b266c5a8-a4a8-446d-85dd-fe7cc2ff9313 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedskundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, n u s t a t Ä : K. N. (toliau â pareiÅ¡kÄjas) kreipÄsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo (toliau â LukiÅ¡kių TI-K), 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1â2). Skunde pareiÅ¡kÄjas nurodo, kad nuo 2016 m. balandžio 9 d. iki 2016 m. rugsÄjo 30 d. (toliau â ginÄo laikotarpis) buvo kalinimas LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis, antisanitarinÄmis sÄ lygomis.
Legislator headnote
AI generatedb266c5a8-a4a8-446d-85dd-fe7cc2ff9313 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K CK 6.271 straipsnio prasme neveikÄ taip, kaip pagal teisÄs aktus Å¡i institucija privalÄjo veikti.              PareiÅ¡kÄjas skunde taip pat nurodÄ, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, nes jie nepakankamai užtikrino privatumÄ .              Nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvÄs atÄmimo vietose reikalavimų.
Full text
             AdministracinÄ byla Nr. I-1214-142/2017             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03942-2016-0                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.3           (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Halina ZaikauskaitÄ, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo K.
N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, n u s t a t Ä : K. N. (toliau â pareiÅ¡kÄjas) kreipÄsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo (toliau â LukiÅ¡kių TI-K), 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1â2). Skunde pareiÅ¡kÄjas nurodo, kad nuo 2016 m. balandžio 9 d. iki 2016 m. rugsÄjo 30 d. (toliau â ginÄo laikotarpis) buvo kalinimas LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis, antisanitarinÄmis sÄ lygomis.
Jam nuolat trÅ«ko gyvenamojo ploto, nes buvo kalinamas kartu su 4 asmenimis. Kamerose buvo pelÄsis ir nuolatinÄ drÄgmÄ, tvyrojo blogas kvapas, veisÄsi tarakonai. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Kamerose nuo lubų krito tinkas, nebuvo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo. Tualetinis popierius iÅ¡duodamas tik kartÄ per mÄnesį. PasivaikÅ¡Äioti gryname ore galÄdavo tik vienÄ valandÄ . DuÅ¡u pasinaudoti galÄdavo tik kartÄ per savaitÄ. Äiužiniai ir patalynÄ iÅ¡duodami nedezinfekuoti, o pats kameroje neturÄjo sÄ lygų iÅ¡skalbti drabužių.
Maistas nekokybiÅ¡kas, nekaloringas. Be to, pastato konstrukcijoje yra asbesto, dÄl ko žalojama jo sveikata. DÄl Å¡ių priežasÄių jis patyrÄ psichologinį sukrÄtimÄ , jautÄ kanÄiÄ , buvo pažemintas. PareiÅ¡kÄjas į teismo posÄdį neatvyko, apie posÄdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. LukiÅ¡kių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 6â16, 63â64). Nurodo, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas.
PaaiÅ¡kina, kad maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaiÄius yra 954, taÄiau jis nuolat virÅ¡ijamas, o LukiÅ¡kių TI-K neturi galimybių to iÅ¡vengti. DÄl Å¡ių aplinkybių vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisÄs aktuose nustatytÄ ribÄ , taÄiau yra siekiama, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei, jie perkeliami į laisvesnes kameras Kameros yra vÄdinamos per tam pritaikytus langus.
Tie asmenys, kurie reguliariai vÄdina kameras, neturi problemų dÄl drÄgmÄs. Å varÄ kamerose palaiko patys nuteistieji. PabrÄžÄ, kad teisÄs aktuose nÄra numatyta, kad kamerose esanÄių sanitarinių mazgų atitvÄrimai nuo kameros duryse esanÄių stebÄjimo akuÄių. Tokių atitvÄrimų ir negali bÅ«ti, nes pareigÅ«nai privalo stebÄti asmenis, laikomus laisvÄs atÄmimo vietose, ir vykdyti jų kontrolÄ. Taip pat pažymi, kad UAB âKenkÄjų kontrolÄs tarnybaâ vykdo vabzdžių naikinimo darbus bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas atliekamas eilÄs tvarka pagal poreikį. Visose kamerose yra įrengtos lentynos, taip pat yra taburetÄs, stalai. Taip pat yra įrengta sienelÄ, atskirianti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Nurodo, kad vienos valandos pasivaikÅ¡Äiojimas yra įtvirtintas teisÄs aktas, todÄl atsakovas nepažeidžia Å¡ios tvarkos. Taip pat pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K konstrukcijose asbestas yra nenaudojamas. Drabužiai ir patalynÄ skalbiama nemokamai vienÄ kartÄ per savaitÄ ir iÅ¡ skalbyklos jie grÄ Å¾inami sausi.
SkundÄ vertina kaip nepagrįstÄ , nes pareiÅ¡kÄjas atsiradusiÄ Å¾alÄ grindžia tik bendrojo pobÅ«džio teiginiais. LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo 3.24 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų. LukiÅ¡kių TI-K atstovas į teismo posÄdį neatvyko, apie posÄdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau â Konstitucinis Teismas) yra ne kartÄ akcentavÄs, jog pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ (toliau â Konstitucija) valstybÄ ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimÄ nuo kitų asmenų neteisÄtų kÄsinimųsi, bet ir jokiu bÅ«du neleisti, kad į jas neteisÄtai kÄsintųsi, jas pažeistų paÄios valstybÄs institucijos ar pareigÅ«nai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).
ValstybÄs institucijos ir jų pareigÅ«nai jokiomis aplinkybÄmis negali veikti ultra vires, neteisÄtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip bÅ«tų griaunamas žmonių pasitikÄjimas valstybÄs valdžia, įstatymais ir teise (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarimas). Saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalos atlyginimo instituto įtvirtinimas, be kita ko, padeda užtikrinti asmenų teisių gerbimÄ , padarytos žalos kompensavimÄ , valstybÄs institucijoms tinkamai nevykdant joms priskirtų pareigų.
Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje taip pat yra nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinÄs ir moralinÄs žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Taigi bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinÄ ir moralinÄ Å¾alÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Å iame kontekste svarbu ir tai, kad bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinÄs atsakomybÄs atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentÄjusiam asmeniui tokiu bÅ«du, kuris leistų nukentÄjusiam asmeniui kuo labiau priartÄti prie situacijos, kuri buvo iki neteisÄtų veiksmų.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minÄtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolÄ atlyginti žalÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo skundas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius neteisÄtus LukiÅ¡kių TI-K (jo pareigÅ«nų) veiksmus, neturtinÄs žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minÄtos institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios neturtinÄs žalos.
NeteisÄtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmeniui, teigianÄiam, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Kaip minÄta, pareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų inter alia minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto neužtikrinimo. KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ (toliau â Ä®sakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 kv. m.Atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K pateiktus duomenis (b. l. 6â8), byloje nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K reikalavimo dÄl minimalaus vienam asmeniui tenkanÄio ploto laikÄsi ne visÄ ginÄo laikotarpį, t. y. 2016 m. balandžio 16 d., nuo 2016 m. balandžio 24 d. iki 2016 m. gegužÄs 1 d., 2016 m. gegužÄs 8 d., 2016 m. rugsÄjo 10 d., 2016 m. rugsÄjo 11 d. pareiÅ¡kÄjas kartu su kitais 2â3 asmenimis buvo laikomas kamerose, kurių plotas siekÄ 6,54â7,38 kv. m.
Taigi ginÄo laikotarpiu iÅ¡ viso 12 parų pareiÅ¡kÄjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodÄ, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstanÄių bei esanÄių įstaigoje, skaiÄiui, o jų nepriimti tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes, prieÅ¡ingu atveju, nebÅ«tų vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pagal LVAT formuojamÄ nuosekliÄ praktikÄ aplinkybÄ, kad įstaigos administracija neturÄjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybÄs nuo atsakomybÄs dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pareiÅ¡kÄjui (LVAT administracinÄs bylos Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A143-2844/2012, Nr. A444-343/2013, Nr. A492-496/2013 ir kt.).
Konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K CK 6.271 straipsnio prasme neveikÄ taip, kaip pagal teisÄs aktus Å¡i institucija privalÄjo veikti.              PareiÅ¡kÄjas skunde taip pat nurodÄ, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, nes jie nepakankamai užtikrino privatumÄ .              Nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvÄs atÄmimo vietose reikalavimų.
Å i higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, duÅ¡inÄms, sanitarinei Å¡varyklai, kurie nesusijÄ su jų įrengimu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų KalÄjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. PažymÄtina, kad Å¡ios taisyklÄs taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi teisÄs aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo visiÅ¡kai izoliuoti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos.
LukiÅ¡kių TI-K nepateikÄ teismui įrodymų, patvirtinanÄių, kad sienele sanitariniai mazgai kamerose yra atitverti nuo likusio kameros ploto ne iÅ¡ dalies, t. y. nepateikÄ Ä¯rodymų, kad LukiÅ¡kių TI-K užtikrino pareiÅ¡kÄjo minimalų privatumÄ , jam naudojantis tualetu. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas (kai sanitarinio mazgo patalpa yra matoma kitų asmenų) nÄra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau â LVAT) (LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-257-442/2016).
             PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad kamerose yra ribojama elektra, todÄl, norÄdamas iÅ¡gerti karÅ¡tos arbatos, pareiÅ¡kÄjas buvo priverstas laukti iki 6 val. ryto. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime patvirtino, kad nepertraukiamo miego metu elektra į gyvenamųjų kamerų kiÅ¡tukinius lizdus nÄra tiekiama (b. l. 63).             LVAT 2016 m. rugpjÅ«Äio 11 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. A-2280-520/2016, atsižvelgdamas į LVAT 2015 m. birželio 15 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. A-849-858/2015 pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, konstatavo, kad nÄra pagrindo pripažinti neteisÄtu elektros energijos tiekimo nutraukimÄ Ä¯ nuteistųjų gyvenamųjų kamerų kiÅ¡tukinius lizdus naktį miegoti skirtu laiku.
LVAT atkreipÄ dÄmesį, kad argumentai, jog elektros energijos atjungimas naktį užkerta galimybÄ patenkinti bÅ«tinuosius poreikius, turÄtų bÅ«ti vertinami individualiai, jeigu asmuo kreiptųsi į LukiÅ¡kių TI-K dÄl elektros energijos tiekimo į kamerÄ , kurioje jis yra laikomas, naktį. Byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į LukiÅ¡kių TI-K su praÅ¡ymu įvertinti jo individualiÄ situacijÄ ir leisti naktį naudotis elektros prietaisais, todÄl Å¡iuo atveju neteisÄti LukiÅ¡kių TI-K veiksmai (neveikimas) nekonstatuotini.
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K atsisakydavo priimti ir užregistruoti jo skundus, taÄiau byloje esanti medžiaga įrodo prieÅ¡ingai, t. y. iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kÄjas ne kartÄ kreipÄsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su įvairiais skundais, kurie buvo registruojami ir nagrinÄjami (b. l. 67â118). PareiÅ¡kÄjas skunde taip pat nurodÄ, kad kamerose buvo antisanitarinÄs sÄ lygos, pelÄsis ir drÄgmÄ. IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K teismui pateiktų Vilniaus visuomenÄs sveikatos centro atliktų patikrinimų aktų (b. l. 21â55) matyti, kad 2016 m. balandžio 12 d. patikrinimo metu kameroje Nr. 263, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, nariuotakojų ir kitų kenkÄjų nebuvo nustatyta (b. l. 22), buvo sudarytos sÄ lygos vÄdinti kamerÄ per langus (b. l. 31); 2016 m. balandžio 22 d. patikrinimo metu kamerose Nr. 108 ir Nr. 314 iÅ¡matuota oro temperatÅ«ra, santykinÄ oro drÄgmÄ, kuri atitinka higienos normos reikalavimams, pelÄsio požymių minÄtose kamerose nenustatyta, jose esantys įrenginiai buvo vizualiai Å¡varÅ«s (b. l. 54).
Daugiau duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, teismui nepateikta. Darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡vardintose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, atitinkamais laikotarpiais pažeidimų nebuvo nustatyta. IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl antisanitarinių sÄ lygų, pelÄsio ir drÄgmÄs kamerose su skundais ar praÅ¡ymais į LukiÅ¡kių TI-K nesikreipÄ. PažymÄtina, kad iÅ¡ pateiktos teismui raÅ¡ytinÄs medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kÄjo teikiami skundai LukiÅ¡kių TI-K administracijai buvo susijÄ ne su laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis (b. l. 67â118).
PareiÅ¡kÄjui jo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K metu dÄl Å¡ių konkreÄių pažeidimų nesiskundus, Å¡iuo metu atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti pareiÅ¡kÄjo abstrakÄius teiginius. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl antisanitarinių sÄ lygų kamerose atmetami kaip nepagrįsti. Pasak pareiÅ¡kÄjo, LukiÅ¡kių TI-K kamerose veisÄsi tarakonai. Bylos duomenimis nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K yra sudarÄs sutartis su UAB âKenkÄjų kontrolÄs tarnybaâ (b. l. 45â46).
Pagal Å¡iÄ sutartį buvo sutarta, kad bus nuolat vykdoma patalpų priežiÅ«ra (iÅ¡siaiÅ¡kinant vabzdžių buvimÄ ir atliekant jų naikinimo darbus). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K ÄmÄsi bÅ«tinų priemonių parazitams iÅ¡vengti, todÄl LukiÅ¡kių TI-K neteisÄti veiksmai Å¡iuo aspektu nekonstatuotini.PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodÄ, kad jam neužteko iÅ¡simaudyti po duÅ¡u tik vienÄ kartÄ per savaitÄ. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte teigiama, kad laisvÄs atÄmimo vietose, policijos areÅ¡tinÄse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ nusiprausti duÅ¡e. Atsižvelgiant į tai, LukiÅ¡kių TI-K neteisÄti veiksmai Å¡iuo aspektu nekonstatuotini.
Be to, byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipÄsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymais dÄl leidimo pasinaudoti duÅ¡u dažniau nei vienÄ kartÄ per savaitÄ.PareiÅ¡kÄjas skunde taip pat nurodÄ, kad buvo vedamas pasivaikÅ¡Äioti tik 1 val. per parÄ . Pasak pareiÅ¡kÄjo, tai prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateiktam iÅ¡aiÅ¡kinimui.              Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ standarto (2002) 1 â Rev.2006 II skyriaus âÄ®kalinimasâ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ treÄiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad âEuropos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turÄtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galÄtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai â outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tikslinguose užsiÄmimuose.
Å iuo atveju minÄtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kÄjas, laiko praleidimui lauke. SuÄmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisÄ kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore. PareiÅ¡kÄjas neginÄija fakto, kad jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu jam buvo sudaryta galimybÄ vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, todÄl Å¡iuo aspektu nÄra pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo.             PareiÅ¡kÄjas skunde taip pat nurodÄ, kad maistas LukiÅ¡kių TI-K buvo neskanus, nekaloringas.Fiziologines mitybos normas atskiroms kalinamų asmenų grupÄms nustato Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos FiziologinÄs mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose (pavyzdžiui, nedirbantiems vyrams yra nustatyta 2 298 kcal per parÄ norma).
PastebÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas nÄ karto nesikreipÄ Ä¯ LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar į kitas institucijas, kurios galÄjo patikrinti, ar pareiÅ¡kÄjo gaunamas maitinimas atitinka teisÄs aktais nustatytÄ jo energetinÄ vertÄ. Byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu bÅ«tų atlikti su tuo susijÄ tikrinimai, todÄl padaryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjui buvo teikiamas maitinimas, kuris neatitiko minÄtu nutarimu nustatytos energetinÄs vertÄs nÄra pakankamo pagrindo.
PareiÅ¡kÄjui jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu Å¡iuo pažeidimu nesiskundus, Å¡iuo metu atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakÄius teiginius. Atsižvelgiant į tai, neteisÄti LukiÅ¡kių TI-K veiksmai Å¡iuo aspektu nekonstatuoti, o pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kÄjas skunde teigia, kad tualetinis popierius buvo prastos kokybÄs, netinkamas naudojimui, be to, buvo iÅ¡duodamas tik kartÄ per mÄnesį. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekanÄių areÅ¡to bausmÄ ir laisvÄs atÄmimo bausmÄ kalÄjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonÄmis normas nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.
įsakymas Nr. 1R-139. Å iame akte numatyta, kad vyrams yra iÅ¡duodamas tualetinis popierius â 1 rulonas 1 mÄnesiui. MinÄtas teisÄs aktas nereglamentuoja, koks tualetinis popierius turi bÅ«ti iÅ¡duodamas. Ä®vertinus tai, pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl aprÅ«pinimo netinkamu tualetiniu popieriumi laikytini nepagrįstais. PareiÅ¡kÄjo teigimu, kameroje neturÄjo sÄ lygų iÅ¡skalbti drabužių ir patalynÄs, o Äiužiniai ir patalynÄ iÅ¡duodami nedezinfekuoti.PažymÄtina, kad iÅ¡ byloje esanÄių Vilniaus visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo aktų turinio matyti, kad patikrinimai dÄl sÄ lygų tam tikrose kamerose atliekami pagal gautus skundus.
IÅ¡ byloje pateiktos LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2016 m. spalio 26 d. pažymos Nr. 24-8173 matyti, kad pareiÅ¡kÄjas teikÄ skundÄ ir minÄtoje pažymoje pareiÅ¡kÄjui buvo paaiÅ¡kinta, kaip galima pasinaudoti virÅ¡utinių drabužių skalbimo paslauga ir kada drabužiai bei patalynÄ skalbiami nemokamai (b. l. 65â66). Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad atsakovÄs veiksmuose (neveikime) neteisÄtumas dÄl pareiÅ¡kÄjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su skalbimo paslauga, nÄra nustatytas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 âDÄl areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekanÄių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esanÄių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimoâ, kalinimo įstaiga privalo aprÅ«pinti apranga, patalyne ir asmens higienos priemonÄmis, taÄiau teisÄs aktas nenumato, kad turi bÅ«ti iÅ¡duodamas naujas Äiužinys (arba nauja patalynÄ).
Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 42 punktÄ draudžiama laisvÄs atÄmimo vietose, policijos areÅ¡tinÄse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) Äiužinį, pagalvÄ, antklodÄ ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosÄius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Ä®rodymų, kad pareiÅ¡kÄjui buvo iÅ¡duotas netinkamas naudojimui Äiužinys, byloje nÄra. PareiÅ¡kÄjui dÄl Å¡io pažeidimo nesiskundus, Å¡iuo metu atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakÄius teiginius.
Pasak pareiÅ¡kÄjo, LukiÅ¡kių TI-K konstrukcijose naudojamas asbestas, todÄl tai kenkia jo sveikatai. Atsakovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K konstrukcijose asbesto nÄra (b. l. 12â13). PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ duomenų, kad dÄl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) kreipÄsi į kompetentingas institucijas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl asbesto pastato konstrukcijose egzistavimo ir neigiamo poveikio jo sveikatai yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, todÄl atmetami.Remiantis tuo, kad nagrinÄjamu atveju buvo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisÄti veiksmai (neveikimas) (t. y. neužtikrintas pareiÅ¡kÄjui minimalus gyvenamasis plotas ir minimalus pareiÅ¡kÄjo privatumas, jam naudojantis tualetu), teismui kyla pagrindas svarstyti neturtinÄs žalos atlyginimo klausimÄ .
Pagal savo pobÅ«dį neturtinÄ Å¾ala â tai asmeninÄ Å¾ala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybÄs ir priklausanti nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nors tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama bausmÄs pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, taÄiau, atsižvelgiant į pareiÅ¡kÄjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ , įvertinus nustatytų pažeidimų trukmÄ ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kÄjas neabejotinai patyrÄ fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių nebÅ«tų patyrÄs, jei bÅ«tų buvÄs laikomas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis.
LVAT praktikoje taip pat buvo konstatuota, kad Å¡ios kategorijos bylose nÄra bÅ«tina iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo reikalauti pagrįsti patirtÄ Å¾alÄ ir kanÄias, nes atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ panaÅ¡iose bylose, toks formalus įrodinÄjimo naÅ¡tos perkÄlimas iÅ¡ daugelio asmenų atimtų galimybÄ gauti teisingÄ atlyginimÄ už kalinimÄ neatitinkanÄiomis reikalavimų sÄ lygomis, be to, tai yra susijÄ ir su paÄios žalos, už kurios patyrimÄ yra praÅ¡oma atlyginti ir kompensuoti, prigimtimi (LVAT 2016 m. kovo 10 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A-336-858/2016).
Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas patyrÄ pakankamai intensyvius dvasinius iÅ¡gyvenimus, orumo pažeminimÄ , todÄl turi teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ .Atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nusprÄsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisÄs pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nÄra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .
Byloje nenustatyta, kad kalinimas teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis padarÄ realų poveikį pareiÅ¡kÄjo fizinei ar psichinei sveikatos bÅ«klei. Nepaisant to, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetÄ , nebÅ«tų pakankama ir teisinga satisfakcija. Atsižvelgdamas į nustatytus pažeidimus, jų mastÄ , trukmÄ ir pasekmes, Lietuvoje egzistuojanÄias valstybÄs ekonomines darbo užmokesÄio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinÄjamu atveju dÄl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmÄms atlyginti adekvati suma yra 150,00 Eur.
Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kÄjo reikalavimas priteisti 1 000,00 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kÄjui iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 150,00 Eur neturtinei žalai kompensuoti. PareiÅ¡kÄjas taip pat praÅ¡o atlyginti jam patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, taÄiau teismui nepateikÄ detalaus patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų apskaiÄiavimo bei juos pagrindžianÄių raÅ¡ytinių įrodymų, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis.
Atsižvelgiant Å¡ias aplinkybes ir vadovaujantis aukÅ¡Äiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas negali bÅ«ti sprendžiamas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad praÅ¡ymai dÄl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vÄliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisÄjimo. TodÄl pareiÅ¡kÄjas turi teisÄ ne vÄliau kaip per keturiolika dienų nuo Å¡io sprendimo įsiteisÄjimo paduoti teismui praÅ¡ymÄ dÄl Å¡ioje byloje turÄtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo su iÅ¡laidų apskaiÄiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo K. N. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kÄjui K. N. iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, 150,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
TeisÄja                                                                                    Halina ZaikauskaitÄ