Legislator Case Law & Legislation
b273aa5c-009e-4670-8dea-bcd40a1bcc77 AI generated

b273aa5c-009e-4670-8dea-bcd40a1bcc77 · Kauno apygardos teismas

Case Number b273aa5c-009e-4670-8dea-bcd40a1bcc77
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti 2012 m. kovo 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ Nr. 1 1.2 punktÄ , kuriuo A. B. paskelbtas Å¡ulinio, (duomenys neskelbtini), statytoju; panaikinti 2012 m. balandžio 10 d. Kėdainių r. 1-ojo notarų biuro notarės Gražinos Slavinskienės iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo 9 punktÄ , kuriuo A. B. įregistruota nuosavybės teisė į ginčo Å¡ulinį;

Legislator headnote

AI generated

b273aa5c-009e-4670-8dea-bcd40a1bcc77 · Kauno apygardos teismas: VÄ® Registrų centras atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 1/3 dalis Å¡ulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruota ieÅ¡kovės vardu pagal 1998 m. birželio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Registro pastabose yra nurodyta, kad Å¡ulinys yra atsakovų žemės sklype. Sutartyje buvo nurodyta, kad perkami kiemo įrenginiai, o Namų valdos techninės apskaitos kortelėje jie detalizuojami, įskaitant ir 1/3 dalį Å¡ulinio.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1064-945/2020 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02221-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.4.4.1; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Žibutės Budžienės ir Edvardo Palioko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. J. ieÅ¡kinį atsakovams V. B. ir L. B. dėl 2012 m. kovo 14 d. deklaracijos Nr. 1 apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ , 2012 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimų dalių panaikinimo bei servituto nustatymo ir atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinį valstybės įmonei Registrų centrui dėl kadastro duomenų panaikinimo, tretieji asmenys byloje notarė Gražina Slavinskienė ir L.

P.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, prašė:

1) panaikinti 2012 m. kovo 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ Nr. 1 1.2 punktÄ , kuriuo A. B. paskelbtas Å¡ulinio, (duomenys neskelbtini), statytoju;

2) panaikinti 2012 m. balandžio 10 d. Kėdainių r. 1-ojo notarų biuro notarės Gražinos Slavinskienės iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo 9 punktÄ , kuriuo A. B. įregistruota nuosavybės teisė į ginčo Å¡ulinį;

3) panaikinti 2012 m. balandžio 10 d. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Gražinos Slavinskienės iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo dalį, pagal kuriÄ ginčo Å¡ulinį paveldėjo atsakovai V. B. ir L. B.;

4) nustatyti atsakovams nuosavybės teisėmis priklausančiame 0,0600 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini), neatlygintinÄ 3 m2 kelio servitutÄ , suteikiantį teisę ieÅ¡kovei patekti į žemės sklypÄ bei tinkamai vykdyti l/3 dalies Å¡ulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priežiÅ«rÄ ir juo naudotis savo poreikiams pagal mažosios bendrijos (toliau – MB) „Darni riba“ geodezininko D. D. 2019 m. lapkričio 27 d. parengtÄ servituto schemÄ ; 5) priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, kad ji ir atsakovai yra ginčo Å¡ulinio bendraturčiai. IeÅ¡kovei priklauso 1/3 dalis Å¡ulinio, kuriÄ ji įsigijo pagal 1998 m. birželio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį kartu su kitais statiniais ir žemės sklypu. Deklaracijoje apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ , pasiraÅ¡ytoje atsakovo V. B., nurodyti duomenys apie statytojÄ yra klaidingi. Nesant nuosavybės teisę į ginčo statinį patvirtinančio dokumento ir kitų raÅ¡ytinių įrodymų, atsakovas negalėjo deklaracijos užpildyti, paskelbdamas savo tėvÄ vieninteliu Å¡ulinio statytoju.

IeÅ¡kovė naudojosi atsakovų žemės sklypo dalimi ne tik iki A. B. mirties, bet ir iki 2016 m., kol sklypas nebuvo aptvertas tvora. Atsakovams aptvėrus sklypÄ ieÅ¡kovė negali prieiti prie savo nuosavybės, ja naudotis, remontuoti ir prižiÅ«rėti, todėl bÅ«tina nustatyti servitutÄ .

2. Atsakovai V. B. ir L. B. su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė panaikinti 1/3 dalies Å¡ulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro Kauno filialo 2018 m. kovo 5 d. matininkės L. P. atliktų kadastrinių matavimų metu, ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovai nurodė, kad jų tėvas niekada neminėjo, jog ieÅ¡kovė naudojosi jam nuosavybės teise priklausančiu Å¡uliniu, po tėvo mirties paveldėję tėvui priklausantį turtÄ , tarp jo ir sodo namelį su Å¡uliniu, atsakovai sklypÄ apsitvėrė tvora dėl saugumo.

IeÅ¡kovė niekada nereiÅ¡kė jokių pretenzijų į Å¡ulinį, galėjo jiems nežinant ir naudotis Å¡uliniu, nors, jų žiniomis, turėjo iÅ¡sikasusi Å¡ulinį savo žemės sklype. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindžia 2018 m. kovo 23 d. nustatytais naujais kito inžinerinio statinio (Å¡ulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, su kuriais atsakovai nesutinka, nes matininkė, vadovaudamasi iÅ¡galvotais, niekur nepažymėtais duomenimis, nustatė Å¡ulinio buvimo koordinates. 2012 m. kovo 16 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Editos triko“ suformavo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ , kuria nustatytas ir VÄ® Registrų centre įregistruotas geriamo vandens Å¡ulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Å io Å¡ulinio savininkai yra atsakovai. Jokių įrašų, suteikiančių teisę spręsti, kad Å¡ulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å¡ulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats statinys, į bylÄ nepateikta. IeÅ¡kovės sklype Å¡ulinys buvo įrengtas 1971 m., o atsakovų sklype Å¡ulinys įrengtas 1988 m.

3. VĮ Registrų centras atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 1/3 dalis šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruota ieškovės vardu pagal 1998 m. birželio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Registro pastabose yra nurodyta, kad šulinys yra atsakovų žemės sklype. Sutartyje buvo nurodyta, kad perkami kiemo įrenginiai, o Namų valdos techninės apskaitos kortelėje jie detalizuojami, įskaitant ir 1/3 dalį šulinio.

Kilus ginčui dėl nuosavybės teisių į tÄ patį Å¡ulinį, yra bÅ«tina patikrinti daiktinės teisės į Å¡ulinį turinį. PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 1/3 dalies Å¡ulinio dalies kadastrinių duomenų, nustatytų 2018 m. kovo 5 d. matininkės L. P., panaikinimo nesukeltų atsakovų norimų teisinių pasekmių, kadangi kadastriniai matavimai buvo atlikti 1998 m. gegužės 7 d., o pagal Å¡iuos duomenis ginčo Å¡ulinys buvo pažymėtas už ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo ribos, t. y. kitoje gatvės pusėje.

4. Trečiasis asmuo L. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su priešieškinio reikalavimais panaikinti 2018 m. kovo 5 d. kadastrinių matavimų duomenis, kadangi ji šiais matavimais tik patikslino 1998 m. kadastrinių matavimų duomenis. Šalia ginčo šulinio, kuris yra atsakovams priklausančiame žemės sklype, kitų šulinių nėra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. sprendimu priešieškinį atmetė, ieškinį tenkino visiškai:

1) nustatė atsakovams nuosavybės teisėmis priklausančiame 0,0600 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neatlygintinÄ 3 m2 servitutÄ , suteikiantį teisę ieÅ¡kovei patekti į atsakovų žemės sklypÄ bei tinkamai vykdyti l/3 dalies Å¡ulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priežiÅ«rÄ bei juo naudotis savo poreikiams pagal MB „Darni riba“ geodezininko D. D. 2019 m. lapkričio 27 d. parengtÄ siÅ«lomo servituto schemÄ ;

2) panaikino 2012 m. kovo 14 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ Nr. 1 1.2 punktÄ , kuriuo A. B. paskelbtas Å¡ulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), statytoju;

3) pripažino negaliojančiu 2012 m. balandžio 10 d. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Gražinos Slavinskienės iÅ¡duoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo 9 punktÄ , kuriuo A. B. įregistruota nuosavybės teisė į geriamo vandens Å¡ulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

4) pripažino negaliojančiomis 2012 m. balandžio 10 d. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Gražinos Slavinskienės iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo dalis, kurių pagrindu atsakovams įregistruota po ½ dalį nuosavybės teisių į Kitus statinius (inžinierinius) – Kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5) priteisė iš atsakovų V. B. ir L. B. po 467,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei ir po 47,81 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

6. Teismas nurodė, kad byloje esantis individualus statinio priėmimo naudoti aktas patvirtina, jog 1998 m. gegužės 11 d. statytoja J. K. pateikė priimti sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) esantį sodo namelį. Šiame akte nurodoma, kad kartu priimami naudoti kiemo priklausiniai – kiemo įrenginiai, grafoje vandentiekis pažymint „esamas šulinys“. Šis dokumentas įregistruotas 1998 m. gegužės 27 d. Iš byloje esančios Namų valdos techninės apskaitos kortelės teismas nustatė, kad 1998 m. gegužės 7 d. atliekant kadastrinius matavimus buvo surašyti įvairūs statiniai, įskaitant ir 1/3 dalį betoninių žiedų šulinio, pastatyto 1971 m.

Taip pat buvo padaryta žemės sklypo nuotrauka, minėtÄ ginčo Å¡ulinio dalį pažymint už J. K. žemės sklypo ribos, kitoje gatvės pusėje. Å io Å¡ulinio buvimo vieta vizualiai atitinka atsakovų Å¡ulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietÄ . 1998 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu 1998 m. birželio 15 d. buvo įregistruotos ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į pastatÄ bei kitus inžinerinius statinius, t. y. lauko tualetÄ , kiemo aikÅ¡telę ir dalį ginčo Å¡ulinio.

IeÅ¡kovės praÅ¡ymu 2018 m kovo 5 d. buvo patikslinti jai nuosavybės teise registruotų statinių – kiemo statinių (lauko tualeto, 1/3 dalies Å¡ulinio ir kiemo aikÅ¡telės), žymimų vienu unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, ir Å¡is nekilnojamojo turto objektas padalintas į atskirus nekilnojamojo turto objektus, 1/3 daliai ginčo Å¡ulinio suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad, nors ginčo Å¡ulinį kadastrinių matavimų metu matininkei parodė ieÅ¡kovė, Å¡is Å¡ulinys jau buvo pažymėtas matininko S. T., o pagal jo darytÄ fotonuotraukÄ Å¡ulinio buvimo vieta atitinka ieÅ¡kovės pateiktose fotonuotraukose pažymėtÄ Å¡ulinio buvimo vietÄ .

Teismas taip pat akcentavo, kad atsakovai neginčijo, jog fotonuotraukose užfiksuotas Å¡ulinys ir Namų valdos techninės apskaitos kortelėje pažymėtas Å¡ulinys yra vienas ir tas pats objektas. Matininkė L. P. nurodė, kad jokių kitų Å¡ulinių greta ginčo Å¡ulinio nėra. Jokių kitų greta esančių Å¡ulinių nenurodė nei ieÅ¡kovė, nei atsakovai. IÅ¡ pateiktų fotonuotraukų ir liudytojos V. D. parodymų teismas nustatė, kad prie Å¡io Å¡ulinio nuo gatvės yra padarytas patogus priėjimas pasisemti vandeniui, o vandens iÅ¡ Å¡ulinio pasėmimo konstrukcija orientuota į Å¡alia esančiÄ gatvę, o ne į kiemo pusę, kas patvirtina, jog toks Å¡ulinio įrengimas nėra bÅ«dingas situacijai, kai Å¡ulinį naudoja vienintelis vartotojas.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, įvertinęs liudytojų V. D., J. L. ir S. T. parodymus, teismas konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie tai, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis šulinio, esančio atsakovų žemės sklype, yra teisingi.

7. Teismo vertinimu, tokiai iÅ¡vadai neprieÅ¡tarauja ir bylos duomenys, susiję su atsakovų žemės sklypu. Atsakovams priklausančiame žemės sklype geriamo vandens Å¡ulinys, kurio unikalus Nr. 4400-2315-9733, buvo įregistruotas 2012 m. kovo 14 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ , kuria atsakovas V. B. deklaravo, kad yra užbaigta geriamo vandens Å¡ulinio statyba, pagrindu. Å ulinio buvimo vieta, nurodyta UAB „Editos triko“ 2012 m. kovo 8 d. parengtame statinių iÅ¡dėstymo plane, vizualiai visiÅ¡kai atitinka ieÅ¡kovės 1/3 dalies Å¡ulinio vietÄ . Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovų vardu registruotas Å¡ulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieÅ¡kovės vardu registruota 1/3 dalis Å¡ulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats objektas.

8. Teismo vertinimu, nustačius, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie tai, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis šulinio, esančio atsakovų žemės sklype, yra teisingi, nei statybos metų, nei šulinio gylio nustatymas jokios reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi.

9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 straipsnio nuostata gali būti įgyvendinta tik žinant kitus daikto bendraturčius, nes jokie teisės aktai nenumato privalomos teisinės registracijos, tačiau ieškovė kitų savininkų nežino, o pareigos rūpintis, kad jie išviešintų savo nuosavybę, neturi.

10. Nustatęs, kad ieÅ¡kovės pateiktoje MB „Darni riba“ geodezininko D. D. 2019 m. lapkričio 27 d. parengtoje siÅ«lomo servituto schemoje yra aiÅ¡kiai apibrėžta atsakovų žemės sklypo dalis, į kuriÄ ieÅ¡kovė turi teisę patekti, norėdama naudotis jai priklausančia Å¡ulinio dalimi ir užtikrinti jo priežiÅ«rÄ , tam nustatytas pakankamas plotas, jis nėra per didelis normaliai Å¡ulinio eksploatacijai ir priežiÅ«rai, teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl kelio servituto nustatymo.

11. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei faktÄ , kad skirtingų unikalių numerių nekilnojamojo turto objektas negali turėti, teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 3 punktu, ieÅ¡kovės reikalavimu panaikino 2012 m. kovo 14 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimÄ /paskirties pakeitimÄ Nr. 1 1.2 punktÄ , kuriuo A. B. paskelbtas Å¡ulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytoju. Nelikus teisinio pagrindo paveldėti šį nekilnojamojo turto objektÄ , teismas patenkino ir iÅ¡vestinius ieÅ¡kovės reikalavimus dėl 2012 m. balandžio 10 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo 9 punkto ir 2012 m. balandžio 10 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiais.

12. Pasisakydamas dėl atsakovų priešieškinio teismas pažymėjo, kad atsakovai, prašydami panaikinti statinio (inžinierinio) – 1/3 šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus 2018 m. kovo 5 d. atliktų kadastrinių matavimų metu, iš esmės ginčija jų sklype ieškovės vardu registruoto šulinio nuosavybės teises. Tačiau įrodymų dėl šio savo reikalavimo pagrįstumo nepateikė. Nustatęs, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie tai, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis šulinio, esančio atsakovų žemės sklype, yra teisingi, o atsakovams neįrodžius priešingų aplinkybių, teismas priešieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 13. Apeliaciniu skundu atsakovas V. B. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismo sprendimas neatitinka byloje surinktų įrodymų, sprendime apraÅ¡yti liudytojų parodymai neatitinka byloje esantiems posėdžio garso įraÅ¡ams ir yra iÅ¡kraipyti, o byloje esantys įrodymai yra netinkamai įvertinti. 1.2. 1998 m. birželio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad ieÅ¡kovė įgijo 1/3 dalį Å¡ulinio atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

Å ios sutarties sudarymo metu Å¡ulinys nebuvo įregistruotas VÄ® Registrų centre. 1.3. Kiti ieÅ¡kovės nurodomo Å¡ulinio tariami bendrasavininkiai nebuvo įtraukti į bylÄ , jiems nebuvo praneÅ¡ta apie Å¡ios bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ , jie net nėra nustatyti. 1.4. Å ulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å¡ulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra skirtingi objektai. Teismo posėdžio metu VÄ® Registrų centro atstovas paaiÅ¡kino, kad tas pats daiktas negali turėti skirtingų unikalių numerių.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsnį įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. 2012 m. VÄ® Registrų centre įregistruoti duomenys apie geriamo vandens Å¡ulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), o jo savininkai – atsakovai, yra nenuginčyti. Å ulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso sodo nameliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (yra jo priklausinys).

Atsakovų šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra savarankiškas kiemo statinys. Daiktas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), yra kiemas sodo sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/3 šulinio priklauso ieškovės kiemui, o ne atsakovų sklypui. Šulinys, kurio 1/3 dalis priklauso ieškovei, ir šulinys, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams, turi skirtingus žymėjimus („k“ ir „K1“), yra pastatyti skirtingu laikotarpiu (1971 m. ir 1988 m.) ir yra skirtingo gylio (5 m ir 4 m). 1.5.

IeÅ¡kovė atliekant jos nekilnojamo turto kadastrinius matavimus nekėlė jokių klausimų dėl Å¡ulinio ir neprašė servituto, todėl 2018 m. atlikus atsakovams priklausančio Å¡ulinio koordinačių nustatymÄ kaip ieÅ¡kovės Å¡ulinio buvo pažeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11, 12 ir 17 straipsniai. 1.6. Nei liudytoja V. D., nei liudytoja J. L. netvirtino, kad greta daugiau jokių Å¡ulinių nėra. Å ios aplinkybės neįrodinėjo ir ieÅ¡kovė. 1.7. Nėra jokių įrodymų, kad Å¡ulinys, kurio 1/3 dalis galimai priklauso ieÅ¡kovei, yra bÅ«tent atsakovų žemės sklype, nes ieÅ¡kovės Å¡ulinio koordinatės nėra nustatytos ir nėra jokios galimybės pasakyti, kuriame sklype yra tas Å¡ulinys.

Toje gatvėje šulinių yra ne vienas, be to, praėjus tiek metų, šulinys gali būti ir neišlikęs. Net jei ieškovei ir galėtų priklausyti 1/3 dalis šulinio, esančio ne jos žemės sklype, tai jos pirkimo – pardavimo sutartyje būtinai turėjo būti nurodytas tas kitas žemės sklypas su unikaliu jo numeriu, kuriame yra šulinys. 1.8. Matininkė L. P. tik iš ieškovės žodžių nustatė šulinį ir jo koordinates. Šulinys, kurio koordinates ji nustatė, turi savininkus, jam suteiktas unikalus numeris.

Matininkė nekvietė ir nepranešė atsakovams apie tai, kad atsakovų sklype esančiam Å¡uliniui nustatinėja koordinates. 1.9. Ä® bylÄ nebuvo pateiktas nei vienas naujas įrodymas, kuris paÅ¡alintų bent vienÄ prieÅ¡taravimÄ , nurodytÄ Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartyje.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , visapusiÅ¡kai ir tinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino tiek ieÅ¡kinyje, tiek ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytas bei teisminio nagrinėjimo metu atskleistas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė procesines teisės normas, nepažeidė įrodinėjimÄ ar įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių procesinių teisės normų.

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas neva iÅ¡kraipė byloje esančius įrodymus. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu gina savo interesus, todėl neprivalo teikti abejotinų ar menamų spėliojimų dėl kitų bendraturčių turimo ar valdomo nekilnojamojo turto. Atsakovas ginčija ieÅ¡kovės nuosavybės teises į 1/3 dalį Å¡ulinio, tačiau byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų netekusi nuosavybės teisių. Atsakovas nepagrįstai siekia panaikinti įraÅ¡Ä apie Å¡ulinio buvimo vietÄ , jo koordinates ir pakeisti nekilnojamojo daikto kadastrinius duomenis, nes pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalį daikto buvimo vieta yra vienas iÅ¡ nekilnojamojo daikto kadastro duomenų, apibÅ«dinančių nekilnojamÄ jį daiktÄ .

Atsakovų ginčijamais kadastriniais matavimais buvo tik patikslinti ankstesnių (1998 m.) kadastrinių matavimų duomenys ir nustatytos Å¡ulinio koordinatės, ginčo Å¡ulinio vieta nepakito. DeklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ gali pateikti ne tik statytojas, bet ir statinių savininkas, tačiau tokiu atveju deklaracijos pateikimas turi atitikti dvi sÄ lygas, viena iÅ¡ kurių – statiniai turi bÅ«ti deklaruojami kaip seni statiniai. Atsakovas deklaracijÄ teikė ne kaip savininkas ir siekė ne senų statinių įregistravimo, o statinius deklaravo kaip naujÄ statybÄ .

Teismas teisingai taikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo normas ir jų pagrindu pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturėjo teisės užpildyti deklaracijÄ , nes neatitiko statytojui keliamų privalomųjų reikalavimų.

15. VÄ® Registrų centras atsiliepimu praÅ¡o skundžiamo sprendimo dalį dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo palikti nepakeistÄ , dėl kitų apeliacinio skundo reikalavimų sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodoma, kad teismo iÅ¡vados yra aiÅ¡kios, nuoseklios ir motyvuotos, atitinka VÄ® Registrų centro pozicijÄ , kiek tai susiję su nuosavybės teisių Nekilnojamojo turto registre įregistravimu bei Å¡ulinio kadastro duomenų nustatymu. Pagal aktualiÄ teismų praktikÄ vieÅ¡o registro duomenimis galima vadovautis tik tol, kol nėra ginčo dėl pačios registre įregistruotos daiktinės teisės turinio (duomenų įregistravimo pagrindo), nes iÅ¡vieÅ¡inti duomenys savaime nelemia daikto likimo.

Atsakovas apeliaciniame skunde ypač akcentuoja vieÅ¡o registro duomenis, nors, VÄ® Registrų centro nuomone, pirmosios instancijos teismas kaip tik ir patikrino daiktinės teisės turinį bei iÅ¡sprendė tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡ esmės. Atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas yra niekuo nepagrįstas, atsakovai nenurodė jokių argumentų, kodėl VÄ® Registrų centro matininkės užfiksuoti ieÅ¡kovei priklausančio Å¡ulinio (dalies) kadastro duomenys turėtų bÅ«ti pripažinti neteisingais, kokius teisės aktus, reglamentuojančius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymÄ , pažeidė matininkė.

Tai, kad ieškovės šulinio koordinatės nustatytos atsakovų žemės sklype, savaime nedaro šių kadastro duomenų neteisėtais. Žemės sklypo ir jame esančių statinių savininkai nebūtinai turi sutapti. Jokie teisės aktai nenumato atvejų, kad, vienam iš bendraturčių neteikiant prašymo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti jo nuosavybės teisės į nekilnojamojo daikto dalį, tai būtų kliūtis kitiems bendraturčiams įregistruoti savo nuosavybės teises. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Ä®vertinusi apeliacinio skundo argumentÄ , kad į bylÄ nebuvo įtraukti Å¡ulinio, kurio 1/3 dalis priklauso ieÅ¡kovei, bendraturčiai, teisėjų kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu buvo imtasi aktyvių veiksmų siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, kieno vardu galėjo bÅ«ti registruotos teisės į kitas 2/3 dalis Å¡ulinio, trečiuoju asmeniu įtrauktas E. V., kuris, ieÅ¡kovės nuomone, yra galimas bendraturtis, tačiau nei nurodytas asmuo, nei atsakovai, kuriuos ieÅ¡kovė taip pat įvardijo bendraturčiais, tokio savo statuso nepripažino.

Kiti asmenys, kuriems galėtų priklausyti nuosavybės teisės, nebuvo nustatyti. Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio, byloje spręsti klausimai yra tiesiogiai susiję tik su ieÅ¡kovės ir atsakovų teisėmis ir interesais, dėl asmenų, kuriems kartu su ieÅ¡kove priklauso teisės į Å¡ulinį, teisių ir pareigų nebuvo pasisakyta, todėl nėra sÄ lygų spręsti, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

18. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, teisminį ginÄÄ ieÅ¡kovė iniciavo siekdama įgyvendinti savo, kaip 1/3 dalies Å¡ulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės teises. IeÅ¡kovė nurodė Å¡ias teises įgijusi 1998 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Apeliaciniame skunde atsakovas akcentuoja, kad nurodyta sutartimi ieÅ¡kovė teisių į jokį Å¡ulinį neįgijo. Šį argumentÄ teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ . Kaip matyti iÅ¡ sutarties turinio, ieÅ¡kovė iÅ¡ J.

K. įsigijo 0,064 ha žemės sklypÄ , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu sodo nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo įrenginiais. Kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateikto 2016 m. liepos 8 d. duomenimis parengto Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o, sodo nameliui su tokiu pačiu unikaliu numeriu (tik nurodant kitokį numerio formatÄ : (duomenys neskelbtini)) 1998 m. gegužės 7 d. nustatytais kadastro duomenimis buvo priskirti kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos sudarė lauko tualetas, 1/3 dalis Å¡ulinio ir kiemo aikÅ¡telė.

Šulinys yra pažymėtas ir 1998 m. gegužės 7 d. parengtame sklypo plane, iš kurio aiškiai matyti, kad šulinys yra ne pačiame žemės sklype, bet kitoje su sklypu besiribojančios gatvės pusėje.

19. IeÅ¡kovės po bylos grÄ Å¾inimo nagrinėti pakartotinai pirmosios instancijos teisme į bylÄ pateikti 1996 m. gruodžio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimas, kurio pagrindu J. K. įgijo nuosavybės teises į žemės sklypÄ , ir 1998 m. gegužės 11 d. Individualaus statinio priėmimo naudoti aktas, kuriame užfiksuotas Å«kio bÅ«du pastatytas sodo namelis su kiemo įrenginiais, bei pažymėta, kad egzistuoja sodo nameliui priskirtas Å¡ulinys, ne tik paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog nebuvo pateikta jokių papildomų įrodymų, kuriais bÅ«tų Å¡alinami pirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka konstatuoti prieÅ¡taringumai, bet ir aiÅ¡kiai atskleidžia, kokį turtÄ ir kokiu pagrindu nuosavybės teise įgijo J.

K., 1998 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi jį perleidusi ieÅ¡kovei. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia vertinti kaip pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įrodė 1998 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teise įgijusi 1/3 dalį Å¡ulinio, esančio už jos sklypo ribų.

20. Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu atsakovas taip pat akcentuoja, kad ieÅ¡kovė be pagrindo pretenduoja į atsakovų vardu registruotÄ atsakovams priklausančiame žemės sklype esantį Å¡ulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas akcentuoja, kad Nekilnojamojo turto registro įraÅ¡ai dėl Å¡ulinio pripažinimo atsakovų nuosavybe yra nenuginčyti, tas pats nekilnojamojo turto objektas negali turėti dviejų skirtingų unikalių numerių, be to, skiriasi Å¡ulinių žymėjimų kodai (ieÅ¡kovės teikiamuose dokumentuose Å¡ulinys žymimas kodu „k“, atsakovų – „K1“), gyliai (ieÅ¡kovės teikiamuose dokumentuose – 5 m, atsakovų – 4 m), statybos metai (ieÅ¡kovės teikiamuose dokumentuose – 1971 m., atsakovų – 1988 m).

Ä®vertinusi Å¡iuos argumentus teisėjų kolegija pažymi keletÄ reikÅ¡mingų aplinkybių: 5.1. Kaip matyti iÅ¡ patikslinto ieÅ¡kinio turinio, ieÅ¡kovė bÅ«tent Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamais reikalavimais ginčija aktus, kurių pagrindu atsakovų vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į jų sklype esantį Å¡ulinį – 2012 m. kovo 14 d. deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ , jos pagrindu 2012 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime nurodytÄ aplinkybę, kad Å¡ulinys nuosavybės teise priklausė iki deklaracijos užpildymo (2012 m. sausio 5 d.) mirusiam A.

B., o taip pat paveldėjimo teisės liudijimo dalį, kuria Å¡ulinį lygiomis dalimis paveldėjo atsakovai. BÅ«tent Å¡ie dokumentai yra Nekilnojamojo turto registro įrašų apie nuosavybės teises pagrindas. 5.2. Vertinant į bylÄ pateiktus duomenis apie Å¡ulinio registravimÄ atsakovų tėvo, o vėliau ir pačių atsakovų vardu, dėmesys atkreiptinas į tai, kad duomenys užfiksuoti atsakovų vienaÅ¡aliÅ¡kai parengtos 2012 m. kovo 14 d. deklaracijos pagrindu. Duomenų, kurie patvirtintų deklaracijoje nurodyto fakto, kad Å¡ulinys atsakovų sklype buvo pastatytas 1988 m., teisingumÄ byloje nėra.

Pažymėtina, kad į bylÄ pateiktoje kadastro byloje yra 1992 m. balandžio 30 d. parengta sklypo schema, kurioje Å¡ulinys nėra pažymėtas. Tik 2012 m. kovo 5 d. kadastriniuose dokumentuose yra užfiksuotas Å¡ulinys, jam suteiktas matavimus atlikusio asmens parinktas kodas bei pažymėtas Å¡ulinio gylis. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o turinys atskleidžia, kad 2016 m. liepos 13 d. buvo tikslinamos sklypo matmenys, tačiau duomenys, susiję su Å¡uliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesikeitė. 5.3.

Nors Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o duomenys atskleidžia, kad ieÅ¡kovės vardu 1/3 šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto objektas, registruota 2018 m. kovo 5 d., t. y. vėliau, nei atsakovų vardu registruotas Å¡ulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tiek nutarties 19 punkte aptarti duomenys, tiek ir kiti į bylÄ surinkti įrodymai leidžia spręsti, jog aptariamas nuosavybės teises ieÅ¡kovė buvo įgijusi ir įregistravusi ženkliai anksčiau.

Kaip minėta, teises į Å¡ulinį ieÅ¡kovė įgijo 1998 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, tik registre 1/3 dalis Å¡ulinio, kartu su lauko tualetu ir kiemo aikÅ¡tele, buvo registruoti kaip vienas objektas – kiemo statiniai. 2018 m. vasario 8 d. raÅ¡tu VÄ® Registrų centras informavo ieÅ¡kovę, kad tikslios Å¡ulinio koordinatės nėra nustatytos, kadastro duomenys turi bÅ«ti tikslinami. BÅ«tent po atliktų patikslinimų Å¡ulinys iÅ¡skirtas kaip savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto objektas, suteikiant jam atskirÄ unikalų numerį bei užfiksuojant pastabÄ , kad Å¡ulinys yra atsakovams priklausančiame žemės sklype.

Kartu pažymėtina, kad Å¡ulinio statybos metai, gylis ar žymėjimas plane nebuvo koreguojami, kas leidžia spręsti, jog registre buvo ne registruojamas naujas statinys, bet patikslinami anksčiau registruoto statinio duomenys. 5.4. 2018 m. kovo mėn. atliekant kadastrinius matavimus pastaba dėl to, kad Å¡ulinys, kurio 1/3 dalis registruota ieÅ¡kovės vardu, yra atsakovams priklausančiame žemės sklype, registruota bei registro tvarkytojo Å¡alims teiktuose iÅ¡aiÅ¡kinimuose nurodyta aplinkybė, jog du skirtingais kodais registruoti Å¡uliniai yra toje pačioje vietoje (kitaip tariant, kad tas pats Å¡ulinys yra registruotas skirtingų asmenų vardu du kartus), nurodoma atsižvelgiant į ieÅ¡kovės iniciatyva atliktus matavimus, kurių metu buvo užfiksuotos Å¡ulinio koordinatės. Atsakovo argumentus, kad Å¡ios koordinatės nustatytos subjektyviai, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų pagrindu, nesant jokių įrodymų, jog Å¡ulinys negalėjo bÅ«ti ieÅ¡kovei priklausančiame ar kuriame nors kitame sklype, teisėjų kolegija atmeta kaip niekuo nepagrįstÄ prielaidÄ .

Ä® bylÄ yra pateikti keli skirtingais laikotarpiais rengti ieÅ¡kovės žemės sklypo planai ir nei viename jų nėra užfiksuota, kad Å¡ulinys yra ieÅ¡kovei priklausančiame sklype. PrieÅ¡ingai, kadastro byloje aiÅ¡kiai matyti, kad Å¡ulinys yra ties pietrytiniu sklypo kampu, kitoje kelio pusėje. Tiek į bylÄ pateikta atsakovų sklypo kadastro byla, tiek ir Å¡alių į bylÄ teiktos sklypų nuotraukos atskleidžia, kad kitoje gatvės pusėje yra suformuotas atsakovams priklausantis žemės sklypas, kurio Å¡iaurės rytiniame kampe prie gatvės yra pastatytas ir dokumentuose užfiksuotas Å¡ulinys.

Jokių duomenų apie kokį nors kitÄ ieÅ¡kovės, atsakovų ar kituose gretimuose sklypuose esantį Å¡ulinį į bylÄ nėra pateikta. Nurodytos aplinkybės tiek matininkei, tiek registro tvarkytojui, tiek ir pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai spręsti, kad 2018 m. kovo mėn. atlikus kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre tebuvo patikslinti dar 1996 m. įregistruoti duomenys apie Å¡ulinį, į kurio 1/3 dalį nuosavybės teises ieÅ¡kovė įgijo 1998 m. 5.5. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jog patogus priėjimas prie Å¡ulinio iÅ¡ gatvės pusės bei Å¡ulinio dangčio konstrukcija aiÅ¡kiai parodo, kad Å¡ulinys buvo pastatytas taip, jog juo bÅ«tų patogu naudotis priėjus bÅ«tent iÅ¡ ieÅ¡kovės sklypo pusės, t. y. iÅ¡ tos pusės, kuri yra prie atsakovų sklypÄ juosiančios tvoros.

Å i aplinkybė, kartu su faktu, kad Å¡ulinys yra prie pat kelio, pačiame atsakovams priklausančio sklypo kampe, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, leidžia vertinti kaip labiausiai tikėtinÄ ieÅ¡kovės nurodomÄ aplinkybę, kad Å¡ulinys buvo statytas kelių asmenų, siekusių juo naudotis bendrai (CPK 185 straipsnis).

21. Nutarties 20 punkte aptartos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad ieÅ¡kovė buvo įgijusi nuosavybės teises į dalį 1971 m. statyto Å¡ulinio, kurį atsakovai, neturėdami tam jokio teisinio pagrindo, 2012 m. įregistravo kaip visiÅ¡kai kitÄ , apelianto tėvo 1988 m. neva pastatytÄ statinį, kas nulėmė tiek registro duomenų tarpusavio nesuderinamumÄ , tiek ir neteisėtÄ ieÅ¡kovės teisių į jai priklausantį turtÄ kvestionavimÄ . IeÅ¡kovei įrodžius nuosavybės teisių įgijimÄ CK 4.47 straipsnio 1 dalies pagrindu, bei nuginčijus turto registravimo atsakovų vardu pagrindus (CK 4.47 straipsnio 2, 4 punktai), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nuosavybės teisių registravimo ieÅ¡kovės vardu pripažinimo neteisėtu ir patenkino ieÅ¡kinio reikalavimus dėl dokumentų (jų dalių), kurių pagrindu atsakovai įsiregistravo nuosavybės teises į Å¡ulinį, pripažinimo neteisėtais.

22. Konstatavęs, kad ieÅ¡kovei priklauso 1/3 dalis Å¡ulinio, kuris yra atsakovams priklausančiame žemės sklype, pirmosios instancijos teismas patenkino ir ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl servituto, suteikiančio ieÅ¡kovei teisę naudotis jos nuosavybe bei jÄ prižiÅ«rėti, nustatymo. Tiek faktas, kad atsakovai ginčija ieÅ¡kovės teises į Å¡ulinį, tiek ir aplinkybė, jog dėl pastatytos tvoros ieÅ¡kovė neturi galimybės naudotis savo turtu, leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad egzistuoja CK 4.111, 4.126 straipsniuose įtvirtintos servituto nustatymo sÄ lygos.

Kartu pažymėtina, kad Å¡ulinio vieta atsakovų sklype užtikrina minimalų atsakovų teisių suvaržymÄ . Å iuo aspektu reikÅ¡minga pripažintina ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovei priklauso tik 1/3 dalis Å¡ulinio. Nors atsakovai, ginčydami ieÅ¡kovės nuosavybės teises, nesutiko su pačios ieÅ¡kovės nurodyta pozicija, kad ir jie yra Å¡ulinio bendraturčiai, kitiems asmenims nepretenduojant į 2/3 dalis Å¡ulinio, atsakovai ne tik gali patys naudotis jų sklype esančiu turtu, bet ir siekti nuosavybės teisių į nurodytÄ turto dalį įgijimo pagrindais, kurių egzistavimas nagrinėjamoje byloje nebuvo analizuojamas.

23. Kartu akcentuotina, kad nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas siejo su ieÅ¡kovės nuosavybės teisių ginčijimu, nenurodydamas jokių savarankiÅ¡kų argumentų sprendimo dalies, kuria tenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl servituto nustatymo, neteisėtumo. Atsakovas nekelia klausimo nei dėl ieÅ¡kovės iniciatyva parengtos servituto schemos, nei dėl servituto turinio ar apimčių, jo neatlygintinumo, todėl Å¡ių aplinkybių vertinimas nepatenka į apeliacijos ribas ir plačiau dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (CPK 320 straipsnis).

24. Skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). SkundÄ atmetus iÅ¡ atsakovo valstybei priteisiamas teismų turėtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimas – 7,71 Eur (CPK 96 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo V. B., gim. (duomenys neskelbtini), 7,71 Eur (septynių eurų 71 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, atlyginimÄ valstybei. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Žibutė Budžienė Edvardas Paliokas