2020-04-15 Nr. AB-7348-3-61-3-02437-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-933-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02437-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. J. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė Auditas ir konsultacijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. J. (toliau – ir pareiškėja, vertintoja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2018 m. birželio 12 d. sprendimą Nr.GT-11(18)-S „Dėl drausminės nuobaudos L. J. skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji 2017 m. rugsėjo 11 d. parengė valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Pieno tyrimai“ ilgalaikio nematerialiojo, nekilnojamojo, kilnojamojo, trumpalaikio materialaus turto ir įsipareigojimų rinkos vertės nustatymo ataskaitą“ Nr. 37/2654(Kau):17 (toliau – ir Ataskaita). Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2018 m. kovo 22 d. gavo VĮ „Pieno tyrimai“ raštą „Dėl turto vertinimo ataskaitos atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams“ Nr. 14D-157. Tarnyba Garbės teismui pateikė teikimą dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo.

3. Pareiškėjos teigimu, Sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Sprendime nurodoma, kad vertintoja nepagrindė taikyto einamojo likvidumo koeficiento papildomos rizikos normai tinkamumo. Sprendime teigiama, kad papildomos rizikos norma turi atspindėti nekilnojamojo turto likvidumo riziką, tuo tarpu, einamojo likvidumo koeficiento taikymas kelia esminį prieštaravimą – kuo einamojo likvidumo koeficientas didesnis, tuo didesnė kapitalizacijos norma. Šis Sprendime pateiktas teiginys yra grindžiamas tik vienu argumentu, kad remiantis statistiniais duomenimis atskirais laikotarpiais (vadinasi ne visada) einamojo likvidumo koeficiento ir kapitalizacijos koeficiento kitimo kryptys yra priešingos.

4. Pareiškėja nurodė, kad Sprendime, kuriame bandoma pagrįsti kapitalizacijos normos netinkamumą, analizuojami tik Tarnybos pateikti duomenys, tačiau nėra analizuojama pareiškėjos pateikta informacija (2018 m. gegužės 10 d. ir birželio 5 d. raštai). Sprendime įvardijama, kad Tarnyba 2018 m. gegužės 30 d. raštu pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui atsakė dėl teiginio pagrindimo, tačiau nėra užsimenama apie pareiškėjos atsakymą, todėl Sprendimas surašytas išdėstant tik Tarnybai palankias aplinkybes.

5. Pareiškėja teigė, kad Sprendime išdėstytas argumentas dėl einamojo likvidumo koeficiento ir kapitalizacijos normos krypčių kitimo yra nepagrįstas. Vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius 2010 m. pateiktoje metodikoje „Įmonių finansinė analizė. Rodiklių skaičiavimo metodika“ (ISBN 978-609-95195-0-0) nurodyta, kad einamojo likvidumo koeficiento aukštesnė rodiklio reikšmė gali rodyti neefektyviai naudojamas atsargas bei neefektyviai valdomą kitą trumpalaikį turtą ir įsipareigojimus. Atitinkamai neefektyviai valdomas turtas yra blogesnis ir todėl kapitalizacijos norma turi būti didesnė (didesnė norma reiškia mažesnę turto vertę, kas yra pagrista ir logiška dėl neefektyviai valdomo turto). Sprendime nurodytas faktas, kad atskirais laikotarpiais kapitalizacijos norma bei einamojo likvidumo koeficientas kito priešingai, savaime patvirtina, kad atskirais laikotarpiais kitimo kryptys taip pat gali būti vienodos. Sprendime nepagrįstai einamasis likvidumo koeficientas ir kapitalizacijos normos dydis lyginami tiesiogiai. Kapitalizacijos norma gali būti skaičiuojama įvairiai ir yra sudėtinis dydis. Nei Tarnyba, nei Garbės teismas nenagrinėjo kitų normos sudedamųjų dalių, jų kitimo bei jų įtakos bendrai kapitalizacijos normai, todėl kapitalizacijos normos ir einamojo likvidumo koeficiento tiesioginis lyginimas neanalizuojant kitų normos komponentų yra klaidingas. Kapitalizacijos norma yra nustatinėjama vertinimo datai, todėl yra neaišku, kodėl yra nagrinėjamos kitimo tendencijos 2005–2016 m.

6. Tarnybai pateiktame 2018 m. gegužės 10 d. rašte yra detaliai pagrįsta, kodėl einamojo likvidumo koeficiento ir kapitalizacijos normos kitimo kryptys yra vienodos. Pareiškėjai kilo abejonių, ar Tarnyba ir Garbės teismas tinkamai interpretuoja einamojo likvidumo koeficiento esmę ir ar nepainioja sąvokų „turto likvidumas“ ir „einamojo likvidumo koeficientas“. Turto likvidumo didesnė reikšmė rodo geresnį turtą ir geresnį jo panaudojimą, o einamojo likvidumo koeficiento didesnė reikšmė parodo prasčiau valdomą turtą ir didina kapitalizacijos normą.

7. Pareiškėja manė, kad Tarnyba ir Garbės teismas taip pat painioja sąvokas „likvidumas“ ir „mokumas“. Tarnyba 2018 m. gegužės 4 d. rašte vietoje einamojo likvidumo visur nurodė „bendrojo mokumo". Pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui atkreipus dėmesį į šį sąvokų painiojimą, Tarnyba patikslino formuluotes. Garbės teismo Sprendime vėl vartojama sąvoka „bendrojo mokumo".

8. Pareiškėja pažymėjo, jog Tarnybos 2018 m. gegužės 30 d. rašte nurodoma, kad pareiškėjos nustatyta kapitalizacijos norma yra mažesnė už apžvalgose pateikiamas kapitalizacijos normas, tačiau kapitalizacijos normos yra lyginamos nekilnojamojo turto objektų, esančių Vilniuje, nors vertintas turtas yra Kaune. Toks lyginimas yra neteisingas, nes Kaune esanti nekilnojamojo turto rinka skiriasi nuo Vilniaus. Tarnyba pareiškėjos nustatytą kapitalizacijos normą lygina su kituose šaltiniuose (kurie netinkami, nes lyginamos kapitalizacijos normos A klasės biurų Vilniuje, kai vertinamas turtas nėra A klasės biurai ir yra Kaune) pateiktomis kapitalizacijos normomis ir jas priima kaip teisingą faktą, nors šaltiniuose nėra nurodyta, kokiu būdu šios kapitalizacijos normos buvo apskaičiuotos; šaltiniuose nurodytos kapitalizacijos normos, tikėtina, nebuvo Tarnybos patikrintos ir pripažintos kaip vienareikšmiškai teisingos.

9. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 8 punktu bei Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192, (toliau – ir Nuostatai) 39–42 punktais, prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui bei konstitucinės teisės principo turiniui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-8-662/2018 nurodė, kad nuostata, jog Garbės teismo sprendimas yra priimamas ir paskelbiamas Garbės teismo posėdyje dalyvaujantiems asmenims nesurašius jo aprašomosios ir motyvuojamosios dalių, taip pat Garbės teismo nariams, dalyvavusiems priimant sprendimą, nepasirašius viso sprendimo, o aprašomoji ir motyvuojamoji Garbės teismo sprendimo dalys surašomos ir visas sprendimas pasirašomas vėliau, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

10. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad, kaip matyti iš Garbės teismo posėdžio garso įrašo, posėdžio metu buvo išklausyti ir įvertinti pareiškėjos atstovo teikti paaiškinimai. Tai nurodyta ir Sprendime (dalyse „Dėl kapitalizacijos koeficiento apskaičiavimo vertinant nekilnojamąjį turtą“ ir „Dėl skirtinos drausminės nuobaudos“). Iš Garbės teismo posėdžio garso įrašo taip pat matyti, kad Garbės teismo nariai yra susipažinę ir įsigilinę į pareiškėjos pateiktus duomenis. Garbės teismas, kaip kvaziteisminė institucija, pagrįsdamas savo sprendimą, neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno argumento.

12. Atsakovas teigė, kad skunde pareiškėja pateikia savitą kapitalizacijos normos apskaičiavimo būdą, kuris negali būti laikomas atitinkančiu teisės aktų nuostatas. Kapitalizacijos norma yra sudėtinis dydis, ji priklauso nuo ją sudarančių elementų, kurie privalo atitikti turto ir rinkos situaciją vertės nustatymo metu. Šiuo atveju kapitalizacijos norma buvo nustatoma susumuojant nerizikingą investicijų grąžos normą (KN), turto likutinio tarnavimo nuvertėjimo grąžos normą (N) ir papildomos rizikos normą (P), tačiau vieno dydžio pagrindimas buvo nepakankamas. Šio komponento netinkamas pagrindimas reiškia, kad nepagrįsta laikytina visa nustatyta kapitalizacijos norma. Vertintoja nekilnojamojo turto kapitalizacijos normai nustatyti naudojo einamojo likvidumo koeficientą, tačiau tokio koeficiento tinkamumas kelia abejonių. Ataskaitoje nenurodytas metodinis ar mokslinis šaltinis, kuriame būtų pagrįstas einamojo likvidumo koeficiento tinkamumas aptariamam tikslui. Einamojo likvidumo koeficientas parodo, kaip trumpalaikis turtas dengia įmonės trumpalaikius įsipareigojimus ir yra apskaičiuojamas trumpalaikį įmonės turtą padalijus iš trumpalaikių įmonės įsipareigojimų, todėl šio koeficiento pokytį lemia trumpalaikį turtą ir trumpalaikius įsipareigojimus sudarančių elementų dydžių pokyčiai. Didelis einamojo likvidumo koeficientas reiškia, kad įmonės trumpalaikis turtas visiškai padengia įmonės trumpalaikius įsipareigojimus, taigi tokios įmonės rizika maža. Einamojo likvidumo koeficientas negali būti sugretintas su papildoma rizika (kaip buvo padaryta Ataskaitoje), kadangi tai yra priešingi dydžiai.

13. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba drausminės bylos nagrinėjimo metu pateikė duomenų, pagrindžiančių, jog atskirais laikotarpiais einamojo likvidumo koeficiento ir kapitalizacijos koeficiento kitimo kryptys yra priešingos. Nors nurodytų koeficientų kryptys tam tikrais laikotarpiais sutapo, tačiau kitimo kryptys vienodos buvo tik atskirais periodais, o vienodų tendencijų ilgesniuose laikotarpiuose nėra. Tarnyba 2018 m. gegužės 30 d. rašte Nr. (9.17)D2-1851 pateikė einamojo likvidumo koeficiento kapitalizacijos normos kitimą pagrindžiančius duomenis. Pareiškėjos teiginys, kad Tarnybos pateikti duomenys netinkami, nes vertintas turtas yra kitos paskirties, prieštarauja jos išvadoms, nes Ataskaitoje pateiktuose skaičiavimuose naudojami VĮ Registrų centro masinio vertinimo duomenys, kurie nėra skirti gamybos ar pramonės paskirties nekilnojamojo turto vertinimui. Vertintoja 2018 m. balandžio 26 d. rašte Nr. 33 nurodė, kad dalis pastato naudojama kaip laboratorija, dalis – kaip administracinis pastatas. Tarnybos pateiktos apžvalgos buvo parinktos pagal vertintojos nurodytą faktinį nekilnojamojo turto naudojimą.

14. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumento, kad Sprendimas buvo paskelbtas, vadovaujantis Nuostatų 39–42 punktais, kurie buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, teigia, kad pareiškėja šiuo klausimu iš esmės nurodo faktines aplinkybes, tačiau jų neanalizuoja. Skunde nėra nurodoma, kad Sprendimo paskelbimas kaip nors pažeidė pareiškėjos teises. Laikytina, kad pareiškėja neturi priekaištų dėl Sprendimo paskelbimo. Sprendimo paskelbimo tvarka jo galiojimui įtakos neturi.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė Auditas ir konsultacijos atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

17. Teismas nurodė, jog Sprendime konstatuota, kad pareiškėja parengė Ataskaitą, nesilaikydama Turto arba verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 109 punkto reikalavimų. Ataskaitoje atliekant vertinimą taikytas turto požiūrio metodų derinys, kai lyginamuoju arba pajamų, išlaidų (kaštų) metodais nustatomos atskirų turto ir įsipareigojimų grupių rinkos vertės. Teismas nurodė, kad Garbės teismas, nagrinėdamas pareiškėjos drausmės bylą, vertino visus pateiktus įrodymus, drausmės byla buvo nagrinėjama dalyvaujant pareiškėjos įgaliotam atstovui, kuris išsakė pareiškėjos nuomonę apie tai, kad rengiant Ataskaitą, pagal tuo metu buvusias aplinkybes, kapitalizacijos norma buvo suskaičiuota tinkamai, atsakė ir paaiškino pareiškėjos poziciją dėl Garbės teismo užduotų papildomų klausimų apie Ataskaitoje vertintą kitų rūšių turtą.

Garbės teismui pateiktoje Tarnybos Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja, skaičiuodama nekilnojamojo turto rinkos vertę, taikė pajamų metodą ir nustatydama kapitalizacijos koeficientą suminiu būdu nepagrindė taikyto einamojo likvidumo koeficiento papildomos rizikos normai tinkamumo. Garbės teismas vertino pareiškėjos 2018 m. balandžio 17 d. raštą Nr. 29 Tarnybai, kuriame ji nurodė, kad sumavimo būdu kapitalizavimo normos skaičiavimo būdas grindžiamas pelningumo ir galimų alternatyvių investicijų sugretinimu. Pareiškėja 2018 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 33 Tarnybai pateikė paaiškinimus dėl bendrojo mokumo koeficiento naudojimo pagrindžiant papildomos rizikos normą.

Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai neatskleidžia bendrojo mokumo koeficiento dydžio tinkamumo jį naudojant kapitalizacijos normos skaičiavime, kadangi minėto koeficiento pokyčiai lemia nepaaiškinamą ir nelogišką kapitalizacijos normos kitimą. Tarnyba konstatavo, kad Ataskaitoje nekilnojamojo turto vertės skaičiavime taikyti nepagrįsti kapitalizacijos normos skaičiavimai. Tarnyba 2018 m. gegužės 30 d. raštu „Dėl teiginio 2018-05-04 išvadoje Nr.GT3-47 pagrindimo“ pateikė Lietuvos statistikos departamento interneto svetainėje skelbiamus 2005–2016 m. einamojo likvidumo koeficiento ekonomikos veiklos rūšiai "L Nekilnojamojo turto operacijos“ rodiklius, pagal juos sudarė grafiką; grafikus iš keturių bendrovių 2017 m.

I pusmetyje skelbtų nekilnojamojo turto apžvalgų. Minėtų grafikų palyginimas rodo, kad einamojo likvidumo koeficiento kitimas nuo 2010 m. yra didėjantis, tuo tarpu, nekilnojamojo turto apžvalgų grafikuose kapitalizacijos norma nuo 2009 m. tik mažėja. Ataskaitoje vertintam nekilnojamam turtui taikyta 5,55 proc. kapitalizacijos norma ženkliai mažesnė už minėtose nekilnojamojo turto apžvalgose pateikiamas kapitalizacijos normas.

18. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas priėjo prie išvados, jog Garbės teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėja parengė Ataskaitą nesilaikydama Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 109 punkto nuostatų. Garbės teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai skyrė drausminę nuobaudą – pastabą, atsižvelgdamas į pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, proporcingai įvertinęs pareiškėjos padarytų pažeidimų mastą ir pasekmes.

III. 19. Pareiškėja L. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Teismas tik nurodė, perrašė byloje esančius rašytinius įrodymus, tačiau neatliko jų vertinimo, tik galutinėje pastraipoje padarydamas formalią, konkrečiais įrodymais ir jų vertinimu nepagrįstą išvadą.

20.2. Teismas nepasisakė nei dėl vieno skunde nurodyto argumento: nei dėl materialinės teisės normų netinkamo taikymo, nei dėl Garbės teismo procedūrinių pažeidimų, lėmusių pagrįstas abejones dėl Sprendimo objektyvumo.

20.3. Sprendimo motyvai yra iš esmės perrašyti iš Tarnybos Garbės teismui teiktos Išvados 8 psl. (II t., b. l. 145) ir Tarnybos 2018 m. gegužės 30 d. rašto (I t., b. l. 12–15). Sprendime pagrindžiant skirtą drausminę nuobaudą neatsižvelgta į tai, kad Ataskaita nesukėlė užsakovui jokių pasekmių, nebuvo teisminio ginčo objektas ir nėra teismo galutiniu sprendimu panaikinta, taip pat, kad vertintoja neturi galiojančių paskirtų drausminių nuobaudų, t. y. nėra aiškaus ir motyvuoto faktinio pagrindimo.

20.4. Teismas nevertino Garbės teismo Sprendimo turinio. Sprendime nėra pateikta individualių jo priėmimo motyvų. Garbės teismas neatliko savarankiško Išvadoje pateiktų motyvų tyrimo, savarankiško aplinkybių vertinimo, drausminę nuobaudą skyrė formaliai nurodydamas tik teisinius pagrindus. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

20.5. Pareiškėja savo skundą grindė ir Garbės teismo procedūriniais pažeidimais, kurie buvo padaryti dėl Nuostatų prieštaravimo Konstitucijai, šioms aplinkybėms pagrįsti 2018 m. lapkričio 12 d. teikė rašytinius paaiškinimus (III t., b. l. 22–25). Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Nuostatų 40, 41 punktais bei 42 punkto nuostata „Garbės teismo sprendimas surašomas <...> ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Garbės teismo sprendimo priėmimo dienos“, kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-8-662/2018 pripažino prieštaraujančiais konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo šį pareiškėjos argumentą vertinti konkrečioje byloje, nes objektyviai akivaizdu, jog buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti teisingą ginčo išsprendimą.

20.6. Teismui konstatavus, jog be pareiškėjos paaiškinimų neįmanoma įvertinti Sprendimo objektyvumo bei padarytų procedūrinių pažeidimų, turinčių tiesioginės įtakos pareiškėjos teisėms, kad būtina nustatyti faktines aplinkybes dėl procedūrinių pažeidimų bei išsiaiškinti, kaip tai pažeidė pareiškėjos teises bei teisėtus interesus, teismas, būdamas aktyvus, turėjo bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka, išklausyti pareiškėjos paaiškinimus ir / ar išreikalauti kitus įrodymus, siekiant objektyviai ištirti visas aplinkybes.

21. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Pareiškėja, teikdama argumentus, susijusius su Nuostatų 39–42 punktų prieštaravimu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui bei konstitucinio principo turiniui, turėjo išsamiai paaiškinti, kodėl ši aplinkybė turėtų būti vertinama kaip pagrindžianti jos poziciją. Išsamių duomenų pateikimas šiuo atveju yra pareiškėjos, o ne bylą nagrinėjančio teismo atsakomybė. Paaiškinimai, kaip pareiškėjos patikslintame skunde nurodyta aplinkybė pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, pateikiami tik apeliaciniame skunde. Teikdama pirminį skundą pareiškėja neteigė, kad Sprendimo paskelbimas, nesurašius jo aprašomosios ir motyvuojamosios dalių, pažeidžia jos teises. Iš esmės tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus sprendimą dėl Nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pareiškėja „prisiminė“ apie jos teisių, susijusių su Sprendimo paskelbimu, pažeidimą. Tokia nenuosekli pareiškėjos pozicija suponuoja galimai nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis ir turėtų būti vertinama kritiškai. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šio Sprendimo 20.5 punkte nurodytus apeliacinio skundo argumentus, pažymi:

23.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. liepos 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-8-662/2018 konstatavo, kad Nuostatų 40, 41 ir 42 punktų nuostatos prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, tiek, kiek šiose nuostatose numatyta, jog Garbės teismo sprendimas posėdyje yra priimamas ir paskelbiamas nesurašius sprendimo aprašomosios ir motyvuojamosios dalių, kurios surašomos ir pats sprendimas Garbės teismo narių pasirašomas tik per 10 darbo dienų nuo sprendimo paskelbimo.

23.2. Iš bylos aplinkybių matyti, kad skundžiamas Sprendimas dėl pareiškėjos buvo priimtas vadovaujantis Nuostatų 40–42 punktais. Sprendimo priėmimo data nurodyta 2018 m. birželio 12 d. Garbės teismo posėdžio metu buvo paskelbta tik Sprendimo įžanginė ir rezoliucinė dalis, o Sprendimas su visais jame nurodytais motyvais pareiškėjai išsiųstas atsakovo vadovui pasirašius 2018 m. birželio 21 d. raštą Nr. (9.17.)D2-2040 (II t., b. l. 174).

23.3. Šios aplinkybės suponuoja, kad tiek skundžiamas Garbės teismo Sprendimas, tiek ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėti iš esmės, t. y., priimti taikant norminio teisės akto nuostatas, kurios vėliau pripažintos antikonstitucinėmis, todėl turėtų būti panaikinti.

23.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 118 straipsnio 1 dalimi, norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Pareiškėjos skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėtas 2018 m. lapkričio 22 d., t. y. jau po to, kai buvo priimtas Sprendimo 23.1 punkte nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas.

23.5. Aiškindamas ABTĮ 118 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstrukcija „paprastai negali būti taikomas“ suponuoja išvadą, kad galimos minėtos taisyklės, kad aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu, išimtys. Pavyzdžiui, tuo atveju, jei teisiniai santykiai tarp administracinio ginčo šalių nėra susiklostę galutinai (vyksta ginčas), norminis teisės aktas (jo dalis), kuris įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu pripažįstamas neteisėtu, nuo tokio akto oficialaus paskelbimo dienos negali būti taikomas ir tiems teisiniams santykiams, kurie nėra išsisprendę galutinai. Priešingu atveju tektų daryti išvadą, kad galutinio teisinio stabilumo neįgijęs administracinis aktas yra teisėtas, nors jis ir buvo priimtas remiantis teisės normomis, prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui, o apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas galutinį teisinio stabilumo dar neįgijusio administracinio akto teisėtumo įvertinimą, turėtų remtis neteisėtomis (prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktui) teisės normomis. Tai nebūtų teisinga bei nesiderintų su teisės aktų hierarchijos principu (žr., pvz., 2009 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-72/2009; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2234/2014 ir kt.).

23.6. Taigi, turint omenyje tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimo priėmimo ir paskelbimo metu pareiškėjos ginčas su atsakovu dėl Garbės teismo Sprendimo nebuvo pasibaigęs ir tarp ginčo šalių teisiniai santykiai nebuvo išsisprendę, todėl Nuostatų 40, 41 ir 42 punktai negali būti taikomi ir šioje byloje.

23.7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į ginčo santykiui taikytiną pasikeitusį teisinį reguliavimą, nustatytas teisinis pagrindas panaikinti Garbės teismo Sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas.

23.8. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl byloje taikytinos teisės (poįstatyminių teisės aktų), teisės normų galiojimo, jų atitikties Konstitucijai ir įstatymams vertinimų teismas, nagrinėjantis bylą, turi pasisakyti ex officio (pagal pareigas) nepaisant to, ar ginčo šalys remiasi tokio pobūdžio argumentais savo skunde ar atsiliepime į jį bei paaiškinimuose teismui. Todėl konstatuotina, kad atsakovo argumentai dėl pareiškėjos pozicijos Garbės teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo procedūros neteisėtumo aspektais nėra reikšmingi galutinei bylos baigčiai, taigi pasisakyti dėl jų nėra teisinių pagrindų.

24. Sprendimo 23 punkte nurodyti argumentai suponuoja, kad Garbės teismo Sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintini dėl taikytos teisės (Nuostatų 40, 41 ir 42 punktai) prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos L. J. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos L. J. skundą patenkinti.

Panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą Nr.GT-11(18)-S „Dėl drausminės nuobaudos L. J. skyrimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė