b26cdb19-dd6c-4929-a9b8-e8475112e18c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

 Administracinio nusižengimo byla

Nr. A8.-2863-1078/2018

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02204-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 9.35

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2018 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,

sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei, Vaidai Mikalonienei, Živilei Kalasauskaitei, Agnei Audickaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K.,

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei Egidijai Belevičienei,

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau - ir Institucija, suraÅ¡iusi administracinio nusižengimo protokolÄ ) atstovei G. P.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje V. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini), iÅ¡tekėjusi, dirbanti, duomenų apie teistumÄ nepateikta, bausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 208 straipsnio 3 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

V. K. 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 10.20 val., Vilniuje, RodÅ«nios kelias 2, atskrido iÅ¡ Maskvos į Vilniaus oro uostÄ reisu SU2104 ir su savimi gabeno komercinės paskirties prekes, kurių nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo. Bagažas buvo Å¡viestas introskopu ir atrinktas detaliam patikrinimui. V. K. ėjo žaliu kanalu, tokiu savo veiksmu deklaruodama, jog deklaruojamų daiktų, prekių neturi. Ji buvo sustabdyta prie išėjimo durų ir pakviesta į muitinės patikrÄ . Detalaus patikrinimo metu keleivės registruotame bagaže buvo rastos nedeklaruotos prekės (drabužiai, avalynė pagal patikrinimo aktÄ ), kurių vertė 2775,24 Eur. Keleivė nepateikė prekių įsigijimo dokumentų, nes jų neturėjo, sakė pateiks vėliau, todėl prekių vertė buvo nustatyta vadovaujantis muitų teisės aktų nuostatomis (pagal PREMI duomenų bazės kainas). Å iais savo veiksmais keleivė pažeidė Komisijos deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446. kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.952/2013 papildomas iÅ¡samiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios SÄ jungos muitinės kodekso nuostatos, 139 str. 1 d., a punktÄ , kuriame numatyta, kad į SÄ jungos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytÄ muitinės įstaigÄ ar kitÄ muitinės nustatytÄ ar jai priimtinÄ vietÄ , arba į laisvÄ jÄ zonÄ , muitinei nedelsdamas pateikia į SÄ jungos muitų teritorijÄ prekes įvežęs asmuo, ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 208 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama V. K. apklausiama teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad ji nusileido reisu iÅ¡ Maskvos, pasiėmusi vežimėlius, priėjo prie 4 transporterio, paėmė bagaÅ¾Ä ir su G. G. ėjo link raudono kanalo. Ji yra muitinusi prekes 2-3 kartus ir žino, kur raudonas, o kur žalias kanalas. Priėjusi prie raudono kanalo, pamatė, kad jokių muitininkių nebuvo, be to nebuvo ir deklaracijos, tik piniginė deklaracija. Matė muitinės pareigÅ«nes salėje ant pakilos, jos buvo nusisukusios ir plepėjo.

Jos nuėjo link pareigÅ«nių, kurios stovėjo ant pakylos, ir paklausė, kaip deklaruoti. Buvo liepta praeiti iki skenerių ir gražiai ranka parodė, kad nori perÅ¡viesti jų bagaÅ¾Ä . S. I. pravėrė bagažo krepšį apie 40 cm., iÅ¡traukė du rÅ«bus, sugrÅ«do atgal ir pasakė praeiti paskui jas, net nieko nepaaiÅ¡kinusi. Eidamos pareigÅ«nės sakė, kad tai kontrabandos 3 dalis. Atėjus į postÄ , ji (V. K.) padėjo čekius, buvo pasiruoÅ¡usi pinigus, klausė, kaip iÅ¡simuitinti, nes nebuvo padėtos deklaracijos, joms pasakė, kad jau per vėlu, nes turėjo deklaruoti bÅ«nant Kinijoje el. bÅ«du.

Be to, ji pareigÅ«nėms nurodė, kad viskÄ veža giminėms, ne komercijai. Žino, kad jeigu virÅ¡ija 430 eurų, bet nevirÅ¡ija 1000 eurų, turi daryti žodinę deklaracijÄ . Bagažas ėjo per skenerį iki atidarant prekes, buvo apžiÅ«rėti du daiktai, kokie – tiksliai nepamena, viskÄ diktavo S. I., buvo atėjęs pamainos virÅ¡ininkas ir net nesileido į kalbas. Ji ir G. G. pamainos virÅ¡ininkui iÅ¡reiÅ¡kė norÄ deklaruoti prekes, tačiau kitas pareigÅ«nas liepė raÅ¡yti protokolÄ .

Pareigūnėms pradėjus apžiūrinėti prekes, ji paprašė, kad žiūrėtų pagal čekius, tačiau jos atsisakė, nes čekių nesupranta ir negali suprasti, todėl visus čekius atmetė. Po to visi daiktai buvo išdėti iš „tašių“, skaičiuojami, rūšiuojami. Pabrėžė, kad jos norėjo išsimuitinti, tačiau pareigūnės neleido, į kalbas nėjo, informacijos nesuteikė. Baigtas protokolas pildyti 16 val., o jas išleido 23 val. Atsakydama į teismo bei proceso dalyvių klausimus V.

K. nurodė, kad ji dirba vadybininke parduotuvėje, kuri prekiauja moteriÅ¡kais drabužiais, į Kinijos RespublikÄ per metus skrenda 2-3 kartus, dažnai skrenda į tekstilės parodas. Šį kartÄ skrido ir į parodÄ , ir apsipirkti. Nurodė, kad visus daiktus, rastus muitinių pareigÅ«nių ir įvertintus kaip prekės, ji iÅ¡ tiesų vežė sau ir savo artimiesiems – dukrai, žentui, anÅ«kui. Pabrėžė, kad vežti daiktai nebuvo identiÅ¡ki, tik kai kurių daiktų buvo vienodų po du vienetus.

Vežė 14 porų pirÅ¡tinių, nes artėja Naujieji metai, todėl vežė dovanoms. Nurodė, kad ji vežtus daiktus muitinės pareigÅ«nėms nurodė savanoriÅ¡kai, pati priėjo prie pareigÅ«nių ir paklausė, kur reikia iÅ¡simuitinti prekes. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus V. K. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl muitinės pareigÅ«nės neleido jai deklaruoti vežamų daiktų, nors ji turėjo pasiruoÅ¡usi ir sÄ skaitas, ir pinigus. Teismo posėdžio metu V. K. parodžius prie administracinio nusižengimo protokolo pridėtų nevalstybine kalba suraÅ¡yto dokumento kopijÄ (b. l.

28) nurodė, kad ji tokio dokumento nėra apskritai mačiusi ir ji tokio dokumento muitinės pareigÅ«nėms neteikė. Atsakydama į savo atstovės klausimus V. K. nurodė, kad jai teismo parodytas dokumentas buvo jos segtuve, tačiau ji jo muitinės pareigÅ«nėms neteikė, muitinės pareigÅ«nės, jai ir G. G. išėjus iÅ¡ kabineto, galimai pasiėmė jos paliktÄ segtuvÄ ir atsiÅ¡vietė bet kokius dokumentus. Kartu su administracinio nusižengimo protokolu pateikti dokumentai yra jos, bet jie iÅ¡ ankstesnių kelionių, kurių metu ji taip pat apipirkdavo Å¡eimÄ .

Taip pat atsakydama į savo atstovės klausimus V. K. patikslino, kad (muitinės) pamainos vadovas buvo atėjęs, tačiau pačios deklaravimo iniciatyvos jis nematė. Teismo posėdžio metu V. K. parodžius nevalstybine kalba suraÅ¡ytÄ dokumentÄ , jo kopijÄ (b. l. 103-104) ir jo vertimÄ (b. l. 105) bei paklausus, kodėl originale ir kopijoje nesutampa dokumento Nr., V. K. nurodė, kad Å¡ios aplinkybės paaiÅ¡kinti negali, kokį jai dokumentÄ duoda, tokį ji ir turi bei pateikė teismui dokumentÄ , suraÅ¡ytÄ nevalstybine kalba, kurio numeris sutampa su dokumento kopija (b. l. 104).

Teismo posėdžio metu liudytoja S. I. nurodė, kad V. K. atvyko Maskvos reisu ir pasiėmusi bagaÅ¾Ä Ä—jo žaliu kanalu link išėjimo, iÅ¡eidama jų (pareigÅ«nių) paklausė, kur yra išėjimas, buvo pasakyta, kad jeigu deklaruojamų daiktų neturi arčiausias išėjimas deÅ¡inėje pusėje, žalias. Kartu su ja ėjo ir G. G.. V. K. pati pasirinko žaliÄ kanalÄ ir iÅ¡einant žaliu kanalu, prie išėjimo durų buvo sustabdyta. Pakartotinai buvo paklausta, ar turi deklaruojamų daiktų, pasakė, kad neturi, paklausus, iÅ¡ kur keliauja pasakė, kad iÅ¡ Maskvos ir Pekino.

Kadangi rizikinga Å¡alis, bagažas buvo Å¡viestas introskopu, pažymėtas kaip rizikingas, keleivė buvo pakviesta į muitinės patikrÄ . PrieÅ¡ Å¡viečiant prekes trečiÄ kartÄ buvo paklausta, ar turi deklaruojamų daiktų, keleivė atsakė neigiamai. Bagažas buvo perÅ¡viestas ir papraÅ¡yta atidaryti bagaÅ¾Ä , nes sukėlė įtarimÄ . Keleivė vengė atidaryti bagaÅ¾Ä , vilkino laikÄ , bet bagažas vis tiek buvo atidarytas ir įsitikinta, kad tai yra komercinės paskirties prekės. Prie introskopo buvo informuota, kad yra fiksuojamas pažeidimas pagal 208 straipsnį, kad tikslaus punkto pasakyt negali, nes nežino prekių vertės. Buvo paimtas pasas ir papraÅ¡yta eiti į muitinės patalpas, į A salę.

Čia buvo iÅ¡imtos prekės, rÅ«Å¡iuojamos, skaičiuojamos, vertinamos, buvo paklausta, ar turi įsigijimo dokumentus, iÅ¡ pradžių pasakė, kad neturi, kai įpusėjo prekių vertinimas keleivė pateikė įsigijimo čekius, tokiÄ knygelę. Tie čekiai neatitiko prekių vertę įrodančių dokumentų reikalavimų, nebuvo nurodyta nei kas siuntėjas, nei kas pirkėjas, prekės netinkamai apraÅ¡ytos, vien taisymai, vienur rusiÅ¡kai, kitur kiniÅ¡kai, nebuvo galima net identifikuoti prekių.

Buvo atmestas sandorio metodas dėl prekių įvertinimo ir pasirinktas kitas įvertinimo metodas pagal muitinės teisės aktus iÅ¡ „PREMI“ duomenų bazės, pagal tų pačių prekių kainÄ . Detalus tikrinimas užtruko, nes daug prekių pozicijų, prekės skirtingos, reikėjo jas rÅ«Å¡iuosi pagal rÅ«Å¡is, pagal paskirtį, pagal medžiagÄ , net ir sugrupavus jas buvo 11 pozicijų. Keleivė buvo įspėta, kad tikrinimas užtruks, jos niekas nelaikė poste.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. B. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. dirbo dviese su kolege. Atskirdo lėktuvas, buvo nustatyta, kad yra sraute rizikos požymius atitinkantis bagažas. Paprastai jos stovi ant pakilos, nuo kurios matosi abi juostos, tiek raudona, tiek žalia zonos, taip mato kas vyksta oro uoste. Pagal jų pareigas yra paskirtos darbo vietos, jų darbo vieta buvo atvykimo salė, kur konkrečiai stovėti nėra nurodyta, pasirenkama vieta, iš kurios matyti keleiviai maksimaliai. V. K. priėjo prie bagažo, kuris buvo atrinktas, jį pasiėmė, susikrovė ir pasuko tiesiai žaliu kanalu.

PrieÅ¡ais jos juostÄ yra muitinės stendas, kuriame yra sudėtos deklaracijos. Pasukdama žaliu kanalu ji veiksmu deklaravo, kad neturi deklaruojamų prekių. Praeidama ji turėjo galimybę pasiimti deklaracijÄ , kažkokiu bÅ«du parodyti, kad ji norėtų deklaruoti, bet ji to nepadarė, priėjusi prie jų paklausė „ar išėjimas yra čia“, kažkas panaÅ¡aus. Jos manymu, kad V. K. ir G. G. pasijuto stebimos, nes iÅ¡ tiesų pareigÅ«nės jas stebėjo, kadangi jos paėmė atrinktÄ bagaÅ¾Ä .

Žmogus užlipo ant pakilos, priartėjo prie išėjimo durų, jos (pareigÅ«nės) priėjo, sustabdė, paklausė iÅ¡ kur važiuoja, pasakė, kad iÅ¡ Maskvos, o į MaskvÄ iÅ¡ Pekino, paklausė, ar deklaruojamų daiktų neturi, pasakė ne. Jos pakvietė į muitinės tikrinimo patalpas, moteris praėjo su jomis į tÄ patalpÄ , prieÅ¡ dedant skanuoti vėl buvo paklausta, ar deklaruojamų prekių nėra, pasakė ne. Buvo praskanuota, įsitikinta, kad lagamine didelis kiekis supresuotų prekių, kai žmogus vežasi asmeninius daiktus kitaip atrodo.

Atidarius lagaminÄ ji pasakė, kad čia yra komercinis kiekis prekių, moteris pasakė, kad čia jos asmeninės prekės. Dvi moterys bendroje sumoje turėjo virÅ¡ 90 kg. prekių, tai akivaizdžiai komercinis kiekis. Joms buvo pasakyta, kad jos nedeklaruodamos pažeidė 208 straipsnį ir buvo papraÅ¡yta praeiti į kitas muitinės patalpas prekių identifikavimui, skaičiavimui, nes 208 straipsnį turi tris dalis ir nuo sumos priklauso kuri dalis. Tik tuomet, kai paprašė, kad jos praeitų protokolo suraÅ¡ymui, prasidėjo „tai gal nereikia, gal kitaip, deklaruosim“, tačiau nusižengimo faktas, jau buvo konstatuotas.

IÅ¡dėliojo prekes, aiÅ¡kinosi kieno tos prekės. Dokumentų moteris jokių neturėjo. Kai procedÅ«ra buvo gerokai įpusėjusi atsirado kažkokie kvitai, kurie visiÅ¡kai neatitiko požymių, kad bÅ«tų tinkami deklaravimui. Jeigu nepateikiami prekių įsigijimo dokumentai, tada muitinės pareigÅ«nas turi identifikuoti prekę, kas tai per prekė, kokios paskirties, kokios sudėties. JÄ identifikuoti pareigÅ«nas naudojasi „PREMI“ duomenų baze, kur randama maksimaliai tÄ prekę atitinkanti prekė ir parenkama kaina.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. G. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. nusileido lėktuvu iš Maskvos kartu su V. K. ir nuo terminalo pasiėmė savo bagažus. Kadangi turėjo po du bagažus ir žinojo, jog vertė viršys 430 eurų, norėjo juos deklaruoti. Nuėjusios prie raudonojo kanalo, jos pamatė, jog ten nėra nei vieno pareigūno, niekas nestovi, o ten, kur buvo jų vadinamas balkoniukas, muitinės darbuotojos stovėjo dviese ir šnekučiavosi. Nuėjus prie muitinės darbuotojų, kurios stovėjo ant pakylos, paklausė jų, kur galima deklaruoti, jos pasakė, kur praeiti.

Jų bagažas buvo praÅ¡viestas, jos paprašė eiti kartu su jomis į muitinės kambariukÄ , paprašė atidaryti bagaÅ¾Ä , iÅ¡ karto konstatavo, kad tai kontrabandos 3 dalis. Po prekių nuskenavimo, joms liepė praeiti su pareigÅ«nėmis į muitinės kambariukÄ , ten nuėjus V. K. iÅ¡ karto teikė čekius, įsigijimo dokumentus. Ji pati matė, kaip V. K. pareigÅ«nėms padavė juodÄ segtuvÄ , su visais prekių įsigijimo dokumentais, tačiau muitinės pareigÅ«nės jų nepriėmė, pareigÅ«nės tik pavartė dokumentus, pasakė, kad nieko nesupranta, galimai kažkÄ atsiÅ¡vietė, bet oficialiai nieko iÅ¡ jų nepaėmė ir neįformino.

PareigÅ«nės teigė, jog tai nėra oficialÅ«s dokumentai, juose nieko nėra, kas turėtų bÅ«ti dokumentuose, o ji pati ir V. K. sakė pareigÅ«nėms, kad gali paaiÅ¡kinti, kas yra čekiuose. V Jos prieÅ¡ tai klausė, kokia bus deklaracijos eiga, nes norėjo atlikti žodinę deklaracijÄ , bet pareigÅ«nės teigė, jog žodine deklaracija pasinaudoti negali. Jos aiÅ¡kino, kad turėjo deklaruoti bÅ«nant Kinijoje ir oro uoste deklaracijos atlikti negalima, į jų praÅ¡ymus deklaruoti, jos nesutiko.

Protokolas buvo raÅ¡omas, daiktai buvo skaičiuojami apie 13 val., nors dokumentuose, kuriuos joms įteikė, paraÅ¡yta, kad buvo sulaikytos nuo 11-16 val., bet iÅ¡ tiesų kažkur 10.20 val. ir protokolai buvo raÅ¡omi maždaug iki 23 val. Prekės nebuvo grÄ Å¾intos, teise deklaruoti joms pasinaudoti neleido. Teismo posėdžio metu G. G. taip pat nurodė, kad kiekviena iÅ¡ jų turėjo po du bagažus, kurių kiekvienas svėrė po 20 kg., turėjo pasiėmusios vežimėlius bagažui, su jais ir važiavo link pareigÅ«nių, kurios stovėjo ant pakylos.

Teismo posėdžio metu G. G. nurodė, kad pareigÅ«nės jų bagažus perÅ¡vietė ir atidariusios bagaÅ¾Ä , iÅ¡kart pasakė, kad čia kontrabandos 3 dalis. Taip pat ateidavo ir pamainos virÅ¡ininkas, jos jam sakė, kad joms nėra leidžiama deklaruoti prekių, bet iÅ¡ jo nebuvo jokių veiksmų.

V. K. raÅ¡ytiniame 2018 m. rugsėjo 20 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad Å¡ių metų rugsėjo 18 d. 10.15 val. atskrido iÅ¡ Maskvos į Vilniaus oro uostÄ . Bagažo skyriuje pasiėmusi du krepÅ¡ius pasuko link pareigÅ«nių, kurios stovėjo ant pakilos žalioje zonoje, nes raudonoje zonoje nieko nebuvo be to, nekartÄ atliko muitinės procedÅ«ras ir žino, kad raudonoje zonoje skenerių nėra. Viena iÅ¡ inspektorių pasakė padėti bagaÅ¾Ä Ä¯ patikros skenerius. Tai atlikus nusivedė į muitinės postÄ , paprašė pateikti pasus, liepė atidaryti krepÅ¡ius ir kraustė jos daiktus. V. K. nurodė, kad turi asmeninių daiktų, kuriuos veža savo Å¡eimos nariams. Pasiteiravo abiejų pareigÅ«nių, kaip galima iÅ¡muitinti arba deklaruoti bagaÅ¾Ä , pateikė pirkimo čekius, kuriuos įsigijo pirkdama Kinijoje, tačiau pareigÅ«nės atsakė, kad jau per vėlu, reikėjo tai padaryti bÅ«nant Kinijoje ir persiųsti į Vilnių. Jos nesuteikė jokios informacijos dėl bagažo iÅ¡muitinimo. VisÄ laikÄ pareigÅ«nė S. I. kalbėjo pakeltu balso tonu, pasakė, kad jos prekės yra kontrabanda, kurios bus konfiskuotos ir V. K. gresia baudžiamoji atsakomybė. V. K. kartojo, kad galima vežti už tam tikrÄ sumÄ prekių, o kitÄ gali deklaruoti ir sumokėti mokesčius, bet pareigÅ«nės aiÅ¡kino, kad jau per vėlu. Nuo atskridimo poste praleido trylika valandų, suÅ¡alo, prastai pasijautė. Protokolas buvo baigtas raÅ¡yti maždaug 23.10 val. Protokole nurodė, jog su jame nurodyta informacija nesutinka, t.y. jog protokolas baigtas raÅ¡yti 16.00 val., bei kad visa informacija yra klaidinga (b. l. 40-44).

Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto posto vyresniosios inspektorės S. I. 2018 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. ji dirbo Vilniaus oro uosto posto atvykimo salėje. Apie 11.00 val. Maskvos reiso SU2104 bagažas buvo patikrintas introskopo pagalba ir keli bagažai buvo atrinkti detalesniam tikrinimui pagal rizikos požymius. Pasiėmusios bagaÅ¾Ä keleivės eidamos link išėjimo pasitikslino, kur yra išėjimas. Joms buvo pasakyta, kad jei deklaruojamų daiktų neturi, tai žalio kanalo išėjimas yra čia (C salėje) ir jos sparčiu žingsniu nuėjo.

Prie išėjimo vartų keleivės buvo sustabdytos ir buvo dar kartÄ pasiteirauta ar neturi deklaruojamų daiktų. Keleivėms atsakius „deklaruojamų prekių nėra“, jos buvo pakviestos į muitinį tikrinimÄ . Muitinio tikrinimo metu, prieÅ¡ Å¡viečiant bagaÅ¾Ä , trečiÄ kartÄ buvo paklausta ar deklaruojamų prekių nėra, tačiau atsakymas buvo neigiamas. PerÅ¡vietus bagaÅ¾Ä buvo akivaizdu, kad kelioniniuose krepÅ¡iuose yra nedeklaruotos prekės. Pasiteiravus, ar keleivės turi prekių įsigijimÄ patvirtinančius dokumentus, atsakė, kad ne.

PapraÅ¡ius atidaryti bagaÅ¾Ä , keleivės vengė tai padaryti kartu užsimindamos apie galimybę susitarti. Atidarius vienÄ iÅ¡ keturių krepÅ¡ių buvo aptiktos nedeklaruotos, komercinio pobÅ«džio, prekės (drabužiai, batai, rankinės), pastebėtina, kad iÅ¡ esmės didžioji dalis prekių buvo su galimai suklastotais vardiniais ženklais. Keleivėms buvo paaiÅ¡kinta, kad Å¡ios prekės turėjo bÅ«ti deklaruotos, pasirinkus raudonÄ kanalÄ . Taip pat, buvo informuotos, jog bus suraÅ¡omi administracinių nusižengimų protokolai (toliau - ANP) dėl galimai Administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnyje padaryto nusižengimo.

Tikrinimo metu keleivės visokiais bÅ«dais trukdė atlikti tarnybines pareigas: piktinosi, kad tikrinimo metu neleidžiama prekių uždeklaruoti, darė psichologinį spaudimÄ dėl administracinio nusižengimo protokolo (toliau – ANP) neraÅ¡ymo, prekių muitinės vertės sumažinimo, bandydamos psichologiÅ¡kai paveikti, žeminančiu ir garsiu tonu teigė, jog yra atimami jų ir jų Å¡eimos narių asmeniniai daiktai ir panaÅ¡iai. Pažymėjo, jog muitinis tikrinimas truko apie 5 vai, kadangi prekių buvo virÅ¡ 90 kg., jos buvo įvairios, reikėjo nustatyti kokios prekės priklauso kuriai iÅ¡ keleivių, buvo nustatoma ir prekių sudėtis, medžiagos (jų tipai), prekės buvo klasifikuojamos, sveriamos, kai kurios buvo supakuotos lipnia juosta ir panaÅ¡iai.

Po kiek laiko keleivė V. K. pateikė prekių įsigijimo sÄ skaitas, tačiau pagal jas prekių identifikuoti nepavyko, kadangi jos buvo neinformatyvios, raÅ¡ytos ranka bei kinų kalba, nenurodyti prekių pardavėjai, sÄ skaitose buvo daug taisymų, todėl pagrįstai nebuvo taikomas sandorio vertės metodas ir prekių muitinė vertė buvo nustatyta remiantis „PREMI“ duomenų bazėje sukauptais duomenimis. Atkreipė dėmesį, jog pradėjus raÅ¡yti ANP strigo sistemos, todėl užtruko jų raÅ¡ymas.

Buvo kreiptasi pagalbos dėl trikdžių į informatikus, tačiau sistemai neleidžiant užbaigti protokolo, buvo nuspręsta suraÅ¡yti popierinius jų variantus. ANP raÅ¡ymo metu keleivės Å¡Å«kavo, rėkavo, įžeidžiai komentavo, todėl kelis kartus buvo iÅ¡praÅ¡ytos iÅ¡ kabineto. BÅ«nant psichologinėje įtampoje suraÅ¡ant protokolÄ nebuvo iÅ¡vengta klaidų, keleivės V. K. popieriniame ir elektroniniame protokole suklysta pavardė K., turi bÅ«ti K.. SuraÅ¡ius protokolÄ keleivės atsisakė iÅ¡eiti iÅ¡ kabineto ir grasino iÅ¡kviesti policijÄ .

Apie 23 val. atvyko vienos iš keleivių dukra M. R. ir moterys išėjo. Tikrinimo metu dalyvavo Vilniaus oro uosto posto vyresnioji inspektorė L. B., kuri žino bylos aplinkybes bei gali jas patvirtinti (b.l. 45).

Iš 2018 m. rugsėjo 18 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad prekių paėmimas pradėtas 11.00 val., baigtas – 16.00 val. Paimtos šios prekės: 5 vnt. moteriškų paltų iš sintetinių pluoštų (Max Mara ir kt.), vieneto vertė 171,88 Eur, bendra vertė 859,40 Eur; 3,2 kg. moteriškos kailinės striukės, vieneto vertė 125,57 Eur, bendra vertė 401,82 Eur; 2 vnt. vyriškų marškinių iš medvilnės ilgomis rankovėmis, vieneto vertė 9,11 Eur, bendra vertė 18,22 Eur; 7 vnt. moteriškų kostiumų iš sintetinių pluoštų, vieneto vertė 40,36 Eur, bendra vertė 282,52 Eur; 3 vnt. moteriškų suknelių iš sintetinių pluoštų, vieneto vertė 38,06 Eur, bendra vertė 114,18 Eur; 9 vnt. vyriškų džemperių, vieneto vertė 20,96 Eur, bendra vertė 188,64 Eur; 4 vnt. vyriškų švarkų iš džinsinio audinio, vieneto vertė 43,99 Eur, bendra vertė 175,96 Eur; 3 vnt. moteriškų megztinių, vieneto vertė 48,78 Eur, bendra vertė 146,34 Eur; 2 vnt. moteriškų plonų megztinių, vieneto vertė 43,49 Eur, bendra vertė 86,98 Eur; 6 poros moteriškų batų, vieneto vertė 62,53 Eur, bendra vertė 375,18 Eur; 14 vnt. moteriškų odinių pirštinių, vieneto vertė 9,00 Eur, bendra vertė 126,00 Eur (b. l. 4-5).

Tikrinimo akte nurodyta, jog keleivė V. K., keleivės paso numeris 23151889, atvyko iš Maskvos reisu Nr. SU2104, 11.00 val. ir su savimi gabeno komercinės paskirties prekes, kurių nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo. Keleivė pateikė prekių įsigijimo dokumentus tik įpusėjus prekių vertinimui. Pagal parodytus dokumentus prekių identifikuoti nebuvo galima, dokumentai be datų, kitų reikiamų rekvizitų, todėl sandorio metodas negalimas. Jokių kitokių dokumentų neturėjo, sakė pateiks vėliau, todėl prekių vertė buvo nustatyta vadovaujantis muitų teisės aktų nuostatomis (pagal PREMI duomenų bazės kainas). Prekės gabentos iš Kinijos (b. l. 10).

Iš išrašo iš „PREMI“ duomenų bazės matyti, jog jame užfiksuotos rastos prekės, jų kiekiai bei vertės (b. l. 6).

Iš bagažo kvito kopijos matyti, jog joje, be kita ko, nurodomi duomenys apie reiso Nr. SU 2104, bagažo savininkę – V. K. (b. l. 37-38).

Byloje pateiktos prekių nuotraukos (b. l. 48-57).

Teismo posėdžio metu buvo pateikta SODROS pažyma, iš kurios matyti, kad V. K. dirba M. R. (b. l. 71).

Teismo posėdžio metu pateiktos Vilniaus oro uosto C salės nuotraukos (b. l. 88-92).

Teismo posėdžio metu pateiktos sÄ skaitos bei jų vertimai į lietuvių kalbÄ (b. l. 93-110).

Teismo posėdžio metu peržiūrėtas iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto gautas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 10.20 val., V. K. kartu su G. G., eina žaliuoju kanalu link pakylos, ant kuriuos stovėjo muitinės pareigūnės, stumdamos vežimėlius su savo bagažu.

ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kontrabandÄ , t. y. prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, iÅ¡skyrus kilnojamÄ sias kultÅ«ros vertybes ar antikvarinius daiktus, Å¡aunamuosius ginklus, Å¡audmenis, sprogmenis, sprogstamÄ sias, radioaktyviÄ sias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingÄ sias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip iÅ¡vengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė virÅ¡ija penkiasdeÅ¡imt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet nevirÅ¡ija dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Kontrabandos dalykas – privalomi pateikti muitinei daiktai (prekės, pinigai ir kt.), kuriuos privaloma deklaruoti. Å ios veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiÅ¡kia tyčia, t. y. kai veikÄ darantis asmuo supranta prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo ar neveikimo pobÅ«dį, numato žalingas jo pasekmes ir jų nori arba, nors ir nenori Å¡ių pasekmių, bet sÄ moningai leidžia joms kilti (ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pažymėtina, kad Europos Bendrijų taryba 1992 m. spalio 12 d. priėmė Tarybos reglamentÄ Nr. 2913/92, kuriuo nustatė Bendrijos muitinės kodeksÄ .

Å iuose teisės aktuose įtvirtinto prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritorijÄ nuostatos, pagal kurias asmuo, gabenantis į bendrijÄ prekes, įvežtas į Bendrijos muitų teritorijÄ , turi nedelsdamas, laikydamasis muitinės nustatyto marÅ¡ruto ir vykdydamas jos nurodymus, jeigu jie duoti, Å¡ias prekes pristatyti į muitinės nustatytÄ muitinės įstaigÄ arba į bet kuriÄ kitÄ muitinės nustatytÄ arba patvirtintÄ vietÄ , arba į laisvÄ jÄ zonÄ ; bet kuris prekes įvežęs asmuo ar asmuo, kuris prisiima atsakomybę už prekių gabenimÄ po to, kai jos buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritorijÄ , be kita ko, dėl prekių perkrovimo, tampa atsakingu už pirmiau nurodytos prievolės vykdymÄ (Reglamento 38 straipsnis, 40 straipsnis).

Nors apklausiama teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama V. K. savo kaltės dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, nepripažino, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos V. K. kaltė yra visiÅ¡kai įrodyta. Tokia iÅ¡vada darytina byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningÄ visumÄ .

Visų pirma pažymėtina, jog iš byloje esančio V. K. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame yra užfiksuotos visos esminės jos padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-3, 7-9). Be V. K. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, jos kaltė įrodyta ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų S. I. ir L. B. parodymais, iš dalies liudytojos G. G. parodymais, taip pat byloje esančiais rašytiniais įrodymais: Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto posto vyresniosios inspektorės S. I. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu (b. l. 4-5), duomenimis muitinei vertei nustatyti (b. l. 6), patikrinimo aktu (b. l. 10), daiktų įsigijimo dokumentų kopijomis ir jų vertimais (b. l. 22-35), bagažo bilieto šaknele (b. l. 36-38), gabentų ir paimtų daiktų nuotraukomis (b. l. 48-57) bei Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto posto vyresniosios inspektorės S. I. tarnybinis pranešimas (b. l. 45), teismo posėdžio metu peržiūrėtu vaizdo įrašu.

Å ioje byloje kilo ginčas dėl to, jog 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 10.20 val., Vilniuje, RodiÅ«nos kelias 2, V. K. atskrido iÅ¡ Maskvos į Vilniaus oro uostÄ reisu SU 2104 ir su savimi gabeno bÅ«tent komercinės paskirties prekes. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimo Dėl Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių patvirtinimo, Nr. 439, 5 punkte nurodyta, kad prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai jos:

1) įvežamos nereguliariai;

2) skirtos keleivių ar jų šeimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įvežamos kaip dovanos. Nei tokių prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais. Taigi, komercinis prekių gabenimo pobūdis yra vertinamasis požymis ir kiekvienu atveju turi būti nustatymas atsižvelgiant į bylos aplinkybes. V. K. nurodė, jog prekes gabeno savo šeimos nariams (anūkui, dukrai, žentui ir sūnui). Teismas, įvertinęs gabentų prekių kiekį, jų turinį bei vertę, tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus atmeta kaip nepagrįstus.

Byloje esančių prekių sulaikymo protokoluose užfiksuotas prekių kiekis akivaizdžiai viršija asmeninio naudojimo ribas. Iš minėtų protokolų matyti, jog buvo gabenta 5 moteriški paltai, 1 moteriškas puspaltis, 1 moteriška striukė, 7 moteriški kostiumėliai, 2 vyriški marškiniai, 9 vyriški džemperiai, 4 džinsiniai švarkai, 5 moteriški megztiniai, 6 poros moteriškų batų, 14 porų pirštinių. V. K. tikinimas neva gabenamus daiktus - drabužius, avalynę, būtų padovanojusi giminėms, galbūt panaudojusi naujametinėms dovanoms, yra naivus bei neįtikinamas ir juo labiau nepašalinantis abejonių, jog tokios prekės buvo vežamos komerciniais tikslais.

Prekių kiekis, jų pobÅ«dis (daug tokios pačios rÅ«Å¡ies daiktų, kurie skiriasi tik spalva ar dydžiu), paneigia teiginius apie tai, kad jie buvo skirti asmeniniam naudojimui. Be to, kaip teismo posėdžio metu nurodė pati V. K., jos darbo pobÅ«dis yra susijęs su prekyba, o bÅ«tent – drabužių prekyba (dirba vadybininke drabužių parduotuvėje (duomenys neskelbtini)), tad prekių įsigijimas yra neatsiejama jos veiklos dalis, į Kinijos RespublikÄ vyksta pakankamai dažnai, todėl jai kaip drabužių parduotuvės vadybininkei yra žinoma apie panaÅ¡aus pobÅ«džio sandorius.

Taigi, daiktų ir dokumentų paėmimo protokole užfiksuota, jog ji gabeno 37 vienetus rÅ«bų, 6 poras batų, 14 porų pirÅ¡tinių (b. l. 4-5), t. y. prekių kiekis nemažas, besikartojantys tos pačios rÅ«Å¡ies rÅ«bai, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad prekės buvo gabenamos komerciniais tikslais. Atsižvelgiant į tai, nekyla abejonių dėl to, jog 2018 m. rugsėjo 18 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodytas prekes V. K. į Lietuvos Respublikos teritorijÄ atgabeno ketindama Å¡ias prekes realizuoti, todėl darytina iÅ¡vada, kad minėtos 2018 m. rugsėjo 18 d.

V. K. į Lietuvos Respublikos teritorijÄ iÅ¡ Kinijos atgabentos prekės yra komercinės paskirties.

Be to, Å¡iuo atveju aktuali ir prekių, privalomų pateikti muitinei, vertė, nes tai lemia administracinio nusižengimo kvalifikavimÄ pagal ANK 208 straipsnį. V. K. gabentų prekių vertė (2775,24 Eur) buvo nustatyta vadovaujantis muitų teisės aktų nuostatomis (pagal PREMI duomenų bazės kainas), nes V. K. pareigÅ«nėms pateikė dokumentus, kurie buvo neinformatyvÅ«s, raÅ¡yti ranka bei kinų kalba, nenurodyti prekių pardavėjai, sÄ skaitose buvo daug taisymų, todėl pagrįstai nebuvo taikomas sandorio vertės metodas ir prekių muitinė vertė buvo nustatyta remiantis „PREMI“ duomenų bazėje sukauptais duomenimis.

Pažymėtina, kad nors V. K. teisminio nagrinėjimo metu pateikė papildomus dokumentus dėl minėtų prekių įsigijimo (b. l. 93-110), tačiau teismo vertinimu, Å¡ie dokumentai kelia pagrįstų abejonių jų autentiÅ¡kumu, nes visų pirma, lieka neaiÅ¡ku, kodėl Å¡ie dokumentai buvo pateikti ne pradėjus nagrinėti administracinio nusižengimo bylÄ , o jau teisminio nagrinėjimo metu, bei kodėl pateiktų dokumentų originalai ir kopijos nesutampa (pvz. b. l. 103-104, 106-107, 108A-109), pati V.

K. teismui negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl yra toks nesutapimas dėl dokumento Nr. 0051032 (b. l. 103-104), vietoj to teismui pateikė dar vienÄ dokumentÄ , kurio numeris jau sutampa su kopija. Pačios V. K. pozicija dėl muitinei teiktų dokumentų proceso metu buvo nenuosekli, pradžioje ji tvirtino, kad prie administracinio nusižengimo protokolo pridėto dokumento (b. l.

28) ji apskritai nėra mačiusi, po to teigė, kad tai visgi jai priklausantis dokumentas, tačiau iš ankstesnių kelionių. Kartu teismas atkreipia dėmesį, jog iš tiesų prie administracinio nusižengimo protokolo pridėtų dokumentų kopijos, rodo, jog dokumentai pilni braukymų, taisymų, iš jų nėra aišku, kokios paskirties tai dokumentas, kokiems pirkiniams tokie dokumentai buvo išduoti, kas yra pardavėjas, kas – pirkėjas. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu V. K. pateikti daiktų įsigijimo dokumentai išties yra labai aiškūs ir tvarkingi.

Čia teismas pažymi, jog teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. G. nurodė, jog patikrinimo metu muitinės pareigÅ«nėms nurodžius, kad jos nesupranta, kas yra paraÅ¡yta V. K. pateiktuose daiktų įsigijimo dokumentuose, tiek ji pati, tiek V. K. siÅ«lėsi muitinės pareigÅ«nėms paaiÅ¡kinti, kas yra čekiuose (b. l. 120). Tokie liudytojos parodymai paneigia V. K. iÅ¡keltÄ versijÄ , jog bÅ«tent teisminio nagrinėjimo metu pateiktus daiktų įsigijimo dokumentus ji pateikė ir muitinės pareigÅ«nėms, nes kaip minėta, teisminio nagrinėjimo metu pateikti dokumentai yra itin tvarkingi, todėl lieka neaiÅ¡ku, kÄ juose ji ir G.

G. ketino paaiškinti muitinės pareigūnėms. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog būtent dokumentus, kurių kopijos buvo pridėtos prie administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 22-36) V. K. pateikė patikrinimo metu muitinės pareigūnėms ir pagal šiuos dokumentus nebuvo galimybės nustatyti vežamų daiktų įsigijimo vertės, todėl vežamų prekių vertė pagrįstai nustatyta remiantis „PREMI“ duomenų bazėje sukauptais duomenimis. Kartu atmestini kaip nepagrįsti V.

K. teiginiai, jog ji, nors prie administracinio nusižengimo protokolo pridėtus dokumentus (b. l. 22-36) ir turėjo su savimi, tačiau jų pareigūnėms neteikė, o pareigūnės, jai nematant, tiesiog pačios išsiėmė iš segtuvo bet kokius dokumentus ir juos atsišvietė. Tokia V. K. pozicija yra visiškai deklaratyvi, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, juo labiau, kad V. K. negalėjo nurodyti, kokiu tikslu muitinės pareigūnės savo iniciatyva iš jos segtuvo pačios būtų ėmusios bet kokius dokumentus ir juos švietusios.

Pažymėtina, jog pareiga deklaruoti komercinės paskirties prekes kyla iÅ¡ Europos Parlamento ir Europos SÄ jungos Tarybos 2013 m. spalio 9 d. Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SÄ jungos muitinės kodeksas, pagal kurio 139 punkto 1 dalies a punktÄ Ä¯ SÄ jungos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytÄ muitinės įstaigÄ ar kitÄ muitinės nustatytÄ ar jai priimtinÄ vietÄ , arba į laisvÄ jÄ zonÄ , muitinei nedelsdamas pateikia į SÄ jungos muitų teritorijÄ prekes įvežęs asmuo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos V. K. veiksmus kvalifikuojant pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį, bÅ«tina tuo pačiu iÅ¡analizuoti ir Å¡io administracinio nusižengimo subjektyviÄ jÄ pusę. Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas – kontrabanda – gali bÅ«ti padarytas tik tyčiniais veiksmais, t. y. teisės pažeidėjui suprantant, kad jis perveža prekes pažeisdamas įstatymus ir to nori. Taigi kiekvienu atveju konstatuojant asmens kaltę pagal ANK 208 straipsnį bÅ«tina detaliai analizuoti įvykdyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymius, o bÅ«tent – kaltę.

Vertindamas administracinėn atsakomybėn traukiamos V. K. parodymus apie tai, kad ji bagažo skyriuje pasiėmusi du krepÅ¡ius pasuko link pareigÅ«nių, kurios stovėjo ant pakilos žalioje zonoje paklausti informacijos, kaip galėtų iÅ¡muitinti bagaÅ¾Ä ir iÅ¡eiti nedeklaravus prekių neketino, teismas pažymi, kad tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems parodymams, yra niekuo nepagrįsti, todėl laikytini jos gynybine versija ir vertintini kritiÅ¡kai.

Visų pirma pažymėtina, jog teisme apklaustos liudytojos S. I. ir L. B. labai išsamiai ir detaliai paaiškino visas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, taip pat davė paaiškinimus ir apie bagažo deklaravimo procedūras. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog minėtos liudytojos būtų suinteresuotos bylos baigtimi ir duotų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepalankius ir V.

K. apkalbančius parodymus. Pati V. K. teisme taip pat nurodė, jog su muitinės pareigÅ«nėmis, teisme apklaustomis liudytojomis, anksčiau nebuvo susidÅ«rusi, jų motyvas jÄ apkalbėti jai nėra žinomas. S. I. paaiÅ¡kino, jog asmenys, turintys deklaruotinų daiktų, turi eiti raudonu kanalu, o asmenims, neturintiems su savimi deklaruotinų daiktų, skirtas žalias kanalas. IÅ¡ pateiktų fotonuotraukų matyti, jog oro uoste keleiviams pateikiama iÅ¡sami informacija apie tai, kur turi eiti keleiviai, turintys deklaruojamų prekių, be to, kaip ir pati V.

K. nurodė, ji ne kartÄ atliko deklaravimo veiksmus ir Å¡iÄ procedÅ«rÄ gerai žino (b. l. 40), todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog asmeniui nebuvo aiÅ¡ku, kur jis turėjo eiti. Minėtos liudytojos teigimu, administracinėn atsakomybėn traukiama V. K. pasirinko žaliÄ kanalÄ , skirtÄ asmenims, neturintiems deklaruotinų daiktų. TÄ teismo posėdžio metu bei raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pripažino ir pati administracinėn atsakomybėn traukiama V. K., kartu nurodydama, jog prie raudonojo kanalo nebuvo muitinės darbuotojų, todėl ėjo prie žaliojo, kur ant pakylos stovėjo pareigÅ«nės. Teismo vertinimu, V.

K. parodymai apie tai, kad ji pasirinko žaliÄ kanalÄ , nes raudoname nebuvo muitininkų, laikytini jokiais įrodymais nepagrįsta jos gynybine versija. Net jei raudonajame kanale nebuvo tuo metu muitinės pareigÅ«nų, tai nesuteikia teisės asmeniui, kuris žino, jog jam reikia atlikti vežamų daiktų deklaravimo procedÅ«rÄ , eiti žaliuoju kanalu ir taip veiksmu deklaruoti, jog neturi deklaruojamų daiktų. Kartu, V. K. teiginiai, jog ji nėjo raudonuoju kanalu, o ėjo žaliuoju, nes norėjo pasiklausti muitinės pareigÅ«nių, kaip atlikti deklaravimÄ , kelia abejonių ir todėl, kad V.

K. dažnai keliauja į KinijÄ ir tai ne pirmas kartas, kai jai reikia deklaruoti prekes (tai matyti ir iÅ¡ jos paso su vizomis kopijų b. l. 12-21), jai žinoma deklaravimo procedÅ«ra, t. y. kad tai atliekama tik raudoname kanale. Taip pat nelogiÅ¡kas atrodo ir V. K. elgesys, kuomet ji kartu su G. G., atvykusi su itin dideliu bagažu (kiekviena turėjo po du bagažus, kurių kiekvienas svėrė po 20 kg.), su visu pakankamai sunkiu bagažu ėjo link muitinės pareigÅ«nių, vietoj to, kad kuri nors viena bÅ«tų likusi prie bagažo, kai kita bÅ«tų nuėjusi pasikviesti muitinės pareigÅ«nių į raudonÄ jį kanalÄ , siekiant atlikti deklaravimo procedÅ«rÄ .

Be to, iÅ¡ liudytojų teisme duotų parodymų matyti, kad net ir po to, kai V. K. buvo sustabdyta ir nuvesta į muitinės patikrÄ , Å¡i į klausimÄ apie tai, ar turi deklaruotinų daiktų, atsakė neigiamai. Teismo posėdžio metu V. K. teigė, jog ji ir G. G. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , jog jos nori atlikti vežamų daiktų deklaravimÄ , ir netgi nurodė, kad tÄ aiÅ¡kino ir muitinės skyriaus pamainos virÅ¡ininkui (b. l. 120, 121), tačiau to paties teismo posėdžio metu V. K. jau nurodė, kad pamainos vadovas deklaravimo iniciatyvos nematė (b. l. 122).

Å is V. K. akivaizdus parodymų ir pozicijos nenuoseklumas, kartu su kitomis Å¡ioje pastraipoje aptartomis aplinkybėmis, teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog V. K. tyčia siekė iÅ¡vengti muitinės patikros, dėl to nedeklaravo 2018 m. rugsėjo 18 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodytų komercinės paskirties prekių, o jos teiginiai, kad siekė atlikti deklaravimo procedÅ«rÄ , bet to neleido padaryti muitinės pareigÅ«nai, yra tik nieko nepagrįsta jos gynybinė versija. Liudytojos S. I. teigimu, tik po to, kai buvo patikrintas V.

K. bagažas ir rastos komercinės paskirties prekės, kurias privalu deklaruoti, V. K. pateikė prekių čekius. Pažymėtina, jog tokie liudytojų S. I. ir L. B. paaiÅ¡kinimai viso proceso metu iÅ¡liko nuoseklÅ«s, prieÅ¡ingai nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog liudytoja S. I. apklausiama teisme pabrėžė, jog V. K. buvo net tris kartus paklausta ar tikrai neturi deklaruojamų prekių. Tokie liudytojos paaiÅ¡kinimai rodo, jog pareigÅ«nai nėra linkę iÅ¡ karto bausti asmens, pasirinkusio ne tÄ kanalÄ , jiems suteikiama galimybė deklaruoti daiktus ir perėjus kanalÄ , visgi, kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos situacijos, V.

K. savo veiksmais sÄ moningai vengė deklaruoti daiktus ir bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ muitinės.

Administracinio nusižengimo teisenos metu surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad V. K. 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 11.00 val., Vilniuje, RodiÅ«nos kelias 2, atskrido iÅ¡ Maskvos į Vilniaus oro uostÄ reisu SU 2104 ir su savimi gabeno komercinės paskirties prekes, kurių veikdama tiesiogine tyčia nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , konstatuotina, kad V. K. su savimi gabeno komercinės paskirties prekes, kurių vertė virÅ¡ija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet nevirÅ¡ija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, jų nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo, tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 208 straipsnio 3 dalyje.

Papildomai pažymėtina, jog atsižvelgiant į vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotas aplinkybes, raÅ¡ytiniuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes, teismas tikslina administracinio nusižengimo protokole nurodytÄ laikÄ iÅ¡ 2018 m. rugsėjo 6 d. 11.00 val. į 2018 m. rugsėjo 18 d. 10.20 val., įvertinęs liudytojos S. I. paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu (b. l. 81), tikslina administracinio nusižengimo protokole nurodytÄ V. K. bagaže rastų nedeklaruotų prekių vertę iÅ¡ 3373,18 Eur į 2775,24 Eur, taip pat iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo Å¡alina aplinkybę, jog V. K. nedeklaruotose prekėse buvo rankinės, nes pagal raÅ¡ytinius dokumentus rankinių V. K. nevežė, pažymėdamas, jog Å¡ie administracinio nusižengimo protokolo patikslinimai neturi reikÅ¡mės administracinio nusižengimo kvalifikacijai ir niekaip nesunkina V. K. padėties.

V. K. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 208 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymÄ Ä¯statymo sankcijoje numatyta bauda nuo dviejų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų iki Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių eurų. Taip pat, vadovaujantis ANK 208 straipsnio 4 dalies nuostatomis, už šį administracinį nusižengimÄ privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimÄ .

Skirdamas administracinę nuobaudÄ teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį (padarytas nusižengimas, susijęs su finansų sistema, keliantis grėsmę valstybės mokesčių surinkimui), į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formÄ ir rūšį (veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), į administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį apibÅ«dinančius duomenis – bausta administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, dirbanti. V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad tokio pobÅ«džio administracinį nusižengimÄ ji padarė pirmÄ kartÄ , V. K. už ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Minėta, kad įstatymų leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ numato ir privalomÄ skirti administracinio poveikio priemonę - prekių konfiskavimÄ , dėl to 2018 m. rugsėjo 18 d. iÅ¡ V. K. paimtos prekės, nurodytos 2018 m. rugsėjo 18 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole (b. l. 4-5) – konfiskuotinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 208 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

V. K. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai dviejų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų eurų (2700,00 Eur) dydžio baudÄ .

Konfiskuoti 2018 m. rugsėjo 18 d. iš V. K. paimtas prekes, nurodytas 2018 m. rugsėjo 18 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) – 18091884975.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ieva Narbutaitė