b25af91d-b4c8-4145-950a-2bb71ef6d4e9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-9674-821/2015Proceso Nr. 3-61-3-03303-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.9.1;1.9.1.4; 3.21; (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 17 d.Vilnius                          Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai M. Z., jos atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos M. Z. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,              n u s t a t ė:             PareiÅ¡kėja patikslintu skundu (b.l.105-116) teismo praÅ¡o:

1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-05-20 sprendimÄ â€žDėl M. Z. 2014-11-21 skundo“ Nr. S-84 (7-234/2014);

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-10-27 sprendimÄ Nr. 68-207;

3) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-08-20 sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo (04.7.2)-FR0682-508 ir minėto dokumento netvirtinti.PareiÅ¡kėja nurodo, kad su MGK 2015-05-20 kategoriÅ¡kai nesutinka. Sprendimas priimtas neteisingai pritaikius pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, neiÅ¡tyrus ir neįvertinus visų teisingam apmokestinimui reikÅ¡mingų aplinkybių, mokesčių administratoriaus patikrinimo metu surinktus duomenis patvirtino formaliais motyvais.

PaaiÅ¡kina, kad visi pareiÅ¡kėjos M. Z. sutuoktinio atlikti sandoriai nebuvo formalÅ«s. Nepagrįstai pripažinta, jog įforminti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai atlikti siekiant gauti ekonominės naudos. PrieÅ¡ingai, dokumentai, pateikti patikrinimo metu, patvirtina naudos nebuvimÄ . Vienas iÅ¡ individualios veiklos požymių yra versliÅ¡kumas, komerciÅ¡kumas, o tokiais požymiais nei vienas iÅ¡ sandorių nepasižymi. M. Z., kaip A. Z., sutuoktinė, taip pat jokios nekilnojamojo turto pardavimo individualios ir ekonominės veiklos nevykdė.

Be to, santuokos egzistavimo faktas negali savaime sukelti asmeniui mokestinių teisinių pasekmių net ir tuo atveju, jei parduodamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Kokioms aplinkybėms esant VMI pripažino, jog nekilnojamojo turto likimas jau buvo pakankamai aiškus prieš dovanojimo sandorį, neaišku ir nesuprantama. Visų sandorių sudarymas pagrįstas objektyviai egzistuojančiomis aplinkybėmis, visiškai nepriklauso vienas nuo kito ar nuo trečiųjų asmenų. Mokesčių administratoriaus padaryta išvada dėl sandorių vertinimo grįsta tik prielaidomis ir visiškai nepagrįsta kitais dokumentiniais ar leistinais įrodymais.Pasisakydama dėl sandorių daugeto pareiškėja paaiškina, kad 2006-03-27 parduotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., D.

M. už jo indeksuotÄ vertę pagal VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡duotÄ pažymÄ sandoriui. Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita nėra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, jog tokiu bÅ«du siekiama iÅ¡vengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo. Tai, kad ginčo turtas nuosavybėje iÅ¡laikytas mažiau nei metus, nėra pagrindas daryti iÅ¡vados apie mokestinę naudÄ . Centrinis mokesčių administratorius nenustatė nei vienos faktinės aplinkybės, kuri bent iÅ¡ dalies leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog vietos mokesčių administratorius pagrįstai ir teisingai nurodė, kad pareiÅ¡kėjos dukra D.

Z. minėtų sandorių grandinėje tebuvo tarpininkė. Be to, dovanotas turtas buvo pagerintas, dėl ko ženkliai ir padidėjo jo rinkos vertė. PaaiÅ¡kina, kad A. Z. niekada neužsiėmė nekilnojamojo turto verslu, nekilnojamasis turtas nebuvo įgytas tikslu gauti naudos jį vėliau realizavus. Pažymi, kad sutuoktinis buvo paskolinęs piniginių lėšų, jų grÄ Å¾inimÄ užtikrinant įkeitimu. NegrÄ Å¾inus paskolos, buvo kreiptasi dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo į antstolį L. G..

Vykdymo procese, nekilnojamasis turtas perduotas iÅ¡ieÅ¡kotojui turto perdavimo aktu. Kokie neleistini veiksmai Å¡iuo atveju buvo atlikti ar pareiÅ¡kėjos sutuoktinio, ar priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdžiusio antstolio, VMI nenurodė. Buvo siekiama tik atgauti paskolintas pinigines lėšas. Gautos pajamos priskirtinos ne individualios veiklos pajamoms, todėl prievolė mokėti GPM nekyla. Dėl 2006-06-14 parduoto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. nurodo, kad administratorius neatsižvelgė į A.

Z. paaiÅ¡kinimus dėl skolinio įsipareigojimo realaus buvimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo, priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas ir visi su tuo susiję antstolio veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais. Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), perimtas P. S. negrÄ Å¾inus 450000 Lt skolos (nekeliamas klausimas ar turėjau pakankamai lėšų paskolinti, ar Å¡ių lėšų grÄ Å¾inimui užtikrinti tinkamai ir pagrįstai įkeistas skolininko turėtas žemės sklypas, neginčijamas ir piniginių lėšų deklaravimas, neginčijama ir teisė panaudoti pinigines lėšas savo nuožiÅ«ra).

Piniginė suma, kuri priklausė pareiÅ¡kėjai tiesiog pasikeitė į kitÄ turtinį vienetÄ , t.y. nekilnojamÄ jį turtÄ (paskolintų pinigų natÅ«ra neatgavo), tačiau vertė nepakito. Tai vienkartinis sandoris nekilnojamu turtu, kuris negali bÅ«ti laikomas individualia-savarankiÅ¡ka veikla, kuria gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės veiklos per tęstinį laikotarpį.B. M. (dukters sutuoktiniui) pervestos lėšos – padovanotos. Turėdamas pakankamai piniginių lėšų, A.

Z. turi teisę jomis disponuoti, tame tarpe ir jas padovanoti artimam asmeniui, įstatymas to nedraudžia.Mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. rekonstravimo išlaidų. Tik dėl vienam administratoriui žinomų priežasčių, nebuvo vadovautasi dokumentinių įrodymų tyrimu, tačiau vertinamas tik paaiškinimas darbus atlikusio asmens, kuris ir nurodė, kad A. Z. nepažįsta. Kodėl minėtas asmuo turėtų jį asmeniškai pažinoti nėra aišku.

Rangos sutartis sudaryta su tiesiogiai darbus sodyboje atlikusiu V. S., o darbų atlikimÄ organizavo ir techninę priežiÅ«rÄ vykdė J. S.. Neginčijamai nustatyta, kad objekte adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone buvo vykdomi nekilnojamojo turto rekonstrukcijos darbai, už kurių atlikimÄ ir sumokėta 92000,00 Lt suma. Nei vienas iÅ¡ pateiktų dokumentinių įrodymų nėra nuginčytas ar įstatymo nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Administratorius taip ir nepaaiÅ¡kino, kodėl liko neapklaustas J.

S.. Kauno AVMI atlikdama mokestinį patikrinimÄ , ne tik pažeidė MAÄ® 69 str. nurodyto straipsnio imperatyviÄ jÄ teisės normÄ , bet ir apribojo mokesčių mokėtojo teisę susipažinti su visa patikrinimo medžiaga, kad galėtų pagrįstai ir motyvuotai paneigti mokesčių administratorių sprendimuose nurodytus argumentus. Kauno AVMI, pažeidė MAÄ® 67 ir 129 straipsnių nuostatas, t.y. nepateikė visų patikrinimo akto priedų, piktnaudžiavo savo, kaip valstybinės institucijos virÅ¡enybe prieÅ¡ eilinį mokesčių mokėtojÄ , nemotyvuodama, ir nepateikdama konkrečių įrodymų apie padarytus mokesčių įstatymo pažeidimus.PareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, vykdė visus nurodymus ir netrukdė įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių.

PareiÅ¡kėja asmeniÅ¡kai ėmėsi visų priemonių surasti ir pateikti visus su mokestiniu patikrinimu susijusius dokumentus. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, kitos individualios veiklos, iÅ¡skyrus karnavalinių rÅ«bų nuomÄ pagal verslo liudijimÄ , nevykdė. Patalpas nuomojo ir verslo liudijimÄ patalpų nuomai turėjo sutuoktinis A. Z. Verslo liudijime M. Z. įraÅ¡yta kaip Å¡eimos narys, tačiau, patalpų nuoma niekuomet neužsiėmė. Pagal verslo liudijimÄ užsiėmė karnavalinių rÅ«bų nuoma.

Tai ir buvo pareiÅ¡kėjos pajamų Å¡altinis. Å iuo metu M. Z. vykdo individualiÄ veiklÄ rÅ«bų nuomai ir siuvimui. Nuo 2006 metų visos gaunamos piniginės lėšos matyti sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose. Kaip Å«kininkė deklaruoja žemės sklypus ir gauna iÅ¡mokas. Tai taip pat apskaitomos lėšos. Visi duomenys yra pateikti VMI. Kasmet deklaravo pajamas: nuo 2006 iki 2013 m. visos deklaracijos yra, kodėl nėra deklaruota už 2008 m., PareiÅ¡kėja negali pasakyti. Tikrinamas laikotarpis apėmė 2006-2009 metus, todėl nėra aiÅ¡ku, kodėl sprendime įvardijamas turtas nuo 2003 metų.

Atsakovas atsiliepimu (b.l. 134-142) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pasisakydamas dėl MAÄ® 69 straipsnio nuostatų taikymo nurodo, kad ginčo turto perleidimas iÅ¡ vieno asmens kitam, o po to ir trečiajam asmeniui, vyko per itin trumpÄ laikÄ : dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., kuris pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio buvo įsigytas pagal 2005-06-14 turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už 11 000 Lt, dovanojimo sutartis tarp pareiÅ¡kėjos, jos sutuoktinio ir jų dukters D.

Z. (V.) sudaryta 2006-03-06 (ginčo turtas įvertintas 70 000 Lt), o galiausiai –2006-03-27 ginčo turtas buvo parduotas trečiajam asmeniui D. M. už 68 000 Lt. Ginčo turtas pareiškėjos ir jo šeimos narių nuosavybėje išbuvo mažiau nei metus. Pažymi, kad sudarant 2006-03-06 dovanojimo sutartį turto vertė ženkliai kilo (nuo 11 000 Lt iki 70 000 Lt) ir buvo didesnė nei turto pardavimo trečiajam asmeniui kaina (turtas parduotas už 68 000 Lt, dovanojimo sutartyje įvertintas 70 000 Lt).

PareiÅ¡kėja su sutuoktiniu dar prieÅ¡ 2006-03-06 dovanojimo sutartį žinojo, jog turtas bus parduotas. Tai pagrindžia 2012-07-11 pirkėjo D. M. paaiÅ¡kinimas, kuriame jis nurodė, jog skelbimÄ butui įsigyti perskaitė laikraÅ¡tyje 2006 metų vasario mėnesį bei pateikta 2006-03-03 preliminari sutartis. AB SEB bankas ginčo turto įsigijimui pirkėjui suteikė kreditÄ ir dovanojimo sutarties sudarymo datai (2006-03-06) surašė praneÅ¡imÄ adresuotÄ notarų biurui, jog D. M. nuspręsta suteikti 68 000 Lt kreditÄ bÅ«sto, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r. pirkimui.

Centrinio mokesčių administratoriaus ir Komisijos vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog vietos mokesčių administratorius pagrįstai ir teisingai nurodė, kad pareiÅ¡kėjos dukra D. Z. minėtų sandorių grandinėje tebuvo tarpininkė tam, kad nebÅ«tų apskaičiuojamos turto vertės padidėjimo pajamos bei bÅ«tų iÅ¡vengta individualios veiklos požymių pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio veikloje.Centriniam mokesčių administratoriui ir Komisijai nekyla abejonių, jog sudarant tarpinį dovanojimo sandorį buvo sukurtos formalios sÄ lygos mokesčių įstatymams apeiti bei gauti mokestinę naudÄ , o bÅ«tent – pasinaudoti GPMÄ® 17 st. 1 d. 19 punkte įtvirtinta nuostata (GPMÄ® redakcija galiojusi 2006-03-06 dovanojimo sandorio sudarymo metu), jog neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos dovanojimo bÅ«du gautos pajamos iÅ¡ tėvų (įtėvių) bei iÅ¡ anksto suplanavus nekilnojamojo turto perleidimÄ , iÅ¡vengti GPM mokėjimo bei individualios veiklos vykdymo pripažinimo.

Vietos mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAÄ® 69 str. 1 dalimi, pagrįstai faktiÅ¡kai pajamas pagal 2006-03-27 sutartį gavusiais asmenimis pripažino pareiÅ¡kėjÄ ir jos sutuoktinį.Dėl žemės sklypo su statiniais pardavimo (duomenys neskelbtini) Kauno r., nurodo, kad J. ir P. S. negalėjo tiesiogiai perleisti pareiÅ¡kėjai su sutuoktiniu žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) Kauno r., kadangi toks apribojimas buvo numatytas 2005-11-29 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje (draudimas penkis metus perleisti turtÄ ir keisti jos paskirtį), todėl buvo pasirinktas kitas po paskolos sutartimi paslėptas nekilnojamojo turto perleidimo bÅ«das.

J. ir P. S. negalėjo pagrįsti 2006-01-03 paskolos sutarties tikslo, apsiribojo tik savo teiginiais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Byloje nėra pateikta įrodymų pagrindžiančių, jog J. ir P. S. realiai buvo suteikta 450 000 Lt paskola, tačiau nustatyta, jog J. ir P. S. už žemės sklypÄ buvo pervesta 90 000 Lt suma. Pagal 2006-01-03 sutarties 2 punktÄ skolos grÄ Å¾inimo terminas Å¡alių susitarimu galėjo bÅ«ti pratęstas, tačiau byloje nėra duomenų, jog J. ir P. S. bÅ«tų pasinaudoję Å¡iuo sutarties punktu.

A. J. žemės sklypÄ apsisprendė pirkti 2006 m. pradžioje apie sausio-vasario mėn. ir 2006-02-01 sudarė sutartį dėl turto vertės nustatymo, dėl sklypo įsigijimo bendravo tik su pareiÅ¡kėjos sutuoktiniu. PareiÅ¡kėjos sutuoktiniui sklypas perduotas 2006-04-24 (turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktu, neįvykus varžytynėms), todėl akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu neabejojo, jog žemės sklypas pereis jų Å¡eimos nuosavybėn ir iÅ¡ anksto derino nekilnojamojo turto pardavimo veiksmus.

Atsakovas mano, kad po 2006-01-03 paskolos sutartimi paslėptas pirkimo-pardavimo sandoris, tikslu apeiti 2005-11-29 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas draudžiančias perleisti žemės sklypÄ 5 metus bei nekilnojamojo turto įgijimo pobÅ«džiu siekta iÅ¡vengti GPM mokėjimo ir individualios veiklos vykdymo pripažinimo 2006-06-14 sandorio atžvilgiu. PareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio vykdyta veikla (prekyba nekilnojamuoju turtu) atitinka visus individualios veiklos požymius, t.y. pareiÅ¡kėjos su sutuoktiniu 2006 - 2008 metais vykdyta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veikla buvo savarankiÅ¡ka, sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams bÅ«dingų aplinkybių, pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu savarankiÅ¡kai sprendė su Å¡ia veikla susijusius klausimus (kokį turtÄ , už kokiÄ sumÄ ir iÅ¡ kokių asmenų pirkti, kam ir už kiek parduoti, patys dengė savo veiklos iÅ¡laidas), vykdyta veikla buvo tęstinė (pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu sudarė 5 nekilnojamojo turto pardavimo sandorius), todėl gautos pajamos už nekilnojamojo turto pardavimÄ buvo pagrįstai priskirtos pajamoms, gautoms iÅ¡ individualios veiklos, ir apmokestintos.

PareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio veiklai taip pat bÅ«dingas versliÅ¡kumas, kuris pasireiÅ¡kė perleidžiamo turto rÅ«Å¡imi (nevienkartiniai nekilnojamojo turto, nenaudojamo asmeniniams poreikiams, įsigijimo ir perleidimo sandoriai), aplinkybe, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinis kai kurių nekilnojamojo turto objektų įsigijimui ėmė paskolas, todėl pagrįstai pripažintina, jog pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu nekilnojamÄ jį turtÄ parduotÄ pagal 2006-03-27, 2006-05-30, 2006-06-14, 2007-04-13, 2008-06-16 sutartis įsigijo siekdami jį parduoti ir gauti pajamų.PareiÅ¡kėjos gautos individualios veiklos pajamos apmokestintos jai palankesniais tarifais, t.y. 2006 metais gautos individualios veiklos pajamos apmokestintos palankesniu 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, 2007 metais -palankesniu 27 proc. pajamų mokesčio tarifu, 2008 metais – 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Mokesčių administratorius yra nuoseklus ir individualios veiklos pajamų apmokestinimui taiko mokestinio pažeidimo laikotarpiu galiojusias GPMÄ® 6 straipsnio nuostatas. Vietos mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino parduotos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainių r, rekonstravimo iÅ¡laidų. PaaiÅ¡kina, kad patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinio pateikti dokumentai (2007-06-04 rangos sutartis Nr.002, 2007-06-05 bei 2007-12-25 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai), kurių nepasirašė viena iÅ¡ sutarties Å¡alių, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog minėti dokumentai suraÅ¡yti pareiÅ¡kėjos sutuoktinio iniciatyva galimai jau žinant nekilnojamojo turto pardavimo kainÄ , taigi ir trÅ«kstamÄ sumÄ iÅ¡laidoms pagrįsti, kad nesusidarytų apmokestinamųjų pajamų.

Aplinkybę, kad dokumentai formalÅ«s patvirtina ne tik tai, jog jie nepasiraÅ¡yti dokumente įvardintų asmenų, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino V. S. tiek 2012-05-02 paaiÅ¡kinime tiek pareiÅ¡kėjos sutuoktinio pateiktame jo vardu suraÅ¡ytame 2014-06-26 paaiÅ¡kinime, bet ir tai, kad į 2007-06-05 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitÄ Ä¯raÅ¡ytas verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo tik nuo 2007-12-01 iki 2007-12-31. Byloje nesant pirminių įrodymų pagrindžiančių realų iÅ¡laidų patyrimÄ , atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nėra pagrindo tikėti pareiÅ¡kėjos sutuoktinio teiginiais, jog rekonstrukcijai jis su sutuoktine patyrė 92 000 Lt iÅ¡laidų.PareiÅ¡kėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu skundÄ prašė tenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais.Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ jam buvo praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko.Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimo į skundÄ nepateikė, atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko.

Skundas atmestinas Byloje raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog PareiÅ¡kėja tikrinamuoju 2006 m. – 2009 m. laikotarpiu kartu su sutuoktiniu A. Z. įsigijo ir pardavė eilę nekilnojamojo turto objektų (MGK byla, I t. b.l. 34-35).Tikrinamuoju laikotarpiu PareiÅ¡kėja su sutuoktiniu sudarė penkis nekilnojamojo turto pardavimo sandorius.Pagal 2006-03-27 sutartį pardavė dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Butas įsigytas pagal 2005-06-14 turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (patvirtintas 2005-07-07). 2006-03-06 dovanojimo sutartimi padovanotas dukrai D.

Z. (MGK byla I t. b.l. 141,143-144,145). Å iam buto pardavimo sandoriui taikytos MAÄ® 69 straipsnio nuostatos.Pagal 2006-05-30 sutartį pardavė 0,1548 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Kauno r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris įgytas 2004-07-20 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (MGK byla, I t. b.l. 124-126,127-128).Pagal 2006-06-14 sutartį pardavė žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) Kauno r. Žemės sklypas įgytas 2006-04-24 perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktu (MGK byla, I t. b.l. 129,132-133).

Å iam sandoriui taikytos MAÄ® 69 straipsnio nuostatos. Pagal 2007-04-13 sutartį pardavė 0,06 ha žemės sklypÄ su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) Kauno r., kurie įsigyti 2006-07-05 sutarties pagrindu (MGK byla, I t. b.l. 134, 135-136).Pagal 2008-06-16 sutartį pardavė žemės sklypÄ su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., kurie įsigyti 2007-05-24 sutarties pagrindu (MGK byla, I t. b.l. 146-148,149-150).Tikrinamuoju 2006-2009 m. laikotarpiu PareiÅ¡kėja su sutuoktiniu sudarė 7 nekilnojamojo turto įgijimo sandorius (MGK byla, I t. b.l. 34)Byloje ginčas kilęs dėl MGK, VMI ir Kauno AVMI sprendimų, kuriais PareiÅ¡kėjai apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM), GPM bauda ir delspinigiai bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos (toliau – ir PSD įmokos), PSD įmokų delspinigiai ir bauda, valstybinio socialinio draudimo įmokos (toliau – ir VSD įmokos) ir VSD įmokų delspinigiai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kauno AVMI, atlikusi PareiÅ¡kėjos mokestinį patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., 2014-05-08 surašė patikrinimo aktÄ Nr.AU16-33 (toliau – ir Patikrinimo aktas) (MGK byla, t. I, b.l.29-43). Patikrinimo metu nustatyta, kad Å¡iuo laikotarpiu PareiÅ¡kėja su sutuoktiniu įgydama ir parduodama nekilnojamÄ jį turtÄ vykdė nekilnojamojo turto pardavimo veiklÄ . Remiantis patikrinimo metu surinktais duomenimis, keliems PareiÅ¡kėjos sudarytiems sandoriams taikytas Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 69 str.

Kauno AVMI Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija 2014-08-20 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-509 (MGK byla, t. I, b.l. 16-21) patvirtino Patikrinimo aktÄ , nurodydama sumokėti papildomai apskaičiuotų 61886 Lt GPM, 225,00 Lt PSD įmokų, 4260,00 Lt VSD įmokų, 53148,00 Lt GPM delspinigių, 102,00 Lt VSD įmokų delspinigių, 18566,00 Lt GPM baudÄ , 68 Lt PSD baudÄ , iÅ¡ viso - 133995,00 Lt. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su minėtu Kauno AVMI sprendimu, pateikė VMI skundÄ (MGK byla, t. I, b.l. 12-14).

VMI 2014-10-27sprendimu Nr.68-207 (MGK byla, t. I, b.l. 6-10) patvirtino Kauno AVMI 2014-08-20 sprendimÄ Nr.(04.7.2)-FR0682-509. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su tokiu VMI sprendimu, pateikė skundÄ MGK (MGK byla, t.I, b.l. 2–9), kuri 2015-05-20 sprendimu Nr. S-(7-234/2014) (MGK byla, t. III, b.l. 181-193) -konstatavo, jog PareiÅ¡kėjos skundas yra nepagrįstas ir patvirtino VMI 2014-10-27 sprendimÄ Nr. 68-207.Pagrindiniai argumentai, kuriais PareiÅ¡kėja grindžia savo skundÄ yra tai, jog sprendimas priimtas neteisingai pritaikius pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, neiÅ¡tyrus ir neįvertinus visų teisingam apmokestinimui reikÅ¡mingų aplinkybių; dovanojant butÄ dukrai nebuvo siekiama iÅ¡vengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo; dėl 2006-06-14 parduoto žemės sklypo nurodo, kad administratorius neatsižvelgė į A.

Z. paaiškinimus dėl skolinio įsipareigojimo realaus buvimo ir išieškojimo; A. Z. niekada neužsiėmė nekilnojamojo turto verslu; mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. rekonstravimo išlaidų. Dėl mokesčių administravimo 69 straipsnio nuostatų taikymo Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ), kurio 10 str. nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai.

Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ .

Å iuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (MAÄ® 69 str. 1 d.).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ , nurodoma, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslÄ gauti mokestinę naudÄ ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali bÅ«ti tiriamas Å¡ios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo.

Tai reiÅ¡kia, kad taikant Å¡iÄ teisės normÄ reikÅ¡mingomis gali bÅ«ti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y. taikant Å¡iÄ teisės normÄ atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytÄ normÄ , yra bÅ«tina nustatyti joje nurodytÄ mokesčio mokėtojo tikslÄ (gauti Å¡ioje normoje apibÅ«dintÄ mokestinę naudÄ ). Tai reiÅ¡kia, kad Å¡i teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (Å«kinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtÄ mokestinę naudÄ .

Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (Å«kinė operacija) turėjo kitus, ekonomiÅ¡kai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali bÅ«ti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iÅ¡ Å¡io sandorio (Å«kinės operacijos) atitinkamÄ mokestinę naudÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007; 2008 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-250/2008).Kauno AVMI mokestinio patikrinimo metu surinktais duomenimis nustatyta, jog PareiÅ¡kėja su sutuoktiniu pagal 2005-06-14 turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (patvirtintas 2005-07-07) už 11000 Lt įsigijo dviejų kambarių butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2006-03-06 dovanojimo sutartimi minėtÄ butÄ PareiÅ¡kėjÄ ir jos sutuoktinis padovanojo dukrai D.

Z. (V.) (dovanojimo sandorio sudarymo metu butas įvertintas 70000 Lt), kuri 2006-03-27 ginčo turtÄ už 68000 Lt pardavė trečiajam asmeniui D. M..Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius konstatavo, jog PareiÅ¡kėja su sutuoktiniu sudarydami 2006-03-06 buto dovanojimo dukrai sandorį, siekė sau mokestinės naudos, t.y. turėjo tikslÄ iÅ¡vengti GPM mokėjimo, kurį bÅ«tų tekę sumokėti, jei nekilnojamÄ jį turtÄ jie bÅ«tų tiesiogiai pardavę D. M.. Mokesčių administratorius, apskaičiuodamas GPM taikė turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , pripažino, jog mokestinės naudos gavėjas buvo PareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinisTaigi vienas iÅ¡ pagrindinių byloje keliamų klausimų yra susijęs su tuo, ar PareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio 2006-03-06 sandorio tikslas buvo gauti mokestinę naudÄ .

Pasak PareiÅ¡kėjos, dovanojant butÄ dukrai nebuvo siekiama iÅ¡vengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo; buto vertė dovanojimo metu didėjo, nes turtas buvo pagerintas.Teismo vertinimu, mokesčių administratorius pagrįstai pritaikė MAÄ® 69 str. Nagrinėjamu atveju, vertinant turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principo taikymÄ , yra reikÅ¡mingos Å¡ios aplinkybės. Visų pirma nekilnojamojo turto perleidimo (dovanojimo) sandoris sudarytas tarp artimais giminystės ryÅ¡iais susijusių asmenų.

Visi minėto turto perleidimo sandoriai vyko itin sparčiu tempu, t.y. 2006-03-06 sudaromas dovanojimo sandoris, po dvideÅ¡imties dienų (2006-03-27) butas parduodamas. Be to, palyginus įsigyto ir parduoto buto kainÄ matyti, kad sudarant 2006-03-06 dovanojimo sandorį, jo vertė sparčiai kilo, t.y. buvo beveik septynis kartus didesnė už PareiÅ¡kėjos įsigyto turto vertę. Nuo PareiÅ¡kėjos turto įsigijimo iki dovanojimo dukrai nepraėjo vieneri metai. Nuo nekilnojamojo turto dovanojimo iki pardavimo nepraėjo mėnuo.

To paties nekilnojamo turto perleidimas iÅ¡ vieno asmens kitam, po to trečiam asmeniui, įvyko greitai. Ä®vertinus su ginčo butu atliktų veiksmų seka, atsižvelgus į minėto žemės sklypo dovanojimo ir pardavimo sandoriuose kintančiÄ turto vertę, darytina iÅ¡vada, kad mokesčių administratorius pagrįstai nustatė, jog tokiu bÅ«du buvo siekta mokestinės naudos. Mokesčių administratoriaus surinktais duomenimis (2012-07-11 D. M. paaiÅ¡kinimas, MGK byla, II t. b.l. 126) nustatyta, jog skelbimas dėl buto pardavimo buvo patalpintas 2006 m. vasario mėn., t.y. prieÅ¡ 2006-03-06 dovanojimo sutarties sudarymÄ . 2006-03-03 buvo sudaryta preliminari buto įsigijimo sutartis, o 2006-03-06 AB SEB bankas notarų biurÄ informavo, jog D.

M. ginčo buto VoÅ¡konių kaime įsigijimui suteiktas 68000 Lt kreditas (MGK byla, II t. b.l. 128, 129). Tai, jog preliminarioje sutartyje buvo nurodyta parduodamo buto vertė, leidžia spręsti, jog dovanojimo sandorio metu buvo žinoma apie bÅ«simÄ pardavimo sandorį ir parduodamo buto vertę. Ä®vertinus mokesčių administratoriaus surinktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog buto pirkėjas buvo rastas dar iki dovanojimo sandorio sudarymo, PareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis, sudarydami 2006-03-06 dovanojimo sutartį, padidino parduodamo buto įsigijimo kainÄ siekiant iÅ¡vengti GPM.

Kaip jau buvo minėta D. Z. (V.) yra pareiÅ¡kėjos dukra, t.y. pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 4 punktÄ â€“ susiję asmenys, todėl galimybė sudaryti tarpinius sandorius, turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ yra reali. PareiÅ¡kėja su sutuoktiniu pasinaudojo GPMÄ® 17 st. 1 d. 19 p. įtvirtinta nuostata, jog neapmokestinamosioms pajamoms yra priskiriamos dovanojimo bÅ«du gautos pajamos iÅ¡ tėvų (įtėvių) ir tokiu bÅ«du siekė iÅ¡vengti priklausančio apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti GPM bei individualios veiklos vykdymo pripažinimo.

PrieÅ¡ingu atveju (jei butas butų parduotas tiesiogiai D. M.), PareiÅ¡kėjai su sutuoktiniu bÅ«tų kilusi prievolė mokėti GPM nuo skirtumo tarp turto įsigijimo ir pardavimo kainos. PareiÅ¡kėja nurodo, jog iki dovanojimo sandorio sudarymo turtas buvo pagerintas, tačiau Å¡iuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Pažymėtina, jog D. M. paaiÅ¡kinime nurodė po buto įsigijimo atliktus remonto darbus. Å ios aplinkybės taip pat sudaro pagrindÄ abejoti PareiÅ¡kėjos teiginiais dėl buto pagerinimų.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų visuma leidžia tvirtinti, jog sudarant 2006-03-06 dovanojimo sandorį buvo siekta mokestinės naudos ir mokesčių administratorius pagrįstai faktiÅ¡kai pajamas pagal 2006-03-27 buto pardavimo sutartį gavusiu asmeniu pripažino PareiÅ¡kėjÄ ir jos sutuoktinį ir nuo Å¡ių pajamų papildomai apskaičiavo mokėtinus mokesčius.Dėl 2006-06-14 parduoto žemės sklypo nurodo, kad administratorius neatsižvelgė į A.

Z. paaiÅ¡kinimus dėl skolinio įsipareigojimo realaus buvimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo. Su Å¡iais PareiÅ¡kėjos argumentais teismas nesutinka. Mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog ir Å¡iuo atveju PareiÅ¡kėja siekė gauti mokestinę naudÄ iÅ¡vengiant atitinkamų mokesčių sumokėjimo ir pagrįstai sandoriui taikė MAÄ® 69 str. 1 d. nuostatas.Bylos medžiaga nustatyta, jog J. ir P. S. 2005-11-29 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi už 3758 Lt įsigijo 1 ha ploto asmeninio Å«kio žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r. (MGK byla, I t .b.l. 130-131).

Minėtos sutarties 12 punkte numatyta, jog pirkėjas įgyja teisę perleisti žemės sklypÄ kitiems asmenims arba keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo žemės sklypo perdavimo dienos.PareiÅ¡kėjos sutuoktinis su P. S. 2006-01-03 sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ P. S. iki 2006-01-21 pasiskolino iÅ¡ PareiÅ¡kėjos sutuoktinio 450000 Lt be palÅ«kanų (MGK byla, III t .b.l. 37). Paskolos grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas hipotekos lakÅ¡tu, t. y.

įkeičiant minėtÄ 1 ha ploto žemės sklypÄ . 2006-04-24 Turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktu Nr.06/06/332 žemės sklypas buvo parduotas PareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui (MGK byla, III t., b.l. 38). Mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad realiai 450000 Lt paskola P. S. suteikta nebuvo, 2006-01-03 paskolos sutartimi siekta nuslėpti žemės sklypo pirkimÄ -pardavimÄ . Mokesčių administratorius nustatė, jog dar iki Å¡io žemė sklypo įsigijimo, PareiÅ¡kėjos dukra D.

Z. į P. S. sÄ skaitÄ pervedė 10000 Lt, mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodydama - už žemę; 2006-01-04 pervedė 20000 Lt, mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodant - - A. Z. vardu už žemę; 2006-01-05 B. M. (PareiÅ¡kėjos žentas) į P. S. sÄ skaitÄ pervedė 60000 Lt, mokėjimo pavedimo paskirtis - už žemę. PareiÅ¡kėjos sutuoktinis iÅ¡ savo atsiskaitomosios sÄ skaitos, nenurodydamas mokėjimo paskirties, B. M. 2006-07-01 pervedė 50000 Lt, 2006-07-19 - 50000 Lt, o taip pat 2006-07-19 50000 Lt pervedė dukrai D.

Z. (V.). IÅ¡ Å¡ių pervedimų nustatyta, jog dalis sumos už žemę J. ir P. S. buvo pervesta dar iki žemės įsigijimo iÅ¡ valstybės, o kita dalis paskolos sutarties sudarymo metu. PareiÅ¡kėja su sutuoktiniu 2006-06-14 sutartimi minėtÄ Å¾emės sklypÄ pardavė A. J. už 445000 Lt. Pirkėjas 2012-12-18 paaiÅ¡kinime (MGK byla, III t. b.l.

23) nurodė, jog sklypÄ apsisprendė pirkti 2006 m. pradžioje apie sausio-vasario mėn., todėl 2006-02-01 su UAB „Turto spektras“ pasirašė sutartį dėl ginčo žemės sklypo vertinimo (MGK byla, b.l. 24). Dėl sklypo įsigijimo bendravo tik su PareiÅ¡kėjos sutuoktiniu A. Z.. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog PareiÅ¡kėjos sutuoktinis jau 2012 m. sausio – vasario mėnesį neabejojo, jog žemės sklypas pereis jo nuosavybėn, derino su A. J. nekilnojamojo turto pardavimo veiksmus, parduodamo turto kainÄ .Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes pripažintina, jog mokesčių administratorius pagrįstai nusprendė, kad po 2006-01-03 paskolos sutartimi buvo paslėptas pirkimo-pardavimo sandoris, siekiant apeiti 2005-11-29 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas draudžiančias 5 metus perleisti žemės sklypÄ bei nekilnojamojo turto įgijimo pobÅ«džiu siekta iÅ¡vengti GPM mokėjimo ir individualios veiklos vykdymo pripažinimo 2006-06-14 sandorio atžvilgiu.

Mokesčių administratorius pagrįstai atkÅ«rė tikrÄ sias žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., pardavimo aplinkybes, kurios leido PareiÅ¡kėjos mokesčių bazę ir mokėtinus mokesčius apskaičiuoti vadovaujantis MAÄ® 69 straipsnio nuostatomis.Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog mokesčių administratorius pilnai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kino reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymu.

Dėl individualios veiklos Individualios veiklos sÄ voka pateikiama LR gyventojų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMÄ®) 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje individuali veikla apibÅ«dinama kaip savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:

1) savarankiÅ¡ka bet kokio pobÅ«džio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tÄ , kuria verčiamasi turint verslo liudijimÄ ;

2) savarankiÅ¡ka kÅ«ryba, profesinė ir kita panaÅ¡aus pobÅ«džio savarankiÅ¡ka veikla, įskaitant tÄ , kuria verčiamasi turint verslo liudijimÄ ;

3) savarankiška sporto veikla;

4) savarankiÅ¡ka atlikėjo veikla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl individualios veiklos yra nurodęs, jog vertinant, ar gyventojo veikla gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip individuali veikla, bÅ«tina nustatyti veiklos savarankiÅ¡kumo, versliÅ¡kumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimÄ , o taip pat tokios veiklos priskirtinumÄ iÅ¡vardytoms veiklos rÅ«Å¡ims <...>. Vienas iÅ¡ gyventojo individualios veiklos požymių yra jos versliÅ¡kumas arba komerciÅ¡kumas.

Tai reiÅ¡kia, kad visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios (nagrinėjamu atveju jau įsigyjant nekilnojamÄ jį turtÄ ) turi turėti tikslÄ gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006). Siekiant konstatuoti individualios veiklos egzistavimÄ bÅ«tina požymių visuma, t.y. savarankiÅ¡kumas, versliÅ¡kumas, tęstinumas, ekonominės naudos siekimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-256/2011).

PareiÅ¡kėjos skunde teigiama, jog ji ir sutuoktinis individualios veiklos nevykdė, o pardavė tik kelis atsitiktinius nekilnojamojo turto objektus. Su Å¡iais pareiÅ¡kėjos argumentais nėra pagrindo sutikti. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius konstatuodamas PareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio individualios veiklos buvimÄ nustatė visus jai bÅ«dingus požymius. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiÅ¡ka veikla laikytina tokia veikla, kai fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias iÅ¡laidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-693/2007).

PareiÅ¡kėja su sutuoktiniu 2006 -2008 m. sudarydami nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sandorius veikė savo vardu, nebuvo priklausomi nuo kitų asmenų, nebuvo saistomi darbo ar pavaldumo ryÅ¡iais. PareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis galėjo pasirinkti kada, su kuo ir kokios vertės turto įsigijimo ar pardavimo sandorį sudaryti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog PareiÅ¡kėja veikė ne savo valia ir nuožiÅ«ra, todėl mokesčių administratorius pagrįstai nusprendė, jog PareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis veikė savarankiÅ¡kai.Teismų praktikoje nurodoma, jog sprendžiant, ar atitinkamais veiksmais (sandoriais) gyventojas siekia gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, gali bÅ«ti atsižvelgiama ir į tokias aplinkybės, kaip su naudos gavimu susijusios sÄ naudos, kokiÄ gyventojo pajamų dalį sudaro pajamos iÅ¡ tokios veiklos ir panaÅ¡iai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-66/2009).

Individualios veiklos versliÅ¡kumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiÅ¡kų sandorių sudarymo per tam tikrÄ laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kokiai konkrečiai veiklai vykdyti atitinkamas turtas buvo įgytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442 – 1669/2010). Nagrinėjamu atveju PareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio vykdytos veiklos versliÅ¡kumas bei ekonominės naudos siekimas yra pakankamai akivaizdus. Veiklos versliÅ¡kumas (komerciÅ¡kumas) pasireiÅ¡kia ir perleidžiamo turto rÅ«Å¡imi (nevienkartiniai nekilnojamojo turto, nenaudojamo asmeniniams poreikiams, įsigijimo ir perleidimo sandoriai).

Taip pat pažymėtina, jog mokesčių administratorius nustatė, kad kai kurių nekilnojamojo turto objektų įsigijimui buvo imamos paskolos, kas taip pat liudija apie vykdytos veiklos komerciÅ¡kumÄ . PareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio veikla atitiko versliÅ¡kumo požymį ir jos tikslÄ ekonominės naudos siekimÄ .Teismų praktikoje nurodoma, jog tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindÄ konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006).

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius turėjo pagrindÄ PareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio veiklÄ pripažinti tęstine. PareiÅ¡kėja su sutuoktiniu tikrinamuoju laikotarpiu sudarė penkis nekilnojamojo turto pardavimo sandorius ir pirko septynis nekilnojamojo turto objektus. Be to, mokesčių administratorius nustatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai buvo vykdomi dar iki tikrintino laikotarpio (MGK byla, I t. b.l. 34). BÅ«tent Å¡ios faktinės aplinkybės, t.y. nevienkartinis ir pasikartojantis pirkimo - pardavimo sandorių sudarymas (5 nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai) per tęstinį laikotarpį leidžia teigti, jog minėti sandoriai nebuvo atsitiktiniai.

Konstatuotina, kad mokesčių administratorius turėjo pagrindÄ vykdytÄ veiklÄ pripažinti tęstine.Dėl pareiÅ¡kėjos argumento, jog mokesčių administratorius neteisėtai rėmėsi duomenimis apie atliktus nekilnojamojo turto sandorius iki tikrinamojo laikotarpio, pažymėtina, jog teismų praktika nenumato draudimo vertinti mokesčių mokėtojo vykdytų sandorių laikotarpiais, nepatenkančiais į oficialų patikrinimo laikotarpį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1073/2010; nutartis administracinėje byloje Nr. A556-934/2013).

Ä® Å¡iuos laikotarpius buvo atsižvelgta tik vertinant PareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio sandorius laike.Mokesčių administratorius nustatęs iÅ¡vardytus požymius pagrįstai PareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio vykdytÄ veiklÄ Ä¯sigyjant ir parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ priskyrė individualiai veiklai GPMÄ® 2 straipsnio 7 dalies prasme ir iÅ¡ Å¡ios veiklos gautas pajamas apmokestino GPM kaip pajamas, gautas iÅ¡ individualios veiklos. PareiÅ¡kėja nurodo, jog ji pati veiklos nevykdė, o santuokos faktas negali savaime sukelti asmeniui mokestinių teisinių pasekmių.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra nurodoma, jog individuali veikla, pasireiÅ¡kianti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pirkimu-pardavimu, GPMÄ® prasme yra laikytina savarankiÅ¡ka veikla abiejų sutuoktinių atžvilgiu (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006-10-20 sprendimas, administracinėje byloje Nr. A14-916/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 10, p. 99-116). Nurodytos pozicijos dėl kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių faktiÅ¡kai gautų pusę piniginių lėšų LVAT laikosi ir sprendžiant klausimÄ , kai vienas iÅ¡ sutuoktinių parduoda kitokį, tačiau bendrÄ ja jungtine nuosavybe valdytÄ , turtÄ , pvz., automobilius, vertybinius popierius (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013-01-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2280/2012; 2014-04-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-581/2014).

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog PareiÅ¡kėja bÅ«tų ginčijusi nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis ar bÅ«tų kitaip iÅ¡reiÅ¡kusi savo nepritarimÄ , todėl nekyla abejonių dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių atitikimo PareiÅ¡kėjos valiÄ . Dėl sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., rekonstravimo iÅ¡laidų PareiÅ¡kėja nurodo, jog mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino jos sutuoktinio nurodytų patirtų 92000 Lt dydžio sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. rekonstravimo iÅ¡laidų, nesivadovavo dokumentais ir vertino tik darbus atlikusio asmens paaiÅ¡kinimÄ .Pagal 2008-06-16 sutartį PareiÅ¡kėja su sutuoktiniu pardavė žemės sklypÄ su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., kurie įsigyti 2007-05-24 sutarties pagrindu.

PareiÅ¡kėjos sutuoktinio teigimu, Kauno AVMI nepagrįstai nepripažino minėtos sodybos rekonstravimo iÅ¡laidų.Pagrįsdamas sodybos rekonstrukcijos metu patirtas iÅ¡laidas, PareiÅ¡kėjos sutuoktinis pateikė 2007-06-04 rangos sutarties Nr. 002, sudarytos su V. S., kopijÄ (MGK byla, II t. b.l. 41). Sutartyje numatyta, jog laikotarpiu nuo 2007-06-05 iki 2007-12-30 rangovas atliks namo rekonstrukcijos darbus, kurių kaina numatyta - 42000 Lt, o medžiagų įsigijimui skirta - 50000 Lt suma (Sutarties 1.1 – 1.4 p.).

Taip pat pateikė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų 2007-06-05 ir 2007-12-25 kopijas, kuriose nurodyta, kad V. S. iÅ¡ PareiÅ¡kėjos sutuoktinio gavo minėtas 42000 Lt ir 50000 Lt dydžio sumas (MGK byla, II t. b.l. 44). Mokesčių administratorius taip pat nustatė, jog į 2007-06-05 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitÄ Ä¯raÅ¡ytas verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojo tik nuo 2007­12-01 iki 2007-12-31 (MGK byla, III t. b.l. 44).Pagal MAÄ® 67 str. 1 dalį mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumÄ bei teisingumÄ , mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo Å¡ios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotÄ mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Pažymėtina, jog mokesčių mokėtojui siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimÄ , nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiÅ¡kinimų, kontrargumentų teikimu, mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokius įrodymus, kurie suponuotų prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei daro mokesčių administratorius.IÅ¡analizavęs PareiÅ¡kėjos sutuoktinio pateiktus dokumentus mokesčių administratorius nustatė, jog Å¡iuose dokumentuose neteisingai nurodyta rangovo ir už pinigų gavimÄ pasiraÅ¡iusio V.

S. pavardė (turi būti S.). Be to nustatyta, jog šio asmens parašas Pareiškėjos sutuoktinio pateiktuose dokumentuose akivaizdžiai skiriasi nuo V. S. parašo Marijampolės AVMI pateiktame 2012-05-02 paaiškinime (MGK byla, II t., b.l. 104). Minėtame paaiškinime V. S. paneigė Pareiškėjo sutuoktinio pateiktų sutartinių ir mokėjimo dokumentų turinį, nurodydamas, jog nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2009 m. pabaigos atliko įvairius darbus pas Pareiškėjos sutuoktinį, Kėdainių r., tikslaus adreso neprisimena.

Rašytinė sutartis dėl darbų atlikimo sudaryta nebuvo, dirbo pagal žodinę sutartį. Pinigų išmokėjimas nebuvo įformintas jokiais dokumentais, Pareiškėjos sutuoktinis mokėjo grynaisiais. Medžiagas sodybos rekonstrukcijai pirko J. S., jis jokių medžiagų nepirkęs. Šis paaiškinimas patvirtina, jog V. S. nėra pasirašęs Pareiškėjos sutuoktinio pateiktų dokumentų (rangos sutarties, Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitų), kuriais buvo įrodinėjamas patirtų išlaidų faktas.Pareiškėjos sutuoktinis pateikė V.

S. raÅ¡ytÄ 2014-06-26 paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodyta, kad jis (V. S.) jokių sutarčių dėl remonto darbų ir apmokėjimo nesudarė, sutarčių pasiraÅ¡ymÄ , medžiagų pirkimÄ ir apmokėjimÄ už darbus jo vardu vykdė J. S. (MGK byla, II t. b.l. 43). Å is PareiÅ¡kėjos sutuoktinio pateiktas V. S. paaiÅ¡kinimas, nepaneigia aplinkybės, jog V. S. nebuvo įstatymų nustatyta tvarka įgaliojęs J. S. jo vardu sudaryti ir pasiraÅ¡yti sutartis. Mokesčių administratorius pagrįstai nustatė, jog pateiktų rangos sutarties ir prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitų nepasirašė viena iÅ¡ sutarties Å¡alių, bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog minėti dokumentai suraÅ¡yti PareiÅ¡kėjos sutuoktinio iniciatyva, galimai jau žinant nekilnojamojo turto pardavimo kainÄ , taigi ir trÅ«kstamÄ sumÄ iÅ¡laidoms pagrįsti, kad nesusidarytų apmokestinamųjų pajamų.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog nesant pirminių įrodymų, pagrindžiančių realų iÅ¡laidų patyrimÄ , nėra pagrindo tikėti PareiÅ¡kėjos teiginiais, jog buvo patirta 92000 Lt iÅ¡laidų. PareiÅ¡kėja nepagrindė fakto, kad rekonstrukcijos iÅ¡laidos buvo realiai patirtos. Teismas jau anksčiau Å¡iame sprendime konstatavo, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog sudarydami dovanojimo ir paskolos sandorius PareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis turėjo tikslÄ iÅ¡vengti GPM mokėjimo bei pagrįstai taikė turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , taip pat pagrįstai PareiÅ¡kėjo 2006–2007 metais vykdytÄ nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo veiklÄ pripažintino individualia veikla, bei nepripažino PareiÅ¡kėjos sutuoktinio nurodytų sodybos rekonstrukcijai patirtų 92000 Lt dydžio iÅ¡laidų.

PareiÅ¡kėja nepateikė įtikinamų paaiÅ¡kinimų ir dokumentų, paneigiančių tokias mokesčių administratoriaus iÅ¡vadas. Komisija visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo kilusį mokestinį ginÄÄ ir argumentuotai atsakė į PareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo su mokesčių administratoriumi motyvus. Mokesčių administratorius pagrįstai PareiÅ¡kėjai apskaičiavo GPM įmokas ir su juos susijusias mokėtinas sumas, taip pat PSD ir VSD įmokas bei su jomis susijusias mokėtinas sumas.

Teismas, iÅ¡tyręs visas bylos aplinkybes ir nenukrypdamas nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, daro iÅ¡vadÄ , kad teritorinis, centrinis mokesčių administratorius ir Komisija teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus sprendimus, kurių keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl PareiÅ¡kėjos skundas atmestinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos M. Z. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                 Iveta Pelienė