b265f94f-8d96-4e6f-acd7-07536b6d4d05 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2-293-232/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02842-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.1.2.4.2.1.; 2.6.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,sekretoriaujant Agnei BajarÅ«naitei,dalyvaujant ieÅ¡kovo BUAB „Viltecha“ atstovams: A. K., R. B. atsakovui B., J. Č., jo atstovui M. V. ,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „Viltecha“ ieÅ¡kinį atsakovui B.

J. Č., tretieji asmenys byloje: M. M. ir H. K. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo B. J. Č. ieÅ¡kovo BUAB „Viltecha“ naudai 373 923,61 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog 2016-10-06 nutartimi Vilniaus apygardos teismas iÅ¡kėlė ieÅ¡kovui bankroto bylÄ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Idolus“, įpareigojo buvusį ieÅ¡kovo vadovÄ per 15 dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui ieÅ¡kovo turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis+ ir visus dokumentus.Teigė, kad 2015-08-31 vienintelis įmonės akcininkas A.

Č. ir H. K., sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, atsakovas pardavė H. K. 100 proc. ieÅ¡kovo akcijų. 2015-09-29 Vienintelio akcininko sprendimu H. K. atleido iÅ¡ direktoriaus pareigų atsakovÄ B. J. Č., direktoriaus pareigas ėjusį nuo 2003-01-01ir nauju direktoriumi patvirtino M. M., kuris direktoriaus pareigas ėjo nuo 2015-09-30 iki 2016-03-31.Nurodė, jog iÅ¡kėlus bankroto bylÄ direktoriui M. M. kilo pareiga perduoti bankroto administratoriui BUAB „Viltecha“ turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus įmonės dokumentus. 2016-09-05 Vilniaus apygardos teismo nutartimi teismas nustatė, kad iÅ¡ bylos medžiagos ir iÅ¡ bankroto administratoriaus UAB „Mindas“ pateiktų dokumentų matyti, jog realiai įmonės valdymo organų funkcijas atliko bei atsakomybę prisiėmė vienintelis įmonės akcininkas H.

K., kuris pats geranoriškai susisiekė su administratoriumi, sutiko perduoti pas jį buvusius dokumentus bei pareiškė, jog įmonė turto neturi. 2016-06-02 buvo surašytas priėmimo - perdavimo aktas, pagal kurį administratoriui buvo perduoti dokumentai bei nustatyta, kad įmonės kasoje pinigų likučio nėra.Ieškovas teigė, jog žala bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta dėl neteisėto atsakovo neveikimo, kurio pasėkoje ieškovui pavėluotai iškelta bankroto byla.Nurodė, kad aplinkybes, jog įmonėje jau iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo turto, patvirtina 2015-09-28 priėmimo - perdavimo aktas Nr. 1, kuriuo B.

J. Č. direktoriui M. M. ir akcininkui H. K. perdavė ieÅ¡kovo dokumentus, kuriame pinigų likutis nurodytas nulinis. Å ias aplinkybes ieÅ¡kovo nuomone patvirtina ir 2016-12-08 H. K. raÅ¡tas bankroto administratoriui, jog perkant įmonę, sudarant 2015-08-31 akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, įmonėje jokio materialaus turto nebuvo, lėšų įmonės kasoje nebuvo, įmonė turėjo daug debitorių, todėl siekiant atgauti skolas, įmonė buvo pirkta vos už 100 Eur. Perkant įmonę balansas nebuvo sudarytas.Nurodė, jog jau pagal paskutinįjį sudarytÄ ir VÄ® Registrų centrui 2015 06 01 pateiktÄ Â balansÄ už 2014 metus įmonė buvo nemoki, nes jos įsipareigojimai kreditoriams virÅ¡ijo pusę turto vertės. Pradelsti įsipareigojimai prasideda nuo 2014 m. kovo mėn. 2014, 2015 metais įsiskolinimai tik augo, kreditorių sÄ raÅ¡as plėtėsi, įmonei buvo daromi nuostoliai, už kuriuos pagal Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnį (toliau tekste Ä®BÄ®) atsako įmonės vadovas.

Atsakovas atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad bankroto byla ieÅ¡kovui iÅ¡kelta 2016-03-17, kai atsakovas nebebuvo įmonės vadovas. IÅ¡ teismo nutarties, kuria iÅ¡kelta bankroto byla matyti, jog UAB „Viltecha“ dokumentų teismui nepateikė, neįvykdė Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos. Todėl keliant bankroto bylÄ , dėl nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių teismas negalėjo nustatyti tikrosios įmonės Å«kinės finansinės padėties. IeÅ¡kovo teiginiai kad sprendžiant iÅ¡ 2015-09-28 priėmimo-perdavimo akto Nr. 1 įmonėje nebuvo turto nepagrįsti, nes administratorius vadovaujasi vienintele aplinkybe, jog pinigų likutis perdavimo dienÄ buvo nulinis.

Tačiau įmonės turtÄ sudaro ne tik piniginės lėšos, bet ir debitoriniai įsiskolinimai, gautinos sumos, sumokėti avansai. Teigė jog ieÅ¡kovas nepagrįstai remiasi kaip patikimu 2016-12-08 akcininko H. K. raÅ¡tu, nes bÅ«tent Å¡is asmuo nevykdė pareigos pateikti teismui atitinkamus dokumentus, o jo teiginiai apie tariamÄ turto nebuvimÄ laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Ä®monės turtinę padėtį atspindi įmonės balansas, o ne akcininko pareiÅ¡kimai. Ä®monės balansÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai privalėjo sudaryti jos vadovas M.

M. arba atitinkamai vienintelis akcininkas H. K.. Nesant balanso, nėra galimybės nustatyti tikrosios įmonės Å«kinės finansinės padėties bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai apie kÄ administratorius nutyli. Nepagrįsti ir bankroto administratoriaus teiginiai apie įmonės nemokumÄ jau 2014 metais, nes bendrovės turto vertė 2014 metais sudarė 1 525 329,88 Eur (5 266 659 Lt). Bendrovės pardavimo pajamos 2014 metais sudarė 2 244 125 Eur (7 748 517 Lt), bendrovė 2014 metais pardavimo pajamų gavo daugiau nei turėjo turto įraÅ¡yto balanse.

Administratoriaus teiginiai, jog įmonės įsipareigojimai tapatinami su įmonės įsiskolinimu yra akivaizdžiai nepagrįsti ir klaidina.Pažymėjo, jog pats administratorius, nurodė, kad H. K. pirko bendrovę turėdamas tikslÄ atgauti jos debitorines skolas, kurios taip pat yra bendrovės turtas - gautinos sumos. Koks Å¡ių gautinų sumų likimas nėra žinoma, o administratorius apie tai nutyli ir užsimena tik apie piniginių lėšų nebuvimÄ Ä¯monėje. IeÅ¡kovui, kuris teigia, jog bendrovė buvo nemoki dar 2014 metais tenka pareiga tai įrodyti, tačiau jis to neįrodė.

IeÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė ir skolų susidarymo datas, ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės grindžiamas interpretacijomis. IeÅ¡kovas dublike su atsakovo atsiliepimu nesutiko, nesutiko, kad bankroto bylÄ privalėjo kelti naujasis bendrovės akcininkas H. K. ir jo paskirtas vadovas M. M.. Nurodė, jog aplinkybes, kad įmonėje jau iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo nebuvo turto, patvirtina 2015-09-28 Priėmimo – perdavimo aktas Nr. 1, kuriame pinigų likutis nurodytas nulinis. Vadinasi įmonė jau 2015-08-31 akcijų pirkimo – pardavimo momentu piniginių lėšų neturėjo, todėl jos nebuvo perduotos nei M.

M., nei H. K.. Å ias aplinkybes patvirtina ir 2016-12-08 H. K. raÅ¡tas bankroto administratoriui, jog perkant įmonę, sudarant 2015-08-31 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, įmonėje jokio materialaus turto nebuvo, lėšų įmonės kasoje nebuvo, įmonė turėjo daug debitorių, todėl siekiant atgauti skolas, įmonė buvo pirkta vos už 100 Eur. Perkant įmonę balansas nebuvo sudarytas. Pagal 2014 metų įmonės turto balansÄ ir pelno-nuostolių ataskaitÄ bendrovei jau 2015-06-01 turėjo bÅ«ti keliama bankroto byla, bendrovės turto jau nepakako padengti įsipareigojimų kreditoriams, bendrovė neatsiskaitinėjo su kreditoriais ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. 2015-06-01 pateikus VÄ® Registrų centrui įmonės balansÄ ir pelno – nuostolių ataskaitÄ , bÅ«tent vadovaujant atsakovui tapo žinomas įmonės nemokumo faktas ir jam atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl vėlesnių įmonės vadovo M.

M. ir akcininko H. K. solidarios atsakomybės klausimas nekeltinas.Nurodė, jog atsakovas teigdamas, kad įmonės turtÄ sudarė debitoriniai įsiskolinimai nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių debitorinius įsiskolinimus. IeÅ¡kovas pateikė teismui 2015-09-30 ieÅ¡kovo debitorinių skolų pagal pirkėjus, sumokėtų avansų ir kitų gautinų sumų sÄ raÅ¡Ä , kuris iÅ¡ atsakovo pusės nėra pagrįstas nei konkrečiomis sÄ skaitomis – faktÅ«romis, nei mokėjimų patvirtinimais, todėl Å¡is dokumentas nelaikytinas tinkamu įrodymu įmonės debitorinėms skoloms ar sumokėtiems avansams patvirtinti.

Nurodė, jog teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiÅ¡kai nedisponuoja iÅ¡ debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų bÅ«ti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai iÅ¡ieÅ¡koti ir grÄ Å¾inti įmonei aspektais Nagrinėjamu atveju nėra jokių įrodymų, kad įmonė kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo ar ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, siekiant atgauti sumas iÅ¡ debitorių, todėl Å¡ios sumos neįskaitomos į realiÄ turto vertę.

Vienas didžiausių debitorinių įsiskolinimų (260 000 Eur) įmonei SIA Alu metals realiai nebus susigrÄ Å¾intas, nes pastarajai Latvijos įmonei 2016-06-06 yra iÅ¡kelta bankroto byla.Pažymėjo, kad nesant Registrų centrui pateikto 2015 m. ir 2016 m. įmonės balansų, vertinant tai, jog įmonė jau 2015-08-31 neturėjo lėšų, ilgalaikio turto ar realaus trumpalaiko turto, 2016-03-17 įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės turtinė padėtis nustatoma pagal paskutinįjį įmonės sudarytÄ balansÄ (2014 metų) ir pelno-nuostolių ataskaitÄ .

Nurodė, jog aplinkybę, kad bankroto administratoriui kitų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų iš įmonės vadovo nepavyko gauti, patvirtina ir 2017-01-17 Vilniaus apsk. VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos raštas, kuriame nurodoma, kad finansinės atskaitomybės duomenys nebuvo pateikti ne tik bankroto administratoriui, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Iš 2016-09-05 Vilniaus apygardos teismo nutarties c. b. Nr. B2-3758-794/2016 matyti, jog finansinės atskaitomybės dokumentų bankroto administratoriui nepavyko gauti ir iš įmonės akcininko H.

K.. Jau 2014 metų pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, nepaisant pardavimo pajamų, įmonė turėjo 93 347,72 Eur (322 311 Lt) nuostolių, vadinasi veikė nuostolingai, kas pakartotinai patvirtina įmonės nemokumÄ . Nurodė, kad atsakovas, tvirtindamas, jog įmonė tuo metu turėjo turto, nepateikė jokių Å¡iuos faktus patvirtinančių dokumentų. 2015-06-30 sÄ raÅ¡Ä , kuriame iÅ¡vardintas įmonės A tipo muitinės sandėlyje VA0348 laikomas turtas ieÅ¡kovas laiko nepagrįstu, nes atsakovas., nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių materialaus turto egzistavimo faktÄ . 2017-02-08 Vilniaus teritorinės muitinės raÅ¡te ir 2017-02-03 Muitinės tarpininko atstovo atsakyme į raÅ¡tÄ nurodyta, kad 2015-06-30 UAB „Viltecha“ muitinės sandėlyje VA0348 turėjo 1 prekę – „Traktorių atsarginės dalys (stabdžių trinkelės) 35 kg“, kas paneigia 2015-06-30 UAB „Viltecha“ sudaryto turto sÄ raÅ¡o tikrumÄ .Pažymėj, kad nuo 2014 m. finansinės atskaitomybės pateikimo VÄ® Registrų centrui 2015-06-01 atsakovui akivaizdžiai tapo žinomas faktas, jog įmonė yra nemoki, vadinasi kilo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Papildomai nurodė, kad iÅ¡ kreditoriaus UAB „Kuehne + Nagel“ įmonės reikalavimo, matyti, jog su Å¡ia įmone Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-30 nutartimi patvirtintos taikos sutarties ieÅ¡kovas neįvykdė, kas rodo, jog jau tuo metu įmonės vadovui buvo aiÅ¡ku, kad įmonė yra nemoki.

Kreditoriaus UAB „Ekobana“ kreditoriniai reikalavimai (101 151,33 Eur), yra atsiradę laikotarpiu nuo 2012 02 01 iki 2015 06 30. Atsakovui 2015-06-01 nesiėmus priemonių mokumui atkurti bei neinicijavus bankroto bylos, toliau buvo didinami UAB „Viltecha“ įmonės įsipareigojimai. Tai patvirtina ir 2017-03-15 Nordea Bank AB banko pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad įmonė vėlavo mokėti pagal 2013-07-24 ilgalaikio kredito sutartį Nr. KS13/07/15 bei 2011-03-17 banko sÄ skaitos kredito sutartį Nr. OS11/03/08, o nuo 2015 m. liepos mėnesio įmonės įsipareigojimai pagal minėtas sutartis tik didėjo.Atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai nurodo skolų susidarymo datas.

Skola V. K., atsakovo teigimu, pagal teismo sprendimÄ susidarė 2016-04-05, o ne 2015-03-31. IeÅ¡kovas Å¡io kreditorinio reikalavimo atsiradimo datÄ sieja ne su 2016-03-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo įsigaliojimo momentu, o su darbo sutarties nutraukimo su V. K. data (2015-03-31), nes bÅ«tent nuo Å¡io momento įmonei UAB „Viltecha“ kilo pareiga iÅ¡mokėti darbuotojui darbo užmokestį, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Nurodė, jog tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-10-25 sprendimu iÅ¡ atsakovo ir kitų solidarių laiduotojų priteisė ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ Nordea Bank AB reiÅ¡kia, jog jeigu skola bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ laiduotojų anksčiau nei bÅ«tų parduotas ieÅ¡kovo turtas, laiduotojai turėtų teisę įstoti į bankroto bylÄ Ä¯gydami Å¡io kreditoriaus teises bei pareigas.

Vertinant tai, jog kreditorius Nordea Bank AB iÅ¡ laiduotojų A. Č., Y. Č., UAB „Viltecha Transport“ skolos neiÅ¡sireikalavo, Nordea Bank AB visiÅ¡kai pagrįstai savo kreditorinius reikalavimus reiÅ¡kia tiesioginiam skolininkui BUAB „Viltecha“ bankroto byloje. Atsakovas triplike nurodė, jog ieÅ¡kovas dublike sutikdamas, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ kreditoriams atsako solidariai, neatsakė į atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus dėl vadovo M. M. ir akcininko H.

K. atsakomybės ir pateikia tik teisiÅ¡kai nepagrįstÄ nuomonę, jog jie neva galėjo toliau vykdyti nemokios įmonės veiklÄ , didinti kreditorinius įsiskolinimus ir žalÄ kreditoriams ir už tai nėra atsakingi. Pažymėjo, jog pats ieÅ¡kovas nurodė, kad keliant bankroto bylÄ tuometiniai vadovas ir akcijų savininkas dokumentų teismui nepateikė, neįvykdė Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos. Todėl keliant bankroto bylÄ , dėl nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių teismas negalėjo nustatyti tikrosios įmonės Å«kinės finansinės padėties, akivaizdu, jog spręstina ir dėl M.

M. ir akcininko H. K. solidariosios atsakomybės, tačiau ieškovas jų atsakovais neįtraukė, jokių teisinių ar faktinių pagrindų dėl ko nurodyti asmenys turėtų būti atleisti nuo atsakomybės, kokio dydžio įsiskolinimai susidarė jiems valdant įmonę, nenurodė.Nurodė, jog bendrovė turėjo daug debitorių, tačiau nei šių gautinų sumų dydis nei jų likimas nėra žinomas, debitorinių skolų atgavimas buvo tiesioginis H. K. motyvas įsigyti bendrovę, pareiga nurodyti šių gautinų sumų dydžius ir kiek jų buvo atgauta, kas su tomis piniginėmis lėšomis buvo padaryta tenka ieškovui, nes tokius duomenis įstatymo nustatyta tvarka jam privalėjo pateikti buvęs vadovas M.

M. ir akcininkas H. K.. Administratoriaus teiginiai, jog įmonės įsipareigojimai tapatinami su įmonės įsiskolinimu yra akivaizdžiai nepagrįsti ir klaidina teismÄ . IÅ¡ 2017-01-17 Vilniaus apsk. VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos raÅ¡to matyti, kad dokumentų ikiteisminiam tyrimui bei administratoriui neteikė buvęs vadovas M. M. ir Å¡ių dokumentų nepateikimas administratoriui ir ikiteisminio tyrimo institucijoms niekaip nėra susijęs su atsakovu.Nurodė jog nesuprantama kÄ bendro turi administratoriaus nurodyti metiniai nuostoliai (kurie yra 7 kartus mažesni už pardavimo pajamas).

Atsakovas bendrovės dokumentų negali pateikti, nes visa įmonės dokumentacija buvo perduota naujam įmonės vadovui M. M..IeÅ¡kovas siekdamas įrodinėti, kad nebuvo galimybės atgauti piniginių lėšų iÅ¡ kai kurių įmonės skolininkų pateikia teismui duomenis apie bendrovę SIA Alu metals, nurodydamas apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ Å¡iai įmonei, tačiau tokių duomenų Å¡altinis nėra žinomas todėl jų patikimumo klausimas taip pat negali bÅ«ti iÅ¡spręstas, o toks tariamas įrodymas turėtų bÅ«ti atmestas. 2017-02-08 Vilniaus teritorinės muitinės raÅ¡tas nepaneigia nurodyto turto įmonėje buvimÄ , juo tik pasiÅ«lyta patikslinti dokumentus, pagal kuriuos buvo saugomas turtas, kad muitinė galėtų patikslinti atsakymÄ .

Taigi atsakymas yra sÄ lyginis, o ieÅ¡kovo iÅ¡vada visiÅ¡kai nepagrįsta. II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir priimamo sprendimo argumentai Ginčas byloje yra kilęs dėl bankrutavusios įmonės buvusio vadovo civilinės atsakomybės savalaikiai nesikreipus į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Todėl ieÅ¡kovui, bankroto administratoriui, Å¡ioje byloje kilo pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus vadovo veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir buvusio įmonės vadovo neteisėtų veiksmų jo kaltė Å¡iuo atveju preziumuojama (CK 6.245-6.249 straipsniai).

Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ne iÅ¡imtis Å¡iuo atžvilgiu yra ir bankroto administratoriaus ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo, reikÅ¡damas tokį ieÅ¡kinį administratorius turi surinkti ir pateikti teismui įrodymus patvirtinančius, jog egzistuoja visos keturios civilinės buvusio vadovo atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp jų bei vadovo kaltė).

Nors kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su vieÅ¡uoju interesu, o Å¡io proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui, kas įpareigoja bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ bÅ«ti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikÅ¡mingas jiems iÅ¡spręsti aplinkybes, tačiau tuo pačiu kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog aktyvios teismo pozicijos įtvirtinimas procese nereiÅ¡kia, kad bankroto administratorius atleidžiamas nuo pareigos įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis remiasi kaip faktiniu savo reikalavimų pagrindu, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Å¡ių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymÄ (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-56/2015; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta UAB ,, Vaiba“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta IÄ® „Šakių agrocentras“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta UAB ,,Baltijos žuvys“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-630/2012).Nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius tinkamai nepagrindė savo įrodinėjamų aplinkybių, pavyzdžiui, teigdamas, kad jam akcininko H.

K. pateiktas debitorių sÄ raÅ¡as nepatvirtina jame įvardijamų skolų realumo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybės, nepateikė jokių įrodymų, kad visų jų atžvilgiu skolų iÅ¡ieÅ¡kojimai negalimi dėl to, jog prarasti bendrovės dokumentai ir kam iÅ¡ buvusių vadovų tenka atsakomybė dėl jų praradimo. Taip pat nepateikė įrodymų, kad buvo dedamos pastangos Å¡iuos įsiskolinimus iÅ¡ieÅ¡koti.IeÅ¡kovas nepateikė ir įrodymų, nuo kada jo manymu bendrovė tapo nemokia, kas svarbu nustatyti tokio pobÅ«džio bylose, nustatant žalos dydį, nes vadovui laiku nesikreipus į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakomybė kyla tik skolų (kreditorinių reikalavimų) atsiradusių, po to kai įmonė tapo nemoki apimtyje ir tik nustačius vadovo kaltę, kuri įmonės nemokumo atveju preziumuojama.

Atsakovas įrodinėja, jog įmonė tapo nemokia dar 2014 metais, o atsakovas turėjo suvokti ir suvokė, jog bendrovė yra nemoki po to kai 2015 06 01 pateikė VÄ® Registrų centrui įmonės balansÄ ir finansinę ataskaitÄ sudarytas 2015 04 30. TokiÄ savo pozicijÄ jis grindžia tuo, jog įmonė tuo metu materialaus turto ir lėšų sÄ skaitoje bei kasoje neturėjo. Su Å¡iais teiginiais negalima sutikti. Kaip teisingai atsiliepime pastebėjo atsakovas bendrovės turto vertė 2014 metais sudarė 1 525 329,88 Eur (5 266 659 Lt).

Bendrovės pardavimo pajamos 2014 metais sudarė 2 244 125 Eur (7 748 517 Lt), bendrovė 2014 metais pardavimo pajamų gavo daugiau nei turėjo turto įraÅ¡yto balanse. Be to administratorius, pripažįsta jog paskutinysis akcininkas H. K. pirko bendrovę turėdamas tikslÄ iÅ¡siieÅ¡koti įmonės skolas, kÄ Å¡is asmuo patvirtino ir apklausiamas teismo posėdyje. Jis taip pat pripažino, jog nepavyko iÅ¡siieÅ¡koti stambiausios debitorinės skolos, sudariusios 260 000 Eur iÅ¡ Latvijos bendrovės SIA „Alu metals", už jai parduotÄ itin aukÅ¡tos temperatÅ«ros pečių, nes minėtai įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad tokia byla Å¡iam kreditoriui buvo iÅ¡kelta, dar tuo metu kai atsakovas teikė ataskaitas VÄ® registrų centrui ar vadovavimo įmonei metu ar galėjo žinoti prieÅ¡ jį atleidžiant iÅ¡ vadovo pareigų. Be to, kaip pripažino pats administratorius ir apklaustas byloje H. K., pastarajam įsigijus įmonės akcijas, jokia veikla įmonėje nebebuvo vykdoma, ataskaitos nebebuvo teikiamos. Tuo tarpu kaip matyti iÅ¡ bankroto byloje 2017 03 10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinto patikslinto kreditorių sÄ raÅ¡o bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 479 122,06 Eur.

Taigi didžiÄ jÄ dalį Å¡ių skolų bÅ«tų galima gražinti pasisekus iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ vien tik iÅ¡ stambiausio debitoriaus. IeÅ¡kovas teigia, jog 2015-06-01 VÄ® Registrų centrui pateiktas 2014 m. įmonės balansas patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma, jog įmonė yra nemoki ir, kad nuo Å¡ios datos atsakovui tapo žinoma, kad įmonės įsipareigojimai virÅ¡ija daugiau kaip pusę įmonės turto ir įmonė negali vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų, t. y. įmonė yra nemoki.

Su tokia pozicija negalima sutikti, nes nemokumo situacija pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje pateiktÄ sÄ voka laikoma tokia įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Reikia pažymėti, jog administratorius teigdamas, kad įmonė jau 2014 12 31, buvo nemoki ir atsakovas turėjo tai suprasti 2015 06 01 be pagrindo nurodo, jog Å¡i aplinkybė buvo nustatyta 2016 03 17 įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria įmonei iÅ¡kelta bankroto byla.

Tokia aplinkybė minėtoje nutartyje nebuvo užfiksuota. Teismas minėtoje nutartyje spręsdamas įmonės nemokumo klausimÄ rėmėsi ne tik 2014 12 31 balanso duomenimis, bet visa situacija susidariusia įmonėje nutarties priėmimo metu ir nurodė, jog įmonė atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, didžiÄ jÄ Ä¯monės turto dalį sudaro trumpalaikis turtas, kuris nėra žinoma ar bylos iÅ¡kėlimo metu egzistuoja, įmonė turi tik vienÄ apdraustÄ jį asmenį, todėl Å¡i aplinkybė kelia abejonių dėl atsakovo realiai vykdomos veiklos ir atsiskaitymo su kreditoriais.

Taigi minėtoje nutartyje nėra nustatyta, jog įmonė jau 2014 metais buvo nemoki kaip teigia administratorius. Taip pat neaišku kokiu būdu ieškovas nustatė reikalaujamos priteisti žalos dydį, kuris šiuo atveju turėtų susidėti iš skolų susidariusių, po to kai buvo uždelsta kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovui apie tai, kad įmonė yra nemoki tapo žinoma 2015 06 01. 2015 08 31 įmonės akcijos buvo parduotos H. K., o 2015 09 29 atsakovas buvo atleistas iš įmonės vadovo pareigų.

Taigi, remiantis ieÅ¡kovo logika, atsakovas galėtų bÅ«ti atsakingas bÅ«tent už nuo 2015 06 01, kai vadovui neva tapo žinoma apie įmonės nemokumÄ ir iki 2015 09 29, kai jis buvo atleistas iÅ¡ vadovo pareigų, susidariusias skolas. Tuo tarpu ieÅ¡kovas, kaip matyti iÅ¡ jo paties pateiktos skolų, kurias jis įskaito į reikalaujamos priteisti žalos sumÄ susidarymo datos jo ieÅ¡kinyje pateikiamoje lentelėje nurodytos kaip skolos sudairiusios laikotarpiu nuo 2014 metų pradžios ir anksčiau bei po to kai atsakovas buvo atleistas iÅ¡ direktoriaus pareigų.Teismas taip pat sutinka su atsakovu, jog jis negali bÅ«ti atsakingu už dokumentų, pagrindžiančių debitorinius įsiskolinimus administratoriui perduotame sÄ raÅ¡e ir neturi pareigos tokius dokumentus pateikti, nes 2015 09 28 aktu yra juos perdavęs naujajam įmonės akcininkui H.

K. ir direktoriui M. M.. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų raÅ¡tų pateiktų byloje, pareigos pateikti dokumentus iki teisminiam tyrimui taip pat nevykdė vėlesnieji įmonės vadovas M. M. ir akcininkas H. K.. Kasacinis teismas bylose, kuriose keliamas klausimas dėl vadovų atsakomybės sÄ lygų, kai negalima nustatyti bankrutuojančios bendrovės finansinės padėties dėl to, kad dėl vadovų kaltės prarasti bankrutuojančios bendrovės dokumentai ir nepateikta privalomoji finansinės atskaitomybės ataskaita yra nurodęs, kad nors pareigÄ perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtÄ turi ne visi, bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas).

Tačiau įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iÅ¡kėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtÄ bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės bendrovei reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).Å iuo atveju atsakovas, bÅ«damas įmonės vadovu teikė privalomosios finansinės atskaitomybės dokumentus, o pardavus įmonės akcijas ir jį atleidus perdavė visus dokumentus.Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovas neįrodė CK 249 -249 straipsniuose nustatytų sÄ lygų, kurioms esant atsakovui bÅ«tų galima taikyti civilinę atsakomybę.

Todėl ieÅ¡kinys atmetamas.          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas                                      NUSPRENDĖ:         IeÅ¡kinį atmesti.        Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2017 m. sausio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovui B. J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones 373 923,61 sumai civilinėje byloje Nr. e2-1852-232/2017.             Sprendimas 30 dienų laikotarpiu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui        per Vilniaus apygardos teismÄ .                Teisėja                                                                                                        Liuda Uckienė