b2500c5c-ea08-4e04-99a6-c8186a0d4df4 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Dalia ViÅ¡inskienė                                         Civilinė byla Nr. 2S-51-520/2010                           Procesinio sprendimo kategorijos: 110.2; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2010 m. sausio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė Dalia ViÅ¡inskienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Neringa Å vedienė, Andžej Maciejevski, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria netenkintas ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Darbas“, n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo UAB „Darbas“ priteisti 11425,75 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimÄ su delspinigiais už naudojimÄ si valstybine žeme 2003-2008 metų laikotarpiu, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. areÅ¡tuoti 11425,75 Lt vertės atsakovui UAB „Darbas“ priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovÄ .

Nurodė, kad įsiskolinimo suma yra didelė, todėl yra realus pavojus, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas, teismui priėmus palankų sprendimÄ , pasunkės arba taps negalimas. Yra realus pavojus, kad net ir įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovas vengs pervesti įsiskolinimÄ arba sÄ moningai mažins įmonės sÄ skaitos įplaukas ir didins iÅ¡laidas, kad sÄ skaitoje neliktų reikiamos pinigų sumos. Prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nepraneÅ¡us atsakovui, nes yra reali grėsmė, jog praneÅ¡imas gali sutrukdyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas reikalavimus grindžia žemės nuomos mokesčio deklaracijomis, priminimu dėl jo mokėjimo ir kt., tačiau iÅ¡ pateiktos medžiagos nėra galimybės nustatyti, kodėl atsakovas nuomos mokesčio nemoka. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių faktinių duomenų apie skolininkÄ , jo veiklÄ , materialinę padėtį, nemokumÄ , į tai, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis atsakovui nėra iÅ¡kelta daug bylų dėl didelių sumų, į tai, kad atsakovas yra veikiantis juridinis asmuo, padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra teisinio pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nėra pagrįstas.

Teismas konstatavo, kad vien tik iÅ¡keltos civilinės bylos faktas nėra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones skolininko turtui. IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti nutartį ir taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti ieÅ¡kinio sumÄ atitinkančius kilnojamuosius ar nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui UAB „Darbas“ ir esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos.

Teismas neteisėtai ir nepagrįstai Å¡ioje bylos stadijoje pasisakė dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, t. y. teismas įvertino aplinkybę, kad nėra aiÅ¡kÅ«s atsakovo atsisakymo mokėti žemės nuomos mokestį argumentai, ir Å¡iÄ aplinkybę laikė viena iÅ¡ pagrindų atmesti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo. Jis pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl didelės pinigų sumos, todėl teismas turėjo vadovautis teismų praktikoje suformuota prezumpcija, jog didelės sumos ieÅ¡kinio reikalavimas yra reali grėsmė, padidinanti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Dėl to teismo argumentas, kad nesant jokių argumentų bei įrodymų, vien dėl didelės praÅ¡omos priteisti sumos nėra pagrindo atsakovo turtiniams suvaržymams, yra nepagrįstas ir prieÅ¡taraujantis suformuotai teismų praktikai, nagrinėjant analogiÅ¡ko pobÅ«džio klausimus. Nors teismas nurodė, kad atsakovas yra veikiantis juridinis asmuo, vieÅ¡ame registre nėra įregistruota faktų apie atsakovo turto areÅ¡tÄ ar kitokius jo veiklos apribojimus, tačiau vien tuo remiantis negalima konstatuoti, jog atsakovas nesieks iÅ¡vengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Jis neprivalo pateikti teismui duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi atsakovas turi pareigÄ Ä¯rodyti, jog bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimÄ , todėl teismo argumentas, jog jis nepateikė duomenų apie sunkiÄ atsakovo finansinę padėtį yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Teismas neatsižvelgė į atsakovo elgesį, t. y. į tai, kad įsiskolinimas susidarė nuo 2003 m., į tai, kad atsakovui buvo iÅ¡siųstas priminimas apie skolÄ , bet atsakovas nereagavo.

Teismas nekonstatavo, kad jo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra neproporcingas ir pažeidžiantis atsakovo interesus labiau nei reikalinga užtikrinti bÅ«simÄ teismo sprendimo įvykdymÄ . Dėl to, atsižvelgiant į ieÅ¡kinio sumÄ , atsakovo elgesį, praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkintinas. Be to, jau ne kartÄ teismas tenkino jo praÅ¡ymus taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones bylose, kurių dalykas ir reikalavimas nesiskiria nuo Å¡ios bylos. Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , pateiktÄ bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi ieÅ¡kovas praÅ¡yme dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas bÅ«tų turėjęs faktinį ir teisinį pagrindÄ taikyti civilinėje byloje laikinÄ sias apsaugos priemones.

IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad buvo iÅ¡kelta civilinė byla dėl 11425,75 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos priteisimo pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Darbas“. Pirmosios instancijos teismas 2009-08-18 nutartimi atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. areÅ¡tuoti 11425,75 Lt vertės nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančius atsakovui ir esančius pas atsakovÄ , kadangi ieÅ¡kovas nenurodė aplinkybių, nepateikė jokių faktinių duomenų, įrodymų, patvirtinančių, jog yra reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu konstatuota, jog ieÅ¡kovo pateiktas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, duomenimis, įrodymais, o vien tai, kad buvo iÅ¡kelta civilinė byla dėl 11425,75 Lt skolos, nesudarė pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.CPK 144 str. 1 d. numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

Taip pat Å¡i teisės norma, įtvirtindama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato Å¡ių priemonių taikymo sÄ lygÄ ir esminį apribojimÄ â€“ laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymas suteikia teismui teisę kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pagal pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ .

CPK 144 str. pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimo bei atsižvelgdamas į abiejų bylos Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , tik sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieÅ¡kinį, t. y. ar ieÅ¡kinio tenkinimo atveju teismo sprendimas galės bÅ«ti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti bÅ«tina imtis procese numatytų priemonių. Ä®statymas nenumato, kad teismas privalo kiekvienu atveju taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog ieÅ¡kovas neprivalo teikti teismui duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, t. y. pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybę, nes atsakovas turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad jis bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimÄ .

Pažymėtina, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių kyla dėl didelės pinigų sumos priteisimo, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ ieÅ¡kinio tenkinimo atveju.

Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ , privalo įvertinti, ar reiÅ¡kiamas reikalavimas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ginčo Å¡alių turtinę padėtį, gali bÅ«ti pripažįstamas dideliu, dėl ko galėtų pasunkėti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-600/2009). Kaip matyti iÅ¡ praÅ¡ymo, ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡ esmės grindė tik tuo, kad atsakovas neatsiskaito su ieÅ¡kovu, reikalavimo suma yra didelė, todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovas net ir teismui priėmus ieÅ¡kovui palankų sprendimÄ vengs įvykdyti savo prievolę, sÄ moningai mažins įmonės sÄ skaitos įplaukas arba didins iÅ¡laidas, kad sÄ skaitoje neliktų pinigų, tačiau ieÅ¡kovas jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, teismui nepateikė.

IeÅ¡kovas turėjo galimybę su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pateikti duomenis iÅ¡ viešų registrų – juridinių asmenų, nekilnojamojo turto, turto areÅ¡to registrų – apie atsakovo UAB „Darbas“ finansinę (materialinę) padėtį, iÅ¡ kurių pirmosios instancijos teismas bÅ«tų galėjęs spręsti apie atsakovo UAB „Darbas“ mokumÄ , kitų atsakovo kreditorių reikalavimu atsakovo turtui taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieÅ¡kovo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo, savo iniciatyva patikrino, ar atsakovui yra iÅ¡kelta daug bylų dėl didelių sumų ir nustatė, jog tokių bylų nėra iÅ¡kelta, todėl konstatavo, jog nėra pagrindo areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį turtÄ .

Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad 11425,75 Lt reikalavimo suma pagal teismų praktikÄ yra didelė, todėl pirmosios instancijos teismas vien dėl didelės praÅ¡omos priteisti sumos turėjo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. CPK 306 str. 3 d., 338 str. nustatyta, kad apeliantas su atskiruoju skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumÄ ar nepagrįstumÄ , tačiau atskirajame skunde nurodytų aplinkybių apie skolininko finansinę padėtį, apeliantas nepagrindė jokiais dokumentais, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, ar Å¡i suma yra didelė veiklÄ vykdančiam juridiniam asmeniui (atsakovui).

Teismas konkrečiam asmeniui pareikÅ¡tÄ turtinio reikalavimo sumÄ turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Balansinės turto vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti iÅ¡vadas apie skolininko tikrÄ jÄ turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumÄ ) įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-37/2010).Pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones dėl to, kad ieÅ¡kovas pateiktu praÅ¡ymu neįrodė savo teiginių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas vengs įvykdyti teismo sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vien ta aplinkybė, kad yra iÅ¡kelta civilinė byla dėl skolos priteisimo, nes atsakovas vėluoja atsiskaityti su ieÅ¡kovu, nėra pagrindas konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nepripažintinas pagrįstu atskirojo skundo argumentas, kad Å¡ioje byloje laikinosios apsaugos priemonės turėjo bÅ«ti taikytos dėl tos priežasties, kad kitose analogiÅ¡kose bylose teismai tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymus taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes teismas kiekvienu konkrečiu atveju nustato, ar yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, todėl paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms apie atsakovo turtinę padėtį, ieÅ¡kovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str. 3 d.).Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieÅ¡kovo atskirojo skundo, nurodytos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės į valstybės biudžetÄ (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str., n u t a r i a:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės 5,60 Lt iÅ¡laidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkė                                                                             Dalia ViÅ¡inskienė Teisėjai                                                                    Neringa Å vedienė                                                                     Andžej Maciejevski