2015-12-17 Nr. AB-24650-3-61-3-00629-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2234-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00629-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2012 metų buvo 24 kartus konvojuojamas. Transporte, kuriame buvo vežamas, nebuvo saugos diržų, kabinos būdavo perpildytos, tekdavo stovėti. Automobiliuose nebuvo įrengta šildymo sistema, trūko vėdinimo ir buvo šalta. Dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba, VST), veiksmų patyrė didelius dvasinius sunkumus, depresiją, buvo pažemintas orumas, todėl prašė atlyginti patirtą neturtinę žalą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Viešojo saugumo tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nuteistieji ir suimtieji yra konvojuojami specialiai tam pritaikytomis transporto priemonėmis. Visose jose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai. Konvojavimui naudojamoms transporto priemonėms yra keliami specialūs reikalavimai, atitikimas šiems reikalavimams nustatyta tvarka nuolat tikrinamas. Konvojavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintomis taisyklėmis, kuriomis inter alia reglamentuojamas ir maksimalus vienu metu pervežamų asmenų skaičius. Taip pat konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, o atsakovo prašymo priteisti teismo išlaidų atlyginimą netenkino.

Pirmosios instancijos teismas išdėstė aktualų teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų. VST pateikė kelionės žiniaraščius, iš kurių matyti, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu Viešojo saugumo tarnybos buvo konvojuojamas 24 kartus. Taip pat byloje gautos automobilių, kuriais yra vykdomas konvojavimas, registracijos liudijimo kopijos ir techninės apžiūros rezultatų kortelės, patvirtinančios šių transporto priemonių atitikimą teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Iš Viešojo saugumo tarnybos pateiktų konvojavimo transporto ventiliacijos efektyvumo bei dirbtinės apšvietos matavimų, kuriuos atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimų skyrius, matyti, kad konvojavimo transporte, naudotame pareiškėjo pervežimui, apšvietimas, ventiliacija ir temperatūra iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, tokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiškėjas būtų galėjęs patirti neturtinę žalą, teismas nenustatė. Aplinkybių visuma sudarė pagrindą nepripažinti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl konvojavimo sąlygų, pareigūnų elgesio konvojavimo metu, byloje nenustatyta neteisėtų pareigūnų veiksmų. Konvojuojant pareiškėją pareigūnai laikėsi teisės aktuose nustatytų konvojavimo reikalavimų, nustatytos konvojavimo tvarkos, todėl pareiškėjas dėl VST vykdytų jo konvojavimų laikotarpiu nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2014 m. kovo mėn. neturtinės žalos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme nepatyrė.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime į skundą taip pat prašė iš pareiškėjo priteisti 13,68 Eur išlaidų, patirtų rengiant teismui pateiktos medžiagos kopijas. Pažymėta, kad pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra išlaikomas valstybės. Dėl išlaidų pagrįstumo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs taisyklę, kad dokumentų kopijavimo išlaidos viešojo administravimo subjektui gali būti atlyginamos pateikus įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti sumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-963/2013). Atsakovas nepateikė kopijavimo kvito, įrodančio atsakovo išlaidų pagrįstumą, todėl atsakovo prašymas priteisti teismo išlaidas netenkintas.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti Viešojo saugumo tarnybai iš pareiškėjo 13,68 Eur teismo išlaidų atlyginimo.

Nurodo, kad VST pateikė teismui įrodymus dėl išlaidų pagrindimo (VTS vado 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 47V-31 patvirtintą Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarką). VST yra biudžetinė įstaiga. Mano, kad šiuo atveju VST pasinaudojo teise apginti savo teises, rengdama įvairius dokumentus, todėl turi teisę į išlaidų atlyginimą. Tai, kad pareiškėjo turtinė padėtis buvo pagrindas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nereiškia, kad jis atleidžiamas nuo pareigos atlyginti bylą laimėjusios šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas M. G. prašo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atlyginti neturtinę žalą (5 000 Eur), atsiradusią dėl netinkamų konvojavimo sąlygų.

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą konstatuodamas, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų M. G. neturtinės žalos nepatyrė.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. kovo 30 d. pateikė apeliacinį skundą. Šio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo panaikinimo atsisakyta priimti ir kartu su priedais grąžintas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą taip pat pateikė Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir priteisti iš M. G. jos naudai 13,68 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo Viešojo saugumo tarnybai iš pareiškėjo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę, be kita ko, reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (ABTĮ 44 str. 4 d.). Šiuo atveju teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė VST prašymą priteisti iš pareiškėjo 13,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė reikalaujamos medžiagos kopijų parengimas, nes konstatavo, kad atsakovo atstovas nepateikė kopijavimo kvito, įrodančio atsakovo atstovo išlaidų pagrįstumą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. Rizika apmokėti kitos šalies išlaidas atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi, taip pat yra reguliuojamas byloje dalyvaujančių asmenų elgesys, atgrasoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu, skatinamas sąžiningas ir tinkamas materialiųjų teisinių pareigų vykdymas, užtikrinama pagarba teisei. Kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-904/2013).

Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovo atstovui tekusi pareiga teikti įrodymus, susijusius su pareiškėjo konvojavimo sąlygomis, nepaneigia atsakovo atstovo teisės reikalauti atlyginti išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus, kurie susiję su bylos nagrinėjimu. Pažymėtina, kad atsakovas pateiktais dokumentais grindė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją dėl pareiškėjo skundo nepagrįstumo. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo atstovo prašymo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė išsireikalauti iš viešojo administravimo subjekto visą informaciją apie nežmoniškas konvojavimo sąlygas. Teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą ir išsiuntė atsakovo atstovui skundo kopiją bei įpareigojo iki 2015 m. vasario 19 d. pateikti atsiliepimą į skundą ir visus su pareiškėjo skundu susijusius įrodymus. Atsakovo atstovas teismo nurodyta data pateikė atsiliepimą į skundą su priedais. Visi priedai gauti 2 egzemplioriais. Pažymėtina, kad nei pagal ABTĮ, nei pirmosios instancijos teismo atsakovas nebuvo įpareigotas pateikti 2 egzempliorius medžiagos. Taigi pagrįstomis laikomos atsakovo atstovo turėtos išlaidos rengiant pirmosios instancijos teismo reikalautų dokumentų 1 egzempliorių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai kopijavimo išlaidas apskaičiuoja vadovaudamasis Viešojo saugumo tarnybos vado 2015-01-22 įsakymo Nr. 47V-31 „Dėl Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“ 2 punkte nustatyta kopijų parengimo kaina – 0,06 Eur už vieną A4 formato lapo dokumento kopijos parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas pagrįstai parengė 114 su ginču susijusių dokumentų A4 formato lapų kopijas (atlygintina tik už vieną egzempliorių (228:2=114)), atsakovo atstovui iš pareiškėjo priteistina 6,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas spęsdamas atsakovo atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS662-963/2013. Akcentuotina, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas, tačiau, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, teismų praktika nėra statiška, ji gali plėtotis, o kartais ir būtina ją koreguoti. Todėl vertinant, kuriuo suformuotu precedentu būtina vadovautis, pirmenybė gali būti teikiama (kai ratio decidendi sutampa) vėlesnei, praktiką suvienodinančiai nutarčiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-22-525/2015). Be to, šiuo atveju, skirtingai nei anksčiau nurodytoje administracinėje byloje Nr. AS662-963/2013, atsakovo atstovas pateikė į bylą Viešojo saugumo tarnybos vado 2015-01-23 įsakymu Nr. 47V-31 patvirtintą Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarką, kurioje nustatytos kopijų kainos. Atsižvelgiant į tai atsakovo atstovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2170-520/2015).

Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė atsakovo atstovo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas keistinas, priteisiant atsakovo atstovui iš pareiškėjo 6,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo M. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Priteisti atsakovo Lietuvos valstybės atstovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos iš pareiškėjo M. G. 6,84 Eur (šešis eurus ir aštuoniasdešimt keturis Eur ct) bylinėjimosi išlaidų“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan