b255d3d1-13ea-49c0-b44f-a71f95fac82b · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr       Administracinė byla Nr. I-514-513/2010       (Proceso Nr. 3-63-3-00338-2010-2)        Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5., 74. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. birželio 28 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Bedalienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo A.G. atstovei R.V., atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui ArÅ«nui Venckui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.G. praÅ¡ymÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , nustatė: 2010-05-18 nutartimi priimtas pareiÅ¡kėjo A.G. 2010-05-11 praÅ¡ymas, kuriuo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį, iÅ¡ viso – 58,10 Lt, už laikotarpį nuo 2007-03-01 iki 2007-05-31 (b.l. 3).

Prašymo reikalavimas grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika administracinėse bylose. Nurodo, kad jam nepagrįstai ir neteisėtai sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, nes darbdavys apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius, taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 45-1708) 23 straipsnio 2 dalį, kurioje reglamentuota, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma neturi viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Taip susidarė praÅ¡oma priteisti neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies suma, kuriÄ pareiÅ¡kėjas grindžia 2010-05-05 pažyma Nr. 3-PAZ1-1923 (b.l. 5-9, 10). Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su praÅ¡ymu nesutinka ir praÅ¡o praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad atsakovas apskaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį vadovavosi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis ir jas tinkamai taikė. PraÅ¡o atsižvelgti į senaties terminus pareikÅ¡tam reikalavimui tenkinti.

Nurodo į Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-09 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009, kuria atidėtas sprendimas įvykdymas vienerių metų laikotarpiui byloje dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo. PraÅ¡o priimto sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui. Tvirtina, kad reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas formuluoja netinkamai, nes turėtų praÅ¡yti atlyginti žalÄ ir įtraukti atsakovu byloje tik Lietuvos valstybę (b.l. 20-23).Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su praÅ¡ymo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, kad Konstitucinio Tesimo nutarimai nukreipiami į ateitį ir taikomi tiems sprendimams, kurie yra neįvykdyti. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjui priedų ir priemokų dydžius ginčo laikotarpiu vadovavosi galiojusiais teisės aktais, todėl pagrindo konstatuoti, kad policijos komisariatas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nėra. Ginčo sumÄ laiko žala, kuriai atlyginti nėra teisės aktuose nustatytų pagrindų (b.l. 15-16).Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei (valstybei) Å¡ios kategorijos bylose atstovauja Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (2010-01-14 Lietuvos Respublikos ministro pirmininko potvarkis Nr. 13, b.l. 18).Tinkamai apie posėdžio laikÄ ir vietÄ informuoti pareiÅ¡kėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėtina Å¡iems proceso dalyviams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) 73 straipsnio 3 dalis).PareiÅ¡kėjo atstovė R.V. teismo posėdžio metu praÅ¡ymÄ palaiko ir praÅ¡o tenkinti iÅ¡ esmės jame iÅ¡dėstytų motyvų ir aplinkybių pagrindu.

Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas ArÅ«nas Venckus teismo posėdžio metu palaiko atsakovo pozicijÄ , atsiliepime į praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstytų motyvų ir aplinkybių pagrindu. PaaiÅ¡kino, kad Konstituciniam Teismui Vilniaus apygardos administracinis teismas pateikė praÅ¡ymÄ reg. Nr. 40/2010, kuriuo praÅ¡o iÅ¡aiÅ¡kinimo ar teisės aktas negalioja nuo jo priėmimo, ar nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo dienos, todėl praÅ¡o bylÄ tuo pagrindu sustabdyti.  PraÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies (ABTÄ® 88 straipsnio 4 punktas).Byloje spręstinas ginčas kilęs dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiÅ¡kėjui A.G., viso jo praÅ¡oma priteisti - 58,10 Lt, už laikotarpį nuo 2007-03-01 iki 2007-05-31, kai atsakovas (darbdavys) nemokėjo jam priedų ir priemokų už virÅ¡valandžius darbe.

Reikalavimas kyla iÅ¡ valstybės tarnybos teisinių santykių. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu į teismÄ kreipėsi 2010-05-11 (b.l. 3, 4, 5-9). Dalyvaujančių teismo posėdyje asmenų paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad pareiÅ¡kėjas A.G. ginčo laikotarpiu dirbo statutiniu valstybės tarnautoju Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate. IÅ¡ 2010-05-05 pažymos Nr. 3-PAZ1-1923 matyti, kad nuo 2007-03-01 iki 2007-05-31 pareiÅ¡kėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbÄ nesumokėta iÅ¡ viso – 58,10 Lt (b.l. 10).

Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.             Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos.

Priedų ir priemokų suma negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas). Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Ä®statymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomi apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Toks Konstitucinio teismo aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ . To nepadarius, laikytina, kad atsakovas (darbdavys) iki Å¡iol už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu.LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte.

Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Atsižvelgiant į tai, atmestini visi atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai dėl ginčo sumos pobūdžio ir (ar) atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų nebuvimo.

Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas pagrįstai atsakovu įvardija Klaipėdos apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , kadangi pareiÅ¡kėjas tarnybos teisiniais santykiais ginčo laikotarpiu, buvo tiesiogiai susijęs su Klaipėdos apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, t.y. subjektu (pareiÅ¡kėjo darbdaviu), privalančiu mokėti jam darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, subjektu sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus ir kt.

Paminėtina ir LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A6621735/2010, kurioje teismas pažymėjo, jog „Būtent atitinkamos vidaus tarnybos statutinės įstaigos betarpiškai išmoka jų tarnautojams darbo užmokestį ir yra tiesiogiai atsakingos, kad tai būtų daroma laiku ir teisingai. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje valstybės tarnautojų darbdaviu expressis verbis yra nurodyta būtent valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. (...) ginčo laikotarpiu pareiškėjos darbdavio funkcijas visa apimtimi realiai įgyvendino būtent vidaus reikalų statutinė įstaiga, kurioje ji tarnavo.

Todėl, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamu atsakovu Å¡ioje byloje laikytinas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne Lietuvos valstybė.“ Taigi bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų bÅ«ti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiÅ¡kėjas formuluodamas savo reikalavimus praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu yra tiesioginis pareiÅ¡kėjos darbdavys, t.y.

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.              Kaip jau buvo paminėta, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ tik 2010-05-11, o nesumokėtÄ darbo užmokestį praÅ¡o priteisti nuo 2007-03-01. Teismas nesieja sužinojimo apie galimai pažeistas teises momento su 2009-12-11 Konstitucinio tesimo nutartimi, nes apie tai, kad jo teisė pažeista, ir už 2007 m. kovÄ jam galimai iÅ¡mokėtas ne visas darbo užmokestis, pareiÅ¡kėjas žinojo ar turėjo žinoti jau 2007-04-10, t.y. darbo užmokesčio mokėjimo dienÄ .

Faktas, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė dėl to į teismÄ , leidžia manyti, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisė yra pažeista, nors žinojo ar turėjo žinoti, kad kiti pareigÅ«nai kreipėsi į teismÄ , kad Konstituciniame Teisme yra nagrinėjamas praÅ¡ymas dėl atitinkamos teisės normos atitikties Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 27 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatytas bendrasis trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas ir reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo.

Ä®vertinus faktÄ , kad darbo užmokestis už atidirbtÄ mėnesį sumokamas iki kito mėnesio 10 dienos, teismas ginčo laikotarpiui nuo 2007-03-01 iki 2007-04-30 taiko senaties terminÄ ir Å¡ioje dalyje praÅ¡ymÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .             Kreipimasis į teismÄ teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismÄ kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (žr.

LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005). PraÅ¡ymas priteisti 21,98 Lt darbo užmokestį už 2007 m. gegužę pateiktas nepraleidus senaties terminų, o tai, kaip buvo paminėta, yra ta sÄ lyga, kuri įgalina ginčijamus atsakovo sprendimus dėl ne viso darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo laikyti neįvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Atsakovo argumentai dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nurodant į Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-09 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo ir kt., laikytina juridiÅ¡kai netinkama.

Pažymėtina, kad „(...) teisėjas yra teisminės valdžios dalis, Lietuvos Respublikos vardu vykdantis teisingumÄ (Konstitucijos 5 str. 1 d., 109 str. 1 d.). Vykdydami teisingumÄ teisėjai yra nepriklausomi (Konstitucijos 109 str. 2 d.), inter alia nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų bei kitų asmenų (Teismų įstatymo 3 str. 3 d.). Konstitucijoje įtvirtinta specifinė teismo funkcija, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas lemia ir ypatingÄ teisėjo, kaip teisminės valdžios dalies, teisinį statusÄ . (...) teisėjo santykis su teismu kaip įstaiga, kurioje jis atlieka savo funkcijas, yra specifinis, skiriasi nuo valstybės tarnautojo santykio su įstaiga, kurioje jis tarnauja.“ (žr.

LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A6621735/2010). Atsižvelgiant į tai, atsakovo praÅ¡ymas atidėti sprendimo vykdymÄ laikytinas nepagrįstu, kadangi tai ir nenumatyta įstatymu (ABTÄ® 97 straipsnis). Byloje nėra konkrečių įrodymų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas negalės bÅ«ti įvykdytas laiku ir tinkamai dėl objektyvių, nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių, todėl teismas netaiko ir įstatymo analogijos. Sprendimo vykdymo tvarkos klausimas gali bÅ«ti iÅ¡spręstas Å¡alių susitarimu, valstybinės valdžios ir (ar) valdymo organų sprendimais ar priverstinio vykdymo procese, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.               Kreipimasis teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismÄ kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004;

A1-638/2005). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, tokiu aiškinimu nėra paneigiamos, nes Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedūros, t. y. išlikus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius (žr.

LVAT 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005). Atsižvelgiant į paminėtÄ aukščiau teisinę argumentacijÄ , atsakovo atstovo praÅ¡ymas dėl bylos sustabdymo netenkinamas.IÅ¡dėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies (ABTÄ® 88 straipsnio 4 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, teismas nusprendžia: pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ patenkinti iÅ¡ dalies, priteisti A.G. iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nesumokėtÄ darbo užmokestį, iÅ¡ viso – 21,98 Lt (dvideÅ¡imt vienÄ litÄ ir 98 centus), už laikotarpį nuo 2007-05-01 iki 2007-05-31 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neiÅ¡skaičiuoti).kitÄ praÅ¡ymo dalį atmesti, kaip nepagrįstÄ .SprendimÄ per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                    Irma Čuchraj                                                    Â