b27aea9e-dab9-46f4-a194-e0b9ffbf45ec · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-508-423/2019 Proceso Nr. 3-62-3-02057-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2; (S) 55.1.1; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 29 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų (toliau – ir teismas) teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. S. (K. S.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 3-4) nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. buvo kalinamas Alytaus PN 1-o lokalinio sektoriaus 7-ame bÅ«ryje kankinančiomis, nežmoniÅ¡komis, žiauriomis, teisės aktų nuostatas pažeidžiančiomis sÄ lygomis.

Tvirtino, kad ginčo patalpose buvo pažeista reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma, gyvenamose patalpose buvo 12-13 nuteistųjų, jų plotas buvo apie 35 kv. m, be to, dalį gyvenamųjų patalpų ploto užėmė baldai, todėl trūko vietos judėti. Tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos, pastoviai buvo didelė drėgmė, kaupėsi pelėsis, buvo šalta, apšvietimas netinkamas. Nurodė, kad lokalinis sektorius, kuriame randasi 7-as būrys, buvo rakinamas nuo 17 val. iki 7.00 val., todėl sumažėjo judėjimo laisvė.

Pažymėjo, kad sanitariniame mazge trÅ«ko sanitarinių įrenginių, taip pat neužteko dušų, todėl tekdavo laukti eilėse. Kalėdamas tokiomis sÄ lygomis patyrė didelių nepatogumų, orumo pažeminimÄ , diskomfortÄ , sutriko sveikata ir pan., t. y. patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertino 6 000 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. Atsakovės atstovas Alytaus pataisos namai su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 8-12) nurodė, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu kalint Alytaus PN 7-ame bÅ«ryje reglamentuota vienam asmeniui tekusi gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta.

Pastebėjo, kad pareiškėjas kalėjo bendrabučio tipo patalpose, todėl dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo vaikščioti įstaigos teritorijoje, sportuoti įrengtose krepšinio, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse, dirbti ūkio brigadoje, dvasiškai tobulėti, lankytis nuteistųjų koplyčioje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, užsiimti kita leistina, prasminga veikla. Tvirtino, kad Alytaus PN buvo tikrinti Alytaus visuomenės sveikatos centro specialistų, pažeidimų nebuvo nustatyta.

Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė, taip pat neprašė jo perkelti į kitas gyvenamÄ sias patalpas. Bendrabučio tipo miegamieji vėdinami per langus. Patalpas privalo tvarkyti patys nuteistieji, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pelėsio miegamuosiuose yra atmestini. Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, apÅ¡vieta atitiko higienos normų reikalavimus. Nurodė, kad 7 bÅ«rys yra 1-ame lokaliniame sektoriuje, kuriame yra dvi prausyklos, jose yra 8 praustuvės, 4 praustuvės kojoms, sanitariniame mazge yra 8 tualetai, 8 pisuarai, 1 praustuvas.

DuÅ¡inėje yra 20 duÅ¡o vietų, į duÅ¡inę nuteistieji vedami pagal grafikÄ , todėl visiems laiko nusiprausti užtenka. 7 bÅ«ryje viso yra 48 miegamosios vietos. PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sÄ lygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti. Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovas, apie teismo posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str.).

Skundas atmetamas. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su atsakovės atstovo veiksmais laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. jį kalinant Alytaus pataisos namų 7-o bÅ«rio patalpose netinkamomis kalinimo sÄ lygomis: pažeidžiant higienos normų reikalavimus, taip pat neužtikrinant reglamentuotos vienam nuteistajam tenkančios gyvenamojo ploto normos ir pan. Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 8, 14) pareiÅ¡kėjas į 7-Ä bÅ«rį buvo paskirtas ir jame bausmę atliko nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d., todėl byloje bus vertinamas laikotarpis nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ reglamentuotos gyvenamojo ploto normos pažeidimo jam kalint 7- ame bÅ«ryje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– Taisyklės). Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 7 - ame bÅ«ryje buvo kalinamas bendrabučio tipo patalpose, todėl byloje taikytinos Taisyklių 111.1 punkto nuostatos, nustatančios minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto.

Atsižvelgiant į tai, skaičiuojant patalpos gyvenamÄ jį plotÄ , iÅ¡ jo neiÅ¡skaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017).

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 8, 14, 15) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. buvo paskirtas gyventi į 7-to bÅ«rio 2-Ä miegamÄ jį, kurio gyvenamasis plotas 45,59 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl, esant visoms joms užimtoms, vienam nuteistajam Å¡ioje gyvenamojoje patalpoje teko 3,79 kv. m gyvenamojo ploto. Gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , pareiÅ¡kėjas atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie ginčo patalpų plotÄ , jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių neginčijo.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui, byloje vertinamu laikotarpiu gyvenant 7-to bÅ«rio 2-o miegamojo gyvenamosiose patalpose, reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo atsakovės atsakomybei Å¡iame kontekste kilti. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad miegamuosiuose nebuvo ventiliacijos, pastoviai buvo didelė drėgmė, kaupėsi pelėsis, buvo Å¡alta, apÅ¡vietimas netinkamas. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 p.). Atsakovės atstovas nurodo, kad gyvenamosios patalpos Alytaus pataisos namuose vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ , taip, be kita ko, iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant ir drėgmės patalpose.

Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo gyvenamÄ sias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo gyvenamosiose patalpose ventiliacija buvo nepakankama, kad patalpose buvo pelėsis (patikrinimo aktų, pareiÅ¡kėjo ar kitų nuteistųjų skundų dėl negalėjimo iÅ¡vėdinti patalpÄ ), Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjas neįrodinėjo jokiomis galimomis ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ( pvz., su juo kalėjusių asmenų raÅ¡ytiniais liudijimais, taip pat neprašė Å¡ių asmenų kviesti į bylÄ liudytojais), todėl, nesant tokių duomenų, abstraktÅ«s ir niekuo nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos, pelėsio atmestini kaip nepagrįsti.

Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apÅ¡vietimÄ , oro temperatÅ«rÄ , oro judėjimo greitį, tačiau teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes konstatuodamas, kad, jo nuomone, minėti parametrai neatitiko minimalių reikalavimų. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Alytaus pataisos namai vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx dirbtinį apÅ¡vietimÄ , tinkamÄ oro temperatÅ«rÄ (Å¡iltuoju metų laiku 18-28 oC, Å¡altuoju - 18-22 oC ), santykinę oro drėgmę (Å¡iltuoju laiku 36-65 proc., Å¡altuoju – 35-60 proc.).

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimais apie gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros ir oro judėjimo greičio atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad dirbtinis apÅ¡vietimas, oro temperatÅ«ra ir oro judėjimo greitis neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl Å¡ių aplinkybių.

Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl nepakankamo apšvietimo, oro temperatūros, oro judėjimo greičio iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 1-as lokalinis sektorius, kuriame randasi 7-as būrys, buvo rakinamas nuo 17 val. iki 7.00 val., todėl sumažėjo judėjimo laisvė. Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – ir BVK) 70 straipsnio 7 dalį, pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami.

Vidaus tvarkos taisyklių 731 punkte nurodoma, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose laikantis Å¡ių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens Å¡altinio; kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos iÅ¡kviesti pataisos pareigÅ«nus.

Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 732 punktÄ , iÅ¡ kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukÅ¡tų nuteistieji iÅ¡leidžiami pagal dienotvarkėje nustatytÄ laikÄ Ä¯ darbÄ , bendrojo lavinimo mokyklÄ ar profesinio mokymo įstaigÄ , pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklÄ , duÅ¡Ä , socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta veikla, sudaryti santuokÄ , iÅ¡kvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiÅ«ros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiÅ«ros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobÅ«džio veikla.

Taigi, pareiÅ¡kėjas, kartu su kitais nuteistaisiais, gali bÅ«ti rakinami gyvenamosiose patalpoje, ir tai neprieÅ¡tarauja BVK 70 straipsnio 7 daliai, tačiau turi bÅ«ti iÅ¡pildytos Vidaus tvarkos taisyklių 731 punkte nurodytos sÄ lygos (galimybe pasinaudoti tualetu, prieiti prie geriamojo vandens, iÅ¡kviesti pataisos pareigÅ«nus). PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad buvo apribota jo teisė tris valandas pasivaikščioti ar dienotvarkėje nustatytu laiku negalėjo naudotis pataisos programomis, pozityvaus užimtumo priemonėmis, psichologine terapija, mokymusi.

PareiÅ¡kėjas skunde nereiÅ¡kė pretenzijų dėl negalėjimo pasinaudoti tualetu, prieiti prie geriamo vandens, negalėjimo iÅ¡kviesti pareigÅ«nus, todėl, nagrinėjamu atveju, rakinant pareiÅ¡kėjÄ jo gyvenamojoje patalpoje, suteikiant jam reglamentuotÄ judėjimo laisvę, aukščiau nurodytos BVK nuostatos nebuvo pažeistos. PareiÅ¡kėjas skunde reiÅ¡kė pretenzijas dėl per mažo sanitarinių įrenginių skaičiaus 7 bÅ«rio sanitariniame mazge ir duÅ¡o patalpoje. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 (galiojusiose iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir AprÅ«pinimo normos), buvo nurodyta, kad tualete turi bÅ«ti po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų, pisuarÄ â€“ dvylikai asmenų. Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusioje AprÅ«pinimo normų redakcijoje numatyta 1 klozetas arba pisuaras 15 nuteistųjų. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad 7 bÅ«rys yra 1-ame lokaliniame sektoriuje, kuriame yra dvi prausyklos, jose yra 8 praustuvės, 4 praustuvės kojoms, sanitariniame mazge yra 8 tualetai, 8 pisuarai, 1 praustuvas.

DuÅ¡inėje yra 20 duÅ¡o vietų, į duÅ¡inę nuteistieji vedami pagal grafikÄ , todėl visiems laiko nusiprausti užtenka. 7 bÅ«ryje yra 48 miegamosios vietos. Atlikus aritmetinius skaičiavimus akivaizdu, kad vertinamuoju laikotarpiu 7 bÅ«rio sanitariniame mazge įrengtų sanitarinių įrenginių skaičius atitiko galiojantį teisinį reglamentavimÄ , taip pat buvo tinkamas dušų skaičius. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde neginčija aplinkybės, kad jam buvo suteikta galimybė nusiprausti po duÅ¡u, tačiau pažymi, kad dėl didelio nutiestųjų skaičiaus ne visada spėdavo pasinaudoti sanitariniais įrenginiais bei laukdavo eilėse. Bylos duomenimis pareiÅ¡kėjas nesikreipė į atsakovÄ dėl nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu, dėl vietos trÅ«kumo prausiantis duÅ¡e. Kita vertus, teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių bÅ«tų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmetami. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Å ioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimÄ , nenustatyta. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo K. S. (K. S.) skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Asta Urbonienė