b259ca1b-b10d-4b10-b063-cdb11b82efdb · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto S. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) S. L. skundÄ atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „GL Invest“ dėl pirmojo kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų panaikinimo; trečiaisiais asmenimis byloje dalyvauja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, akcinė bendrovė „SEB bankas“ ir akcinė bendrovė „PAREX bankas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas kilo dėl 2010 m. rugpjūčio 19 d. įvykusio pirmojo bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo. PareiÅ¡kėjas S. L. prašė teismo: 1) pripažinti kreditorių susirinkimo protokole 3.3, 4, 6, 7, 8, 11 punktais pažymėtus nutarimus negaliojančiais; 2) įpareigoti bankroto administratorių pateikti kreditorių susirinkimui keletÄ variantų buhalterines ir teisines paslaugas teikiančių įmonių; 3) įpareigoti bankroto administratorių susisiekti su pagrindiniu bankrutuojančios įmonės akcininku V. K. įteikiant jam praneÅ¡imÄ apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , galimybę sudaryti taikos sutartį su kreditoriais bei suteikti 3 mėnesius atsakymui pateikti; 4) įpareigoti kreditorių susirinkimÄ iÅ¡ naujo svarstyti protokolo 3.3, 4, 6, 7, 8, 11 punktuose nurodytus klausimus.

Nutarimu, įtvirtintu 3.3 punkte, buvo patvirtintos 19 886,04 Lt dydžio administravimo iÅ¡laidos, patirtos iki pirmojo kreditorių susirinkimo. PareiÅ¡kėjo nuomone, toks iÅ¡laidų dydis nėra pagrįstas jokiais dokumentais. Mėnesinis mokestis buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei – 1 210 Lt – yra neprotingas ir nepagrįstas realiai patirtomis sÄ naudomis. Net įmonei veikiant, buhalterinės iÅ¡laidos kas mėnesį sudarė 350-700 Lt. Administratorius nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių 2 420 Lt dydžio teisinių iÅ¡laidų pagrįstumÄ . Negana to, administratorius tiek buhalterines paslaugas teikiančiÄ Ä¯monę, tiek teisines paslaugas teikiančiÄ advokatų kontorÄ pasirinko savo nuožiÅ«ra, nederindamas su kreditoriais, neatlikdamas jokių rinkos tyrimų ar apklausų dėl teikiamų paslaugų kainų.

Nutarimu, įtvirtintu 4 punkte, buvo iÅ¡spręstas bankroto administratoriaus atlyginimo klausimas. Nutarta, kad už pavedimo įvykdymÄ laikotarpyje nuo bankroto bylos pradžios administratoriui nustatomas 6 procentų nuo faktiÅ¡kai gautų įplaukų už parduotÄ bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtÄ (įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojui atveju – nuo vertės, kuria įvertintas perimamas turtas pasiÅ«lius jį perimti) ir nuo atgautų lėšų dydžio atlyginimas (prie mokėtinos sumos pridedant mokėjimo dienÄ galiojančio tarifo PVM), bet ne mažiau kaip 70

000 Lt plius mokėjimo dienÄ galiojančio tarifo PVM. PareiÅ¡kėjo nuomone, toks administravimo iÅ¡laidų sėkmės mokestis yra akivaizdžiai neteisėtas, nepagrįstas, neprotingas ir vertintinas kaip administratoriaus siekis, susitarus su didžiausiu kreditoriumi AB „SEB bankas“, pasipelnyti bankrutuojančios įmonės sÄ skaita. Ä®statyme nėra numatytas joks sėkmės mokestis. Be to, administratorius pats neves jokių bylų, nes tam yra nusamdęs teisines paslaugas teikiančius asmenis bei numatęs jiems net 97 000 Lt atlygį, taip pat sėkmės mokestį. Administratorius taip pat nepardavinės įmonės nekilnojamojo turto, nes jis bus parduodamas varžytynėse. Be to, įmonė nevykdo gamybinės veiklos, veikla nesusijusi su toksinėmis medžiagomis, joje nedirba daugiau kaip

100 darbuotojų, yra tik 4 teismo patvirtinti kreditoriai. Taigi administravimo paslaugas nėra sudėtinga teikti. Netgi ir parduodant įmonės nekilnojamÄ jį turtÄ už minimaliÄ balansinę vertę, administratoriaus atlyginimas siektų net 361 860 Lt. Su nustatytu atlyginimu nesutiko ir kai kurie kiti įmonės kreditoriai.           PareiÅ¡kėjo apklausti bankroto administravimo paslaugas teikiantys asmenys nurodė, kad jie sutiktų administruoti atsakovÄ už 35 000 – 50 000 Lt dydžio atlyginimÄ visam bankroto procesui.

Nutarimu, įtvirtintu 6 punkte, buvo patvirtinta administravimo iÅ¡laidų sÄ mata. Nuspręsta visam bankroto procesui patvirtinti 125 000 Lt dydžio administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ be administratoriui nustatyto atlyginimo. PareiÅ¡kėjo teigimu, nustatytas iÅ¡laidų dydis nepagrįstas, per didelis, todėl pažeidžia įmonės kreditorių teises. NeaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du buvo pasirinkti buhalterines ir teisines paslaugas teikiantys subjektai, kokiu bÅ«du sutartas jų atlygis. Administratorius, sutikdamas su 80 000 Lt dydžio sėkmės mokesčiu mokestinėje byloje, akivaizdžiai Å¡vaisto įmonės lėšas, tokio dydžio mokestis neatitinka teisės aktų reikalavimų. Minėta, nepagrįstas ir buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei nustatytas atlyginimas.

Nutarimu, įtvirtintu 7 punkte, buvo nuspręsta nesudaryti taikos sutarties su bankrutuojančia įmone. PareiÅ¡kėjo nuomone, taikos sutarties galimybės nebuvo visiÅ¡kai apsvarstytos, todėl tai turi bÅ«ti padaryta tinkamai. Pagrindinis įmonės akcininkas V. K. , kuriam priklauso 75 procentai akcijų, Å¡iuo metu yra sulaikytas Maskvoje ir nebuvo informuotas apie bankroto procesÄ . Yra didelė tikimybė, kad Å¡is akcininkas, žinodamas apie iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ , paskolintų įmonei lėšų ir pastaroji atsiskaitytų su visais kreditoriais. Administratorius privalo atitinkamo tvarka informuoti nurodytÄ asmenį apie bankroto bylÄ bei galimybę sudaryti taikos sutartį.

 Nutarimu, įtvirtintu 8 punkte, buvo nuspręsta pripažinti įmone bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o įtvirtintu 11 punkte – siūlyti teismui panaikinti apribojimus disponuoti įmonės turtu. Pareiškėjo teigimu, kadangi taikos sutarties sudarymo galimybė nebuvo tinkamai apsvarstyta, nesutiktina ir su šiais sprendimais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia tik prielaidomis, ir jį atmetė bankroto administratoriaus atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl iki pirmojo kreditorių susirinkimo patirtų administravimo iÅ¡laidų, nurodė, kad bankroto administratorius kreditorių susirinkimui nariams pateikė susirinkimo medžiagÄ , tame tarpe ir administratoriaus veiklos ataskaitÄ , prie kurios pridėta sÄ matos vykdymo ataskaita. Å iame priede iÅ¡samiai iÅ¡dėstyta informacija apie iki pirmojo kreditorių susirinkimo patirtų iÅ¡laidų paskirtį, kainÄ ir kt. Todėl teiginys, kad iÅ¡laidų dydis nepagrįstas, atmestinas, tuo labiau, kad pareiÅ¡kėjas dalyvavo susirinkime ir galėjo susipažinti su ataskaita. Teiginys, kad 1 210 Lt mokestis buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei yra nepagrįstai didelis ir neprotingas, yra nieko nepagrįstas. Teismas sutiko su administratoriumi, kad daug sÄ naudų reikalavo papildomi darbai, atliekami taisant buvusios buhalterijos klaidas, tikslinant ir papildomai teikiant mokestines deklaracijas už kelis praėjusius metus, ypač didelis buhalterijos darbas atliktas renkant ir sisteminant dokumentinę medžiagÄ mokestiniam ginčui. Bankroto administratoriaus daugiametė patirtis įmonių administravimo srityje sudaro pagrindÄ manyti, kad jam yra žinomas įkainių ir suteikiamų paslaugų santykis.

Teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo, pažymėjo, kad įmonė turi nekilnojamo turto, kurį parduoti kreditorių interesus atitinkančiomis kainomis pareikalaus daug pastangų net rengiant varžytynes. Å iuo metu yra ne tik ginčijami nepagrįsti kreditoriniai reikalavimai, bet ir pradėtos civilinės bylos, kuriose kartu su advokatu dalyvauja ir bankroto administratorius. Teismas pabrėžė, kad bankroto bylos sudėtingumÄ Ä¯takoja ne kreditorių skaičius, o pradėtų teisminių ginčų, turto realizavimo krizės sÄ lygomis sudėtingumas. Todėl manytina, kad nustatytas administratoriaus atlyginimas yra protingas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atlyginimas be sėkmės mokesčio nustatytas visam bankroto procesui, todėl, prognozuojant, jog bankroto procesas užtruks dar apie du metus, tampa aiÅ¡ku, kad fiksuotas administratoriaus atlyginimas vienam mėnesiui be sėkmės mokesčio sudarys apie 2

400 Lt, kas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra didelė suma. PareiÅ¡kėjo iniciatyva atlikta bankroto paslaugas teikiančių įmonių apklausa neatspindi realios situacijos, kadangi nėra pateikta įrodymų, kad atsakymus pateikusios bendrovės bÅ«tų tinkamai susipažinusios su Å¡ios bankroto bylos specifika ir probleminiais aspektais. Teismas taip pat sutiko su administratoriumi, kad sėkmės mokestis — tai atlyginimo dalis administratoriui, kuri priklauso nuo rezultatų. Nustatant sėkmės mokestį, administratorius yra motyvuojamas, kad įmonėje bÅ«tų sukaupta kuo daugiau lėšų, iÅ¡ kurių bÅ«tų tenkinami kreditoriniai reikalavimai. Teismo nuomone, toks atlyginimo nustatymas yra kreditorių teisė pasirinkti jiems tinkamiausiÄ bÅ«dÄ kaip su administratoriumi atsiskaityti už darbÄ . Pažymėjo, kad kreditoriai turi teisę gauti iÅ¡ administratoriaus ataskaitÄ apie panaudotas administravimui lėšas ir, atsižvelgdami į aplinkybes, bet kada gali pakeisti administravimo iÅ¡laidų ir atlyginimo administratoriui dydį.

Teismas, spręsdamas dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos, nurodė, kad Å¡ioms iÅ¡laidoms skiriamų lėšų paskirtis — užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedÅ«rų vykdymÄ ir greitesnį jų užbaigimÄ . Tai tiesioginės bankrutuojančios įmonės iÅ¡laidos, numatytos bankroto procedÅ«rų vykdymui užtikrinti. IÅ¡ kreditorių susirinkimo protokolo turinio matyti, kad klausimas dėl administravimo iÅ¡laidų tvirtinimo buvo sprendžiamas kreditoriams susipažinus su administratoriaus ataskaitoje pateikta informacija apie bankrutuojančiÄ Ä¯monę. DidžiÄ jÄ tvirtinamos administravimo iÅ¡laidų dalį – 80 000 Lt – sudaro bÅ«tent teisinės iÅ¡laidos profesionaliam įmonės interesų atstovavimui teisme. Byloje nėra įrodymų, kad atstovavimo iÅ¡laidos neatitinka nustatytų teisės aktuose, pažeidžia įmonės kreditorių interesus, nes teisminiai procesai dar nebaigti. Be to, ir atstovavimo iÅ¡laidų teisėtumo kontrolė priklauso kreditorių kompetencijai.

Teismas, vertindamas taikos sutarties sudarymo galimybę, pažymėjo, kad visi kreditoriai (99,94 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos), iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjÄ , nematė galimybių ir sÄ lygų taikos sutarties sudarymui. Nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 28 straipsnio l dalyje nurodyt subjektai bÅ«tų pateikę pasiÅ«lymÄ taikos sutarčiai sudaryti, nors pareiÅ¡kėjas yra įmonės savininkas ir turėjo galimybę bendrauti su kitu savininku dėl bendro sprendimo priėmimo. Tačiau pats pareiÅ¡kėjas, kaip įmonės savininkas ir direktorius, pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad atsiskaityti su kreditoriais galimybių nėra ir nebus, ir kad kitam akcininkui – V. K. įteiktas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos

iÅ¡kėlimo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad V. K. yra žinoma apie pradėtÄ bankroto bylÄ ,

todėl jis turėjo galimybę svarstyti taikos sutarties klausimÄ nuo kreipimosi į teismÄ ir priimti sprendimÄ laisva valia. Teismo nuomone, administratorius neturi teisės nustatinėti akcininkams terminÄ taikos sutarčiai sudaryti. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad aptariamas akcininkas turi finansinę galimybę atsiskaityti su kreditoriais, ar kad bÅ«tų pareiÅ¡kęs norÄ tai padaryti.  Â

   Teismas, spręsdamas dėl nutarimo pripažinti įmone bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nurodė, kad pagal imperatyviÄ IBÄ® 30 straipsnio 2 dalies nuostatÄ teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį likviduoti, jei per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti 2010 m. birželio 27 d. nutartimi, todėl Å¡iÄ dienÄ yra praėję nurodyti 3 mėnesiai, o pasiÅ«lymo taikos sutartį sudaryti kreditoriai negavo. Todėl Å¡is skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra visiÅ¡kai teisėtas.

Teismas taip pat pažymėjo, kad kreditoriai pagrįstai nutarė panaikinti turto areÅ¡tÄ , nes jo nepanaikinus, nėra galimybės disponuoti įmonės turtu, kaip tai numatyta Ä®BÄ® 14 straipsnio l dalyje. Apribojimų panaikinimas bÅ«tinas sklandžiam ir terminus atitinkančiam turto pardavimo procesui.

  Â

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai

Apeliantas S. L. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir skundÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Atskirajame skunde iÅ¡ esmės pakartojamas skundo pirmosios instancijos teismui turinys, taip pat nurodomi tokie papildomi argumentai:

1. Teismas netinkamai įvertino apelianto pateiktus įrodymus.

2. Teismas, spręsdamas dėl administravimo iÅ¡laidų, patirtų iki pirmojo kreditorių susirinkimo, dydžio, vadovavosi tik administratoriaus paaiÅ¡kinimais, nors pastarasis jokių įrodymų apie buhalterinės apskaitos iÅ¡laidas nepateikė. Be to, nėra jokių įrodymų, kokios buhalterinės iÅ¡laidos buvo suteiktos. Administratorius pirmosios instancijos teismui pateikė ataskaitÄ už teisines paslaugas 2 435,13 Lt sumai, tačiau iÅ¡ jos nėra aiÅ¡ku, kas Å¡ias paslaugas suteikė, ar jos apskritai buvo suteiktos; taip pat nepateikta už Å¡ias paslaugas iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita.

3. Teismo argumentas, kad bankroto administratorius turi daugiametę patirtį įmonių administravimo srityje ir todėl jam yra žinomas įkainių ir suteikiamų paslaugų santykis, yra visiškai nepagrįstas ir akivaizdžiai parodo, jog administratorius nesiima jokių veiksmų administravimo išlaidoms sumažinti.

4. Teismo argumentas, kad esÄ administratorius dalyvauja visose bylose kartu su atstovu, yra nepagrįstas ir negali bÅ«ti vertinamas kaip poreikis nustatyti didesnes administravimo iÅ¡laidas, nes už tÄ patį darbÄ sumokama du kartus: atstovui, vedančiam bylÄ , ir administratoriui.

5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad kiti bankroto administratoriai nebuvo susipažinę su nagrinėjamos bankroto bylos specifika ir probleminiais aspektais. Šie bankroto administratoriai tinkamai įvertino savo galimybes administruoti įmonę, todėl teismas nepagrįstai nevertino pastarųjų nurodytų atlyginimo dydžių.

6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog atstovavimo iÅ¡laidos neatitinka teisės aktų. Apeliantas buvo nurodęs konkretų teisės aktÄ , jo taikymÄ pagrindė teismų praktika. Sėkmės mokesčio teismai nepriteisia, nes tai yra kliento ir atstovo susitarimo reikalas. Å iuo atveju sėkmės mokestis yra per didelis, o administratorius net nebandė ieÅ¡koti pigiau teisines paslaugas teikiančių asmenų.

Atsakovas BUAB „GL Invest“ praÅ¡o skundÄ atmesti ir savo atsiliepime iÅ¡ esmės pakartoja pirmosios instancijos teisme iÅ¡dėstytus argumentus. Papildomai nurodoma, kad, nors apeliantas ir kaltina teismÄ netinkamai įvertinus įrodymus, tačiau konkrečiai nepasisako, kokių aplinkybių teismas neiÅ¡tyrė arba kurias aplinkybes ir kodėl neteisingai įvertino. Apeliantas taip pat nepagrindžia, dėl kokių materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimų skundžiama nutartis galėtų bÅ«ti pripažinta neteisėta ir (arba) nepagrįsta. Dėl Å¡ių priežasčių apelianto skundas neatitinka jam įstatymo keliamų turinio reikalavimų.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikė.

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

Dėl administratoriaus atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų dydžio

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, todėl jis turėtų bÅ«ti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedÅ«ras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumÄ . Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrÄ .

Teismas negali nustatyti atlyginimo administratoriui, tačiau, kilus ginčui ir administratoriui skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimÄ , teismas įvertina, ar kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, ar pagrįstas Ä®BÄ® 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiaisiais kriterijais. Tuo atveju, jei teismas nustato, kad tokie kriterijai pažeisti, jis naikina kreditorių susirinkimo nutarimÄ ir perduoda klausimÄ kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo, nurodydamas pažeidimus.

Taip pat pažymima, kad administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo iÅ¡laidos (pvz., patalpų nuomos, paÅ¡to, teisinių paslaugų, Å¡ildymo ir pan.) yra bÅ«tinos ir kodėl bÅ«tent toks iÅ¡laidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamÄ bankrutuojančios įmonės administravimÄ . Tiek tais atvejais, kai administravimo iÅ¡laidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktÄ sÄ matÄ , tiek tada, kai administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti praÅ¡omų administravimo iÅ¡laidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas iÅ¡laidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Ä®BÄ® 23 str. 4 p.).

Atitinkamai kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , turi nustatyti tokias administravimo iÅ¡laidų ribas, kurios leistų administratoriui sklandžiai atlikti administravimo procedÅ«ras ir netrikdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos. Teismas, kaip minėta, vykdo administravimo iÅ¡laidų pagrįstumo ir pakankamumo kontrolę, todėl pagal administratoriaus pareiÅ¡kimÄ turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimÄ ir perduoti klausimÄ kreditorių susirinkimui svarstyti iÅ¡ naujo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinės mokesnių inspekcija v.

BUAB ,,Šilterma“, bylos Nr. 3K-3-486/2010).

Teisėjų kolegijos nuomone, negalima sutikti su apelianto argumentu, kad iki pirmojo kreditorių susirinkimo patirtos administravimo iÅ¡laidos yra nepagrįstos įrodymais, taip pat neprotingai didelės. Å ias iÅ¡laidas patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l. 23, 58-63). Pirmosios instancijos teismas 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo nustatęs 8 500 Lt per mėnesį administravimo sÄ matÄ (b. l. 17). Iki pirmojo kreditorių susirinkimo praėjo daugiau kaip keturi mėnesiai, todėl realiai patirtos iÅ¡laidos nurodytos sÄ matos nevirÅ¡ija. Atsižvelgiant į administratoriaus paaiÅ¡kinimus, kad nurodytu laikotarpiu dėl ankstesnio netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir pasiruoÅ¡imo mokestiniam ginčui iÅ¡augo buhalterinio darbo apimtys, apskaitÄ tvarkančios įmonės 1 210 Lt atlyginimas nelaikytinas per dideliu. Advokatams sumokėta 2 435,13 Lt suma taip pat nelaikytina neprotinga, nes už juos buvo parengti trys ieÅ¡kiniai (b. l. 63).

Tačiau teisėjų kolegija sutinka, kad administratoriui nustatytas atlyginimas neatitinka aukščiau iÅ¡vardintų kriterijų ir pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Visų pirma bÅ«tina pažymėti, kad įmonė toliau veiklos nevykdo, o joje dirbo tik vienas darbuotojas. Ä®monės kreditorių skaičius yra nedidelis: Å¡iuo metu yra patvirtinti tik keturių kreditorių finansiniai reikalavimai, dar kelių kreditorių reikalavimus ruoÅ¡iamasi ginčyti. DidžiausiÄ Ä¯monės turto dalį – 6 mln. Lt iÅ¡ 7 mln. Lt – sudaro žemės sklypai, kurie įkeisti vienam iÅ¡ kreditorių. Patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 5 mln. Lt. Visi Å¡ie duomenys pateikti administratoriaus veiklos ataskaitoje (b. l. 16-17). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės leidžia spręsti, kad administravimo procedÅ«ros nebus tokios sudėtingos, kad nustatytÄ administratoriaus atlyginimÄ bÅ«tų galima laikyti proporcingu bÅ«simam darbui (Ä®BÄ® 36 str. 3, 5 d.). Pirmosios instancijos teismo bylos sudėtingumu įvardintas turto realizavimas krizės sÄ lygomis, teisėjų kolegijos nuomone, jam jokios apčiuopiamos įtakos neturi. Tuo labiau, kad iÅ¡ atlyginimo apskaičiavimo formuluotės matyti, kad nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris visas įkeistas, gali perimti hipotekos kreditorius. Be to, nekilnojamojo turto rinka pamažu atsigauna. Kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos, bankrutuojanti įmonė Å¡iuo metu dalyvauja tik Å¡eÅ¡iose bylose, kas taip pat neparodo bankroto bylos sudėtingumo. Kaip teisingai nurodė apeliantas, vien buhalterine verte pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , administratoriaus atlyginimas siektų 361 860 Lt be PVM. Dėl nurodytų aplinkybių administratoriui nustatytas atlyginimas turi bÅ«ti peržiÅ«rėtas, įskaitant ir jo žemiausiÄ dydį, kuris taip pat Å¡ioje situacijoje laikytinas nepagrįstu. Be to, nustačius žemiausiÄ atlyginimo dydį, privalo bÅ«ti nustatyta ir jo maksimali riba.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantu, kad bÅ«tinumas nustatyti 125 000 Lt dydžio administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ nėra tinkamai pagrįstas. Visų pirma pažymėtina, kad pats bankroto administratorius pripažįsta, jog bankrutuojančios įmonės buhalterija nebuvo labai sudėtinga (b. l. 8), todėl, jei atlygis už finansinės apskaitos paslaugas iki pirmojo kreditorių susirinkimo gali bÅ«ti pateisinamas aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, tai vėlesnis bÅ«tinumas mokėti analogiÅ¡ko dydžio atlyginimÄ stokoja pagrįstumo. Administratorius užmokestį advokatams, mokėtinÄ už atstovavimÄ vienoje mokestinėje byloje, grindžia tokios bylos sudėtingumu, tačiau nei tai pagrindžiančių įrodymų, nei susitarimų su advokatais, galinčių pagrįsti tokiÄ neįprastai didelę iÅ¡laidų sumÄ , nėra pateikta. Nurodyti duomenys privalo bÅ«ti pateikti kreditorių susirinkimui, iÅ¡ naujo nagrinėsiančiam klausimÄ dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo.

Dėl kitų skundžiamų  kreditorių susirinkimo nutarimų

Apeliantas taip pat nesutinka su kreditorių susirinkimo nutarimu nesudaryti taikos sutarties su bankrutuojančia įmone ir iÅ¡ jo sekančių sprendimų pripažinti įmone bankrutavusia ir likviduojama, panaikinti jos atžvilgiu taikomÄ turto areÅ¡tÄ . Å iuo atvejų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, iÅ¡sakytais Å¡ių nutarimų atžvilgiu. Apeliantas iÅ¡ esmės nepateikė jokių motyvų, pagrindžiančių Å¡ios teismo nutarties dalies nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ , todėl ji paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, susijusius su administratoriaus atlyginimo ir administravimo iÅ¡laidų sÄ matos nustatymu, todėl Å¡ioje dalyje priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį, kuri naikinti, o nurodyti klausimai perduotini iÅ¡ naujo nagrinėti kreditorių susirinkimui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK

337 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį dalies, kuria atmestas pareiškėjo

S. L. skundas dėl 2010 m. rugpjūčio 19 d. pirmojo BUAB „GL Invest“ kreditorių susirinkimo protokolo 4 ir

6 punktuose įtvirtintais klausimais priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, panaikinti ir Å¡ioje dalyje skundÄ tenkinti.

Perduoti BUAB „GL Invest“ kreditorių susirinkimui iÅ¡ naujo svarstyti 2010 m. rugpjūčio 19 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo 4 ir 6 punktuose įvardintus klausimus dėl bankroto administratoriaus atlyginimo nustatymo ir administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo.

KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai

Algirdas Gailiūnas

Audronė Jarackaitė

Vigintas Višinskis