b27bc59a-dfc8-40b4-976e-237f43cd7e22 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2S-786-640/2013 Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14481-2012-9               Procesinio sprendimo kategorijos: 124; 122.2; 122.4.  (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. balandžio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos I. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto  apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos I. G. skundÄ suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012-08-17 ir 2012-09-27 nutarimų panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja I. G. kreipėsi į teismÄ su patikslintu skundu, praÅ¡ydama:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2012-08-17 nutarimÄ ir įpareigoti priimti naujÄ nutarimÄ ;

2) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012-09-27 nutarimÄ ir įpareigoti priimti naujÄ sprendimÄ pradėti naujÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl A. B. turto paveldėtojo V. L. ir Varėnos rajono apylinkės prokuratÅ«ros galimai panaudotų teismuose klastotų dokumentų nuo 2003 m. iki 2012-09-17, norint užvaldyti svetimÄ turtÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad 2012-06-28 praÅ¡ymu Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros prašė kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-245/2005 dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino A. B., mirusios 1995 m., žemės pirkimo sandorį teisėtu, nors nebuvo suformuotas žemės sklypas namų valdai. Nurodė, kad A. B. paveldėtojas V. L., panaudojęs galimai suklastotus dokumentus ir remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-245/2005, prisiteisė 0,50 ha miško (2010-05-19 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartis civ. byloje Nr. 2-25-547/2010) privatizuoti ir susiformuoti namų valdai 0,50 ha. 2012-04-20 paaiškėjo, kad A.

B. nebuvo pateikusi praÅ¡ymo žemės sklypui iÅ¡skirti. PareiÅ¡kėjos motinos B. B. naudojama namų valda buvo įvardinta A. B. pavarde ir parduota jai po mirties. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos privačiame miÅ¡ke Z. L. ir V. L., o ne A. B., pastatyti savavaliÅ¡ki statiniai. PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad 2012-09-07 skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorÄ , kad imtųsi priemonių teisingumui įvykdyti ir dėl naujo ikiteisminio tyrimo pradėjimo remiantis 2012-04-20 Seimo kontrolierių pažyma ir 2011-09-07 Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos raÅ¡tu dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių.

Seimo kontrolierių pažymoje nurodytos aplinkybės, kad 0,50 ha žemės sklypo privatizavimo byloje nėra dokumentų, kurie bÅ«tini sprendžiant sklypo privatizavimo klausimÄ (nėra mokėjimo dokumentų už perkamÄ Å¾emės sklypÄ , namų valdos plano, Alytaus apskrities virÅ¡ininko įsakymo dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo A. B., įgaliojimo, kurio pagrindu A. K. atstovavo Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui bei sudarė su A. B. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį).

Nurodė, kad generalinis prokuroras praÅ¡ymo ir skundo iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėjo, konkrečiai pareiÅ¡kėjai neatsakė į praÅ¡ymÄ pradėti naujÄ ikiteisminį tyrimÄ . Dėl galimai iÅ¡duotų A. B. (paveldėtojui V. L.) klastotų juridinių institucijų dokumentų ir neatitinkančios tikrovės informacijos teikimo teismams, negalėjo apsiginti ir pateikti įrodymų teismams. Nurodė, kad tai yra vieÅ¡asis, o ne privatus, interesas. PareiÅ¡kėja nurodė, kad jos motinai suformuota ir pažymėta teritorijų planavimo dokumentuose namų valda 1991-05-09 buvo įvardinta 1995 m. mirusios A.

B. pavarde ir parduota jai mirus 1999-07-07 be suformuoto žemės sklypo plano. Nurodė, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , tai turi esminę reikÅ¡mę bylai (b.l. 46-49, 1 tomas). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-29 nutartimi pareiÅ¡kėjos I. G. skundÄ atmetė. Civilinę bylÄ dalyje dėl skundo reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ pradėti naujÄ ikiteisminį tyrimÄ nutraukė. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras skundžiamame nutarime tinkamai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir įvertino visas Å¡io praÅ¡ymo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Nurodė, kad skundžiamame nutarime iÅ¡samiai, remiantis teismų praktika, atskleista, kaip suprantamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesÄ ir pagrįstai įvertinta, kad Seimo kontrolieriaus 2012-04-20 pažymoje nurodytos aplinkybės, Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos rajono skyriaus vedėjo 2012-05-23 įsakymo priėmimas bei su juo susijusios aplinkybės negali bÅ«ti pripažintos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .

Nurodė, kad aplinkybės, susiję su 0,50 ha žemės sklypo privatizavimu buvo žinomos teismams ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtos vertinant byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ . Teismai analizavo skundžiamo sandorio aplinkybes ir fakto, kad nebuvo atitinkamų dokumentų, nevertino kaip aplinkybių, paneigiančių viso sandorio teisėtumÄ . Jokių naujų aplinkybių, kurios bÅ«tų buvę bylos nagrinėjimo metu, tačiau paaiÅ¡kėjusios tik Å¡iuo metu ir kurios įgalintų priimti kitokį teismo sprendimÄ (t. y. nustatyti, kad A.

B. esant gyvai de facto nebuvo atlikti pirkėjo ir pardavėjo veiksmai valstybinės žemės sklypui pirkti-parduoti), pareiÅ¡kėja praÅ¡yme nenurodė. Taip pat nurodė, kad kiti pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodyti pagrindai dėl proceso atnaujinimo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai) nėra pasitvirtinę. Nurodė, kad prokuroras tinkamai įvertino, kad Å¡is terminas yra naikinamasis procesinis terminas, kuriuo ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Vien Å¡io termino praleidimas teismui yra pagrindas atmesti praÅ¡ymÄ (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Todėl vien Å¡i procesinė kliÅ«tis Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui sudarė pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, kad praÅ¡ymo pateikimas Å¡iuo atveju nėra galimas. PareiÅ¡kėja niekaip nepagrindė, kuo susiklosčiusi situacija yra netoleruotina, iÅ¡skirtinė, dėl kurios bÅ«tų pagrindas netgi atnaujinti praleistÄ naikinamÄ jį terminÄ . Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras skundžiamame nutarime kompetencijos ribose įvertino, ar Å¡iuo konkrečiu atveju yra teisės aktų pažeidimas, kurio pobÅ«dis leistų konstatuoti vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ ir poreikį jį ginti.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡yme konkrečių CPK numatytų proceso atnaujinimo pagrindų nenurodė, todėl Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pagrįstai analizavo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo turinį ir tinkamai jį kvalifikavo bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o inicijuoti proceso atnaujinimÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Skundžiamame nutarime iÅ¡samiai ir teisingai įvertintos visos reikÅ¡mingos aplinkybės sprendžiant, ar gali bÅ«ti atnaujinamas procesas civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

Nurodė, kad teismas neturi teisinio pagrindo paneigti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro iÅ¡vados, kad ginčijamas sprendimas civilinėje byloje susijęs iÅ¡imtinai su pretendentų į A. T. žemę siekiu atgauti iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę natÅ«ra ir kad Å¡is interesas negali bÅ«ti ginamas prokuroro pasitelkus vieÅ¡ojo intereso gynimo institutÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja įgyvendino jai kaip dalyvaujančiam byloje asmeniui priklausančias procesines teises ir kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tačiau Varėnos rajono apylinkės teismas 2011-12-07 nutartimi atsisakė atnaujinti procesÄ , o Vilniaus apygardos teismas 2012-09-10 nutartimi Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ (b.l. 156-163, 2 tomas).

PareiÅ¡kėja I. G. pateikė atskirÄ jį skundÄ (b.l. 1-9, 3 tomas), kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-136-790/2013 ir priimti naujÄ sprendimÄ :

1) panaikinti Generalinės prokuratÅ«ros priimtÄ nutarimÄ 2012-08-17 Nr. 17.9-2152;

2) panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros 2012-09-27 nutarimÄ Nr. 17.9-22421. Nurodo, kad 2005-04-06 Lietuvos Aukščiausias teismas nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-245/2005 pripažino A. B. mirusios 1995 m. žemės pirkimo sandorį 1999-07-07 teisėtÄ , nors nebuvo suformuotas žemės sklypas namų valdai-nebuvo apibrėžtas kaip reikalauja įstatymai. Nurodė, kad A. B. neturėjo nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , o Å¡i teisė negalėjo atsirasti niekinio administracinio akto bei sandorio pagrindu.

Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad tai yra dvi skirtingos žemės paskirtys. Pareiškėjos ir kt. savininkų minėtas privatus vienkiemis-miško ūkio žemės sklypas unikalus numeris (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas ankščiau nekilnojamojo turto registre 1999-07-01 negu A. B. tik 1999-07-07 tariamai buvo parduotas valstybinės žemės sklypas individuliai statybai be suformuoto žemės sklypo plano patvirtinto žemėtvarkos tarnybos t.y nenustatant jo buvimo vietos-dislokacijos.

Sandorio metu 1999-07-07 A. B. buvo jau mirusi (1995m) ir neiÅ¡reiÅ¡kė valios žemės sklypui pirkti, nebuvo jos paraÅ¡o, todėl ir nebuvo suformuotas joks žemės sklypas Varėnos žemėtvarkos skyriaus A. B.. Sandoris pasiraÅ¡ytas tik Varėnos žemėtvarkos skyriaus ir yra negaliojantis, nes tai nėra dviÅ¡alis sandoris. Nurodė, kad sutartys negali bÅ«ti sudaromos su mirusiu asmeniu, kas Å¡iuo atveju ir buvo padaryta, nes pasibaigęs Å¡io asmens teisnumas ir veiksnumas, pačioje sutartyje negali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta žmogaus valia sudaryti sutartį, prieÅ¡ingu atveju, tai laikytina didžiausiu teisiniu nihilizmu, pažeidžiančiu vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl teismo formalus apsiribojimas ir konstatavimas, jog Å¡is klausimas yra jau iÅ¡spręstas yra nesÄ Å¾iningas ir neteisingas.

Å i teisinė klaida (ar nesusipratimas) turi bÅ«ti peržiÅ«rėta ir iÅ¡spręsta. Nurodė, kad Teismai, nagrinėdami bylÄ , nevertino, kad mirusi (1995m.) A. B. neatliko pirkėjo veiksmų 1999-07-07 valstybinei žemės sklypui pirkti, prie pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo teismui pateiktas žemės sklypo planas patvirtintas žemėtvarkos tarnybos ir nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta jos valia. Taip pat nurodė, kad skunde nėra keliami tie patys reikalavimai, nes atsakovas Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija veikdama kaip valstybės patikėtinė, negalėjo parduoti 1999-07-07 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P38-/99-0262, žemės sklypo, nes Å¡ios žemės neturėjo (valstybė jos jau neturėjo), ji (Å¡i žemė, Å¡i vieta, kuriÄ nurodo Atsakovas) jau buvo gražinta savininkams (atkurtos nuosavybės teisės) bei įregistruotos vieÅ¡ame registre 1999-07-01, dar iki tariamos sutarties su mirusiu asmeniu sudarymo 1999-07-07.

Dėl to ir reikalavimas dėl paveldėjimo liudijimų pripažinimo negaliojančiu, negali būti laikomas tapačių. Taip pat nurodė, kad teismai neįrodė, kad pareiškėjos žemės sklypas persidengia su A. B. paveldėtojo V. L. žemės sklypu. Teismuose nebuvo pateiktas A. B. žemės sklypo planas patvirtintas žemėtvarkos tarnybos, o kaip tik atvirkščiai 2009 m. paveldėtojas V. L. pateikė ieškinį pareiškėjai ir kt. savininkams priteisti iš jų teisėtų savininkų 0,50 ha. miško paskirties žemės sklypo pasinaudodamas Aukščiausio teismo 2005-04-06 sprendimu.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad prokuratÅ«roje buvo iÅ¡samiai iÅ¡analizuotos ir įvertintos teisės normų numatytos sÄ lygos atnaujinti procesÄ apeliantės nurodytais pagrindais ir nebuvo nustatyta nei naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių, nei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų dokumentų, įrodymų klastojimo faktų, nei panaikintų teismo sprendimų, ar valstybės, savivaldybių institucijų aktų, dėl kurių galimas proceso atnaujinimas nurodytoje civilinėje byloje. 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ buvo atmestas.

Nurodė, kad 2012-09-27 nutarimu praÅ¡ymas buvo atmestas nenustačius, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi Å¡alies ar trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto iÅ¡vada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymai dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose atmesti ir nenustačius kitos bÅ«tinos sÄ lygos prokurorui inicijuoti proceso atnaujinimÄ - vieÅ¡ojo intereso pažeidimo.

Nurodo, kad skunde pareiÅ¡kėja nenurodo argumentų, kurie galėtų paneigti prokuroro ir teismo padarytas iÅ¡vadas, kad nėra duomenų, jog sprendimai praÅ¡omose atnaujinti bylose bÅ«tų priimti remiantis suklastotais dokumentais, įrodymais ir tokių duomenų klastojimo faktas bÅ«tų patvirtintas teismo nuosprendžiu ar kad bÅ«tų paaiÅ¡kėjusios naujos esminės aplinkybės ir yra pagrindas atnaujinti procesÄ CPK 366 str. 1 d. 2 p. tvarka. Nurodė, kad prokuratÅ«roje nagrinėjant pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus buvo atlikti visi bÅ«tini veiksmai: renkami faktiniai duomenys dėl pareiÅ¡kėjos skunde nurodytų aplinkybių, jie analizuojami bei vertinami, jų pagrindu argumentuota iÅ¡vada dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvimo.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėja skunde nenurodo konkrečių procesinių pažeidimų, kuriuos bÅ«tų padaręs prokuroras, priimdamas skundžiamus nutarimus. Taigi, nagrinėjant I. G. praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo, nebuvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios pareiÅ¡kimų, praÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimo tvarkÄ Lietuvos Respublikos prokuratÅ«roje. Nurodo, kad tirdamas pareiÅ¡kėjos skundÄ , prokuroras nenustatė nei vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, nei įstatyme numatytų prielaidų proceso atnaujinimui pareiÅ¡kėjos nurodytose civilinėse bylose, todėl teismas pagrįstai paliko galioti skundžiamus Generalinio prokuroro nutarimus, kuriais buvo atmesti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymai kreiptis į teismÄ dėl civilinių bylų atnaujinimo.

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėja I. G. kreipėsi į Generalinę prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydama inicijuoti proceso atnaujinimÄ Lietuvos Aukščiausiojo teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-245/2005.

Generalinis prokuroras 2012-08-17 praÅ¡ymÄ atmetė. Taip pat 2012-09-27 prokuroras atmetė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ kreiptis į teismÄ dėl, proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-25-547/2010. PareiÅ¡kėja I. G. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Generalinio prokuroro 2012-08-17 ir 2012-09-27 nutarimus ir įpareigoti prokurorÄ kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas 2013-01-29 nutartimi pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė. PareiÅ¡kėja I.

G., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirÄ jį skundÄ . CPK 365 str. 2 d. nustatyta, kad praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Be to, ProkuratÅ«ros įstatymo 2 str. 2 d. 7 p. ir 19 str. įtvirtinta prokuroro pareiga ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka. ProkuratÅ«ros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. nustatyta prokuroro teisė ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, pareiÅ¡kimu, praÅ¡ymu, kai prokuroras turi pagrindÄ manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Å iuo atveju ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ prokuroras gali ne tik pagal asmens, asmenų grupės, institucijos ar organizacijos kreipimÄ si, bet ir savo iniciatyva, taip pat tada, kai vieÅ¡Ä jį interesÄ privalantys ginti asmenys nesiėmė priemonių pažeidimams paÅ¡alinti (ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Taigi, Generalinis prokuroras kreiptis dėl proceso atnaujinimo gali tik gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ . Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad vieÅ¡asis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti.

Tokie interesai turi bÅ«ti konkretÅ«s, aiÅ¡kiai apibrėžti, turi bÅ«ti nurodyta, kokios visuomenės grupės interesai yra ginami (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d., 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai). Pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ nenustatė vieÅ¡o intereso Å¡ioje byloje. Apeliantė remdamasi teismų praktika nurodo, kad sprendžiant vieÅ¡ojo intereso bÅ«vimo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti aplinkybę, kad nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, bÅ«tų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (2008 m. liepos 25 d. iÅ¡plėstinė teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

Tačiau apeliantės interesas Å¡iuo atveju pažeistas nebuvo, nes A. B. ginčo sklypÄ Ä¯gijo teisėtai, kÄ konstatavo Lietuvos Aukščiausias teismas nutartyje Nr. 3K-3-245/2005. Lietuvos Aukščiausias teismas priėjo iÅ¡vados, kad A. B. iki mirties turėjo teisę sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, Å¡i sutartis neturėjo bÅ«ti patvirtinta notariÅ¡kai. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal Žemės įstatymo 14 str., CK 58 str. 1 d. raÅ¡ytine forma nesudaryta valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis pagrįstai buvo pripažinta kaip sukurianti asmeniui civilines teises ir pareigas.

Tai gi, apeliantės keliami klausimai yra iÅ¡imtinai privataus pobÅ«džio. Å ie reikalavimai yra susiję tik su pareiÅ¡kėjos asmeniniais turtiniais interesais, tokie reikalavimai negali bÅ«ti vertinami, kaip susiję su visuomenės dalies interesų pažeidimu. Kitų aplinkybių, jog yra pažeisti svarbÅ«s valstybės ar visuomenės interesai, byloje nenustatyta, todėl darytina iÅ¡vada, kad Generalinis prokuroras, nenustatęs vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjos I. G. praÅ¡ymÄ kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo, dėl tos pačios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės skundÄ .

Apeliantė taip pat nurodo, kad byloje yra naujai paaiškėjusios aplinkybės kurios nebuvo žinomos iki šiol, kad yra dvi skirtingos žemės paskirtys, kad jos sklypas užregistruotas anksčiau negu A. B., kad sandorio metu A. B. buvo jau mirusi. Tačiau šie argumentai atmestini. Lietuvos Aukščiausias teismas dėl šių aplinkybių jau yra pasisakęs byloje Nr. 3K-3-245/2005. Nutartis yra įsiteisėjusi. Teismas nurodė, kad A. B. iki mirties turėjo teisę sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, ši sutartis neturėjo būti patvirtinta notariškai.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal Žemės įstatymo 14 str., CK 58 str. 1 d. raÅ¡ytine forma nesudaryta valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis pagrįstai buvo pripažinta kaip sukurianti asmeniui civilines teises ir pareigas. Nurodė, kad žemės sandorio objektas buvo apibrėžtas pagal įstatymo reikalavimus. (b.l. 155-160, 1 tomas). Taigi apeliantės nurodyti faktai ir pateikti įrodymai nepripažintini naujai paaiÅ¡kėjusiomis esminėmis aplinkybėmis. Atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1093-200/2011 pareiÅ¡kėjos I.

G. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo (dėl 0,50 ha valstybinės žemės sklypo, esančio KaniÅ«kų kaime Varėnos rajone, pardavimo A. B.) atmetė ir atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-25-547/2010, o Vilniaus apygardos teismas 2012-09-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SA-100-619/2012 Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ . Nutartis yra įsiteisėjusi. Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d.  nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                    RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė