P-492-100-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P492-100/2012

Procesinio sprendimo kategorijos: 80.3; 80.11 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-1009/2009 pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl patikrinimo akto ir sprendimo dalies panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Teo LT“ ir D. P.).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. P. su skundu ir patikslintais skundais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti 2006 m. rugsėjo 1 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-311 (toliau – ir Patikrinimo aktas, Aktas), kuriuo pritarta teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano rengimui; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 1-1336 „Dėl teritorijos tarp Geležinio Vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Neries upės raidos programos patikslinimo ir sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) 2 punktą, kuriuo buvo patvirtintas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalusis planas ir jo sprendiniai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti patikrinimo aktą atmetė, o kitą bylos dalį, t. y. dėl reikalavimo panaikinti Sprendimo 2 punktą, nutraukė.

Teismas nurodė, kad, priimant Aktą, jokių esminių pažeidimų nebuvo padaryta, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti šį aktą yra nepagrįstas. Teismas nustatė, kad pranešimas, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2006 m. spalio 25 d. priėmė Sprendimą 2006 m. lapkričio 4 d. buvo paskelbtas dienraščio „Lietuvos rytas” priede „Sostinė”. Teismas vertino, kad iš priimto sprendimo pavadinimo pareiškėjas ir kiti suinteresuoti asmenys aiškiai galėjo numatyti, kad juo spręstas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano tvirtinimo klausimas. Jokių kliūčių, kurios objektyviai trukdė laiku domėtis priimto sprendimo turiniu ir jo sukeliamomis pasekmėmis, pareiškėjas nenurodė, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apie priimtą sprendimą turėjo kreiptis į teismą, tačiau į teismą kreipėsi tik 2006 m. gruodžio 18 d., t. y. praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų tenkintas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi teismo pirmininko teikimą, 2008 m. spalio 29 d. nutartimi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu atnaujino procesą administracinėje byloje ir bylą perdavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylą išnagrinėjęs iš naujo, 2009 m. spalio 19 d. nutartimi V. P. prašymą patenkino iš dalies – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikino ir priėmė naują nutartį, kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad atskaitos taškas skundui paduoti dėl Sprendimo dalies panaikinimo buvo 2006 m. lapkričio 4 d., todėl konstatavo, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį pareiškėjo valia turėjo būti išreikšta per mėnesį nuo skelbimo patalpinimo dienos dienraščio „Lietuvos rytas” priede „Sostinė”, tačiau pareiškėjas dėl aptariamo sprendimo dalies panaikinimo kreipėsi praleidęs šį terminą – 2006 m. gruodžio 18 d. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nenurodė, kodėl pažeidė įstatymų leidėjo nustatytą terminą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio pagrindo (termino aspektu) reikalavimo nagrinėjimui iš esmės. Teismas, įvertinęs formuojamą administracinių teismų praktiką, padarė išvadą, kad teigiama patikrinimo išvada betarpiškai susijusi su detalaus plano patvirtinimo, kaip detalaus planavimo proceso užbaigimu. Be minėtos išvados detalusis planas negalėtų būti tvirtinamas, o patvirtintas paprastai būtų naikintinas. Tačiau jau patvirtinus detalųjį planą ir dėl jo nesant ginčo ar to ginčo nesant galimybės nagrinėti iš esmės dėl įstatymais nustatytų aplinkybių buvimo, teigiamos patikrinimo išvados peržiūrėjimas teismine tvarka nebetenka teisinės prasmės.

III. Pareiškėjas V. P. 2012 m. vasario 10 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė prašymą, kuriuo prašo:

1) atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose (atitinkamai Nr. I-3132-04/2007 ir Nr. A556-1009/2009), kuriose 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ir 2009 m. spalio 19 d. nutartimi buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl Patikrinimo akto ir Sprendimo 2 punkto panaikinimo.

2) atnaujinus procesą, prašo panaikinti 2007 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir 2009 m. spalio 19 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį (atitinkamai Nr. I-3132-04/2007 ir Nr. A556-1009/2009), kuriais teismas atmetė pareiškėjo skundą ir apeliacinį skundą, bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą / apeliacinį skundą tenkinti.

Prašymą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 bei 10 punktuose nustatytais pagrindais ir pateikia tokius esminius argumentus:

1. Paaiškina, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės (dokumento suklastojimo faktas) yra konstatuotos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-985-149/2011, priimtoje po to, kai buvo galutinai išspręsta administracinė byla Nr. A536-1009/2009. Teigia, kad ši naujai paaiškėjusi aplinkybė egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą prašomoje atnaujinti administracinėje byloje. Pažymi, kad pareiškėjas apie šias aplinkybes galėjo sužinoti tik tada, kai buvo priimtas galutinis teismo sprendimas baudžiamojoje byloje. Teigia, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi esminę reikšmę prašomai atnaujinti bylai.

2. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A442-753/2008, 2006 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A7-301/2006, 2005 m. kovo 24 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A7-100/2005, 2006 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS15-89/2006, 2003 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A4-1178-2003, 2007 m. sausio 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A14-110/07 pateiktais ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies išaiškinimais ir daro išvadą, kad skundo padavimo terminas negalėjo būti siejamas vien tik su paskelbimu apie skundžiamus sprendimus, nes jų turinys, kiek jis susijęs su pareiškėjo teisių pažeidimu (gretimo žemės sklypo detaliojo plano suklastojimu), tapo pareiškėjui žinomas tik 2011 m. lapkričio 10 d.

3. Paaiškina, kad laikraštyje buvo paskelbta apie tokio detaliojo plano patvirtinimą, kurio turinys nebuvo žinomas nei pareiškėjui, nei jokiai kitai valstybės institucijai. Todėl teigia, kad administracinėje byloje padarytos išvados apie tai, jog pareiškėjas žinojo apie detaliojo planavimo procedūrą ir jo eigą, nėra išsamios ir pagrįstos. Akcentuoja, kad net jei ir būtų gavęs detaliojo plano dokumentus bylos nagrinėjimo metu iki 2006 m. gruodžio 4 d. iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA), tai būtų kiti dokumentai, nes Sprendimu buvo patvirtintas suklastotas detalusis planas.

4. Teigia, kad pareiškėjui Sprendimo pavadinimo paskelbimo dieną negalėjo tapti ir netapo žinomas Sprendimo turinys, nes šio akto turinys teoriškai negalėjo būti žinomas net detaliojo plano viešajame aptarime dalyvavusiam subjektui, ypač atsižvelgiant į tai, kad teismai šia aplinkybe (galimumo dalyvauti viešojo svarstymo procedūrose) rėmėsi kaip pagrindu, su kuriuo netiesiogiai siejama skundo padavimo termino eigos pradžia.

5. Konstatuoja, kad naujų aplinkybių visuma, nustatyta 2011 m. lapkričio 10 d., Vilniaus apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-985-149/2011, leidžia tvirtinti, jog teismai netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas skundo padavimo termino skaičiavimo taisykles, siedami skundo padavimo termino eigos pradžią ne su skundžiamo dokumento paskelbimu (momentu, kuomet skundo turinys tapo arba turėjo tapti žinomas pareiškėjui), o su kitomis aplinkybėmis (su detaliojo plano viešojo svarstymo faktu), pagrįstomis klaidingomis prielaidomis, neatsižvelgiant į jau po bylos išnagrinėjimo nustatytą aplinkybę, kad skelbime buvo iš esmės paskelbta apie suklastoto detaliojo plano patvirtinimą, bei aplinkybę, kad detaliojo plano suklastojimo faktas pareiškėjui jokiais būdais negalėjo tapti žinomas vien iš skelbimo turinio.

6. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartyje byloje Nr. A442-753/2008 padaryta išvada, kad tik skundo padavimo termino praleidimas be svarbių priežasčių yra kliūtis pradėti teisminį procesą. Teigia, kad skundo padavimo termino eigos pradžios momento nustatymo taisyklės yra svarbus teisės klausimas, nuo kurio priklauso asmenų teisių į teisminę gynybą įgyvendinimas, asmenų galimybės prognozuoti savo veiksmų teisines pasekmes (teisėtų lūkesčių principas). Mano, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl detaliojo plano dokumentų klastojimo sudaro prielaidas atnaujinti procesą šioje byloje ir išsamiai bei detaliai ištirti Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje atnaujintame procese padarė išvadą, kad Patikrinimo aktas nepažeidžia pareiškėjo teisių, nes reikšmingas tik galutinio sprendimo dėl detaliojo plano patvirtinimui. Akcentuoja, kad ABTĮ nenumato pagrindų, kurie leistų atsisakyti tirti akto teisėtumą tokiu pagrindu. Mano, kad nepaisant argumentų, dėl kurių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesutiko ištirti Patikrinimo akto teisėtumo ir pagrįstumo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios sudaro pagrindą atnaujinti procesą šioje byloje ir ištirti Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nebelieka trukdžių, kurie kliudė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ištirti Patikrinimo akto teisėtumą ir pagrįstumą, todėl atnaujinus procesą šioje byloje, būtina ištirti Patikrinimo akto teisėtumą ir pagrįstumą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad su juo nesutinka.

Paaiškina, kad dar nėra išspręstas kasacinių skundų priėmimo klausimas, todėl mano, kad remtis Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-985-149/2011 nėra pagrindo. Taip pat mano, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartyje nustatytos aplinkybės, t. y. dokumento suklastojimo faktas, nagrinėjamu atveju negali būti laikomos tinkamu pagrindu procesui atnaujinti. Pažymi, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo minima ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis yra ne materialinė, o procesinė teisės norma, todėl net ir konstatavus šios normos pažeidimą, tai negalėtų būti pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. Akcentuoja, kad pareiškėjui praleidus skundo padavimo terminą, bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Sprendimo 2 punktą buvo nutraukta ir šio sprendimo 2 punkto teisėtumas apskritai nebuvo nagrinėtas iš esmės, todėl atitinkamai ir faktas, jog detaliojo plano pagrindinis brėžinys buvo suklastotas, jau išnagrinėtos administracinės bylos baigčiai ir teismo sprendime padarytoms išvadoms dėl pareiškėjo skunde keliamo reikalavimo nėra reikšmingas. Pažymi, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė, jog detaliojo plano pagrindinis brėžinys buvo suklastotas, niekaip negali įtakoti teismo išvadų dėl Patikrinimo akto teisėtumo išnagrinėtoje administracinėje byloje.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros skyrius (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas) atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodo, kad jis neturi būti tenkinamas. Teigia, kad pareiškėjas nenurodė, kuo ginčijamas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. (100)-11.81-311 pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, kaip jo teisės ir įstatymo saugomi interesai būtų apginti aktą panaikinus. Pats pareiškėjas nurodo, kad klastojimo veiksmai buvo atlikti po Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pateiktos išvados, t. y. detaliojo plano dokumentacija buvo neteisėtai pakeista iki ją tvirtinant Vilniaus miesto savivaldybėje. Dėl to pareiškėjo nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė jokios įtakos Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. (100)-11.81-311 teisėtumui neturės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Teo LT“ su pareiškėjo prašymu taip pat nesutinka.

Nurodo, kad pareiškėjas su prašymu pateikia tik dalį Lietuvos teismų sprendimų bei neatskleidžia susijusių ir tebevykstančių teisminių procesų. Informuoja, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2008 m. rugpjūčio 27 d. gautas pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimas dėl Sprendimo panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-115-473/2012 patenkino prokuroro pareiškimą ir panaikino Sprendimą. Todėl trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad šios administracinės bylos atnaujinimas yra netikslingas. Taip pat akcentuoja, kad nors Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-985-149/2011, kuria yra grindžiamas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą, įsiteisėjo nuo jos paskelbimo dienos, tačiau Lietuvos Aukščiausiajam Teismui yra pateikti kasaciniai skundai, todėl mano, kad vadovautis šia nutartimi nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Prašymas atmestinas, procesas neatnaujintinas.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Proceso atnaujinimo pagrindai išvardinti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardintų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Minėtoje įstatymo normoje nurodytų pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos turi būti taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.

Teisėjų kolegija visų pirma akcentuoja, kad ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina: 1) ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir 2) ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra vertinamas proceso atnaujinimo tikslingumas, nenagrinėjama, koks sprendimas galėtų būti priimtas, jei procesas byloje bus atnaujintas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad trečiojo suinteresuoto asmens AB „Teo LT“ argumentas, jog administracinės bylos atnaujinimas yra netikslingas, nes pareiškėjo ginčytas aktas jau yra panaikintas kitoje byloje, nėra reikšmingas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija iš esmės nagrinės pareiškėjo prašymą ir vertins, ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Pareiškėjas prašymu dėl proceso atnaujinimo prašo atnaujinti procesą byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 bei 10 punktų pagrindu.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tik tokios, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir šiuos kriterijus: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-150/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438-58/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-44/2012). Tam, kad aplinkybės galėtų būti laikomos naujai paaiškėjusiomis jos turi būti faktinio pobūdžio ir turi patekti į nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką (2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-68/2012).

Pareiškėjas naujai paaiškėjusia aplinkybe įvardija 2011 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-985-149/2011 (teisminio proceso Nr. 1-10-2-00059-2008-8), kuria nutarta panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendį, kuriuo D. S., I. K. ir D. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino D. S., I. K. ir D. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nes neįrodytas tiesioginės tyčios, jų veiksmuose, buvimas, nenustatyta savanaudiškų ar kitokių asmeninių paskatų. Teismas konstatavo, kad išteisintiesiems pakeitus detaliojo plano pagrindinio brėžinio turinį (pasikeitė aukštų skaičius – nuo 12 iki 15; pastato aukštis padidėjo 2 metrais – iki 54 m; papildomai atsirado antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė), tokiu būdu siekiant įgyvendinti užsakovo AB „Teo LT“ pageidavimus bei išvengti privalomųjų procedūrų, numatytų Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje bei Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.4 punkte, nuo suderinto pirminio brėžinio buvo neteisėtai perkelti reikiamų asmenų parašai ir išvados be šių asmenų žinios ir sutikimo; tokiu būdu buvo suklastotas tikras dokumentas bei pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai tvirtinti.

Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, ji nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės, apie šią aplinkybę pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad aptarta aplinkybė neatitinka esminės reikšmės bylai kriterijaus.

Esminis naujai paaiškėjusios aplinkybės pobūdis suprantamas kaip svarbiausių bei turėjusių didžiausią reikšmę priimant atitinkamą teismo procesinį sprendimą duomenų pasikeitimas, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada (2009 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438-131/2009).

Administracinėje byloje, kurioje pareiškėjas siekia atnaujinti procesą, buvo konstatuota, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl Sprendimo 2 punkto panaikinimo paduoti. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad atskaitos taškas skundui dėl Sprendimo dalies panaikinimo paduoti buvo 2006 m. lapkričio 4 d. (skelbimo apie Sprendimo priėmimą patalpinimo dienraščio „Lietuvos rytas” priede „Sostinė” diena). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėję teismai, išvadą, jog skundo padavimo data skaičiuojama nuo skelbimo apie ginčo teritorijos detaliojo plano patvirtinimą patalpinimo dienraščio „Lietuvos rytas” priede „Sostinė” dienos, padarė įvertinę šio skelbimo turinį. 2006 m. lapkričio 4 d. skelbimo „Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai, priimti 2006 m. spalio 25 d. posėdyje Nr. 58“ 24 punkte buvo nurodyta, kad buvo priimtas sprendimas Nr. 1-1336 „Dėl teritorijos tarp Geležinio Vilko, Žalgirio, Kalvarijų gatvių ir Neries upės raidos programos patikslinimo ir sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ (I t., b. l. 91). Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad šio skelbimo turinys lakoniškas, bet pareiškėjo atžvilgiu pakankamai informatyvus – yra žinomas subjektas, priėmęs teisės aktą, priėmimo data, yra aišku, kad tvirtinamas detalusis planas, kuris apima ir sklypą (duomenys neskelbtini). Todėl teismai vertino, kad tokios informacijos pareiškėjui turėjo pakakti, akcentavo, kad skelbimo pastaboje išaiškinta galimybė susipažinti su priimtais sprendimai internetinėje svetainėje.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš esmės bylą nagrinėję teismai vertino, jog 2006 m. lapkričio 4 d. laikraštyje patalpintame skelbime esančios informacijos pareiškėjui pakako skundui dėl šio akto panaikinimo paduoti ir nuo šios dienos skaičiuodami skundo padavimo terminą, padarė išvadą, kad terminas skundui dėl šio reikalavimo paduoti buvo praleistas. Todėl pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjanti teisėjų kolegija vertina, kad tam, jog baudžiamojoje byloje konstatuotos aplinkybės būtų pripažintos esminėmis administracinei bylai, turi būti nustatyta, kad jos daro įtaka termino paduoti skundą dėl Sprendimo panaikinimo, pradžios nustatymui.

Kaip buvo pažymėta, Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-10-2-00059-2008-8) 2011 m. lapkričio 10 d. priimtoje nutartyje buvo konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybai tvirtinti buvo pateiktas suklastotas dokumentas, tuo tarpu šioje byloje termino skundui dėl Sprendimo dalies panaikinimo paduoti pradžia buvo siejama ne su sužinojimu apie Sprendimu patvirtinto dokumento (detaliojo plano) turinį, o duomenų apie Sprendimą paskelbimu 2006 m. lapkričio 4 d. dienraščio „Lietuvos rytas” priede „Sostinė”. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija vertina, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nagrinėjamos bylos kontekste negali būti laikomos svarbiausių bei turėjusių didžiausią reikšmę priimant sprendimą duomenų pasikeitimu, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu nėra.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą byloje turinio, darytina išvada, kad pareiškėjas nesutinka su ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies aiškinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta teisės norma yra procesinė, o ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas nenumato proceso atnaujinimo dėl procesinės teisės normų pažeidimo (bendrąja prasme), kaip savarankiško proceso atnaujinimo pagrindo. Įstatymų leidėjas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodė konkrečius procesinės teisės normų pažeidimo atvejus, kurie gali būti pagrindas atnaujinti procesą (ABTĮ 153 str. 2 d. 6, 7, 8, 9 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-97/2012). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai, susiję su ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymu, negali sudaryti pagrindo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Akcentuotina, kad galimybė atnaujinti procesą šioje byloje nurodytu pagrindu, jau buvo įvertinta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-101/2010).

Taip pat pažymėtina, kad iš pareiškėjo pateikiamų argumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų padarytomis išvadomis dėl faktinių aplinkybių, susijusių su skundo padavimo termino praleidimu. Vadovaujantis šiais argumentais, iš esmės reikėtų iš naujo analizuoti bylos faktines aplinkybes ir revizuoti bylą nagrinėjusių teismų atliktą atitinkamų įrodymų vertinimą. Tačiau ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės atnaujinti procesą, siekiant dar kartą ištirti faktines bylos aplinkybes ir įvertinti bylos įrodymus, todėl tokio pobūdžio pareiškėjo argumentai negali būti pagrindas proceso atnaujinimui. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą dėl bylos dalies, kuria buvo atmestas jo reikalavimas panaikinti Patikrinimo aktą, nenurodo nė vieno iš proceso atnaujinimo pagrindo.

Apibendrindama padarytas išvadas ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas nepateikė pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, todėl procesas administracinėje byloje Nr. A556-1009/2009 neatnaujintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Proceso administracinėje byloje Nr. A556-1009/2009 neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Veslava Ruskan Virginija Volskienė