2021-08-12 Nr. AB-15951-4-52-3-00366-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3710-261/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00366-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant vertėjams Dovydui Mukhamadiev, Julijai Levandovskai,

(duomenys neskelbtini) piliečiui I. K.,

užsieniečio atstovui advokatui P. V.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl I. K. sulaikymo persvarstymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 15 d. sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) pilietis I. K. sulaikytas Centre iki 2021 m. rugsėjo 16 d.

2. Centras paaiškino, kad užsienietis jau du kartus buvo perduotas Lietuvos Respublikai pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Reglamentas „Dublinas III“). Nors užsienietis buvo pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jis nesulaukė galutinio sprendimo priėmimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), kuriuo kartu buvo uždrausta užsieniečiui penkerius metus nuo išsiuntimo dienos atvykti į Lietuvos Respubliką. Kai teismai atmetė užsieniečio skundus ir jam buvo išaiškinta pradėta išsiuntimo procedūra, jis reagavo impulsyviai, garsiai piktinosi, šaukė, kad nesutinka būti išsiųstu ir visais būdais stengsis išvengti išsiuntimo, pateikė naują prašymą suteikti prieglobstį. Centras pažymėjo, kad užsieniečiui draudžiama atvykti į Šengeno erdvę nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2023 m. liepos 20 d., pranešimą Šengeno informacinėje sistemoje SIS II paskelbusi šalis – Vokietijos Federacija. Užsienietis yra Interpolo ieškomas (duomenys neskelbtini), suėmimo ir ekstradicijos tikslu. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateikta informacija, užsienietis kelia rimtą grėsmę valstybės saugumui. Centro nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad yra pagrįsta tikimybė, jog užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės šalį.

3. (duomenys neskelbtini) pilietis I. K. teismo posėdyje nesutiko su Centro teikimu. Užsienietis tvirtino, kad jis politinio prieglobsčio pakartotinai pasiprašė dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, joms pagrįsti turi visus įrodymus. Pabėgti iš Centro jį spaudė ir ragino patys įstaigos darbuotojai.

4. Užsieniečio atstovas teismo posėdyje prašė netenkinti Centro teikimo. Pažymėjo, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jį sulaikius bus pažeistos ne tik jo, bet ir jo šeimos teisės. Užsienietis sulaikytas jau ilgą laiką. Užsieniečio atstovas pabrėžė, kad sprendimas sulaikyti asmenį negali būti grindžiamas neaiškaus turinio Valstybės saugumo departamento pažyma.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. birželio 30 d. sprendimu tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą, t. y. paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 15 d. sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. K. sulaikymo Centre iki 2021 m. rugsėjo 16 d.

6. Teismas nustatė, kad I. K. pirmą kartą į Lietuvos Respubliką pagal Reglamentą „Dublinas III“ iš Vokietijos buvo grąžintas 2019 metais. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį.

7. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. liepos 20 d. sprendime Nr. (15/6-5)12PR-97 nutarė nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi užsieniečio apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo buvo atmestas. Taigi, minėtas Migracijos departamento sprendimas yra galiojantis.

8. I. K. 2021 m. birželio 18 d. pateikė pakartotinį prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas pakartotinai svarstyti jo sulaikymo klausimą.

9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. kovo 15 d. sprendimu I. K. sulaikymo Centre terminas pratęstas iki 2021 m. birželio 16 d., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi atmetė užsieniečio apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 15 d. sprendimu I. K. sulaikymo Centre terminas pratęstas iki 2021 m. rugsėjo 16 d. Procesiniai sprendimai sulaikyti (pratęsti sulaikymo terminus) buvo priimti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

10. I. K. du kartus buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką pagal Reglamentą „Dublinas III“, po sulaikymų jam buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau jis pažeidė šios priemonės sąlygas, išvyko iš Lietuvos ir vėl buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką. Užsieniečio atžvilgiu jau yra priimti ir procesine tvarka patikrinti procesiniai sprendimai dėl prieglobsčio nesuteikimo ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad yra didelė tikimybė, jog, netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Teismas konstatavo, kad neišnyko ir svarstymo metu egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas. Nagrinėjamu atveju jau buvo konstatuota (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis), jog užsieniečio atžvilgiu egzistuoja pagrindas sulaikyti jį ilgiau nei 6 mėnesiams. Po paminėtų procesinių sprendimų faktinės aplinkybės nėra pasikeitusios, užsieniečio sulaikymo pagrindai neišnykę.

III. 11. (duomenys neskelbtini) pilietis I. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimą ir paleisti jį iš sulaikymo; netenkinus pirmojo prašymo, pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

12. I. K. teigia, kad teismas neteisingai nustatė bylos faktus, kadangi jis į Lietuvos Respubliką pagal Reglamentą „Dublinas III“ buvo grąžintas tik vieną kartą – 2020 m. gruodžio 15 d. Užsienietis buvo sulaikytas nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. birželio 4 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. liepos 15 d. (iš viso – ilgiau nei 14 mėn., vienas iš sulaikymų truko ilgiau nei 7 mėn.). Šiuo atveju jau yra suėję maksimalūs terminai, įtvirtinti Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje, tolesnis užsieniečio sulaikymas būtų neproporcingas ir nepateisinamas teisės aktais. I. K. nuomone, jeigu jo laisvės apribojimas negali būti visiškai panaikintas, tai jam turėtų būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, tam egzistuoja visi Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai. Tokiu būdu būtų ne tik užtikrintas užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir sudaryta galimybė bent minimaliai pasivaikščioti, toks ribojimas būtų teisingesnis ir mažiau pažeistų jo, kaip prieglobsčio prašytojo, interesus. Kadangi užsienietis yra padavęs vėlesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuris dar nėra išnagrinėtas, jis nėra suinteresuotas slėptis.

13. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti I. K. apeliacinį skundą.

14. Centras tvirtina, kad užsienietis pirmą kartą pagal Reglamentą „Dublinas III“ buvo perduotas iš Vokietijos 2019 m. spalio 24 d. (nors turėjo būti perduota visa šeima, kiti šeimos nariai buvo palikti Vokietijoje, nes paslėpė vieną iš vaikų, t. y. užsienietis tyčiniais veiksmais sukliudė kompetentingoms institucijoms perduoti jo šeimą Lietuvos Respublikai). Jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau nesulaukė šio prašymo išnagrinėjimo ir išvyko iš Lietuvos. Ignoruodamas Vokietijos paskelbtą draudimą jam atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi, jis vėl atvyko į Vokietiją, kur gyvena jo šeima, laukianti perdavimo Lietuvai procedūros pagal Reglamentą „Dublinas III“.

Migracijos departamentas 2020 m. kovo 25 d. ir 2020 m. birželio 3 d. raštuose pažymėjo, kad, remiantis turima informacija, tikėtina, jog užsienietis nesiekia gauti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, be to, jis yra ieškomas Interpolo (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2020 m. birželio 10 d. rašte pateikta informacija, Interpolo informacinėje sistemoje yra žyma apie užsieniečio paiešką suėmimo ir ekstradicijos tikslu. Centras pabrėžia, kad Migracijos departamentas 2020 m. liepos 20 d. sprendimu netenkino užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, nurodė jį išsiųsti į (duomenys neskelbtini) ir uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus kaip asmeniui, keliančiam rimtą grėsmę valstybės saugumui (vadovaujantis Valstybės saugumo departamento išvada), užsieniečio skundas teismui dėl šio sprendimo buvo atmestas.

Užsienietis yra pateikęs naują prašymą suteikti prieglobstį, kurį Migracijos departamentas nagrinėja skubos tvarka, kadangi užsienietis nepateikė naujos informacijos, kuri nebuvo išnagrinėta pirmojo prašymo nagrinėjimo metu. Centras pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi užsieniečiui buvo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – jis apgyvendintas Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo, tačiau užsienietis 2020 m. liepos 17 d. neteisėtai išvyko į Vokietiją.

Užsieniečio žmona visais įmanomais būdais vengia ir trukdo Vokietijos institucijoms įvykdyti jos ir jos nepilnamečių vaikų perdavimą Lietuvai. Centro nuomone, užsieniečio sulaikymas yra būtinas, siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema Europos Sąjungos valstybėse narėse bei tam, kad būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą. Dėl neteisėtų užsieniečio veiksmų valstybės narės patyrė perteklinį lėšų panaudojimą, perduodant jį atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą valstybei.

Iš aptartų aplinkybių matyti, kad užsieniečio teiginiai, jog jis nėra suinteresuotas slėptis, kol nėra išnagrinėtas vėlesnysis jo prašymas suteikti prieglobstį, neatitinka tikrovės. Centras tvirtina, kad šiuo atveju turėtų būti taikoma Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išimtis dėl sulaikymo terminų, kadangi užsienietis siekia nebūti išsiųstu iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo – sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai bei aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

18. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

19. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

20. Akcentuotina, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę (Įstatymo 115 str. 1 d.). Viena iš tokių alternatyvių priemonių – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 str. 5 d.).

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad I. K. žmona F. N. kartu su vaikais buvo atvykusi į Lietuvos Respubliką ir padavė prašymą suteikti prieglobstį jai ir jos mažamečiams vaikams. Ji su vaikais buvo apgyvendinta Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau 2019 m. vasario 26 d. jie išėjo iš centro ir nebegrįžo, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas nutrauktas Migracijos departamento 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 15/6-10-14PR-88. F. N. atvyko į Vokietiją ir ten padavė prašymą suteikti prieglobstį. I. K. pas žmoną atvyko maršrutu (duomenys neskelbtini). Kadangi Lietuvos Respublika prisiėmė atsakomybę už šeimos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nuspręsta visą šeimą perduoti Lietuvai pagal Reglamentą „Dublinas III“. Perdavimas buvo suplanuotas 2019 m. spalio 24 d., tačiau, policijai atvykus paimti užsieniečių šeimos, vieno iš vaikų nebuvo, jo tėvai atsisakė atskleisti jo buvimo vietą. Remiantis pateikta informacija, tėvas (I. K.) paslėpė vaiką kelioms dienoms pas pažįstamus (Vokietijos institucijos laiškas, Centro byla, b. l. 9–10). Užsienietis rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, kad nenurodys dukters buvimo vietos (Centro byla, b. l. 11–12). Dėl šių priežasčių Lietuvos Respublikai buvo perduotas tik I. K., kuris, atvykęs į Lietuvą, atsisakė savanoriškai grįžti į kilmės valstybę ir pareiškė norą gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

22. Užsienietis buvo sulaikytas Centro 2019 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 4T-248 (Centro byla, b. l. 20). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 27 d. sprendimu tenkino Centro teikimą ir nusprendė sulaikyti užsienietį Centre 3 mėnesiams, t. y. iki 2020 m. sausio 25 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi atmetė užsieniečio apeliacinį skundą ir minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą, konstatavęs, kad atsižvelgiant į tai, jog užsieniečio šeima liko Vokietijos Federacijoje ir jis nenurodė konkrečios šeimos buvimo vietos, taip pat į jo elgesį perdavimo Lietuvai metu (t. y. bandymą sutrukdyti Vokietijos Federacijos pareigūnams perduoti šeimą valstybei, atsakingai už prieglobsčio procedūros vykdymą), yra rimtas pagrindas manyti, jog, bandydamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, jis gali pasinaudoti laisvo judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, tokiu atveju Migracijos departamentas nebeturėtų galimybės atlikti jo apklausą bei tinkamai išnagrinėti prašymą, priimti sprendimą prieglobsčio byloje.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. sausio 24 d. ir 2020 m. balandžio 20 d. sprendimais pratęsė užsieniečio sulaikymo terminą (atitinkamai, iki 2020 m. balandžio 25 d. ir iki 2020 m. birželio 21 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi tenkino užsieniečio apeliacinį skundą ir pakeitė 2020 m. balandžio 20 d. teismo sprendimą, t. y. nurodė apgyvendinti jį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kol užsieniečio atžvilgiu bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2020 m. birželio 21 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pastarojoje nutartyje pažymėjo, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas ilgai užsitęsė, o vertinimas, kad užsienietis nebendradarbiauja, iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, įvykusiomis praeityje, taigi nėra pagrindo sulaikymo terminą pratęsti ilgiau nei 6 mėnesius. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. sprendimu tenkino Centro teikimą ir pratęsė užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą iki 2020 m. rugsėjo 21 d. Užsienietis 2020 m. liepos 17 d. išvyko iš Centro ir negrįžo per nustatytą laikotarpį (Centro 2020 m. liepos 18 d. tarnybinis pranešimas, Centro byla, b. l. 91).

23. Migracijos departamentas 2020 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-5) 12PR-97, kuriame nutarė nesuteikti užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nurodė išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini), uždrausti užsieniečiui penkerius metus nuo išsiuntimo dienos atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II) perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo atsisakymo leisti atvykti į Lietuvos Respubliką dienos (Centro byla, b. l. 93–111). Minėtame sprendime Migracijos departamentas akcentavo Valstybės saugumo departamento pateiktą informaciją apie užsieniečio keliamą rimtą grėsmę valstybės saugumui.

24. I. K. 2020 m. gruodžio 15 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikai iš Vokietijos Federacijos pagal Reglamentą „Dublinas III“. Nustatyta, kad Vokietija įvedė perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą apie draudimą užsieniečiui atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi, galiojantį nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2023 m. liepos 20 d. Atvykęs į Lietuvą, užsienietis atsisakė savanoriškai išvykti į kilmės šalį, paprašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (Centro tarnybinis pranešimas, Centro byla, b. l. 113). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu tenkino Centro teikimą ir nurodė sulaikyti užsienietį Centre iki 2021 m. kovo 16 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 5 d. nutartimi atmetė užsieniečio apeliacinį skundą ir minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą, atkreipdamas dėmesį į, be kita ko, tai, kad užsienietis anksčiau pažeidė alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo taisykles, faktinės aplinkybės dėl jo šeimos buvimo Vokietijoje nėra pasikeitusios ir jis toliau neteikia tikslios informacijos apie sutuoktinės buvimo vietą, užsieniečio vaikais rūpinasi jų motina ir nėra pagrindo manyti, kad, užsieniečio šeimai grįžus į Lietuvą, jiems nebus sudarytos sąlygos bendrauti, gyventi kartu, gauti būtiną medicininę ir kitą pagalbą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu pratęsė užsieniečio sulaikymo terminą iki 2021 m. birželio 16 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi atmetė užsieniečio apeliacinį skundą ir minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą.

25. Centras 2021 m. gegužės 26 d. teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti I. K. sulaikymo (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 ir 5 p. pagrindu) terminą iki 2021 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi atmetė užsieniečio skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą, kuriuo atmestas užsieniečio skundas dėl Migracijos departamento 2020 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. (15/6-5) 12PR-97 panaikinimo, paliko nepakeistą. Taigi, 2021 m. birželio 9 d. išnyko Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas užsieniečio sulaikymo pagrindas ir, vadovaujantis Įstatymo 118 straipsnio 1 dalimi, prieglobsčio prašytojui atsirado teisė, o institucijai, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, – pareiga nedelsiant kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Nepaisant to, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. sprendimu pratęsė užsieniečio sulaikymo (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p. pagrindu) terminą iki 2021 m. rugsėjo 16 d., konstatavęs, kad užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, byla dėl prieglobsčio suteikimo dar nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Kai I. K. buvo informuotas apie pradėtą jo išsiuntimo procedūrą, jis 2021 m. birželio 21 d. pateikė naują prašymą suteikti prieglobstį, šis prašymas nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka (pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, Centro byla, b. l. 212). Centras 2021 m. birželio 28 d. kreipėsi į teismą, prašydamas palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą.

26. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl aplinkybės, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartyje neteisingai nustatė I. K. teisinį statusą ir todėl neteisėtai bei nepagrįstai nutarė pratęsti jo sulaikymo terminą, nustatęs Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintą užsieniečio sulaikymo pagrindą.

27. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad I. K. buvo sulaikytas nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2020 m. birželio 4 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki šiol. Užsieniečio nuomone, jo atžvilgiu pažeistas maksimalus sulaikymo terminas.

28. Įstatymo 114 straipsnyje (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2080 redakcija), reglamentuojančiame užsieniečio sulaikymą, nustatyta: užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui (Įstatymo 114 str. 5 d.). Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą (Įstatymo 114 str. 7 d.). Šios Įstatymo nuostatos atitinka 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 15 straipsnio nuostatas.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-858-90/2014 yra išaiškinusi, kad maksimalus 6 mėnesių sulaikymo terminas gali būti taikomas užsieniečiui ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kadangi Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje užsieniečiai nėra išskiriami pagal tai, kokios procedūros jų atžvilgiu yra vykdomos. Vis dėlto 6 mėnesių terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 12 mėnesių tik tuo atveju, kai vyksta procedūros dėl užsieniečio išsiuntimo ir (ar) yra priimtas sprendimas išsiųsti užsienietį (nesvarbu, ar šis sprendimas yra apskųstas), nes Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje minimi sulaikymo pratęsimo ilgiau kaip 6 mėnesiams pagrindai yra konkrečiai siejami su siekiu užsienietį išsiųsti („<...> nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos <...> arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti“).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmasis užsieniečio sulaikymas baigėsi 2020 m. birželio 4 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Tai, ar minėtas laikotarpis atitiko Įstatymo 114 straipsnyje nurodytus terminus, nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Antrasis (dabartinis) užsieniečio sulaikymas prasidėjo 2020 m. gruodžio 15 d. ir tęsiasi iki šiol. Centras siekia, kad šis sulaikymo terminas tęstųsi iki 2021 m. rugsėjo 16 d. Akcentuotina, kad 6 mėnesiai nuo sulaikymo pradžios suėjo 2021 m. birželio 15 d. Atsižvelgiant į tai, vertintina, ar Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. sprendimu pagrįstai pratęsė sulaikymo terminą iki 2021 m. rugsėjo 16 d. ir, atitinkamai, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą.

31. Kaip minėta, I. K. prašymą suteikti prieglobstį pateikė 2019 m. spalio 25 d. Pagal Įstatymo 81 straipsnio (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2080 redakcija) 1 ir 2 dalis, prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priėmimo dienos; šis terminas Migracijos departamento sprendimu gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu per nustatytą terminą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį neįmanoma dėl to, kad šio Įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nurodytas tyrimas reikalauja sudėtingų teisinių ir (arba) faktinių aplinkybių vertinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2020 m. birželio 4 d. nutartyje konstatavo, kad I. K. prašymas buvo nagrinėjamas ilgą laiką. Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio užsieniečiui nesuteikimo ir jo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) buvo priimtas 2020 m. liepos 20 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šio sprendimo vykdymas buvo sustabdytas, pavyzdžiui, teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones (Įstatymo 128 str. 2 d. 1 p.). Užsieniečio nebuvo Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d., t. y. jis išvyko dar iki sprendimo dėl išsiuntimo priėmimo.

Skunde dėl Migracijos departamento 2020 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. (15/6-5) 12PR-97 panaikinimo, paduotame teismui 2020 m. gruodžio 23 d., užsienietis nurodė, kad jis su šiuo sprendimu buvo supažindintas 2020 m. gruodžio 16 d.; teismas nenustatė šį teiginį paneigiančių aplinkybių ir priėmė skundą. Centras nepateikė jokių duomenų apie tai, kokie veiksmai buvo atlikti nuo 2020 m. gruodžio 15 d., siekiant įvykdyti užsieniečio išsiuntimą, dėl kokių priežasčių išsiuntimas negalėjo būti įvykdytas iki šiol (juolab kad ir Centras, ir Migracijos departamentas ne kartą pabrėžė gautą informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui), kokiais veiksmais pasireiškė užsieniečio nebendradarbiavimas išsiuntimo procese.

Teikimas, kuriuo prašoma palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimą, yra grindžiamas išimtinai tik užsieniečio veiksmais iki sprendimo dėl išsiuntimo priėmimo, o Centro teiginys, kad užsienietis 2021 m. birželio 18 d. pakartotinį prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, yra abstraktus, deklaratyvaus pobūdžio (pvz., teikime neaptariamas pakartotinio prašymo turinys, nepateikiamas jo palyginimas su pirmuoju prašymu). Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šiuo atveju nėra įrodytas Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas pagrindas pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą, kai jau suėjo 6 mėnesiai.

Taigi, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 15 d. sprendimu ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai leido sulaikyti užsienietį iki 2021 m. rugsėjo 16 d.

32. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie priimtą galutinį sprendimą pagal pakartotinį I. K. prašymą suteikti prieglobstį, taip pat į ankstesnį užsieniečio elgesį (trukdymą įvykdyti šeimos perdavimą į Lietuvą, anksčiau paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės pažeidimą, išsakytus teiginius susipažinus su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi) bei aplinkybę, kad užsieniečio šeima dar vis yra Vokietijos Federacijoje (teismui nebuvo pateikti duomenys, sudarantys pagrindą manyti priešingai), byloje nėra duomenų apie užsieniečio socialinius, ekonominius ar kitokius ryšius su Lietuvos Respublika, darytina išvada, kad Įstatyme numatytos priemonės užsieniečiui negali būti visiškai netaikomos. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija nutaria skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki jo atžvilgiu bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2021 m. rugsėjo 16 d. (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p., 4–5 d.).

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo priemonę pakeičiant iš sulaikymo į alternatyvią sulaikymui priemonę.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio I. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimo netenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 15 d. sprendimą.

Pritaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui I. K. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. rugsėjo 16 d.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Stasys Gagys