b274b4ee-9f61-453d-bf93-3ef7c90bd8f4 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-393-966/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67573-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Å iugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo J. K. gynėjo advokato Petro Ragausko (toliau – nuteistojo gynėjas) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 2 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. J. K. nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 8 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 7 d.

2. Komisijos 2020 m. kovo 2 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . Nutarime pažymėta, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, už pavyzdingÄ elgesį ir gerÄ darbÄ paskatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklÄ , dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, kaltę pripažįsta, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, elgiasi motyvuotai ir stengiasi rodyti teigiamus pokyčius.

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ nenustatęs pakankamos nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nutartyje atkreiptas dėmesys, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, jÄ sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis gali ir privalo mažinti. Pažymėta, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatyti nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantys veiksniai, nuteistasis anksčiau ne kartÄ teistas.

4. Nuteistojo gynėjas skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad: 4.1. apylinkės teismas neatliko savarankiÅ¡ko J. K. atitikimo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai sÄ lygai „nusikalstamo elgesio rizika žema“ vertinimo, o tik pasirėmė pataisos įstaigoje atlikto tyrimo ir juo pagrįsto vertinimo rezultatais.

Pataisos įstaigoje nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas atliekamas remiantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 aprobuota Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys metodika, kurioje pagal balų sistemÄ rizika skirstoma į žemÄ , vidutinę ir aukÅ¡tÄ . Nors OASys metodikoje pateikiami vertinimo kriterijai, pagal kuriuos atitinkamai nustatoma ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tai neÅ¡alina subjektyvios tokio vertinimo prigimties, kuri paremta ne objektyviais dydžiais, o subjektyvia konkretaus asmens valia atitinkamÄ dydį susiejant su tam tikru vertinimu.

Apylinkės teismas, nesiėmė savarankiÅ¡kai įvertinti, ar J. K. atitinka lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygÄ , siejamÄ su žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir sudarė sÄ lygas, kad įstatymu neįgaliotas subjektas, savo įsakymu patvirtindamas metodikÄ , faktiÅ¡kai nusprendė, kas gali bÅ«ti lygtinai paleidžiamas iÅ¡ pataisos įstaigos. Tokia padėtis prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o pirmiausia iÅ¡ Konstitucijos kylančiam reikalavimui, kad pagrindiniai su žmogaus teisėmis susiję klausimai turi bÅ«ti reglamentuojami įstatymais, o ne įstatymų įgyvendinamaisiais aktais.

Å iuo atveju nutartyje konstatuojamas J. K. neatitikimas BVK 157 straipsnio 1 dalies sÄ lygai (žema nusikalstamo elgesio rizika) yra grindžiamas įsakymu aprobuotoje metodikoje nustatytais kriterijais pagrįstu vertinimu, pažeidžiant reikalavimÄ laikytis teisės aktų hierarchijos. Be to, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu aprobuota OASys metodika, kuri pagal sukeliamus teisinius padarinius (ja remiantis nustatoma, ar asmuo gali bÅ«ti paleistas lygtinai) J. K. turi teisės akto poveikį, nėra vieÅ¡ai paskelbta, o įstatymai negalioja ir negali bÅ«ti taikomi, jei jie nėra vieÅ¡ai paskelbti.

Šiuo atveju nutartis ta apimtimi, kuria remiamasi OASys metodikoje įtvirtintu balų siejimu su žema nusikalstamo elgesio rizika, prieštarauja Konstitucijai; 4.2. nutartyje nepagrįstai akcentuojami ankstesni J. K. teistumai, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, neatliktos bausmės dydis. Padaryti nusikaltimai yra susiję su ta pačia situacija, kurioje buvo atlikti skirtingo turinio, pagal skirtingus BK straipsnius kvalifikuoti veiksmai. Nusikaltimo pobūdis ir pavojingumo laipsnis buvo įvertinti skiriant bausmę.

Be to, Å¡ios aplinkybės įvertintos įstatymų leidėjo nustatant bÅ«tinÄ jÄ lygtinio paleidimo sÄ lygÄ â€“ atliktos paskirtos bausmės dalį. J. K. anksčiau buvo teistas, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmÄ kartÄ , todėl nėra pagrindo sakyti, kad atliekama bausmė nepadarė įtakos jo elgesiui. Nepriimtina teismo iÅ¡vada, kad ankstesnės nusikalstamos veikos atskleidžia netinkamÄ nuteistojo požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. 2018 m. spalio 10 d. nuosprendyje aiÅ¡kiai nurodoma, kad nusikaltimus J.

K. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, jam konstatuota liga – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, todėl ignoruoti jo sveikatos sutrikimÄ ir įžvelgti susiformavusias neigiamas vertybes yra neteisinga. Tuo labiau, kad J. K. su priklausomybe susijusias problemas bausmės atlikimo metu sprendžia; 4.3. nepagrįstas teismo teiginys, kad lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis. Toks teiginys prieÅ¡tarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003.09.24 rekomendacijai Rec (2003), kurioje aiÅ¡kiai nurodyta, kad lygtinio paleidimo kriterijai turi bÅ«ti taikomi taip, kad jis bÅ«tų suteikiamas visiems kaliniams, kurie atitinka minimalius kriterijus tapti įstatymus gerbiančiais piliečiais.

Lygtinio paleidimo taikymo atidėjimas galimas tik esant iÅ¡imtinėms įstatymu nustatytoms aplinkybėms. BVK 157 straipsnio 1 dalyje naudojama konstrukcija „gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų“ nereiÅ¡kia, kad lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis iÅ¡ taisyklės. Å i konstrukcija reiÅ¡kia tik tai, kad esant vien formaliam atitikimui BVK įtvirtintoms sÄ lygoms teismas gali pasielgti ir kitaip, jei tam yra svarbios priežastys. Nutartyje formuojama pozicija, kad lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, prieÅ¡tarauja minimalios intervencijos principui.

Reikalavimai, kad elgesys bÅ«tų itin nepriekaiÅ¡tingas, o pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis, iÅ¡kreipia ir nepagrįstai iÅ¡plečia BVK 157 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo numatytÄ sÄ lygÄ â€“ nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nutartyje J. K. lygtiniam paleidimui keliami reikalavimai ne tik nėra pagrįsti BVK, bet ir prieÅ¡tarauja tiek Å¡iam įstatymui, tiek tarptautinėje teisėje suformuotiems standartams; 4.4. nuteistųjų resocializacijos procese itin svarbu, kad bausmę atliekantis nuteistasis priimtų bausmę kaip teisingÄ (pelnytÄ ) visuomenės ir valstybės reakcijÄ .

BÅ«tina vertinti, kaip lygtinio paleidimo (ne)taikymas paveiks nuteistojo nuostatas. Jei nuteistasis rÅ«pestingai vykdė resocializacijos planÄ (kaip yra J. K. atveju), jei nuoÅ¡irdžiai stengėsi (tai aiÅ¡kiai liudija aplinkybė, kad nebuvo baustas, buvo skatintas), tačiau tai nebus įvertinta, tikėtina, kad nuteistasis nusivils ir praras pasitikėjimÄ teisingumo ir resocializacijos sistema. Dėl to nukentėtų ne tik nuteistojo, bet ir visos visuomenės interesai. Nutartyje nebuvo įvertinta ir tai, kad Å¡iuo metu netaikant lygtinio paleidimo, nuteistajam, atsižvelgiant į BVK 158 straipsnio 5 dalies nuostatas, teks atlikti visÄ laisvės atėmimo bausmę.

Atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ Å¡iuo atveju gali ne padėti, o pakenkti resocializacijos procesui. Taikant lygtinį paleidimÄ nuteistasis ne tik neprarastų tikėjimo teisingumo vykdymo sistema, kuri įvertino jo pastangomis daromÄ pažangÄ , bet ir visÄ likusį bausmės laikÄ aktyviai stengtųsi vykdyti nustatytus reikalavimus. Nutartyje abstrakčiai kalbama apie visuomenės interesus, tačiau ignoruojama tai, kad J. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmÄ kartÄ , taip pat tai, kad, nesant bÅ«tinybės jį laikant pataisos įstaigoje, bÅ«tų neracionaliai eikvojami itin riboti bausmių vykdymo ir nuteistųjų resocializacijos sistemos iÅ¡tekliai.

5. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro atsiliepime praÅ¡oma nuteistojo J. K. gynėjo advokato Petro Ragausko skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartį. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir objektyviai. Nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teisingumo bei teisėtų lÅ«kesčių principai nėra pažeisti, nutartis neprieÅ¡tarauja nei Konstitucijai, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo, nei Lietuvos teismų praktikai.

6. Nuteistojo gynėjo skundas tenkinamas.

7. Lygtinio paleidimo institutas įtvirtintas BVK 157 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

8. Spręsdama klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimÄ iÅ¡sprendžia teismas, kuris vertina, ar Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

9. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje esančius duomenis, nuteistojo gynėjo skundÄ , konstatuoja, kad nuteistasis J. K. atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas sÄ lygas, kurioms esant laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo gali bÅ«ti paleistas lygtinai. Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekcijÄ , pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir pagrįstai sprendė, kad Å¡iuo metu įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės taikant lygtinio paleidimo institutÄ . Komisija iÅ¡nagrinėjo visus aktualius duomenis, turinčius reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl J. K. lygtinio paleidimo ir juos 2020 m. kovo 2 d. nutarime tinkamai įvertino.

10. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis kreipėsi su praÅ¡ymu į KomisijÄ dėl jo lygtinio paleidimo, yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuriÄ atlikus gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, t. y. atitinka formalius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. IÅ¡ BVK 157 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad lygtinio paleidimo taikymui, be nuteistojo atitikimo formaliems pagrindas, turi bÅ«ti nustatytos ir materialiosios Å¡io straipsnio taikymo sÄ lygos – nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šį manymÄ lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Apylinkės teismas, nenustatęs nuteistojo neatitikimo formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, vis tik sprendė, kad J. K. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau tokia teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta, neatitinkanti Å¡ioje byloje esančių duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių.

11. Teisėjų kolegija pritaria Komisijos nutarime pateiktam nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, požiÅ«rį į priežiÅ«rÄ ir nuostatas apibÅ«dinančių aplinkybių, jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kaip pakankamų taikyti lygtinį paleidimÄ , vertinimui. J. K. atvykęs į pataisos įstaigÄ sutiko dirbti administracijos pasiÅ«lytÄ darbÄ , darbinę veiklÄ pradėjo nuo 2018 m. gruodžio 17 d. (bausmės pradžia 2018 m. lapkričio 8 d.), Å¡iuo metu taip pat dirba.

Nuteistasis yra motyvuotas darbinę veiklÄ tęsti, darbÄ suvokia kaip privalumÄ . J. K. turi įgijęs statybininko specialybę, išėjęs į laisvę ketina registruotis Užimtumo tarnyboje. Ä®vertinus nuteistojo teigiamÄ požiÅ«rį į darbÄ , juo nuosekliÄ darbinę veiklÄ bausmės atlikimo metu, dėl nuteistojo ketinimų įsidarbinti realumo abejonių nekyla. Å ios aplinkybės, taip pat pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, tvirtų socialinių ryÅ¡ių su artimaisiais palaikymas, didina sėkmingos nuteistojo integracijos tiek darbo rinkoje, tiek visuomenėje tikimybę, o tuo pačiu mažina rizikÄ nusikalsti pakartotinai.

Å iuo metu nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis. Viso bausmės atlikimo metu nuteistųjų pareigas vykdė tinkamai, laikėsi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. IÅ¡ pažymos apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad J. K. drausmine tvarka nebaustas nei karto. 2019 m. liepos 19 d. skatintas už pavyzdingÄ elgesį ir gerÄ darbÄ . J. K. nepriekaiÅ¡tingas elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamų nuostatų į priežiÅ«rÄ turėjimas, savo kaltės pripažinimas ir atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas, pastangos prisitaikyti prie režimo reikalavimų ir jų laikytis, sudaro pagrindÄ tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ir lygtinio paleidimo metu.

12. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nuteistajam nustatyta 46 balų nusikalstamo elgesio rizika, kuri pagal OASys metodikÄ priskiriama vidutinės rizikos grupei. Taip pat iÅ¡skirti trys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, mÄ stymas ir elgesys. Vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kaip ir kriminogeninių veiksnių, didinančių rizikÄ nusikalsti pakartotinai, buvimas, savaime nėra kliÅ«tis taikyti asmeniui lygtinį paleidimÄ . Kiekvienu atveju turi bÅ«ti atsižvelgta į nuteistojo dedamas pastangas koreguoti savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis, įvertinta nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir Å¡ios pažangos pakankamumas manymui, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, pagrįsti.

Darant iÅ¡vadÄ apie tai, ar yra pagrindo tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio lygtinio paleidimo metu, vertinamu atveju svarbu tai, kad nors J. K. anksčiau yra teistas (už vengimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ , fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ ), laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmÄ kartÄ ir jÄ atlieka tinkamai. Kaip minėta, savo kaltės nuteistasis neneigia, nebando savęs teisinti, atsakomybės kitiems asmenims neperkelia. Kriminalinės subkultÅ«ros nuostatų nuteistasis nepalaiko, pataisos įstaigoje destruktyvių grupių vengia, socialinius veiksnius, kurie skatino nusikalstamÄ veiklÄ , atpažįsta ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti.

Å iuo aspektu atkreipiamas dėmesys, kad nusikalstamas veikas, už kurias atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau alkoholio vartojimÄ , kaip problemÄ , nuteistasis pripažįsta, supranta, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui ir deda pastangas Å¡iÄ problemÄ spręsti (pataisos namuose lankė Priklausomų nuo psichikÄ veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programÄ , alkoholio, kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo atvejai nefiksuoti).

Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad nors nuteistajam yra nustatyti kriminogeniniai veiksniai, identifikuojantys problemines sritis, galinčias sÄ lygoti pakartotinį nusikalstamÄ elgesį, bausmės atlikimo metu nuteistojo pataisos procesas siekiant teigiamų nuteistojo elgesio, nuostatų ir požiÅ«rio pokyčių, buvo efektyvus, korekcija pagal nustatytus kriminogeninius veiksnius yra nustatyta. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas nuo bausmės atlikimo pradžioje nustatytų 59 balų iki 46 balų.

Nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balÄ sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai veiksniai, Å¡i aplinkybė BVK nėra numatyta kaip pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ , jeigu siekiantis lygtinio paleidimo asmuo atitinka visus BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus. J. K. Å¡iuos kriterijus, kaip minėta, atitinka.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti J. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, nepagrįstai iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikė padarytų nusikaltimų pobÅ«džiui, pavojingumui, ankstesniems teistumams, tačiau visapusiÅ¡kai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Teismas iÅ¡ esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių J. K. asmenybė iki Å¡iol iÅ¡lieka pavojinga visuomenei lakoniÅ¡kai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra pakankama lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui.

Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalÅ«s ir deklaratyvÅ«s, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Tuo labiau, kad remiantis ankščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobÅ«dis gali bÅ«ti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste. Vien tik nusikaltimų sunkumas ir paskirtos bei neatliktos bausmės santykio vertinimas negali bÅ«ti kliÅ«timi lygtinio paleidimo taikymui.

14. Spręstina, kad paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ . Teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu, pastangos koreguoti savo elgesį atsižvelgiant į nustatytus kriminogeninius veiksnius, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad J. K., bÅ«damas laisvėje, sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jo lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos neprieÅ¡tarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Nagrinėjamu atveju Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

15. Esant aukščiau paminėtų aplinkybių visumai konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos 2020 m. kovo 2 d. nutarimÄ , negali bÅ«ti laikoma pagrįsta, todėl naikinama ir priimamas naujas sprendimas (BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo J. K. gynėjo advokato Petro Ragausko skundÄ tenkinti. Panaikinti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. balandžio 14 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ : patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2020 m. kovo 2 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti J.

K., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi skirti Å¡ias pareigas: - per visÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; - per visÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos laikÄ nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų; - per visÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos laikÄ nesilankyti vietose, kur vartojamas alkoholis.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjai Kęstutis Dargužis Danguolė Å iugždinytė Jurga Vasiliauskienė