Legislator Case Law & Legislation
b266c5a8-a4a8-446d-85dd-fe7cc2ff9313 AI generated

b266c5a8-a4a8-446d-85dd-fe7cc2ff9313 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number b266c5a8-a4a8-446d-85dd-fe7cc2ff9313
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : K. N. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2). Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2016 m. balandžio 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. (toliau – ginčo laikotarpis) buvo kalinimas LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis.

Legislator headnote

AI generated

b266c5a8-a4a8-446d-85dd-fe7cc2ff9313 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip pagal teisės aktus Å¡i institucija privalėjo veikti.              PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, nes jie nepakankamai užtikrino privatumÄ .              Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

             Administracinė byla Nr. I-1214-142/2017             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03942-2016-0                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.3           (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : K. N. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2). Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2016 m. balandžio 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. (toliau – ginčo laikotarpis) buvo kalinimas LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis.

Jam nuolat trÅ«ko gyvenamojo ploto, nes buvo kalinamas kartu su 4 asmenimis. Kamerose buvo pelėsis ir nuolatinė drėgmė, tvyrojo blogas kvapas, veisėsi tarakonai. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Kamerose nuo lubų krito tinkas, nebuvo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo. Tualetinis popierius iÅ¡duodamas tik kartÄ per mėnesį. Pasivaikščioti gryname ore galėdavo tik vienÄ valandÄ . DuÅ¡u pasinaudoti galėdavo tik kartÄ per savaitę. Čiužiniai ir patalynė iÅ¡duodami nedezinfekuoti, o pats kameroje neturėjo sÄ lygų iÅ¡skalbti drabužių.

Maistas nekokybiÅ¡kas, nekaloringas. Be to, pastato konstrukcijoje yra asbesto, dėl ko žalojama jo sveikata. Dėl Å¡ių priežasčių jis patyrė psichologinį sukrėtimÄ , jautė kančiÄ , buvo pažemintas. PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. LukiÅ¡kių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 6–16, 63–64). Nurodo, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiÅ¡kėjas.

PaaiÅ¡kina, kad maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas, o LukiÅ¡kių TI-K neturi galimybių to iÅ¡vengti. Dėl Å¡ių aplinkybių vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ , tačiau yra siekiama, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei, jie perkeliami į laisvesnes kameras Kameros yra vėdinamos per tam pritaikytus langus.

Tie asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi problemų dėl drėgmės. Å varÄ kamerose palaiko patys nuteistieji. Pabrėžė, kad teisės aktuose nėra numatyta, kad kamerose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tokių atitvėrimų ir negali bÅ«ti, nes pareigÅ«nai privalo stebėti asmenis, laikomus laisvės atėmimo vietose, ir vykdyti jų kontrolę. Taip pat pažymi, kad UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ vykdo vabzdžių naikinimo darbus bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas atliekamas eilės tvarka pagal poreikį. Visose kamerose yra įrengtos lentynos, taip pat yra taburetės, stalai. Taip pat yra įrengta sienelė, atskirianti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Nurodo, kad vienos valandos pasivaikščiojimas yra įtvirtintas teisės aktas, todėl atsakovas nepažeidžia Å¡ios tvarkos. Taip pat pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K konstrukcijose asbestas yra nenaudojamas. Drabužiai ir patalynė skalbiama nemokamai vienÄ kartÄ per savaitę ir iÅ¡ skalbyklos jie grÄ Å¾inami sausi.

SkundÄ vertina kaip nepagrįstÄ , nes pareiÅ¡kėjas atsiradusiÄ Å¾alÄ grindžia tik bendrojo pobÅ«džio teiginiais. LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 3.24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. LukiÅ¡kių TI-K atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartÄ akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ (toliau – Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu bÅ«du neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigÅ«nai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Valstybės institucijos ir jų pareigÅ«nai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip bÅ«tų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalos atlyginimo instituto įtvirtinimas, be kita ko, padeda užtikrinti asmenų teisių gerbimÄ , padarytos žalos kompensavimÄ , valstybės institucijoms tinkamai nevykdant joms priskirtų pareigų.

Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje taip pat yra nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Taigi bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Å iame kontekste svarbu ir tai, kad bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu bÅ«du, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus LukiÅ¡kių TI-K (jo pareigÅ«nų) veiksmus, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų inter alia minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto neužtikrinimo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 kv. m.Atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K pateiktus duomenis (b. l. 6–8), byloje nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto laikėsi ne visÄ ginčo laikotarpį, t. y. 2016 m. balandžio 16 d., nuo 2016 m. balandžio 24 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., 2016 m. gegužės 8 d., 2016 m. rugsėjo 10 d., 2016 m. rugsėjo 11 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 2–3 asmenimis buvo laikomas kamerose, kurių plotas siekė 6,54–7,38 kv. m.

Taigi ginčo laikotarpiu iÅ¡ viso 12 parų pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes, prieÅ¡ingu atveju, nebÅ«tų vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pagal LVAT formuojamÄ nuosekliÄ praktikÄ aplinkybė, kad įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui (LVAT administracinės bylos Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A143-2844/2012, Nr. A444-343/2013, Nr. A492-496/2013 ir kt.).

Konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip pagal teisės aktus Å¡i institucija privalėjo veikti.              PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, nes jie nepakankamai užtikrino privatumÄ .              Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų.

Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo visiÅ¡kai izoliuoti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos.

LukiÅ¡kių TI-K nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad sienele sanitariniai mazgai kamerose yra atitverti nuo likusio kameros ploto ne iÅ¡ dalies, t. y. nepateikė įrodymų, kad LukiÅ¡kių TI-K užtikrino pareiÅ¡kėjo minimalų privatumÄ , jam naudojantis tualetu. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas (kai sanitarinio mazgo patalpa yra matoma kitų asmenų) nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) (LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

             PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose yra ribojama elektra, todėl, norėdamas iÅ¡gerti karÅ¡tos arbatos, pareiÅ¡kėjas buvo priverstas laukti iki 6 val. ryto. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime patvirtino, kad nepertraukiamo miego metu elektra į gyvenamųjų kamerų kiÅ¡tukinius lizdus nėra tiekiama (b. l. 63).             LVAT 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2280-520/2016, atsižvelgdamas į LVAT 2015 m. birželio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-849-858/2015 pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti neteisėtu elektros energijos tiekimo nutraukimÄ Ä¯ nuteistųjų gyvenamųjų kamerų kiÅ¡tukinius lizdus naktį miegoti skirtu laiku.

LVAT atkreipė dėmesį, kad argumentai, jog elektros energijos atjungimas naktį užkerta galimybę patenkinti bÅ«tinuosius poreikius, turėtų bÅ«ti vertinami individualiai, jeigu asmuo kreiptųsi į LukiÅ¡kių TI-K dėl elektros energijos tiekimo į kamerÄ , kurioje jis yra laikomas, naktį. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K su praÅ¡ymu įvertinti jo individualiÄ situacijÄ ir leisti naktį naudotis elektros prietaisais, todėl Å¡iuo atveju neteisėti LukiÅ¡kių TI-K veiksmai (neveikimas) nekonstatuotini.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K atsisakydavo priimti ir užregistruoti jo skundus, tačiau byloje esanti medžiaga įrodo prieÅ¡ingai, t. y. iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ne kartÄ kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su įvairiais skundais, kurie buvo registruojami ir nagrinėjami (b. l. 67–118). PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerose buvo antisanitarinės sÄ lygos, pelėsis ir drėgmė. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktų (b. l. 21–55) matyti, kad 2016 m. balandžio 12 d. patikrinimo metu kameroje Nr. 263, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nariuotakojų ir kitų kenkėjų nebuvo nustatyta (b. l. 22), buvo sudarytos sÄ lygos vėdinti kamerÄ per langus (b. l. 31); 2016 m. balandžio 22 d. patikrinimo metu kamerose Nr. 108 ir Nr. 314 iÅ¡matuota oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, kuri atitinka higienos normos reikalavimams, pelėsio požymių minėtose kamerose nenustatyta, jose esantys įrenginiai buvo vizualiai Å¡varÅ«s (b. l. 54).

Daugiau duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, teismui nepateikta. Darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡vardintose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, atitinkamais laikotarpiais pažeidimų nebuvo nustatyta. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas dėl antisanitarinių sÄ lygų, pelėsio ir drėgmės kamerose su skundais ar praÅ¡ymais į LukiÅ¡kių TI-K nesikreipė. Pažymėtina, kad iÅ¡ pateiktos teismui raÅ¡ytinės medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjo teikiami skundai LukiÅ¡kių TI-K administracijai buvo susiję ne su laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis (b. l. 67–118).

PareiÅ¡kėjui jo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K metu dėl Å¡ių konkrečių pažeidimų nesiskundus, Å¡iuo metu atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo abstrakčius teiginius. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl antisanitarinių sÄ lygų kamerose atmetami kaip nepagrįsti. Pasak pareiÅ¡kėjo, LukiÅ¡kių TI-K kamerose veisėsi tarakonai. Bylos duomenimis nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 45–46).

Pagal Å¡iÄ sutartį buvo sutarta, kad bus nuolat vykdoma patalpų priežiÅ«ra (iÅ¡siaiÅ¡kinant vabzdžių buvimÄ ir atliekant jų naikinimo darbus). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K ėmėsi bÅ«tinų priemonių parazitams iÅ¡vengti, todėl LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai Å¡iuo aspektu nekonstatuotini.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad jam neužteko iÅ¡simaudyti po duÅ¡u tik vienÄ kartÄ per savaitę. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte teigiama, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsižvelgiant į tai, LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai Å¡iuo aspektu nekonstatuotini.

Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymais dėl leidimo pasinaudoti duÅ¡u dažniau nei vienÄ kartÄ per savaitę.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad buvo vedamas pasivaikščioti tik 1 val. per parÄ . Pasak pareiÅ¡kėjo, tai prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateiktam iÅ¡aiÅ¡kinimui.              Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiėmimuose.

Å iuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. PareiÅ¡kėjas neginčija fakto, kad jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu jam buvo sudaryta galimybė vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, todėl Å¡iuo aspektu nėra pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo.             PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad maistas LukiÅ¡kių TI-K buvo neskanus, nekaloringas.Fiziologines mitybos normas atskiroms kalinamų asmenų grupėms nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (pavyzdžiui, nedirbantiems vyrams yra nustatyta 2 298 kcal per parÄ norma).

Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjas nė karto nesikreipė į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar į kitas institucijas, kurios galėjo patikrinti, ar pareiÅ¡kėjo gaunamas maitinimas atitinka teisės aktais nustatytÄ jo energetinę vertę. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu bÅ«tų atlikti su tuo susiję tikrinimai, todėl padaryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui buvo teikiamas maitinimas, kuris neatitiko minėtu nutarimu nustatytos energetinės vertės nėra pakankamo pagrindo.

PareiÅ¡kėjui jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu Å¡iuo pažeidimu nesiskundus, Å¡iuo metu atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius teiginius. Atsižvelgiant į tai, neteisėti LukiÅ¡kių TI-K veiksmai Å¡iuo aspektu nekonstatuoti, o pareiÅ¡kėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad tualetinis popierius buvo prastos kokybės, netinkamas naudojimui, be to, buvo iÅ¡duodamas tik kartÄ per mėnesį. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymas Nr. 1R-139. Å iame akte numatyta, kad vyrams yra iÅ¡duodamas tualetinis popierius – 1 rulonas 1 mėnesiui. Minėtas teisės aktas nereglamentuoja, koks tualetinis popierius turi bÅ«ti iÅ¡duodamas. Ä®vertinus tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl aprÅ«pinimo netinkamu tualetiniu popieriumi laikytini nepagrįstais. PareiÅ¡kėjo teigimu, kameroje neturėjo sÄ lygų iÅ¡skalbti drabužių ir patalynės, o čiužiniai ir patalynė iÅ¡duodami nedezinfekuoti.Pažymėtina, kad iÅ¡ byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų turinio matyti, kad patikrinimai dėl sÄ lygų tam tikrose kamerose atliekami pagal gautus skundus.

IÅ¡ byloje pateiktos LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2016 m. spalio 26 d. pažymos Nr. 24-8173 matyti, kad pareiÅ¡kėjas teikė skundÄ ir minėtoje pažymoje pareiÅ¡kėjui buvo paaiÅ¡kinta, kaip galima pasinaudoti virÅ¡utinių drabužių skalbimo paslauga ir kada drabužiai bei patalynė skalbiami nemokamai (b. l. 65–66). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su skalbimo paslauga, nėra nustatytas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kalinimo įstaiga privalo aprūpinti apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis, tačiau teisės aktas nenumato, kad turi būti išduodamas naujas čiužinys (arba nauja patalynė).

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 42 punktÄ draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Ä®rodymų, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas netinkamas naudojimui čiužinys, byloje nėra. PareiÅ¡kėjui dėl Å¡io pažeidimo nesiskundus, Å¡iuo metu atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius teiginius.

Pasak pareiÅ¡kėjo, LukiÅ¡kių TI-K konstrukcijose naudojamas asbestas, todėl tai kenkia jo sveikatai. Atsakovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K konstrukcijose asbesto nėra (b. l. 12–13). PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) kreipėsi į kompetentingas institucijas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl asbesto pastato konstrukcijose egzistavimo ir neigiamo poveikio jo sveikatai yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, todėl atmetami.Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju buvo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai (neveikimas) (t. y. neužtikrintas pareiÅ¡kėjui minimalus gyvenamasis plotas ir minimalus pareiÅ¡kėjo privatumas, jam naudojantis tualetu), teismui kyla pagrindas svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ .

Pagal savo pobÅ«dį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nors tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama bausmės pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, tačiau, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ , įvertinus nustatytų pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas neabejotinai patyrė fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

LVAT praktikoje taip pat buvo konstatuota, kad Å¡ios kategorijos bylose nėra bÅ«tina iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalauti pagrįsti patirtÄ Å¾alÄ ir kančias, nes atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ panaÅ¡iose bylose, toks formalus įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimas iÅ¡ daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingÄ atlyginimÄ už kalinimÄ neatitinkančiomis reikalavimų sÄ lygomis, be to, tai yra susiję ir su pačios žalos, už kurios patyrimÄ yra praÅ¡oma atlyginti ir kompensuoti, prigimtimi (LVAT 2016 m. kovo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-336-858/2016).

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė pakankamai intensyvius dvasinius iÅ¡gyvenimus, orumo pažeminimÄ , todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Byloje nenustatyta, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis padarė realų poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatos bÅ«klei. Nepaisant to, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetÄ , nebÅ«tų pakankama ir teisinga satisfakcija. Atsižvelgdamas į nustatytus pažeidimus, jų mastÄ , trukmę ir pasekmes, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 150,00 Eur.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 150,00 Eur neturtinei žalai kompensuoti. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o atlyginti jam patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau teismui nepateikė detalaus patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apskaičiavimo bei juos pagrindžiančių raÅ¡ytinių įrodymų, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis.

Atsižvelgiant Å¡ias aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas negali bÅ«ti sprendžiamas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad praÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl pareiÅ¡kėjas turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui praÅ¡ymÄ dėl Å¡ioje byloje turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo K. N. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui K. N. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 150,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                    Halina Zaikauskaitė