b2750e01-e050-432e-97b7-4b055a8aa3eb · Lazdijų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-697-780/2012Proceso Nr. 2-27-3-00561-2012-1                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 25.3; 30.9.1; 99.3 (S) 99.5; 116.5.1; 116.5.2 LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 28 d.Lazdijai Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas Å arka, raÅ¡ytinio proceso tvarka už akių iÅ¡­nagrinėjęs civilinę bylÄ dėl pripažinimo teisės atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įraÅ¡yti į nekilnojamojo turto kadastrÄ be žemės sklypo bendraturčių suderinimo ir sutikimo pagal ieÅ¡kovų M.

M. ir A. V. M. ieÅ¡­ki­nį at­sa­ko­vams O. B., M. B. ir J. P., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio minis­terijos, n u s t a t ė: IeÅ¡kovai praÅ¡o pripažinti jiems teisę atlikti 0,1560 ha žemės sklypo, kuris yra (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir įraÅ¡yti į nekilnojamojo turto kadastrÄ be žemės sklypo bendraturčių O. B., M. B. ir J. P. suderinimo ir sutikimo. Jeigu atsakovai nepateiks atsiliepimų į ieÅ¡­kinį ar parengiamųjų procesinių dokumentų, pra­Å¡o priimti sprendi­mÄ už akių (b. l. 3-4).Atsakovams procesiniai doku­men­tai įteikti 2012 m. spalio 27 d. (b. l. 13-15).

Atsakovai per nu­­­s­ta­­­­­ty­tÄ 25 dienų terminÄ be pateisina­mų priežasčių nepateikė atsiliepimų į ieÅ¡kinį.Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, neprieÅ¡tarauja dėl sprendimo už akių priėmimo (b. l. 17-20).Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovų pra­Å¡y­mu, pri­­­­ima­mas sprendimas už akių, neinfor­muo­­jant Å¡alių apie sprendimo priėmimo laikÄ ir vie­tÄ (Ci­­­vi­li­nio pro­ceso kodekso 142 straipsnio 4 da­lis).

Teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrody­mų ver­ti­­ni­­mÄ , t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį spren­di­­mÄ (Ci­­­vi­li­nio pro­ceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).IeÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kovai su atsakovais yra bendraturčiai vieno žemės sklypo, kurio plotas 0,1560 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 5940/0002:319 (duomenys neskelbtini)k.v., kuris yra (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2008-06-19 pirkimo-pardavimo sutartimi.

IeÅ¡kovams, atsakovams O. B. ir M. B. bei J. P. priklauso po 520/1560 dalis Å¡io žemės sklypo. Å iame žemės sklype yra gyvenamasis namas ir du Å«kiniai pastatai, kurie Å¡alims taip pat priklauso lygiomis dalimis, tai yra po 1/3 dalį. Tarp ieÅ¡kovų ir atsakovų pasto­viai kyla nesutarimai, barniai dėl pastatų ir žemės sklypo naudojimosi. Gera valia susitarti ir nusta­ty­ti žemės sklypo pasidalinimo tvarkÄ nėra jokios galimybės. Kad bÅ«tų galima parengti žemės skly­pų formavimo ir pertvarkymo (atidalinimo) projektÄ , pirmiausia bÅ«tina atlikti žemės sklypo kadas­t­ri­nius matavimus.

IeÅ¡kovai 2012 m. sausio 24 d. sudarė sutartį su UAB „Druskininkų geoplanas“ dėl kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo. Žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo parengta 2012 m. rugpjūčio 7 d. Atlikus kadastrinius matavimus sklypo plotas bei ribos nesikeitė. Sklypo bendrasavininkiai O. B. ir J. P. dalyvavo atliekant kadastri­nius matavimus, tačiau sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei planuose pasiraÅ¡yti atsisakė, nenu­rodę priežasčių, o M. B. atliekant kadastrinius matavimus nedalyvavo, nors apie tai buvo tinkamai informuotas.

Atlikus kadastrinius matavimus ir parengus žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ , Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Lazdijų skyriui du kartus buvo paduotas praÅ¡ymas patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ . Patikrinus bylÄ nurodyta, kad bÅ«tina suderinti su savininkais. Atsakovai jokių priežasčių, kodėl atsisako pasiraÅ¡yti žemės skly­po ribų paženklinimo-parodymo akte bei planuose, nenurodė. Tai daro tyčia. Toks jų elgesys pa­­Å¾ei­džia ieÅ¡kovų, kaip dalies žemės sklypo savininkų, interesus, nes jie negali įgyvendinti savo tur­ti­nių teisių, parengti žemės sklypo atidalijimo projektÄ , nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ .

To­dėl ieÅ¡kovai praÅ¡o pripažinti jiems teisę atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įraÅ¡yti į nekilnojamojo turto kadastrÄ be žemės sklypo bendraturčių suderinimo ir sutikimo.IÅ¡ pateikto Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o – pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daik­tinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre matyti, kad ieÅ¡kovams M. M. ir A. V. M., atsakovams O. B. ir M. B. bei J. P. nuosavybės teise priklauso po 520/1560 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 5940/0002:319 (duomenys neskelbtini)k.v., esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8).IÅ¡ pateiktos žemės sklypo kadastro duomenų bylos matyti, kad buvo atlikti minėto žemės skly­po kadastriniai matavimai, parengtas žemės sklypo planas.

Sklypo bendrasavininkiai O. B. ir J. P. dalyvavo matavime, tačiau sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei pla­nuose nesirašė, nenurodę priežasčių, o M. B. nedalyvavo. Nacionalinės žemės tar­ny­bos prie Žemės Å«kio ministerijos Lazdijų skyriaus vyresnioji specialistė R. K., patikri­nu­si žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ , nurodė, kad bÅ«tina suderinti su savininkais (b. l. 10). Teisėjas sprendžia, kad, atlikus formalų ieÅ¡kovų pateiktų įrodymų vertinimÄ , ieÅ¡kinys ten­­­­­kintinas.Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis).

Bendraturčiai susitarimÄ pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiÅ¡kam bendro daikto valdymui ir naudojimui. Teismas, nagrinėdamas ginÄÄ tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«do ir sÄ ly­gų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iÅ¡ jų pažeidžia interesų derinimo prin­ci­pÄ . Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktÄ teisę, susijusiÄ su bendru daiktu, kon­kre­Äiai nagrinėjamoje byloje – teisę perplanuoti bendrÄ Å¾emės sklypÄ , kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir įrodyti, kad pasirinktas bÅ«das ar tokios teisės įgyvendinimo sÄ ­lygos pažeistų jų teises į bendrÄ daiktÄ ar teisėtus interesus.

Bendraturčių nesutikimas turi bÅ«ti pro­tingai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-1064/2003; Nr. 3K-3-58/2008, Nr. 3K-3-132/2009; Nr. 3K-3-390/2012).IeÅ¡kovai nurodo, kad nori parengti žemės sklypo pertvarkymo projektÄ , kurį, Å¡alims sutikus, pat­virtintų notaras, o esant nesutarimams kreiptųsi į teismÄ dėl jiems priklausančios dalies atida­li­ji­mo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės.Žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant no­ta­riÅ¡kai tvirtinamÄ sutartį.

Sujungiant žemės sklypus, padalijant žemės sklypÄ , atidalijant žemės skly­po dalį natÅ«ra, taip pat atliekant žemės sklypų perdalijimÄ , prie sutarties turi bÅ«ti pridedami su­for­muotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (Lie­tu­vos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalis). Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir ribo­Å¾enk­lių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savinin­kui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotÄ , įregistruotÄ Nekilnojamojo turto registre, jeigu ir­bos posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sis­te­moje (Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 3.5 punk­tas).

Kaip matyti iÅ¡ pateikto Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o – pažymėjimo apie nekil­noja­mo­jo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ Nekilnojamojo turto registre, ginčo žemės sklypas su­for­muotas atliekant preliminarius matavimus, todėl prieÅ¡ rengiant atidalijimo projektÄ Å¡alys turi at­lik­ti kadastrinių matavimų patikslinimÄ . Atsakovai, gavę procesinius dokumentus (b. l. 13-15), atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė, todėl da­ry­tina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų užsakymu UAB „Druskininkų geoplanas“ atlikti žemės sklypo kadas­t­ri­niai matavimai bei parengtas žemės sklypo planas atsakovams yra priimtini.

Atsakovų atsisa­ky­mas pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei planuose, nenurodant jokių atsi­sa­kymo motyvų, pripažintas trukdymu kitiems bendraturčiams atlikti žemės sklypo kadastro duo­me­nų patikslinimÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog ieÅ¡kovų užsakymu UAB „Druski­ninkų geoplanas“ atliktas žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimas bei parengtas žemės sklypo planas Å¡alims yra priimtini, akivaizdžiai nepažeidžia atsakovų teisių ir teisėtų interesų, todėl ieÅ¡kinys tenkintinas.

Patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – ieÅ¡ko­vams 143 Lt žyminio mokesčio, vals­tybei – 12,60 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straips­nis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 da­lis, 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.138 straipsniu, 4.75 straipsnio 1 dalimi, Civilinio proceso kodekso 259, 285, 286 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Pripažinti ieÅ¡kovams M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę atlikti 0,1560 ha žemės sklypo, kuris yra (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 5940/0002:319 (duomenys neskelbtini) k.v., kadastrinius matavimus ir įraÅ¡yti į nekilnojamojo turto kadastrÄ be žemės sklypo bendraturčių O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) suderinimo ir sutikimo.

Priteisti iÅ¡ O. B., M. B. ir J. P. po 47,67 Lt (keturias­de­Å¡imt septynis litus 67 ct) bylinėjimosi iÅ¡lai­dų M. M. ir A. V. M.. Priteisti iÅ¡ O. B., M. B. ir J. P. po 4,20 Lt (keturis litus 20 ct) bylinėjimosi iÅ¡lai­dų valstybei (jas sumokant Valsty­bi­nei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Res­pub­­likos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenka­mÄ ­jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esan­ÄiÄ banke „Swedbank“, AB, arba į sÄ skaitÄ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ ban­ke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sÄ skaitÄ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – bylinėjimosi iÅ¡laidos, įmokos ko­das – 5660.

Jas galima sumokėti bet ku­ria­­me banke, Lietuvos paÅ¡to skyriuje ar „Perlo“ termina­le). Atsakovai sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvi­­de­Å¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pa­reiÅ¡­ki­mÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Lazdijų rajono apy­linkės teis­­mui.IeÅ¡kovai dėl sprendimo per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundÄ Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                   Ramūnas Šarka