AS-525-459-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. individualų administracinį aktą Nr. SD-10197/11; įpareigoti Kauno apygardos administracinį teismą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 29 d. prašymą;
Legislator headnote
AI generatedAS-525-459-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: įpareigoti Lietuvos valstybę dėl Kauno apygardos administracinio teismo pareigūnų padarytų veikų atlyginti pareiškėjui 10 000 Lt neturtinę žalą.
Full text
Administracinė byla Nr. AS525-459/2012
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00820-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Kauno apygardos administraciniam teismui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apygardos administracinio teismo, dėl aktų panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas V. J. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašo:
1) panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. individualų administracinį aktą Nr. SD-10197/11;
2) įpareigoti Kauno apygardos administracinį teismą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 29 d. prašymą;
3) įpareigoti Kauno apygardos administracinį teismą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1368 „Dėl ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių patvirtinimo“ atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją;
4) panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. V-4 „Dėl įkainių nustatymo už bylos medžiagos ar jos dalies kopijavimą“;
5) įpareigoti Kauno apygardos administracinį teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nustatyti ir įteisinti rinkoje nusistovėjusį 0,12 Lt dydžio įkainį už vieno A 4 formato administracinių bylų dokumentų nespalvotą puslapio kopiją;
6) įpareigoti Kauno apygardos administracinį teismą apskaičiuoti ir pareiškėjui atlyginti administracinių bylų dokumentų dauginimu neteisėtai taikant 0,25 Lt įkainį už vieno A 4 formato administracinių bylų dokumentų nespalvotą puslapio kopiją padarytą turtinę žalą;
7) įpareigoti Lietuvos valstybę pareiškėjui atlyginti kasos pajamų orderio kvitu, serija AAA Nr. 0001225, padarytą turtinę 0,13 Lt žalą;
8) įpareigoti Lietuvos valstybę dėl Kauno apygardos administracinio teismo pareigūnų padarytų veikų atlyginti pareiškėjui 10 000 Lt neturtinę žalą.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi nutarė priimti savo žinion pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos valstybę pareiškėjui atlyginti kasos pajamų orderio kvitu, serija AAA Nr. 0001225, padarytą turtinę 0,13 Lt žalą, o kitą skundo dalį atsisakė priimti.
Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnį ir nurodė, jog pareiškėjo patikslinto skundo pirmas, antras, ketvirtas, penktas, šeštas ir aštuntas reikalavimai yra analogiški jo 2011 m. gruodžio 19 d. skundo ir 2012 m. sausio 5 d. patikslinto skundo reikalavimams, kurių priėmimo klausimą Panevėžio apygardos administracinis teismas jau išsprendė 2011 m. gruodžio 29 d. ir 2012 m. kovo 16 d. nutartimis, todėl pasisakyti dėl šių reikalavimų nėra tikslinga ir skundą šioje dalyje atsisakė priimti. Pažymėjo, jog pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Lietuvos valstybę pareiškėjui atlyginti kasos pajamų orderio kvitu, serija AAA Nr. 0001225, padarytą turtinę 0,13 Lt žalą iš esmės atitinka ABTĮ 23, 24 straipsnių reikalavimus, todėl jis priimtinas.
II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.
Nurodo, jog skundžia Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį, nes, nesivadovaudamas ABTĮ 10 straipsniu, teismas neišaiškino pareiškėjo procesinės teisės tikslinti skundo dalyką ir pagrindą, pateikti patikslintą skundą. Taip pat teismas pažeidė ABTĮ 52 straipsnio nuostatas, pažeidėjo teisę tikslinti ir pakeisti skundo dalyką ar pagrindą, o po šio teisių pažeidimo neįmanomas ABTĮ 86 straipsnio nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 30 straipsnių, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13, 14 straipsnių įgyvendinimas byloje.
Kauno apygardos administracinis teismas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, jog nagrinėjamu atveju, kai pareiškėjo skundo bei patikslintų skundų priėmimo klausimas išspręstas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d., 2012 m. kovo 16 d., 2012 m. gegužės 23 d. nutartimis, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įgyvendino ABTĮ 10 straipsnyje nustatytas pareigas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas V. J. pateikė teismui skundą, kuriame suformulavo 8 reikalavimus: 1) panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. individualų administracinį aktą Nr. SD-10197/11; 2) įpareigoti Kauno apygardos administracinį teismą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 29 d. prašymą; 3) įpareigoti Kauno apygardos administracinį teismą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1368 „Dėl ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių patvirtinimo“ atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją; 4) panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. V-4 „Dėl įkainių nustatymo už bylos medžiagos ar jos dalies kopijavimą“; 5) įpareigoti Kauno apygardos administracinį teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nustatyti ir įteisinti rinkoje nusistovėjusį 0,12 Lt dydžio įkainį už vieno A 4 formato administracinių bylų dokumentų nespalvotą puslapio kopiją; 6) įpareigoti Kauno apygardos administracinį teismą apskaičiuoti ir pareiškėjui atlyginti administracinių bylų dokumentų dauginimu neteisėtai taikant 0,25 Lt įkainį už vieno A 4 formato administracinių bylų dokumentų nespalvotą puslapio kopiją padarytą turtinę žalą; 7) įpareigoti Lietuvos valstybę pareiškėjui atlyginti kasos pajamų orderio kvitu, serija AAA Nr. 0001225, padarytą turtinę 0,13 Lt žalą; 8) įpareigoti Lietuvos valstybę dėl Kauno apygardos administracinio teismo pareigūnų padarytų veikų atlyginti pareiškėjui 10 000 Lt neturtinę žalą.
Atskiruoju skundu skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Lietuvos valstybę pareiškėjui atlyginti kasos pajamų orderio kvitu, serija AAA Nr. 0001225, padarytą turtinę 0,13 Lt žalą (septintas skundo reikalavimas), o kitą skundo dalį atsisakė priimti. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo pirmą, antrą, ketvirtą, penktą, šeštą ir aštuntą reikalavimus, motyvuodamas tuo, kad šių skundo reikalavimų priėmimo klausimą Panevėžio apygardos administracinis teismas jau išsprendė 2011 m. gruodžio 29 d. ir 2012 m. kovo 16 d. nutartimis, todėl pasisakyti dėl šių reikalavimų nėra tikslinga.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Nors pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai nurodė, kad minėtų pareiškėjo skundo reikalavimų priėmimo klausimas jau buvo išspręstas ankstesnėmis teismo nutartimis ir šie reikalavimai priimti teismo žinion, šios aplinkybės nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo patikslintą skundą, kuriame formuluojami tie patys reikalavimai, turėjo atsisakyti priimti reikalavimus, kurių priėmimas jau buvo išspręstas ankstesne teismo nutartimi. Pabrėžtina, jog ABTĮ 52 straipsnis aiškiai įtvirtina pareiškėjo teisę tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką. Todėl nors skundžiamoje nutartyje ir pagrįstai konstatuota, kad nėra tikslinga pakartotinai spręsti dėl minėtų reikalavimų priėmimo teismo žinion, teismas negalėjo nutartimi atsisakyti juos priimti. Tuo tarpu teismui atsisakius priimti minėtus skundo reikalavimus, kai yra galiojanti teismo nutartis, kuria jie priimti, bylos nagrinėjimo dalykas tampa neaiškius. Teisėjų kolegijos vertinimu, spręstina, jog šiuo atveju pareiškėjas pasinaudojo savo ABTĮ 52 straipsnyje įtvirtintomis procesinėmis teisėmis, todėl nors pakartotinai minėtų reikalavimų priėmimo teismo žinion klausimas neturėjo būti sprendžiamas, pirmosios instancijos teismas atitinkamai neturėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, todėl skundžiama nutartis nurodyta apimtimi naikintina.
Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Kauno apygardos administracinį teismą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1368 „Dėl ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių patvirtinimo“ atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją atskirai skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į specifines šios bylos aplinkybes ir vadovaujantis proceso operatyvumo principu, dėl nurodyto reikalavimo priėmimo tikslinga pasisakyti, nagrinėjant bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą.
ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Minėtos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar Respublikos Prezidento aktas arba Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Konstitucijai.
Vadinasi, kreipimasis į Konstitucinį Teismą nurodytų nuostatų prasme siejamas su teismo manymu, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turi būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai. Kitaip tariant, nurodyti veiksmai sietini su teisingumo vykdymo funkcija, kurią atlieka teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas trečiuoju skundo reikalavimu prašo įpareigoti atsakovą Kauno apygardos administracinį teismą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pabrėžtina, jog vienam teismui nėra suteikta teisė kištis į kito teismo atliekamą teisingumo vykdymo veiklą, t. y. nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos administracinis teismas neturi teisės įpareigoti kitą teismą – Kauno apygardos administracinį teismą – kuris yra ir atsakovu nagrinėjamoje byloje, vykdyti teisingumo funkciją pareiškėjo pageidaujamu būdu.
Pastebėtina, jog pačiame patikslintame skunde pareiškėjas nurodo, jog prašo būtent šią individualią bylą nagrinėjančio teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kaip jau minėta, bylą nagrinėjantis teismas, remiantis ABTĮ nuostatomis, esant tam tikroms aplinkybėms kreipiasi į Konstitucinį Teismą, todėl nurodytas pareiškėjo prašymas galės būti sprendžiamas, bylą nagrinėjant iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundo pirmą, antrą, ketvirtą, penktą, šeštą ir aštuntą reikalavimus, todėl ši nutarties dalis naikintina, o likusi nutarties dalis paliktina nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a
pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. individualų administracinį aktą Nr. SD-10197/11; įpareigoti Kauno apygardos administracinį teismą iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 29 d. prašymą; panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. V-4 „Dėl įkainių nustatymo už bylos medžiagos ar jos dalies kopijavimą“; įpareigoti Kauno apygardos administracinį teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nustatyti ir įteisinti rinkoje nusistovėjusį 0,12 Lt dydžio įkainį už vieno A 4 formato administracinių bylų dokumentų nespalvotą puslapio kopiją; įpareigoti Kauno apygardos administracinį teismą apskaičiuoti ir pareiškėjui atlyginti administracinių bylų dokumentų dauginimu neteisėtai taikant 0,25 Lt įkainį už vieno A 4 formato administracinių bylų dokumentų nespalvotą puslapio kopiją padarytą turtinę žalą; įpareigoti Lietuvos valstybę dėl Kauno apygardos administracinio teismo pareigūnų padarytų veikų atlyginti pareiškėjui 10 000 Lt neturtinę žalą. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Laimė Baltrūnaitė
Skirgailė Žalimienė