybei reikšmingas aplinkybes, tačiau Komisija visas šias aplinkybes išnagrinėjo bei įvertino. Teismo sprendime nėra nurodyti argumentai, kodėl, teismo nuomone, Sprendimu paskirta sankcija yra neindividualizuota.

36. Atsakovas teigia, kad bendrovei skirta bauda yra proporcinga nustatytiems teisės aktų pažeidimams. Pareiškėjas šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėjo Įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau, nepaisant to, kad jie buvo daromi nuo to momento, kai pareiškėjas iš kliento priėmė pirmąjį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, kuris buvo lygus arba viršijo 10 000 Eur (nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d.), iki 2021 m. spalio 7 d., t. y. daugiau nei vienus metus, bendrovei skirtos baudos dydis (8 265 Eur) sudaro tik 1,5 procento taikytinos baudos vidurkio (551 000 Eur) arba 0,75 procento maksimalaus galimo skirti baudos dydžio (maksimaliai galima skirti bauda sudarytų 1 100 000 Eur), todėl nėra pagrindo sutikti, kad pareiškėjui skirta bauda yra neproporcinga ir (ar) pernelyg didelė. Tarnyba įvertino visas Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes bei paskyrė pareiškėjui individualizuotą, proporcingą, veiksmingą ir nuo pažeidimų atgrasančią baudą.

37. Atsakovas akcentuoja, kad klausimo dėl baudos skyrimo grąžinimas FNTT iš naujo išnagrinėti, nesant jokių naujų vertintinų aplinkybių, jokio pagrindo Komisijai kitaip vertinti nustatytų aplinkybių svorį parenkant pareiškėjui poveikio priemonę, vien tam, kad Sprendime būtų įrašyta nuoroda į Komisijos darbui skirtą Aprašą ir patikslinta techninė klaida, neatitinka efektyvaus ir ekonomiško administracinio proceso principo.

38. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

39. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų taikant VAĮ 10 straipsnį aspektu pabrėžia, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškus teisinis įvertinimas. Šio vertinimo nebuvimas riboja asmens, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas, galimybes į pažeistų teisių gynybą. VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, be kita ko, ir FNTT. Reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą yra taikomas visose viešojo administravimo srityse.

40. Pareiškėjas pažymi, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde mini Aprašą, kurio pagrindu apskaičiavo pareiškėjui skirtiną baudą, tačiau Sprendime nėra jokios nuorodos į Aprašą. Tokiu būdu yra pažeidžiamas VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas. Aktualu tai, kad visi galiojantys teisės aktai yra vieši, tačiau teisės aktų viešumas nėra pagrindas viešojo administravimo subjektui priimtame administraciniame sprendime nenurodyti šio sprendimo teisinio pagrindo ir / ar pastarojo tinkamai nemotyvuoti.

41. Pareiškėjo teigimu, teisinio pagrindo ir papildomų motyvų buvimas viešojo administravimo subjekto žinioje per se (savaime) nereiškia, jog jo priimtas individualus administracinis aktas yra pagrįstas. Svarbu, kad tiek teisinis pagrindas, tiek motyvai būtų pateikti pareiškėjui, kad pastarasis su jais galėtų tinkamai susipažinti. Priešingu atveju teisinis pagrindas ir papildomi motyvai negali būti laikomi individualaus administracinio akto sudedamąja dalimi. FNTT Sprendimo trūkumai negali būti ištaisyti bylos nagrinėjimo teisme metu, nes tokiu būdu būtų ribojama pareiškėjo teisė į teisminę gynybą.

42. Pareiškėjas nurodo, jog iš Sprendimo nėra aišku kaip kvalifikuojamas pareiškėjo pažeidimas. FNTT apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal Įstatymo 34 straipsnį pareiškėjo pažeidimas yra kvalifikuojamas kaip šiurkštus ir sistemingas, bet pagal Aprašo 15.3 papunktį pareiškėjo pažeidimas laikytinas apysunkiu. Be to, Direktyvoje nėra įtvirtinta šiurkštaus ir sistemingo pažeidimo sąvoka ar apskritai, kad už tokį pažeidimą yra skiriama tik piniginė bauda. Priešingai, Direktyva numato, kad pažeidimo sunkumo laipsnis turi būti įvertintas atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir trukmę, atsakingu laikomo fizinio ar juridinio asmens iš pažeidimo gautą naudą, trečiųjų šalių dėl pažeidimo patirtus nuostolius, atsakingu laikomo fizinio ar juridinio asmens anksčiau padarytus pažeidimus ir kitus Direktyvos 60 straipsnio 4 dalyje numatytus kriterijus. Šie kriterijai nėra FNTT Sprendime tinkamai motyvuoti.

43. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendimu pažeidžiamas ne bis in idem (dvigubo baudimo draudimo) principas, kuris numato, kad už tą patį pažeidimą asmuo negali būti nubaustas kelis kartus. Sprendime pareiškėjo pareigos nusistatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras pažeidimas yra vertinamas kaip atskiras pažeidimas, nors kiti pažeidimai yra išvestiniai iš vidinės tvarkos pažeidimo (pagrindinio pažeidimo teisinis pagrindas – Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punktas; išvestinių pažeidimų teisiniai pagrindai – Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, 19 straipsnio 1, 3 ir 9 dalys, 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys, 22 straipsnio 1 dalis).

44. Pareiškėjas akcentuoja, kad kito asmens, nesusijusio su pareiškėju, paminėjimas Sprendime leidžia daryti išvadą, kad FNTT paskirta sankcija nėra individualizuota pareiškėjo atžvilgiu. Kitas juridinis asmuo yra minimas Sprendimo išvados rezoliucinėje dalyje, kurioje jis yra informuojamas apie paskirtą baudą, baudos apmokėjimo sąlygas ir yra įpareigojamas informuoti FNTT apie priimto Sprendimo įvykdymą. Iš Sprendimo nėra aišku, kam jis sukelia teisines pasekmes.

45. Pareiškėjas pabrėžia, kad apeliacinio skundo teiginiais, kad nenustatytos pareiškėjo nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės pasekmės rinkos stabilumui ir patikimumui, pareiškėjo iš pažeidimo gautos pajamos ar kitokia turtinė nauda, išvengti nuostoliai ar padarytos žalos dydis, FNTT iš esmės pripažįsta, kad pareiškėjui paskirta bauda nėra individualizuota.

46. Pareiškėjas nurodo, kad kriterijai, kurie turi būti nustatyti, yra įtvirtinti Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje ir Direktyvos 60 straipsnio 4 dalyje. Sprendime nėra nei teisinio pagrindimo, nei faktinių aplinkybių ištyrimo. Kita vertus, jeigu FNTT būtų nustačiusi pareiškėjo iš pažeidimo gautas pajamas ar kitokią turtinę naudą, išvengtus nuostolius ar padarytos žalos dydį, tai būtų pagrindas taikyti pareiškėjui administracinę piniginę baudą, kurios suma būtų bent du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą. Direktyva numato administracinės baudos skyrimą tik kai yra nustatoma, kad dėl Direktyvos pažeidimo yra gauta nauda ar padaryta žala. Kita vertus, nenustačius, kad dėl Direktyvos pažeidimo yra gauta nauda ar padaryta žala, Direktyva numato poveikio priemonių sąrašą, kuris leidžia užkirsti kelią neigiamų pažeidimų pasekmių kilimui. Kadangi Sprendime yra nurodoma, kad pareiškėjas užkirto kelią neigiamų pažeidimo pasekmių kilimui ateityje, poveikio priemonės pareiškėjui nebuvo priskirtos. Taigi, Direktyvos tikslas buvo pasiektas, Direktyva saugomoms vertybėms žala nebuvo nustatyta, todėl pareiškėjui bauda negali būti paskirta, nes ji neatlieka Direktyvoje nustatytos funkcijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 47. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl FNTT 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 04/6-3-3-8477, kuriuo uždarajai akcinei bendrovei „Rea LT“ skirta 8 265 EUR piniginė bauda už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo atitinkamose nuostatose įtvirtintų reikalavimų pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat pareiškėjo reikalavimo priimti naują spendimą netaikant poveikio priemonių pareiškėjo atžvilgiu ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

48. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo Sprendimu, akcentuodamas, kad piniginė bauda kaip sankcija jam skirta nepagrįstai ir pagal neaiškią apskaičiavimo metodiką, nes jo veiklai taikomų Įstatymo reikalavimų, apie kuriuos jis sužinojo tik atsakovo tikrinimo metu, pažeidimai buvo pašalinti dar iki Sprendimo priėmimo, kas sudaro atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

49. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikindamas skundžiamą atsakovo Sprendimą ir įpareigodamas atsakovą iš naujo išnagrinėti baudos skyrimo pareiškėjui klausimą, atsižvelgiant į tai, kad paskirta sankcija neindividualizuota pareiškėjo atžvilgiu, Sprendimo sudedamąja dalimi esančios Komisijos Išvadoje nėra nuorodų į sankcijos skaičiavimo sistemą (metodiką) nustatantį teisės aktą ir yra kito juridinio asmens (UAB „NT Savas būstas“) nuorodų, todėl skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų.

50. Atsakovo FNTT apeliacinio skundo reikalavimai panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundas būtų atmestas, iš esmės grindžiami argumentais, kad jam pavestos įpareigotųjų subjektų priežiūros atlikimas siejamas su galėjimu taikyti Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatytas poveikio priemones, parenkamas pagal Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kas nėra saistoma Įstatyme nenumatytu reikalavimu patvirtinti teisės aktus Įstatymo 37 straipsniui įgyvendinti, nors atsakovas, siekdamas aiškumo ir skaidrumo, yra patvirtinęs atitinkamą viešai skelbiamą ir baudos už Įstatymo reikalavimų pažeidimą dydžio nustatymui reikšmingą Aprašą, kuriuo vadovaujasi Komisija, vertindama Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

51. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

52. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės, dėl kurių tarp šalių nėra ginčo: atsakovo FNTT atlikto UAB „Rea LT“ patikrinimo metu nustatyta, kad ši bendrovė, jos keturiems klientams už jiems tiesiogiai parduotą nekilnojamąjį turtą (butus) atsiskaičius grynaisiais pinigais suma, lygia arba viršijančia 10 000 Eur, pagal Įstatymą privalėjo įgyvendinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, kas nebuvo įgyvendinta, tuo pažeidžiant Įstatymo reikalavimus. Be to, bendrovės direktorius neinformavo atsakovo apie paskirtą asmenį organizuoti minėtų prevencinių priemonių įgyvendinimą ir palaikyti ryšius su atsakovu, kas taip pat pažeidžia Įstatymo reikalavimus.

53. Byloje ginčas kilo dėl Įstatyme numatytos piniginės baudos kaip poveikio priemonės taikymo pareiškėjui pagrįstumo ir teisėtumo, galimai esant pasiektam atsakovo vykdomos administracinės priežiūros tikslui, t. y. pareiškėjui savo noru ir valia užkirtus kelią neigiamų pasekmių atsiradimui (parengus atmintinę darbuotojams dėl minėtų prevencijos priemonių įgyvendinimo, paskyrus asmenį, atsakingą už minėtų priemonių įgyvendinimą, įtartinų pinginių operacijų ar sandorių sustabdymą, informacijos registracijos žurnalų tvarkymą ir informacijos pateikimą FNTT), ir nesant pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl ko atsakovas baudos dydį atitinkamai mažino (iš bazinio baudos dydžio atimdamas atitinkamas bazinio baudos dydžio procentines sumas), tačiau pareiškėjas siekė Įstatyme numatytų poveikio priemonių netaikymo jo atžvilgiu.

54. Minėtų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad Įstatyme (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, jog „Kiti įpareigotieji aspektai“ – tai, be kita ko, „asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą <...> turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais <...>“ (2 str. 10 d. 6 p.); „Klientas – fizinis ar juridinis asmuo <...>, atliekantys pinigines operacijas arba sudarantys sandorius su finansų įstaiga ar kitu įpareigotuoju subjektu <...>“ (2 str. 11 d.);

„Turtas – <...> kilnojamasis arba nekilnojamasis, materialus arba nematerialus turtas <...>“ (2 str. 22 d.); „Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tvarkyti <...> įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą“ (19 str. 1 d.); „Asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą <...> turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, privalo tvarkyti <...> piniginių operacijų žurnalą“ (19 str. 3 d.);

„Registracijos žurnalų duomenys popierine forma arba elektroninėje laikmenoje saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos“ (19 str. 9 d.); „Kiti įpareigotieji subjektai <...> praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai <...> informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą su jais grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta“ (20 str. 3 d.); „Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiamoje informacijoje nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys, o jeigu piniginė operacija atliekama per atstovą, – ir atstovo tapatybę patvirtinantys duomenys, piniginės operacijos suma, valiuta, kuria atlikta piniginė operacija, piniginės operacijos atlikimo data, piniginės operacijos atlikimo būdas, subjektas, kurio naudai atlikta piniginė operacija“ (20 str. 4 d.);

„<...> informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiama nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos“ (20 str. 5 d.); „<...> kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. <...> Apie tokių darbuotojų <...> paskyrimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų paskyrimo ar pakeitimo turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.“ (22 str. 1 d.);

„<...> kiti įpareigotieji subjektai privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su: <...> 5) pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai;

6) registracijos žurnalų tvarkymu; <...> 9) mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais“ (29 str. 1 d. 5, 6, 9 p.).

55. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo Sprendimas skirti pareiškėjui piniginę baudą priimtas, kaip nurodyta jo įžanginėje dalyje, vadovaujantis Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, taip pat sudėtine šio sprendimo dalimi esančioje Komisijos Išvadoje nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais motyvais, ir, kaip nurodyta Sprendimo 1 punkte, grindžiamas Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 1, 3, 9 dalių, 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių, 22 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimu.

56. Akcentuotina, kad Sprendime nurodytoje jo sudedamąja dalimi esančioje Komisijos Išvadoje, kurią sudaro 12 puslapių, iš nustatytų aplinkybių (1-8 puslapiai) bei aplinkybių vertinimui (Sprendimo motyvams) skirtų skirsnių „Dėl Įstatymo 9 straipsnio reikalavimų pažeidimo“, „Dėl Įstatymo 19 straipsnio reikalavimų pažeidimo“, „Dėl Įstatymo 20 straipsnio reikalavimų pažeidimo“, „Dėl Įstatymo 22 straipsnio reikalavimų pažeidimo“, „Dėl Įstatymo 29 straipsnio reikalavimų pažeidimo“ ir baigiamojo skirsnio „Bendrovei taikytina atsakomybė“, nustatyta, kad pagal tyrimo duomenis UAB „Rea LT“ iki 2021 m. kovo mėnesio vykdė su klientais operacijas grynaisiais pinigais, kai pardavė nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), t. y. kai bendrovės vadovas pardavė šį turtą tiesiogiai, nekilnojamojo turto brokeriams tarpininkavimo paslaugų neteikus, nors keli butai parduoti padedant UAB CAPITAL brokeriui, su kuriuo tarpininkavimo sutartis nebuvo pasirašyta ir mokestis jam nebuvo mokamas.

Pagal Išvadoje nurodytus duomenis (faktines aplinkybes), kurie pakartoti atsakovo FNTT atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios apeliacijos teismui, bendrovė nuo 2019 m. iki 2021 kovo mėn. turėjo 4 klientus (fizinius asmenis) (duomenys neskelbtini), kurie su bendrove atsiskaitė grynaisiais pinigais suma, lygia arba viršijančia 10 000 eurų: vienas klientas 2020 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo grynaisiais pinigais 40 000 EUR ir 2020 m. vasario 26 d. – 30 000 EUR, kitas 2020 m. liepos 28 d. – 70 000 EUR ir 2019 m. lapkričio 26 d. – 120 000 EUR, dar kitas 2019 m. rugsėjo 13 d.

– 35 000 EUR, dar kitas 2019 m. rugpjūčio 26 d. –70 000 EUR. Atsižvelgiant į šias ir kitas nurodytas aplinkybes, Išvados 5 skirsnyje „Bendrovei taikytina atsakomybė“ (10, 11 puslapiai) nurodoma ir vertinama bendrovei taikytina atsakomybė ir konkretus paskaičiuotos proporcingos baudos dydis, kurį apskaičiuojant, be kita ko, pažymėta, kad UAB „Rea LT“ pažeidimas yra šiurkštus ir sistemingas, nes atitinka Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1-4 punktų ir 2 dalies 2 punkto požymius, todėl proporcingos ir atgrasomosios priemonės tikslai bus pasiekti įpareigotajam subjektui skiriant baudą, kai atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad UAB „Rea LT“ savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, todėl iš bazinio baudos dydžio atimama 40 procentų bazinio baudos dydžio suma, ką atlikus gaunamas taikytinas baudos dydis, kuris papildomai, atsižvelgiant į padarytus apysunkius ne tik formalaus pobūdžio, bet ir esminių įstatymo reikalavimų pažeidimus, tikslinamas pagal kitus nurodomus kriterijus, be kita ko, atimant 30 procentų, 14,5 procento ir 10 procentų bei 4 procentų bazinio baudos dydžio sumas.

Išvados rezoliucinėje dalyje (12, 12 puslapiai) siūloma už nurodytą pažeidimą UAB „Rea LT“ skirti 8 265 EUR piniginę baudą.

57. Sprendime nurodytoje Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo pažeidimus gali būti taikomos atitinkamos septynios poveikio priemonės, kaip antai, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto įspėjimas dėl šio įstatymo pažeidimų arba priežiūros institucijos duodamų privalomų nurodymų nevykdymo (1 punktas); šiame įstatyme nustatytų baudų skyrimas finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui (2 punktas). Būtent pastaroji Įstatymo nuostata, numatanti baudų skyrimą, taikoma atsakovo Sprendimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba taiko šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytas poveikio priemones. Taigi FNTT įgaliota taikyti Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą poveikio priemonę – baudų skyrimą, kas padaryta Sprendimu.

58. Sprendime nurodyto Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad „Priežiūros institucijos <...> turi teisę kitiems įpareigotiesiems subjektams skirti šias baudas: <...> 2) už šio įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia įstatymą arba padaro vieną šiurkštų įstatymo pažeidimą, <...> – iki sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą (jeigu tokią naudą galima nustatyti ir jeigu ši suma yra didesnė kaip 1 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų (jeigu suma, du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, yra mažesnė kaip 1 100 000 eurų arba dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti)“.

59. Apeliacinio skundo ir pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui argumentų kontekste pažymėtina, kad Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į: 1) nustatytų pažeidimų sunkumą ir trukmę; 2) dėl pažeidimų finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti; 3) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), kaltę ir finansinį pajėgumą; 4) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), padarytus ankstesnius pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat jo bendradarbiavimą su priežiūros institucija; 5) šiame įstatyme nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 6) nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes rinkos stabilumui ir patikimumui; 7) kitas įstatymuose nustatytas arba kitas svarbias aplinkybes.

60. Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo 34 straipsnyje „Šiurkštus šio įstatymo pažeidimas ir sistemingas pažeidimas“ nustatyta, kad: pirma, šiurkščiu šio įstatymo pažeidimu laikoma: 1) kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 9–15 straipsniuose, nesilaikymas; 2) pranešimo apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnyje, nesilaikymas; 3) informacijos saugojimo reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 19 straipsnyje, nesilaikymas; 4) jeigu finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas neturi nustatęs šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytų vidaus kontrolės procedūrų (1 d.); antra, sistemingu šio įstatymo pažeidimu laikoma: 1) kai šio įstatymo pažeidimas padaromas 3 ir daugiau kartų per metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo; 2) kai tuo pačiu metu nustatomi pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių nuostatų pažeidimai, apimantys kelias reikalavimų grupes: a) kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 9– 15 straipsniuose; b) pranešimo apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 16 straipsnyje; c) informacijos saugojimo reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 19 straipsnyje; d) vidaus kontrolės procedūrų reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 29 straipsnyje (2 d.).

61. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovo Sprendimo sudėtine dalimi esančios Komisijos Išvadoje išsamiai nustatytos ir įvertintos atitinkamos Įstatymo reikalavimų pažeidimo pareiškėjo neteisėtuose veiksmuose (neveikime), atliktuose dėl jo kaltės, aplinkybės ir nurodyti jų vertinimo motyvai, taip pat Sprendimo priėmimo faktinis ir teisinis pagrindas, kuriuo yra minėti Įstatymo konkrečius reikalavimus pažeidžiantys neteisėti veiksmai (neveikimas) ir konkrečios Sprendimo įžanginėje dalyje nurodytos Įstatymo nuostatos, kuriomis vadovaujantis uždarai akcinei bendrovei „Rea LT“ paskirta konkreti piniginė bauda buvo sumažinta atitinkamais procentiniais dydžiais, t. y. iš bazinio baudos dydžio atimtos 40, 30, 14,5, 10 ir 4 procentų bazinio baudos dydžio sumos.

62. Kito juridinio asmens (UAB „NT Savas būstas“), kuris nėra susijęs su pareiškėju, paminėjimas uždarai akcinei bendrovei „Rea LT“ skirto Sprendimo sudėtine dalimi esančios Komisijos 2021 m. lapkričio 30 d. išvadoje, teisėjų kolegijos vertinimu, nekeičia Sprendimo ir jo dalimi esančios Komisijos Išvados pagrindinių nuostatų visuminio turinio esmės ir nesudaro pakankamo savarankiško pagrindo konstatuoti Sprendimo neatitikimą VAĮ 10 straipsnio reikalavimams. Todėl pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad toks kito asmens paminėjimas – redakcinio pobūdžio klaida, nes tiek iš Sprendimo, tiek iš jo dalimi esančios Išvados 1 ir 2 punktų aiškiai matyti būtent pareiškėjui (o ne kitam asmeniui) kylanti atsakomybė.

63. Pažymėtina, kad pagal Įstatymą Sprendime ar jo sudedamąja dalimi esančioje Komisijos Išvadoje besąlygiškai neturi būti itin tiksliai sukonkretintas skiriamos piniginės baudos dydžio apskaičiavimas (sumažinimas). Sprendimo įvadinėje dalyje nurodomos šio akto priėmimo pagrindą sudarančios Įstatymo nuostatos nereikalauja, kad atsakovas patvirtintų ir taikydamas sankcijas įgyvendintų atitinkamų piniginių baudų apskaičiavimo aiškią metodiką, kas pabrėžiama pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui, tuo akcentuojant tokio papildomo Įstatymą įgyvendinančio teisės akto nenurodymą Sprendime. Todėl teisėjų kolegija pritaria atsakovo apeliacinio skundo argumentams, kad Įstatymas nenustato, jog Įstatymo 37 straipsnio įgyvendinimui priežiūros institucijos privalo priimti šio straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus, ir kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo sprendime pagal Įstatymą tinkamai neįvertintus (neatmestus) pareiškėjo argumentus dėl nepagrįsto sankcijos skyrimo Sprendimu pagal neaiškią apskaičiavimo metodiką. Atsižvelgiant į tai, atmestini pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kad Komisijos Išvadoje nėra nuorodų į sankcijos skaičiavimo sistemą (metodiką).

64. Sprendimo sudedamąja dalimi esanti Komisijos Išvada ir joje išsamiai nustatytos faktinės aplinkybės ir nurodyti jų vertinimo motyvai, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodomus viešojo administravimo aktams keliamus individualizavimo reikalavimus, ypač tuo aspektu, kad, kaip minėta, iš bazinio baudos dydžio atimtos 40, 30, 14,5, 10 ir 4 procentų bazinio baudos dydžio sumos atspindi atliktą taikomos poveikio priemonės individualizavimą. Todėl pritartina atsakovo apeliacinio skundo argumentams, kad Sprendimu paskirta sankcija yra individualizuota, ir atmestini pirmosios instancijos teismo argumentai, kad tokia sankcija neindividualizuota.

65. Pažymėtina, kad byloje nėra pareiškėjo pateiktų įrodymų, kurie paneigtų atsakovo Sprendimu ir jo sudedamąja dalimi esančios Komisijos Išvadoje nustatytus faktus, kad pareiškėjas padarė jo veiklai taikytino Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 1, 3, 9 dalių, 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių, 22 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimą(us), kas pagal Įstatymą turi būti vertinama kaip šiame Įstatyme nurodytas šiurkštus ir sistemingas jo reikalavimų pažeidimas. Taigi, atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priimti Sprendimą, kurio nepagrįstumas ir neteisėtumas negali būti paneigtas, nepaneigiant šio Sprendimo pagrindą sudarančio šiurkštaus ir sisteminio Įstatymo reikalavimų pažeidimo fakto ir ginčijant skirtos piniginės baudos dydžio individualizavimą, t. y. apskaičiavimo neaiškią metodiką, kurios nereikalauja Sprendimu taikomo Įstatymo nuostatos. Todėl teisėjų kolegija pritaria atsakovo apeliacinio skundo argumentams, kad jam pavestos įpareigotųjų subjektų priežiūros atlikimas siejamas su galėjimu taikyti Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatytas poveikio priemones, parenkamas pagal Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kas nėra draudžiama ar ribojama, kai atsakomybėn traukiamas įpareigotasis subjektas savo noru ir valia užkerta kelią neigiamų pasekmių atsiradimui ir įvykdo Įstatymo reikalavimus po nustatyto jų šiurkštaus ir sistemingo pažeidimo fakto.

66. Kelių butų tiesioginis pardavimas anksčiau minėtiems pareiškėjo klientams atitinkamai padedant tam tikram UAB CAPITAL brokeriui, su kuriuo pareiškėjas nebuvo pasirašęs tarpininkavimo sutarties ir nemokėjo jam mokesčio, nekeičia UAB „Rea LT“ atlikto tiesioginio tų butų pardavimo klientams, kurie atsiskaitė grynaisiais pinigais, esmės imperatyvių Įstatymo reikalavimų aspektu. Nekilnojamojo turto pardavėjo subjektyvi prielaida kaip hipotezė, kad jam, kaip pagal įstatymą įpareigotajam asmeniui, pardavusiam nekilnojamąjį turtą, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų, keturiems klientams (fiziniams asmenims), kurie atsiskaitė grynaisiais pinigais, Įstatyme priskirtas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pareigas įvykdys šiuos klientus atitinkamai aptarnaujančios finansų įstaigos ar notarai, kaip kiti analogiškai įpareigotieji asmenys, negali būti pagrindu pasiteisinti ir juo labiau išvengti atsakomybės dėl tiesiogiai parduodant nekilnojamąjį turtą minėtiems klientams pažeistų imperatyvių Įstatymo reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kad šie reikalavimai taip pat atitinkamai taikytini finansų įstaigoms, notarams.

67. Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimtoje Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Ši konstitucinė nuostata pagal ją išaiškinusio Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimą šioje administracinėje byloje reiškia, be kita ko, tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymai, uždraudžiantys tam tikras veikas ir nustatantys atsakomybę už jų padarymą, oficialiai skelbiami ir visuomenei yra prieinami, todėl preziumuojama, jog kiekvienas asmuo, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, supranta, kad tai sukels atitinkamą valstybės teisėsaugos institucijų reakciją (žr. ir plg. minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo sprendime tinkamai neįvertintus (neatmestus) pareiškėjo, kuris su savo klientais už turtą atsiskaitė grynaisiais pinigais suma, lygia arba viršijančia 10 000 Eur, skundo argumentus, kad pareiškėjas nežinojo apie jo veiklai taikytinus įstatymo reikalavimus, t. y. kad apie jo veiklai taikomą pareigą organizuoti Įstatyme numatytų prevencijos priemonių įgyvendinimą sužinojo tik FNTT tikrinimo metu. Šie pirmosios instancijos teismo sprendime tinkamai neįvertinti (neatmesti) pareiškėjo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, atmestini pagal byloje esančius duomenis ir atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjas šiurkščiai ir sistemingai pažeidė Įstatymo nustatytus reikalavimus, juos pažeisdamas nuo to momento, kai pareiškėjas iš kliento priėmė pirmąjį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, kuris buvo lygus arba viršijo 10 000 Eur (nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d.).

68. Pareiškėjo ir pirmosios instancijos teismo pažymimas atsakovo nustatytų Įstatymo reikalavimų pažeidimų pašalinimas iki Sprendimo priėmimo kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia atsakovo nustatytų Įstatymo reikalavimų šiurkštaus ir sistemingo pažeidimo padarymo pareiškėjo veiksmuose (neveikime) faktų, taigi tiek faktinio, tiek teisinio pagrindo atsakovui priimti Sprendimą ir juo pareiškėjui skirti piniginę baudą, atsižvelgiant į Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, kas ir buvo padaryta Sprendimu bei jo sudedamąja dalimi esančia Komisijos Išvada.

69. Ginčo baigtį lemia ne tai, kad FNTT priežiūros tikslas galimai pasiektas pareiškėjui savo noru ir valia užkirtus kelią neigiamų pasekmių kilimui, imantis atitinkamų veiksmų, bet tai, kad FNTT pagal Įstatymą turėjo pareigą nustatyti šiurkštų ir sistemingą Įstatymo pažeidimą pareiškėjo veikloje 2019-2021 m. dėl šios bendrovės parduotų butų 4 klientams, kurie su bendrove atsiskaitė grynaisiais pinigais suma, lygia arba viršijančia 10 000 eurų (vienam klientui sumokėjus grynaisiais pinigais 40 000 EUR ir 30 000 EUR, kitam – 70 000 EUR ir 120 000 EUR, dar kitam – 35 000 EUR, dar kitam – 70 000 EUR). Nustačius tuo pačiu metu pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių nuostatų pažeidimus, apimančius kelias reikalavimų grupes, atsakovas, konstatuodamas šiurkštaus ir sistemingo Įstatymo pažeidimo faktą, turėjo kompetenciją skirti piniginę baudą, kurią skirdamas savo galių neviršijo ir veikė pagal Įstatymo reikalavimus, taikytinus būtent šiurkštaus ir sistemingo Įstatymo pažeidimo atveju.

70. Kiti apeliacinio skundo argumentai nelemia šios bylos išnagrinėjimo, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

71. Dėl teisėjų kolegijos anksčiau nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažįstamas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p., 147 str.).

72. Atsižvelgiant į tai, jog galutinis teismo sprendimas šioje byloje priimamas atsakovo naudai, pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rea LT“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis