b2618dc7-541d-4e72-9cc2-94447d676a80 · Kauno apygardos teismas

                 Byla Nr. 1S-994-593/2016                                       Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00155-2008-8  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viktoro Preikšo,teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V.

L. skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 8 d. nutarimÄ Nr. 357-249 taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : V. L. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ , 140 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2011 m. vasario 16 d., o pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 16 d. Neatlikta bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai 8 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. birželio 8 d., dienÄ ).Komisija 2016 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 357-249 nutarė taikyti nuteistajam V. L. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ konstatavęs, kad nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, likusi neatliktos bausmės dalis, nuteistojo asmenybės charakteristika, jo elgesys bausmės atlikimo metu ir nustatyti kriminogeniniai veiksniai neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis V.

L. yra motyvuotas teigiamai keisti savo elgesį ir nėra linkęs daryti nusikaltimus, taip pat, kad taikant jam lygtinį paleidimÄ , bus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumas. Nuteistasis V. L. skunde praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016 m. birželio 8 d. nutarimÄ .Skunde nurodoma, kad į apylinkės teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, kurių pagridnu atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimÄ , jau buvo atsižvelgta nustatant pakartotino nusikalstamumo rizikos balus, todėl pakartotinis Å¡ių aplinkybių traktavimas kaip priežastis netaikyti lygtinį paleidimÄ yra netikslingas, nepagrįstas ir neteisėtas.

Pažymima, kad BVK 157 straipsnyje yra nurodyta, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , galima atsižvelgti tik į pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį (balus) ar jų mažinimo pažangÄ . Anot skundo autoriaus, Å¡io įstatymo nuostatos yra baigtinės, Å¡is ir kiti įstatymai nereglamentuoja kokių nors kitų priežasčių (kaip, kad teistumų skaičius, nuobaudų skaičius, neatliktos bausmės dydis, nevienbalsis Komisijos nubalsavimas ar kt.), kuriomis teismas galėtų remtis spręsdamas lygtinio paleidimo klausimÄ .

Todėl, apelianto manymu, teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumÄ , negalėjo remtis nurodytomis aplinkybėmis ir tokių aplinkybių traktavimas turi bÅ«ti pripažintas neleistinomis teismo prielaidomis, kuriomis remtis yra neteisėta.Skunde taip pat pabrėžiama, kad pakartotinio nusikalstamumo rizikos balai buvo nustatyti prieÅ¡ pat Komisijos posėdį, t. y. nuo pat apelianto bausmės pradžios pakartotinio nusikalstamumo rizikos balai taip, kaip to reikalauja „OASys“ programa, nebuvo nustatyti, todėl neįmanoma vertinti, ar per bausmės laikÄ yra padaryta pažanga juos mažinant.

Tvirtinama, kad Alytaus pataisos namų administracija per visÄ bausmės laikÄ neruošė skundo autoriaus lygtiniam paleidimui, nuo pat pradžių nevedė pakartotinio nusikalstamumo rizikos pokyčių stebėjimo, todėl Å¡i situacija turi bÅ«ti aiÅ¡kinama jo naudai, t. y., laikyti, kad per visÄ bausmės atlikimo laikÄ balai mažėjo pažangiai.Nesutikdamas su teismo iÅ¡vada, kad yra likusi didelė neatliktos bausmės dalis, apeliantas nurodo, jog BVK 157 straipsnyje nustatyta, jog su tokio dydžio neatliktos bausmės dalimi nuteistasis gali bÅ«ti paleidžiamas lygtinai, todėl Å¡ios nuostatos prieÅ¡ingas traktavimas, nurodant, jog likusi bausmės dalis yra per didelė, kad nuteistasis bÅ«tų paleistas lygtinai, prieÅ¡tarauja minėtam straipsniui.

Be to, anot skundo autoriaus, nukentėjusiųjų kerÅ¡to troÅ¡kimas neturi nieko bendra su ?statymų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo sÄ lygas, taikymu.Nesutinkant su teismo motyvu, kad apeliantas nuteistas už sunkų smurtinį nusikaltimÄ , akcentuojama, kad už tokį nusikaltimÄ teismas jam skyrė atitinkamÄ bausmę, o BVK 157 straipsnyje nustatytos tokios bausmės lygtinio paleidimo sÄ lygos, kurias jis atitinka. Be to, jam nustatyta žema smurtinio nusikalstamumo rizika. Skunde teigiama ir tai, kad teismo argumentas, jog gauti vykdomieji raÅ¡tai dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, o tuo tarpu nuteistasis gaunamas pinigines lėšas iÅ¡leidžia savo reikmėm, yra nelogiÅ¡kas ir prieÅ¡tarauja pats sau, kadangi, anot apelianto, gavus vykdomuosius raÅ¡tus, jo sÄ skaita bÅ«tų užblokuota ir į jÄ gaunamos piniginės lėšos bÅ«tų pervedamos antstolei, be galimybės jas iÅ¡leisti savo reikmėm.

Pabrėžiama, kad nuteistasis neturi finansinių isipareigoiimų, o turėtus pilnai padengė, kas nurodoma ir Komisijos nutarime.Galiausiai skundo autorius atkreipia dėmesį, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgezio rizika artima žemai, pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizika žema, jis yra skatintas, bausmę atlieka lengvos grupės sÄ lygomis, igijo keletÄ specialybių, dalyvauja socialinėse programose, atlygino nuostolius nukentėjusiems.Atsiliepimo į nuteistojo skundÄ negauta.Nuteistojo V. L. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pa­teikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ , ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

Tuo tarpu klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimÄ V. L. nėra pagrindo.

Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Alytaus rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali bÅ«ti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. IÅ¡ teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. L. yra atlikęs įstatyme numatytÄ bausmės dalį, kada gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio rizikÄ pagal „OASys“ metodikÄ , nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 45 balai.

Nors įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali bÅ«ti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali bÅ«ti lygtinai paleidžiamas iÅ¡ pataisos įstaigos, Å¡iuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo V. L. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad aplinkybės, kurios buvo vertintos apylinkės teismo, sprendžiant dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo, pripažintinos neleistinomis prielaidomis, be to, yra eilė jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, skundÄ nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimÄ , byloje nėra. Apie nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sprendžiama įvertinus informacijÄ apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Nuteistasis V. L., kaip jau minėta, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: tęsė pataisÄ pagal individualų socialinės reabilitacijos planÄ , atlikdamas bausmę įgijo elektriko, mÅ«rininko-betonuotojo bei tekintojo specialybes, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, Å¡iuo metu dalyvauja savipagalbos grupėje „Vyrų krizių grupė“, tačiau vien tik dalyvavimas minėtose programose nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri Å¡iuo atveju yra vidutinė (45 balai).

Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu V. L. nesielgė nepriekaiÅ¡tingai. Nors jis buvo tris kartus skatintas, tačiau po dviejų paskatinimų (2013-07-04) padarė dienotvarkės pažeidimÄ (2014-09-23), o po 2014-09-29 paskatinimo už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį – du kartus (2014-10-16 ir 2014-11-08) padarė pažeidimus už kuriuos buvo uždarytas į baudos izoliatorių. Tik nuo 2014-11-08 nuteistasis nepažeidinėjo laisvės atėmimo vietoje nustatytos tvarkos, tačiau paskatintas per šį laikotarpį buvo tik vienÄ kartÄ â€“ 2016-04-14.

Nors ankstesnės jam paskirtos nuobaudos Å¡iuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymÄ si, kas patvirtina, jog nuteistasis nevykdė vienos iÅ¡ pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytos aplinkybės, jog nuteistasis, nors sugeba analizuoti ir vertinti savo elgesį, tačiau padarytus nusikaltimus vertina kaip jaunystės nenusipratimus ir kaltina susidariusias aplinkybes, be to, ne visada pasirenka tinkamas problemos sprendimo strategijas (po nusikaltimo iÅ¡vyko į užsienį).

Pastebėtina ir tai, kad, V. L. neigia turintis finansinių įsipareigojimų, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jo atžvilgiu gauti vykdomieji raštai 2842,51 Eur, tuo tarpu atlygintas tik Valstybinei ligonių kasai priteistas 4645 Lt civilinis ieškinys, o Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu priteistos proceso išlaidos nėra padengtos. Be to, apmokėti minėtus vykdomuosius raštus neturint nuolatinio pajamų šaltinio bus problematiška, ir nors nuteistasis teigia, jog po bausmės atlikimo dirbs, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad jis bus įdarbintas, bylos medžiagoje nėra.

BÅ«tina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam nustatyti net du kriminogeniniai veiksniai (ankstesni teisės pažeidimai; iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau bÅ«tų galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems.

Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis pastaruoju metu dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, 3 kartus buvo paskatintas už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, byloje nenustatyta.Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad Å¡iuo metu lygtinai paleidus V.

L. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedÅ«rinių pažeidimų priimant nutarimÄ nepadaryta. AukÅ¡tesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimÄ .SkundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : atmesti nuteistojo V. L. skundÄ ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                  Algirdas Jaliniauskas                                                                  Daiva Jankauskienė Viktoras Preikšas