2021-02-10 Nr. AB-2867-3-61-3-04090-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-68-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04090-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Ž. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. liepos 14 d. sprendime Nr. 2D-9380 „Dėl pranešimo adresu: (duomenys neskelbtini)“ ir Inspekcijos 2020 m. lapkričio 12 d. sprendime Nr. 2D-16450 „Dėl Jūsų skundo“ priimtus sprendimus atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2020 m. liepos 7 d. prašymą dėl savavališkos statybos fakto konstatavimo ir jos padarinių šalinimo bei įpareigoti atsakovą iš esmės išnagrinėti Ž. B. 2020 m. liepos 7 d. prašymą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjo Ž. B. reikalavimą panaikinti Inspekcijos 2020 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 2D-9380 atsisakė priimti, o jo skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Inspekcijos 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 2D-16450 dėl atsisakymo nagrinėti pareiškėjo 2020 m. liepos 7 d. prašymą ir Inspekcijos įpareigojimo iš esmės išnagrinėti Ž. B. prašymą priėmė nagrinėti.

Pacitavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas pažymėjo, kad Ž. B. 2020 m. liepos 7 d. Inspekcijai pateikė skundą dėl savavališkų statybos darbų (kondicionierių sumontavimo) (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2020 m. liepos 14 d. sprendime pareiškėją informavo, kad Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, nutarė Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, t. y. atmesti ieškinį dėl šešių kondicionierių išorinių blokų, cinkuotos skardos kamino ir ventiliacijos grotelių, sumontuotų ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado iš kiemo pusės, taikant senaties terminą (civilinė byla Nr. e2A-390-280-2020).

Teismas nurodė, kad Ž. B. skunde reiškė reikalavimą panaikinti Inspekcijos sprendimą, priimtą 2020 m. liepos 14 d., kurį pareiškėjas gavo, nes 2020 m. rugsėjo 13 d. dar kartą dėl tų pačių aplinkybių, t. y. savavališkų statybos darbų (kondicionierių sumontavimo) (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Inspekciją. Atsakovas, pakartotinai išnagrinėjęs skundą, 2020 m. lapkričio 12 d. sprendime pareiškėją informavo, kad jo skundas jau buvo išnagrinėtas, 2020 m. liepos 14 d. buvo pateiktas atsakymas, todėl vadovaudamasi Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – Taisyklės) 46.5 punktu, Ž. B. 2020 m. rugsėjo 13 d. skundą atsisakė nagrinėti.

Teismas pažymėjo, kad terminas skundui dėl Inspekcijos 2020 m. liepos 14 d. sprendimo paduoti baigėsi 2020 m. rugsėjo 13 d., tačiau pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2020 m. gruodžio 11 d., t. y. beveik tris mėnesius praleidęs nustatytą terminą, ir jo neprašė atnaujinti. Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, Ž. B. skundo reikalavimą panaikinti Inspekcijos 2020 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 2D-9380 atsisakė priimti.

Teismas sprendė, kad kiti pareiškėjo skundo reikalavimai, t. y. reikalavimas panaikinti Inspekcijos 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 2D-16450 dėl atsisakymo nagrinėti Ž. B. 2020 m. liepos 7 d. prašymą ir įpareigoti atsakovą iš esmės išnagrinėti pareiškėjo prašymą, atitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 24–25 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl juos priėmė nagrinėti.

III. Pareiškėjas Ž. B. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį, kurioje buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Inspekcijos 2020 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 2D-9380, panaikinti.

Ž. B. nuomone, pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties dalis, kurioje buvo atsisakyta priimti jo skundo dalį, yra nepagrįsta ir neteisėta.

Pareiškėjas akcentuoja, kad jis atsakovui nėra teikęs dviejų skundų dėl tų pačių aplinkybių, o Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimą apskundė Inspekcijos viršininkui; abu Ž. B. prašomi panaikinti Inspekcijos sprendimai nėra atskiri sprendimai dėl pakartotinių pareiškėjo skundų. Ž. B. nurodo, kad Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2020 m. liepos 14 d. sprendime Nr. 2D-9380 atsisakė nagrinėti jo prašymą dėl savavališkos statybos fakto konstatavimo ir jos padarinių šalinimo. Pareiškėjas Ž. B. 2020 m. rugsėjo 13 d. skunde „Dėl Jūsų darbuotojos N. M. veiksmų“ minėtą sprendimą apskundė Inspekcijos viršininkui, kuris 2020 m. lapkričio 12 d. sprendime Nr. 2D-16450 pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 13 d. skundą atmetė. Ž. B. pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo motyvas, jog Inspekcija 2020 m. lapkričio 12 d. sprendime pareiškėją informavo, kad jo skundas jau buvo išnagrinėtas ir jam 2020 m. liepos 14 d. buvo pateiktas atsakymas, todėl Inspekcija atsisakė nagrinėti Ž. B. 2020 m. rugsėjo 13 d. skundą, neatitinka Inspekcijos sprendime nurodytų motyvų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Inspekcija 2020 m. lapkričio 12 d. sprendime nenurodė argumentų apie jokį pakartotinį skundo nagrinėjimą, tik pažymėjo, kad ginčijamas 2020 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 2D-9380 yra iš esmės pagrįstas, todėl būtent remdamasis tuo, o ne dėl pakartotinumo, Ž. B. skundą atmetė. Pareiškėjas akcentuoja, kad vadovaujantis Taisyklių 46.5 papunkčiu buvo priimtas būtent Inspekcijos 2020 m. liepos 14 d. sprendimas. Teigia, kad Taisyklių 46.5 papunktyje yra nurodytas ne pakartotinis skundas Inspekcijai, o skundo nagrinėjimas (išnagrinėjimas) teisme tuo pačiu klausimu.

Ž. B. su teismo padaryta išvada, kad terminas skundui dėl Inspekcijos 2020 m. liepos 14 d. sprendimo panaikinimo paduoti buvo praleistas, nesutinka. Pažymi, kad Inspekcijos 2020 m. liepos 14 d. sprendime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 11 dalies ir Taisyklių 56 punkte nustatyta tvarka. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tuo metu galiojusios Taisyklių redakcijos 56.5.1 papunktis nustatė, jog statybos valstybinės priežiūros srityje administraciniai sprendimai, priimti Inspekcijos administracijos padalinių, gali būti skundžiami Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui, kuris atsakymą pateikia Inspekcijos vardu. Ž. B. pažymi, kad šia Taisyklėse nustatyta tvarka pasinaudojo ir Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. liepos 14 d. sprendimą apskundė Inspekcijos viršininkui, kuris išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu jį atmetė. Ž. B. nuomone, terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2020 m. lapkričio 12 d. ir jis nebuvo praleistas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties dalies, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, teisėtumas bei pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad buvo praleistas terminas skundui dėl Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 2D-9380 panaikinimo paduoti, šį pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakė priimti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-662/2019, 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-756/2018). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą bei pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-629-822/2018, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Nustatyta, kad pareiškėjas Ž. B. su 2020 m. liepos 7 d. prašymu kreipėsi į Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą bei Zarasų rajono savivaldybę ir prašė imtis veiksmų, kad nedelsiant būtų pašalinti savavališkos statybos, vykdytos (duomenys neskelbtini), padariniai, o asmenys, pažeidę teisės aktų statybos srityje reikalavimus, būtų patraukti atsakomybėn, ir imtis veiksmų, kad minėtos patalpos būtų naudojamos pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą jų paskirtį, o asmenys, pažeidę reikalavimą patalpas naudoti pagal jų paskirtį, būtų patraukti atsakomybėn. Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2020 m. liepos 14 d. sprendime Nr. 2D-9380 nurodė, kad pareiškėjo prašymo dalies dėl savavališkos statybos fakto konstatavimo ir jos padarinių šalinimo nenagrinės, kadangi teismas dėl to paties jau yra išnagrinėjęs ginčą. Ž. B. taip pat buvo paaiškinta, kad pastatų naudojimo priežiūra nėra priskirta Inspekcijos kompetencijai ir šį prašymą prašė išnagrinėti Zarasų rajono savivaldybės. Nesutikdamas su Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. liepos 14 d. sprendime Nr. 2D-9380 padaryta išvada, kad jo prašymas nebus nagrinėjamas, kadangi teismas yra išnagrinėjęs skundą dėl to paties, pareiškėjas su 2020 m. rugsėjo 13 d. skundu kreipėsi į Inspekcijos viršininką ir siūlė įvertinti minėtą sprendimą parengusios N. M. veiksmus bei imtis veiksmų, kad būtų išspręstas savavališkos statybos klausimas. Išnagrinėjusi Ž. B. skundą, Inspekcija 2020 m. lapkričio 12 d. sprendime Nr. 2D-16450 nurodė, kad ginčijamas Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 2D-9380 yra iš esmės pagrįstas, ir padarė išvadą, kad dėl keltų klausimų statybos valstybinės priežiūros aspektu Ž. B. buvo atsakyta. Nesutikdamas su abiem minėtais sprendimais, pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą ir prašė juos panaikinti bei įpareigoti atsakovą iš esmės išnagrinėti Ž. B. 2020 m. liepos 7 d. prašymą, tačiau jo skundo dalį dėl Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 2D-9380 panaikinimo buvo atsisakyta priimti.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas ginčą iš esmės kelia dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, t. y. dėl statybos valstybinės priežiūros srityje priimto administracinio sprendimo.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 11 dalyje yra nustatyta, kad skundas dėl Inspekcijos padalinių priimtų administracinių sprendimų teikiamas teismui, o Inspekcijos viršininko nustatytais atvejais skundas gali būti teikiamas Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui. Pagal ginčijamo Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. liepos 14 d. sprendimo priėmimo metu galiojusios Taisyklių redakcijos 56.5 punkto nuostatas, Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui, kuris atsakymą pateikia Inspekcijos vardu, arba teismui (pasirinktinai) gali būti skundžiami šie Inspekcijos administracijos padalinių (jų darbuotojų) administraciniai sprendimai (išskyrus Taisyklių 56.4 papunktyje nurodytus sprendimus, kurie skundžiami Inspekcijos administracijos padalinių vadovams, ir kituose teisės aktuose įtvirtintas išimtis): statybos valstybinės priežiūros srityje priimti administraciniai sprendimai dėl naujų ypatingųjų statinių statybos ar ypatingųjų statinių rekonstravimo priimti sprendimai (56.5.1.1 punktas), statybos valstybinės priežiūros srityje priimti administraciniai sprendimai, susiję su įvykusia arba gresiančia statinio avarija (56.5.1.2 punktas); kai skunde pateikiami įrodymai, kad priimant skundžiamą sprendimą galbūt buvo padaryta nusikalstama veika (56.5.2 punktas).

Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad priimtas sprendimas statybos valstybinės priežiūros srityje gali būti laikomas nurodytus kriterijus atitinkančiu (sprendimas buvo priimtas dėl ypatingojo statinio, arba sprendimas yra susijęs su įvykusia arba gresiančia statinio avarija, arba priimant skundžiamą sprendimą galbūt buvo padaryta nusikalstama veika). Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 56.3 punktą, Inspekcijos darbuotojų administraciniai sprendimai, nenurodyti Taisyklių 56.1, 56.4 ir 56.5 papunkčiuose, susiję su teritorijų planavimo ir statybos valstybine priežiūra, skundžiami tiesiogiai teismui, išskyrus atvejus, kai teisės aktai numato kitą jų apskundimo tvarką.

Įvertinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 2D-9380 turėjo būti skundžiamas tiesiogiai teismui, tačiau atsižvelgus į tai, kad Ž. B. skundas dėl Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 2D-9380 Inspekcijos viršininko buvo išnagrinėtas, o priimtas sprendimas buvo apskųstas teismui ir skundas dėl minėto sprendimo panaikinimo buvo priimtas nagrinėti, kaip neatsiejamai susijęs su Inspekcijos 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 2D-16450, turi būti priimamas nagrinėti ir Ž.

B. skundo reikalavimas dėl Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 2D-9380 panaikinimo, kuris išankstine tvarka buvo išnagrinėtas Inspekcijos viršininko. Tiesiogines pasekmes pareiškėjui sukelia būtent Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. liepos 14 d. sprendimas 2D-9380, abu minėtus sprendimus teismas turi vertinti kartu, kadangi vertindamas Inspekcijos 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 2D-16450 teisėtumą ir pagrįstumą, teismas neabejotinai turės įvertinti ir Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 2D-9380 teisėtumą bei pagrįstumą, kuris buvo įvertintas minėtame Inspekcijos 2020 m. lapkričio 12 d. sprendime Nr. 2D-16450.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tik formaliai taikė skundo padavimo terminą reguliuojančią Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatą, tačiau į susidariusios situacijos specifiką neatsižvelgė, ir padaręs išvadą, kad terminas skundui paduoti yra praleistas ir pareiškėjas jo atnaujinti neprašo, jo skundo dalį dėl Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 2D-9380 panaikinimo atsisakė priimti ir nesvarstė galimybės, atsižvelgus į situacijos išskirtinumą, pareiškėjui išaiškinti teisę pareikšti prašymą atnaujinti terminą skundo daliai paduoti arba termino atnaujinimo klausimą spręsti savo iniciatyva.

Neįvertinęs teisėjų kolegijos nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai išsprendė pareiškėjo Ž. B. skundo priėmimo klausimą ir jo skundo reikalavimą dėl Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 2D-9380 panaikinimo nepagrįstai atsisakė priimti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, netinkamai įvertino skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes, todėl nepagrįstai pareiškėjo Ž. B. skundo dalį, kurioje buvo prašoma panaikinti Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. 2D-9380, atsisakė priimti. Atsižvelgus į tai, aptarta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o pareiškėjo Ž. B. atsisakyto priimti skundo reikalavimo priėmimo klausimas turi būti perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Ž. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties dalį, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 2D-9380 „Dėl pranešimo adresu: (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo, panaikinti ir šios pareiškėjo Ž. B. skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius